PAŽYMA DĖL X, Y IR Z SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2022/1-92 |
---|---|
Data | 2022-06-17 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X, Y IR Z SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X, kurios interesams atstovauja A, Y ir Z (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir citatose vadinama – NŽT) Kauno miesto skyriaus (toliau ir citatose vadinama – Kauno miesto skyrius) pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo Pareiškėjams klausimą.
- Pareiškėjai Seimo kontrolierei pateiktame skunde nurodo:
2.1. „Kauno miesto savivaldybės [toliau ir citatose vadinama – Savivaldybė] administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtinti miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę
atkurti, sąrašai.
Viena tokių Kauno miesto teritorijų, kurioje formuotini perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti buvo prie <…> – apytikris plotas 6980 kv. m. (Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4721, 135 punktas […]“.
Teritorijoje prie <…> buvo suformuoti nauji žemės sklypai, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, perduotini neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti (toliau ir citatose vadinama – Žemės sklypai);
2.2. „Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus dar 2020 metais buvome informuoti, kad teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti naujų valstybinės žemės sklypų suformavimo dokumentai, atlikus kadastrinius matavimus, buvo perduoti NŽT Kauno miesto skyriui tolesnių procedūrų vykdymui, o baigus įgyvendinti jau pradėtas naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūras, dėl jų taip pat bus siūloma NŽT Kauno miesto skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimą.
Tačiau taip pat išgirdome ir tokį dalyką, jog Kauno miesto skyrius, gavęs iš Savivaldybės administracijos parengtus ir patvirtintus naujų valstybinės žemės sklypu suformavimo dokumentus, tu žemės sklypų į galimų pretendentams rinktis žemės sklypų sąrašą neįtraukė“;
2.3. „[…] Kauno miesto skyriaus specialistų pretendentams buvo daromas spaudimas rinktis žemės sklypus iš likusių jau po įvykusių ankstesnių pretendentų susirinkimų žemės sklypų […], neįtraukiant naujų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų ir suformuotų žemės sklypų, pretendentai buvo gąsdinami nuosavybės teisių atkūrimu pinigais, jei nesirinks, kaip jau minėta, iš likusių po ankstesnių susirinkimų sklypų.
Taigi, tokiu būdu Kauno miesto skyriaus buvo ribojama pretendentų teisė rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, gąsdinama piniginėmis kompensacijomis, nors ir yra išreikšta pretendentų valia atkurti nuosavybės teises žeme“;
2.4. „[…]. Dalis pretendentų dėl tokių Kauno miesto skyriaus veiksmų kreipėsi į administracinį teismą. […].“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) 2021 m. spalio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2870-968/2021), konstatuota:
„Pareiškėja Y (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti NŽT […] Kauno miesto skyriaus […] 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 8SD-1662-( 14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ […]; 2) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1050-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ […]; 3) įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl naujo pretendentų susirinkimo organizavimo į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą įtraukiant naujus […] nuosavybės teisėms atkurti skirtus ir suformuotus žemės sklypus.
[…] 2014 m. balandžio 4 d. vykusiame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo NŽT Kauno miesto skyriaus komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje buvo nutarta B (mirusi, eil. Nr. 353) skirti 8,73 a žemės sklypą Nr. 12 […].
Pareiškėja, nesulaukusi jokios informacijos, 2019 m. gruodžio 11 d. dar kartą kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama leisti rinktis naują žemės sklypą, kadangi buvo suklaidinta. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 16 d. rašte Nr. 8SD-330-(14.8.94.) nurodė, kad nutarta leisti pareiškėjai, kaip B įpėdinei, pasirinkti naują žemės sklypą iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų. Taip pat buvo informuota, jog ji bus kviečiama atvykti į NZT Kauno miesto skyrių ir pasirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai, buvo siūloma susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar jų dalis Kauno mieste atvykus į NZT Kauno miesto skyrių arba NŽT tinklalapyje.
[…]. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos Y skundą atmetė.
[…]
nusprendžia:
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Y skundą tenkinti, panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 8SD-1662-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“, NŽT 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1050-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti NŽT pareiškėjos Y 2020 m. vasario 26 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.“
LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2790-968/2021), konstatuota:
„Pareiškėjas Z [C įpėdinis] (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti NŽT […] 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ […]; 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1769-(14.8.94) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ […]; 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.
[…].
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo Z skundą atmetė.
[…]
nusprendžia:
Pareiškėjo Z apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Z skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1769-( 14.8.94) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo Z 2020 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 8PP-670) išnagrinėti iš naujo.“
2.5. „[…] NŽT Kauno miesto skyrius, vietoje to, kad vykdytų teismų sprendimus, ir iš naujo spręstų pretendentų prašymus dėl naujo susirinkimo organizavimo, sudarant sąlygas Pareiškėjams rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų Žemės sklypų, ėmėsi nuosavybės teisių atkūrimui skirtus valstybinės Žemės sklypus pardavinėti aukcione.
Sužinojome, jog visi minėti […] Žemės sklypai […] yra parduodami aukcione […].
Neaišku kokiu pagrindu, dar esant neatkurtoms nuosavybės teisėms, nuosavybės teisių atkūrimui buvę skirti Žemės sklypai yra parduodami aukcione. Kodėl buvo pasirinkti parduoti aukcione būtent šie [Žemės] sklypai, tokie Kauno miesto skyriaus veiksmai kelia abejonių skyriaus veiksmų skaidrumu. […].
[…] nėra suprantami tokie betiksliai ribojimai, kai nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms esant kompensacinio pobūdžio, t. y. piliečiui neteisėtai nusavintas turtas grąžinamas kitokiomis (dažnai prastesnėmis nei turėtos) formomis, dar yra papildomai ribojama jo teisė pasirinkti žemės sklypą, iš atitinkamu administraciniu aktu paskirtų nuosavybės teisių atkūrimui Žemės sklypų, ir atitinkantį pretendento interesus. Tokie veiksmai nesuderinami nei su gero viešojo administravimo nei su kitais principais, nes valdžios institucijos šiuo atveju akivaizdžiai tarnauja ne žmogui, nors tai viešai deklaruojama, tačiau realiai visais įmanomais būdais veikia prieš žmogaus teisėtus interesus ir juos šiurkščiai pažeidinėja“;
2.6. „[…] Kauno miesto skyrius viršydamas savo įgaliojimus, sprendžia kokie žemės sklypai bus, o kurie nebus pateikiami rinktis pretendentams […], o kuriuos „reikia“ parduoti aukcione […]. Todėl pretendentams kyla įtarimų dėl korupcinės veiklos Kauno miesto skyriuje.
Pažymėtina, jog visuomenės viešasis interesas reikalauja ištirti galimas korupcijos apraiškas, piliečių teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimus viešojo administravimo srityje, o taip pat užtikrinti skaidrų ir teisingą nuosavybės teisių atkūrimo procesą.“
- Pareiškėjai Seimo kontrolierės prašo:
3.1. „Nedelsiant sustabdyti visų […] Žemės sklypų pardavimą aukcione“;
3.2. „Įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių nepardavinėti Žemės sklypų, skirtų piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, kol piliečiams nebus atkurtos nuosavybės teisės Kauno mieste“;
3.3. „užtikrinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso skaidrumą, ir įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių leisti pretendentams, turintiems teisę rinktis naujus žemės sklypus, rinktis naują žemės sklypą iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, t. y. iš visų Savivaldybės administracijos suformuotų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjų skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į NŽT, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau vadinama – Žemės ūkio ministerija) ir Savivaldybės administraciją.
- Iš NŽT pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:
5.1. „NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1013-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ [toliau ir citatose vadinama – 2019-07-03 Įsakymas] buvo patvirtinta pakeista Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilė (toliau – Piliečių eilė) […]“, kurioje „[…] B (įpėdinė Y) pavardė įrašyta 64-u eilės numeriu, C (įpėdinis Z) pavardė įrašyta 59-u eilės numeriu ir D (įpėdinė X) pavardė įrašyta 201-u eilės numeriu“ – pagal pirminio prašymo pateikimo datą“ (viso Piliečių eilėje buvo įrašyti 369 piliečiai).
5.2. „NŽT Kauno miesto skyriuje 2019 m. rugsėjo 27 d. įvyko minėto skyriaus ir Savivaldybės administracijos atstovų pasitarimas. […]. Pasitarimo metu konstatuota, kad Savivaldybės administracijos perduotų naujų žemės sklypų skaičius yra pakankamas, kad būtų patenkintas asmenų, įrašytų į Piliečių eilę naujiems žemės sklypams gauti, poreikis. Todėl vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta į siūlytinų žemės sklypų sąrašą įtraukti tik tuos žemės sklypus piliečių nuosavybės teisėms atkurti, kurie jau yra suformuoti ir patvirtinti Savivaldybės direktoriaus įsakymais [NŽT Kauno miesto skyriaus 2019-10-01 pasitarimo protokolas Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) (toliau ir citatose vadinama – 2019-10-01 Protokolas].“
5.3. „[…] NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(14.8.2.) „Dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1211- (14.8.2.), 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.) ir 2019 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) pakeitimo“ (toliau – 2019-10-08 Įsakymas) […] buvo pakeistas siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašas [toliau ir citatose vadinama – Sklypų sąrašas] (pakeistas: NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.) […]; 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) […]), ir šiame Sklypų sąraše buvo įrašyti tik tie žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti, kurie yra suformuoti ir patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais.
[…] Sklypų sąraše buvo įrašyta 470 naujų žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti, t. y. naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis negu piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus skaičius (369 piliečiai).
Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 8 d. į Sklypų sąrašą buvo įrašyti 94 nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai.“
5.4. „NŽT Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad naujų žemės sklypų skaičius yra pakankamas, t. y. visi Piliečių eilėje įrašyti asmenys gali gauti po naują žemės sklypą, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą: registruotais laiškais, visuomeninėmis informavimo priemonėmis (kai pretendentai mirę, nėra paveldėtojų) pakvietė piliečius, pageidaujančius gauti naujus žemės sklypus nuo 2019 m. spalio 9 d. iki spalio 15 d. atvykti į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus.“
„[…] paskesni susirinkimai rinktis naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai gali būti organizuojami ir nauji žemės sklypai siūlomi iš likusių naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime pvz., pilietis neatvyko į susirinkimą ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, vyksta teisminiai ginčai ir dėl šio fakto nėra pagrindo stabdyti nuosavybės teisių atkūrimą perduodant naujus žemės sklypus kitiems piliečiams.“
„[…] vykdant nuosavybės teisų atkūrimo procedūras pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas NŽT Kauno miesto skyrius 2019 metais organizavo 4 pretendentų susirinkimus (2019 m. spalio 9 d., 10 d., 14 d. ir 15 d.), o tęsiant nuosavybės teisų atkūrimo procedūras 2021 metais organizavo 3 pretendentų susirinkimus (2021 m. birželio 3 d., 4 d. ir 7 d.) dėl naujų žemės sklypų pasirinkimo nuosavybės teisėms atkurti“;
5.5. „Savivaldybės administracija 2019-10-24 raštu Nr. (33.194)2-2940 „Dėl žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, Kauno mieste“ […] kreipėsi į NŽT, pažymėdama, „[…] kad šiuo metu yra pradėti rengti 22 žemės sklypų formavimo projektai [tarp jų ir teritorijoje prie <…>], kuriais formuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, tačiau iki šiol nėra parengti ir patvirtinti nustatyta tvarka“ […], taip pat paprašė NŽT priimti sprendimą dėl šiame rašte išvardytų šiuo metu rengimo stadijoje esančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tęsimo ar šių projektų <…> tikslo pakeitimo“.
NŽT, atsakydama Savivaldybės administracijai, 2019-12-02 raštu Nr. 1SD-3633-(7.22 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant naują žemės sklypą“ informavo, kad „[…] siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius didesnis negu asmenų, įrašytų į eilę naujam žemės sklypui gauti skaičius, todėl jų pakanka visiems piliečiams ir žemės sklypai, dar tik projektuojami rengiamuose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose, turėtų būti panaudojami kitiems tikslams.“
„Pažymime, kad anksčiau nurodyto NŽT rašto Savivaldybės administracijai pateikimo metu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, teritorijoje prie <…>, Kauno mieste, dar nebuvo patvirtintas ir jame suprojektuoti žemės sklypai nebuvo suformuoti. 2019 metais vykdant nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams procedūrą perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius (470 žemės sklypų) buvo didesnis, nei piliečių, pageidaujančių gauti tokius sklypus, skaičius (369 piliečiai), todėl nauji Žemės sklypai, teritorijoje prie <…>, Kauno mieste, į Sklypų sąrašą […] nebuvo įtraukti.“
5.6. „[…] D 1993-03-31 tuometei Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. buvusio savininko valdytą žemę. Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 462 D atkūrė nuosavybės teises į tėvo E nuosavybės teise turėtą 0,1375 ha žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai 0,0517 ha naudojamą žemės sklypą <…>, Kaune. Priėmus minėtą sprendimą D likusi neatkurtos žemės dalis – 0,0858 ha.
D mirė 1996-04-25. Kauno miesto skyriaus vedėja, atsižvelgdama į tai, kad D yra mirusi ir, kad duomenų apie jos paveldėtojus nėra, 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 8VĮ-317-(14.8.2) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo“ […] sustabdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.
2019-03-06 X kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu parengti notarui pažymą dėl D likusios neatkurtos žemės, o 2019-03-15 buvo išduota pažyma Nr. 8SD-1594-(14.8.94.) […].
NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 9, 10, 14 ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus Kauno mieste.
Piliečių, kurių raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą nebuvo galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba piliečiai (jo įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, sąrašas buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 14 d. laikraštyje „F“, tame tarpe ir D.
Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos [toliau ir citatose vadinama – Komisija] 2019 m. spalio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 8PRT-31-(14.8.6.) […] užfiksuota, kad D įpėdiniai į susirinkimą neatvyko.“
Komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio protokole Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) nurodyta, kad buvo svarstytas X 2019-11-15 prašymas, kuriame buvo nurodyta, kad „[…] šiuo metu tvarkomi paveldėjimo dokumentai po D mirties“ ir nutarė: „D įpėdiniams pageidaujant, leisti pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Sklypų sąraše.“
„Atnaujintais Testamentų registro duomenimis [D] palikimą priėmė X, palikimo priėmimo fakto įregistravimo laikas 2019 m. lapkričio 25 d.“
„X įgaliotas asmuo 2020-03-02 NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė organizuoti naują susirinkimą ir leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.
Kauno miesto skyrius 2020-03-31 raštu Nr. 8SD-1702-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ (pridedama) nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos tuo metu dar tik rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę. Taip pat pakartotinai pasiūlė pasirinkti ne didesnį kaip 0,0858 ha ploto žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai iš likusių Sklypų sąraše.“
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 13-223-423/2021) atmetė X skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-03-31 rašto Nr. 8SD-1702-(14.8.94) ir NŽT 2020-05-29 rašto Nr. 1SS-1073-(7.5.) panaikinimų bei NŽT įpareigojimo išnagrinėti iš naujo X prašymą.
X 2021 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (sprendimas dar nėra priimtas).
5.7. „Z, kaip C įpėdinį, nuo 2017 m. NŽT Kauno miesto skyrius 2017-05-17 raštu Nr. 8SD-2613-(14.8.94.) ,,Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2017-09-06 raštu Nr. 8SD-4590-(14.8.94.) ,,Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2017-11-17 raštu Nr. 8SD-6466-(14.8.94.) ,,Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2018-10-10 raštu Nr. 8SD-5208- (14.8.94.) ,,Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ ir 2019-02-28 raštu Nr. 8SD-1110-(14.8.94.) ,,Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ ne kartą kvietė atvykti į Komisijos posėdžius dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, tačiau minėtas asmuo neatvykdavo arba atvykęs nesirinkdavo naujo žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti. Taigi, Z turėjo ne vieną galimybę rinktis norimą galimai patrauklesnį naują žemės sklypą, tačiau to nepadarė“;
NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 10 d. pakvietė Z atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo. Z pasirinko 1 394 kv. m žemės sklypą. Paaiškėjus, kad pasirinktas žemės sklypas yra grąžintas natūra kitiems asmenims, Komisija (2019 m. lapkričio 14 d. protokolas Nr. 8PRT-35-(14.8.6.), nutarė leisti Z rinktis naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Sklypų sąraše.“
„Z Kauno miesto skyriaus 2021 gegužės 6 d. raštu Nr. 8SD-2417-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ […] buvo informuotas apie 2021 m. birželio 3 d. vyksiantį Komisijos posėdį ir kviečiamas pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai.“
Iš 2021 m. birželio 9 d. Komisijos protokolo Nr. 8PRT-8-(14.8.6.) nustatyta, kad „C įpėdinis Z iš siūlomų 336–ių suprojektuotų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti naujo žemės sklypo individualiai statybai nepasirinko, informuodamas apie vykstančius teisminius procesus, todėl vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021 minėtas pilietis bus kviečiamas rinktis naujo žemės sklypo į kitą organizuojamą (planuojamas š. m. II ketvirtyje) Komisijos posėdį“;
5.8. „Y Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 8SD-2391-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ […] buvo informuota apie 2021 m. birželio 3 d. vyksiantį Komisijos posėdį […] ir kviečiama pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai.“
Iš Komisijos posėdžio 2021 m. birželio 9 d. protokolo Nr. 8PRT-8-(14.8.6.) nustatyta, kad „B (mirusi) […] įpėdinės Y interesamas atstovaujantis Z iš siūlomų 336–ių suprojektuotų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti naujo žemės sklypo individualiai statybai nepasirinko, informuodamas apie vykstančius teisminius procesus, todėl vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021 Y ar jai atstovaujantis asmuo bus kviečiami rinktis naujo žemės sklypo į kitą organizuojamą (planuojamas š. m. II ketvirtyje) Komisijos posėdį.“
5.9. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021 ir 2021 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2790- 968/2021 nesprendė klausimo dėl Žemės sklypų, teritorijoje prie <…>, Kauno mieste, įtraukimo į […] Sklypų sąrašą. Šiose bylose buvo sprendžiami klausimai, susiję su Y 2020-02-26 ir Z 2020-02-27 prašymų nagrinėjimu ir NŽT tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.
NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjo Y 2020-02-26 prašymą ir atsakė 2022-03-08 raštu Nr. 8SD-1073-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ […], taip pat išnagrinėjo Z 2020-02-27 prašymą ir atsakė 2022-03-08 raštu Nr. 8SD-1074-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ […].“
„Pareiškėjai teisminio proceso metu, kuris vyko 2019–2021 metais, taip pat neginčijo fakto, kad šiai dienai siūlomų žemės sklypų skaičius yra ženkliai didesnis nei pretendentų skaičius, tačiau, jie siekė, kad šiuo atveju tik jiems būtų sudaryta galimybė rinktis iš papildomai po paskutinio susirinkimo suprojektuotų žemės sklypų, kurie nebuvo pateikti prieš juos aukštesniu eiliškumu įrašytiems pretendentams. Pažymėtina, kad tokia galimybė nėra įtvirtinta Atkūrimo įstatyme ar Tvarkoje.“
5.10. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-160-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ buvo patvirtinta pakeista Piliečių eilė […]“, kurioje B (įpėdinė Y) pavardė įrašyta 9–u eilės numeriu, C (įpėdinis Z) pavardė įrašyta 8–u eilės numeriu ir D (įpėdinė X) pavardė įrašyta 21–u eilės numeriu – pagal pirminio prašymo pateikimo datą“ (viso Piliečių eilėje įrašyti 46 piliečiai).
NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas patikslintas siūlomų Sklypų sąrašas, kuriame įrašyti 323 žemės sklypai.
NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 8SD-1706-(14.9.94) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ informavo Z (B įpėdinis), kad 2022 m. gegužės 20 yra kviečiamas atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais.
NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 8SD-1707-(14.9.94) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ informavo Z(C įpėdinis), kad 2022 m. gegužės 20 yra kviečiamas atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais.
NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 8SD-1711-(14.9.94) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ informavo X bei jos galiotą asmenį, kad 2022 m. gegužės 20 yra kviečiama atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais.“
NŽT Kauno miesto skyriuje gautas Z 2022 m. gegužės 16 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad X Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra (buvo) pateikusi apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo (administracinė byla Nr. 13-223-423/2021), kuriuo buvo atmestas X skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-03-31 rašto Nr. 8SD-1702-(14.8.94), dėl NŽT 2020-05-29 rašto Nr.1SS-1073-(7.5.) panaikinimų bei įpareigojimo NŽT iš naujo nagrinėti X prašymą dėl naujo pretendentų susirinkimo organizavimo į Sklypų sąrašą įtraukiant naujus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus perduotus žemės sklypus, panaikinimo bei nurodė, jos jis yra X procesinių teisių ir pareigų perėmėju.
5.11. „NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos […] 38 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.
Pažymėtina, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius (470 žemės sklypų) buvo didesnis nei piliečių, pageidaujančių gauti tokius sklypus skaičius (369 piliečiai).“
„[…] Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad „<…> NŽT Kauno miesto skyriaus buvo ribojama pretendentų teisė rinktis iš visų nuosavybės teisų atkūrimui skirtų žemės sklypų, gąsdinama piniginėmis kompensacijomis, nors yra išreikšta valia atkurti nuosavybės teises žeme“, nes kaip jau buvo minėta NŽT Kauno miesto skyrius nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų, o siūlant rinktis iš likusių žemės sklypų, kurie buvo nepasirinkti ankstesniame susirinkime.
Vadovaujantis minėtų teisės aktų reikalavimais yra numatytos sąlygos, kada piliečiui nepasirinkusiam arba neatvykusiam be priežasties rinktis naują žemės sklypą yra atlyginama pinigais, kaip numatyta pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimuose. Taigi, priimdama sprendimus NŽT privalo vadovautis teisės aktais, o ne piliečio manymu jam patogesniu ar geresniu būdu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. Teisėje galioja dar iš romėnų teisės atėjęs principas, kad įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas (lot. ignorantia non est argumentum). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą, o vėliau įpėdiniai, žinodami, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nebaigtas, turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus dėl jų neaiškumų, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas.
NŽT nuomone, patys Pareiškėjai, nesirinkdami naujų žemės sklypų vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei nepagrįstai teigia, kad „NŽT Kauno miesto skyrius viršydamas savo įgaliojimus, sprendžia kokie žemės sklypai bus, o kurie nebus pateikiami pretendentams […], o kuriuos „reikia“ parduoti […] aukcione“, nes NŽT Kauno miesto skyrius nuosavybės teisų atkūrimą vykdo ir turi užbaigti teisės nustatyta tvarka, o NŽT Kauno miesto skyrius sudarydamas išskirtines sąlygas Pareiškėjams, pažeistų lygiateisiškumo principą kitų asmenų atžvilgiu, kurie žemės sklypus individualiai statybai jau pasirinko. Viešojoje teisėje galioja principas, kad yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta, todėl NŽT negali priimti sprendimų, prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms, šiuo atveju – nesivadovauti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi“;
5.12. „Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodžius Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, į kurias patenka šie žemės sklypai, ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.3 papunktį, nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nutarimo 2.4 papunktyje nurodyta, kad individualiai statybai gali būti parduodami ar išnuomojami aukcione tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.
NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka), 38 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.
Pažymėtina, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius (470 žemės sklypų) buvo didesnis nei piliečių, pageidaujančių gauti tokius sklypus skaičius (369 piliečiai).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo į Kauno mieste į Sklypų sąrašą įtraukti Žemės sklypus, esančius teritorijoje prie <…>, Kauno mieste.“
„NŽT neturi teisinio pagrindo stabdyti naujų žemės sklypų pardavimo aukcione, nes vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius buvo toks, kad jų pakako visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas. Priešingu atveju, būtų pažeistas ir kitų asmenų, kurie žemės sklypus individualiai statybai jau pasirinko, lygiateisiškumo principas. Viešojoje teisėje galioja principas, kad yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta, todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali priimti sprendimų, prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms, šiuo atveju – nesivadovauti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi.“
Savivaldybės administracija 2021-07-07 raštu Nr. 70-2-2240 „Dėl žemės sklypų perdavimo (<…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>)“ perdavė NŽT Kauno miesto skyriui 11–os naujų Žemės sklypų, teritorijoje ties <…>, Kauno mieste, dokumentus.
„Taigi […] nauji Žemės sklypai, teritorijoje ties <…>, Kauno mieste, buvo perduoti po įvykusių susirinkimų (kurie buvo vykdomi 2019 m. spalio 9 d. iki spalio 15 d., taip pat tęsiami 2021 m. birželio 3–7 dienomis), […] nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nuo 2019-10-09 buvo pradėtos vykdyti pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas.“
„[…] NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 8SD-6120-(14.8.125E.) „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcionų organizavimo“ kreipėsi į Valstybės įmonę Valstybės žemės fondas organizuoti ir vykdyti valstybinės Žemės sklypų (<…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>) aukcionus.
Valstybinės Žemės sklypų (<…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>) aukcionai įvyko 2022 m. vasario mėnesį (iki 10 d.). Iš pateiktų 11 žemės sklypų aukcione buvo parduota 10 žemės sklypų. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pakartotinai skelbs aukcioną likusiam žemės sklypui <…>, Kaune.“
- Iš Žemės ūkio ministerijos pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:
6.1. „Nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), kurio nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka). Nuosavybės teisės į miestų žemę atkuriamos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir Tvarkos V skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.
[…] siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir suaktyvinti valstybinės naujų kitos paskirties žemės sklypų rinką miestuose Seimas 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1610, kuris įsigaliojo nuo 2019-01-01. Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą arba savivaldybės pateikia informaciją, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų nebėra, tačiau į eilę įrašyti piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę per 3 mėnesius nepasirenka naujų žemės sklypų, tokiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.
Nuo 2019-01-01 įsigaliojusiose Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatose įtvirtinta, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.
Tvarkos 38 punkte (4 pastraipoje) numatyta, kad kai žemėtvarkos skyriaus (toliau – skyrius) siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime.
Paminėtina, kad piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina skyrių vedėjai.
[…]. Pagal NŽT pateiktus dokumentus nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1013-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ [toliau vadinama – 2019-07-03 Įsakymas] […] buvo patvirtinta pakeista […] Piliečių eilė – 369 piliečiai.
NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019-10-08 Įsakymu […] buvo pakeistas Sklypų sąrašas […] ir šiame Sklypų sąraše buvo įrašyta ir patvirtinta 470 naujų žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti. Taigi naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis negu piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, skaičius (369 piliečiai).
Pažymėtina, kad 2019 metais (spalio 9 d., 10 d., 14 d. ir 15 d.) NŽT Kauno miesto skyriui vykdant nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams procedūras perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius (470 žemės sklypų) buvo didesnis, nei poreikis patenkinti visų piliečių, pageidaujančių gauti tokius sklypus, skaičius (369 piliečiai), t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.
Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad NŽT Kauno miesto skyrius tinkamai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatomis ir po 2019 m. spalio mėn. įvykusio paskutinio pretendentų susirinkimo į Sklypų sąrašą neįtraukė Kauno miesto savivaldybės administracijos papildomai pateiktų naujų žemės sklypų.“
6.2. „Dėl žemės sklypų pardavimo, kai nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas, paaiškiname, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriai privalo iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtinti miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, o iki 2019 m. sausio 1 d. įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus pervestomis lėšomis organizuoti miesto teritorijose, nurodytose šios dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 papunktyje numatyta, kad individualiai statybai gali būti parduodami ar išnuomojami aukcione tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Atkūrimo įstatymą, detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.“
„Pažymėtina, kad 2019 metais (spalio 9 d., 10 d., 14 d. ir 15 d.) NŽT Kauno miesto skyriui vykdant nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams procedūras perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius (470 žemės sklypų) buvo didesnis, nei poreikis patenkinti visų piliečių, pageidaujančių gauti tokius sklypus, skaičius (369 piliečiai), t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.“
„Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodžius Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, į kurias patenka šie žemės sklypai, ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 papunktyje nurodyta, kad individualiai statybai gali būti parduodami ar išnuomojami aukcione tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Atkūrimo įstatymą, detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.“
Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, 2019-10-01 Protokolu, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019-07-03 Įsakymu, kuriuo buvo patvirtinta Piliečių eilė (369 piliečiai), NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019-10-08 Įsakymu, patvirtinančiu Sklypų sąrašą, kuriame buvo įrašyta 470 naujų žemės sklypų piliečių nuosavybės teisėms atkurti, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros po 2019 m. spalio 8 d. buvo vykdomos vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei Tvarkos 38 punkto nuostatomis, manome, jog: „[…] Savivaldybė yra pakankamai parengusi individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Atkūrimo įstatymą, detaliuosius planus ar žemės valdos projektus“, todėl „[…] po 2019 m. spalio 8 d. Savivaldybės administracijos perduoti nauji žemės sklypai Kauno mieste negalėjo būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti“, todėl „[…] nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų“, o „[…] likę laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotai, baigus atkurti piliečiams nuosavybės teises, gali būti formuojami pardavimui arba nuomai aukcione“.
6.3. „[…] Savivaldybės administracija 2020-06-25 raštu Nr. (33.194.E) R-1966 „Dėl laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės formavimo“ […] kreipėsi prašydama Žemės ūkio ministerijos kaip subjekto, formuojančio valstybinės žemės valdymo politiką, informuoti apie sprendimą dėl laisvos valstybinės žemės teritorijų (į kurias nebeplanuojama atkurti nuosavybės teisių) planavimo tikslų ir (ar) inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, nurodant aiškų planavimo tikslą.
Žemės ūkio ministerija 2020-07-23 raštu Nr. 2D-2301 (12.147E) „Dėl laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės formavimo“ […] atsakė į gautą Savivaldybės administracijos raštą, kuriame išdėstė nuomonę, kad laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotai, kurie liko laisvi baigus atkurti nuosavybės teises, gali būti formuojami pardavimui arba nuomai aukcione, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikslas turėtų būti nustatomas vadovaujantis bendrojo plano bei kitų teritorijų planavimo dokumentų (jei tokie yra parengti) sprendiniais“;
6.4. „[…] iš EŽTT priimtų sprendimų išskirtinos bylos, susijusios su nustatytais nuosavybės teisių apsaugos pažeidimais dėl valstybės institucijų klaidų nuosavybės teisių atkūrimo procese bei dėl ilgos bendros restitucijos proceso trukmės (2018 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Bartulienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 67544/13), 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Geglis prieš Lietuvą (peticijos Nr. 52825/15), 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Beinarovič ir kiti prieš Lietuvą (jungianti bylas – Beinarovič ir Kšivanskienė (peticijos Nr. 70520/10), Korkuc (peticijos Nr. 21920/10) Dviliova (peticijos Nr. 41876/11), 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Truchanovič ir kiti prieš Lietuvą (Truchanovič ir kiti (peticijos Nr. 15708/10), Pavlova ir Sniežko (peticijos Nr. 15874/10), Dvarionienė ir Narkevič (peticijos Nr. 25117/10), Stankevič (peticijos Nr. 28380/10), 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Bykova ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 66042/10), 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Vasilevska ir Bartoševič prieš Lietuvą (peticijų Nr. 38206/11 ir 18054/12), 2019 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Veromej prieš Lietuvą (peticijos Nr. 15121/11).
EŽTT suformuota praktika bylose prieš Lietuvą, kuriose nurodyta, kad gero administravimo principas įpareigoja valstybės institucijas veikti greitai, siekiant ištaisyti jų padarytas klaidas, taip pat reikalauja, kad sąžiningam buvusiam savininkui būtų sumokėta tinkama kompensacija arba atitinkamai atlyginta kitu būdu, kartu atkreipiant dėmesį į būtinumą užtikrinti nuosavybės teisių atkūrimą per įmanomai trumpiausius terminus ir imtis aktyvių veiksmų restitucijos procese.
EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu byloje Geglis prieš Lietuvą (peticijos Nr. 52815/15) buvo nustatytas pažeidimas dėl per ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso. EŽTT dar kartą pabrėžė valstybės institucijų pareigą atkuriant nuosavybės teises veikti pakankamai aktyviai, laikantis gero administravimo principo.
EŽTT sprendimuose primena, kad gero valdymo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas kėlė jų pačių nerūpestingumas; tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita (2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 49426/09), 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25747/07).
Įvertinus EŽTT praktiką pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra gana ilgas ir sudėtingas, nes būtina derinti iki žemės nacionalizacijos buvusių savininkų, asmenų, kuriems žemė buvo suteikta naudotis po to, kai žemė buvo nacionalizuota, ir, galiausiai, visos visuomenės interesus.
Pažymėtina, kad NŽT Kauno miesto skyrius siekdamas ištaisyti valstybės institucijų klaidas, kai Pareiškėjai pasirinko naujus žemės sklypus, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo būti įtraukti į Sklypų sąrašą, planuoja tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras 2022 m. II ketvirtyje organizuoti pretendentų susirinkimus dėl naujų žemės sklypų pasirinkimo nuosavybės teisėms atkurti.
Pagal NŽT pateiktus dokumentus nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2022 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-160-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ […] patvirtino pakeistą Piliečių eilę, kurioje įrašyti ir Pareiškėjai. Piliečių eilėje įrašytiems 46 piliečiams nuosavybės teisėms atkurti bus siūlomi 323 žemės sklypai (įsakymu dar nėra patvirtinta), likę nepaskirstyti po anksčiau (2019 ir 2021 metais) vykusių susirinkimų.
Tikimės, kad Pareiškėjai aktyviai dalyvaus nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes siūlomų žemės sklypų kiekis tikrai leis Pareiškėjams pasirinkti naują žemės sklypą ir atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste.
Pabrėžiame, kad Pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas. Priešingu atveju, būtų pažeistas asmenų, kurie 2019–2021 metais vykdytuose susirinkimuose pasirinko žemės sklypus ir jiems priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, lygiateisiškumo principas.
Taip pat paaiškiname, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų), atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 271 straipsnio nuostatos. Bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismo priimtas sprendimas yra privalomas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims.“
- Iš Savivaldybės administracijos pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:
7.1. „Tvarkos […] 106 punktu, savivaldybės administracijos kompetencijai priskirta rengti ir tvirtinti naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, detaliuosius planus, žemės valdos projektus, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Kauno miesto savivaldybės administracija nuolat organizavo nurodytų dokumentų rengimą ir patvirtintus dokumentus perduodavo NŽT Kauno miesto skyriui tolesnių procedūrų vykdymui.
NŽT 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 1SD-3633-(7.22E.) […] informavo Savivaldybės administraciją, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius yra pakankamas visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas privalo būti užbaigtas pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog šiuo metu kiti Savivaldybės rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti skirti kitam planavimo tikslui, nes nuosavybės atkūrimo procedūroms užbaigti suformuotų sklypų skaičius yra pakankamas.
Žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 23 raštu Nr. 2D-2301(12.147E) […] pateikė informaciją, kad Žemės ūkio ministerijos nuomone, laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotai, kurie liko laisvi baigus atkurti nuosavybės teises, gali būti formuojami pardavimui arba nuomai aukcione, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikslas turėtų būti nustatomas vadovaujantis bendrojo plano bei kitų teritorijų planavimo dokumentų (jei tokie yra parengti) sprendiniais.
Atsižvelgiant į gautą informaciją, duomenų apie žemės sklypų formavimą nuosavybės teisių atkūrimui tikslinimas interneto svetainėje tapo neaktualus (apie tai pažymėta interneto svetainėje). Likusių nebaigtų formuoti žemės sklypų formavimo procedūros tęsiamos, o suformuotų naujų valstybinės žemės sklypų dokumentai buvo (ar bus) perduoti NŽT Kauno miesto skyriui“;
7.2. „Vykdydamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas […] [toliau vadinama – Kauno miesto teritorijų sąrašas).“ Minėtame Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 61 teritorija.
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A-815 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Kauno miesto teritorijų sąrašą įrašyta 19 teritorijų (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 80 teritorijų).
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. A-1567 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Kauno miesto teritorijų sąrašą įrašyta 14 teritorijų (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 94 teritorijos).
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A-2793 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Kauno miesto teritorijų sąrašą įrašyta 6 teritorijos (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 100 teritorijos).
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-3997 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Kauno miesto teritorijų sąrašą įrašyta 15 teritorijų (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 115 teritorijų).
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1120 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Kauno miesto teritorijų sąrašą įrašyta 12 teritorijų (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 127 teritorijos).
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2430 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Kauno miesto teritorijų sąrašą įrašyta 9 teritorijos (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 136 teritorijos). Pažymėtina, kad minėtu įsakymu į Kauno miesto teritorijų sąrašą Nr. 135 buvo įrašyta teritorija – „Prie <…>“.
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. A-2973 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į Kauno miesto teritorijų sąrašą įrašyta 2 teritorijos (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 138 teritorijos).
„Kauno miesto teritorijų sąrašas vėliau buvo tikslinamas atsižvelgiant į tai, kad pradžioje nebuvo žinomas tikslus reikalingų žemės sklypų skaičius, nebuvo galima įvertinti, ar užteks suformuotų žemės sklypų atkurti nuosavybės teises visiems pretendentams, todėl pradėta rengti daugiau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. Dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų užbaigti nebuvo galimybės dėl įvairių objektyvių aplinkybių (nebuvo galimybės suprojektuoti žemės sklypo atitinkamai paskirčiai, suprojektuoti įvažų ar pan.). […]“;
7.3. Kauno miesto teritorijose suformuoti žemės sklypai, kurie Savivaldybės administracijos direktoriaus buvo patvirtinti ir NŽT Kauno miesto skyriui šių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos perduotos po 2019 m. spalio 9, 10, 14 ir 15 d. NŽT Kauno miesto skyriaus organizuoto galutinio pretendentų susirinkimo: teritorija prie <…> (patvirtinta – 2019-10-28 įsakymu Nr. A-3552; perduota 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta – 2019-12-23 įsakymu Nr. A-4289; perduota – 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta – 2019-12-04 įsakymu Nr. A-3990; perduota – 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta 2021-03-08 įsakymu Nr. A-781; perduota – 2021-06-21 raštu Nr. 70-2-2051); teritorija tarp <…> ir <…> (patvirtinta – 2019-10-28 įsakymu Nr. A-3549; perduota – 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta 2020-03-03 įsakymu Nr. A-732; perduota – 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta – 2019-12-04 įsakymu Nr. A-3978; perduota – 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…>, dalis B (patvirtinta – 2020-11-05 įsakymu Nr. A-3541; perduota – 2021-03-01 raštu Nr. 70-2-579); teritorija prie <…> (patvirtinta 2019-12-20 įsakymu Nr. A-4283; perduota – 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta – 2021-03-17 įsakymu Nr. A-874; perduota – 2021-07-07 raštu Nr. 70-2-2240); teritorija prie <…> (patvirtinta – 2020-01-31 įsakymu Nr. A-411; perduota 2020-10-20 raštu Nr. 33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta 2020-03-03 įsakymu Nr. A-734; perduota – 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)R-2988); teritorija prie <…> (patvirtinta – 2020-06-26 įsakymu Nr. A-2101; perduota – 2020-11-12 raštu Nr. 70 -2-3672); teritorija prie <…> (patvirtinta 2020-08-17 įsakymu Nr. A-2726; perduota – 2021-01-21 raštu Nr. 70-2-176).
7.4. Savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A-874 „Dėl žemės sklypų teritorijoje prie <…>, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Žemės sklypų teritorijoje prie <…>, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti.
7.5. „[…] kai nėra objektyvių kliūčių suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus Kauno miesto teritorijų sąraše nurodytose teritorijose, pradėtos žemės sklypų formavimo procedūros užbaigiamos ir dokumentai perduodami NŽT. Pažymėtina, kad NŽT kompetencija priskirta […] laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, atlikus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodžius Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, į kurias patenka šie žemės sklypai, ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre, laisvos valstybinės žemės fondo žemė gali būti perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama. Taigi tuo atveju, jei Savivaldybės administracijos suformuotų žemės sklypų, kurių dokumentai perduoti NŽT, skaičius nuosavybės teisių atkūrimui yra pakankamas, NŽT turi teisę spręsti dėl suformuotų naujų valstybinės žemės sklypų panaudojimo kitiems teisės aktuose nustatytiems tikslams.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos teisės aktai
8.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
– 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“;
8.2. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau vadinama – Atkūrimo įstatymas):
8.2.1. 5 straipsnis – „Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). […]“;
8.2.2. 21 straipsnis – „7. Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. […]“;
8.3. Žemės reformos įstatymo:
– 22 straipsnis – „1. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje; 2) iki 2019 m. sausio 1 d. privalo įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus pervestomis lėšomis organizuoti miesto teritorijose, nurodytose šios dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti.“
- Kiti teisės aktai
9.1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo
29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau vadinama – Tvarka):
9.1.1. 38 punktas – „Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę (toliau – piliečių eilė) tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai.
[…].
Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie susirinkimo vietą, laiką ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą; informaciją apie tai, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Jeigu pilietis į susirinkimą neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti šis pilietis, gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę.
Kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“;
9.1.2. 106 punktas – „[…]. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.“
9.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120:
– 7 punktas – „Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra: 7.1. formuoti valstybės politiką kaimo plėtros, žemės ir maisto ūkio srityse, maisto produktų ir jų žaliavų kokybės, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.“
Teismų praktika
- Konstitucinis Teismas:
10.1. 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo:
„Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Visų asmenų lygybės įstatymui principas – demokratinės visuomenės pagrindas. Konstitucijos nuostata „įstatymui visi asmenys lygūs“ reikalauja, kad šalies teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui lygiai su kitais, be jokių išimčių. Šioje nuostatoje skelbiama formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime konstatavo: „[…] konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. […].“
10.2. 2018 m. kovo 8 d. nutarime Nr. KT4-N3/2018 konstatavo:
„Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti asmenis atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį. Asmenų lygybės problema įstatymuose negali būti tinkamai išspręsta kiekvienu atveju neįvertinus to, ar pagrįstai jų atžvilgiu yra nustatomi teisinio reguliavimo ypatumai.“
Tyrimo išvados
- Prieš pateikiant išvadas atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 8.1 punktas), tačiau Seimo kontrolieriai nevertina administracinių aktų teisėtumo, nesprendžia administracinių ginčų bei nenagrinėja skundų dėl korupcijos. Apie tai Pareiškėjai buvo informuoti Seimo kontrolierės 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. 4D-2022/12-92/3D-254 „Dėl Jūsų skundo“.
- Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 8–9 punktuose, susijusius su NŽT Kauno miesto skyriaus pareigūnų veiksmais (neveikimu) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo Pareiškėjams klausimą, konstatuotina:
12.1. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų yra naujo žemės sklypo laisvose (neužstatytose) teritorijose perdavimas pretendentų nuosavybėn neatlygintinai (pažymos 8.2.1 papunktis). Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (pažymos 9.1.2 papunktis).
Lietuvos Respublikos Seimas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2018-11-08 priėmė Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1610. Nuo 2019-01-01 įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais (pažymos 8.2.2 papunktis). Tvarkos 38 punktas nustato, kad kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį (pažymos 9.1.1 papunktis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT, spręsdama nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimus, yra saistoma miestų (rajonų) savivaldybių administracijų priimtais sprendimais, nes vadovaujantis Tvarkos 106 punktu (pažymos 9.1.2 papunktis), savivaldybės administracijos kompetencijai priskirta rengti ir tvirtinti naujų žemės sklypų individualiai statybai planus, žemės valdos projektus, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus.
12.2. Savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-29 įsakymu Nr. A-4721 patvirtino Kauno miesto teritorijų sąrašą (įrašyta 61 teritorija), kuriose buvo formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Kauno miesto teritorijų sąrašas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ne kartą buvo tikslinamas, įrašant vis naujas teritorijas: 2018-03-08 įsakymu Nr. A-815; 2018-05-08 įsakymu Nr. A-1567; 2018-08-23 įsakymu Nr. A-2793; 2018-11-26 įsakymu Nr. A-3997; 2019-03-29 įsakymu Nr. A-1120; 2019-07-18 įsakymu Nr. A-2430; 2019-09-06 įsakymu Nr. A-2973 (viso Kauno miesto teritorijų sąraše buvo įrašyta 138 teritorijos) (pažymos 7.2. punktas).
Skundo tyrimo metu Savivaldybės administracija paaiškino, kad Kauno miesto teritorijų sąrašas buvo tikslinimas, nes „pradžioje nebuvo žinomas tikslus reikalingų žemės sklypų skaičius, nebuvo galima įvertinti, ar užteks suformuotų žemės sklypų atkurti nuosavybės teises visiems pretendentams, todėl pradėta rengti daugiau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų. Dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų užbaigti nebuvo galimybės dėl įvairių objektyvių aplinkybių (nebuvo galimybės suprojektuoti žemės sklypo atitinkamai paskirčiai, suprojektuoti įvažų ar pan.)“ (pažymos 7.2 punktas).
12.3. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019-07-03 Įsakymu patvirtino Piliečių eilę, kurioje buvo įrašyti 369 piliečiai (pažymos 5.1 punktas);
12.4. 2019-09-27 NŽT Kauno miesto skyriaus ir Savivaldybės administracijos atstovų pasitarime konstatavus, kad Savivaldybės administracijos perduotų naujų žemės sklypų skaičius yra pakankamas, kad būtų patenkintas asmenų, įrašytų į Piliečių eilę, poreikis, buvo nuspręsta į Sklypų sąrašą įtraukti naujus žemės sklypus piliečių nuosavybės teisėms atkurti, kurie jau yra suformuoti ir patvirtinti Savivaldybės direktoriaus įsakymais (pažymos 5.2 punktas).
Atsižvelgiant į 2019-09-27 pasitarimo metu priimtą sprendimą, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019-10-08 Įsakymu patvirtino Sklypų sąrašą, į kurį buvo įrašyti nauji žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti, kurie Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo patvirtinti iki 2019-10-08 (viso Sklypų sąraše buvo įrašyta 470 naujų žemės sklypų) (pažymos 5.3 punktas).
NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 9 d., 10 d., 14 d. ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą (paskutinio pretendentų susirinkimo etapai buvo organizuojami ir 2021 m. birželio 3 d., 4 d. ir 7 d. bei 2022 m. gegužės 20 d.) (toliau vadinama – 2019-10-09 paskutinis pretendentų susirinkimas) dėl naujų žemės sklypų pasirinkimo nuosavybės teisėms atkurti (pažymos 5.4, 5.10 punktai).
Žemės sklypai, kurie buvo suformuoti teritorijose, kurios įrašytos į Kauno miesto teritorijų sąrašą, tačiau nebuvo įtraukti į Sklypų sąrašą, nes Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti ir NŽT Kauno miesto skyriui perduoti po 2019-10-08 Įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Sklypų sąrašas, priėmimo, nurodyti šios pažymos 7.3 punkte. Pažymėtina, kad Žemės sklypai taip pat nebuvo įrašyti į Sklypų sąrašą, nes Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti 2021-03-17 įsakymu Nr. A-874 ir NŽT Kauno miesto skyriui perduoti 2021-07-07 raštu Nr. 70-2-2240, t. y. po 2019-10-08 Įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Sklypų sąrašas, priėmimo (pažymos 7.3 punktas).
12.5. NŽT pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyrius vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (pažymos 8.2.2 papunktis) ir Tvarkos 38 punkto (pažymos 9.1.1 papunktis) nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad naujų žemės sklypų skaičius yra pakankamas, t. y. visi Piliečių eilėje įrašyti asmenys gali gauti po naują žemės sklypą, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą: registruotais laiškais, visuomeninėmis informavimo priemonėmis (kai pretendentai mirę, nėra paveldėtojų) pakvietė piliečius, pageidaujančius gauti naujus žemės sklypus nuo 2019 m. spalio 9 d. iki spalio 15 d. atvykti į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Kaip nurodė NŽT, paskutinio pretendentų susirinkimo paskesni etapai organizuojami ir nauji žemės sklypai siūlomi iš likusių naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame pretendentų susirinkimo etape, pvz., pilietis neatvyko į susirinkimą ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, vyksta teisminiai ginčai ir dėl šio fakto nėra pagrindo stabdyti nuosavybės teisių atkūrimą perduodant naujus žemės sklypus kitiems piliečiams (pažymos 5.4 punktas).
12.6. Dėl X nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius piliečių, kurių raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą nebuvo galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai, sąrašą paskelbė 2019-09-14 laikraštyje „F“. Minėtame sąraše buvo įrašyta ir D pavardė, nes organizuojant 2019-10-09 paskutinį pretendentų susirinkimą NŽT Kauno miesto skyriui nebuvo žinomas D paveldėtojas. Komisijos posėdžio 2019-10-18 protokole Nr. 8PRT-31-(14.8.6.) nurodyta, kad D įpėdiniai į susirinkimą neatvyko. Pažymėtina, kad pagal Testamentų registro duomenis D palikimą priėmė X, palikimo priėmimo fakto įregistravimo laikas – 2019-11-25 (pažymos 5.6 punktas).
Komisija, atsižvelgusi į X 2019-11-15 prašymą, leido X (D įpėdinė) pasirinkti naują žemės sklypą Kauno mieste iš Sklypų sąraše likusių žemės sklypų (Komisijos 2019-12-02 posėdžio protokolas Nr. 8PRT-38-(14.8.6.) (pažymos 5.6 punktas).
NŽT Kauno miesto skyriuje 2020-03-02 gautas X įgalioto asmens prašymas, kuriame buvo prašoma organizuoti naują susirinkimą ir leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo. NŽT Kauno miesto skyrius 2020-03-31 raštu prašymo netenkino bei pakartotinai pasiūlė pasirinkti žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai iš Sklypų sąraše likusių žemės sklypų (pažymos 5.6 punktas).
NŽT Kauno miesto skyrius 2022-04-13 raštu informavo X (jos galiotą asmenį), kad 2022-05-20 yra kviečiama atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais (pažymos 5.10 punktas).
NŽT Kauno miesto skyriuje gautas Z (kaip X procesinių teisių perėmėjo) 2022-05-16 pranešimas, kuriame nurodyta, kad LVAT yra nagrinėjamas X apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-06-23 sprendimo (administracinė byla Nr. 13-223-423/2021) (pažymos 5.10 punktas).
12.7. Dėl Z (C įpėdinis) nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius Z, į Komisijos posėdžius dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo kvietė: 2017-05-17 raštu, 2017-09-06 raštu, 2017-11-17 raštu, 2018-10-10 raštu, 2019-02-28 raštu, tačiau, kaip pažymėjo NŽT, Z neatvykdavo arba atvykęs nesirinkdavo naujo žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti (pažymos 5.7 punktas).
Komisijos posėdyje, vykusiame 2019-10-10, Z pasirinko 1394 kv. m ploto naują žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, tačiau paaiškėjus, kad pasirinktas žemės sklypas yra grąžintas natūra kitiems asmenims, Komisija (2019 m. lapkričio 14 d. protokolas Nr. 8PRT-35-(14.8.6.), nutarė leisti Z rinktis naują žemės sklypą iš Sklypų sąraše likusių žemės sklypų (pažymos 5.7 punktas).
NŽT Kauno miesto skyrius 2021-05-06 raštu informavo Z apie 2021-06-03 vyksiantį Komisijos posėdį, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais. Pažymėtina, kad Z naujo žemės sklypo iš siūlomų Sklypų sąrašo nepasirinko ir informavo apie vykstančius teisminius procesus (Komisijos posėdžio 2021-06-09 protokolas Nr. pažymos 8PRT-8-(14.8.6.) (pažymos 2.4, 5.7 punktai).
NŽT Kauno miesto skyrius 2022-04-13 raštu informavo Z apie tai, kad 2022-05-20 yra kviečiamas atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais (pažymos 5.10 punktas).
12.8. Dėl Y nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, nustatyta, kad 2014-04-14 vykusiame Komisijos posėdyje buvo nutarta B (įpėdinė Y) skirti 8,73 a žemės sklypą Nr. 12. Y 2019-12-11 kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama leisti rinktis naują žemės sklypą, kadangi buvo suklaidinta. NŽT Kauno miesto skyrius 2020-01-16 raštu Y (B įpėdinei) leido pasirinkti naują žemės sklypą iš Sklypų sąraše likusių žemės sklypų (pažymos 2.4 punktas).
NŽT Kauno miesto skyrius 2021-05-05 raštu informavo Y apie tai, kad yra kviečiama 2021-06-03 atvykti į Komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais (pažymos 5.8 punktas). Komisijos posėdžio 2021-06-09 protokole Nr. 8PRT-8-(14.8.6.) nurodyta, kad Y interesamas atstovaujantis Z iš siūlomų Sklypų sąrašo naujo žemės sklypo individualiai statybai nepasirinko, informuodamas apie vykstančius teisminius procesus (pažymos 5.8 punktas).
NŽT Kauno miesto skyrius 2022-04-13 informavo Z, kaip Y atstovą, kad 2022-05-20 yra kviečiamas atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo, nurodė, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais (pažymos 5.10 punktas).
12.9. Valstybės politiką žemės reformos srityje formuojanti institucija, t. y. Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad:
12.9.1. NŽT Kauno miesto skyrius nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdė pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (pažymos 8.2.2 papunktis) ir Tvarkos 38 punkto (pažymos 9.1.1 papunktis) nuostatų reikalavimus, nes jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į Sklypų sąrašą vėliau (po paskutinio pretendentų susirinkimo) Savivaldybės administracijos pateiktų naujų žemės sklypų (pažymos 6.2 punktas);
12.9.2. Pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (pažymos 8.2.2 papunktis) ir Tvarkos 38 punkto (pažymos 9.1.1 papunktis) nuostatas, kad nebūtų pažeistas asmenų, kurie 2019–2021 metais pasirinko žemės sklypus iš Sklypų sąrašo, patvirtinto 2019-10-08 Įsakymu, ir jiems yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, lygiateisiškumo principas (pažymos 6.4 punktas);
12.9.3. nauji kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, gali būti parduodami ar išnuomojamai aukcione; Savivaldybė yra pakankamai parengusi individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Atkūrimo įstatymą, detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, todėl Savivaldybės administracijos perduoti nauji žemės sklypai negalėjo būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių eilę (pažymos 6.2 punktas).
- Atsižvelgiant į tai, kad:
13.1. NŽT Kauno miesto skyriui 2019-10-09 organizuojant paskutinį pretendentų susirinkimą Sklypų sąraše buvo įrašyti 470 naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, o Piliečių eilėje buvo įrašyta 369 piliečiai, t. y. naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis nei asmenų, turinčių teisė rinktis naujus žemės sklypus, todėl vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras kiekvienam pretendentui buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą (pažymos 12.3, 12.4 punktai),
13.2. žemės sklypai, nurodyti šios pažymos 7.3 punkte, nebuvo įrašyti į Sklypų sąrašą, nes Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti ir NŽT Kauno miesto skyriui perduoti po 2019-10-08 Įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Sklypų sąrašas, priėmimo, t. y. į Sklypų sąrašą buvo įrašyti tik tie nauji žemės sklypai, kurie Savivaldybės administracijos direktoriaus buvo patvirtinti iki 2019-10-08 (pažymos 12.4 punktas),
13.3. Žemės sklypai taip pat nebuvo įrašyti į Sklypų sąrašą, nes šie Žemės sklypai Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti 2021-03-17 įsakymu Nr. A-874, o NŽT Kauno miesto skyriui perduoti 2021-07-07 raštu, t. y. po 2019-10-08 Įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Sklypų sąrašas, priėmimo (pažymos 12.4 punktas),
13.4. nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Pareiškėjams, kaip pažymėjo Žemės ūkio ministerija, t. y. institucija formuojanti valstybės politiką žemės reformos srityje, turi būti užbaigtos pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (pažymos 8.2.2 papunktis) ir Tvarkos 38 punkto (pažymos 9.1.1 papunktis) nuostatas, nebeįtraukiant į Sklypų sąrašą žemės sklypų, kurie Savivaldybės administracijos patvirtinti po 2019-10-08 Įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Sklypų sąrašas, priėmimo (pažymos 12.9.2 papunktis),
13.5. NŽT Kauno miesto skyrius, naujų žemės sklypų skaičiui Kauno mieste esant didesniam nei asmenų, turinčių teisę rinktis naujus žemės sklypus, turėjo teisę vykdyti bei vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, t. y. NŽT Kauno miesto skyrius kvietė (raštu; paskelbiant informaciją visuomenės informavimo priemonėse) Pareiškėjus atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių (Komisijos posėdžius) dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pasirinkimo, informavo juos apie tai, kur galima susipažinti su Sklypų sąrašu bei paaiškino, kad neatvykus kvietime nurodytu laiku arba nepasirinkus žemės sklypo iš Sklypų sąrašo, nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais (pažymos 12.6, 12.7, 12.8, punktai),
Pareiškėjų skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo jiems klausimą atmestinas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X, Y ir Z skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo jiems klausimą atmesti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui rekomenduoja:
– pateikti informaciją, ar Pareiškėjai atvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2022-05-20 organizuojamą paskutinio pretendentų susirinkimo etapą; ar Pareiškėjai pasirinko žemės sklypus; kada, kokių veiksmų ėmėsi (imsis) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, spręsdamas Pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėjus ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolierei pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė