PAŽYMA DĖL X, Y, Z SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2-1175
Data 2021-04-30
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X, Y, Z SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X, Y, Z (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos, savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (toliau vadinama – Įmonė) pareigūnų (darbuotojų) veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjų 2020-07-10 kreipimosi dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo kainos nagrinėjimu.

 

  1. Pareiškėjai skunde rašo:

2.1. „X ir Y Z šeima kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlikti buto […] naują vertinimą. Prašyme nurodė, kad po gaisro, adresu <…>, Vilniuje, X (mergautinė pavardė <…> – dukra), Y, Z buvo suteiktas 55,5 kv. m manevrinio fondo butas <…>, Vilniuje [toliau vadinama ir – Butas] (sudegusį šios šeimos butą ir visą pastatą neatlygintinai perėmė Vilniaus miesto savivaldybė, nors privatizavimo procesas buvo prasidėjęs). Tačiau ilgai nebuvo pasirašoma nuomos sutartis, ko pasėkoje negalėjome įstatymu nustatytu laiku pateikti prašymo dėl buto <…>, Vilniuje, privatizavimo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Y ir jos šeimos nariai turi teisę įsigyti butą […] ir atitinka sąlygas […]. X ir Y Z šeima kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlikti buto, esančio <…>, Vilniuje, naują vertinimą […]. [Butas] įkainotas ir siūlomas pirkti už 99 622,98 Eur.

[…] toje pačioje laiptinėje, adresu <…>, Vilniuje, parduotas butas 84 kv. m […] [pilietei A., vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi], kurio kaina apie 80 000 Eur. X priklausantis butas, toje pačioje laiptinėje, […] 55,50 kv. m (t. y. mažesnis net
28,5 kv. m) įkainotas ir siūlomas pirkti už 99 622,98 Eur. […] 2016 metais butas […] buvo įkainotas 73 286 Eur.;

2.3. „Vilniaus miesto būstas atlikdamas pakartotinį vertinimą neatsižvelgė į tai, kad […] šis butas buvo blogame stovyje ir Y bei Z su dukra X 1999 / 2000 (pradžioje) metais atliko šio buto kapitalinį remontą (pakeitė langus, duris, grindis, atremontavo lubas ir sienas, sutvarkė elektros instaliaciją, kanalizaciją). Taigi šio buto vertė pagerėjo ir Y ir jos dukros X dėka, todėl kapitalinio remonto lėšas reikėtų išskaičiuoti iš buto kainos“;

2.4. „X ir Y bei Z prašė atlikti […] nepriklausomą vertinimą pasitelkus nekilnojamojo turto ekspertus ir pateikti savivaldybei. Be to, prašė nurodyti, kodėl skiriasi kainos ir didesnis būstas komerciniams subjektams parduodamas pigiau nei šeimai, kuriai jis gyvybiškai reikalingas. Atsakymo [iš Savivaldybės] negavo, o Vilniaus miesto būstas atsakė formaliai nekeisdamas kainos ir nepagrįsdamas jos.“

 

  1. Pareiškėjai Seimo kontrolierės prašo:

3.1. padėti išsiaiškinti, „kodėl tame pačiame name <…>, Vilniuje, trijų kambarių butas Nr. 24  84 kv. m parduotas [pilietei A.] ir naudojamas komerciniams tikslams, žymiai pigiau nei butas Nr. 16 (įkainotas 99 622,98 Eur.), kurį prašo įsigyti X, Y ir Z šeima“;

3.2. „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nepriklausomų ekspertų pagalba įkainoti realiai butą <…>, Vilniuje, išskaitant pagerinimo darbus bei perduotą Vilniaus miesto savivaldybei sudegusį butą <…>, Vilniuje.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę.

Iš Savivaldybės pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

4.1. „Y, Z ir X (toliau – Pareiškėjai) dėl buto
<…> pirkimo į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pirmą kartą kreipėsi 2015-12-08 [pastaba: Pareiškėjai butą valdo 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 29 pagrindu]. Jų prašymas nagrinėti pagal kompetenciją buvo perduotas tuometiniam Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos Finansų departamentui. Finansų departamento direktoriaus 2016-02-01 raštu Nr. A51-7795/16(2.14.1.18-FN9) Pareiškėjams buvo pranešta, kad jų prašymui pritarta ir pavesta minėtam departamentui užsakyti turto vertės nustatymą.

[…] Finansų departamentas, gavęs nepriklausomų turto vertintojų nustatytą buto
<…> vertę, 2016-07-15 raštu Nr. A51-53424/16(2.14.1.18-FN9) supažindino Pareiškėjus su buto pardavimo kaina – 73 286,68 Eur ir paprašė informuoti, ar Pareiškėjai sutinka su nustatyta kaina, jeigu sutinka, atvykti į Savivaldybę ir pasirašytinai susipažinti su buto
<…> įkainojimo aktu. Su įkainojimo aktu Pareiškėjai pasirašytinai nesusipažino ir 2016-08-18 kreipėsi į Finansų departamentą dėl buto <…> kainos sumažinimo, atsižvelgiant į padarytas investicijas, dėl buto įsigijimo išperkamosios būsto nuomos būdu ir sumokėto nuomos mokesčio įskaičiavimo į buto pardavimo kainą.

Finansų departamentas 2016-09-30 raštu Nr. A51-73480/16(2.14.1.18-FN9) paprašė Pareiškėjų, kad pateiktų objekto pagerinimo darbų sąnaudas patvirtinančius dokumentus, kadangi šių dokumentų Pareiškėjai nėra pateikę, ir paaiškino, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Įstatymas) nenumatyta galimybė įskaityti sumokėtą buto nuomos mokestį į buto pardavimo kainą. Reikalingų dokumentų Pareiškėjai nepateikė. Pareiškėjams nepasirašius buto <…> įkainojimo akto, pirkimo procedūros buvo nutrauktos“;

4.2. „Leisti išsipirkti butą išperkamosios nuomos būdu už Savivaldybės administracijos 2016-07-15 rašte […] nurodytą 73 286,68 Eur pardavimo kainą Pareiškėjai 2019-10-28 kreipėsi į Savivaldybės įmonę ,,Vilniaus miesto būstas“ (toliau – Įmonė). Jiems 2019-11-25 raštu
Nr. 1.35-19/5791 buvo pranešta, kad, vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo arba, kai būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga (27 straipsnio 2 dalis), todėl nėra galimybės Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto įsigyti išperkamosios nuomos būdu.

Su tokiu pat prašymu Pareiškėjai 2019-12-05 kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. […]. Informacija pareiškėjams […] buvo suteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2020-01-14 raštu Nr. A51-4635(3.3.12.1-AD24) (toliau vadinama ir – Savivaldybės 2020-01-14 raštas) ir paaiškinta, kad buto <…> vertė nustatyta lyginamuoju būdu, t. y. atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas vertinimo metu, nes praėjus daugiau nei vieniems metams nuo vertinimo atlikimo ji yra nebeaktuali (buto vertinimas atliktas 2016 m.) ir, siekiant įsigyti butą, turėjo būti atliktas naujas buto vertės nustatymas“;

4.3. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2020-01-27 gautas Pareiškėjų prašymas atlikti naują buto vertės nustatymą ir leisti jį išsipirkti. Prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Įmonei, kuri 2020-02-04 išsiuntė pareiškėjams raštus, kuriuose buvo prašoma pateikti prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus bei sumokėti pradinį įnašą už prašomą pirkti Savivaldybės turtą. Prašomi dokumentai buvo pateikti.

Įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija (2020-04-09 protokolo
Nr. NTS-20/14), vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pritarė Pareiškėjų prašymui ir užsakė gyvenamosios patalpos vertinimą. Apie tai Pareiškėjai buvo informuoti.

Gavusi 2020-05-13 buto <…> vertinimo ataskaitą, 2020-05-21 Įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija (2020-05-21 protokolo Nr. NTS-20/20), vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pritarė buto nustatytai rinkos vertei ir pavedė Įmonės Teisės ir skolų administravimo skyriui, gavus pareiškėjų sutikimą, rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl buto pardavimo už 99 622,98 Eur ir įkainojimo akto tvirtinimo. Apie tai [Įmonė] 2020-06-05 raštu Nr. 1.35-20/2208 informavo Pareiškėjus ir paprašė jų ne vėliau kaip per 30 dienų susisiekti su Įmonės specialistu ir informuoti, ar Pareiškėjai sutinka su komisijos nustatyta buto pardavimo kaina ir pasirašytinai susipažinti su buto įkainojimo aktu. Taip pat Pareiškėjai buvo įspėti, kad, per rašte nurodytą terminą nesusisiekus su Įmonės specialistu, buto <…> įsigijimo procedūra bus nutraukta. Iki šiol Pareiškėjai nėra pasirašytinai susipažinę su buto įkainojimo aktu. […]. Buto <…> pardavimo procedūros buvo nutrauktos, nes Pareiškėjai nesutiko su nustatyta pardavimo kaina“;

4.4. „Pareiškėjų [2020-07-10] prašymas ,,atlikti buto naują vertinimą ir įvertinti bute atliktas investicijas“ buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Įmonei, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-18 įsakymu Nr. 40-555 ,,Dėl Administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymo Nr. 40-521 ,,Dėl Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ socialinio būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos aprašo tvirtinimo“ papildymo“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Nekilnojamojo turto skyrius 2016-12-01 perdavė Įmonei vykdyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo funkcijas“ [pastaba: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 30-1168/18(2.1.1E-TD2) 1 punktu buvo patvirtintas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašas (pažymos
6.3 punktas), o šio įsakymo 2 punktu pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 40-521 […] 1 punktas
].

Butų ir jų priklausinių pardavimas vykdomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2019-09-11 sprendimu Nr. 1-227 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar patalpų ir inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nustatyta tvarka“;

4.5. Pareiškėjų 2020-07-10 kreipimesi, adresuotame Savivaldybės administracijos direktoriui ir Įmonei, nurodyta:

„po gaisro X […], Y, Z buvo suteiktas 55,5 kv. m manevrinio fondo butas <…>, Vilniuje […] (atkreipsiu Gerb. Savivaldybės dėmesį, kad po gaisro, kuris kilo <…>, Vilniuje, sudegęs Y Z butas ir žemės sklypas atiteko savivaldybei). […].

Šiuo metu tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje, adresu <…>, Vilniuje, parduotas butas 84 kv. m […] [pilietei A.], kurio kaina apie 80 000 Eur. X priklausantis butas, toje pačioje laiptinėje, […] 55,50 kv. m (t. y. mažesnis net 28,5 kv. m) įkainotas ir siūlomas pirkti už 99 622,98 Eur. Tai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apskritai nenurodyta ir priežastis, kodėl 2016 metais butas […] buvo įkainotas 73 286 Eur, o dabar beveik 100 000 Eur (pandemijos ir kainų kritimo metu).

[…] Maloniai prašome Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrių, atlikti buto, esančio adresu <…>, Vilniuje, naują buto vertės nustatymą ir leisti jį įsigyti (visi reikiami dokumentai yra pateikti).

Taip pat X ir Y gali atlikti prašomo įsigyti buvo […] nepriklausomą vertinimą pasitelkusi nekilnojamojo turto ekspertus ir pateikti savivaldybei. […] Y su X atliko šio buto kapitalinį remontą (pakeitė langus, duris, grindis, atremontavo lubas ir sienas, sutvarkė elektros instaliaciją, kanalizaciją). Taigi šio buto vertė pagerėjo, […] todėl kapitalinio remonto lėšas reikėtų išskaičiuoti iš buto kainos“;

4.6. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2020-08-05 rašte
Nr. 1.35-20/3109 „Dėl buto <…>, Vilniuje, įsigijimo“
(toliau vadinama – Įmonės 2020-08-05 raštas), adresuotame Pareiškėjams, nurodyta:

„Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas Jūsų prašymas atlikti buto, esančio
<…>, Vilniuje (toliau – Butas), naują vertinimą ir įvertinti Bute atliktas investicijas, pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 26 straipsnis numato, kas (viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės) ir kaip (vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu) nustato pagal Įstatymo 25 str. parduodamo turto vertę. Laikantis šios tvarkos buvo užsakytas Buto vertinimas. Buto vertinimą atliko UAB „A“. Vadovaujantis Turto vertės nustatymo pažyma 20/228 NT, Buto rinkos vertė yra 99 500 Eur. Buto vertės nustatymo pažyma 20/228 NT yra galiojanti ir nenuginčyta, parengta pagal Įstatymo 26 str. 1 d. reikalavimus, todėl neturime pagrindo nesivadovauti joje pateiktais duomenimis.

Pažymime, kad teisės aktai nenumato savivaldybei galimybės parduoti savo turtą vadovaujantis kita, nei teisės aktuose numatyta, tvarka – parduodama savo turtą, savivaldybė neturi teisės vadovautis nei privačių fizinių asmenų užsakymu parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, nei šiose ataskaitose nustatyta turto rinkos verte.

Dalyje dėl prašymo įvertinti Bute atliktas investicijas, informuojame, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.501 straipsnio nuostatas, yra pasisakęs, kad teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą galima realizuoti nustačius šias būtinas sąlygas: nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą; nuomininkas turėjo šiam tikslui tam tikrą išlaidų dydį; įstatymų ar sutarties šalių nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių […].

Be to, tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ką kita; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama.

Išlaidas apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Asmuo reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti konkrečias išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pažymime, kad Jūs nepateikėte dokumentų, pagrindžiančių investuotas lėšas į Buto remontą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Jūs iki šiol naudojatės Butu, įskaitant ir savo atliktais pagerinimais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pakartotinai prašome ne vėliau kaip iki 2020-08-21 susisiekti elektroniniu paštu […] su SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ specialiste […] ir informuoti, ar sutinkate pirkti Butą už nustatytą pardavimo kainą – 99 622,98 Eur. Iki aukščiau nurodytos datos nesusisiekus su įmonės specialiste, buto <…>, Vilniuje, įsigijimo procedūra bus laikoma nutraukta“;

4.7. „Pareiškėjų turima informacija dėl 80,41 kv. m ploto buto <…> pardavimo […] [pilietei A.] už 80 000,00 Eur neatitinka tikrovės. Dėl buto <…> ([…], bendrasis plotas 80,41 kv. m, plane pažymėtas 2A4p ), esančio 4 aukštų mūrinio gyvenamojo namo antrame aukšte, pardavimo 2019-01-24 vyko aukcionas, pradinė objekto kaina buvo 95 354,00 Eur, aukcione dalyvavo du dalyviai, kaina pakilo iki 104 953,00 Eur. 2019-02-01 pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis ir aktas, t. y. objektas parduotas už 104 953,00 Eur. Vadovaudamiesi asmens duomenų apsaugos nuostatomis, suteikti informaciją, kas pirkėjas, negalime, bet tai ne […] [pilietė A.] [pastaba: remiantis viešai prieinama informacija Savivaldybės interneto tinklalapyje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/vieso-aukciono-budu-parduodamas-nekilnojamasis-turtas/vieso-aukciono-budu-parduodamas-nekilnojamasis-turtas-2018-01/ buvo nustatyta, jog dėl buto, <…>, Vilniuje, pardavimo 2018 m. du kartus buvo skelbiamas viešas aukcionas; remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu buvo nustatyta, jog šio buto savininkai yra kiti tretieji asmenys, o ne pilietė A.].

[…] Apie [pilietės A.] superkamus, parduodamus ar nuomojamus butus iš privačių asmenų informacijos neturime. Savivaldybė [pilietei A.] pardavė buto dalį su bendrojo naudojimo patalpomis, […] vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-01-22 sprendimu
Nr. 1-383 ,,Dėl Savivaldybės būstų <…> ir kt. pardavimo“, […]. Pardavimas buvo vykdomas vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kai įsigyjami kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendrojo naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus. […]. Buto […] [parduoto pilietei A.] vertinimą atliko uždaroji akcinė bendrovė „A“.“

 

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

5.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai

„1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […]“;

17 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą

„1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; […].“

 

5.2. Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2020-01-01
iki 2020-09-01
:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„1. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

[…]

  1. Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

[…]

  1. Pareigūnas – valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus.

[…]

  1. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą,
    kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. […]“;

41 straipsnis. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas

„1. Valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti:

[…] 2) įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus. […]“;

  • Prašymų ir skundų nagrinėjimas

„3. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. […].

[…]

  1. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas: […];

3) jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; […]“;

 

5.3. Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„8. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.

  1. Savivaldybės būsto pardavimas – savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų perdavimas privačion nuosavybėn už nustatytą pinigų sumą (kainą) šio įstatymo nustatyta tvarka“;

25 straipsnis. Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo atvejai

„2. Už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys:

[…] 5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. […]“;

26 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas

„1. Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaudamosi (vadovaudamiesi) Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai).

  1. Savivaldybės išlaidos, susijusios su parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą. […].“

 

  1. Kiti teisės aktai

6.1. Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 (redakcija, galiojanti nuo 2020-06-16), numatyta:

„34.6. jei gautą prašymą ir skundą pavesta nagrinėti Savivaldybės įmonei, įstaigai ar organizacijai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo Savivaldybėje datos jie persiunčiami nagrinėti vykdytojams. Apie tai pranešama pareiškėjui raštu (paštu arba el. paštu);

[…]

  1. Savivaldybės struktūrinių padalinių vadovai, Savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, vykdydami savo funkcijas, pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad jiems pavaldžiuose struktūriniuose padaliniuose bei jų reguliavimo sričiai priskirtose įmonėse, įstaigose ir organizacijose būtų tinkamai įgyvendinami aukštesniojo lygio vadovybės vidaus teisės aktais nustatyta tvarka duoti pavedimai. Jei nustatomi pažeidimai ar užduočių nevykdymai, vadovai privalo nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šiems trūkumams pašalinti. […].“

 

6.2. Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų apraše, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 30-1168/18(2.1.1E-TD2) (toliau vadinama ir – Aprašas), nustatyta:

„1. Socialinių reikalų ir sveikatos departamento (toliau – departamentas) Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius) yra tiesiogiai pavaldus departamento direktoriui. Socialinės paramos skyrius nėra juridinis asmuo ir negali būti įmonių, įstaigų ir organizacijų steigėjas.

  1. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – įmonė) yra iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės teisinė forma yra savivaldybės įmonė. Įmonė departamentui teikia ataskaitas socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo klausimais.
  2. Įmonė vykdo šias socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijas:

[…]

7.37. priima ir nagrinėja asmenų prašymus dėl Savivaldybės būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį įsigijimo. Surinktą medžiagą teikia įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijai, kuri priima sprendimą dėl pritarimo prašymui bei turto vertės nustatymo inicijavimo;

7.38. organizuoja turto vertinimą bei raštu informuoja asmenis apie turto vertinimo išlaidų apmokėjimą;

7.39. teikia svarstyti prašymą kartu su visa medžiaga bei turto vertinimo ataskaita įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijai, kuri priima sprendimą pritarti nustatytai rinkos vertei ir, gavusi pareiškėjo sutikimą, rengti Savivaldybės tarybos sprendimą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo; […].“

 

6.3. Įmonės įstatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, reglamentuota:

„8. Pagrindiniai įmonės tikslai: […]; 8.4. organizuoti Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus palėpes) pardavimo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį procesus; […];

  1. Įmonės veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Savivaldybės interesams, kai turimi tam būtini įgaliojimai, yra ši: […];

9.12. Savivaldybės tarybos sprendimų projektų dėl Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį ir įkainojimo aktų tvirtinimo rengimas; […];

9.16. asmenų prašymų, skundų priėmimas, nagrinėjimas ir atsakymų rengimas pagal kompetenciją;

9.17. pareiškėjų pretenzijų nagrinėjimas (piniginio ir neturtinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimas), šių pretenzijų pagrįstumo vertinimas, sprendimų dėl šių pretenzijų tenkinimo/atmetimo priėmimas ir kitų ikiteismine tvarka kylančių klausimų, susijusių su patalpomis ir jų naudojimu, vertinimas ir sprendimų priėmimas;

9.18. socialinio būsto, Savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas, įregistravimas viešajame registre, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių administravimas; […].“

 

Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) praktika:

7.1. „[…] Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, VAĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras principas, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šiuo reguliavimu siekiama įtvirtinti, jog viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, neperžengiant įgaliojimų, jiems suteiktų jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais“ (2013 m. spalio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1017/2013);

7.2. „[…] viešojoje teisėje galioja principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas yra numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl viešojo administravimo subjektų veiksmai ir priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jie veikia pagal jiems įstatyme suteiktą kompetenciją“ (2021 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2466-502/2021);

7.3. „[…] asmens prašymo, pateikiamo viešojo administravimo institucijai ar įstaigai, turinys turi būti konkretus (aiškus) ir suprantamas, jame turi būti suformuluojamas konkretus reikalavimas, t. y. ko asmuo pageidauja, jog viešojo administravimo institucija atliktų pagal kompetenciją, nurodytos konkrečios asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai, jei asmuo kreipiasi dėl jų pažeidimo. Tik gavęs aiškų, konkretų ir suprantamą prašymą, viešojo administravimo subjektas turi pareigą jį nustatyta tvarka nagrinėti […]“ (LVAT 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1952-520/2018);

7.4. „[…] Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011);

7.5. „[…] Pagal formuojamą teismų praktiką geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012), viešojo administravimo subjekto pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS858-284/2014), nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinė­je byloje
Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015)“;

7.6. „Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmens kreipimosi forma lemia šio kreipimosi nagrinėjimo tvarką […]. Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012 ir kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, apibendrinimas).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Įvertinus Pareiškėjų skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos 4 punktas), teisinį reglamentavimą (pažymos 5–6 punktai), susijusius su Savivaldybės pareigūnų ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjų 2020-07-10 kreipimąsi, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

8.1. Pareiškėjai nuomoja Savivaldybės būstą – <…>, Vilniuje, esantį butą – ir išreiškė pageidavimą įgyti jį nuosavybėn (Pareiškėjų 2020-01-27 prašymas; pažymos 4.1, 4.3 punktai), todėl Įmonė inicijavo Buto pardavimo procedūrą – užsakė turto vertinimą ir klausimą dėl pritarimo nustatytai Buto pardavimo kainai pateikė svarstyti Įmonės nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijai (pažymos 4.3 punktas). Atlikus turto vertinimą (UAB „A“), buvo nustatyta Buto rinkos vertė – 99 622,98 Eur. Apie šią nustatytą Buto pardavimo kainą ir kitas Buto įsigijimo sąlygas Pareiškėjai buvo informuoti Įmonės 2020-06-05 raštu (pažymos 4.3 punktas).

Pareiškėjai pateikė Seimo kontrolierei skundą, kuriame nurodė, jog Savivaldybė nepateikė atsakymo į jų 2020-07-10 kreipimąsi, o Įmonės atsakymas yra formalus ir nepagrįstas (pažymos 2.4 punktas).

Pareiškėjai 2020-07-10 kreipimąsi, adresuotą Savivaldybės administracijos direktoriui ir Įmonei, įvardijo „prašymu“ (pažymos 4.5 punktas). Pažymėtina, kad asmens kreipimosi nagrinėjimo tvarką lemia asmens kreipimosi forma, o asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) tokio kreipimosi turinį (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis; pažymos 5.2, 7.6 punktai).

Pareiškėjai 2020-07-10 kreipimusi siekė, kad būtų atliktas naujas Buto vertinimas ir būtų sumažinta Buto pardavimo kaina, nes, kaip paaiškėjo iš šio kreipimosi turinio, Pareiškėjų netenkino UAB „A“ nustatyta Buto rinkos vertė (pažymos 4.5 punktas). Taigi kreipimosi turinys kildinamas iš galimai pažeistų Pareiškėjų teisių įgyti nuosavybėn nuomojamą Savivaldybės būstą.

Įvertinus Pareiškėjų 2020-07-10 kreipimosi turinį spręstina, kad jis laikytinas skundu, kaip tai įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte (skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti) (pažymos 6.2 punktas);

8.2. pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (pažymos 6.2, 7.1, punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjų 2020-07-10 skundas buvo adresuotas Savivaldybei ir Įmonei, dėl kiekvieno iš jų pareigūnų (darbuotojų) veiksmų (neveikimo) Seimo kontrolierė pasisakys atskirai;

8.3. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų

Savivaldybė Pareiškėjų 2020-07-10 skundą perdavė nagrinėti Įmonei, kuriai Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo perduotos Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijos (pažymos 4.4, 6.2, 6.3 punktai).

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 34.6 punktu, Savivaldybės administracijos pareigūnai turi pareigą raštu (paštu arba el. paštu) informuoti pareiškėją apie tai, kad jo prašymą / skundą yra pavesta nagrinėti savivaldybės įmonei (pažymos 6.1 punktas). Iš Pareiškėjų skundo Seimo kontrolierei turinio spręstina, jog Pareiškėjai tikėjosi turintys teisę gauti atsakymą iš Savivaldybės (pažymos 2,1, 2.4 punktai). Seimo kontrolierei nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog Savivaldybė informavo Pareiškėjus apie jų 2020-07-10 skundo perdavimą nagrinėti Įmonei (informacija apie šio skundo perdavimą nagrinėti yra pateikta Įmonės 2020-08-05 rašte; pažymos 4.6 punktas). Todėl manytina, kad tai nebuvo atlikta, pažeidžiant Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 34.6 punkto (pažymos 6.1 punktas) reikalavimą;

8.4. dėl Įmonės darbuotojų veiksmų

Atsakymas į Pareiškėjų 2020-07-10 skundą buvo įformintas Įmonės 2020-08-05 raštu (pažymos 4.6 punktai). Pareiškėjai skunde, pateiktame Seimo kontrolierei, teigia, jog Įmonės atsakymas yra formalus ir kad Įmonė nepagrindė Buto pardavimo kainos ir nepasisakė dėl dalies jų prašyme nurodytų aplinkybių (pažymos 2 punktas).

Pabrėžtina, kad asmeniui, besikreipiančiam su skundu į viešojo administravimo subjektą, pirmiausia kyla pareiga tiksliai suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką. Būtent pats pareiškėjas turi tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir jį pagrįsti konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 14 straipsnio 5 dalies 3 punktai; pažymos 5.2, 7.3, 7.4 punktai).

Pareiškėjai kaip jų 2020-07-10 skundo faktinį pagrindą įvardijo reikalavimą atlikti naują Buto vertinimą ir sumažinti šio buto pardavimo kainą pinigų suma, kurią Pareiškėjai išleido atlikdami Buto kapitalinį remontą (pažymos 4.5 punktas).

Įvertinusi Įmonės 2020-08-05 atsakymo turinį, spręstina, kad šiame rašte pateikta argumentacija  sudaro sąlygas suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas sprendimas atsisakyti atlikti naują Buto vertinimą ir iš Buto pardavimo kainos išskaityti Pareiškėjų investicijas į Buto kapitalinį remontą. Tai patvirtinama tuo, jog Įmonės 2020-08-05 rašte aiškiai ir konkrečiai išvardinta, koks subjektas gali atlikti Savivaldybės būsto, parduodamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, vertinimą (viešųjų pirkimų būdu parinkta turto vertinimo įmonė), nurodytos teisės normos (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 ir 26 straipsniai), reglamentuojančios Savivaldybės būsto pardavimo tvarką, įvardintas Buto vertinimą atlikusios įmonės pavadinimas ir nustatyta vertė, paaiškinta, dėl kokios priežasties nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjų prašymo dalies dėl naujo turto vertinimo atlikimo inicijavimo (Buto vertinimo pažyma yra galiojanti) (šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės administracijos 2020-01-14 raštu Pareiškėjai buvo informuoti, jog turto vertinimo ataskaita  galioja metus laiko nuo turto vertinimo atlikimo; pažymos 4.2 punktas). Atsakant į Pareiškėjų skunde suformuluotą prašymą leisti patiems užsakyti Buto vertinimą, Pareiškėjams buvo paaiškinta, jog Savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla yra reglamentuota teisės aktais, todėl sprendžiant klausimą dėl Savivaldybės būsto pardavimo nėra pagrindo vadovautis kitokia tvarka, negu numatyta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Šiame kontekste pabrėžtina, jog viešąjį administravimą vykdančio subjekto veikla ir visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (pažymos 7.1, 7.2 punktas). Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl Įmonė neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, nei nustatyta teisės aktuose.

Įmonės 2020-08-05 rašto dalyje atsakant dėl Pareiškėjų reikalavimo sumažinti parduodamo Buto kainą atimant išlaidas už atliktą kapitalinį remontą, buvo pateikta teismų praktika, kokiais atvejais yra galimas investuotų nuosavų lėšų įskaitymas, bei paaiškinta, jog Pareiškėjai nepateikė nuosavų lėšų investavimą patvirtinančių dokumentų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog, Pareiškėjams 2016 m. pirmą kartą kreipusis dėl Buto pardavimo ir pardavimo sumos mažinimo, išskaitant Pareiškėjų investicijas už Buto kapitalinį remontą, Savivaldybės administracijos
2016-09-30 raštu Pareiškėjų buvo prašoma pateikti Buto pagerinimo darbų sąnaudas patvirtinančius dokumentus, tačiau, kaip buvo paaiškinta Seimo kontrolierei, šie dokumentai Savivaldybei pateikti nebuvo (pažymos 4.1  punktas).

Remiantis tuo kas išdėstyta Seimo kontrolierė daro išvadą, jog Įmonės 2020-08-05 rašte yra nurodyti aiškūs Pareiškėjų skundo netenkinimo motyvai. Šiame atsakyme pateikta informacija yra aiški ir informatyvi, pakankamai suprantamai paaiškinta, kokių faktinių aplinkybių pagrindu atsakovas priėmė sprendimą netenkinti Pareiškėjų skundo ir tai pagrindė teisės norma. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Įmonės 2020-08-05 atsakymas yra formalus ir nemotyvuotas.

Kas sietina su Pareiškėjų skunde Seimo kontrolierei įvardintais teiginiais, jog
Įmonė neišnagrinėjo jų 2020-07-10 skunde nurodytų aplinkybių dėl Buto pardavimo kainos sumažinimo, išskaitant sudegusio buto, <…>, Vilniuje vertę, ir nepasisakė dėl buto,
<…>, Vilniuje, pardavimo pilietei A., kainos ir sąlygų (pažymos 2 punktas), pažymėtina, kad šios aplinkybės buvo aprašytos Pareiškėjų 2020-07-10 skundo pradžioje, tačiau šiame skunde nebuvo suformuluota aiškaus ir konkretaus Pareiškėjų prašymo: sumažinti Buto pardavimo kainą minusuojant <…>, Vilniuje, vertę,  palyginti tarp pilietės A. ir Savivaldybės sudarytų sandorių vertę ir / arba pateikti Pareiškėjams informaciją apie pastarųjų sandorių sudarymo sąlygas. Įvertinus Pareiškėjų 2020-07-10 skundo turinį, manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės galėjo būti vertinamos kaip informacija apie teisės naudotis Butu suteikimo pagrindą (teiginys dėl gaisro bute, <…>, Vilniuje) ir kaip subjektyvi Pareiškėjų nuomonė (dalyje dėl sandorių, sudarytų tarp pilietės A. ir Savivaldybės).

Kaip jau rašyta šioje pažymoje, skundo nagrinėjimo ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas, o abstraktus faktinių aplinkybių ar subjektyvios nuomonės išdėstymas nesant konkrečių ir aiškių skundo reikalavimų nesuteikia pagrindo reikalauti, kad Įmonė pateiktų į juos atsakymus. Todėl Seimo kontrolierės nuomone, nėra pagrindo teigti, jog Įmonės 2020-08-05 rašto turinys yra siauresnės apimties negu Pareiškėjų 2020-07-10 skundo turinys.

Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad Pareiškėjų teiginys, jog Įmonė, 2020-08-05 atsakyme nepasisakiusi dėl aplinkybių, susijusių su Buto pardavimo
kainos sumažinimu, išskaitant sudegusio buto, <…>, Vilniuje, vertę, ir buto,
<…>, Vilniuje, pardavimu pilietei A., veikė netinkamai, laikytinas nepagrįstu.

 

  1. Remdamasi tuo kas išdėstyta, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad:

9.1. Savivaldybė, neinformavusi Pareiškėjų apie jų 2020-07-10 skundo perdavimą nagrinėti Įmonei, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 34.6 punktą (pažymos 6.1 punktas), todėl Pareiškėjų skundo dalis šiuo aspektu pripažintina pagrįsta;

9.2. Įmonės 2020-08-05 raštas yra aiškus ir konkretus, pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų normomis, todėl Pareiškėjų skundo dalis šiuo aspektu atmestina kaip nepagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

10.1. X, Y, Z skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jų 2020-07-10 kreipimąsi, pripažinti pagrįsta;

10.2. X, Y, Z skundo dalį dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jų
2020-07-10 kreipimąsi, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei L. K. rekomenduoja:

11.1. atkreipti dėmesį į tai, jog Pareiškėjai nebuvo informuoti, kad jų 2020-07-10 skundą buvo pavesta nagrinėti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“;

11.2. imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ateityje, Savivaldybėje priėmus sprendimą perduoti nagrinėti pareiškėjų kreipimąsi savivaldybės įmonei, įstaigai arba organizacijai ar kitam viešojo administravimo subjektui, apie tai būtų informuojami pareiškėjai.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus (pridedant dokumentus, patvirtinančius pateikiamą informaciją) prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei ir Pareiškėjams Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Milda Vainiutė