Vykdydama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas Seimo kontrolierių įstaiga 2020 m. didžiulį dėmesį skyrė socialiai pažeidžiamų asmenų socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimui, todėl gilinosi į socialinių paslaugų prieinamumą asmenims su negalia bei vyresnio amžiaus asmenims, taip pat smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, atkreipė dėmesį į socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų teisių užtikrinimą koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) laikotarpiu teikdami informaciją, ataskaitas tarptautinėms organizacijoms.
Seimo kontrolierių įstaiga taip pat gilinosi į siūlomus Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimus, socialinės globos įstaigų darbuotojams organizavo mokymus, kurių metu pristatė žmogaus teisių principais grįsto užimtumo organizavimo modelį, ypač aktualų šalyje paskelbto karantino metu, taip pat treti metai iš eilės prisidėjo prie Nacionalinio žmogaus teisių forumo, skirto Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti, organizavimo.
Atliko žmogaus teisių stebėseną Lietuvoje ir rengė žmogaus teisių padėties ataskaitas (Įstatymo 192 str. 2 d. 1 p.)
- 2020 m. sausio 17 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Seime dalyvavo susitikime su Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos nariais, kurio metu buvo aptartos galimos bendros Seimo kontrolierių bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos veiklos kryptys ir bendradarbiavimo galimybės siekiant užtikrinti asmenų su negalia teises ir laisves.
- 2020 m. balandžio mėnesį socialiniame tinkle Facebook buvo sukurtos uždaros konsultacijų grupės suaugusiųjų bei vaikų socialinės globos įstaigų darbuotojams, kuriose Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai konsultavo socialinės globos įstaigas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo pandemijos metu klausimais, dalinosi aktualia tarptautinių organizacijų bei nacionalinių institucijų teikiama informacija.
- 2020 m. balandžio 16 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2019 m. Priėmimo sąlygų stebėsenos metinės ataskaitos pristatyme, kuriame kartu su socialiniais partneriais diskutavo apie migrantų bei prieglobsčio prašytojų teisinę padėtį bei gyvenimo sąlygas Užsieniečių registracijos bei Pabėgėlių priėmimo centruose.
- 2020 m. gruodžio 17 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2020 m. Priėmimo sąlygų stebėsenos metinės ataskaitos pristatyme, kuriame kartu su socialiniais partneriais aptarė migrantų bei prieglobsčio prašytojų teisinės padėties, besikeičiančio teisinio reglamentavimo bei gyvenimo sąlygų Užsieniečių registracijos bei Pabėgėlių priėmimo centruose klausimus.
- 2020 m. gruodžio mėnesį Seimo kontrolierių įstaiga parengė bei Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkei, Ministrei Pirmininkei, Seimo žmogaus teisių komitetui pateikė žmogaus teisių ir laisvių apsaugos šalyje apžvalgą (plačiau apie apžvalgą skaitykite 15 psl.).
Vykdė informacijos apie žmogaus teises sklaidą ir visuomenės švietimą žmogaus teisių klausimais (Įstatymo 192 str. 2 d. 2 p.)
- 2020 m. gegužės 8 d. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai surengė mokymus (informacinį-konsultacinį seminarą), skirtus socialinės globos įstaigų darbuotojams. Mokymų metu buvo pristatyti tarptautiniai standartai dėl žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo socialinės globos įstaigose karantino metu, pateiktas žmogaus teisių principais grįsto užimtumo šių įstaigų gyventojams organizavimo modelis bei kalbėta apie emocinės ir psichologinės pagalbos užtikrinimą šiuo laikotarpiu. Renginyje dalyvavę Higienos instituto bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau it – NVSC) atstovai papasakojo apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje bei supažindino dalyvius su infekcijų kontrolės priemonėmis, kurios turi būti taikomos koronaviruso infekcijos sukeltos (COVID-19 ligos) pandemijos laikotarpiu. Mokymuose nuotoliniu būdu dalyvavo per du šimtus dalyvių, o Seimo kontrolierių įstaigos socialinio tinklo Facebook paskyroje šių mokymų įrašas peržiūrėtas daugiau nei aštuonis šimtus kartų.
- 2020 m. kovo–gruodžio mėnesiais radijo stoties „Žinių radijas“ eteryje laidų ciklo ,,Svarbus kiekvienas“ laidose Seimo kontrolierių įstaigos atstovai, atsakingos valstybės institucijos bei žmogaus teisių ekspertai diskutavo įvairiomis žmogaus teisių temomis:
- 2020 m. kovo 4 d. pirmojoje laidoje su Lietuvos advokatūros sekretoriumi Pauliumi Griciūnu diskutuota teisėsaugos pareigūnų naudojamos perteklinės fizinės prievartos proporcingumo klausimais;
- 2020 m. kovo 18 d. su Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidente Dovile Juodkaite aptarti Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo dėl šalyje vykdytos neveiksnumo peržiūrėjimo procedūros rezultatai bei nagrinėtos tyrimo metu konstatuotos problemos;
- 2020 m. balandžio 15 d. vykusiose laidoje kartu su Žmogaus teisių centro vadove Birute Sabatauskaite aptarti karantino metu taikyti žmogaus teisių ir laisvių ribojimai, jų pagrįstumas, būtinumas ir proporcingumas;
- 2020 m. gegužės 13 d. su JT specialiuoju pranešėju teisei į sveikatą prof. dr. Dainiumi Pūru diskutuota apie tai, kaip pandemija palietė asmenis su negalia bei kitas socialiai pažeidžiamų asmenų grupes;
- 2020 m. gegužės 27 d. su Mykolo Romerio universiteto profesore, buvusia Konstitucinio Teismo teisėja, Toma Birmontiene aptarti galimi vyresnių asmenų žmogaus teisių pažeidimai karantino laikotarpiu, diskutuota, kur iš tiesų yra riba tarp reikalingo rūpinimosi asmens sveikata ir diskriminacijos bei ar ta riba dar nėra peržengta;
- 2020 m. rugsėjo 30 d. su JT Asmenų su negalia komiteto nariu, VDU profesoriumi Jonu Ruškumi aptarti probleminiai institucinės socialinės globos aspektai, šalies tarptautiniai įsipareigojimai asmenų su negalia teisių užtikrinimo srityje bei vykdomos socialinės globos įstaigų deinstitucionalizacijos sparta;
- 2020 m. spalio 28 d. su Žmogaus teisių centro vadove Birute Sabatauskaite diskutuota, kur yra riba tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kurstymo;
- 2020 m. gruodžio 9 d. su Seimo nare, Lietuvos medikų sąjūdžio nare Jurgita Sejoniene aptarti teisės į sveikatos apsaugą ribojimai karantino laikotarpiu bei pristatyti Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu nustatyti probleminiai Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių ekstremaliųjų situacijų valdymą, ir tam tikrų ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių, taikytų karantino laikotarpiu, aspektai;
- 2020 m. gruodžio 16 d. su Nacionalinės LGBT+ asociacijos „LGL“ vadovu Vladimiru Simonko aptartos pagrindinės žmogaus teisių problemos LGBT+ asmenų teisių ir laisvių užtikrinimo srityje;
- 2020 m. gruodžio 30 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai aptarė karantino laikotarpiu itin išryškėjusios smurto artimoje aplinkoje problemos aspektus, susijusius su paslaugų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims organizavimo spragomis, bei pristatė Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo šia tema pagrindines išvadas.
- Seimo kontrolierių įstaiga treti metai iš eilės prisidėjo prie Nacionalinio žmogaus teisių forumo, skirto paminėti Tarptautinę žmogaus teisių dieną, organizavimo. 2020 metais 70-osioms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos metinėms paminėti skirtame renginyje, vykusiame nuotoliniu būdu, dalyvavo Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai, ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, ombudsmenai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žmogaus teisių aktyvistai bei verslo atstovai. Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius dalyvavo diskusijoje „Kokia žmogaus teisių vieta Lietuvos politikoje?“, kurioje mintimis taip pat pasidalino sociologė, religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dr. Milda Ališauskienė, Seimo narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, LGBT aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Liutauras Gudžinskas bei Seimo narė Monika Navickienė.
- 2020 m. gruodžio 14 d. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro atstovai dalyvavo Mykolo Romerio universiteto organizuotoje konferencijoje ,,COVID-19 pandemijos sprendimai teisiniu, vadybiniu ir ekonominiu požiūriu“, kurioje Žmogaus teisių biuro vedėjas V. Valentinavičius pristatė Seimo kontrolierių įstaigoje gautų skundų dėl žmogaus teisių ribojimų pandemijos metu bei šia tema atlikto tyrimo rezultatus, konferencijos dalyviai diskutavo teisės viršenybės bei asmens teisių ir laisvių ribojimų proporcingumo klausimais.
Pristatė žmogaus teisių padėties Lietuvoje vertinimą tarptautinėse organizacijose ir teikė joms informaciją pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytus įsipareigojimus (Įstatymo 192 str. 2 d. 3 p.)
- Visą karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo laikotarpį Seimo kontrolierių įstaiga tarptautinėms žmogaus teisių ir laisvių srityje veikiančioms organizacijoms (Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklui, Jungtinių Tautų Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo prevencijos pakomitečiui, Europos komitetui prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Kankinimų prevencijos asociacijai ir kt.) teikė išsamią informaciją apie šalyje taikomus asmenų teisių ir laisvių ribojimus, atliekamą žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų prevenciją, pakitimus nacionaliniuose teisės aktuose ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi.
- 2020 m. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai nuolat dalyvavo Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo, JT Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo prevencijos pakomitečio, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Kankinimų prevencijos asociacijos ir kitų tarptautinių organizacijų rengtose diskusijose bei mokymuose asmenų su negalia, vyresnio amžiaus asmenų, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, teisių užtikrinimo klausimais, taip pat gilinosi į įvairių pažeidžiamų visuomenės grupių teisių užtikrinimo iššūkius ir galimybes koronaviruso infekcijos sukeltos COVID-19 pandemijos metu.
- Seimo kontrolierių įstaigos atstovai teikė informaciją bei prisidėjo rengiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Stiprios ir efektyvios Nacionalinės žmogaus teisių institucijos: iššūkiai, perspektyvios praktikos ir galimybės“, kurioje aptariamos nacionalinių žmogaus teisių institucijų kompetencijos, vaidmuo Europos Sąjungoje, atitiktis JT Paryžiaus principams, institucinė apsauga, nepriklausomumas, įvairovė bei kiti veiklos aspektai.
Teikė siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogaus teisių klausimais (Įstatymo 192 str. 2 d. 4 p.)
- 2020 m. kovo 27 d. raštu „Dėl socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo“ Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei visas šalies savivaldybes prašydamas visoms pavaldžioms bei jų teritorijose veikiančioms socialinės globos įstaigoms persiųsti tarptautinių organizacijų parengtas ir Seimo kontrolieriaus iniciatyva į lietuvių kalbą išverstas rekomendacijas dėl elgesio su asmenimis, kuriems apribota laisvė, pandemijos metu bei kvietė bendradarbiauti žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje.
- 2020 m. balandžio 3 d. raštu „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo karantino laikotarpiu“ Seimo kontrolierius Augustinas Normantas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pateikdamas šioms institucijoms aktualias tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl priemonių, kurių turi būti imamasi siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą laisvės atėmimo įstaigose COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
- 2020 m. balandžio 14 d. raštu „Dėl žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo karantino metu“ Seimo kontrolierius A. Normantas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, Lietuvos policijos generalinį komisarą bei savivaldybių administracijas ragindamas visas institucijas laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje, vadovautis Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų, ekspertų bei epidemiologų rekomendacijomis ir užtikrinti, kad laisvės apribojimo vietose laikomi asmenys būtų tinkamai informuoti apie teisę skųstis dėl galimai netinkamo, žmogaus teises pažeidžiančio elgesio (neveikimo).
- 2020 m. balandžio 27 d. raštu ,,Dėl žmogaus teisių užtikrinimo Prienų globos namuose“ Seimo kontrolierius A. Normantas, gavęs informaciją dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Prienų globos namuose, kreipėsi į Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administraciją bei NVSC prašydamas išnagrinėti gautą informaciją ir institucijų kompetencijos ribose nedelsiant atlikti patikrinimus Prienų globos namuose.
- 2020 m. gegužės 4 d. raštu ,,Dėl žmogaus teisių užtikrinimo VšĮ Antavilių pensionate“ Seimo kontrolierius A. Normantas, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog NVSC ekspertams atliekant patikrinimą VšĮ Antavilių pensionate buvo nustatyta teisės aktų pažeidimų bei galimai netinkamai užtikrinamos globojamų asmenų teisės, kreipėsi į NVSC direktorių prašydamas kuo skubiau pateikti visą su šiais pažeidimais susijusią informaciją.
- 2020 m. gegužės 8 d. raštu „Dėl žmogaus teisių užtikrinimo ekstremaliosios situacijos ir karantino metu“ įstaigos vadovas, Seimo kontrolierius A. Normantas Seimo Žmogaus teisių komitetą informavo apie Seimo kontrolierių įstaigoje gautą bei surinktą informaciją apie galimus žmogaus teisių pažeidimus įvairiose asmenų teisių ir laisvių apsaugos srityse ekstremaliosios situacijos bei karantino metu ir prevencinius bei šviečiamuosius veiksmus, kurių ėmėsi Seimo kontrolierių įstaiga siekdama šiuos pažeidimus užkardyti.
- 2020 m. gegužės 21 d. raštu ,,Dėl žmogaus teisių užtikrinimo Šv. Juozapo globos namuose“ Seimo kontrolierius A. Normantas, gavęs informaciją dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Šv. Juozapo globos namuose, kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją bei NVSC prašydamas išnagrinėti gautą informaciją ir kiekvienai institucijai pagal savo kompetenciją nedelsiant atlikti patikrinimus Šv. Juozapo globos namuose.
- 2020 m. birželio 3 d. Seimo kontrolierius A. Normantas dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuriame aptarė nuteistųjų teisių užtikrinimą karantino metu.
- 2020 m. rugsėjo 16 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje, kuriame su komisijos nariais, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žmogaus teisių ekspertais diskutavo neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo reglamentavimo klausimais, pristatė Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo dėl sprendimų, kuriais iki 2016 m. sausio 1 d. asmenys buvo pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo ir galimai nepagrįstai ribojamų šių asmenų teisių rezultatus.
- 2020 m. rugsėjo 30 d. Seimo kontrolierius A. Normantas ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas V. Valentinavičius Seimo Žmogaus teisių komitete pristatė Seimo kontrolierių įstaigos tyrimų, atliktų Aknystos ir Skemų socialinės globos namuose, medžiagą bei supažindino komiteto narius su pagrindinėmis asmenų, gyvenančių socialinės globos įstaigose, teisių ir laisvių užtikrinimo problemomis.
Siekė nacionalinių teisės aktų suderinimo su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje (Įstatymo 192 str. 2 d. 5 p.)
- Seimo kontrolierių įstaiga pagal kompetenciją atliko Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatų, susijusių su privalomosios mediacijos taikymu šeimos ginčuose, juridinį vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu ir šiuo klausimu savo poziciją 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 1/3D-290 „Dėl konferencijos „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2019“ rezoliucijos“ pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Seimo Žmogaus teisių komitetui ir asociacijai „Vilniaus moterų namai“.
- Seimo kontrolierių įstaiga pagal kompetenciją atliko Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projekto Nr. 20-15061, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 4891 straipsniu įstatymo projekto Nr. 20-15062 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. 20-15064 juridinį vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu ir 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 1/3D-3016 „Dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projekto“ Seimo Žmogaus teisių, Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams, Vyriausybei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savo poziciją dėl šių teisės aktų projektų.
- Seimo kontrolierių įstaiga pagal kompetenciją atliko Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 3, 6, 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 20-15612 ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 5, 12, 16 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 20-15613 juridinį vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu ir 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 1/3D-3093 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymų projektų“ J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai pateikė savo poziciją dėl šių teisės aktų projektų.
- Seimo kontrolierių įstaiga pagal kompetenciją atliko Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 28, 29, 31, 32, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4394, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 5571, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4396 ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 1 straipsnio pakeitimo, 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo keturioliktuoju skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4408 juridinį vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu bei 2020 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 1/3D-3128 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų projektų“ pateikė J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams ir Vyriausybei savo poziciją dėl šių teisės aktų projektų.
Inicijavo tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų (Įstatymo 192 str. 2 d. 6 p.)
- Seimo kontrolierius A. Normantas atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dėl socialinių paslaugų prieinamumo asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims savivaldybėse, kurio metu vertino tarptautinių šalies įsipareigojimų socialinių paslaugų asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims teikimo srityje, socialinių paslaugų kokybės kontrolę ir planavimą bei bendruomeninių socialinių paslaugų prieinamumą ir plėtrą (daugiau apie tyrimą skaitykite 36 p.).
- Seimo kontrolierius A. Normantas atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kilusių dėl žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, taikytų koronaviruso infekcijos sukeltos COVID-ligos pandemijos laikotarpiu Lietuvoje, kurio metu nagrinėti klausimai, susiję su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu taikant koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo pažabojimo priemones, ekstremaliosios situacijos Lietuvoje paskelbimo ir jos metu taikytų žmogaus teisių ir laisvių apribojimų teisėtumu, Vyriausybės įgaliojimais priimti sprendimus ekstremalios situacijos sąlygomis; tam tikrais žmogaus teisių ir laisvių apribojimais, taikytais karantino režimo galiojimo Lietuvoje laikotarpiu: asmenų izoliavimu savivaldybių administracijų numatytose patalpose, asmenų būtinuoju hospitalizavimu ir (arba) būtinuoju izoliavimu gydytojo sprendimu bei žmogaus teisės į sveikatą užtikrinimu ekstremaliosios situacijos sąlygomis (daugiau apie tyrimą skaitykite 37 p.).
- Seimo kontrolierius A. Normantas atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims užtikrinimo srityje, kurio metu vertinti klausimai, susiję su pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo Lietuvoje tvarka, šiems asmenims skirtų paslaugų prieinamumu, efektyvumu, pakankamumu bei plėtros galimybėmis, asmens laisves ribojančių priemonių, skirtų pažaboti koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimą šalyje, įtaka pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo poreikiui ir efektyvumui (daugiau apie tyrimą skaitykite 38 p.).
- Seimo kontrolierius A. Normantas atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų psichologinių paslaugų teikimo asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, srityje, kurio metu vertintas psichologinių paslaugų poreikis, jų pasiūla ir prieinamumas vyresnio amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia socialinės globos įstaigose bei parengtos išvados ir siūlymai (rekomendacijos) dėl šių paslaugų prieinamumo gerinimo bei šių paslaugų teikimo tvarkos tobulinimo žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu (daugiau apie tyrimą skaitykite 40 p.).
- Seimo kontrolierius A. Normantas, atsižvelgdamas į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus užtikrinti visų asmenų teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais pagal Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais 1, 3 ir 9 straipsnius, iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais užtikrinimo srityje, kurio metu siekiama nustatyti, ar galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatos, numatančios asmenų teisę kreiptis į teismus, yra pakankamos siekiant užtikrinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų aplinkos apsaugos srityje įgyvendinimą, kaip visuomenės teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais yra realizuojama Lietuvoje ir kokios esminės problemos galimai kyla šioje srityje.
- Seimo kontrolierius A. Normantas atliko tyrimą dėl socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų teisių užtikrinimo šalyje paskelbto karantino laikotarpiu, kurio metu siekė identifikuoti socialinės globos įstaigose karantino laikotarpiu kylančias problemas bei užkardyti galimus šiose įstaigose gyvenančių asmenų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus (daugiau apie tyrimą skaitykite 42 p.).
- Seimo kontrolierius A. Normantas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas bei principus, inicijavo tyrimą dėl Europos Sąjungos piliečių, Lietuvos Respublikos piliečių šeimos narių, teisės nuolat gyventi Lietuvoje realizavimo, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio, kuris yra pasinaudojęs laisvo asmenų judėjimo teise, šeimos narių, Europos Sąjungos piliečių, galimybės atvykti gyventi į Lietuvą yra kur kas platesnės nei laisvo asmenų judėjimo teise nepasinaudojusio Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narių.
TYRIMAI DĖL ESMINIŲ ŽMOGAUS TEISIŲ PROBLEMŲ
Seimo kontrolierius, kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos vadovas, įgyvendindamas šiai institucijai suteiktas funkcijas turi teisę inicijuoti tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų (Įstatymo 19² str. 2 d. 6 p.). Atsižvelgdamas į esamą žmogaus teisių situaciją šalyje, žmogaus teisių problemų mąstą, sistemiškumą, jų aktualumą bei į tai, ar problema paliečia pažeidžiamas visuomenės grupes, 2020 m. Seimo kontrolierius atliko 5 tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų.
Vertinant žmogaus teisių problemas atsižvelgta į pagrindinius tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius žmogaus teisių apsaugą (prie jų Lietuva yra prisijungusi), tarp kurių: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, EŽTK ir kiti dokumentai.
Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dėl socialinių paslaugų prieinamumo asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims savivaldybėse
Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių dėl socialinių paslaugų prieinamumo asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims savivaldybėse, kurio metu vertino tarptautinius šalies įsipareigojimus socialinių paslaugų asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims teikimo srityje, šių paslaugų kokybės kontrolę bei planavimą ir bendruomeninių socialinių paslaugų prieinamumą ir plėtrą.
Tyrimo metu nustatyta, jog dėl galiojančių teisės aktų trūkumų bei abstraktaus Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (toliau ir – SPPD) rekomendacijų ,,Dėl socialinės priežiūros kokybės kontrolės“ pobūdžio ir vieningos socialinių paslaugų priežiūros kokybės vertinimo metodikos nebuvimo, šalyje nėra bendro socialinių paslaugų kokybės standarto, kiekviena savivaldybė taiko skirtingus socialinių paslaugų kokybės vertinimo metodus; bendruomeninių socialinių paslaugų informacinis, geografinis ar ekonominis prieinamumas savivaldybėse asmenims su negalia bei vyresnio amžiaus asmenims yra labai nevienodas ir priklauso nuo savivaldybės, kurioje gyvena paslaugų gavėjas, vykdomos socialinių paslaugų politikos, skiriamų lėšų bei dedamų pastangų šias paslaugas užtikrinti.
Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, jog šalyje nėra renkama informacija apie socialinių paslaugų prieinamumą, savivaldybėse gyvenantys vyresnio amžiaus ir / arba negalią turintys asmenys nėra lankomi prevenciškai, todėl nėra vieningos informacijos apie socialinių paslaugų poreikį savivaldybėse gyvenantiems vyresnio amžiaus ir / arba negalią turintiems asmenims.
Taip pat nustatyta, kad Lietuvoje nėra vieno bendro bendruomeninių socialinių paslaugų paketo, todėl savivaldybės įgyvendindamos savo funkcijas pasitvirtina skirtingus socialinių paslaugų standartus, kurie skiriasi ne tik socialinių paslaugų pasiūla, bet ir mastu bei galimai ne visada užtikrina asmenų su negalia ir / arba vyresnio amžiaus asmenų poreikius, o dėl šalies visuomenės senėjimo, riboto socialinių paslaugų prieinamumo, lėtos bendruomeninių socialinių paslaugų plėtros ir šių paslaugų tęstinumo neužtikrinančių finansavimo šaltinių, vykdant socialinių paslaugų pertvarkos procesą, nespėjama reaguoti į besikeičiančios visuomenės poreikius, tinkamai užtikrinti asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų teises.
Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius Vyriausybei rekomendavo imtis priemonių sukurti bendrą ir nuoseklų socialinių paslaugų asmenims su negalia / vyresnio amžiaus asmenims kokybės standartą šalies mastu, vieningą socialinių paslaugų kokybės vertinimo metodiką bei išsamią ir vieningą duomenų apie savivaldybių teritorijose gyvenančius vyresnio amžiaus ir / arba asmenis su negalia rinkimo ir kaupimo sistemą, kuri užtikrintų tikslių ir savalaikių duomenų pateikimą valstybės institucijoms bei palengvintų socialinių paslaugų planavimo procesą; nustatyti bendrus socialinių paslaugų prieinamumo standartus ir praplėsti vykdomos deinstitucionalizacijos tikslinių grupių sąrašą, į jį įtraukiant vyresnio amžiaus asmenis. Taip pat nustatyti bendrą privalomą minimalų bendruomeninių socialinių paslaugų asmenims su negalia ir / arba vyresnio amžiaus asmenims paketą, spartinti bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų plėtrą bei užtikrinti šių socialinių paslaugų finansavimo tęstinumą ir tvarumą bei, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų raginimus ir siekiant tinkamų žmogaus teisių ir laisvių standartų šalyje užtikrinimo, imtis priemonių ratifikuoti Europos socialinės chartijos 23 straipsnį.
Taip pat Lietuvos Respublikos savivaldybėms Seimo kontrolierius rekomendavo parengti teikiamų / perkamų socialinių paslaugų kokybės kontrolės tvarkas, užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą bei tai, kad savivaldybių teritorijose gyvenantys vyresnio amžiaus ir / arba negalią turintys asmenys būtų periodiškai lankomi bei būtų renkama ir kaupiama informacija apie šių asmenų socialinių paslaugų poreikius. Taip pat rekomenduota užtikrinti socialinių paslaugų informacinį, geografinį, ekonominį prieinamumą asmenims su negalia ir / arba vyresnio amžiaus asmenims bei imtis priemonių plėsti bendruomenėje asmenims su negalia ir / arba vyresnio amžiaus asmenims teikiamų socialinių paslaugų pasiūlą ir mastą.
Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kurias sąlygojo koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) sukeltos pandemijos laikotarpiu Lietuvoje taikytos tam tikros žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės
Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl Lietuvoje paskelbto karantino režimo, trukusio nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., metu taikytų tam tikrų žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių atitikties tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje. Tyrimo metu siekta identifikuoti problemas, susijusias su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sprendimais įvestais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apribojimais. Tyrimo metu buvo nagrinėjami klausimai, susiję su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu taikant koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo pažabojimo priemones, ekstremaliosios situacijos Lietuvoje paskelbimo ir jos metu taikytų žmogaus teisių ir laisvių apribojimų teisėtumu, Vyriausybės įgaliojimais priimti sprendimus ekstremalios situacijos sąlygomis bei tam tikrais žmogaus teisių ir laisvių apribojimais, taikytais karantino režimo galiojimo Lietuvoje laikotarpiu: asmenų izoliavimu savivaldybių administracijų numatytose patalpose, asmenų būtinuoju hospitalizavimu ir (arba) būtinuoju izoliavimu gydytojo sprendimu bei žmogaus teisės į sveikatą užtikrinimu ekstremaliosios situacijos sąlygomis.
Įvertinęs aplinkybes, susijusias su 2020 m. kovo 24–25 dienomis vykdytu asmenų, atvykusių iš užsienio šalių, izoliavimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos numatytose patalpose, Seimo kontrolieriaus konstatavo, kad šie asmenys buvo izoliuojami jų poreikiams nepritaikytose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų galimai neatitinkančiose savivaldybių administracijų numatytose patalpose, prieš asmenis izoliuojant neatsižvelgta į jų amžių, lytį, sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius, nesuteiktos alternatyvios galimybės izoliuotis asmens namuose arba kitoje gyvenamojoje vietoje, taip pat neužtikrintas tinkamas reikiamos informacijos apie jų izoliavimo savivaldybės administracijos skirtose patalpose pagrindą suteikimas, todėl, Seimo kontrolieriaus vertinimu, asmenys patyrė didelių nepatogumų, stresą ir padidėjusią užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19 liga) riziką, asmenų izoliavimas be jokios atrankos ir tam nepritaikytose patalpose buvo neproporcinga ribojimo priemonė jos taikymu siektam teisėtam tikslui ir ji galėtų prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam žeminančiam elgesiui.
Tyrimo ataskaitoje Seimo kontrolierius taip pat pateikė asmenų būtinojo hospitalizavimo ir būtinojo izoliavimo gydytojo sprendimu vertinimą, darydamas išvadą, kad Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatyti įgaliojimai gydytojui tam tikromis sąlygomis asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir (arba) būtinąjį izoliavimą taikyti vienasmeniu sprendimu, be teismo sprendimo, net iki vieno mėnesio, kelia pagrįstų abejonių dėl galimo gydytojų piktnaudžiavimo šia nuostata suteiktais įgaliojimais bei galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų taikant tokią rizikos valdymo priemonę.
Seimo kontrolierius iškėlė abejonę ir dėl to, ar tam tikros karantino laikotarpiu taikytos kovos su koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimu priemonės asmens sveikatos apsaugos srityje atitiko pagrįstumo, būtinumo bei proporcingumo kriterijus ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, taip pat ar iš tiesų karantino metu iškelto tikslo apsaugoti visuomenės sveikatą nebuvo galima pasiekti švelnesniais, mažesnio masto apribojimais, išvengiant žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizikos.
Įvertinęs aplinkybių visumą Seimo kontrolierius konstatavo, kad karantino Lietuvos Respublikoje galiojimo metu, ilgiau nei mėnesiui sustabdžius profilaktinių patikrinimų ir prevencinių programų vykdymą, atidėjus planines operacijas bei hospitalizacijas, planinių konsultacijų, diagnostinių, profilaktinių, prevencinių ir gydomųjų paslaugų teikimą (išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė), neužtikrinus priimamų teisės aktų koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) valdymo priemonių taikymo srityje aiškumo bei sistemiškumo, galimai nebuvo tinkamai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir aukščiausią įmanomą sveikatos apsaugos lygį.
Įvertinęs minėtas aplinkybes Seimo kontrolierius rekomendavo Vyriausybei užtikrinti, kad visose situacijose, net ir tuomet, kai šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija arba kitas ypatingojo valdymo režimas, priimant sprendimus, kuriais apribojamos tam tikros asmenų teisės, būtų vadovaujamasi aukščiausiais žmogaus teisių standartais, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės būtų pagrįstos, būtinos ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti; imtis priemonių, kad ateityje, susidarius situacijoms, kai nedelsiant reikia imtis žmogaus teises ribojančių priemonių šalyje susidariusiam sunkmečiui suvaldyti, būtų užtikrinamas sklandus ir savalaikis bendradarbiavimas su visuomene, įskaitant žmogaus teisių apsaugos srities ekspertus; imtis priemonių patobulinti Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 21 dalį taip, kad būtų išlaikyta asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyra bei šioje nuostatoje įvardytų asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas būtų vykdomas taikant asmens teisių apsaugos nuo neproporcingo šių teisių ribojimo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo skyrimo atvejais priemones.
Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių paslaugų, skirtų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, teikimo srityje
Atsižvelgdamas į žmogaus teisių srityje veikiančių tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo užtikrinimo, smurto artimoje aplinkoje paplitimo šalyje mastą, Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų kreipimųsi problematiką, taip pat į tai, kad koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiui pasiekus pandemijos lygį daugelyje valstybių buvo įvestas griežtas karantinas, sąlygojęs tendencingą smurto artimoje aplinkoje augimą visame pasaulyje, Seimo kontrolierius iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityje siekdamas nustatyti, ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatose numatyta pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo tvarka ir jos praktinis įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti šių asmenų žmogaus teises ir laisves, ar visiems smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims šios paslaugos yra prieinamos, efektyvios, pakankamos, kokios yra šios pagalbos plėtros galimybės, taip pat kokią įtaką pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo poreikiui ir efektyvumui turėjo koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo šalyje metu taikytos asmens laisvės ribojimo priemonės.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnyje, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą, laikinojo apgyvendinimo paslaugas, specializuotos pagalbos centrų teikiamą nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų teikiamą pagalbą, įskaitant ilgalaikės pagalbos paslaugas. Taip pat, pagal minėto įstatymo nuostatas, policijos pareigūnai yra įgalioti vykdyti šiame įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su apsaugos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims organizavimu. Tačiau visuomenėje vis tik pastebima, kad praktikoje ne visada tinkamai užtikrinama nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų apsauga bei ne visi šių asmenų pagalbos poreikiai yra patenkinami, o pranešimų apie artimoje aplinkoje asmenų patiriamą fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą tyčinį poveikį rodikliai vis dar yra ganėtinai aukšti.
Tyrimo metu nustatyta pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims mechanizmo Lietuvoje trūkumų: policijos pareigūnai ne visais atvejais identifikuoja smurto, ir ypač psichologinio smurto, artimoje aplinkoje požymius, kas sąlygoja paslaugų nukentėjusiems asmenims organizavimo spragas, specializuotos pagalbos centrų ir juose dirbančių specialistų, ypač specializuotą pagalbą galinčių pasiūlyti teisininkų ir psichologų, skaičius Lietuvoje nėra pakankamas, kad būtų patenkinti visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų poreikiai, nėra užtikrinama aktyvesnė nevyriausybinių organizacijų įtrauktis į šią paslaugų teikimo sistemą.
Seimo kontrolierius taip pat konstatavo, kad informacijos apie pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sklaida nėra pakankama, pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims organizuojančių ir teikiančių subjektų tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiek savivaldybių, tiek ir nacionaliniu lygmeniu nėra sklandus, trūksta nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų saugaus apgyvendinimo vietų, dėl specializuotos pagalbos centrų trūkumo nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse ne visiems smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims specializuotos paslaugos yra finansiškai ir geografiškai prieinamos.
Smurtas prieš moteris, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, yra vienas rimčiausių žmogaus teisių pažeidimų lyties pagrindu Europoje, tačiau Seimo kontrolierius atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje sukelia didelę ir, dažniausiai, ilgalaikę fizinę, emocinę, psichinę, socialinę ir (ar) ekonominę žalą tokio smurto aukoms, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, tautybės, religijos, išsilavinimo, pajamų ar socialinės padėties. Atsižvelgdamas į tai, šio tyrimo ataskaitoje Seimo kontrolierius apžvelgė ne tik moterų, bet ir kitų smurtą artimoje aplinkoje patiriančių tikslinių asmenų grupių – vaikų, negalią turinčių asmenų, seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų, taip pat vyrų – poreikį bei galimybes gauti specializuotą kompleksinę pagalbą mūsų šalyje.
Tyrimo dėl tikslinių paslaugų atskiroms asmenų grupėms prieinamumo duomenys atskleidė, kad paslaugų infrastruktūra Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta: trūksta statistinių viktimologinių duomenų apie negalią turinčių asmenų patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą, paslaugų diferencijavimo pagal tikslines grupes, žmogiškųjų ir finansinių resursų, užtikrinančių kokybiškų ir efektyvių paslaugų prieinamumą visiems, kuriems jos yra reikalingos. Be to, Stambulo konvencijoje numatytų kovos su visų rūšių smurtu prieš moteris pavyzdžiu, Lietuvoje vis dar nėra sukurtas tinkamas ir veiksmingas smurto prieš moteris prevencijos, smurtą patyrusių moterų apsaugos ir paslaugų joms organizavimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmas, pritaikytas specifiniams šios socialinės grupės poreikiams. Tai įvertinęs Seimo kontrolierius pažymėjo, kad visos paslaugos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų nuketėjusiojo individualius poreikius, bei pagalbos teikimo sistemoje jis nepatirtų diskriminacijos dėl savo turimos negalios, gyvenamosios vietos, amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, etninės kilmės, socialinės padėties ir kitų ypatybių.
Seimo kontrolierius palankiai įvertino valstybės pastangas karantino laikotarpiu užtikrinti pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, operatyviai reaguoti į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje bei didinti informacijos apie pagalbos gavimo būdus viešinimą, tačiau pabrėžė būtinumą papildomai stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos nuo šio smurto nukentėjusiems asmenims srityje, aktyviai remti informacines kampanijas smurto artimoje aplinkoje temomis, ieškoti inovatyvių būdų teikti visas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims reikalingas paslaugas taip, kad jas nuotoliniu būdu ir (arba) laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos saugumo rekomendacijų asmenys galėtų gauti ne tik savo namų aplinkoje.
Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius Seimui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų ratifikuota Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), siekiant visiškai įgyvendinti smurto prieš moteris ir mergaites draudimą.
Vyriausybei Seimo kontrolierius rekomendavo, be kita ko, užtikrinti, kad būtų kuriama ir diegiama sisteminiu požiūriu grįsta pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo sistema ir būtų vystomas sklandus tarpžinybinis pagalbą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiančių subjektų tinklo veikimas, nacionaliniu mastu vykdoma nuolatinė informacinė kampanija apie pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiančius subjektus, būtų sprendžiamas klausimas dėl specializuotos pagalbos centrų tinklo Lietuvoje plėtros bei nemokamos transportavimo paslaugos asmenims, neturintiems galimybių savarankiškai nuvykti į paslaugų suteikimo vietą, užtikrinimo, taip pat būtų sprendžiamas klausimas dėl vaikų, vyrų, negalią turinčių bei senyvo amžiaus asmenų ir LGBTIQ asmenų interesams atstovaujančių organizacijų įtraukimo į specializuotą kompleksinės pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo sistemą, kad specializuota kompleksinė pagalba būtų prieinama visoms šioms tikslinėms grupėms, šalyje paskelbto karantino metu organizuoti didesnę informacijos smurto artimoje aplinkoje temomis sklaidą bei užtikrinti visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims reikalingų paslaugų teikimą ne tik nuotoliniu būdu, bet ir, kai tai yra būtina, gyvai, taip, kad šias paslaugas asmenys galėtų gauti ne tik savo namų aplinkoje.
Seimo kontrolierius taip pat rekomendavo policijos generaliniam komisarui imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad policijos pareigūnai tinkamai reaguotų į visų asmenų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, turimos negalios, lytinės orientacijos, socialinės arba kitokios padėties, pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, įskaitant pranešimus dėl patirto psichologinio bei seksualinio smurto, taip pat kad visi asmenys, pranešę dėl jų atžvilgiu panaudoto arba naudojamo smurto artimoje aplinkoje (nepriklausomai nuo to, ar jie tyrimo metu buvo pripažinti nukentėjusiaisiais), policijos pareigūnų būtų tinkamai informuojami apie specializuotos pagalbos centrus bei kitas atitinkamoje apskrityje veikiančias įstaigas, teikiančias pagalbą, įskaitant laikino apgyvendinimo paslaugas, pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas.
Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių psichologinių paslaugų teikimo asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, srityje
Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių psichologinių paslaugų organizavimo bei prieinamumo suaugusiųjų socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims srityje, kurio metu nagrinėjo klausimus, susijusius su socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinių paslaugų poreikio vertinimu, psichologinių paslaugų teikimo socialinės globos įstaigų gyventojams prieinamumu bei socialinės globos įstaigų darbuotojų kvalifikacijos psichologinių paslaugų teikimo srityje kėlimu.
Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma socialinės globos įstaigų naudoja tik vieną psichologinės pagalbos poreikio nustatymo būdą, ne visais atvejais į psichologinių asmens poreikių nustatymo procesą įtraukia psichologus, nėra parengtos metodikos arba numatyta kitų instrumentų, kurie padėtų specialistams tinkamai nustatyti socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinės pagalbos poreikį, todėl daugumoje šalies socialinės globos įstaigų nėra užtikrinamas kokybiškas ir savalaikis gyventojų psichologinės pagalbos poreikių vertinimas.
Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, jog kai kuriose socialinės globos įstaigose dėl specialistų, finansinių išteklių trūkumo ir kitų priežasčių psichologo etatas neužimamas, užpildomas tik iš dalies arba apskritai nėra numatytas, dalis įstaigų sielovados paslaugas tapatina su psichologinėmis paslaugomis, trūksta sklandesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo psichologinių paslaugų organizavimo ir teikimo įstaigų gyventojams klausimais, o galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžtos sąvokos „psichologas“, „psichosocialinė pagalba“, „sielovados specialistas“ ir kitos susijusios sąvokos bei psichologo praktinės veiklos sąlygos ir psichologinių paslaugų teikimo socialinės globos įstaigų gyventojams tvarka, dėl ko nėra tinkamai užtikrinamas psichologinių paslaugų prieinamumas.
Seimo kontrolierius taip pat priėjo prie išvados, kad, nors pastaraisiais metais psichologinėms socialinės globos įstaigų darbuotojų žinioms gilinti skiriamas pakankamas dėmesys, dėl itin plataus socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinių poreikių spektro būtina ne tik užtikrinti psichologo paslaugų prieinamumą socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims, tačiau taip pat nuolat kelti socialinės globos įstaigų darbuotojų kvalifikaciją konfliktų, patyčių, smurto arba kitokio netinkamo elgesio bei savižudybių prevencijos srityse, taip pat tobulinti įgūdžius, kurie padėtų profesionaliai valdyti agresyvų (smurtinį) asmens elgesį, suteikti asmeniui emocinę pagalbą.
Siekdamas gerinti psichologinių paslaugų prieinamumą socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims, Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministrei rekomendavo patvirtinti psichologų, teikiančių pagalbą suaugusių socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims, kompetencijos, praktinės veiklos įvertinimo ir psichologinių paslaugų teikimo tvarką ir suaugusių socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų psichologinių poreikių vertinimo metodiką, skirtą psichologams, bei užtikrinti, kad asmenų, gyvenančių asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose, psichologinių poreikių vertinimas būtų atliekamas tik dalyvaujant atitinkamą psichologinį išsilavinimą turintiems specialistams (psichologams). Taip pat rekomenduota pakeisti Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, 11.3 papunktį ir jame numatyti, kad psichologinės paslaugos yra socialinių paslaugų dedamoji dalis, o psichologai – būtų įtraukti į paslaugas teikiančių specialistų sąrašą, bei pakeisti Socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-317 ,,Dėl socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų patvirtinimo“, nuostatas ir jose apibrėžti sąvokas „psichologas“, „psichologinė pagalba“, „psichosocialinė pagalba“, „sielovados specialistas“ ir „sielovada“, nustatyti senyvo amžiaus asmenų ir asmenų su negalia socialinės globos įstaigų, kurių steigėja yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, psichologinių paslaugų prieinamumą ir šių paslaugų poreikį bei prisidėti užtikrinant psichologinių paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą šių socialinės globos įstaigų gyventojams bei skatinti šių įstaigų darbuotojų švietimą psichologinės pagalbos teikimo klausimais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Seimo kontrolierius rekomendavo imtis priemonių, kad suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigos būtų supažindintos su sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1733 „Dėl Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jose gyvenančių asmenų galimybėmis gauti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas pagal šį įsakymą, o savivaldybėms – imtis priemonių siekiant nustatyti savo savivaldybės veikimo teritorijoje įsteigtų suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigų psichologinių paslaugų prieinamumą ir šių paslaugų poreikį bei prisidėti užtikrinant psichologinių paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą šių socialinės globos įstaigų gyventojams.
Taip pat suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigoms Seimo kontrolierius rekomendavo užtikrinti, kad jose gyvenančių asmenų psichologinių poreikių vertinimo procese visuomet dalyvautų įstaigoje dirbantis arba kitas psichologas ir šiems asmenims psichologinės paslaugos pagal individualius poreikius būtų prieinamos nuolat (įstaigoje įdarbinant psichologą pagal darbo sutartį arba organizuojant psichologo paslaugas kitais būdais); būtų kuriama ir diegiama sisteminiu požiūriu grįsta psichologinės bei emocinės pagalbos globotiniams teikimo sistema ir šioje srityje būtų užtikrintas sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas (su savivaldybėmis, pirminės asmens sveikatos priežiūros centrais, visuomenės sveikatos biuru, kitomis socialinės globos įstaigomis ir kt. subjektais) ir darbuotojų bendradarbiavimas įstaigos viduje aptariant bendras problemas, ieškant koordinuotų sprendimų, kad kiekvienu individualiu atveju asmenys būtų tinkamai nukreipti pas jiems reikalingas psichologines paslaugas galinčius suteikti pagalbos teikėjus, ir nuolatinį įstaigų darbuotojų švietimą psichologinės pagalbos teikimo socialinės globos įstaigų gyventojams klausimais.
Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje karantino laikotarpiu
Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje karantino laikotarpiu, kurio metu ėmėsi prevencinių veiksmų galimiems asmens teisių ir laisvių pažeidimams užkardyti, vertino dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo paskelbto karantino metu galiojusių teisės aktų atitiktį tarptautiniams žmogaus teisių ir laisvių standartams, tyrė galimus globojamų asmenų teisių ir laisvių pažeidimus socialinės globos įstaigose.
Tyrimo metu, siekiant kuo operatyviau gauti aktualią informaciją, sužinoti realią žmogaus teisių ir laisvių padėtį socialinės globos įstaigose bei užtikrinti, kad koronaviruso infekcijos sukeltos (COVID-19 ligos) pandemijos laikotarpiu Lietuvoje taikytomis priemonėmis nebūtų neproporcingai apribojamos arba pažeidžiamos asmens teisės, socialiniame tinkle Facebook buvo sukurtos uždaros konsultacijų-informacijos rinkimo grupės suaugusiųjų bei vaikų socialinės globos įstaigų darbuotojams, kuriose Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai konsultavo socialinės globos įstaigų darbuotojus socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimais, dalinosi aktualia tarptautinių organizacijų bei nacionalinių institucijų informacija, o socialinės globos įstaigos dalinosi savo patirtimi, gerąja praktika ir iššūkiais, su kuriais susidūrė savo veikloje karantino metu.
Atsižvelgdamas į šalyje bei pasaulyje susidariusią situaciją ir daugkartines konsultacijas su žmogaus teisių srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, Seimo kontrolierius parengė aktualių tarptautinių rekomendacijų, kaip tinkamai užtikrinti asmenų, esančių socialinės globos įstaigose, teises pandemijos laikotarpiu, kokiais principais bei metodais turėtų vadovautis įstaigų personalas, suvestinę ir kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei šalies savivaldybes prašydamas šias rekomendacijas persiųsti visoms pavaldžioms ir jų teritorijose veikiančioms socialinės globos įstaigoms bei aktyviai bendradarbiauti žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje.
Taip pat, siekdamas, kad karantino laikotarpiu socialinės globos įstaigose būtų užtikrinta saugi ir sveika aplinka bei pažabota žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizika, Seimo kontrolierius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei visoms savivaldybių administracijoms rekomendavo imtis priemonių, kad jų įsteigtose socialinės globos įstaigose bei Pabėgėlių priėmimo centre būtų užtikrinti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – atnaujinti ekstremalių situacijų planai, darbuotojai būtų nuolat informuojami apie kintančią situaciją, jiems būtų nuolat primenama, kokių veiksmų jie turėtų imtis siekiant užkardyti viruso plitimą, būtų užtikrintas bendrų higienos reikalavimų laikymasis, gyventojų kambariai nebūtų perpildyti, būtų numatytos ir parengtos izoliavimo patalpos, gyventojai ir darbuotojai pagal poreikį būtų aprūpinti reikiamomis higienos ir apsaugos priemonėmis ir nuolat būtų papildomas jų rezervas. Seimo kontrolierius taip pat rekomendavo, kad užtikrinant viruso profilaktikos ir kontrolės priemones būtų gerbiamas socialinės globos įstaigų gyventojų orumas, užtikrintos jų teises, o apribojimai būtų taikomi laikantis teisėtumo, protingumo ir proporcingumo principo ir tik tiek, kiek yra būtina, globotiniams jiems suprantama kalba / būdu būtų nuolat teikiama informacija apie susidariusią situaciją, prevencines priemones ir jų priežastis bei tai, kaip apsaugoti savo ir kitų sveikatą, būtų sudarytos sąlygos nuolat, be papildomų mokesčių gyventojui, palaikyti ryšius su šeima ir artimaisiais telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis, prireikus, teikiama reikiama pagalba; būtų sudarytos galimybės gauti siuntinius iš artimųjų; būtų sprendžiamas pensijų gavimo klausimas, pavyzdžiui, laikinai saugant gyventojų pensijas grynaisiais pinigais seife; būtų ieškoma būdų periodiškai globotiniams užtikrinti apsipirkimo galimybę, įstaigoje turint uždarą kiemą – būtų leista gyventojams, atsižvelgiant į jų savarankiškumą ir sveikatos būklę, kartkartėmis pabūti gryname ore, tęsiamas užimtumo organizavimas individualiai ar mažomis grupėmis ir pan., taip pat darbuotojai gyventojams teiktų papildomą psichologinę pagalbą, o gyventojų artimiesiems būtų nuolat teikiama informacija apie įstaigose susidariusią situaciją, taikomas prevencijos priemones bei laikinus ribojimus.
Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, jog socialinės globos įstaigų globotiniai buvo itin sunerimę dėl riboto kontakto su artimaisiais (buvo leidžiama bendrauti tik telefonu arba kitomis komunikacijos priemonėmis), gerokai sumažėjusios įprastinės užimtumo veiklos (ypač – slaugomiems gyventojams); įstaigoms trūko informacijos ir rekomendacijų dėl darbo įstaigose organizavimo tam, kad būtų užtikrintas tiek darbuotojų, tiek gyventojų saugumas; įstaigos, kurios pačios pirko apsaugos priemones, susidūrė su iššūkiu jas įsigyti įperkamomis kainomis. Vaikų globos įstaigų darbuotojai atkreipė dėmesį į socialinių darbuotojų darbo krūvį, padidėjusį dėl būtinumo vaikams organizuoti papildomą užimtumą, padėti išmokti mokomąją medžiagą ir atlikti namų darbus; užtikrinant, kad kiekvienas globotinis nustatytu laiku galėtų prisijungti prie nuotolinio ugdymo veiklos, pritrūko kompiuterių, ir nors kai kurias įstaigas kompiuteriais aprūpino mokyklos, kitoms įstaigoms teko pačioms jų nusipirkti; ne visuose įstaigose (ypač kaimo vietovėse) tinkamai veikė internetas; nuotolinio ugdymo procese trūko vientisumo – skirtingos mokyklos ir mokytojai pamokas organizavo naudodamiesi skirtingomis programomis, kas sukėlė papildomų rūpesčių vaikams, ypač – jaunesnio amžiaus.
Reaguodami į socialinės globos įstaigų pateiktą informaciją apie darbo organizavimo ir viruso užkardymo iššūkius bei NVSC duomenis, jog kai kuriose socialinės globos įstaigose buvo nustatyta tam tikrų karantino reikalavimų ir užkrečiamųjų ligų kontrolės bei prevencijos taisyklių pažeidimų, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai pasitelkdami NVSC bei Higienos instituto specialistus 2020 m. gegužės 8 d. organizavo informacinį-konsultacinį seminarą socialinės globos įstaigoms. Renginio metu buvo pristatyti tarptautiniai standartai dėl žmogaus teisių ir laisvių socialinės globos įstaigose užtikrinimo karantino metu, pristatytas žmogaus teisių principais grįsto užimtumo organizavimo karantino metu modelis, kalbėta apie emocinės ir psichologinės pagalbos užtikrinimą pandemijos laikotarpiu. Socialiniai partneriai iš Higienos instituto bei NVSC pristatė epidemiologinę situaciją Lietuvoje bei supažindino dalyvius su infekcijų kontrolės priemonėmis, kurios turi būti taikomos COVID-19 ligos pandemijos laikotarpiu. Renginio dalyviai dalinosi informacija apie praktines situacijas bei tarėsi rūpimais klausimais, akcentavo juos labiausiai neraminančius esamos situacijos aspektus. Seminare nuotoliniu būdu dalyvavo per du šimtus dalyvių, o Seimo kontrolierių įstaigos paskyroje socialiniame tinkle Facebook šių mokymų įrašas peržiūrėtas daugiau nei aštuonis šimtus kartų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gavęs informaciją apie galimus žmogaus teisių pažeidimus konkrečiose socialinės globos įstaigose, Seimo kontrolierius nedelsdamas kreipėsi į Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentą, NVSC, atitinkamų savivaldybių administracijas bei kitas kompetentingas institucijas prašydamas atidžiai išnagrinėti nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją atlikti patikrinimus bei apie jų rezultatus informuoti Seimo kontrolierių.