Nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Jungtinių Tautų rezoliucijoje įtvirtintus Paryžiaus principus, A lygiu, Seimo kontrolierių įstaiga buvo akredituota 2017 m. kovo 23-ąją, tačiau šio statuso įtvirtinimui reikėjo Seimo kontrolierių įstatymo pataisų. 2018 metų sausio 1 d. įsigaliojo Seimo kontrolierių įstatymo pataisos, suteikiančios Seimo kontrolierių įstaigai Nacionalinės žmogaus teisių institucijos statusą.
2024 m. Pasaulinio nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso akreditavimo pakomitečio sprendimu Seimo kontrolierių įstaiga dar kartą pripažinta atitinkančia Jungtinių Tautų rezoliucijoje įtvirtintus Paryžiaus principus ir buvo reakredituota A lygio statusu.
Įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad Seimo kontrolierių vienas veiklos tikslų – skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, o pirmiau įvardyto įstatymo 192 str. 2 d. įtvirtintos Nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijos. Naujos įstatymo pataisos numato pareigą valstybės ir savivaldybių institucijoms bendradarbiauti su Seimo kontrolierių įstaiga teikiant informaciją įstaigai apie žmogaus teisių padėtį šalyje, inicijuojant ir atliekant tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų.
Nacionalinė žmogaus teisių institucija – ištakos
Nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI) kilmė ir veiklos apimtis glaudžiai susijusi su tarptautiniu žmogaus teisių apsaugos mechanizmu. NŽTI veiklos koncepcija suformuluota Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 m. Rezoliucijoje Nr. 48/134, kurioje valstybės narės skatinamos steigti NŽTI, akcentuojama būtinybė tokioms institucijoms laikytis principų, apibrėžiančių jų statusą, veiklos gairių ir pagrindinių reikalavimų (Paryžiaus principų). Priimtame dokumente numatoma, kad NŽTI statusas šalies institucijoms suteikiamas, jeigu jos yra nepriklausomos bei geba užtikrinti, kad tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms bus teikiamos objektyvios įžvalgos (nuomonė) apie žmogaus teisių pažangą šalyje, nepriklausomai nuo valstybės vykdomosios valdžios bus dalyvaujama svarstant pagal JT žmogaus teisių apsaugos konvencijų nuostatų reikalavimus valstybės parengtus pranešimus.
Pagal Paryžiaus principus NŽTI suteikiami įgaliojimai turi būti aiškiai išdėstyti Konstitucijoje arba įstatyme, todėl Seime priimtos Seimo kontrolierių įstatymo pataisos (toliau – Įstatymas), apibrėžiančios Seimo kontrolierių kompetencijos sritis vykdant NŽTI funkcijas.
Svarbiausi NŽTI tikslai – pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines NŽTI funkcijas, apibrėžtas JT Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.
Individualių pareiškėjų skundų nagrinėjimas bei nacionalinė kankinimų prevencija (NKP) priskirtini prie NŽTI funkcijų, tačiau jai neprivalomi. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo kontrolierių įstatymu, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje bei atlieka nacionalinę kankinimų prevenciją, todėl šios funkcijos yra sudėtinė Seimo kontrolierių įstaigos, akredituotos NŽTI, veiklos dalis.
Pagrindinės NŽTI funkcijos, formuluojamos Paryžiaus principuose, yra šios: a) žmogaus teisių stebėsena; b) patarimai valdžios institucijoms žmogaus teisių klausimais; c) visuomenės švietimas ir informavimas apie žmogaus teises, informacijos apie žmogaus teises sklaida; d) žmogaus teisių situacijos vertinimo pristatymas tarptautinėse organizacijose; e) žmogaus teisių padėties ataskaitų rengimas; f) siekis suderinti nacionalinę teisę su tarptautiniais įsipareigojimas žmogaus teisių srityje.
Tarptautiniu lygmeniu NŽTI dalyvauja JT ir atitinkamos regioninės žmogaus teisių organizacijos Europoje – Europos Tarybos (ET), kitų tarptautinių organizacijų veikloje: rengia alternatyvias ataskaitas, pasisako įvairiais žmogaus teisių klausimais tarptautinėse organizacijose, teikia joms informaciją, rūpinasi tarptautinių žmogaus teisių standartų perkėlimu į nacionalinę teisę, ragina valstybę vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, šalyje propaguoja pagarbą žmogaus teisėms.
Įgyvendindami NŽTI funkcijas Seimoo kontrolieriai bei Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai vadovausis 2018 m. sausio 2 d. Seimo kontrolierių įstaigos vadovo įsakymu Nr. 1V-1 patvirtinta Nacionalinės žmogaus teisių institucijos 2018-2022 metų veiklos programa.