PAŽYMA DĖL X SKUNDŲ PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

Dokumento numeris 4D-2023/1-907/924
Data 2023-11-06
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDŲ PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. rugsėjo 1 d. ir 2023 m. rugsėjo 7 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundus ir 2023 m. rugsėjo 26 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 25 d. skundų papildymo raštus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau tekste ir citatose – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkamu skundų nagrinėjimu bei netinkamu apskundimo tvarkos nurodymu atsakant į skundus (toliau – Skundai).

 

  1. Skunduose nurodoma:

2.1. „[…] 2023-07-12 pareiškėjas buvo pateikęs skundą LKT. […] LKT išnagrinėjo ir 2023-07-28 pateikė […] atsakymą, reg. Nr. 2S-1717 (dėl skundo išnagrinėjimo). Pateikto atsakymo pabaigoje nurodoma apskundimo tvarka cit.: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio nuostatomis, šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams […].

Pareiškėjas jau ne kartą yra gavęs tokių atsakymų iš LKT kuriuose nurodoma, kad LKT atsakymas gali būti skundžiamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Pareiškėjas nesupranta kodėl LKT jau kelintą kartą tyčia pareiškėjui nurodo neteisingą jų sprendimo apskundimo tvarką ir klaidina […]“. (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).“

2.2. „Kitas atvejis: LKT 2023-07-04 pateikiau skundą raštu, į kurį LKT pateikė atsakymą (2023-08-22), kurio registracijos Nr. yra 2S-1858 (Dėl skundo nagrinėjimo) ir kurio pabaigoje nurodyta tokia apskundimo tvarka: „Šis LKT sprendimas, vadovaujantis LR BVK 100 straipsnio nuostatomis […] gali būti skundžiamas Lietuvos administraciniam teismui“. Pareiškėjas dar daugiau nustebo kai perskaitė ne tik jau nurodomą skirtingą nuo anksčiau nurodomos apskundimo tvarką, bet ir Lietuvoje neegzistuojantį teismą […].

LKT 2023-08-22 pateikė sprendimą reg. Nr. 2S-1858 (dėl skundo nagrinėjimo) […]. Skaitydamas skundžiamą sprendimą pareiškėjas negali iš jo suprasti į kokio turinio pareiškėjo skundą skundžiamu sprendimu atsakoma. Jokios konkrečios, individualios mano skundo aplinkybės skundžiamame sprendime nėra nurodytos. Yra tik data ir toks registracijos numeris, kuriuo mano skundas registruotas kalėjimų tarnyboje.[…] abstrakčiai nurodoma, kad mano skundas yra nepagrįstas […].“

2.3. „[…] kodėl LKT kiekviename savo sprendime man nurodo skirtingą tų sprendimų apskundimo tvarką. Kartais nurodo, kad LKT sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kartais Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kartais Lietuvos administraciniam teismui (kurio apskritai nėra) […]“.

 

2.4. „2023-09-11 LKT pateikiau prašymą […]. Į mano prašymą LKT pateikė 2023-09-22 sprendimą Nr. 2S-2181 […]“. Sprendime nurodoma: „[…] šis LKT sprendimas […] gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams […]“.

 

2.5. „[…] LKT 2023-10-17 man vėl pateikė (jau kitą) sprendimą, kurio reg, Nr. 2S-2403 (dėl skundo išnagrinėjimo), kurį pasirašo LKT […], kuriame nurodoma klaidinga šio sprendimo apskundimo tvarka: „šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas, […] gali būti skundžiamas Lietuvos administraciniam teismui. Tačiau toks teismas Lietuvoje neegzistuoja.[…]“.

 

  1. Pareiškėjas prašo išsiaiškinti Skunduose išdėstytas aplinkybes.

 

 TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2023 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 4D-2023/1-907/924/3D-1889 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunduose nurodytas aplinkybes.

2023 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas LKT atsakymas Nr. 1S-5361, kuriame pateikta toliau nurodyta informacija:

4.1. „[…] [Pareiškėjas] 2023-07-12 skundu Nr. 2G- 1619 kreipėsi į LKT dėl LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) viršininko atsakymo. LKT išnagrinėjo Pareiškėjo skundą ir 2023-07-28 raštu Nr. 2S-1717 pateikė atsakymą“, kuriame nurodyta: „[…]Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio nuostatomis, šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

4.2. „[…] Pareiškėjas 2023-07-03 kreipėsi su skundu Nr. 2G-1521 į LKT dėl Pravieniškių 2- ojo kalėjimo viršininko pateiktų atsakymų į jo skundus. LKT pateikė raštišką atsakymo į nuteistojo skundą 2023-08-22 raštu Nr. 2S-1858“, kuriame nurodyta: „[…] Lietuvos kalėjimų tarnyboje gautas Jūsų skundas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos veiksmų nagrinėjant Jūsų skundus. Jūsų netenkina 2023 m. birželio 28 d. kalėjimo administracijos pateikti atsakymai Nr. SN-23-1591 ir Nr. SN-23-1592 ir nurodote, kad šie atsakymai yra neišsamūs bei abstraktūs.

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Jūs pateikėte Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai 2023 m. birželio 23 d. skundą Nr. NPS-23-12225, o 2023 m. birželio 26 d. skundą Nr. NPS-23-12406. Į minėtus skundus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija 2023 m. birželio 28 d. Jums pateikė atsakymus Nr. SN-23-1591 ir Nr. SN-23-1592.

Įvertinus skundžiamus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos Jums pateiktus atsakymus konstatuotina, kad jie pateikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu). Tai, kad Jūsų netenkina skundžiamo rašto turinys, niekaip nesuponuoja jo nepagrįstumo.

Likusieji Jūsų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuojami. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

[…]

Šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas, vadovaujantis LR BVK 100 straipsnio nuostatomis, per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Lietuvos administraciniam teismui.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 100 straipsnis – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.[….]“.

 

  1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ)

31 straipsnis – „1. Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis – „[…] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]“.

10 straipsnis – „[…] 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data;3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administraci­nėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015) nurodė:

„Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

9.1. dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) atsakyme nurodant netinkamą apskundimo tvarką;

9.2. dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai nagrinėjant skundą.

 

Dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) atsakyme nurodant netinkamą apskundimo tvarką

 

  1. Skunduose Pareiškėjas rašo, kad LKT pareigūnai, pateikdami atsakymus į jo kreipimusis, netinkamai nurodė atsakymų apskundimo tvarką, tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė tinkamai apskųsti pareigūnų veiksmus.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į LKT su skundais ir prašymais: 2023 m. liepos 12 d. Nr. 2G-1619, 2023 m. liepos 4 d. Nr. 2G-1521, 2023 m. rugsėjo 12 d. Nr. 2G-2124, 2023 m. rugsėjo 20 d. Nr. 2G-2208. LKT administracija į nurodytus Pareiškėjo skundus ir prašymus pateikė atsakymus: 2023 m. liepos 28 d. raštą Nr. 2S-1717, 2023 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 2S-2181, kuriuose Pareiškėjui pateikta informacija dėl skundų nagrinėjimo bei nurodyta raštų apskundimo tvarka – „[…] Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio nuostatomis, šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams […]“, ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 2S-1858, 2023 m. spalio 17 d. raštą Nr. 2S-2403, kuriuose nurodoma, kad „[…] Šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas, vadovaujantis LR BVK 100 straipsnio nuostatomis, per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Lietuvos administraciniam teismui“.

 

  1. BVK 100 straipsnyje numatyta, kad bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtinta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, kurioje turi būti nurodyta konkreti skundą nagrinėjanti institucija ar įstaiga, skundo padavimo terminas ir teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką.

ABTĮ 31 straipsnyje yra įtvirtintas teritorinis administracinių bylų teismingumas, kuriame nurodyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė.

Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Taigi, nagrinėjimo metu nustatyta, kad visuose LKT pateiktuose atsakymuose Pareiškėjui (2023 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2S-1717, 2023 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 2S-2181, 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 2S-1858, 2023 m. spalio 17 d. rašte Nr. 2S-2403) LKT vertino Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateiktų administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) teisėtumą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, apskundimo tvarka turėtų būti nurodoma pagal teritorinio padalinio, t. y. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą, t. y. skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad dviejuose LKT atsakymuose Pareiškėjui – 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 2S-1858 ir 2023 m. spalio 17 d. rašte Nr. 2S-2403 buvo nurodoma, kad šie LKT sprendimai gali būti skundžiami „ […] Lietuvos administraciniam teismui […]“.

Pažymėtina, kad Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Specializuoti teismai yra apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šie teismai nagrinėja administracines bylas (bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių). 2018 m., įgyvendinus teismų reformą ir sujungus 5 apygardų administracinius teismus, liko 2 pirmosios instancijos administraciniai teismai: Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas, turintis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmus. Taigi, LKT 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 2S-1858 ir 2023 m. spalio 17 d. Nr. 2S-2403 raštuose Pareiškėjui pateikiama netiksli jų apskundimo informacija.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai įstatymų yra numatyta ikiteisminė tvarka vidinės administracinių aktų kontrolės sistemos pagrindu (toks santykis šiame kontekste yra tarp LKT ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo) ir institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, skundžiamą individualų aktą palieka nepakeistu, tiesiogines teisines pasekmes asmeniui sukelia pirminis individualus administracinis aktas. Esant tokiai situacijai asmens galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą, o įrodymai, kad asmuo pasinaudojo įstatymo numatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tokiu atveju yra patvirtinimas, kad asmuo yra įvykdęs įstatymų nustatytą kai kuriems atvejams sąlygą prieš kreipiantis teisminės gynybos pasinaudoti privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka (2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1113/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog VAĮ nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai, šiuo atveju klaidingai ar nurodant ne visą apskundimo tvarkos informaciją, nedera su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) arba netinkamas jos nurodymas gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

 

  1. Iš Skunduose nagrinėjimui pateiktos informacijos nustatyta, kad dviejuose LKT pateiktuose atsakymuose nurodyta klaidinanti, netiksli ar ne visa informacija apie instituciją, kuriai gali būti pateikiamas skundas, todėl Pareiškėjui iš gautų atsakymų galėjo būti neaišku, į kokį teismą ir kokiu adresu jis turėtų kreiptis, norėdamas apskųsti LKT administracinius sprendimus.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad VAĮ reikalavimas išaiškinti individualaus administracinio akto apskundimo tvarką yra susijęs su aktą priimančio subjekto pareiga nurodyti sprendime tokią informaciją, iš kurios be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų asmeniui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų aišku, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 2S-1858 ir 2023 m. spalio 17 d. Nr. 2S-2403 pateiktuose atsakymuose netinkamai nurodžius apskundimo tvarką, yra pagrįsta.

 

Dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai nagrinėjant skundą

 

  1. Skunde Pareiškėjas nurodo, jog gavo LKT 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą Nr. 2S-1858, kurį skaitydamas Pareiškėjas nesupranta, į kokio turinio skundą gautas atsakymas, atsakyme nėra nurodomos jokios individualios aplinkybės.

 

  1. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT), pagal jam suteiktus įgaliojimus galintis spręsti asmens prašyme / skunde nurodytas problemas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Viešojo administravimo subjektas taip pat yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (šios pažymos 8 punktas), tarp jų ir nuostatų, susijusių su skundų nagrinėjimu iš esmės.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į LKT su skundu dėl netenkinančių Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos pateiktų atsakymų ir gavo iš LKT 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą Nr. 2S-1858, kuriame, be kita ko, Pareiškėjas informuojamas, kad LKT administracija, įvertinusi Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos 2023 m. birželio 28 d. Pareiškėjui pateiktų atsakymų Nr. SN-23-1591 ir Nr. SN-23-1592 turinį, pripažino juos tinkamais ir atitinkančiais VAĮ nustatytus reikalavimus.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į VAĮ įtvirtintą išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju LKT) į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo ar skundo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus.

Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymas parengtas nesivadovaujant VAĮ nustatyto išsamumo principo, nes neatsižvelgta į Pareiškėjo skundo turinį. Atsakyme nėra užsimenama apie jokias individualias aplinkybes, kurios buvo vertinamos, nenurodomos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi priimant tokį sprendimą. Atsakymas parengtas nurodant tik raštų, kurie vertinti, numerius ir teisės aktus, kuriuos galimai atitinka šie atsakymai. Iš tokio atsakymo neįmanoma suprasti, kokia problema buvo sprendžiama ir kas konkrečiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

 

  1. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad LKT pareigūnai, pateikdami 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą Nr. 2S-1858 Pareiškėjui, nesivadovavo VAĮ nustatytu išsamumo principu, todėl Pareiškėjo Skundo dalis dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), neišsamiai atsakius į Pareiškėjo skundą, yra pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nurodžius apskundimo tvarką, pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjus skundą, pripažinti pagrįsta.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

21.1. imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose, informuojant apie jų apskundimo tvarką, būtų nurodyti teisingi ir tikslūs duomenys, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas;

21.2. imtis priemonių ir ateityje nagrinėjant pareiškėjų skundus teikiant atsakymus vadovautis VAĮ išsamumo principu.

21.3. pateikti Pareiškėjui informaciją, iš kurios būtų aišku į kokio turinio kreipimąsi yra pateiktas 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymas Nr. 2S-1858.

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Erika Leonaitė