Seimo kontrolierių įstaiga (Įstaiga), vykdydama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2022 m. ir toliau didelį dėmesį skyrė migrantų teisėms užtikrinti: pagal kompetenciją teikė pastabas bei siūlymus dėl pateiktų derinti įstatymų projektų tobulinimo, dalyvavo diskusijose ir pasitarimuose, vykdė žmogaus teisių ir laisvių padėties stebėseną užsieniečių registracijos centruose, atkreipė Lietuvos institucijų ir visuomenės dėmesį į jų teisių ir laisvių užtikrinimo spragas.
Atsižvelgdama į būtinybę stiprinti aplinkosauginę demokratiją, Seimo kontrolierių įstaiga atliko tyrimą dėl visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais įgyvendinimo Lietuvoje. Taip pat tarptautinėms organizacijoms teikta informacija dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymo, pagal kompetenciją teiktos pastabos dėl siūlomų teisės aktų pakeitimų, organizuoti mokymai laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ir socialinės globos įstaigų personalui apie žmogaus teisių standartų įgyvendinimą, dirbant su šiose įstaigose gyvenančiais žmonėmis. Penkti metai iš eilės Įstaiga prisidėjo prie Nacionalinio žmogaus teisių forumo, skirto Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti, organizavimo. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė ir (ar) Įstaigos darbuotojai 2022 m. dalyvavo 9 Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžiuose ir 1 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriuose buvo pasisakyta aktualiais žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimais, susipažinta su posėdžių metu pateikta informacija.
Ataskaitiniais metais Seimo kontrolierių įstaigos veikla:
Seimo kontrolierių įstaiga atliko žmogaus teisių stebėseną Lietuvoje ir rengė žmogaus teisių padėties ataskaitas (Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – Įstatymas) 192 str. 2 d. 1 p.)
- 2022 m. kovo 3 d. susitiko su tuomečio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriumi Virginijumi Kulikausku. Susitikimo metu buvo apžvelgtos Seimo kontrolierių įstaigoje gautuose nuteistųjų skunduose įvardijamos problemos, taip pat buvo kalbamasi apie laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose taikomas prevencines priemones smurtui mažinti, nuteistiesiems taikomas resocializacijos programas.
- 2022 m. kovo 10 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė ir Įstaigos darbuotojai susitiko su tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ atstovais. Susitikime aptarti nereguliarios migracijos per Baltarusijos sieną sukelti iššūkiai Lietuvoje. Minėtos organizacijos atstovai domėjosi migrantų, apgyvendintų užsieniečių registracijos centruose, problemomis. Seimo kontrolierė susitikime pristatė nacionalinės kankinimų prevencijos ataskaitose apžvelgiamas su nereguliaria migracija susijusias problemas, taip pat aptarė valstybės institucijų ir visuomenės reakcijas į pateiktas ataskaitas, jose nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo perspektyvas.
- 2022 m. kovo 16 d. Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje pabrėžė, kad užsieniečių registracijos centruose išlieka daug sisteminių problemų, kaip antai, nepakankamas ir formalus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, ilgalaikis de facto sulaikymas be individualių aplinkybių vertinimo, informacijos stoka ir neapibrėžtumas dėl ateities, kuris ne tik lemia psichologines problemas ir augančią įtampą migrantų laisvės apribojimo vietose, bet ir rodo, kad kol kas nepavyko užtikrinti Lietuvoje esančių migrantų pamatinių teisių.
- 2022 m. balandžio 4 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, dalyvaudama nuotolinėje tuomečio Kalėjimų departamento organizuotoje konferencijoje „Nuteistųjų kolektyvo tarybų veikla ir jos reikšmė įkalinimo įstaigose“, aptarė dažniausiai nuteistųjų skunduose atsiskleidžiančias problemas, trukdančias resocializacijai. Kaip viena pagrindinių problemų įvardyta profesinė kultūra, nukreipta į griežtą ribojimų užtikrinimą, kartu nepakankamą dėmesį skiriant reintegracijai. Taip pat E. Leonaitė išsakė lūkestį, kad nuteistųjų tarybos taps priemone spręsti problemas jau laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, į sprendimų paiešką įtraukiant nuteistųjų atstovus ir ieškant dialogu grindžiamų kompromisinių sprendimų.
- 2022 m. gegužės 3 d. susitikime su Teisingumo ministerijos ir tuomečio Kalėjimų departamento atstovais (-ėmis) aptarta situacija laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose ir poreikis sudaryti daugiau galimybių skirtingoms nuteistųjų užimtumo formoms. Taip pat diskutuota apie nuteistųjų skunduose keliamas problemas, susijusias su galimybe įsigyti maisto racionui papildyti skirtų maisto papildų.
- Seimo kontrolierės Erika Leonaitė ir Milda Vainiutė kartu su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene ir lygių galimybių kontroliere Birutė Sabatauskaite, 2022 m. birželio 1 d. dalyvavo susitikime su šalies Prezidentu, J. E. Gitanu Nausėda. Susitikime kalbėta apie tai, kokių žingsnių turėtų būti imamasi, kad vaikams Lietuvoje būtų gyventi geriau ir saugiau. Buvo aptarti aplinkos pritaikymo ir paslaugų negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms teikimo klausimai, taip pat iššūkiai, kylantys tiek neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių asmenų šeimoms, tiek ir nuo karo veiksmų Ukrainoje pabėgusioms mamoms su vaikais. Susitikime buvo aptarti ir kiti aktualūs žmogaus teisių klausimai, akcentuojant pažeidžiamų asmenų teisių apsaugos iššūkius ir sprendimo galimybes.
- 2022 m. birželio 1 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, kartu su Seimo Žmogaus teisių komiteto, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos „Carito“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovais dalyvavo Valstybės pažinimo centre vykusioje diskusijoje tema „Galimi sprendimai atvėrus migrantų stovyklų vartus“. Diskusijos metu aptartos migrantų situacijos perspektyvos, kai jiems bus panaikinti judėjimo apribojimai, t. y. bus sudaryta galimybė išvykti iš užsieniečių registracijos centrų.
- 2022 m. birželio 2 d. Seimo kontrolierės Erika Leonaitė ir Milda Vainiutė bei Įstaigos darbuotojai dalyvavo Seimo kontrolierių įstaigos kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Lietuvos gėjų lyga surengtoje tarptautinėje apvalaus stalo diskusijoje apie ombudsmenų vaidmenį įtvirtinant ir ginant LGBTQ+ asmenų teises. Minėtas renginys vyko festivalio „Baltic Pride 2022“ kontekste ir juo siekta ne tik atkreipti dėmesį į iššūkius įgyvendinant LGBTQ+ žmogaus teises, bet ir bendrai ieškoti sprendimų susidariusiai situacijai keisti. Diskusijoje dalyvavo ir gerąja patirtimi bei iššūkiais dalijosi ombudsmenų (-ių) institucijų atstovai iš Norvegijos, Suomijos ir Estijos. Šio susitikimo metu lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Norvegijos lygybės ir nediskriminavimo kontrolierius Bjørnas Erikas Thonas, Suomijos nediskriminavimo kontrolieriaus tarnybos atstovė Mirka Mokko, išreikšdami paramą LGBTI+ asmenims, pasirašė pareiškimą, kuriuo paragino atsakingas valdžios institucijas: priimti Civilinės sąjungos įstatymą, kuriam įsigaliojus, tos pačios lyties šeimos Lietuvoje įgytų bent minimalias teisines garantijas; į Lygių galimybių įstatymą įtraukti lytinės tapatybės ir lyties raiškos požymius, kaip pagrindus, dėl kurių draudžiama diskriminuoti siekiant, kad translyčiai ir nebinarinės lyties tapatybės asmenys būtų teisiškai apsaugoti nuo lygių galimybių pažeidimų; užtikrinti, kad translyčiai asmenys gautų jiems reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios būtų teikiamos pagarbiai ir nemenkinant asmenų garbės bei orumo; užtikrinti, jog teisėsaugos institucijos gintų LGBTI+ asmenis be diskriminuojančių nuostatų, gebėtų efektyviai identifikuoti ir užkardyti neapykantos nusikaltimus dėl seksualinės orientacijos ir / ar lytinės tapatybės; suteikti saugų ir įtraukų švietimą LGBTI+ vaikams ir jaunimui; skatinti visuomenę reaguoti į diskriminacijos ir / ar priekabiavimo dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės atvejus.
- 2022 m. birželio 15 d. vykusiame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje buvo svarstomas pasiūlymas dėl teisės dirbti suteikimo prieglobsčio prašytojo statuso neturintiems migrantams, praėjus 12 mėnesių nuo jų užregistravimo. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, palaikydama iniciatyvą, akcentavo, kad dabartinis 5 metų terminas, kuris buvo nustatytas įgyvendinant atgrasymo politiką, negali būti laikomas proporcinga priemone siekiant užkardyti neteisėtą migraciją. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad neteisėtos migracijos srautai yra suvaldyti, be to, leidimas dirbti neturėtų įtakos sprendimo dėl išsiuntimo vykdymui. O nesudarius Lietuvoje esantiems migrantams galimybės teisėtai įsidarbinti, susidarys prielaidos šių asmenų neteisėtam darbui, taip pat padidės rizika jiems tapti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis, patirti ekstremalaus skurdo situacijas. Tokia situacija būtų nepriimtina ne tik žmogaus teisių požiūriu, bet ir lemtų grėsmes viešajai tvarkai. Be to, būtų paskatinta neteisėta antrinė migracija į kitas Europos Sąjungos valstybes.
- 2022 m. rugpjūčio 30 d. susitikime su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) Lietuvoje atstovais aptarti iššūkiai, susiję su teisės į prieglobstį Lietuvoje užtikrinimu, žmogaus teisių situacija užsieniečių registracijos centruose ir pabėgėlių priėmimo centruose bei Seimo kontrolierių įstaigos ir UNHCR Lietuvoje tolesnis bendradarbiavimas.
- 2022 m. rugsėjo 13 d. susitikime su tuomečio Kalėjimų departamento atstovais kalbėtasi apie nuteistųjų skunduose keliamas problemas, susijusias su teise dirbti, resocializacijos galimybėmis ir nuteistųjų rizikos vertinimo metodikos OASys taikymu. Su tuomečio Kalėjimų departamento direktoriumi Virginijumi Kulikausku sutarta dėl būtinybės geriau informuoti nuteistuosius apie įsidarbinimo galimybes, tam pasitelkiant ir nuteistųjų tarybas. Taip pat aptarti artimiausi planai resocializacijos srityje.
- 2022 m. rugsėjo 14 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pasidžiaugė iš esmės įgyvendintomis rekomendacijomis dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygų gerinimo Kybartų užsieniečių registracijos centre. Kartu buvo akcentuotos problemos, susijusios su Lietuvoje esančių migrantų galimybe pasinaudoti teise dirbti, pažeidžiamumo nustatymu ir psichologinės pagalbos prieinamumu. Seimo kontrolierė taip pat atkreipė komiteto dėmesį į probleminius rengiamo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siekiama įstatymo lygiu įteisinti vadinamųjų apgręžimų praktiką masinio užsieniečių antplūdžio metu, aspektus.
- 2022 m. rugsėjo 30 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (IOM) organizuotoje diskusijoje „Ar yra alternatyvos sulaikymui? Standartai, poveikis sveikatai, praktikos“, kurioje akcentavo, jog alternatyvos sulaikymui ne tik būtinos pagarbos žmogaus teisėms požiūriu, įprastai pigesnės nei sulaikymas, bet taip pat, taikant alternatyvias sulaikymui priemones, gali būti pasiekta geresnių rezultatų nei taikant sulaikymą, įskaitant dėl savanoriškai priimamų sprendimų grįžti į kilmės šalį, bendradarbiavimo su prieglobsčio prašymą nagrinėjančia institucija ir pan. Seimo kontrolierė taip pat pabrėžė būtinybę alternatyvias sulaikymui priemones taikyti kartu su horizontaliomis priemonėmis, tokiomis kaip suprantamos informacijos suteikimas asmeniui apie jo teises ir pareigas, veiksmingos teisinės pagalbos teikimas, esant galimybei – atvejo vadyba.
- 2022 m. spalio 11 d. Seimo kontrolierių įstaigoje vyko Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės ir Įstaigos darbuotojų susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) atstovais. Susitikimo metu aptarti aktualūs žmonių su negalia problemų sprendimų klausimai.
- 2022 m. lapkričio 26 d. Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė ir Įstaigos darbuotojai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininke Skirgaile Žalimiene, teisėjomis Veslava Ruskan ir Dalia Višinskiene aptarė visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą LVAT praktikoje, galimą teisės aktų tobulinimą aplinkos srityje. Susitikime dalyvavę LVAT bei Seimo kontrolierių įstaigos atstovai aptarė LVAT praktiką analizuojant probleminius Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija) taikymo aspektus: ar galiojantis nacionalinis reglamentavimas pakankamai aiškiai apibrėžia suinteresuotos visuomenės galimybes kreiptis į teismus aplinkos klausimais pagal Orhuso konvenciją, gilintasi į teisinio reguliavimo problematiką; analizuota praktika administracinėse bylose, kuriose buvo derinami suinteresuotos visuomenės teisės bei įstatymų saugomi interesai.
- 2022 m. gruodžio 12 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė ir Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius dalyvavo susitikime su Europos Tarybos ekspertų grupės kovai su prekyba žmonėmis (GRETA) delegacija, kur teikė nuomonę žmogaus teisių klausimais.
- 2022 m. gruodžio 19 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė ir Įstaigos darbuotojai dalyvavo priėmimo sąlygų stebėsenos metinės ataskaitos pristatyme ir teikė klausimus, susijusius su neteisėtai kirtusių Baltarusijos–Lietuvos sieną užsieniečių žmogaus teisių užtikrinimu.
- 2022 m. gruodžio 28 d. Seimo kontrolerių įstaigos vadovė ir Įstaigos darbuotojai susitiko su tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ atstovais, su kuriais buvo aptarti užsieniečių, neteisėtai kirtusių Baltarusijos–Lietuvos sieną, žmogaus teisių užtikrinimo klausimai.
- Seimo kontrolierė Erika Leonaitė ir (arba) Įstaigos atstovė 2022 m. dalyvavo periodiniuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotuose tarpinstituciniuose susitikimuose, skirtuose aptarti klausimus, susijusius su užsieniečių, neteisėtai kirtusių Baltarusijos–Lietuvos sieną, teisių užtikrinimu Lietuvoje (užsieniečių apgyvendinimas, įdarbinimas, integracija, vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas, smurto prevencija ir kt. klausimai) ir pristatyti situacijos apžvalgą bei aktualią statistinę informaciją.
Seimo kontrolierių įstaiga vykdė informacijos apie žmogaus teises sklaidą ir visuomenės švietimą žmogaus teisių klausimais (Įstatymo 192 str. 2 d. 2 p.)
- 2022 m. sausio 14 d. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius dalyvavo Stepono Kairio fondo organizuojamoje diskusijoje „Migrantų krizė: iššūkiai ES sienų apsaugai“, kuri yra renginių ciklo „ES ateities konferencija: Lietuvos kairiųjų idėjų Europai“ dalis. V. Valentinavičius skaitė pranešimą „Ar gali ES sienos saugoti ir demokratijas, ir žmogiškumą?“, kurio metu kalbėjo apie pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimo svarbą įgyvendinant nacionalinio saugumo politikos prioritetus.
- 2022 m. sausio 25 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, dalyvaudama LRT laidoje „Dėmesio centre“, pristatė Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitą dėl žmogaus teisių situacijos Kybartų užsieniečių registracijos centre ir šią ataskaitą pakomentavo tą pačią dieną surengtoje spaudos konferencijoje. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad šios apgyvendinimo vietos sektoriuje, kuriame buvo apgyvendinta daugiausiai asmenų, žmogui tenkantis gyvenamasis plotas buvo gerokai per mažas, be to, migrantams nebuvo organizuojamas joks užimtumas, jų galimybė gauti informaciją apie savo statusą bei teisinius kelius – labai ribota, neužtikrinta teisė gauti realią, o ne formalią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas buvo ribotas, nes šiame centre trūko medikų. Seimo kontrolierė apibendrino, kad visų nustatytų aplinkybių visuma lėmė, jog sąlygos Kybartų užsieniečių registracijos centre prilygo draudžiamam, nežmoniškam, žeminančiam orumą elgesiui.
- 2022 m. sausio 26 d. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė bei teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, dalyvaudami LRT laidoje „60 minučių“, apžvelgė žmogaus teisių problemas, akcentuotas Ženevoje vykusiame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdyje, kuriame Lietuva pristatė trečią pranešimą apie žmogaus teisių apsaugos padėtį.
- 2022 m. sausio 27 d. LRT laidoje „Aktualijų studija“ Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, advokatė Asta Astrauskienė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė kalbėjo tema „Ar migrantų gyvenimo sąlygos prilygsta kankinimui?“.
- 2022 m. gegužės 9 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė dalyvavo tarpinstituciniame susitikime su Seimo Pirmininke dėl pagalbos seksualinio smurto aukoms Ukrainoje.
- 2022 m. gegužės 12 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Vytauto Didžiojo universiteto studentams skaitė viešą paskaitą apie ombudsmeno instituciją ir Seimo kontrolierių įstaigos vaidmenį ginant pažeidžiamų asmenų grupių teises.
- 2022 m. gegužės 26 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, Seimo Žmogaus teisių komiteto nariu Vytautu Baku bei vidaus reikalų viceministru Arnoldu Abramavičiumi dalyvavo „Delfi TV“ laidoje, kuri buvo skirta aptarti valstybės veiksmus dėl stovyklose uždarytų migrantų.
- 2022 m. birželio 22 d. Seimo kontrolierė E. Leonaitė, dalyvaudama Seimo nario V. Bako organizuotoje diskusijoje „Lietuvos planas migrantams“, akcentavo Lietuvos kaip demokratinės valstybės atsakomybę už visus jos teritorijoje esančius žmones, kvietė nustoti statyti nematomas sienas visuomenėje ir užtikrinti kiekvieno žmogaus orumą. Seimo kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrimai ir valstybių patirtis rodo, jog migrantai gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant gerovės valstybę, ir ragino žvelgti į juos ne per grėsmės, o per galimybės prizmę.
- 2022 m. liepos 11 d. Seimo kontrolierės Erika Leonaitė ir Milda Vainiutė dalyvavo VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ kartu su Seimo kontrolierių įstaiga surengtoje apvalaus stalo diskusijoje „Kaltinamųjų ir sulaikytųjų su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia teisių apsaugos stiprinimas“. E. Leonaitė pabrėžė, kad įtariamieji, turintys intelekto ir psichosocialinę negalią, yra viena pažeidžiamiausių grupių baudžiamajame procese ir todėl svarbu ne tik gebėjimas laiku ir tinkamai identifikuoti įtariamųjų bei kaltinamųjų intelekto ar psichosocialinius sunkumus, bet ir dėmesys tyrėjų, prokurorų ir teisėjų kompetencijoms, būtinoms siekiant užtikrinti šių asmenų teisę į teisingą teismo procesą, stiprinti.
- 2022 m. rugsėjo 20 d. Seimo kontrolierių įstaigoje su pažintiniu vizitu apsilankė delegacija iš Kazachstano, kuri domėjosi Seimo kontrolierių įstaigos veikla ginant teisę į gerą viešąjį administravimą. Svečius ypač domino atvejai, kai, atsižvelgiant į Seimo kontrolierių rekomendacijas, buvo keičiami teisės aktai, sprendžiamos sisteminės žmogaus teisių apsaugos problemos, inicijuojami procesai dėl atsakomybės taikymo. Taip pat aptarti bendravimo su žiniasklaidos priemonėmis procesai ir konkretūs pavyzdžiai.
- 2022 m. rugsėjo 29 d. Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė priėmė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnų delegaciją iš 15 skirtingų šalių, kurie domėjosi Seimo kontrolierių įstaigos veikla bei patirtimi sprendžiant su migracija susijusias žmogaus teisių problemas. Pristatydamas delegacijos narius bei vizito tikslus „Frontex“ Pagrindinių teisių biuro vadovas Jonas Grimhedenas atkreipė dėmesį į delegacijos siekį įgyti praktinių žinių pažeidimų stebėsenos pasienyje ir migrantų skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo srityse. Susitikimo metu Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė pristatė įstaigos veiklą ir Seimo kontrolierių mandatus, ypatingą dėmesį skyrė šių mandatų taikymui sprendžiant žmogaus teisių problemas migracijos srityje. E. Leonaitė taip pat pristatė teisės aktus, kuriais remiantis vykdoma nacionalinė kankinimų prevencija, kaip teikiamos rekomendacijos, atliekama jų vykdymo kontrolė.
- 2022 m. lapkričio 11 d. Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai tuomečiuose Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje organizavo mokymus „Žmogaus teisėmis grįsta bausmių vykdymo sistema: standartai, iššūkiai, praktika“. Mokymuose dalyvavusiems 70 laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų darbuotojų iš visos Lietuvos apie streso atpažinimą ir valdymą kalbėjo ekspertė, psichologė Valija Šap, o Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai su dalyviais aptarė valstybės įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje bei laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų darbuotojų vaidmenį įgyvendinant šiuos įsipareigojimus, taip pat pristatė žmogaus teisėmis grįstą veiklos metodą, orientuotą į asmenį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Be to, Seimo kontrolierių įstaigos organizuotuose mokymuose didelis dėmesys buvo skiriamas praktikoje kylančių problemų, tokių kaip ribotos galimybės nutiestiesiems įsidarbinti, neproporcingas pareigūnų jėgos panaudojimas prieš nesipriešinančius nuteistuosius, galimybės laiką leisti laisvalaikio kambaryje ribojimas, nuteistojo artimųjų atsiųsto spalvoto lankstymo popieriaus sunaikinimas nesudarant nuteistajam užsiimti individualia kūrybine veikla,
- 2022 m. lapkričio 29 d. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai Macikų socialinės globos namuose surengė mokymus „Žmogaus teisėmis grįsta asmenų priežiūra socialinės globos įstaigose: standartai, iššūkiai, praktika“ pajūrio regiono socialinės globos įstaigų darbuotojams. Skatindami mokymų dalyvius mąstyti apie žmogaus teises kasdieniame darbe, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai pristatė žmogaus teisių principais grįstą socialinės globos įstaigų gyventojų priežiūros modelį, pritaikant autonomiškumo, lygybės, orumo, pagarbos ir teisingumo principus. Mokymų dalyviai darbo grupėse diskutavo, kaip reikėtų praktiškai išspręsti konkrečias kasdienes situacijas, ieškoti efektyviausių būdų problemą išspręsti atsižvelgiant į žmogaus teises. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro organizuojami mokymai socialinės globos įstaigų darbuotojams yra tęstinė veikla, kuria siekiama prisidėti prie šių darbuotojų kompetencijų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje didinimo.
- Jau penktus metus iš eilės Seimo kontrolierių įstaiga prisidėjo organizuojant Nacionalinį žmogaus teisių forumą, skirtą paminėti Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Renginys vyko gruodžio 9 d. ir buvo skirtas žmogaus teisių klausimams krizių ir karinių konfliktų akivaizdoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui. Nacionaliniame žmogaus teisių forume dalyvavo įvairių tarptautinių organizacijų atstovai, Seimo nariai, ombudsmenai, užsienio šalių ambasadoriai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei žmogaus teisių aktyvistai. Seimo kontrolierių įstaiga renginio metu kvietė į diskusiją „Lietuvos atvirumas pabėgėliams: (ne)išmoktos pamokos“, kurioje kartu su nevyriausybinių, valstybinių bei tarptautinių organizacijų atstovais aptarė pabėgėlių situaciją šalyje per žmogaus teisių prizmę. O Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius dalyvavo Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „Pirmoji ES LGBTIQ lygybės strategija 2020–2025 m.: ar LGBTIQ asmenų įtraukties politika taps Lietuvos strateginių tikslų dalimi?“, kurią organizavo nacionalinė LGBT asmenų teisių organizacija „LGL“.
Seimo kontrolierių įstaiga pristatė tarptautinėse organizacijose žmogaus teisių padėties Lietuvoje vertinimą ir teikė joms informaciją pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytus įsipareigojimus (Įstatymo 192 str. 2 d. 3 p.)
Seimo kontrolierių įstaiga tarptautinėms žmogaus teisių ir laisvių srityje veikiančioms organizacijoms (Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklui, Jungtinių Tautų kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo prevencijos pakomitečiui, Europos komitetui prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Kankinimų prevencijos asociacijai ir kt.) nuolat teikė informaciją apie šalyje taikomus asmenų teisių ir laisvių ribojimus, vykdomą žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų prevenciją, pokyčius nacionaliniuose teisės aktuose ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi.
- 2022 m. kovo 31 d. Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė dalyvavo Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo (ENNHRI) Generalinėje Asamblėjoje, kurioje pasisakė padėties Ukrainoje ir Ukrainos karo pabėgėlių situacijos klausimais.
- 2022 m. birželio 14 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė dalyvavo JT Kankinimų prevencijos pakomitečio (angl. SPT) 47-ojoje sesijoje, kurioje pasisakė apie užsieniečių registracijos centruose apgyvendintų pažeidžiamų migrantų situaciją. Anot Seimo kontrolierės, yra trys pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai: pirma, susiduriama su iššūkiais nustatant migrantų, kurių pažeidžiamumas nėra akivaizdus, pažeidžiamumą; antra, besitęsiantis vaikų de facto administracinis sulaikymas kelia didelį susirūpinimą dėl poveikio jų vystymuisi; trečia, visi de facto sulaikyme esantys migrantai, įskaitant pažeidžiamus asmenis, susiduria su ilgalaikio laisvės apribojimo poveikiu psichikos sveikatai, veiksmingos teisinės pagalbos sistemos nebuvimo nulemtu neapibrėžtumu bei nerimu dėl ateities. E. Leonaitė taip pat informavo Kankinimų prevencijos pakomitetį apie priimtą politinio lygmens sprendimą nebetęsti administracinio migrantų, nekeliančių grėsmės viešajai tvarkai, sulaikymo. Kartu Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į būtinybę sudaryti galimybę teisėtai dirbti tiems migrantams, kurie negalės būti išsiųsti.
- 2022 m. liepos 1 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 50-joje sesijoje patvirtinta Lietuvos visuotinės periodinės peržiūros trečiojo ciklo ataskaita. Sesijoje pasisakiusi Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė akcentavo Lietuvai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo proceso stiprinimo būtinybę, paragino ypatingą dėmesį skirti pasikartojančių rekomendacijų įgyvendinimui bei žmogaus teisėmis grįsto požiūrio diegimui viešajame sektoriuje. 2022 m. sausio mėnesį vykusios žmogaus teisių padėties peržiūros metu Lietuva iš 82 valstybių sulaukė 232 rekomendacijų, iš jų priėmė vykdymui absoliučią daugumą – 214 rekomendacijų, ir 18 rekomendacijų motyvuotai atmetė.
- 2022 m. liepos 14 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo Kankinimų prevencijos pakomitečio (SPT) surengtame internetiniame seminare, kuriame Seimo kontrolierių įstaigos vadovė pristatė pažeidžiamų migrantų grupių, kurioms taikomas administracinis sulaikymas, padėtį Lietuvoje.
- 2022 m. rugsėjo 13 d. Seimo kontrolierių įstaigoje lankėsi tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ tyrėjai, kurie susitiko su Seimo kontroliere Erika Leonaite. Susitikimo metu Seimo kontrolierė pristatė pokyčius, įvykusius po 2022 m. birželio mėnesį paskelbtos „Amnesty International“ ataskaitos apie Lietuvos institucijų atsaką į nereguliarios migracijos per Baltarusijos sieną keliamus iššūkius.
- 2022 m. spalio 12 d. Seimo kontrolierių įstaigoje lankėsi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komiteto vykdomojo direktorato (CTED) delegacija, kuri domėjosi kovos su ekstremizmu situacija šalyje bei kaip kovos su terorizmu priemonės užtikrina pagarbą žmogaus teisėms. Delegacijos prašymu susitikimas organizuotas įtraukiant šios srities ekspertus iš pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, privataus bei akademinio sektoriaus, siekiant išklausyti jų įžvalgas, kurios galėtų papildyti anksčiau vykusį CTED bendradarbiavimą su Vyriausybe. Pristatydama Seimo kontrolierių įstaigos mandatus Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė su CTED delegacija aptarė Seimo kontrolierių veiklą žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos srityse, problemas, susijusias su žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos priežiūra. Skirdami dėmesį terorizmo prevencijai pilietinės visuomenės atstovai dalijosi patirtimi sprendžiant žmogaus teisių problemas ekstremizmo, neapykantos kalbos, kovos su prekyba žmonėmis, migracijos srityse.
- 2022 m. gruodžio 14 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė susitiko su Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atstovais ir aptarė nacionalinio nepriklausomo mechanizmo, skirto stebėti, kaip laikomasi pagrindinių žmogaus teisių prie ES išorės sienos, sukūrimo galimybes Lietuvoje. Svečiai klausė Seimo kontrolierės nuomonės apie pagrindines žmogaus teisių problemas reaguojant į instrumentalizuotą migraciją, domėjosi, kaip šalyje atliekamas teisės aktų projektų vertinimas, kad šie neprieštarautų Konstitucijai ir ES teisei. Seimo kontrolierė pristatė problemas, susijusias su sieną nenustatytose vietose kirtusių migrantų teise pateikti prieglobsčio prašymus, taip pat pasidalino įžvalgomis dėl rengiamų Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų. Pateikdama informaciją apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą E. Leonaitė atkreipė dėmesį, kad nors turimi ištekliai riboja galimybes Seimo kontrolierių įstaigai veikti efektyviai, tačiau akcentavo, kad net esamomis pajėgomis buvo aplankytos užsieniečių laikymo vietos, vykdomas teisės aktų vertinimas, bendradarbiaujama su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei valstybės institucijomis.
- 2022 m. gruodžio 15 d. Seimo kontrolierių įstaiga Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų (ENNHRI) tinklui pateikė informaciją apie Lietuvoje veikiantį tarptautinių organizacijų ir visuotinės periodinės peržiūros metu Lietuvai pateiktų rekomendacijų dėl žmogaus teisių padėties gerinimo įgyvendinimo mechanizmą ir apie Vyriausybės vykdomą šių rekomendacijų įgyvendinimo pažangos stebėseną.
- 2022 m. gruodžio 16 d. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Europos Sąjungos (ES) Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ atstovams pristatė migrantų problemas Lietuvoje. Seimo kontrolierių įstaigos ir „Frontex“ Pagrindinių teisių biuro atstovai aptarė pagrindinių žmogaus teisių stebėjimo mechanizmą, vykdomą misiją bei stebėjimo veiklą Lietuvos pasienio kontrolės punktuose. Daugiausia dėmesio susitikimo metu buvo skirta Vyriausybės taikomų priemonių, skirtų suvaldyti instrumentalizuotą migraciją, įskaitant apgręžimų politikos, vertinimui Europos Sąjungos teisės požiūriu, taip pat „Frontex“ vaidmeniui vykdant priverstinius grąžinimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu „Frontex“ mandatas Lietuvoje neapima stebėsenos „žaliojoje“ pasienio zonoje, „Frontex“ atstovai domėjosi pagrindinėmis susirūpinimą keliančiomis problemomis pasienyje.
Seimo kontrolierių įstaiga teikė siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogaus teisių klausimais (Įstatymo 192 str. 2 d. 4 p.)
- 2022 m. liepos 22 d. Seimo kontrolierių įstaiga Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikė nuomonę konstitucinės justicijos byloje Nr. 4/2022 dėl LR Žvalgybos kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 3 punkto, 15 straipsnio 1 dalies ir LR Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies atitikties LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai. Seimo kontrolierė E. Leonaitė pabrėžė, kad žvalgybos kontrolieriams nėra numatyta aiški, jų veiklos sritį ir pareigų apimtį atitinkanti vieta ombudsmenų ir priežiūros institucijų sistemoje. Suvienodinant Seimo kontrolierių institucijos ir žvalgybos kontrolierių institucijos statusą, tačiau žvalgybos kontrolieriams suteikiant siaurą kompetencijos sritį ir kartu ribojant Konstitucijoje įtvirtintą Seimo kontrolierių mandatą žmogaus teisių ir laisvių srityje, yra priešpriešinamos ne tik Seimo kontrolierių ir žvalgybos kontrolierių institucijos, bet ir iškreipiama bendra ombudsmenų ir priežiūros institucijų sistema.
- 2022 m. gruodžio 13 d. Seimo kontrolierių įstaiga pateikė Vidaus reikalų ministerijai savo nuomonę dėl Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos posėdyje suformuluotos rekomendacinio pobūdžio pozicijos skirti Įstaigai papildomą Nacionalinio pranešėjo kovai su prekyba žmonėmis funkciją. Seimo kontrolierių įstaigos vadovė rašte atkreipė dėmesį, kad Įstaigos vykdomų funkcijų ir naujos funkcijos derėjimo analizės stoka Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimuose nesuteikia galimybių iš esmės įsigilinti ir sistemiškai įvertinti Įstaigos vykdomų funkcijų apimtį, analizuojant Įstaigos turimus resursus esamoms funkcijoms vykdyti ir atitinkamai rizikų, susijusių su naujų plačios apimties funkcijų paskyrimu. Anot Seimo kontrolierių įstaigos vadovės, Nacionalinio pranešėjo funkcijų visumos analizė leidžia daryti prielaidą, kad joms vykdyti turi būti įsteigta nepriklausoma institucija, kuri kaip sektinas Nacionalinio pranešėjo modelis, be kita ko, įvardijama Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) rekomendacijose. Ši pozicija buvo išsakyta ir 2022 m. gruodžio 12 d. Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės ir žmogaus teisių atstovų susitikime su GRETA atstovais.
- Įvertinusi Įstaigos atlikto tyrimo dėl visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais įgyvendinimo Lietuvoje vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje išvadas, Seimo kontrolierė pateikė rekomendacijas institucijoms:
- Aplinkos ministerijai Seimo kontrolierė rekomendavo imtis priemonių, kad Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos būtų patikslintos taip, kad būtų aišku, jog Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą teisę turi tik aplinkos apsaugą skatinantys viešieji juridiniai asmenys, o kitiems asmenims, t. y. vienam arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, teisė ginti viešą interesą aplinkos srityje suteikta su sąlyga, kad jie tuo pačiu klausimu siekia apginti ir savo subjektines teises ar teisėtą interesą, taip pat kad būtų įvertintos analogiškos kitų aplinkos srities įstatymų nuostatos ir, prireikus, jos būtų patikslintos, bei imtis priemonių, kad Aplinkos ministerijos oficialioje interneto svetainėje, taip pat kitais būdais visuomenei būtų pateikiama išsami, tiksli, vizualiai aiški ir nuolat peržiūrima bei pagal poreikį atnaujinama informacija (gairės) apie visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais pagal Orhuso konvenciją realizavimo tvarką Lietuvoje. Ši informacija turėtų apimti aktualias nacionalinės teisės nuostatas, naujausią su šia tema susijusią nacionalinių teismų praktikos apžvalgą, teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais sąlygas, vizualiais kreipimosi į teismus pagal atskiras Orhuso konvencijos 9 straipsnio nuostatas, schemas bei kitus svarbius teisės kreiptis į teismą juridinius ir praktinius aspektus.
- Vyriausybei Seimo kontrolierė rekomendavo užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje būtų garantuojamos kuo platesnės visuomenės, ir ypač suinteresuotos visuomenės, galimybės kreiptis į teismus ginčijant įvairių subjektų veikimą, neveikimą bei sprendimus aplinkos srityje, taip pat siekiant apginti aplinką, kaip viešąjį interesą, kad visuomenei, siekiančiai pasinaudoti kreipimosi į teismus aplinkos klausimais galimybe, taikomi kriterijai būtų aiškiai apibrėžti teisės aktuose ir visuomenė apie šias galimybes būtų tinkamai ir nuolat informuojama.
- Teisingumo ministerijai Seimo kontrolierė rekomendavo imtis priemonių, kad teisės aktuose būtų numatyti aiškūs pakankamą suinteresuotumą, aplinkos apsaugą skatinančią veiklą ir kiti suinteresuotai visuomenei, siekiančiai pasinaudoti teise kreiptis į teismus aplinkos klausimais, taikomi kriterijai, neprieštaraujantys Orhuso konvencijoje numatytiems siekiams; imtis priemonių, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, pasinaudoti galėtų ne tik tokia suinteresuota visuomenė, kokia ji apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatyme, bet taip pat ir asmenys, atitinkantys kituose aplinkos srities įstatymuose, tokiuose kaip Teritorijų planavimo įstatymas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, pateiktą sąvokos „Suinteresuota visuomenė“ apibrėžimą.
- 2022 m. rugpjūčio 31 d. Seimo kontrolierių įstaiga pateikė Teisingumo ministerijai siūlymus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros trečiojo ciklo metu Lietuvos priimtų rekomendacijų įgyvendinimui.
Seimo kontrolierių įstaiga siekė nacionalinių teisės aktų suderinimo su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje (Įstatymo 192 str. 2 d. 5 p.)
- 2022 m. balandžio 25 d. raštu Seimo kontrolierių įstaiga pateikė Seimo valdybai ir Seimo Žmogaus teisių komitetui poziciją dėl Susirinkimų įstatymo Nr. 1-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-766, Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-819 ir Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6 ir 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1328 susirinkimų laisvės užtikrinimo aspektu. Seimo kontrolierė E. Leonaitė kritiškai įvertino siūlymą į susirinkimo derinimo procesą įtraukti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Anot Seimo kontrolierės, toks reikalavimas būtų perteklinis, nes ir esamos Susirinkimų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas į pranešimų apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūrą įtraukti reikiamus kitų įstaigų atstovus. Be to, sudėtingesnė pranešimų apie susirinkimus, numatomus organizuoti prie aukščiausių valstybės politinės valdžios institucijų, derinimo procedūra kritiškai vertintina ir tuo požiūriu, kad galimybė taikių susirinkimų metu išsakyti pozicijas dėl būtent šių institucijų ir jų pareigūnų priimamų sprendimų demokratinėje valstybėje turėtų būti itin saugoma. Seimo kontrolierė taip pat įžvelgė rizikų siūlyme, pagal kurį susirinkimo organizatoriai apie susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, privalėtų pranešti ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatytos susirinkimo dienos. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad dabar taikomą 5 darbo dienų terminą prailginus iki 15 darbo dienų būtų reikšmingai apsunkinta galimybė organizuoti susirinkimus, kurių tikslas – operatyviai reaguoti į vykstančias aktualijas. Pasak E. Leonaitės, galėtų būti svarstoma galimybė įstatyme įtvirtinti nuostatas, įpareigojančias teismus imtis priemonių, kad ginčai tarp susirinkimo organizatorių ir savivaldybės būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, esant galimybei – iki numatomos susirinkimo datos, kartu neprailginant informavimo apie susirinkimą termino. Pozicijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad susirūpinimą keliančius nepagrįstus susirinkimų laisvės ribojimus lemia ne tiek galiojantis teisinis reguliavimas, kiek netinkamas jo praktinis taikymas, kai Susirinkimų įstatyme įtvirtinta pareikštinė susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka praktikoje virsta de facto leidimų išdavimo procedūra. Situacijos, kada savivaldybių administracijos atsisako derinti pranešimą apie susirinkimą motyvuodamos susirinkimo keliamais nepatogumais, hipotetinėmis viešosios tvarkos pažeidimo rizikomis ar pan. aplinkybėmis yra nesuderinamos ne tik su tarptautiniais susirinkimų laisvės apsaugos standartais, bet ir su galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu. Vertinant iš žmogaus teisių ir laisvių apsaugos perspektyvos, Susirinkimų įstatyme numatytais piliečių teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ribojimo pagrindais negali būti remiamasi siekiant sudaryti dirbtinas kliūtis asmenims, ketinantiems realizuoti konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę.
- 2022 m. birželio 14 d. raštu Seimo kontrolierių įstaiga pagal kompetenciją įvertino Seimo nario Mindaugo Lingės pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1648 bei pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. Seimo kontrolierių įstaiga palaikė siūlymą suteikti užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, ir siūlė nekeisti esamo teisinio reguliavimo, pagal kurį prieglobsčio prašytojas įgyja teisę dirbti praėjus 6 mėnesiams nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, jei Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.
- 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu Seimo kontrolierių įstaiga pateikė poziciją Vidaus reikalų ministerijai dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 1, 2, 4, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projekto. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma sustiprinti jau galiojantį teisinį reguliavimą, kuris itin apriboja teisę prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikos teritorijoje, išreikšta abejonė dėl šiuo projektu siūlomo reguliavimo suderinamumo su Europos Sąjungos teise, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje M. A. (bylos Nr. C-72/22 PPU).
- 2022 m. gruodžio 13 d. Seimo kontrolierių įstaiga Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikė nuomonę dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Seimo kontrolierių įstaiga pasiūlė apsvarstyti galimybę užtikrinti, jog nuteistųjų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ribojimo termino pratęsimo pagrįstumas, būtinumas ir proporcingumas būtų peržiūrimi teismo, o Bausmių vykdymo kodekse numatyti, kad manant, jog pagrindai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nuteistajam taikyti prevencijos priemones, neišnyko ir šių priemonių taikymo terminą yra būtina pratęsti, sprendimas dėl šio termino pratęsimo būtų priimamas motyvuota teismo nutartimi.
Seimo kontrolierių įstaiga inicijavo tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų (Įstatymo 192 str. 2 d. 6 p.)
2022 m. gruodžio 30 d. pabaigtame tyrime dėl visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais įgyvendinimo Lietuvoje vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje buvo vertinta, kokia yra visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais realizavimo tvarka Lietuvoje, ar ji suderinama su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais pagal Orhuso konvenciją ir ar šioje srityje kyla esminių žmogaus teisių užtikrinimo problemų. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė priėjo prie išvados, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, koks suinteresuotumas yra laikomas pakankamu, kad visuomenė turėtų teisę aplinkos srities klausimais teisme ginti ne tik pažeistas subjektines teises, bet ir viešąjį interesą įstatymuose nustatyta tvarka, teismų praktikos pavyzdžiai atskleidė teisinio neapibrėžtumo rizikas dėl Orhuso konvencijos taikymo, be to, Lietuvoje nėra tinkamai užtikrinama, kad visuomenei būtų prieinama aktuali, aiški ir išsami informacija apie teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais įgyvendinimo procedūras, o tai gali ne tik turėti įtakos tam, kad visuomenė turi mažai žinių apie teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais realizavimo ribas, galimybes ir tvarką Lietuvoje, bet ir sudaryti kliūtis veiksmingai pasinaudoti Orhuso konvencijoje numatytomis teisėmis.