PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2-1564
Data 2021-03-16
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo
    2020-05-25 bei kitus kreipimosi raštus, susijusius su rinkliava už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, ir teikiant atsakymus.

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „2020-05-25 su skundu […] kreipiausi į [Savivaldybės] merą ir Savivaldybės administracijos direktorių. Savo skunde iškėliau labai opią problemą, […]. […] padėtis tapo tiesiog katastrofiška, kuomet 2019-09-25 [Savivaldybės] taryba priėmė sprendimą Nr. 1-243. […] buvo pakeistas automobilių parkavimo zonų išdėstymas, o realiai gyventojams, gyvenantiems apmokestintose zonose, rinkliava pabrango beveik 4 kartus […]“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „[…]. Pakėlusi mokesčius, Vilniaus miesto valdžia savo plėšikavimą viešai, žiniasklaidoje, pradėjo teisinti […] neva jie taip kovoja už eismo mažinimą, už ekologiją ir t. t. […]. Tačiau […] Savivaldybės apmokestintose parkavimo zonose dar yra ir pastoviai gyvenančių, ir savo gyvenamą vietą oficialiai deklaravusių gyventojų. […]. Atvykę vairuotojai į miesto centrinę dalį, senamiestį ar kitur, patys gali nuspręsti, kur jiems patogiau arba ekonomiškiau palikti savo automobilį. Tad traktuoti gyvenančius ir atvykstančius vienodai, yra ne tik neteisėta, bet netgi atvirai ciniška. […].“

2.3. „2020-07-13 […] kreipiausi į [Savivaldybės] merą su priminimu, kad negaunu atsakymo į 2020-05-25 skundą.“

2.4. „2020-07-22 gavau [2020-07-20] atsakymą Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24). Jį parašė M. M., o pasirašė skyriaus vedėjas T. K. Atsakymas manęs visiškai netenkino, kadangi mano 2020-05-25 skundas buvo net nenagrinėtas. […].“

2.5. „2020-08-03 gautą [2020-07-20 atsakymą Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24)] […] apskundžiau [Savivaldybės] administracijos direktoriui.“

2.6. „[2020 m.] rugsėjo mėn. pradžioje į elektroninį paštą gavau laišką […], kad pagal mano prašymą, nutarta neinicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo M. M. ir kad iki
2020-09-14 bus parengtas atsakymas į mano skundą.“

2.7. „2020-09-14 iš Savivaldybės gavau elektroninį laišką su nuoroda, kad per ADOC aš galiu pasižiūrėti siunčiamą [Savivaldybės] dokumentą. Kadangi minėtomis e-paslaugomis nesinaudoju, nesu įdiegęs tam reikiamų programų, todėl sekančią dieną [2020-09-15] […] paprašiau atsakymą atsiųsti paštu. […]. 2020-09-28 pakartotinai priminiau, kad dar negavau
atsakymo į skundą.“

2.8. „2020-10-12 iš Savivaldybės gavau elektroninį laišką, pasirašytą D. M., kad atsakymas į mano skundą bus išsiųstas paštu […]. […] [2020-09-14 raštą
Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS)] vėl parašė M. M., o tik pasirašė administracijos direktorius P. P. Aš skundžiu Savivaldybės administracijos direktoriui […] M. M., prašau inicijuoti tarnybinį tyrimą, o pasirodo, kad Savivaldybėje mano skundą „nagrinėja“ tas pats apskųstas dėl blogo darbo valdininkas. […].“

2.9. „Mano 2020-05-25 skundas ir vėl liko realiai nenagrinėtas. […]. Atsakyme nebuvo net paminėta ir net nebandyta paliesti pagrindinį mano 2020-05-25 skundo aspektą, tai diskriminaciją Vilniaus mieste pagal gyvenamą vietą, ir kokią viziją yra numačiusi Vilniaus miesto valdžia, kad panaikintų diskriminaciją. […]. […].“

 

  1. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierės:

3.1. „[…] pripažinti faktą, kad Savivaldybė netinkamai tyrė skundą, pažeidė terminus ir  ignoravo teisėtus Pareiškėjo reikalavimus“;

3.2. „pripažinti faktą, kad Savivaldybė diskriminuoja žmones Vilniaus mieste pagal gyvenamąją vietą“;

3.3. „įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių, kad […] 2020-05-25 skundas būtų nagrinėjamas pilnai iš naujo, rekomenduojant sudaryti kompetentingą komisiją.“

 

  1. Kartu su skundu, be kita ko, pateikta:

4.1. Pareiškėjo 2020-05-25 kreipimasis, adresuotas Savivaldybės merui ir Savivaldybės administracijos direktoriui (kopija); juo prašoma:

1) „skubiai sustabdyti 2019-09-25 [Savivaldybės] tarybos sprendimo dėl automobilių zonų plėtros pakeitimo taikymą ten oficialiai gyvenantiems gyventojams, ir toliau vadovautis 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 dėl parkavimo zonų ribų“;

2) „inicijuoti teisės aktų pakeitimus taip, kad Vilniaus miesto gyventojai nebūtų diskriminuojami pagal gyvenamą vietą“;

3) „[…] ryšium su krize ir karantinu […] atleisti nuo automobilių parkavimo mokesčių visus gyventojus, oficialiai deklaravusius gyvenamąją vietą apmokestintose zonose“;

4) „[…] panaikinti „privilegiją“ valdininkams nemokamai darbo ir ne darbo metu parkuoti savo asmeninius automobilius galimai nelegaliai įrengtose aikštelėse […], kurios patenka į nustatytas Vilniaus miesto automobilių parkavimo zonas“;

5) „[…] atlikti išsamų auditą apie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ surinktų piniginių lėšų administravimą, panaudojimą 2018, 2019 metais“.

4.2. Pareiškėjo 2020-07-13 kreipimasis, adresuotas Savivaldybės merui (kopija); juo prašoma:

1) „skubiai atsiųsti išsamų atsakymą į [Pareiškėjo] 2020-05-25 skundą […]“;

2) „pradėti tyrimą, kodėl įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ištirtas [Pareiškėjo 2020-05-25] skundas ir nustatyti kaltininkus“.

4.3. Pareiškėjo 2020-08-03 kreipimasis, adresuotas Savivaldybės administracijos direktoriui (kopija); juo Savivaldybės administracijos direktoriui skundžiamas Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus 2020-07-20 atsakymas Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) ir prašoma:

1) „[…] pradėti tyrimą, kodėl [Pareiškėjo 2020-05-25] skundo tyrimas, […] buvo netiriamas“;

2) „[…] konkrečiai paaiškinti, kodėl Vilniaus miesto oficialus gyventojas, gyvenantis, pvz. Naujamiestyje, už automobilio parkavimą prie savo namų turi mokėti didžiulius pinigus, o gyvenantis Karoliniškėse nieko nemokėti?“;

3) „[…] skubiai […] aukščiausiu miesto valdymo lygiu, t. y., [Savivaldybės] taryboje spręsti diskriminacijos pagal gyvenamą vietą problemą“;

4) „[…] 2020-05-25 skunde minimos valstybės institucijų darbuotojų automobilių stovėjimui naudojamos vietos yra ant miesto šaligatvių, neseniai buvusių skverų vietose ir t. t., todėl M. M. teiginys, kad tai ne Savivaldybės valdomi sklypai ar ne bendro naudojimo teritorijos, yra […] absurdas. Gal ir man gali „rekomenduoti“ tokią vietą nemokamai?“

4.4 Pareiškėjo 2020-09-15 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybei (kopija); juo prašoma „[…] atsakymą į [Pareiškėjo] skundą atsiųsti paštu […] nurodytu Pareiškėjo adresu“.

4.5. Pareiškėjo 2020-09-28 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybei (kopija); juo Pareiškėjas informuoja, kad nėra „raštu gavęs atsakymo į [2020-05-25] skundą“.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl skunde aprašytų aplinkybių bei atsakyti į Seimo kontrolierės klausimus.

 

  1. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

6.1. „[…] remiantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 12 straipsnio nuostatomis, […] [Savivaldybės] taryba turi teisę Savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (toliau – vietinė rinkliava) bei savo sprendimu patvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus […]. Įstatymas nenumato ribojimų Savivaldybės tarybai dėl vietinės rinkliavos dydžio, taikomų lengvatų dydžio ar asmenų, kuriems taikoma lengvata. Dėl to Savivaldybės taryba, nustatydama vietinę rinkliavą ir zonų, kuriose ji taikoma, ribas, Vilniaus miesto gyventojų nediskriminuoja pagal gyvenamąją vietą, o tik įgyvendina Įstatyme įtvirtintą diskrecijos teisę.“

6.2. „[…]. Remiantis Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Tarybos 2011-07-13 sprendimu (toliau – Rinkliavos nuostatai), 4 punktu, numatyti šie vietinės rinkliavos rinkimo tikslai: reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę. Vietinė rinkliava pradedama rinkti atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. Kaip matyti iš nurodytų vietinės rinkliavos rinkimo tikslų, nustatant vietinę rinkliavą svarbu suderinti skirtingų grupių interesus – tiek gyventojų (prie kurių gyvenamosios vietos nustatyta vietinė rinkliava), tiek atvykstančiųjų iš kitų vietų interesus, siekiant sureguliuoti eismo srautus, kad asmenys, atvykę į automobiliais apkrautas vietas, galėtų pasistatyti automobilius, ir skatinant asmenis naudotis alternatyviais susisiekimo būdais. Visi šie interesai skirtingi ir prieštaraujantys vieni kitiems, todėl svarbu juos suderinti tarpusavyje. […]. Natūralu, kad centrinė miesto dalis pritraukia didelį srautą automobilių, todėl rinkliavos dydis šiose vietose yra didesnis. Negalime sutikti, kad tik centre yra renkama didesnė rinkliava. Yra nutolusių miesto dalių, kurios pritraukia didesnius automobilių srautus, dėl ko reikalinga įvesti juose vietinę rinkliavą ar nustatyti didesnę vietinę rinkliavą (pvz., prie paplūdimių).“

6.3. „[…] atleidus gyventojus, deklaravusius gyvenamąją vietą, nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nebus pasiekti kiti rinkliavos tikslai, bus pažeidžiami kitų grupių interesai, kadangi vietine rinkliava apmokestintos automobilių stovėjimo vietos miesto centrinėje dalyje nėra skiriamos vien tik šių miesto dalių gyventojų poreikiams tenkinti. Be to, siekiant, kad nebūtų piktnaudžiaujama dėl lengvatos gyventojams taikymo, įvestas apribojimas lengvatinių gyventojų leidimų išdavimui (vienam turtiniam vienetui – ne daugiau kaip 2 leidimai). Išsami informacija apie rinkliavos dydžius skelbiama https://www.parking.lt/lt/2/122, Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose priklausomai nuo nustatytos teritorijos gatvių zonos vyrauja „Mėlynoji“ (43 Eur / metams), „Raudonoji“ (22 Eur / metams) ir „Geltonoji“ (12 Eur / metams) zonos, t. y., gyventojų metinis leidimas su lengvata, diferencijuojama pagal zonų stovėjimo užimtumą. […].“

6.4. „Atsakydami į [Pareiškėjo] prašymą panaikinti „privilegiją“ valdininkams statyti automobilius nemokamai prie valstybės įstaigų, informuojame, kad prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų automobilių stovėjimo vietos (nuo 5 iki 15 metrų gatvės ruože) netaikant rinkliavos gali būti rezervuojamos Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta tvarka. Šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimas, o ne Savivaldybės taryba. Be to, dalis automobilių stovėjimo vietų už gatvės raudonųjų ribų yra suformuotuose žemės sklypuose, kurių Savivaldybė patikėjimo teise nevaldo, todėl šiose vietose negali nustatyti eismo tvarkos ir įvesti vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą. […].“

6.5. „[…] [Savivaldybės taryba] 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo planą (toliau – Judumo planas), kuriuo siekiama įgyvendinti Vilniaus miesto užsibrėžtą viziją „Keliauti Vilniuje – smagu, saugu ir patogu!“, įgyvendinamą trimis esminiais siekiais: 1. Iki 2030 m. pagerinti keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionės trukmę, kelionę paversti maloniu potyriu. 2. Iki 2030 m. sumažinti kelionių neigiamą poveikį aplinkai. 3. Iki 2030 m. sumažinti miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Judumo plane suformuluoti Savivaldybės siekiai ir planuojamos priemonės automobilių stovėjimo vietų bei jų apmokestinimo srityje. Su Judumo planu (bei kitų miestų judumo planais) galite susipažinti: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnaus-judumo-mieste-planai.“

6.6. „[…] Pareiškėjas [2020-05-25] skundą Savivaldybės administracijai pateikė
2020-05-26 paštu (Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ (toliau – DVS „Avilys“) reg. Nr. A50-16215/20). 2020-05-26 minėtą skundą pavesta nagrinėti Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio (toliau – VMSA EOS SEP) vedėjui M. M. (pirmasis vykdytojas), antrasis vykdytojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas V. M.“

6.7. „[…] Pareiškėjui 2020-07-20 buvo atsakyta raštu [Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24)]. Pažymėtina, kad atsižvelgdama į Pareiškėjo siūlymus Savivaldybė inicijavo raginimus dėl valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų automobilių stovėjimo vietos (nuo 5 iki 15 metrų gatvės ruože), netaikant rinkliavos atsisakymo. Taip pat buvo rengiamas ir Savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų pakeitimo sprendimo projektas (aktuali redakcija 2021 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. 1-828). https://www.alfa.lt/straipsnis/50437001/r-simasius-siulo-ministerijoms-atsisakyti-automobiliu-stovejimo-vietu-kuriu-jos-neturi. […].“

6.8. „[…] Pareiškėjui tarpinis atsakymas pateiktas nebuvo, nes VMSA EOS SEP vedėjas […] turėjo daug užduočių ir tuo metu prisidėjo prie prioritetinių COVID-19 ligos valdymo priemonių įgyvendinimo.“

6.9. Pareiškėjas2020-07-13 „[…] [skundą Savivaldybės administracijai pateikė
2020-07-13 atvykęs į Savivaldybę […]. 2020-07-14 minėtą skundą pavesta nagrinėti VMSA EOS SEP [vedėjui]. VMSA EOS SEP [vedėjas] į 2020-05-26, 2020-07-13 paklausimus pateikė
2020-07-20 atsakymą raštu [Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24)] […]. Atsakyme atsiprašyta Pareiškėjo už pavėluotą jo skundo išnagrinėjimą. […] nagrinėjamu atveju pavėluotą atsakymo į Pareiškėjo 2020 m. gegužės 25 d. skundą parengimą lėmė objektyvios priežastys – itin didelis darbo krūvis ir būtinybė pavaduoti atostogaujančius kolegas, prioritetinių COVID-19 priemonių įgyvendinimo užduočių vykdymas. Pareiškėjo už vėlavimą atsiprašyta, todėl siūlytina neinicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymo [VMSA EOS SEP vedėjui] ir apsiriboti žodiniu jo įspėjimu, ateityje rengiant atsakymus į pareiškėjų pranešimus, prašymus ir skundus griežtai laikytis teisės aktų nustatytų terminų. […].“

6.10. Pareiškėjas2020-08-03 „[…] skundą Savivaldybės administracijai pateikė 2020-08-03 atvykęs į Savivaldybę […]. 2020-08-03 minėtą skundą pavesta nagrinėti VMSA Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus (toliau – VMSA KNPS) patarėjai […]. VMSA KNPS 2020-08-31 Pareiškėjui pateikė tarpinį atsakymą [Nr. A51-107727/20(3.3.2.26E-AD18), kuriame informuojama, kad Pareiškėjo 2020-08-03 skundas dėl pavėluotai pateikto atsakymo į 2020-05-25 skundą buvo išnagrinėtas, Savivaldybės administracijos direktoriui pateikti su
2020-08-03 skundo nagrinėjimu susiję pasiūlymai ir kad, gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą pateiktiems pasiūlymams, apie jų įgyvendinimą Pareiškėjas bus informuotas papildomai]. VMSA KNPS atliko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Pareiškėjui pavėluotai ir netinkamai pateikto [2020-07-20 atsakymo Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24)]. 2020-08-31 tarnybinio patikrinimo […] metu nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakymas (taip pat ir tarpinis) į Pareiškėjo 2020-05-25 skundą per teisės aktų nustatytą terminą neparengtas, DVS „Avilys“ [VMSA EOS SEP vedėjui] suformuluota užduotis Nr. 58570695 iki nustatyto termino pabaigos (2020-06-23) neįvykdyta […].“

6.11. „[…]. Atsižvelgus į visas [Pareiškėjo 2020-08-03 skunde] nurodytas aplinkybes buvo pasiūlyta:

  1. Įspėti Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio vedėją […] ateityje rengiant atsakymus į pareiškėjų pranešimus, prašymus ir skundus griežtai laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų reikalavimų.
  2. Pavesti Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyriui parengti išsamų atsakymą į Pareiškėjo 2020 m. gegužės 25 d. skundą […]. Atsakymą parengti Savivaldybės administracijos direktoriaus parašu, turinį derinti su Teisės grupės atstovais.

Savivaldybės administracija Pareiškėjui 2020-09-14 pateikė atsakymą
[Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS)].“

6.12. Pareiškėjas2020-09-15 ir 2020-09-28 kreipimosi raštus „[…] Savivaldybės administracijai pateikė […] el. paštu. […] Pareiškėjas, pateikdamas šiuos paklausimus, […] nurodo rašto [Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS)], kurio negavo, numerį. […]. Atsakymas Pareiškėjui į [2020-09-15 ir 2020-09-28 paklausimus] išsiųstas […] [2020-10-12] […] elektroniniu paštu ir registruotu paštu. […] atsakymo nuorašai Pareiškėjui buvo pateikti įvairiomis formomis: ADOC, PDF formatu su elektroninio dokumento metaduomenimis. […].“

6.13. Savivaldybės administracijos 2020-07-20 rašte Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24, adresuotame Pareiškėjui (kopija), nurodyta:

6.13.1. „Atsiprašome už vėlavimą, tačiau dėl labai didelių fizinių ir juridinių asmenų prašymų, pasiūlymų, skundų kiekio atsakymai vėluoja“;

6.13.2. „Jūsų skundas dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą padidinimo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-127 sustabdymo ir kitų klausimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavedimu išnagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriuje (toliau – Skyrius). Skyrius nėra oficialiai įgaliotas aiškinti įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nuostatų, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų įsakymų nuostatų. Todėl šis raštas negali būti laikomas oficialiu teisės
aktų išaiškinimu, bet tik išsakyta Skyriaus darbuotojų nuomonė apie šiame rašte minimų
teisės aktų taikymą“;

6.13.3. „Pažymime, kad LR Konstitucijos 121 str. 2 d. yra įtvirtinta savivaldybių tarybų teisė įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p., vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja LR rinkliavų įstatymas. LR rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. […] nurodo, už ką savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, tarp jų – ir vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Šia įstatymine teisės norma taip pat yra numatytos ir išimtys, kada galėtų būti taikomos lengvatos. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nenumato, kad galėtų būti sudaromos išskirtinės sąlygos konkrečių įstaigų, įmonių ir pan. darbuotojams automobilius statyti lengvatine tvarka“;

6.13.4. „[…] zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos nustatomos ne tenkinant konkrečių subjektų poreikius, o sistemiškai įvertinus savivaldybės funkcijų ir aplinkybių visumą, kaip, pvz., mažinama oro tarša ir triukšmas mieste, gerinama aplinkos ekologinė būklė, atlaisvinamos stovėjimo vietos gyventojams, daugiau erdvės pėstiesiems ir dviratininkams, trumpėja laikas laisvos stovėjimo vietos paieškai, efektyviau išnaudojama miesto infrastruktūra, skatinami alternatyvaus keliavimo būdai, surenkama papildomų pajamų į miesto biudžetą, įgyvendinamas Darnaus judumo planas ir pan.“;

6.13.5. „Vilniaus miesto, kaip ir daugelio užsienio didžiųjų miestų, automobilių stovėjimo politikos tikslas yra mažinti asmeninio transporto naudojimą, skatinti alternatyvius keliavimo būdus, efektyviau išnaudoti stovėjimo vietas, gerinti gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę. Patirtis rodo, kad esant nemokamam transporto priemonių stovėjimui automobiliai yra statomi chaotiškai, o aikštelių ar gatvių užpildymas viršija 100 proc. Tokiose vietose, pradėjus rinkti vietinę rinkliavą, užimtumas sumažėja iki tokio lygmens, kad tiek gyventojai, tiek kiti vairuotojai be didesnių laisvos vietos paieškų randa, kur pastatyti automobilį. Tiek Vilniuje atlikti stebėjimai, tiek užsienio miestų praktika rodo, jog parkavimo vietų užimtumui viršijant 85 proc. stovėjimo vietos tampa nebeefektyvios, nebeatlieka savo funkcijos, o vairuotojai priversti gaišti laiką ieškant laisvos vietos. Pernelyg didelis stovėjimo vietų užimtumas taip pat skatina netvarkingai palikti automobilius, sudaryti eismo spūstis, avarines situacijas ir didinti aplinkos taršą, triukšmo lygį“;

6.13.6. „[…] Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikti dokumentai ir posėdžiai, įskaitant ir posėdžius, kuriuose buvo svarstomi vietinės rinkliavos zonų pakeitimo klausimai, yra vieši. Apie šio klausimo svarstymą visuomenė buvo informuojama per žiniasklaidos priemones (pvz., https://vilnius.lt/lt/2019/08/28/vilniuje-svarstoma-keisti-rinkliavos-zonu-ribas-reguliuos-eismo-srautus-ir-chaotiska-parkavima/

Taip pat buvo vykdoma gyventojų apklausa dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų pakeitimo viešoje erdvėje, pvz., https://madeinvilnius.lt/savaites-klausimas/apklausa-ar-reikia-keisti-parkavimo-zonas-sostineje/“;

6.13.7. „Sutinkame, kad automobilių statymo klausimai šiai dienai yra labai aktualūs. Šie klausimai sprendžiami pasitelkiant ne tik transporto srities specialistų patirtį, bet ir įsiklausant į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę. Jūsų minimos valstybės institucijų darbuotojų automobilių stovėjimui naudojamos vietos yra ne bendro naudojimo teritorijoje ar Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomuose sklypuose, todėl Savivaldybė neturi teisės jų apmokestinti ar kaip nors kitaip jais disponuoti“;

6.13.8. „Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ veiklos ir finansinės ataskaitos, informacija apie darbo užmokestį, taip pat audito išvados (paskutinioji 2018 m.) yra viešinamos Įmonės tinklalapyje www.vilniustransport.lt -> Veikla -> Veiklos ataskaitos“;

6.13.9. „Šis atsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2. LT-01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių
įstaigai (Gedimino pr. 56. LT-01110 Vilnius) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.“

6.14. Savivaldybės administracijos 2020 metų rugsėjo mėn. atsakyme (tiksli rašto data ir numeris Seimo kontrolieriui nėra žinomi), adresuotame Pareiškėjui (nurodoma, kad atsakoma į 2020-08-03 skundą) (kopija), rašoma:

6.14.1. „[…] Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) išnagrinėjo Jūsų 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundą dėl laiku negauto atsakymo į 2020 m. gegužės 25 d. skundą […], taip pat dėl Jūsų netenkinančio Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus atsakymo (2020 m. liepos 20 d. raštas Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) […] turinio“;

6.14.2. „Atsižvelgiant į tai, kad pavėluotą atsakymo į Jūsų 2020 m. gegužės 25 d. skundą […] parengimą įtakojo objektyvios aplinkybės – itin padidėjęs gyventojų prašymų, pareiškimų ir skundų kiekis, nutarta neinicijuoti pavėluotai atsakymą (2020 m. liepos 20 d. raštą
Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) parengusio Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio vedėjo M. M. tarnybinio nusižengimo tyrimo. Šis valstybės tarnautojas įspėtas ateityje rengiant atsakymus į pareiškėjų pranešimus, prašymus ir skundus griežtai laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų reikalavimų“;

6.14.3. „[…] į Jūsų 2020 m. gegužės 25 d. skundą bus parengtas ir iki 2020 m. rugsėjo 14 d. pateiktas Savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymas. Apgailestaujame dėl apviltų lūkesčių, dėsime pastangas gerinti teikiamų atsakymų į gyventojų pranešimus, prašymus ir
skundus kokybę.“

6.15. Savivaldybės administracijos 2020-09-14 rašte Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS), adresuotame Pareiškėjui (kopija), nurodyta:

6.15.1. „Atsakydami į Jūsų 2020 m. gegužės 25 d. skundą, informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio l dalies 6 punkto bei 12 straipsnio nuostatomis, Savivaldybės taryba turi teisę Savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (toliau – vietinė rinkliava) bei savo sprendimu patvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo tvarką; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus. Įstatymas nenumato ribojimų Savivaldybės tarybai dėl vietinės rinkliavos dydžio, taikomų lengvatų dydžio ar asmenų rato, kuriems taikoma lengvata. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – Taryba), nustatydama vietinę rinkliavą ir zonų, kuriose ji taikoma, ribas, Vilniaus miesto gyventojų nediskriminuoja pagal gyvenamąją vietą, o tik įgyvendina Įstatyme įtvirtintą diskrecijos teisę“;

6.15.2. „Remiantis Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų […] (toliau – Rinkliavos nuostatai) 4 punktu, numatyti šie vietinės rinkliavos rinkimo tikslai: reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę. Vietinė rinkliava pradedama rinkti atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose“;

6.15.3. „Kaip matyti iš aukščiau nurodytų vietinės rinkliavos rinkimo tikslų, nustatant vietinę rinkliavą svarbu suderinti skirtingų grupių interesus tarpusavyje, tiek gyventojų (prie kurių gyvenamosios vietos nustatyta vietinė rinkliava), tiek atvykstančiųjų iš kitų vietų interesus, siekiant sureguliuoti eismo srautus, kad asmenys atvykę į automobiliais apkrautas vietas galėtų pasistatyti automobilius, bei skatinant asmenis naudotis alternatyviais susisiekimo būdais. Visi šie interesai skirtingi ir prieštaraujantys vieni kitiems, todėl svarbu juos subalansuoti tarpusavyje“;

6.15.4. „Vietinės rinkliavos dydis, taikomos lengvatos ir jų dydis yra viena iš priemonių reguliuoti / balansuoti šiuos interesus […]. Natūralu, kad centrinė miesto dalis pritraukia didelį srautą automobilių, todėl rinkliavos dydis šiose vietose yra didesnis. Negalime sutikti, kad tik centre yra renkama didesnė rinkliava. Yra nutolusių miesto dalių, kurios pritraukia didesnius automobilių srautus, dėl ko reikalinga įvesti juose vietinę rinkliavą ar nustatyti didesnę vietinę rinkliavą (pvz., prie paplūdimių)“;

6.15.5. „Turime pastebėti, kad atleidus gyventojus, deklaravusius gyvenamąją vietą, nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nebus pasiekti kiti rinkliavos tikslai, bus pažeidžiami kitų grupių interesai, kadangi vietine rinkliava apmokestintos automobilių stovėjimo vietos miesto centrinėje dalyje nėra skiriamos vien tik šių miesto dalių gyventojų poreikiams tenkinti. Be to, siekiant, kad nebūtų piktnaudžiavimų dėl lengvatos gyventojams taikymo, įvestas apribojimas lengvatinių gyventojų leidimų išdavimui (vienam turtiniam vienetui – ne daugiau 2 leidimai)“;

6.15.6. „Dėkojame už Jūsų pasiūlymus, tačiau dėl aukščiu nurodytų priežasčių manome, kad šiuo metu nei Tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų patvirtinimo“, nei Tarybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendinio Nr. 1-243 „Dėl Tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ keisti, naikinti ar stabdyti
nėra pagrindo“;

6.15.7. „Atsakydami i Jūsų prašymą panaikinti „privilegiją“ valdininkams statyti automobilius nemokamai prie valstybės įstaigų, informuojame, kad prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų automobilių stovėjimo vietos (nuo 5 iki 15 metrų gatvės ruože) netaikant rinkliavos gali būti rezervuojamos Įstatymo 11 straipsnio l dalies 6 punkte nustatyta tvarka. Šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimas, o ne Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Be to, dalis automobilių stovėjimo vietų už gatvės raudonųjų ribų yra suformuotuose žemės sklypuose, kurių Vilniaus miesto savivaldybė patikėjimo teise nevaldo, todėl šiose vietose negali nustatyti eismo tvarkos ir įvesti vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą“;

6.15.8. „Pažymime, kad Savivaldybės įmones „Susisiekimo paslaugos“ auditas atliekamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir įmonės įstatų nustatyta tvarka. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įstatai ir metinės audito ataskaitos skelbiamos internete. Pvz., 2018 m. ataskaitą galite rasti internetinėje svetainės nuorodoje: […]“;

6.15.9. „Taip pat norime informuoti, kad Taryba 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu
Nr. 1-1859 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės darnaus juduino plano tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo planą (toliau – Judumo planas), kuriuo siekiama įgyvendinti Vilniaus miesto užsibrėžtą viziją „Keliauti Vilniuje – smagu, saugu ir patogu!“, kuri įgyvendinama trimis esminiais siekiais: 1. Iki 2030 m. pagerinti keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionės trukmę, kelionę paversti maloniu potyriu; 2. Iki 2030 m. sumažinti kelionių neigiamą poveikį aplinkai; 3. Iki 2030 m. sumažinti miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Judumo plane suformuluoti Savivaldybės siekiai ir planuojamos priemonės automobilių stovėjimo vietų bei jų apmokestinimo srityje. Su Judumo planu (bei kitų miestų judumo planais) galite susipažinti: […].“

6.16. Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto 2020-10-12 atsakyme elektroniniu paštu į Pareiškėjo 2020-09-15 ir
2020-09-28 kreipimosi raštus (kopija) nurodyta
:

„[…] informuojame, kad 2020-09-14 Jums el. paštu […] buvo išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS). Pakartotinai teikiu siųsto rašto kopiją su metaduomenimis. 2020-10-12 tokia pati kopija [2020-05-25] skunde nurodytu [Pareiškėjo] adresu išsiųsta registruotu paštu. […].“

 

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. 7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

7.1. Įstatymai:

7.1.1. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. 2. Seimo kontrolieriai netiria […], savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. […].“

7.1.2. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:

4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus […] 5) atsakingumo savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei; […] 9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus; […] 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; […].“

16 straipsnio 2 dalis – „Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […]18) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, […]; […] 37) […], vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.“

18 straipsnio 1 dalis – „Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. […].“

29 straipsnio 8 dalis – „Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; […] 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, […]

30 straipsnio 2 dalis – „Savivaldybės administracija: 1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina […] 6) rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus; […].“

54 straipsnio 4 dalis – „Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.“

7.1.3. Rinkliavų įstatyme nustatyta:

7 straipsnio 2 dalis – „Savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita paskiriems valstybės rinkliavos mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą.“

11 straipsnio 1 dalis – „Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už: […] 6) naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų
automobilių statymo kortele, ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, įstatymą); […].“

12 straipsnis – „Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo tvarką; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus; […].“

 

7.1.4. Viešojo administravimo įstatyme (redakcijoje, galiojusioje iki 2020-11-01) buvo nustatyta:

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […] 10) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“

22 straipsnio 1 dalis – „Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.“

31 straipsnis – „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo
pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

34 straipsnio 1 dalis – „Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėties. […]. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą.“

7.1.5. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta:

17 straipsnis – „1. Atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, institucija dokumentus pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais. […]. 3. Dokumentai pareiškėjams teikiami dokumentų rinkiniais arba jų dalimis, pirmenybę teikiant dokumentų teikimui internetu arba elektroninių ryšių tinklais.“

18 straipsnio 4 dalis – „Dokumentų ir dokumentų rinkinių teikimas internetu ar elektroninių ryšių tinklais turi būti patogus pareiškėjams juos priimti ir naudoti ir neturi būti reikalaujama iš pareiškėjo įsigyti specialios mokamos programinės įrangos. Dokumentų rinkiniai rengiami atviru elektroniniu formatu ir kartu su jų metaduomenimis teikiami pareiškėjams.“

7.2. Kiti teisės aktai:

7.2.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (su vėlesniais pakeitimais) reglamentuojama:

25 punktas – „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.“

26 punktas – „Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.“

35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […]
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“

7.2.2. Savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-03-01) reglamentuojama:

8 punktas – „Šiuos nuostatus tvirtina, juos keičia ir papildo Taryba.“

Priedas. Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos

„1. Mėlynoji zona. Jos ribos eina A. Goštauto (nuo Gedimino prospekto), Žygimantų, Arsenalo, Vilnios upės krantine (nuo Arsenalo iki Užupio gatvės), Išganytojo, Bokšto, Subačiaus, Aušros Vartų, Bazilijonų, Pylimo, Pamėnkalnio, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles,                     J. Jasinskio, A. Rotundo gatvėmis, Gedimino prospektu (iki A. Goštauto gatvės). Šios gatvės yra mėlynojoje zonoje, išskyrus geltonojoje esančias Subačiaus, Bazilijonų, J. Jasinskio gatves ir Pylimo gatvės dalį tarp Bazilijonų ir Šv. Stepono gatvių“;

7.2.3. Savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose (redakcijoje, galiojusioje iki 2020-01-01) buvo reglamentuojama

Priedas. Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos

„1. Mėlynoji zona. Jos ribos eina Vokiečių, Vilniaus, Islandijos, Jogailos gatvėmis, Gedimino prospektu, Šventaragio, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę šalia Katedros aikštės, Barboros Radvilaitės gatvėmis iki Maironio gatvės, Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų (iki Bazilijonų gatvės, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę Aušros Vartų g. 2) gatvėmis. Šios gatvės yra mėlynojoje zonoje, išskyrus raudonojoje zonoje esančią Jogailos gatvę ir Gedimino prospektą.“

„2. Raudonoji zona. Jos ribos eina Savičiaus, Bokšto, Išganytojo gatvėmis, Vilnios upės krantine iki Arsenalo gatvės, Arsenalo, Žygimantų, A. Goštauto gatvėmis, Vašingtono aikšte, J. Tumo-Vaižganto, V. Kudirkos, Pamėnkalnio, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles, Pylimo, Rūdninkų, Visų Šventųjų, Karmelitų, Etmonų, Didžiąja, Vokiečių, Vilniaus, Islandijos, Jogailos gatvėmis, Gedimino prospektu, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Pilies, Didžiąja gatvėmis. Šios gatvės yra raudonojoje zonoje, išskyrus mėlynojoje zonoje esančias Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Pilies, Didžiąją, Vokiečių, Vilniaus ir Islandijos gatves. […]“;

7.2.4. Savivaldybės tarybos 2019-09-25 sprendime Nr. 1-243 nurodyta:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 9 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba  nusprendžia:

[…]. 2. Išdėstyti priedą „Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos“ nauja redakcija […].

  1. Nustatyti, kad šio sprendimo 2 punktas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.“

Priedas. Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos

„1. Mėlynoji zona. Jos ribos eina A. Goštauto (nuo Gedimino prospekto), Žygimantų, Arsenalo, Vilnios upės krantine (nuo Arsenalo iki Užupio gatvės), Išganytojo, Bokšto, Subačiaus, Aušros Vartų, Bazilijonų, Pylimo, Pamėnkalnio, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles,                     J. Jasinskio, A. Rotundo gatvėmis, Gedimino prospektu (iki A. Goštauto gatvės). Šios gatvės yra mėlynojoje zonoje, išskyrus geltonojoje esančias Subačiaus, Bazilijonų, J. Jasinskio gatves ir Pylimo gatvės dalį tarp Bazilijonų ir Šv. Stepono gatvių. […].“

 

Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

8.1. nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatuota:

„[…]. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (2002-12-24 nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (KT 2001-06-28, 2002-12-24 nutarimai). Kartu pažymėtina, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (KT 2000-06-13, 2002-12-24 nutarimai).

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. […] Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (KT 2002-12-24 nutarimas)“;

8.2. nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatuota:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

9.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) konstatuota:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […]“;

9.2. 2013-10-08 sprendime (administracinė byla Nr. A502-940/2013) konstatuota:

„[…]. […] viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. […]“;

9.3.  2009-04-09 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-476/2009 konstatuota:

„[…]. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. […]“;

9.4. 2013-03-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-439/2013 konstatuota:

„[…]. Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolierei, kad „[…] padėtis tapo tiesiog katastrofiška, kuomet 2019-09-25 [Savivaldybės] taryba priėmė sprendimą Nr. 1-243. […] buvo pakeistas automobilių parkavimo zonų išdėstymas, o realiai gyventojams, gyvenantiems apmokestintose zonose, rinkliava pabrango beveik 4 kartus […]“ (pažymos 2.1 punktas), ir, be kita ko, prašė Seimo kontrolierės „pripažinti faktą, kad Savivaldybė diskriminuoja žmones Vilniaus mieste pagal gyvenamąją vietą” (pažymos 3.2 punktas).

Visų pirma pažymėtina, kad Savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau vadinama – Nuostatai) redakcijos, galiojusios iki 2020-01-01, priedo Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos 1 punktu gatvė, kurioje gyvena Pareiškėjas (Gedimino prospektas), buvo priskirta raudonajai zonai (pažymos 7.2.3 punktas).

Savivaldybės taryba 2019-09-25 priėmė sprendimą Nr. 1-243, kuriuo nuspręsta nauja redakcija išdėstyti Nuostatų priedą Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos, be kita ko, numatant, kad Gedimino prospektas (iki A. Goštauto gatvės) priskirtinas mėlynajai zonai. Šis pakeitimas įsigaliojo nuo
2020-01-01 (pažymos 7.2.4 punktas), galioja ir šiuo metu (pažymos 7.2.2 punktas).

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18, 37 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, be kitų funkcijų, priskirtina priimti sprendimus teikti rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, priimti sprendimus dėl sumokėtų rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustatyti vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifus ir pan.

Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuojamas teisės normas, savivaldybių tarybos turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybės tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Būtent savivaldybių tarybos savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas ir pan. (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis). Vadovaujantis to paties teisės akto 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, tik savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita paskiriems valstybės rinkliavos mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba, o savivaldybės tarybos priimti sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atitinkamai, vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, šiuos nuostatus tvirtina, juos keičia ir papildo Savivaldybės taryba (pažymos 7.2.2 punktas).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Nuostatų nuostatas (pažymos 7.1.2, 7.1.3, 7.2.2 punktai), nagrinėjamu atveju Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtina spręsti su vietinės rinkliavos (įtraukiant ir vietinės rinkliavos lengvatų, atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir pan.) nustatymu susijusius klausimus, taip pat Vilniaus miesto zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribų bei joms taikytinų vietinės rinkliavos tarifų nustatymo susijusius aspektus, tobulinti Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, zonas, tarifus, subjektus (mokėtojus) ir pan. (įtraukiant ir Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su vietine rinkliava už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti).

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies teisės normomis, Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos.

Taigi, Seimo kontrolierės kompetencijai nepriskirtina vertinti Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Savivaldybės tarybos galimai diskriminacine veikla Vilniaus miesto centre (Senamiestyje, Naujamiestyje ir pan.) gyvenančių asmenų (įtraukiant ir Pareiškėją) atžvilgiu, savo sprendimais nustatant zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribas, joms taikytinus vietinės rinkliavos tarifus, pasisakyti dėl su tuo susijusių Savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

Vis dėlto pažymėtina, kad tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija nurodė, jog „[…] Savivaldybės taryba, nustatydama vietinę rinkliavą ir zonų, kuriose ji taikoma, ribas, Vilniaus miesto gyventojų nediskriminuoja pagal gyvenamąją vietą, o tik įgyvendina Įstatyme įtvirtintą diskrecijos teisę“ (pažymos 6.1 punktas).

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad savivaldybių taryboms galioja Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos nuostatos, taip pat savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, įstatymo viršenybės, atsakingo valdymo ir kiti principai (pažymos 7.1.2, 9.1 punktai). Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra akcentavęs, kad, „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos“, kad „[…] savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų“ ir kad „[…] tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos“ (pažymos 8.1 punktas).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose reglamentuojamas nuostatas, Savivaldybės administracija, be kitų funkcijų, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus ir pan. Taigi, Savivaldybės administracija turi pareigą užtikrinti tinkamų pasiūlymų (iniciatyvų), taip pat ir tų, kurios susijusios su Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų tobulinimu (keitimu), pateikimą svarstyti Savivaldybės tarybai, be kita ko, užtikrinant tinkamą teisėkūros procesą.

Atitinkamai, vadovaujantis to paties teisės akto 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintomis teisės normomis, savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, taip pat organizuoja savivaldybės administracijos darbą. Taigi, Savivaldybės administracijos direktorius yra atsakingas už Savivaldybės administracijos tinkamos veiklos (įtraukiant ir Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtintų funkcijų) užtikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina, kad tai, ar Savivaldybės tarybos veikla atitinka teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, taip pat pirmiau minėtus vietos savivaldos principus, priklauso ir nuo Savivaldybės administracijos tinkamos veiklos užtikrinimo.

 

  1. Tyrimo metu išnagrinėjus Seimo kontrolierei pateiktą informaciją (dokumentus), nustatyta, kad Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, susiję su Pareiškėjo
    2020-05-25 ir kitų kreipimosi raštų nagrinėjimu bei atsakymų teikimu, skundo tyrimo atveju laikytini buvę nepakankami ir tokiu būdu pažeista Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą dėl toliau nurodytų priežasčių:

11.1. Savivaldybės administracija 2020-05-26 gavo Pareiškėjo 2020-05-25 kreipimąsi dėl probleminių aspektų, susijusių su rinkliava už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims (įtraukiant ir Pareiškėją) (toliau vadinama –
2020-05-25 kreipimasis) (pažymos 6.6 punktas).

Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės administracija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės)  25 punkte reglamentuojamu terminu nepateikė Pareiškėjui atsakymo į 2020-05-25 kreipimąsi. Be to, remiantis Seimo kontrolierei pateiktais paaiškinimais, Savivaldybės administracija nepratęsė 2020-05-25 kreipimosi nagrinėjimo Savivaldybėje termino ir apie tai neinformavo Pareiškėjo, kaip numatyta Taisyklių 26 punkte (pažymos 7.2.1 punktas). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog: „[…] viešojo administravimo subjektui nustatomi […] terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją“ (pažymos 9.2 punktas). Taigi, tam tikro sprendimo nepriėmimas laiku (teisės aktuose nustatytais terminais) gali būti pagrindas pripažinti viešojo administravimo subjekto neveikimą.

Tyrimo metu Savivaldybės administracija paaiškino Seimo kontrolierei, kad „[…] pavėluotą atsakymo į [2020-05-25 kreipimąsi] parengimą lėmė objektyvios priežastys – itin didelis darbo krūvis ir būtinybė pavaduoti atostogaujančius kolegas, prioritetinių COVID-19 priemonių įgyvendinimo užduočių vykdymas” (pažymos 6.9 punktas) ir kad „[…] Pareiškėjui tarpinis atsakymas pateiktas nebuvo, nes VMSA EOS SEP vedėjas […] turėjo daug užduočių ir tuo metu prisidėjo prie prioritetinių COVID-19 ligos valdymo priemonių įgyvendinimo” (pažymos 6.8 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierė akcentuoja, kad pirmiau minėtos priežastys (žmogiškųjų išteklių, darbo organizavimo problemos) neatleidžia Savivaldybės administracijos pareigūnų nuo tinkamo teisės aktų nuostatų laikymosi, taip pat ir tų, kurios susijusios su asmenų prašymų / skundų nagrinėjimo terminais. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas) vertintini kritiškai ne tik pirmiau minėtų Taisyklių 25, 26 nuostatų prasme, bet ir atsakingo valdymo, gero administravimo principų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant išvengti panašaus pobūdžio probleminių situacijų ateityje, Savivaldybės administracijos direktoriui teiktina rekomendacija;

11.2. tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad Pareiškėjas 2020-07-13 raštu pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti atsakymą į jo 2020-05-25 kreipimąsi ir pradėti administracinę procedūrą dėl minėto atsakymo nepateikimo laiku (toliau vadinama – 2020-07-13 kreipimasis) (pažymos 4.2, 6.9 punktai).

Atsižvelgdama į 2020-05-25 ir 2020-07-13 kreipimosi raštus, Savivaldybės administracija 2020-07-20 raštu Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) pateikė Pareiškėjui atsakymą (pažymos 6.13 punktas).

Tyrimo metu Seimo kontrolierei įvertinus Savivaldybės administracijos minėto 2020-07-20 atsakymo turinį nustatyta, kad Savivaldybės administracija  nepateikė aiškių ir konkrečių atsakymų į 2020-05-25 kreipimesi suformuluotus Pareiškėjo prašymus (pažymos 4.1 punkto 1–5 papunkčiai). Iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos (dokumentų) nenustatyta, kad Savivaldybės administracija būtų iš esmės nagrinėjusi 2020-05-25 kreipimesi pateiktus prašymus (klausimus) ir dėl jų priėmusi administracinius sprendimus arba motyvuotai paaiškinusi atsisakymo tai padaryti priežastis, kaip tai reglamentuojama Taisyklių 35.3 punkte (pažymos
7.2.1 punktas).

Kaip minėta, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto teisės normomis, Savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtina teikti Savivaldybės tarybai pasiūlymus (iniciatyvas), taip pat ir tuos, kurie susiję su vietinės rinkliavos už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti teisinio reglamentavimo tobulinimu. Iš 2020-07-20 atsakyme Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) pateiktos informacijos (paaiškinimų) nenustatyta, kad Savivaldybės administracija būtų įgyvendinusi Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ir teikusi Savivaldybės tarybai pasiūlymus apsvarstyti 2020-05-25 kreipimesi nurodytus probleminius aspektus, susijusius su vietine rinkliava už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims ir šių asmenų galimu diskriminavimu arba motyvuotai nurodžiusi priežastis, kodėl nagrinėjamu atveju tai daryti netikslinga.

Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktu raštu Savivaldybės administracija paaiškino, kad buvo rengiamas Nuostatų pakeitimo sprendimo projektas (pažymos 6.7 punktas). Akcentuotina, kad šią informaciją Savivaldybės administracija pateikė tik tyrimo metu Seimo kontrolierei, 2020-07-20 atsakyme Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) apie tai nepasisakoma. Be to, šis Savivaldybės administracijos teiginys (informacija) nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis (Savivaldybės administracija tyrimo metu Seimo kontrolierei nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog Savivaldybės tarybai buvo teikti tam tikri pasiūlymai dėl Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo keitimo (tobulinimo), Savivaldybės administracija darbo tvarka būtų inicijavusi pasitarimą 2020-05-25 kreipimesi išdėstytiems probleminiais aspektams svarstyti ir (arba) pan.). Įvertinus šiuo metu Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nenustatyta, kad minėtame teisės akte būtų įtvirtinti tam tikri pakeitimai, susiję su 2020-05-25 kreipimesi iškeltais probleminiais aspektais (dalimi jų) (pavyzdžiui, pakeistas zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribų išdėstymas, vietinės rinkliavos tarifai (dydžiai), numatytos naujos lengvatos gyvenamąją vietą Vilniaus miesto centre deklaravusiems asmenims ir (arba) pan.). Be to, iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nenustatyta, kad Savivaldybės administracija būtų inicijavusi 2020-05-25 kreipimesi nurodytų problemų alternatyvių sprendimų svarstymą, kur kitur (kitos vietose) Pareiškėjas ir kiti Vilniaus miesto centro gyventojai galėtų parkuoti savo automobilius (pavyzdžiui, už Vilniaus senamiesčio ribų ar pan.).

Tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija nurodė, kad „[…], nustatant vietinę rinkliavą svarbu suderinti skirtingų grupių interesus – tiek gyventojų (prie kurių gyvenamosios vietos nustatyta vietinė rinkliava), tiek atvykstančiųjų iš kitų vietų interesus, siekiant sureguliuoti eismo srautus, kad asmenys, atvykę į automobiliais apkrautas vietas, galėtų pasistatyti automobilius, ir skatinant asmenis naudotis alternatyviais susisiekimo būdais“ (pažymos 6.2 punktas). Seimo kontrolierė akcentuoja, kad Vilniaus miesto centre (įtraukiant ir Senamiestį) yra ne tik viešosios erdvės, tačiau ten taip pat yra ir gyvenama. Eismo srautų reguliavimo, parkavimo problema turi būti sprendžiama, tačiau nepaisyti ten gyvenančių asmenų interesų negalima, turi būti ieškoma balanso. Savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas, neatsižvelgus į vietos bendruomenės interesus, jų nuomonės net neišsiaiškinus, neapklausus, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, vietos savivaldos ir gero administravimo principų.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra pažymėjęs, jog „valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų“ (pažymos 8.2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo doktrinoje yra akcentavęs, kad „viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški“, taip pat kad „priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (pažymos 9.3 ir 9.4 punktai).

Darytina išvada, kad 2020-05-25 kreipimesi Pareiškėjo išdėstyti probleminiai aspektai, susiję su vietine rinkliava už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims (įtraukiant ir Pareiškėją), nebuvo tinkamai apsvarstyti, 2020-07-20 atsakyme Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) nenurodant konkrečių atsisakymo tai padaryti motyvų (teisinio ir faktinio pagrindo), kas vertintina kritiškai Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Taisyklių 35.3 punkte reglamentuojamų nuostatų, taip pat dėl įstatymo viršenybės, išsamumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, atsakingo valdymo, gero administravimo principų nesilaikymo.

Be to, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad Savivaldybės administracija 2020-07-20 raštu Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) teikė Pareiškėjui atsakymą ne tik į jo 2020-05-25 kreipimąsi, bet ir į 2020-07-13 prašymą. Vis dėlto tyrimo metu įvertinus minėto 2020-07-20 atsakymo turinį, nenustatyta, kad jame būtų pasisakyta dėl 2020-07-13 kreipimesi pateikto Pareiškėjo prašymo „pradėti tyrimą, kodėl įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ištirtas [2020-05-25 kreipimasis] ir nustatyti kaltininkus“ (pažymos 4.2 punktas). Tyrimo metu Savivaldybės administracija paaiškino, kad siūlyta „neinicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymo [VMSA EOS SEP vedėjui] ir apsiriboti žodiniu jo įspėjimu, ateityje rengiant atsakymus į pareiškėjų pranešimus, prašymus ir skundus griežtai laikytis teisės aktų nustatytų terminų“ (pažymos 6.9 punktas). Akcentuotina, kad šią informaciją Savivaldybės administracija pateikė tik tyrimo metu Seimo kontrolierei, 2020-07-20 atsakyme Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) apie tai nieko nepasisakoma. Savivaldybės administracija 2020-07-20 atsakyme tik abstrakčiai nurodė, kad atsiprašo Pareiškėjo už pavėluotai pateiktą atsakymą (pažymos 6.13.1 punktas), tačiau nepaaiškino Pareiškėjui, ar gavus 2020-07-13 kreipimąsi Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (pažymos 7.1.4 punktas) buvo pradėta administracinė procedūra dėl 2020-07-13 kreipimesi nurodytų aplinkybių, o, jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių (teisinis ir faktinis pagrindas), kas vertintina kritiškai ne tik Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų prasme, bet ir dėl įstatymo viršenybės, atsakingo valdymo, gero administravimo principų nesilaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Savivaldybės administracijos direktoriui teiktina rekomendacija;

11.3. tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Savivaldybės administracija gavo Pareiškėjo 2020-08-03 kreipimąsi, kuriuo asmuo skundė Savivaldybės administracijos 2020-07-20 raštą Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) ir prašė pradėti tyrimą dėl galimai netinkamo atsakymo į jo 2020-05-25 kreipimąsi (toliau vadinama – 2020-08-03 kreipimasis) (pažymos 4.3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2020-08-31 tarpiniu raštu Nr. A51-107727/20(3.3.2.26E-AD18) informavo Pareiškėją, kad Savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateikti pasiūlymai dėl 2020-08-03 kreipimesi nurodytų probleminių aplinkybių ir kad gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą pateiktiems pasiūlymams apie jų įgyvendinimą Pareiškėjas Savivaldybės administracijos bus informuotas papildomai.

Tyrimo metu Savivaldybės administracija taip pat paaiškino Seimo kontrolierei, kad Savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus atsakingi pareigūnai atliko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Pareiškėjui pavėluotai ir netinkamai pateikto Savivaldybės administracijos 2020-07-20 atsakymo Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24). Minėto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta Savivaldybės administracijos atsakingo valstybės tarnautojo veiklos trūkumų, atsižvelgiant į tai, jam skirtas žodinis įspėjimas (pažymos 6.10, 6.11 punktai). Taigi, pirmiau minėta informacija tik patvirtina Seimo kontrolierės tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų netinkamų veiksmų (neveikimo), susijusių su 2020-05-25 kreipimosi nagrinėjimu ir atsakymo į jį Pareiškėjui teikimu.

Apie atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Savivaldybės administracija informavo Pareiškėją 2020 metų rugsėjo mėn. raštu (tiksli rašto data ir numeris Seimo kontrolieriui nėra žinoma, nurodoma, kad atsakoma į 2020-08-03 skundą) (pažymos 6.14 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad Savivaldybės administracija tyrimo metu nepateikė Seimo kontrolierei tikslių minėto atsakymo Pareiškėjui metaduomenų;

11.4. kas sietina su Savivaldybės administracijos pakartotinio 2020-09-14 atsakymo Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS) į 2020-05-25 kreipimąsi turiniu, tyrimo metu nustatyta, jog jame, atsižvelgiant į 2020-05-25 kreipimesi nurodytus prašymus (pažymos 4.1 punkto 1–3 papunkčiai) tik išdėstytos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios Savivaldybės tarybos kompetenciją vietinių rinkliavų nustatymo srityje (pažymos 6.15.1 punktas), pateikta informacija apie Savivaldybės tarybos nustatytos vietinės rinkliavos rinkimo tikslus, Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo planą (pažymos 6.15.2–16.5.5, 6.15.9 punktai). Tapataus turinio paaiškinimus Savivaldybės administracija taip pat pateikė ir Seimo kontrolierei tyrimo metu (pažymos 6.1, 6.2, 6.3 punktai). Minėtame 2020-09-14 atsakyme taip pat abstrakčiai nurodyta, kad, Savivaldybės administracijos nuomone, Savivaldybės tarybos sprendimais nustatyto galiojančio teisinio reglamentavimo (Nuostatų) nėra pagrindo keisti / naikinti (pažymos 16.5.6 punktas).
Kas susiję su 2020-05-25 kreipimesi nurodytais kitais Pareiškėjo prašymais (pažymos
4.1 punkto 4 ir 5 papunkčiai), Savivaldybės administracija 2020-09-14 atsakyme
Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS) iš esmės atkartojo ankstesniame 2020-07-20 atsakyme
Nr. A63-100/20(3.2.1-AD24) pateiktą informaciją (pažymos 6.15.7 ir 6.15.8 punktai).

Taigi, darytina išvada, kad Pareiškėjo 2020-05-25 kreipimesi suformuluoti prašymai (pažymos 4.1 punkto 1–5 papunkčiai) nebuvo išnagrinėti iš esmės, išsamiai ir motyvuotai nepaaiškintos to priežastys (teisinis ir faktinis pagrindas), 2020-05-25 kreipimesi nurodyta pagrindinė problema, susijusi su vietine rinkliava už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims (įtraukiant ir Pareiškėją) ir šių asmenų galimu diskriminavimu, liko tinkamai neapsvarstyta (kaip minėta, tyrimo metu nenustatyta, kad Savivaldybės administracija būtų įgyvendinusi Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ir teikusi Savivaldybės tarybai pasiūlymus apsvarstyti 2020-05-25 kreipimesi nurodytus minėtus probleminius aspektus ir (arba) pagal kompetenciją būtų ėmusis kitų konkrečių priemonių 2020-05-25 kreipimesi išdėstytai problemai spręsti arba motyvuotai paaiškinusi atsisakymo tai padaryti priežastis).

Tokie Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) vertintini kritiškai Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Taisyklių 35.3 punkte reglamentuojamų nuostatų, taip pat dėl įstatymo viršenybės, išsamumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, atsakingo valdymo, gero administravimo principų nesilaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Savivaldybės administracijos direktoriui teiktina rekomendacija;

11.5. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierei taip pat rašė, jog „2020-09-14 iš Savivaldybės gavau elektroninį laišką su nuoroda, kad per ADOC aš galiu pasižiūrėti siunčiamą [Savivaldybės] dokumentą” [2020-09-14 raštą Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS), Seimo kontrolierės pastaba] ir kad, „kadangi minėtomis e-paslaugomis nesinaudoju, nesu įdiegęs tam reikiamų programų, todėl sekančią dieną [2020-09-15] […] paprašiau atsakymą atsiųsti paštu”, 2020-09-28 pakartotinai priminiau, kad dar negavau atsakymo į skundą“ (pažymos 2.7 punktas).

Vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, institucija dokumentus pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais ir dokumentai pareiškėjams teikiami dokumentų rinkiniais arba jų dalimis, pirmenybę teikiant dokumentų teikimui internetu arba elektroninių ryšių tinklais. To paties teisės akto 18 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad dokumentų ir dokumentų rinkinių teikimas internetu ar elektroninių ryšių tinklais turi būti patogus pareiškėjams juos priimti bei naudoti ir neturi būti reikalaujama iš pareiškėjo įsigyti specialios mokamos programinės įrangos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmiau minėtu Savivaldybės administracijos
2020-09-14 raštu Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS buvo teikiamas pakartotinis atsakymas į
2020-05-25 kreipimąsi. Minėtą atsakymą Savivaldybės administracija išsiuntė Pareiškėjui elektroniniu paštu, tačiau, remiantis Pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, 2020-09-14 raštas Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS buvo pateiktas nepatogiu būdu (elektroniniu formatu, reikalaujančiu turėti specialią programinę įrangą dokumentui priimti), kas vertintina kritiškai pirmiau minėtų Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų prasme.

Be to, remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija (dokumentais), Savivaldybės administracija 2020-09-14 raštą Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS išsiuntė Pareiškėjui paštu tik po to, kai asmuo 2020-09-15 ir 2020-09-28 elektroniniais laiškais kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas (paragindamas) tai padaryti (pažymos 4.4 ir 4.5 punktai). Be to, tyrimo metu Seimo kontrolierei kilo abejonių, kodėl į minėtą Pareiškėjo prašymą (atsiųsti Savivaldybės administracijos 2020-09-14 atsakymą Nr. A51-114550/20(3.3.2.26E-EIS paštu) buvo sureaguota tik praėjus beveik mėnesiui laiko (2020-10-12), t. y., Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto 2020-10-12 atsakymu elektroniniu paštu (pažymos 6.12, 6.16 punktai), ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad minėtas Pareiškėjo prašymas (pateikti Savivaldybės administracijos dokumentą (jau parengtą atsakymą) paštu), Seimo kontrolierės įsitikinimu, nereikalavo didelių Savivaldybės administracijos atsakingų valstybės tarnautojų laiko sąnaudų.

 

  1. Apibendrinant, Pareiškėjo skundas dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2020-05-25 bei kitus kreipimosi raštus, susijusius su rinkliava už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, ir teikiant atsakymus, pripažintinas pagrįstu pagal pažymos 11 punkte pateiktas išvadas.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant X 2020-05-25 ir kitus kreipimosi raštus, susijusius su rinkliava už automobilių stovėjimą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:

14.1. pakartotinai išnagrinėti X 2020-05-25 kreipimąsi, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiktti X išsamų bei motyvuotą atsakymą pagal 2020-05-25 kreipimosi turinį (atsakant į visus 2020-05-25 kreipimesi nurodytus klausimus / prašymus arba motyvuotai nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis (teisinį ir faktinį pagrindą), kartu paaiškinant, kaip bus (gali būti) sprendžiamos X 2020-05-25 kreipimesi nurodytos parkavimo vietų, rinkliavos dydžių, lengvatų (ne)teikimo problemos);

14.2. imtis organizacinių ir, prireikus, teisinių priemonių stiprinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų atsakymų į asmenų skundus / prašymus parengimo kontrolę, užtikrinant teisės aktuose įtvirtintų terminų laikymąsi;

14.3. imtis priemonių, kad ateityje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnams nagrinėjant asmenų skundus / prašymus, į juos būtų pateikiami išsamūs ir motyvuoti atsakymai pagal klausimo turinį (visa teiktina informacija (atsakymai į klausimus), nurodant visas skundo / prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo remtasi vertinant prašymo / skundo turinį), laikantis įstatymo viršenybės, išsamumo, savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, atsakingo valdymo, gero administravimo principų.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                          Milda Vainiutė