TYRIMO SAVO INICIATYVA PAŽYMA
Dokumento numeris | 4D-2020/2-1223 |
---|---|
Data | 2020-12-29 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | TYRIMO SAVO INICIATYVA PAŽYMA |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
TYRIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi bei remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsniu, priėmė sprendimą pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų galimai netinkamos veiklos (neveikimo), vykdant priskirtas funkcijas, susijusias su teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą vietiniais maršrutais, įgyvendinimu Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimu, keleivių vežimo viešąsias paslaugas teikiančių subjektų veiklos priežiūra bei kontrole.
2. Tyrimo savo iniciatyva tikslas yra nustatyti, ar Savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai vykdo Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas funkcijas, susijusias su Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų įgyvendinimu Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimu, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau vadinama ir – Įmonė) veiklos priežiūra (kontrole), kiek tai sietina su visų rūšių (ypač atkreipiant dėmesį į popierinės formos) viešojo transporto bilietų tinkamo prieinamumo (įsigijimo) keleiviams Vilniaus mieste užtikrinimu.
3. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Šiuo atveju Seimo kontrolierė tyrimą pradeda atsižvelgusi į tai, jog iš visuomenės informavimo priemonių (Įmonės interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt) nustatė, kad Įmonė šiuo metu neprekiauja popieriniais bilietais (transporto priemonės vairuotojai jų neparduoda), o keleiviams rekomenduojama planuoti savo keliones viešuoju transportu bei bilietus įsigyti naudojantis m.Ticket arba Trafi išmaniosiomis programėlėmis, arba pildant Vilniečio kortelę e. pinigais (e. bilietais) internetu arba vienoje iš platinimo vietų. Informacijos apie tai, kad viešojo transporto popierinius bilietus būtų galima įsigyti kitose tam tikrose platinimo vietose, Įmonės interneto tinklalapyje nėra.
Ši informacija leido kilti pagrįstoms abejonėms, ar dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų neveiklumo nėra pažeidžiama keleivių, siekiančių važiuoti viešuoju transportu, tačiau nenorinčių turėti papildomų finansinių išlaidų įsigyjant Vilniečio kortelę ir (arba) naudotis m.Ticket, Trafi programėlėmis, teisė įsigyti Savivaldybės teisės akte numatytų visų rūšių viešojo transporto bilietus, ir ar Savivaldybės administracijos direktorius tinkamai kontroliuoja įstatymų ir Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybei priklausančioje Įmonėje, ar imasi priemonių teikti pasiūlymus dėl Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų tobulinimo, ar tinkamai vykdo Įmonės veiklos priežiūrą ir kontrolę, kiek tai sietina su visų rūšių viešojo transporto bilietų tinkamo prieinamumo (įsigijimo) keleiviams Vilniaus mieste užtikrinimu.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierė dėl tyrimui savo iniciatyva reikalingos informacijos pateikimo kreipėsi į Savivaldybės administraciją.
5. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų nustatyta:
5.1. „[…]. Prekyba vairuotojo bilietais buvo sustabdyta nuo 2020 m. kovo 17 d., remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-399 „Dėl karantino režimo priemonių nustatymo organizuojant ir vykdant keleivių vežimą“ (toliau – Sprendimas V-399) 1.4 papunkčiu ir vadovaujantis Savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 13 d. nurodymu
(2020-03-13 raštas Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24) atsisakyti viešojo transporto vienkartinių bilietų pardavimo transporto priemonėse, siekiant sumažinti viruso COVID-19 išplitimo Savivaldybės teritorijoje riziką.“
5.2. „Panaikinus karantino režimą priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų” (toliau – Sprendimas V-1679), kurio 6 punktas numatė tokias pačias nuostatas dėl neprekiavimo kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse kaip ir sprendimas V-399. Sprendimas V-1679 galioja, todėl popieriniais bilietais iš vairuotojo nėra prekiaujama iki šiol.“
5.3. „Vairuotojo bilietų pardavimo sustabdymas yra viena iš prevencinių COVID-19 ligos priemonių. Įmonė ir toliau užtikrina aiškų ir nenutrūkstamą paslaugų teikimą, sudarydama keleiviams sąlygas įsigyti kelionių bilietus kitais prieinamais kanalais, todėl sprendimas neprekiauti vairuotojo bilietais buvo priimtas atsižvelgiant ir į šią aplinkybę. […].“
5.4. „Vilniečiai ir miesto svečiai greitai ir bet kuriuo metu gali nusipirkti bilietus mobiliosiose programėlėse m.Ticket ar Trafi arba apmokėti už keliones Vilniečio kortele. Sostinės viešojo transporto keleivių patogumui Vilniečio kortelę įsigyti ir pildyti norimais bilietais galima 281 fizinėje bilietų platinimo vietoje: „Rimi“, „Maxima“ prekybos centruose, „Narvesen“, „Lietuvos spauda“ ir „Spauda“ kioskuose, „Lietuvos paštas“ skyriuose, „PayPost“ prekybos taškuose. Turimas Vilniečio korteles keleiviai gali greitai ir patogiai papildyti internetu Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale: https://mano.vilniustransport.lt/. Miesto svečiai, atvykę į miestą, taip pat gali įsigyti bilietus platinimo vietose, veikiančiose prie autobusų ir geležinkelių stočių („Narvesen“ kioskuose, Klientų aptarnavimo centre (Geležinkelio stotyje) – jų darbo laikas yra nuo 6 iki 22 val.). Visą informaciją apie keliavimo pokyčius, bilietus, jų rūšis, kainas, naudojimą teikia ir mūsų klientų aptarnavimo centrai, kuriuose keleiviai gali nusipirkti Vilniečio kortelę papildydami ją norimais bilietais. Keleivių patogumui šalia jau esančių Klientų aptarnavimo centrų (Gedimino pr. 9A ir Geležinkelio g. 16) 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atidarytas dar vienas Klientų aptarnavimo centras, veikiantis Savivaldybėje. […].“
5.5 „Vilniaus miesto viešojo transporto keleiviai apie bilietų įsigijimo būdus, vykstančius pasikeitimus yra nuolat informuojami visais įmanomais informavimo kanalais: viešojo transporto ekranuose, garsiniuose pranešimuose, plakatuose prie vairuotojų kabinų. 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo vykdoma su tuo susijusi rinkodaros kampanija, kai keleiviams informacija apie keliavimą Vilniaus miesto viešuoju transportu buvo skelbiama per pranešimus spaudoje, radijuje, soc. medijose, Youtube ir Spotify platformose, vaizdinėse priemonėse bilietų platinimo vietose, universitetuose ir ugdymo įstaigose. Naujausia ir aktualiausia informacija taip pat yra nuolat atnaujinama ir skelbiama Įmonės svetainėje (http://www.vilniustransport.lt/lt/), Įmonės Facebook paskyroje (https://www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos/). […].“
5.6. „[…] vis daugiau keleivių naudojasi kitais bilietų įsigijimo būdais. Tai rodo ir
birželio–rugsėjo mėnesiais beveik dvigubai išaugę Vilniečio kortelių pardavimai ir 34,6 proc. padidėjęs mobiliųjų programėlių vartotojų skaičius.“
5.7. „Nesvarstyta prekiauti vairuotojo bilietais kitose platinimo vietose (ne viešojo transporto priemonėse), kadangi […] yra užtikrintas kitų rūšių viešojo transporto bilietų pardavimas kitais būdais, be to, vairuotojo bilietas gali būti parduodamas tik viešojo transporto priemonėje remiantis Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-970 „Dėl važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų (tarifų) nustatymo“ 1.3, 2.3, 3.3 papunkčiais.“
5.8. „Vairuotojo bilietų prekyba sustabdyta iki šiol, galioja Sprendimas V-1679. Šiuo metu užtikrinamas viešojo transporto bilietų pardavimas, išskyrus bilieto pardavimą iš vairuotojo […]. […]. Pasibaigus Sprendimo V-1679 galiojimui, jei nebus priimti kiti teisės aktai, reglamentuojantys keleivių vežimo organizavimą ekstremalios situacijos metu, kurie ribotų prekybą vairuotojo bilietais, bus svarstoma, ar atnaujinti prekybą vairuotojo bilietais.“
5.9. Savivaldybės administracijos 2020-03-13 rašte Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24), adresuotame Įmonei (kopija), nurodyta:
„Siekiant sumažinti viruso COVID-19 išplitimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje riziką nurodau atsisakyti […] viešojo transporto vienkartinių bilietų pardavimo transporto priemonėse. […].“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
6. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:
6.1. Įstatymai:
6.1.1. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
2 straipsnio 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“
2 straipsnio 4 dalis – „Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.“
20 straipsnio 3 dalis – „Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. […].“
6.1.2. Kelių transporto kodekse nustatyta:
4 straipsnio 3 dalis – „Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.“
20 straipsnis – „1. Keleivio bilietas – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta keleivių vežimo reguliariu reisu sutartis, arba skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą. […].“
6.1.3. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:
4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […].“
6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 33) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas; […].“
29 straipsnio 8 dalis – „Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; […] 7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, […].“
30 straipsnio 2 dalis – „Savivaldybės administracija: […] 6) rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus; […].“
6.1.4. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius; 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; […].“
6.2. Kiti teisės aktai:
6.2.1. Sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-03-16 sprendime Nr. V-399 „Dėl karantino režimo priemonių nustatymo organizuojant ir vykdant keleivių vežimą“ (galiojusiame nuo 2020-03-17 iki 2020-06-01) buvo reglamentuojama:
„[…] nusprendžiu:
1. Nustatyti karantino režimo priemones organizuojant ir vykdant keleivių vežimą autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo ir tolimojo susisiekimo maršrutais, keleiviniais traukiniais vietiniais maršrutais, tarptautiniais keleiviniais keltais, keleivių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją, (toliau – keltas) (toliau kartu – transporto priemonės) ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais bei lengvaisiais automobiliais taksi: […]. 1.4. Rekomenduojama neprekiauti kelionės bilietais transporto priemonėse. […]“;
6.2.2. Sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-07-17 sprendime Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusiame nuo 2020-07-18 iki 2020-11-07) buvo reglamentuojama:
„[…], nusprendžiu: 1. Įpareigoti viešojo transporto paslaugų teikėjus arba kitus jų veiklą organizuojančius subjektus užtikrinti šių būtinųjų sąlygų laikymąsi: […] 1.6. Rekomenduojama neprekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse. […]“;
6.2.3. Sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-11-06 sprendime Nr. V-2513 „Dėl karantino režimo priemonių nustatymo teikiant viešojo transporto paslaugas“ (galioja nuo 2020-11-07) reglamentuojama:
„[…] nusprendžiu: 1. Nustatyti karantino režimo priemones teikiant viešojo
transporto paslaugas: […]. 1.5. Rekomenduojama neprekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse. […].“;
6.2.4. Savivaldybės tarybos 2019-07-24 sprendimu Nr. 1-152 patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklėse reglamentuojama:
2 punktas – „Taisyklės nustato važiavimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu tvarką, vežėjo, vairuotojo, keleivių pareigas, atsakomybę, keleivių teises, vežėjų, vairuotojų ir keleivių kontrolės tvarką.“
3 punktas – „Keleivių ir bagažo vežimą viešuoju transportu organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) arba jos įgaliota įstaiga.“
4.1 punktas – „bilietas – nustatytos formos popierinis arba elektroninis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu.“
4.12 punktas – „vienkartinis bilietas – popierinis bilietas, įsigytas iš vairuotojo, skirtas vienam keleiviui vienai kelionei viešuoju transportu be persėdimo iki maršruto pabaigos arba elektroninis 30 min. ar 60 min. bilietas, skirtas vieno keleivio kelionei viešuoju transportu (be persėdimo ar su persėdimais).“
30 punktas – „Keleiviai privalo: […] 30.2. neturintys bilieto įsigyti bilietą pas vairuotoją ir nedelsiant jį pažymėti/aktyvinti; 30.3. įsigydami vienkartinį bilietą iš vairuotojo iš anksto pasirūpinti kuo tikslesne pinigų suma, reikiama bilietui įsigyti; […] 30.5. iki kelionės pabaigos turėti tinkamai pažymėtą/aktyvuotą bilietą, paruošti jį patikrinimui iš karto po pranešimo, kad bus vykdoma keleivių kontrolė, ir pateikti vairuotojui ar keleivių kontrolę vykdantiems asmenims; […].“
34 punktas – „Bilietai yra popieriniai arba įrašyti ir saugomi skaitmeninėje duomenų bazėje (elektroniniai bilietai), arba įsigyti mobiliąja programėle „m. Ticket“, arba kitose mobiliosiose programėlėse, pritaikytose išmaniesiems mobiliesiems prietaisams.“
35 punktas – „Popierinis vienkartinis bilietas, įsigytas iš vairuotojo, pažymimas elektromechaniniu ar mechaniniu komposteriu.“
38 punktas – „Keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvinto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš nurodytų būdų: […] 38.3. įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo; […].“
40 punktas – „Pažymėtas popierinis vienkartinis bilietas, įsigytas iš vairuotojo, suteikia teisę važiuoti viena transporto priemone viena maršruto kryptimi iki galinės maršruto stotelės. Aktyvintas elektroninis bilietas ar bilietas, įsigytas per mobiliąją programėlę suteikia teisę važiuoti transporte priemone jame nurodytomis sąlygomis.\“;
6.2.5. Savivaldybės tarybos 2017-05-31 sprendime Nr. 1-970 „Dėl važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų (tarifų) nustatymo“ reglamentuojama:
„[…] Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia: 1. Nustatyti šias važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų rūšis ir kainas (tarifus): […] 1.3. bilieto, įsigyto iš vairuotojo – 1 Eur; […]. 2. Nustatyti šias važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus) asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatyta teisė įsigyti bilietą su 50 procentų nuolaida, bei asmenims iki 70 metų, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius: […] 2.3. bilieto, įsigyto iš vairuotojo – 0,50 Eur; […]. 3. Nustatyti šias važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus) asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatyta teisė įsigyti bilietą su 80 procentų nuolaida: […] 3.3. bilieto, įsigyto iš vairuotojo – 0,20 Eur; […]“;
6.2.6. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-24 įsakymu Nr. 30-3347 patvirtintuose Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įstatuose reglamentuojama:
4 punktas – „Įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ar jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.“
9 punktas – „Įmonės veiklos sritys: 9.1. viešojo transporto organizavimas; […].“
10 punktas – „Veikdama įstatų 9.1 punkte nurodytoje srityje, Įmonė: […] 10.16. organizuoja ir kontroliuoja važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo viešuoju transportu bilietų gamybą, pardavimą (platinimą) ir apskaitą; […] 10.22. laikydamasi nustatytos tvarkos vykdo keleivių vežimą […].“
21 punktas – „Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Savivaldybės administracijos direktorius.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
7.1 2001-07-12 nutarime, be kita ko, konstatuota:
„[…]. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). […].“
7.2. 2002-12-24 nutarime, be kita ko, konstatuota:
„[…]. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. […].“
7.3. 2004-12-13 nutarime, be kita ko, konstatuota:
„[…] teisėkūros subjektai privalo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, taip pat kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, […].“
7.4. 2008-10-30 nutarime, be kita ko, konstatuota:
„[…]. Pažymėtina, kad valstybės institucijos, priimdamos sprendimus […], privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų ir jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, t. y. viršydamos savo įgaliojimus. Valstybės institucijų ar pareigūnų veikimas ultra vires negali būti be išlygų tapatinamas su pačios valstybės veikimu. […].“
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
Nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, be kita ko, konstatuota:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“
Tyrimo išvados
9. Seimo kontrolierė tyrimą savo iniciatyva pradėjo kilus abejonių, ar dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo nėra pažeidžiama keleivių, siekiančių važiuoti viešuoju transportu, tačiau nenorinčių turėti papildomų finansinių išlaidų įsigyjant Vilniečio kortelę ir (arba) naudotis m.Ticket, Trafi programėlėmis, teisė įsigyti Savivaldybės teisės akte numatytų visų rūšių viešojo transporto bilietus, ir ar Savivaldybės administracijos direktorius tinkamai kontroliuoja Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybei priklausančioje Įmonėje.
10. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos turi pareigą valdyti ir organizuoti keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais, pagal savo kompetenciją leisti vežėjams privalomus teisės aktus. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra nustatyta keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas. To paties teisės akto 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 7 punktuose reglamentuojama, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, taip pat koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintomis nuostatomis, savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtina rengti savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus.
Taip pat pažymėtina, kad Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 3 punkte reglamentuojama, jog keleivių ir bagažo vežimą viešuoju transportu organizuoja Savivaldybė arba jos įgaliota įstaiga.
Savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-24 įsakymu Nr. 30-3347 patvirtino Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (Įmonės) įstatus (toliau vadinama – Įstatai). Įstatų 9 punkte numatyta, kad viena iš pagrindinių Įmonės veiklos sričių yra viešojo transporto organizavimas. Atsižvelgiant į tai, Įmonė organizuoja ir kontroliuoja važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo viešuoju transportu bilietų gamybą, pardavimą (platinimą) ir apskaitą, laikydamasi nustatytos tvarkos vykdo keleivių vežimą ir pan. Pažymėtina, kad Įmonė nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, o Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Savivaldybės administracijos direktorius (pažymos 6.2.6 punktas). Taigi, Savivaldybės administracijos direktorius yra atsakingas už tai, kad Įmonės veikla būtų vykdoma tinkamai.
Seimo kontrolierė pabrėžia, kad, jeigu Savivaldybės administracijos pareigūnams teisės aktais yra nustatytos tam tikros funkcijos, šias funkcijas Savivaldybės administracijos pareigūnai ir privalo vykdyti. Tai savo doktrinoje yra akcentavęs ir Konstitucinis Teismas (pažymos 7.2 punktas).
11. Sveikatos apsaugos ministras–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas 2020-03-16 priėmė sprendimą Nr. V-399 „Dėl karantino režimo priemonių nustatymo organizuojant ir vykdant keleivių vežimą“ (galiojo nuo 2020-03-17 iki 2020-06-01) (toliau vadinama – Sprendimas Nr. V-399), kurio 1.4 punkte buvo nustatyta, kad, organizuojant ir vykdant keleivių vežimą autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo ir tolimojo susisiekimo maršrutais ir pan., rekomenduojama neprekiauti kelionės bilietais transporto priemonėse (pažymos 6.2.1 punktas).
Sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas taip pat 2020-07-17 priėmė sprendimą Nr. V-1679 „Dėl viešojo transporto paslaugų teikimo būtinų sąlygų” (galiojo nuo 2020-07-18 iki 2020-11-07) (toliau vadinama – Sprendimas Nr. V-1679), kurio 1.6 punkte buvo nustatyta rekomendacija viešojo transporto paslaugų teikėjams arba kitiems jų veiklą organizuojantiems subjektams neprekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse (pažymos 6.2.2 punktas).
Sveikatos apsaugos ministras–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas 2020-11-06 priėmė naują sprendimą Nr. V-2513 „Dėl karantino režimo priemonių nustatymo teikiant viešojo transporto paslaugas“ (toliau vadinama – Sprendimas Nr. V-2513), kuris galioja ir šiuo metu. Sprendimo Nr. V-2513 1.5 punkte įtvirtinta nuostata, taip pat numatanti, kad teikiant viešojo transporto paslaugas rekomenduojama neprekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse (pažymos 6.2.3 punktas).
Šiame kontekste pažymėtina, jog Sprendimo Nr. V-399, Sprendimo Nr. V-1679, Sprendimo Nr. V-2513 priėmimas yra iš esmės susijęs su valstybės politikos (karantino režimo priemonių) įgyvendinimu. Tokių sprendimų tikslingumo vertinimas nepriskirtinas Seimo kontrolierės kompetencijai.
Vis dėlto Seimo kontrolierė akcentuoja, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai, įgyvendindami sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pirmiau minėtus sprendimus, turėjo ir turi tai atlikti tinkamai, laikantis įstatymuose įtvirtintų nuostatų, taip pat savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, atsakingo valdymo, gero administravimo ir kt. principų (pažymos 6.1.3, 7.4 ir 8 punktai).
12. Iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos (paaiškinimų) nustatyta:
12.1. Prekyba popieriniais vienkartiniais bilietais iš vairuotojo (toliau vadinama – Popieriniai bilietai) Įmonėje buvo sustabdyta nuo 2020-03-17 remiantis Sprendimo Nr. V-399 1.4 papunkčiu ir Savivaldybės administracijos 2020-03-13 raštu Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24) (pažymos 5.1, 5.9 punktai). Savivaldybės administracijos teigimu, prekyba Popieriniais bilietais transporto priemonėse yra sustabdyta iki šiol.
Tyrimo metu Seimo kontrolierei įvertinus Savivaldybės administracijos minėto 2020-03-13 rašto Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24) turinį, nustatyta, kad juo kreipiamasi į Įmonę, iš esmės nurodant atsisakyti Popierinių bilietų pardavimo transporto priemonėse (pažymos 5.9 punktas). Šiame kontekste pabrėžtina, kad minėtas Savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimasis į Įmonę nelaikytinas teisės aktu, negali sukelti Įmonei teisinių pasekmių. Be to, Savivaldybės administracijos direktorius savo kreipimosi raštais negali pakeisti, sustabdyti, panaikinti Savivaldybės tarybos priimtų sprendimų (nagrinėjamu atveju – Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Taisyklių nuostatų, taip pat ir tų, kurios susijusios su keleivių teise įsigyti Popierinius bilietus) galiojimo. Savivaldybės administracijos direktorius 2020-03-13 raštu Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24), neturėdamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų, nurodė Įmonei neprekiauti transporto priemonėse Popieriniais bilietais iš vairuotojo, iš esmės tokiu būdu pakeisdamas (paneigdamas) Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Taisyklių nuostatas, susijusias su Popierinių bilietų prekyba, įsigijimu ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime Nr. V-399, Sprendime Nr. V-1679, Sprendime Nr. V-2513 pateikta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo rekomendacija „[…] neprekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse“. Atsižvelgiant į tai, kad Taisykles savo sprendimu patvirtino Savivaldybės taryba, tai Savivaldybės tarybos kompetencijai ir priskirtina spręsti, ar pirmiau minėtą rekomendaciją įgyvendinti, ar ne, ir, jeigu įgyvendinti, tai kokiu būdu. Atitinkamai, toks sprendimas turi būti įtvirtintas Savivaldybės tarybos teisės aktu (ne Savivaldybės administracijos raštu).
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Savivaldybės administracijos 2020-03-13 raštas Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24 prieštarauja Kelių transporto kodekso 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms keleivio bilieto rūšis (keleivio bilietu laikytina dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta keleivių vežimo reguliariu reisu sutartis, arba skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą; pažymos 6.1.2 punktas), kas vertintina kritiškai ne tik Kelių transporto kodekso pirmiau minėtų nuostatų prasme, bet taip pat ir teisinės valstybės, atsakingo valdymo, gero administravimo principų atžvilgiu.
Seimo kontrolierė akcentuoja, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte reglamentuojamas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų. Konstitucinis Teismas savo doktrinoje taip pat yra pažymėjęs, kad „[…] valstybės institucijos, priimdamos sprendimus […], privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų ir jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, t. y. viršydamos savo įgaliojimus“, ir kad „[…] pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu […]“ (pažymos 7.3 ir 7.4 punktai).
Taigi, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos direktorius, 2020-03-13 raštu Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24) nurodydamas Įmonei neprekiauti transporto priemonėse Popieriniais bilietais iš vairuotojo, peržengė savo kompetencijos ribas, veikė ultra vires (viršijo jam kaip Savivaldybės administracijos direktoriui suteiktus įgaliojimus). Tokiuose Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmuose įžvelgtini piktnaudžiavimo požymiai (pažymos 6.1.1 punktas), taip pat įstatymo viršenybės, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principų pažeidimai.
12.2. Tyrimo metu Savivaldybės administracija paaiškino Seimo kontrolierei, kad Popierinių bilietų pardavimo sustabdymas yra „viena iš prevencinių COVID-19 ligos priemonių“ ir kad Įmonė yra sudariusi „keleiviams sąlygas įsigyti kelionių bilietus kitais prieinamais kanalais, […]“ (pažymos 5.3 punktas). Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktame rašte Savivaldybės administracija taip pat pranešė, kad nesvarstė galimybės prekiauti Popieriniais bilietais kitose platinimo vietose (ne viešojo transporto priemonėse), „kadangi […] yra užtikrintas kitų rūšių viešojo transporto bilietų pardavimas kitais būdais“, ir kad „[…] [Popieriniai bilietai] gali būti [parduodami] tik viešojo transporto priemonėje remiantis Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-970 „Dėl važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų (tarifų) nustatymo“ 1.3, 2.3, 3.3 papunkčiais“ (pažymos 5.7 punktas). Be to, iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nenustatyta, kad Savivaldybės administracija būtų teikusi Savivaldybės tarybai siūlymą svarstyti Taisyklių pakeitimus, susijusius su Popierinių bilietų prekyba (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendime Nr. V-399, Sprendime Nr. V-1679, Sprendime Nr. V-2513 pateiktą rekomendaciją).
Seimo kontrolierė pažymi, kad Taisyklių 4.1 punkte reglamentuojama, jog bilietu laikytinas nustatytos formos popierinis arba elektroninis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu. Taisyklių 4.12 punkte įtvirtinta vienkartinio bilieto samprata, pagal kurią tai yra popierinis bilietas, įsigytas iš vairuotojo, ir skirtas vienam keleiviui vienai kelionei viešuoju transportu be persėdimo iki maršruto pabaigos, arba elektroninis 30 min. arba 60 min. bilietas, skirtas vieno keleivio kelionei viešuoju transportu (be persėdimo ar su persėdimais). Vadovaujantis to paties teisės akto 34 punkto nuostatomis, bilietai yra popieriniai arba įrašyti ir saugomi skaitmeninėje duomenų bazėje (elektroniniai bilietai) arba įsigyti mobiliąja programėle „m. Ticket“, arba kitose mobiliosiose programėlėse, pritaikytose išmaniesiems mobiliesiems prietaisams. Atitinkamai, Taisyklių 30, 35, 38 ir kituose punktuose reglamentuojamos nuostatos, susijusios su Popierinių bilietų įsigijimu, naudojimu ir pan., šios nuostatos galioja ir šiuo metu (pažymos 6.2.4 punktas). Taigi, pagal Taisyklėse įtvirtintą ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, keleivio bilietai iš esmės yra dviejų formų – popieriniai ir elektroniniai (skaitmeniniai). Pažymėtina, kad Seimo kontrolierė tyrimo metu nenustatė, jog Savivaldybės administracija, nuo 2020-03-17 sustabdžiusi Popierinių bilietų prekybą viešojo transporto priemonėse, būtų atsižvelgusi į savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo, gero administravimo principus ir pagal kompetenciją būtų ėmusis priemonių tikslinti Taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su Popierinių bilietų prekyba, įsigijimu ir pan. Akcentuotina, kad Taisyklės nustato važiavimo Savivaldybės viešuoju transportu tvarką, vežėjo, vairuotojo, keleivių pareigas, atsakomybę, keleivių teises ir pan., todėl, sustabdžius Popierinių bilietų prekybą viešojo transporto priemonėse (taip pat neprekiaujant Popieriniais bilietais kitose platinimo vietose), Savivaldybės administracijai būtų buvę tikslinga teikti Savivaldybės tarybai pasiūlymą (projektą) dėl Taisyklėse įtvirtinto teisinio reglamentavimo tobulinimo, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte (pažymos 6.1.3 punktas), tačiau tai nebuvo padaryta. Sustabžius Popierinių bilietų prekybą viešojo transporto priemonėse, tačiau nepatikslinus su tuo susijusio Taisyklėse įtvirtinto teisinio reglamentavimo, keleiviai turėjo (turi šiuo metu) pagrįstą lūkestį, kad galės pasirinktinai įsigyti tiek Popierinius bilietus, tiek ir elektroninius (skaitmeninius) bilietus. Vis dėlto, remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija, šiuo metu Savivaldybės teritorijoje keleiviams yra užtikrinamas tik elektroninių (skaitmeninių) bilietų platinimas (prieinamumas) (pažymos 5.4, 5.6 punktai), o tai neatitinka Taisyklių 4.1, 4.12 punktų nuostatų.
Seimo kontrolierė taip pat pažymi, kad Savivaldybės tarybos 2017-05-31 sprendimo Nr. 1-970 „Dėl važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų (tarifų) nustatymo“ (toliau vadinama – Sprendimas) 1.3, 2.3, 3.3 papunkčiai, kuriais Savivaldybės administracija argumentavo savo paaiškinimus Seimo kontrolierei, reglamentuoja Popierinių bilietų kainas (tarifus), įtraukiant ir Popierinių bilietų kainų lengvatas (pažymos 6.2.5 punktas). Kitaip negu paaiškino Savivaldybės administracija, minėtos nuostatos (Sprendimo 1.3, 2.3, 3.3 papunkčiai) nėra skirtos reglamentuoti (nereglamentuoja) Popierinių bilietų pardavimo vietos (-ų), Sprendimo 1.3, 2.3, 3.3 ir kt. papunkčiuose nėra įtvirtintų imperatyvių nuostatų, kuriomis vadovaujantis, Popierinius bilietus būtų draudžiama pardavinėti kitose platinimo vietose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime Nr. V-399, Sprendime Nr. V-1679, Sprendime Nr. V-2513 pateikta rekomendacija „[…] neprekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse“, nenurodant, kad Popieriniais bilietais nerekomenduotina prekiauti ir kitose platinimo vietose.
Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktame rašte Savivaldybės administracija paaiškino, kad Vilniečio kortelę galima įsigyti ir pildyti norimais bilietais 281 fizinėje bilietų platinimo vietoje („Rimi“, „Maxima“ prekybos centruose, „Narvesen“, „Lietuvos spauda“ ir „Spauda“ kioskuose ir kt.) (pažymos 5.4 punktas). Pažymėtina, jog Savivaldybės administracija tyrimo metu Seimo kontrolierei nepagrindė savo pozicijos, kodėl nuo 2020-03-17 sustabdžius Popierinių bilietų prekybą iš vairuotojo nebuvo galima (nėra galima šiuo metu) šiais bilietais prekiauti kitose platinimo vietose (pavyzdžiui, kaip yra prekiaujama Vilniečio kortele ir yra galimybė ją papildyti elektroniniais bilietais) ir, kaip minėta, šios galimybės net nesvarstė. Tokie Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte reglamentuojamo naujovių ir atvirumo permainoms principo, įstatymo viršenybės, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, principų.
Taigi, nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai nekontroliavo Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų (Taisyklių) įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybei priklausančioje Įmonėje, nevykdė tinkamos Įmonės veiklos priežiūros (kontrolės), kiek tai sietina su visų rūšių viešojo transporto bilietų prieinamumo (įsigijimo) keleiviams Vilniaus mieste užtikrinimu. Tai, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2020-03-13 raštu Nr. A51-37381/20(3.3.7.2E-AD24) tik sustabdė Popierinių bilietų prekybą viešojo transporto priemonėse, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų su tuo susijusiam aktualiam teisiniam reglamentavimui tikslinti (tobulinti), taip pat net nesvarstytos galimybės prekiauti Popieriniais bilietais kitose platinimo vietose, vertintina kritiškai teisinės valstybės, atsakingo valdymo, gero administravimo, teisėtų lūkesčių, naujovių ir atvirumo permainoms principų prasme.
12.3. Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktame rašte Savivaldybės administracija taip pat teigė, jog „Vilniečiai ir miesto svečiai greitai ir bet kuriuo metu gali nusipirkti bilietus mobiliosiose programėlėse m.Ticket ar Trafi arba apmokėti už keliones Vilniečio kortele“ (pažymos 5.3 punktas).
Šiame kontekste Seimo kontrolierė pabrėžia, kad keleivio bilieto formos pasirinkimo laisvė ypač aktuali informacinių technologijų neįvaldžiusiems keleiviams (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus ir (arba) mažesnes pajamas turintiems asmenims), kadangi dėl galimos įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis (išmaniaisiais telefonais ir jų programėlėmis m.Ticket, Trafi) ir (arba) lėšų įsigyti išmanųjį telefoną stokos šie asmenys negali, nenori įsigyti elektroninio (skaitmeninio) viešojo transporto bilieto. Ši pasirinkimo teisė ir galimybė įsigyti važiavimo bilietą be papildomų išlaidų (nereikalaujant įsigyti (turėti) Vilniečio kortelę ar išmanųjį įrenginį) itin svarbi mažesnes pajamas turintiems, socialiai remtiniems asmenims. Be to, Popierinių bilietų įsigijimo užtikrinimas aktualus ir Vilniaus miesto svečiams, kurie viešojo transporto paslaugomis nori pasinaudoti, pavyzdžiui, tik vieną kartą. Nesant galimybės nusipirkti Popierinių bilietų iš vairuotojo arba iš kitos tokių bilietų platinimo vietos, susidaro situacija, kad keleivis, norintis vieną kartą važiuoti Savivaldybės viešojo transportu, tačiau nesinaudojantis informacinėmis technologijomis (dėl kompiuterinio raštingumo, lėšų stokos, nenori papildomai apkrauti mobiliųjų įrenginių naujomis programomis ar kitų priežasčių), tam, kad nusipirktų bent vieną elektroninį bilietą, privalo papildomai įsigyti Vilniečio kortelę ir už ją sumokėti atskirą mokestį, taigi, turėti papildomų išlaidų.
Darytina išvada, kad tokiu būdu pažeidžiama keleivių teisė laisvai pasirinkti, kokios formos bilietą – popierinį ar elektroninį, – įsigyti, nors šios bilietų formos, kaip minėta, įtvirtintos Kelių transporto kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 4.1, 4.12 punktuose.
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, vykdant jiems teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą vietiniais maršrutais, įgyvendinimu Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimu, Įmonės veiklos priežiūros (kontrolės) atlikimu, kiek tai sietina su Popierinių bilietų tinkamo prieinamumo (įsigijimo) keleiviams Vilniaus mieste užtikrinimu), tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais, juose įžvelgus biurokratizmo, piktnaudžiavimo požymių, sietinų su Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1, 7 punktų, 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo, atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, naujovių ir atvirumo permainoms, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, gero administravimo principų pažeidimu. Taigi, Seimo kontrolierės prielaida dėl Savivaldybės administracijos galimo neveikimo nagrinėjamu atveju pasitvirtino ir pripažintina pagrįsta pagal pažymos 12 punkte pateiktas išvadas, Savivaldybės administracijai teiktinos rekomendacijos.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
Seimo kontrolierės prielaida dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant priskirtas funkcijas, susijusias su teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą vietiniais maršrutais, įgyvendinimu Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimu, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ veiklos priežiūros (kontrolės) atlikimu, kiek tai sietina su popierinės formos bilietų tinkamo prieinamumo (įsigijimo) keleiviams Vilniaus mieste užtikrinimu, pripažįstama pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:
15.1. atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministras–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-11-06 sprendimo Nr. V-2513 „Dėl karantino režimo priemonių nustatymo teikiant viešojo transporto paslaugas“ 1.5 punkte pateiktą rekomendaciją, teikti siūlymą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimti sprendimus:
1) dėl minėtos rekomendacijos (ne)įgyvendinimo Vilniaus mieste;
2) dėl minėtos rekomendacijos įgyvendinimo Vilniaus mieste konkrečių būdų;
15.2. pagal kompetenciją imtis konkrečių priemonių spręsti klausimą, susijusį su teisės aktuose numatytų viešojo transporto bilietų visų rūšių tinkamo prieinamumo (įsigijimo) keleiviams užtikrinimu Vilniaus mieste.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė