PAŽYMA DĖL X, Y, Z SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/2-1444
Data 2022-05-26
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X, Y, Z SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X, Y (toliau vadinama ir – Lankytoja), Z (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama ir – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), teisės aktuose nustatyta tvarka neatlikus tinkamo biudžetinės įstaigos Vilniaus <…> mokyklos-daugiafunkcio centro (toliau vadinama – Centras arba Centras – skyrius) veiklos patikrinimo, galimai netinkamai išnagrinėjus jų skundą.

 

  1. Skunde rašoma:

2.1. „Dėl Savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus [toliau vadinama – Skyrius] atsakymo 2021-08-13 […]. […] Pareiškėjai kreipėsi į Savivaldybės administraciją (steigėją) ir Skyrių (kontrolės ir priežiūros) su skundu, reikalaudami pradėti administracinę procedūrą dėl Lankytojos asmens duomenų (konfidencialių, medicininių) pasisavinimo ar sunaikinimo fakto, kuris buvo nustatytas Departamento [Socialinių paslaugų priežiūros departamentas; toliau vadinama ir – Departamentas] vertinimu, taip pat, kad būtų tinkamai įvertintas 2021-06-28 Nr. 6.9-111 raštas dėl piktnaudžiavimo, biurokratizmo ir Centro – skyriaus savivaliavimo bei galimybė atleisti Lankytoją nuo mokesčio ar bent sumažinti mokestį už teikiamas socialinės globos paslaugas […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Pagal Departamento vertinimo išvadas, atsiranda teisinė situacija, kad apskritai, nesant jokių medicininių duomenų iš Psichikos sveikatos centro (pažymos), Centro – skyriaus darbuotojai negalėjo nei skirti socialinės globos poreikių, nei teikti socialinės globos paslaugų. Lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo reikalaujama iš Lankytojos mokėti už socialinės globos paslaugas septynerius metus kas mėnesį nuskaičiuojant 20 % nuo visų pajamų. […] Pareiškėjai nei iš Departamento, nei iš Savivaldybės nėra gavę jokių duomenų, kokios konkrečiai socialinės paslaugos yra teikiamos Lankytojai, įvardijant konkrečių paslaugų įkainius. […] Savivaldybė (Centras – skyrius), remdamasi Departamento vertinimu, atsakydama į Pareiškėjų skundą
2021-01-28 neatsakė į pagrindinius Pareiškėjų reikalavimus.“

2.3. „Pažymėtina, kad ne tik neteikiama informacija apie teikiamas socialinės globos paslaugas, bet net neklausiama tėvų ir lankytojų nuomonės, reikalinga ši paslauga lankytojui, ar ne, tuo pagrindu, kad nėra nustatyta, ar paslauga būtina, ar visai nereikalinga. […]. Pažymėtina, kad Paslaugų įstatymas neįpareigoja apmokėti teikiamų paslaugų, kurios yra abstraktaus, hipotetinio ar sąlyginio pobūdžio, apsiribojant žodiniais ar raštiškais pareiškimais, o ne konkrečiais veiksmais. Paslaugų įstatyme mokėjimo už socialinės globos paslaugas apskaičiavimas ir asmens
pajamos suprantamos kaip mokėjimas (apmokėjimas) už realiai suteiktas konkrečias paslaugas, kurios turi būti nurodytos kiekvienam konkrečiam paslaugų gavėjui: kokias paslaugas gavo ir už ką privalo susimokėti.“

2.4. „Šiuo konkrečiu atveju Paslaugų įstatymo 29 str. 5 d. skelbia, kad už teikiamas dienos trumpalaikės globos paslaugas mokesčio dydis neturi viršyti 20 % asmens pajamų, kas suprantama, kad Savivaldybė gali nustatyti nuo 0 iki 20 % mokestį, bet to nedaro sąmoningai ir tikslingai, siekdama pasipelnyti ir nevertina asmens galimybių mokėti priskaičiuotą
sumą, neatsižvelgia į tai, kad asmuo turi ir kitų mokestinių prievolių, kurios generuoja ne pajamas, bet išlaidas.“

2.5. „Pareiškėjai yra įsitikinę, kad Savivaldybės nustatytas reikalavimas Lankytojai mokėti 20 % nuo visų gaunamų pajamų mokesčio dydis už teikiamas trumpalaikes dienos paslaugas (8 val.) dienos Centre – skyriuje, nevertinant visų reikšmingų mokestinių prievolių, būtinų socialiai priimtų poreikių, yra konstituciškai nepagrįstas ir neproporcingas socialinio teisingumo aspektu, teisės aktų aiškinimo ir teisės aktų taikymo požiūriu […].“

 

  1. Pareiškėjai Skunde prašo: „pradėti tyrimą dėl Savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atsakymo 2021-08-13, kuriuo nėra atsakyta į visus Pareiškėjų keliamus skunde 2021-07-28 d. klausimus dėl Lankytojos asmens duomenų (med. privačių) pasisavinimo ar sunaikinimo Centre – skyriuje ir atsakingo asmens nustatymo.“

 

  1. Skundo tyrimui pateikti dokumentai, iš kurių turinio nustatyta:

4.1. Pareiškėjai 2021-07-28 skundu kreipėsi į Savivaldybę „Dėl Centro 2021-06-28 rašto Nr. 6.9-111, neteisėtų reikalavimų dėl dingusių (pasisavintų ar sunaikintų) Lankytojos asmens byloje esančių konfidencialių medicininių sveikatos duomenų […]. Bei dėl Lankytojai nustatyto konstituciškai neproporcingo mokesčio dydžio už teikiamas trumpalaikės dienos socialinės globos paslaugas. Prašome Savivaldybę (toliau bus – Steigėja) pradėti administracinę procedūrą dėl aukščiau paminėtų juridinių faktų […].

Akcentuojame, kad 2014 m. iš Psichikos sveikatos centro (Kauno g. Vilnius) buvo pristatyta ir pateikta (specialisto) pažyma pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, kuris nurodytas sutartyje (2014 m. kovo 10 d. Nr. 6.7-14) 11. 1 d. pagrindu, priešingu atveju Lankytoja nebūtų priimta į Centrą ir nebūtų jai teikiamos skyriuje dienos trumpalaikės socialinės individualios globos paslaugos. […]. […] šie procesai prasidėjo tuo laikotarpiu kai skyriui pradėjo vadovauti statytinė Socialinė darbuotoja, kuri jau peržengė savo kompetencijos ribas, vadovauja ir Centrui ir Steigėjui […]. Informuojame, kad Socialinė darbuotoja neturi medicininio išsilavinimo (gydytojo-psichiatro specialisto) ir licencijos nustatinėti Lankytojai ligų būklę, diagnozes (agresyvų elgesį) ir apie tai viešai diskutuoti ir viešinti žodiniais ir rašytiniais pareiškimais, kaip ir Centro administracija […].

Informuojame, kad sudaryta sutartis (šalių 2014 m. kovo 10 d. Nr. 6.7.-14) II. 2 d. neįpareigoja tėvų teikti visą informaciją apie asmens (šeimos) gyvenimą, kuris yra privatus ir
tėvai sprendžia, kokia informacija svarbi, nes tėvai nėra įpareigoti pažeisti LR Asmenų duomenų įstatymą, LR Konstitucijos 22 str., ar tuos duomenis kurie laikomi konfidencialūs, susiję su
ligomis, būklėmis. […].

Prašome steigėją iš naujo vertinti Lankytojos finansines galimybes, mokėti už socialinės dienos, trumpalaikės globos paslaugas, nes nustatytas Centro mokesčio dydis 20 proc. iš visų […] Lankytojos gaunamų socialinių išmokų yra konstituciškai nepagrįstas ir neproporcingas […]. Todėl prašome atleisti Lankytoją nuo mokesčio už teikiamas socialinės globos paslaugas, nes toks Centro nustatytas grobuoniškas mokestis tikrai nėra siekis mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, o atvirkščiai, ją didina, kas prieštarauja Valstybės siekiams, tikslams ir uždaviniams. […].“

4.2. Savivaldybė 2021-08-13 raštu Pareiškėjams atsakė:

„Į keliamus klausimus Savivaldybė Jums atsakė 2021 m. balandžio 13 d. raštu […] ir gavote Departamento Centre atlikto patikrinimo pagal Jūsų skunde nurodytus faktus 2021 m. birželio 4 d. pažymą Nr. ĮVP-84[…]. […].

Lankytojos finansinių galimybių mokėti už dienos socialinės globos paslaugas vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-03 sprendimu Nr. 1-2160 patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

Vadovaujantis Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šalpos išmokos, mokamos pagal
Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.

Vadovaujantis Aprašo 37 punktu, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 proc. asmens pajamų (Aprašo 40 punktas). Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 30 proc. asmens pajamų (Aprašo 41 punktas).“

4.3. Iš Departamento 2021 m. birželio 4  d. pažymos  ĮVP-84 turinio nustatyta:

„Vertinimo tikslas:  atsižvelgiant į gautą informaciją dėl galimai netinkamai organizuojamų socialinės globos paslaugų, neplanine tvarka įvertinti Dienos centro teikiamos socialinės globos atitikį Socialinės globos normų aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, 3 priede „Senyvo amžiaus asmenų, suaugusių asmenų su negalia ir vaikų su negalia dienos socialinės globos normos, taikomos dienos socialinės globos centrams ir kitoms socialinės globos įstaigoms, teikiančioms dienos (trumpalaikę) socialinę globą senyvo amžiaus, suaugusių asmenų ir vaikų su negalia namuose“ (toliau – Normos) nustatytiems reikalavimams ir specialiems reikalavimams, nustatytiems atskiruose teisės aktuose. […]. Naudoti metodai: pokalbiai su Dienos centro administracijos atstovais, personalu, negalią turinčiu suaugusiu, gebančiu išreikši savo nuomonę, dokumentų analizė, atvejo analizė, stebėjimas, patalpų apžiūra. […]. Pažeidimai nustatyti vertinant pagal Normų aprašo atskiras sritis bei kitus teisės aktus: I sritis. Paslaugų paskyrimas ir planavimas. […]. 1. Iš atsitiktine tvarka pasirinktų asmenų bylų bei iš Atvejo analizės matyti, kad Dienos centro lankytojams neatliekamas konkrečių paslaugų poreikio vertinimas: […]. Dienos centre neužtikrintas savalaikis ISGP parengimas teisės aktų nustatytais terminais ir neatliekama ISGP peržiūra: [….]. II sritis. Asmens, vaiko ir jų šeimų gerovės užtikrinimas, teikiant asmeniui, vaikui asmeninę socialinę globą, o šeimai – reikalingą socialinę pagalbą. Neigiamo pobūdžio įvykių ir pasekmių asmeniui registravimas. Dienos centras neturi vieningo, sistemingo neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui registracijos žurnalo: [….]. IV sritis. Aplinka. Asmens saugumo užtikrinimas patalpose. Dienos centre skiriamas nepakankamas dėmesys saugumo užtikrinimui patalpose: [….]. Dienos centro higienos patalpos negarantuoja asmens privatumo: […]. V sritis. Personalas. Personalo skaičius. Dienos centre neužtikrinamas tinkamas pareigybių skaičius pagal teisės aktų reikalavimus: […]. Dienos centre neskiriamas dėmesys socialinių paslaugų įstaigoje dirbančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui: […]. Dienos centre yra kineziterapeuto ir slaugytojo pareigybės bei įdarbinti darbuotojai šioms pareigoms eiti, tačiau įstaiga neturi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos šioms paslaugoms teikti.  [….]. Dienos centras nepateikė kvalifikacijos tobulinimo plano. […]. Dienos centas neturi socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo (įsivertinimo) taisyklių, tvarkos, klausimynų. [….].“

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „A“ (toliau vadinama – Bendrija), prašydamos pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

 

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus.

6.1. „Savivaldybėje 2021-07-28 gautas Pareiškėjų skundas. Savivaldybėje 2021-08-13 pasirašytas ir užregistruotas Nr. A51-72755/21 atsakymas Pareiškėjams, tačiau tik rugsėjo 13 d., Pareiškėjams paskambinus ir pasiteiravus dėl atsakymo, paaiškėjo, kad atsakymas Pareiškėjams neišsiųstas. Darbuotoja tik tada išsiuntė el. paštu atsakymą ir paskambinusi atsiprašė Pareiškėjų dėl tokio nesusipratimo.“

6.2. „Savivaldybė nesiėmė pakartotinių veiksmų, netikrino Centro veiklos, nes tai buvo Pareiškėjų skundas dėl tos pačios situacijos, dėl kurios Pareiškėjams atsakyta 2021-04-13 raštu
Nr. A51-32393/21. Ši situacija detaliai buvo patikrinta ir išvados pateiktos Departamento [Socialinių paslaugų priežiūros departamentas] 2021 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. ĮVP-84 ,,Dėl Vilniaus <…> mokyklos-daugiafunkcio centro teikiamos socialinės globos kokybės vertinimo“.“

6.3. „Lankytojai Centre teikiamos paslaugos yra išvardintos 2014-03-10 Centro ir
A. B. Vilniaus <…> mokyklos-daugiafunkcio centro ir Dienos socialinės globos skyriaus suaugusiųjų programą lankančio asmens tėvų, globėjų sutartyje.“

6.4. „Tyrimas pagal Pareiškėjų prašymą „…pradėti tyrimą dėl Savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atsakymo 2021-08-13, kuriuo nėra atsakyta į visus Pareiškėjų keliamus skunde 2021-07-28 d. klausimus dėl Lankytojos asmens duomenų (med. privačių) pasisavinimo ar sunaikinimo Centre – skyriuje ir atsakingo asmens nustatymo“ nepradėtas, nes tokio dokumento, skiriant Lankytojai paslaugas dienos centre, teisės aktai nenumatė, toks dokumentas, jei tokį Pareiškėjai ir turėjo, Savivaldybei (ir Centrui) nebuvo pateiktas.“

6.5. „Savivaldybė neatliko papildomo tyrimo dėl Socialinės darbuotojos atitikties einamoms pareigoms. Socialinė darbuotoja yra kvalifikuota socialinė darbuotoja, 2018 m. Lietuvos edukologijos universitete įgijusi socialinių darbo bakalauro laipsnį. Per visą jos darbo laikotarpį dėl jos darbo nei lankytojų, nei jų tėvų skundų, išskyrus Pareiškėjų skundus, nebuvo.“

6.6. „Pareiškėja nepateikė informacijos apie pasikeitusias pajamas, apie kurias turėtų pranešti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi: „Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį“, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 67 punktu („Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo“), įpareigotų Savivaldybę atlikti finansinių galimybių vertinimą iš naujo.“

6.7. „konkrečių mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymas yra savivaldybių kompetencija. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o ne į patiriamas išlaidas.“

6.8. „Pareiškėjos tame pačiame skunde taip pat buvo prašoma „atleisti Lankytoją nuo mokesčio už teikiamas socialinės globos paslaugas, […]“, tenkinti šio prašymo nėra pagrindo, nes: Prašoma buvo ne dėl atvejo, numatyto Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 44 punkte: „Asmenys, gaunantys dienos socialinės globos paslaugas, gali būti atleidžiami nuo mokesčio už dienos socialinę globą ar šis mokestis gali būti sumažintas atsitikus nelaimei, dėl kurios asmuo (šeima) turėjo papildomų išlaidų“. […] mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymas yra savivaldybių kompetencija (o ne Centro).“

6.9. „vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.“

6.10. „Siekiant išsiaiškinti 2021-03-12 skunde pateiktą informaciją dėl Centro Socialinės darbuotojos netinkamo elgesio su Centro Lankytoja, 2021-03-04 Centre buvo organizuotas susitikimas su Pareiškėjais, Centro darbuotojais, sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „A“ vadove, Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovais. Po susitikimo Pareiškėjams 2021-04-13 raštu Nr. A51-32393/21 buvo pateiktas atsakymas.“

6.11. „darbuotojų skundų dėl Lankytojos veiksmų buvo daug: 2015 metais užfiksuoti
6 neigiamo pobūdžio įvykiai, […]. Nuo 2016 m. iki 2018 m. užfiksuoti 6 atvejai, kurių metu Lankytoja demonstravo agresyvų elgesį Centro darbuotojų atžvilgiu, o 2021 m. fiksuoti net
9 informaciniai pranešimai, susiję su Lankytojos netinkamu elgesiu Centre.“

6.12. „Savivaldybės taryba 2021-12-16 sprendimu Nr. A1-1378 patvirtino Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (Tarybos posėdžių įrašai yra viešai prieinami), kuris buvo parengtas atsižvelgiant į […] Vyriausybės rekomendacijas.“

6.13. „Sutartis tarp Centro ir Lankytojos: Vilniaus <…> mokykla-daugiafunkcis centras (esant pakankamam finansavimui) įsipareigoja: Teikti Centrą lankančiam asmeniui (toliau asmuo) dienos užimtumo paslaugas; Sudaryti asmens individualią veiklos ir savarankiškumo ugdymo programą, organizuoti darbinę veiklą, sudaryti sąlygas meniniams gebėjimams atsiskleisti, sportuoti; Organizuoti kultūrinį gyvenimą ir poilsį, rengti ir įgyvendinti integravimo į visuomenę projektus; Užtikrinti paskirto gydymo tęstinumą, pirmosios medicininės pagalbos suteikimą, asmens higienos priežiūrą, organizuoti racionalią mitybą; Teikti transporto paslaugas; Teikti tėvams globėjams išsamią informaciją apie asmens sveikatos būklę, veiklą ir gebėjimų tobulinimo rezultatus, informuoti apie Centro struktūros, veiklos ir kt. pasikeitimus; Sudaryti sąlygas asmeniui bei jo tėvams ir globėjams dalyvauti individualiose veiklos ir savarankiškumo ugdymo programos sudaryme, veiklos ir ugdymo procese ir Centro savivaldos institucijų veikloje. Tėvai, globėjai įsipareigoja: Pateikti Centrui reikiamus dokumentus: prašymą, asmens neįgalumo pažymėjimą sveikatos priežiūros įstaigos siuntimą. Bendradarbiauti su Centro darbuotojais sprendžiant asmens veiklos ir globos klausimus. Suteikti visą informaciją, kuri gali būti svarbi teikiant jam dienos veiklos paslaugas; Užtikrinti, kad į centrą atvykstantis asmuo būtų tvarkingas, aprūpintas higienos priemonėmis, švariais ir pritaikytais darbui drabužiais, patogia avalyne; Užtikrinti asmens lankomumą. Jam susirgus, apie jo ligą socialiniam darbuotojui pranešti pirmą ligos dieną. Pasiteisinti visus asmens Centro nelankymo atvejus; Vykdant paskirto gydymo tęstinumą, Centro sveikatos priežiūros specialistams perduoti gydančio gydytojo paskyrimą bei paskirtus vaistus; Sumokėti už teikiamas paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka. […]. Ginčų sprendimas. Visus iškilusius ginčus sprendžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir Socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyrius Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka.“

6.14. Centro direkcijos 2021-11-17 posėdžio protokolas Nr. 6.7-59: „Darbotvarkė: 1. Dėl Dienos socialinės globos skyriaus lankytojų tėvų pateiktų skundų dėl darbuotojų [pavardės žinomos] elgesio. […]. Svarstyta: Dėl Dienos socialinės globos skyriaus lankytojų tėvų pateiktų skundų dėl darbuotojų [pavardės žinomos] elgesio. L. e. p. direktorius Š. G. pateikė informaciją apie gautus Dienos socialinės globos skyriaus lankytojų [pareiškėjų ir kitų] skundus dėl darbuotojų [pavardės žinomos] netinkamo elgesio. NutVarta: [pavardės žinomos] dėl netinkamo elgesio su Dienos socialinio globos skyriaus lankytojais ir jų tėvais / globėjais, bendraujant griežtai laikytis tarnybinės etikos normų, nesivadovauti emocijomis, vengti konfliktinių situacijų ir spręsti problemas korektiškai.“

6.15. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (toliau vadinama – Departamentas) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliko Centro teikiamų paslaugų vertinimą, surašė 2021 m. birželio 4  d. ĮVP-84 pažymą.

2022 m. vasario 1 d. buvo pradėtas vykdyti Centro teikiamos socialinės globos kokybės vertinimas (antrinis vertinimas) ir jo metu buvo aiškinamasi, kaip buvo pašalinti Departamento 2021 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. ĮVP-84 ,,Dėl BĮ Vilniaus <…> mokyklos-daugiafunkcio centro teikiamos socialinės globos kokybės vertinimo“ įvardinti pažeidimai. Išvados išdėstytos Departamento 2022 m. vasario 22 d. pažymoje Nr. ĮVP-10 „Dėl BĮ Vilniaus <…> mokyklos- daugiafunkcio centro nustatytų pažeidimų šalinimo vertinimo“. Pažymėtina, kad Centras tik iš dalies pašalino pirminiame vertinime įvardintus pažeidimus. Atsižvelgdamas į antroje pažymoje pateiktas išvadas ir vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Departamento direktorius priėmė sprendimą nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio d. 28 sustabdyti Centrui 2014 m. gruodžio 16 d. išduotos licencijos „Institucinė socialinė globa (dienos) suaugusiems asmenims su negalia“ Nr. <…> galiojimą.

Departamentas pažymėjo, kad nustatytas Centro patalpų neatitikimas tokio pobūdžio ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Pažymėjo, jog Centro pastato savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o Centras nėra savarankiškas spręsi klausimų, susijusių su patalpų paskirties keitimu ar kitų juridinių faktų nustatymu, „manytina, kad šioje situacijoje būtinas glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas bei pagalba Centrui siekiant gauti visus privalomus dokumentus Centro veiklai sėkmingai tęsti bei vykdyti. Centrui bei jo steigėjui Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlyta pasinaudoti Departamento siūloma nuotoline individualia konsultacija antrinio vertinimo metu nustatytiems pažeidimams bei jų šalinimo priemonėms aptarti, tačiau abi šalys šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir į Departamentą konsultacijų bei rekomendacijų dar nesikreipė.

6.16. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-12-02 įsakymu Nr. 30-3067/21 nustatytas nuo 2022-01-01 biudžetinėje įstaigoje Vilniaus <…> mokykloje-daugiafunkciame centre didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 33,5. Centro direktoriaus pareigas laikinai einantis Š. G. buvo įpareigotas patvirtinti Centro struktūrą ir pareigybių sąrašą neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus.

 

  1. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „A“ vadovė paaiškino:

„Susitikimą organizavo Centro direktorius, gavęs Lankytojos tėvų kreipimąsi dėl dukters atžvilgiu galimai panaudoto psichologinio ir fizinio smurto. Dalyvavo Centro direktorius, administracijos vadovė, trys socialiniai darbuotojai, Savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus atstovė (nuotoliniu būdu) ir Lankytojos tėvai. Buvo kalbama, kad Savivaldybei sumažinus finansavimą, trūksta darbuotojų ir nėra galimybės užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą. Taip pat kalbėta apie prieš kurį laiką įvykusį konfliktą ir Centro socialinių darbuotojų darbą. […] nuspręsta kreiptis į Savivaldybę dėl papildomo finansavimo bei suteikti progą darbuotojams toliau dirbti ir po kurio laiko susitikus aptarti situaciją.

Konfliktą, įvykusį 2021-03-04, mačiau iš dalies. […] laiptuose į antrą aukštą, kuriame įsikūręs Centras, stovėjo labai susijaudinusi minima mergaitė, jos tėvai. Direktorius ir du socialiniai darbuotojai. Jie kalbėjosi tarpusavyje. Tėvai ramino dukrą […]. Buvo kalbama, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad Lankytoja, pamačiusi prie durų lauke stovinčius tėvus, neapsirengusi bėgo pas juos. Darbuotojai jos neišleido į lauką. Ji labai skaudžiai sureagavo dėl to. […]. Centrą lanko sunkią intelekto negalią turintys asmenys, dalis iš jų negali kalbėti, todėl negali papasakoti, kas vyksta. Kasdienybėje yra daugybė situacijų ir socialinis darbuotojas privalo sureaguoti teisingai, ne visada tai pavyksta. Todėl reikia mokyti ir kelti socialinių darbuotojų kvalifikaciją. Be to, visi lankytojai turėtų turėti individualius veiklos planus, kurie būtų peržiūrimi ir kartu su tėveliais bei pačiais lankytojais aptariami. Susitikime kalbėjome, kad trūkstant darbuotojų, galima kviestis į pagalbą savanorius, praktiką atliekančius studentus. Socialinių paslaugų įstatymas neužtikrina pažeidžiamiausių ir jautriausių asmenų atžvilgiu teisinio tikrumo ir saugumo, tai suponuoja situaciją, kad socialiniams darbuotojams yra sudarytos galimybės lankytojų atžvilgiu atlikti neteisėtą veikimą ar neveikimą, nes įstatymo nuostatos nenumato atsakomybės už šios teisės normų pažeidimą.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

 

  1. Tarptautiniai teisės aktai.

 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (JT konvencija):

– 4 straipsnis 1 dalis – „šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja: […]; i) skatinti su neįgaliaisiais dirbančių specialistų ir personalo mokymą šios Konvencijos pripažįstamų teisių srityje, kad būtų geriau teikiama pagalba ir paslaugos, kurias garantuoja šios teisės. […]“;

– 12 straipsnis – „3. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. 4. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad visos priemonės, susijusios su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, suteiktų atitinkamas ir veiksmingas garantijas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę. Tokios garantijos privalo užtikrinti, kad priemonėmis, susijusiomis su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, būtų paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų, dėl jų neatsirastų interesų konfliktas ir nebūtų piktnaudžiaujama įtaka, kad jos būtų proporcingos ir pritaikytos su asmeniu susijusioms aplinkybėms, būtų taikomos kuo trumpesnį laiką ir kad jas reguliariai peržiūrėtų kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija ar teismas. Garantijos turi būti proporcingos tokių priemonių įtakos asmens teisėms ir interesams mastui“;

– 15 straipsnis – „1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų įstatymų leidybos, administracinių, socialinių, švietimo ir kitų priemonių, kad apsaugotų neįgaliuosius tiek namuose, tiek už namų ribų nuo bet kokios formos išnaudojimo, smurto ir prievartos, taip pat dėl aspektų, susijusių su lytimi. […]. 3. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, siekdamos užkirsti kelią visų formų išnaudojimui, smurtui ir prievartai atsirasti, užtikrina, kad nepriklausomos institucijos veiksmingai kontroliuotų visas neįgaliesiems skirtas priemones ir programas. 4. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų priemonių neįgaliųjų, tapusių bet kokios formos išnaudojimo, smurto ar prievartos aukomis, fizinei, pažinimo ir psichologinei būklei atkurti, reabilitacijai ir socialinei reintegracijai, įskaitant apsaugos paslaugų teikimą. Toks būklės atkūrimas ir reintegracija turi vykti aplinkoje, kuri gerintų asmens sveikatą, gerovę, didintų savigarbą, orumą ir savarankiškumą ir kurioje būtų atsižvelgta į konkrečius su lytimi ir amžiumi susijusius poreikius“;

– 22 straipsnis – „1. Negali būti savavališkai ar neteisėtai kišamasi į nė vieno neįgaliojo privatų ar šeimos gyvenimą, negali būti pažeista tokių asmenų būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokių formų bendravimo slaptumas ar neteisėtai kėsinamasi į jų garbę ir reputaciją, nepaisant tokio asmens gyvenamosios vietos ar gyvenimo sąlygų. Neįgalieji turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi. 2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, lygiai su kitais asmenimis saugo neįgaliųjų asmens, su sveikatos būkle ir reabilitacija susijusių duomenų konfidencialumą.“

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

9.1. Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 6 straipsnyje reglamentuojama: „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 12) socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas […].“

9.2. Socialinių paslaugų įstatyme (Įstatymas) reglamentuojama:

9.2.1. 4 straipsnis – „Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos vadovaujantis šiais principais: 1) bendradarbiavimo. Socialinių paslaugų valdymas, skyrimas ir teikimas remiasi asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba; […] 4) prieinamumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos taip, kad būtų užtikrintas socialinių paslaugų prieinamumas asmeniui (šeimai) kuo arčiau jo gyvenamosios vietos; […] 6) tinkamumo. Asmeniui (šeimai) skiriamos ir teikiamos tokios socialinės paslaugos, kurios atitinka asmens ir šeimos interesus bei nustatytus poreikius; […]“;

9.2.2. 10 straipsnis – „Pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos yra:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 2) savivaldybės; 3) Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos […]“;

9.2.3. 11 straipsnis – „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 1) formuoja socialinių paslaugų politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; 2) pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių ir rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo; 3) analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia savivaldybėms siūlymus dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo; 4) analizuoja socialinių darbuotojų poreikius tobulinti profesinę kompetenciją, organizuoja socialinių darbuotojų praktinės veiklos vertinimą; 5) rengia ir finansuoja valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus“;

9.2.4. 13 straipsnis – „1. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. […]. 4. Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms): 1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą; 2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai); […]“;

9.2.5. 14 straipsnis – „Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina, prižiūri ir kontroliuoja socialinių paslaugų kokybę:1) teikia metodinę pagalbą dėl socialinės globos normų taikymo; 2) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl socialinės priežiūros šeimoms organizavimo, taip pat dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės; 3) formuoja bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką; 4) vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę; 5) išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą; 6) tikrina, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; 7) kontroliuoja
asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymą, jų skyrimą, teikimą bei asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimą; 8) atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytas funkcijas“;

9.2.6. 17 straipsnis – „Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės administracijos nustatyta tvarka“;

9.2.7. 26 straipsnis – „1. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. 2. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio. 3. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu. […]. 5. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais, šio straipsnio 4 dalyje nenustatytais, atvejais. […]. 7. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi“;

9.2.8. 27 straipsnis – „1. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas šio įstatymo 30 straipsnyje. […]. 4. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės, kurioje buvo nustatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis, institucijos nustatyta tvarka“;

9.2.9. 29 straipsnis – „1. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. 2. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti
20 procentų asmens pajamų. 3. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. 4. Mokėjimo už dienos ar trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. 5. Jei asmuo gyvena vienas arba šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už jam teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. […].“

9.3. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:

9.3.1. 2 straipsnis – „10. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. […]. 12. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti“;

9.3.2. 11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

9.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojo iki 2021-12-07) nustatyta:  „35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […].“

9.5. Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 patvirtintame Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše (Tvarkos aprašas; aktuali redakcija nuo 2019-02-06) reglamentuojama:

„29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. 30. Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 10 procentų asmens pajamų. Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 15 procentų asmens pajamų. 31. Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 10 procentų asmens pajamų. […].“

9.6. Savivaldybės tarybos 2014-12-03 sprendimu Nr. 1-2160 patvirtintame Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše (Aprašas; nuo 2018-05-03 galiojanti redakcija) reglamentuojama:

„36. Dienos socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Šios paslaugos teikiamos institucijoje (socialinių paslaugų įstaigoje) ar asmens namuose. 37. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. […]. 39. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 proc. asmens pajamų. 40. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra
20 proc. asmens pajamų. […]. 44. Asmenys, gaunantys dienos socialinės globos paslaugas, gali būti atleidžiami nuo mokesčio už dienos socialinę globą ar šis mokestis gali būti sumažintas atsitikus nelaimei, dėl kurios asmuo (šeima) turėjo papildomų išlaidų. 45. Prašymus atleisti nuo mokesčio už dienos socialinę globą ar jį sumažinti nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinės globos skyrimo komisija ir protokolą pasirašo komisijos pirmininkas.“

9.7. Savivaldybės tarybos 2021-12-15 sprendimu Nr. 1-1256 patvirtintame Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše (Aprašas; nuo 2022-01-01 galiojanti redakcija) reglamentuojama: „1.   Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, mokėjimo dydžius bei jų sumažinimo sąlygas, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus ir kitas sąlygas. 2.   Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu. 3.   Aprašas yra taikomas Savivaldybės gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Savivaldybėje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o įgyvendinant Aprašo VI skyriaus nuostatas taip pat taikomas ir Savivaldybės gyventojams, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Savivaldybėje, tačiau faktiškai gyvenantiems Savivaldybės teritorijoje, bei šeimynoms ir globos centrams (budintiems globėjams), kurių buveinė įregistruota Savivaldybės teritorijoje arba su kuriais Savivaldybė yra sudariusi paslaugų pirkimo sutartį. […]. 30.  Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra: 30.1.  vieno gyvenančio asmens 20 procentų asmens pajamų; 30.2.  asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už VRP trigubą dydį, 20 procentų asmens pajamų; 30.3.   asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP trigubą dydį, 30 procentų asmens pajamų. 31.     Asmenys, gaunantys dienos socialinės globos paslaugas, gali būti atleidžiami nuo mokesčio už dienos socialinę globą ar šis mokestis gali būti sumažintas atsitikus nelaimei, dėl kurios asmuo (šeima) turėjo papildomų išlaidų. 32.     Prašymus atleisti nuo mokesčio už dienos socialinę globą ar jį sumažinti nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinės globos skyrimo komisija. […].“

9.8. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 1-368 patvirtintuose Biudžetinės įstaigos Vilniaus <…> mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatuose  nustatyta:

„6. Mokyklos-daugiafunkcio centro savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, […]
7. Mokyklos-daugiafunkcio centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, […]; 8. Mokyklos-daugiafunkcio centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija: 8.1. tvirtina Mokyklos-daugiafunkcio centro nuostatus; 8.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Mokyklos-daugiafunkcio centro direktorių; 8.3. priima sprendimą dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro buveinės pakeitimo; 8.4. priima sprendimą dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo; 8.5. skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus; 8.6. priima sprendimą dėl Mokyklos-daugiafunkcio centro filialo steigimo ar jo veiklos nutraukimo; 8.7. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir šiuose Nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus; […]; 10. Mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos koordinatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika.

10.1. KT 2002-12-24 nutarime (byla Nr. 49/2000), be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.“

10.2. „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d.,
2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“(2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

10.3. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“

10.4. LVAT 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013 –
„[…] Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjai skundžia Savivaldybės pareigūnų veiksmus (neveikimą) teisės aktuose nustatyta tvarka neatlikus tinkamo Centro veiklos patikrinimo, galimai netinkamai išnagrinėjus jų skundą.

 

  1. Pagal JT konvenciją, valstybės turi skatinti su neįgaliaisiais dirbančių specialistų ir personalo mokymą šios JT konvencijos pripažįstamų teisių srityje, kad būtų geriau teikiama pagalba ir paslaugos, kurias garantuoja šios teisės.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos yra: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; savivaldybės; Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Departamentas). Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms): organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą; pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai) ir kita.

Nagrinėjamu atveju Centro savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri priima į pareigas ir iš jų atleidžia direktorių, taip pat priima sprendimus dėl Centro pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo, Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

 

  1. Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgus į jų turinį.

Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – Savivaldybė) yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, tarp jų, ir nuostatų, susijusių su prašymų / skundų nagrinėjimu iš esmės.

Tyrimu nustatyta, kad Pareiškėjai 2021-07-28 skunde prašė Savivaldybės, atsižvelgus į Departamento nustatytas ir 2021-06-04 pažymoje Nr. ĮVP-84 aprašytas aplinkybes, pradėti administracinę procedūrą (patikrinimą) Centre, siekiant nustatyti galimo dokumentų iš Lankytojos bylos dingimo aplinkybes. Pareiškėjai Savivaldybės prašė, atsižvelgus į jos gaunamas pajamas ir turimas išlaidas, atleisti Lankytoją nuo mokesčio už teikiamas socialines globos paslaugas.

Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – Savivaldybė), bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu.

Savivaldybė, gavusi Pareiškėjų skundą, nesiaiškino nurodytų aplinkybių (ar Lankytojos asmens byloje yra dokumentai, kurie buvo pateikti sprendimui dėl Lankytojos priėmimo į Centrą priėmimui), motyvuotai nepaaiškino priežasčių, dėl kurių nebus pradėtas patikrinimas, nepaaiškino, nenurodė, kokius ir kam pateikti dokumentus dėl pasikeitusių pajamų, o tik informavo, kad Departamentas atliko patikrinimą, paaiškino Įstatymo ir Aprašo nuostatas bei nurodė, kad Pareiškėjams jau buvo atsakyta 2021-04-13 raštu.

Laikantis VAĮ įtvirtinto išsamumo principo – viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

Tyrimu nustatyta, kad atsakymas Pareiškėjams į 2021-07-28 skundą parengtas 2021-08-13, tačiau išsiųstas tik 2021-09-13, t. y. tik po Pareiškėjų telefoninio skambučio. Savivaldybė nesiaiškino priežasčių (Seimo kontrolierei nepateikė paaiškinimo), kodėl nebuvo išsiųstas atsakymas teisės aktuose nustatytais terminais, nenurodė, kokių buvo imtasi priemonių, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje (VSĮ 29 straipsnis).

 

  1. Pažymėtina, kad pagal sutartį, sudarytą tarp Centro ir Lankytojos (pažymos
    6.13 punktas), visus tarp šalių iškilusius ginčus sprendžia Savivaldybė. Tyrimu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad Savivaldybės pareigūnai nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdami spręsti tarp Centro darbuotojų ir Lankytojos, jos tėvų kilusį konfliktą:

1) 2021-03-04 susitikime su Lankytojos tėvais, Centro, Savivaldybės darbuotojais, kurį organizavo Centro direktorius (ne Savivaldybė), buvo kalbama (bendrijos „A“ informacija) apie sumažintą finansavimą, darbuotojų trūkumą, Centro darbuotojų darbą bei įvykusį konfliktą. Nuspręsta kreiptis į Savivaldybę dėl papildomo finansavimo, suteikti progą darbuotojams toliau dirbti ir po kažkiek laiko susitikus aptarti situaciją. Savivaldybė nepateikė paaiškinimų, kiek išsamiai buvo aiškinamasi (juk Savivaldybė sprendžia visus ginčus) įvykusio konflikto aplinkybės, kokių tikslų siekta susitikimu ir kita. Nepateiktas susitikimo protokolas (jeigu toks buvo rašomas), koks sprendimas priimtas ir kokių veiksmų Savivaldybė ketina imtis sprendžiant Pareiškėjų nurodomas problemas. Savivaldybė taip pat neinformavo, ar dar kartą buvo organizuotas susitikimas dėl Pareiškėjų keliamų problemų (Centro socialinių darbuotojų darbo) ir kita. Todėl darytina išvada, kad konflikto aiškinimuisi, sprendimų ieškojimui veiksmų nesiimta;

2) Savivaldybė nurodo, kad Pareiškėjai nepakankamai bendradarbiauja su Centru, Centro darbuotojai skundžiasi Lankytojos elgesiu, Pareiškėjai taip pat rašo skundus dėl galimai netinkamų Centro darbuotojų veiksmų Lankytojos atžvilgiu.  Tačiau, kaip nustatyta, nesiekiama išsiaiškinti tikrųjų tų konfliktų priežasčių (ar tikrai problema kilo tik dėl Pareiškėjų, Lankytojos kaltės; galbūt dėl Centro darbuotojų nekompetencijos, nemokėjimo elgtis su tokią negalią turinčiais asmenimis ir kita);

3) 2021-11-17 įvyko Centro direkcijos posėdis, kuriame svarstyti lankytojų tėvų skundai dėl dviejų Centro darbuotojų elgesio. Iš posėdžio protokolo turinio nėra aišku, kokiu tikslu buvo organizuotas posėdis, ar pasitvirtino skunduose nurodomos aplinkybės, o jeigu pasitvirtino, kokių  veiksmų imtasi Centro darbuotojų, kurių netinkamas elgesys buvo svarstomas, atžvilgiu (pažymos 6.14 punktas): pareikšta pastaba, įspėjimas ar tik nurodyta „bendraujant griežtai laikytis tarnybinės etikos normų, nesivadovauti emocijomis, vengti konfliktinių situacijų ir spręsti problemas korektiškai“ ar kita. Savivaldybė minėtų aplinkybių nesiaiškino (informacijos apie tai nepateikė).

Pažymėtina, kad Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Savivaldybė, kaip Centro savininkė, pagal kompetenciją turi imtis priemonių (teisinių, administracinių), siekiant užkirsti kelią galimam smurtui ar prievartai atsirasti, užtikrinti, kad Centro lankytojai (neįgalūs asmenys) gautų visas jiems priklausomas ir kokybiškas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivalda grindžiama
VSĮ 4 straipsnyje nustatytais principais, kurių vienas – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.

 

  1. Centro savininkė yra Savivaldybė. Nustatyta, kad Savivaldybei Departamentas pateikė atliktų Centro teikiamų paslaugų, veiklos patikrinimų (pirminio ir antrinio) pažymas. Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs pirmoje pažymoje pateiktas išvadas, 2021-12-02 įsakymu nustatė Centrui didžiausią leistiną pareigybių skaičių (nuo 2022-01-01), įpareigojo Centrą patvirtinti struktūrą (pažymos 6.16 punktas). Kokių veiksmų imtasi po antrinio Departamento vykdyto patikrinimo pateiktų išvadų bei Centro licencijos galiojimo sustabdymo, neinformuota. Pažymėtina ir tai, kad nei Savivaldybė, nei Centras nepasinaudojo galimybe gauti Departamento konsultacijas (į Departamentą dėl konsultacijų nesikreipta, nors tai Departamentas siūlė) (pažymos 6.15 punktas).

 

  1. Pagal Įstatymo nuostatas, mokėjimo už dienos ar trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Jei asmuo gyvena vienas arba šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už jam teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

Tvarkos apraše (nuostatos įsigaliojo nuo 2019-02-06; pažymos 9.5 punktas) savivaldybėms rekomenduojama nustatyti: vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 10 procentų asmens pajamų; vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 15 procentų asmens pajamų; asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 10 procentų asmens pajamų.

Pažymėtina, kad Savivaldybės taryba tik 2021-12-15 sprendimu Nr. 1-1256 (Savivaldybės rašto 12 punkte pateikta netiksli ir klaidinanti informacija, nurodomas visai kitas sprendimas) patvirtino naują Mokėjimų už socialines paslaugas tvarkos aprašą, tačiau jame nebuvo atsižvelgta į Tvarkos apraše savivaldybėms pateiktas rekomendacijas dėl mokėjimo už dienos socialinę globą dydžio nustatymo (pažymos 9.7 punktas).

Savivaldybės savo veikloje privalo laikytis savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, reiškiančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 straipsnis).

Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai nevertina savivaldybių tarybų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

 

  1. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybės 2021-08-13 atsakymas parengtas pažeidžiant VAĮ nustatytus išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį), objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas
    ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) principus, išsiųstas Pareiškėjui pavėluotai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų. Savivaldybės, kaip Centro savininkės, veiksmai buvo nepakankamai aktyvūs sprendžiant konfliktus tarp lankytojų ir Centro darbuotojų, kontroliuojant socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

Pareiškėjų skundas pripažintinas pagrįstu.

 

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X, Y, Z skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) netinkamai išnagrinėjus skundą pripažinti pagrįstu.

 

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 1, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:

19.1. pateikti Pareiškėjams teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jų prašymą (skundą).

19.2. imtis administracinių priemonių užtikrinti, kad atsakymai asmenims būtų rengiami ir teikiami laikantis objektyvumo ir išsamumo principų bei teisės aktuose nustatytų terminų.

19.3. informuoti, kokių konkrečių priemonių ėmėsi vykdant Socialinių paslaugų priežiūros departamento pažymose pateiktas rekomendacijas.

 

Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierių ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                           Milda Vainiutė