PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2-971
Data 2021-02-02
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama ir – Savivaldybė) administracijos tarnautojų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), kai, Pareiškėjo teigimu, nesprendžiamas klausimas dėl nuovažos / įvažos į Vilniaus <…> gatvės (toliau vadinama ir – <…> g.) į sodininkų bendrijai (s/b) „Y“ priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) įrengimo bei su tuo sietinos Pareiškėjo galimybės tinkamai tvarkyti buitines nuotekas užtikrinimo.

 

  1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierei, be kita ko, rašo:

2.1. „Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 25 d. raštas Nr. A-51-S1247/20 „Dėl problemos nuotekų tvarkyme“ ir 2020 m. gegužės 25 d. raštas Nr. A-51-68818/20 „Dėl reikiamos būklės įvažos“ […]. Šie skundžiami Vilniaus m. savivaldybės administracijos raštai turi biurokratiško atsirašinėjimo požymius, be to, nurodo turimą savivaldybės neigiamą požiūrį į lokalinius aplinkos kokybės gerinimo ir / ar jos apsaugos klausimo sprendimą, kai reikia panaudoti savivaldybės biudžeto lėšas, net ir tais atvejais, kai gyventojas praneša
apie savivaldybės samdyto darbų rangovo UAB „Z“ statybos darbų eigoje
padarytas technines kliūtis ir susidariusią problemą dėl nuotekų tvarkymo“ (šios ir kitų citatų
kalba netaisyta).

2.2 „Susirašinėjimo metu gauti duomenys nurodo, kad neatliktos būtinosios viešojo administravimo procedūros pagal rašytus prašymus / skundus, taip pat pažeisti LR viešojo administravimo reikalavimai užtikrinti skaidrumą, objektyvumą, teisingumą ir vengti piktnaudžiavimo tarnyba. Toks Vilniaus m. savivaldybės neveikimas man ir mano šeimos nariams sudaro neigiamas gyvenimo sąlygas ir riboja naudojimąsi gyvenamuoju namu, esančiu <…>, Vilniuje, dėl negalimumo tinkamai naudotis buities reikmėms įrengtomis nuotekų surinkimo talpyklomis, kai būtina turėti atitinkamas „išorinės aplinkos“ privažiavimo sąlygas, kai naudojantis vartotojo teisėmis perkamos viešosios paslaugos buitinių nuotekų tvarkymui. Skunde detaliau aprašytos daryto pažeidimo aplinkybės netiesiogiai turi įtakos žmogaus (-ių) higienos poreikių tenkinimo ribojimui ir neigiamai veikia žmonių sveikatą.“

2.3. „[…] Paminėtina, kad mano 2020 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. gegužės 5 d. kreipimasis į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių buvo susietas su būtinybe pranešti, kad blogai organizuotas ir atliktas vietinės reikšmės kelio – <…> gatvės remontas (taisymas), asfalto dangos tiesimas (paklojimas), iškeliant šios gatvės važiuojamosios dalies dangos plokštumos paviršių nuo buvusio įvažos paviršiaus taip, kad paaukštinimas tampa technine kliūtimi. Statybos darbų vykdymo eigoje, kelio įvažos vietoje atsiradusi techninė kliūtis įtakoja buitinių nuotekų išvežimo paslaugos teikimo sąlygas, nes esant netinkamai kelio įvažai (jos nesutvarkius) nėra galimybių privažiuoti transporto priemonei (autocisternai – nuotekų siurblinei, kuri technologiškai naudojama individualių nuotekų tvarkyme).“

2.4. „Pažymiu, kad Vilniaus m. merui 2020 m. gegužės 26 d. rašytame skunde nurodžiau, kad nagrinėjant mano 2020 m. balandžio 26 d. prašymą buvo nesilaikyta viešojo administravimo procedūrų, nenustatytos faktinės aplinkybės, nulėmusios techninės kliūties atsiradimą, be to, liko neatsakytas, nenagrinėtas mano prašyme nurodytas klausimas dėl nuotekų tvarkymo problemos „Kaip turėtų vykti buitinių nuotekų išvežimas ir tvarkymas, kai nusprendžiama, kad įvaža „neteisėta“ ir teigiama, kad toks privažiavimas iš <…> g. į bendrijos keliuką „negalimas“?“

2.5. „Vilniaus m. savivaldybės tarnautojai nepaaiškina, kaip atlikti privažiavimą į tą vietą, kur vykdomas išsiurbimas iš <…> namui priskirto buitinių nuotekų surinkimo talpyklų. Matyti, kad savivaldybės tarnautojai nuspręsdami neatlikti reikiamų viešojo administravimo procedūrų iš tikrųjų atskleidė savo išankstinį nusistatymą – šališką poziciją, kai neatliko būtinos procedūros dėl pareiškėjo paaiškinimų gavimo, nerinko kitų duomenų ir / ar netikslino „skundo“ aplinkybių, kokios apimties ir sudėtingumo yra problema, esant individualiam nuotekų tvarkymo būdui 2012 metais užbaigtame statyti <…> individualiame gyvenamajame name (kurio valdytojai – savininkai yra 4 fiziniai asmenys), po 2020 m. balandžio 16 d. atliktų statybos <…> gatvėje. Be to, nepaaiškino, kaip vertino 2020 m. balandžio 16–24 d. vykdytus
statybos darbus <…> gatvėje, ar įvykdytų darbų pasekmės turėjo įtaką tretiesiems asmenims dėl viešųjų paslaugų teikimo išsiurbiant ir transportuojant buitines nuotekas iš gyvenamojo namo <…>.“

2.6. „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 25 d. rašto Nr. A-51-81247/20 antraštė yra „Dėl nuotekų tvarkymo“, tačiau rašte išdėstytas tekstas nesuteikė jokios informacijos ir nenurodė, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 str. 14 p. patikrino, organizavo ir koordinavo nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje po atliktų <…> gatvės remonto darbų.“

2.7. „Jeigu būtų atliktas vietos faktinių aplinkybių patikrinimas, tai matytųsi, kokio išdėstymo yra s/b Y žemės sklypo Nr. <…> teritorijos apželdinimas, kurioje vietoje pradėta vykdyti naujo statinio statyba ir yra įrengtos tvoros. Pilnos informacijos surinkimas savivaldybės tarnautojams ir savivaldybės administracijos direktoriui / jo pavaduotojui leistų objektyviau vertinti situaciją ir jie sužinotų, kad <…> namo buitinių nuotekų rezervuarų (talpyklų) vieta yra nutolusi nuo vietos, kuri rašte įvardinama kaip įvažiavimas į <…> žemės sklypą. Žinomos faktinės aplinkybės nurodo, kad išorinių buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikime naudojama įranga ir technika negalėtų privažiuoti ir pakloti išsiurbimo žarnos iki toliausiai įrengtos nuotekų surinkimo talpyklos.“

2.8. „[…] Vilniaus m. savivaldybės administracijos raštu pateiktas atsisakymas sutvarkyti įvažą į <…> gatvę, kai būtina panaikinti techninę kliūtį išorės buitinių nuotekų paslaugų teikime, nėra tinkamai motyvuotas, todėl viešojo administravimo procedūros metu ruoštą raštą vertinu kaip atliktą biurokratinį atsirašinėjimą, netiesiogiai nurodantį dėl savivaldybei priskirtų savarankiškų funkcijų nevykdymo, nes nebuvo priimta jokių sprendimų dėl nuotekų tvarkymo organizavimo ir miesto gatvės eksploatavimo klausimų sureguliavimo taip, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai.“

2.9. „Paminėtina, kad turėtas telefoninis pokalbis su savivaldybės darbuotoja O. L. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini] leidžia daryti prielaidas, kad „prieštaravimus“ tokios įvažos sutvarkymui yra išreiškęs vienas iš kaimyninio namo [pastaba: duomenys neskelbtini] savininkų R. J. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini], kuris yra s/b Y valdymo organo narys, todėl ši darbuotoja pateikė savo siūlymą kreiptis į s/b Y, nes, jos manymu, tik bendrijos valdymo organas turi teisę atstovauti ir išreikšti žemės sklypo Nr. <…> savininko poziciją dėl privažiavimo į bendrijos vidaus keliuką. […].“

2.10. „Susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės meru R. Šimašiumi teikia nuorodą, kad savivaldybės darbuotoja galimai piktnaudžiauja užimama padėtimi ir galimai veikia kito asmens naudai, pavyzdžiui:

– sudaro sąlygas UAB „Z“ iš gyventojų gauti papildomų užsakymų įvažų sutvarkymui į <…> gatvę (materialinis interesas), nes tokių darbų apimčių neįtraukė į <…> g. remonto darbų sąmatą;

– atstovauja R. J. interesams […];

– tenkinti savisaugos poreikį ir parodyti tarnybinį reikšmingumą (požymiai dėl interesų konflikto), kai, pagal pareigybinį aprašymą būdama atsakinga darbuotoja už <…> gatvės priežiūros organizavimą, iš X nuolatinai gauna prašymus dėl N. Vilnios seniūnijos teritorijoje esančių miesto gatvių tvarkymo, pvz.: X 2020 m. birželio 10 d. ir 17 d. teikti dokumentai su paaiškinimais nebuvo prijungti prie 2020 m gegužės 26 d. registruoto prašymo Nr. A97-1478/20;

– savivaldybės darbuotojo (valstybės tarnautojo) įgaliojimų viršijimo, kai gyventojo prašymą dėl nuotekų tvarkymo problemos nagrinėja darbuotojas, kurio veiksmai yra skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui A. B., be to, darbuotojas neturi tam įgaliojimų pagal darbuotojo pareigybinius aprašymus, nėra įgijęs žinių (specialybės kvalifikacijos) ir darbo patirties individualių buitinių nuotekų tvarkymo srityje;

– sąžiningumo ir nešališkumo principų pažeidimas, nes priimant sprendimus O. L. nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo, nors jos veiksmus aš skundžiau, tai nesudarė sąlygų savivaldybės darbuotojui būti objektyviu, vengti asmeniškumo, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir neparodyti išskirtinio dėmesio atskiriems asmeninis ar jų grupėms;

– netinkamas veikimas ir / ar neveikimas, kuris neleidžia subjektams įgyvendinti administracinės paskirties sutarčių ir prievolių dėl buitinių nuotekų transportavimo.“

2.11. „Anksčiau minėtų aplinkybių pagrindu, manau, kad LR viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja administracinių paslaugų teikimą, kurio taikymas turi atitikti atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus, kurie detaliau reglamentuoja viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nustatydami konkrečias viešojo administravimo subjekto galimas atlikti funkcijas. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė turi įstatymu priskirtas funkcijas organizuoti ir koordinuoti geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo klausimus, savivaldybės teritorijoje organizuoti eismą taip, kad nebūtų varžomos vartotojo teisės ir pažeidžiamas viešasis interesas, o savo veikloje elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad nebūtų padaryta žala ir patirti nuostoliai trečiųjų asmenų.“

2.12 „Laikau, kad pateiktas prašymas, kuriuo prašiau pašalinti techninę kliūtį, neleidžiančia naudotis s/b Y bendrojo naudojimo keliuku ir trikdančią individualų buitinių nuotekų tvarkymą, yra neišnagrinėtas. Savivaldybės užsakymu atliktų statybos darbų metu sukurta techninė kliūtis liko nepašalinta, o iš savivaldybės gauti atsakymai yra tik biurokratinis atsirašinėjimas, nes savivaldybės valdininkams žinoma, kad rašte teiktas jų pasiūlymas dėl nuotekų tvarkymo problemos man kreiptis į s/b Y niekaip negalėtų padėti išspręsti klausimo dėl techninės kliūties pašalinimo, nes tokia kliūtis padaryta <…> gatvės aptarnavimo „raudonųjų linijų“ zonos dalyje ir tai padarė savivaldybės užsakymo rangovai – UAB „Z“. […].“

 

  1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierės prašo:

„[…] atlikti patikrinimą ir duoti pavedimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išnagrinėti mano prašymą ir pavesti įstatymų patikėtas savarankiškas vietos savivaldos funkcijas vykdyti taip, kad būtų sutvarkyti <…> gatvės važiuojamosios dalies ir jos sudėtinės dalies kelkraščiai ir įvažos, tame tarpe, ir įvaža į s/b Y priklausantį vidaus keliuką, esantį tarp sklypų <…> ir <…> […], taip, kad vietos gyventojams nebekiltų problemų su individualiu buitinių nuotekų tvarkymu.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iš Pareiškėjo kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:

4.1. Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio tarnautoja O. L. 2020 m. balandžio 21 d. el. laiške Pareiškėjui nurodė, jog „[…] <…> g. nėra priduota, būtinai atsižvelgsime į Jūsų pastabas. Nuovažas kurias praleido rangovai įrengs būtinai. Dar turi būti sutvarkyti kelkraščiai“;

4.2. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 4 d. kreipimesi į Savivaldybės administraciją buvo aprašyta susidariusi faktinė padėtis po AB „Z“ atliktų <…> g. asfaltavimo darbų, kai dėl neįrengtos nuovažos / įvažos į SB „Y“ priklausantį žemės sklypą (-o) (kadastro Nr. <…>) Pareiškėjui buvo apribotos buitinių nuotekų išvežimo iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) galimybės. Šiame savo kreipimesi Pareiškėjas Savivaldybės administracijai akcentavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad SB „Y“ teritorijoje nėra numatyta tiesti centralizuotų miesto nuotekų tinklų, Savivaldybės administracija turi užtikrinti, kad nebūtų sudaroma kliūčių „[…] toliau naudotis ankstesniu keliuku, besijungiančiu su <…>, kai išsiurbtas buitines nuotekas reikia autocisternomis išvežti į UAB Vilniaus vandenys, t. y. po <…> g. važiuojamosios dalies pakėlimo buvusi įvaža turėjo būti sutvarkyta taip, kad nuotekų išvežimo autocisternos galėtų įvažiuoti į <…> g. […]“.

Be to, kreipimesi Pareiškėjas rašė, kad „[…] ši problema susidarė tik dėl savivaldybės blogai organizuotų darbų ir negebėjimo laiku sureaguoti į pranešimus, teiktus el. paštu savivaldybės darbuotojai O. L. […]“, ir prašė „[…] įpareigoti kaip įmanoma greičiau išspręsti įvažos į <…> g. sutvarkymo klausimą“;

4.3. Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. rašte Nr. A51-68818/20(3.3.2.26E-UK), parengtame Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus tarnautojos O. L., Pareiškėjui, be kita ko, buvo nurodyta:

„[…] Atsakydami į Jūsų 2020 m. balandžio 26 d. reg. Nr. A97-13518/20(3.3.2.13K-AD24), 2020 m. balandžio 30 d. reg. Nr. A97-14134/20(3.3.2.13K-AD24), 2020 m. gegužės 4 d.
reg. Nr. A97-14414/20(3.3.2.13K-AD24), 2020 m. gegužės 7 d. reg. Nr. A97-14825/20(3.3.2.13K-AD24), 2020 m. gegužės 7 d. reg. Nr. A97-14781/20(3.3.2.13K-AD24), 2020 m. gegužės 8 d.
reg. Nr. A97-14998/20(3.3.2.13K-AD24) pateiktus prašymus informuojame, kad <…> gatvės atkarpos nuo <…> gatvės iki <…> gatvės remonto projektas yra parengtas pagal kapitalinio remonto aprašą Nr. UL-20-0117/4 numatant nuovažų įrengimą apie 0,3 m.

Pažymime, kad nuovaža į Jūsų valdomą sklypą <…> (kad. Nr. <…>) buvo įrengta. Reikalavimas įrengti nuovažą į sklypą kadastrinis Nr. <…> yra nepagrįstas […]. Šiuo atveju sklypo savininkas yra sodininkų bendrija „Y“, kuris informavo, kad žemės sklypo plane nėra numatyta įvaža į sklypą iš <…> gatvės. Servitutai, esantys sklype, numatyti lygiagrečiai <…> ir <…> ajai gatvėms.

[…] dėl įvažos įrengimo į sodininkų bendrijos „Y“ valdomą žemės sklypą siūlome kreiptis į SB „Y“ valdybą. […].“

Pastebėtina, kad šiame Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus rašte jokio siūlymo Pareiškėjui dėl būdų, kaip jis (pasikeitus padėčiai) galėtų realizuoti savo galimybes tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, nebuvo pateikta;

4.4. Pareiškėjas el. paštu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui A.B. 2020 m. gegužės 29 d. pateikė skundą (reg. 2020 m. birželio 2 d., Nr. A60-94/20(69732), kuriame, be kita ko, nurodė:

„[…] kreipiausi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių su skundu, kuris registruotas 2020-05-27 dok. reg. Nr. A50-16314/20, dėl neteisingai ir neskaidriai nagrinėto mano prašymo pakartotinio nagrinėjimo, jo nagrinėjimą pavedant kitam struktūriniam padaliniui ir kompetentingam savivaldybės tarnautojui, gebančiam įvertinti ir spręsti problemas dėl gyventojų buitinių nuotekų tvarkymo organizavimo, kai miesto teritorijoje nėra UAB Vilniaus vandenys eksploatuojamų centralizuotų nuotekų tinklų.

Esu informuotas, kad dokumentų valdymo sistemose yra rezoliucija skundo nagrinėjimą pavesti Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyriui. Tačiau man tapo žinoma, kad šis atsakingas padalinys nėra perėmęs skundo nagrinėjimui visos medžiagos iš Eksploatacijos poskyrio ir negali sudaryti sąlygų man susipažinti su ankstesnio nagrinėjimo medžiaga. […]“;

4.5. Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. birželio 25 d. rašte Nr. A51-81247/20(3.3.2.26E-UK) „Dėl problemos nuotekų tvarkyme“ Pareiškėjui buvo nurodyta, kad šis raštas parengtas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu atsakant į Pareiškėjo prašymus. Šiame Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio atsakyme Pareiškėjui pateikta ta pati informacija kaip ir Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. rašte Nr. A51-68818/20(3.3.2.26E-UK) Pareiškėjui, tik papildomai akcentuojant, kad „[…] Savivaldybė deja neturi teisinio pagrindo šiai įvažai / nuovažai įrengti.“ Pažymėtina, kad jokio siūlymo Pareiškėjui dėl būdų, kaip jis (pasikeitus padėčiai) galėtų realizuoti savo galimybes tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, nebuvo nurodyta;

4.6. Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. liepos 13 d. rašte Nr. A51-87849/20(3.3.2.26E-INF) „Dėl pateikiamų dokumentų prie prašymo Nr. A50-16314/20. Dėl ribojimo naudotis nuotekų išvežimo paslaugomis. Dėl atsakymo pateikimo“ (rengėja – Eksploatacijos poskyrio tarnautoja O. L.) Pareiškėjui buvo paaiškinta:

„Atsakydami į Jūsų 2020-06-10 prašymą Nr. A97-18839/20(3.3.2.13K-AD24) ir
2020-06-17 paklausimą Nr. 19621/20(3.3.2.13K-AD24) informuojame, kad Jūsų
pateiktas prašymas bei jo priedai užregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje @vilys.“

 

  1. Seimo kontrolierė dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti skundžiamos institucijos paaiškinimus dėl Pareiškėjo skunde nurodytos situacijos.

Paklausime Seimo kontrolierė Savivaldybės administracijos, be kita ko, prašė: patvirtinti arba paneigti Pareiškėjo skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes, kad Pareiškėjo 2020 m. gegužės 27 d. skundas buvo perduotas nagrinėti Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyriui, bei nurodyti, koks Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys išnagrinėjo Pareiškėjo 2020 m. gegužės 27 d. skundą ir pateikė jam atsakymą; informuoti, ar Pareiškėjo 2020 m. gegužės 27 d. skunde Vilniaus miesto merui ir 2020 m. gegužės 29 d. skunde Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui nurodytų aplinkybių pagrindu Savivaldybės administracijoje buvo pradėta administracinė procedūra; paaiškinti, kodėl visus Pareiškėjo kreipimusis, prašymus ir skundus nagrinėjo bei atsakymus į juos rengė Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio tarnautoja O. L., nors, remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, skundą yra draudžiama perduoti nagrinėti viešojo administravimo subjekto padaliniui ir (ar) tarnautojui, kurio veiksmai yra skundžiami, o Pareiškėjo skundo esmė buvo susijusi ne tik su Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriui priskirtomis funkcijomis; informuoti, ar Savivaldybės administracijoje buvo vertintos Pareiškėjo 2020 m. gegužės 4 d. kreipimesi ir 2020 m. gegužės 29 d. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio tarnautojos O. L. šališkumu nagrinėjant Pareiškėjui aktualų klausimą dėl nuovažos / įvažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) įrengimo; informuoti, ar prieš Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio tarnautojai O. L. 2020 m. balandžio 21 d. el. laišku teikiant atsakymą Pareiškėjui buvo įvertintas informacijos dėl galimai rangovo AB „Z“ pagal kapitalinio remonto aprašą Nr. UL-20-0117/4 neįrengtų nuovažų / įvažų pagrįstumas / nepagrįstumas; paaiškinti, kodėl vėlesniais Savivaldybės administracijos atsakymais Pareiškėjui buvo nurodoma nesant galimybės įrengti nuovažą / įvažą į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. <…>; informuoti, ar Pareiškėjo kreipimosi raštuose, prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkinių, susijusių su nuovažos / įvažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) įrengimu, patikrinimui buvo atliktas Pareiškėjo skundo aplinkybių patikrinimas vietoje; nurodyti, koks subjektas bei kokiais duomenimis / informacija / dokumentais remiantis <…> gatvės atkarpos nuo <…> gatvės iki <…> gatvės kapitalinio remonto apraše Nr. UL-20-0117/4 suprojektavo (numatė) nuovažas / įvažas į konkrečius žemės sklypus; paaiškinti, kodėl nei viename iš savo atsakymų Savivaldybės administracija nevertino Pareiškėjo nurodytų aplinkybių tuo aspektu, jog nuovažos / įvažos neįrengimas į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) galimai apribojo Pareiškėjo galimybes patekti prie Pareiškėjo žemės sklype (kadastro Nr. <…>) įrengtų buitinių nuotekų surinkimo talpyklų; paaiškinti, kodėl Savivaldybės administracija Pareiškėjui nepasiūlė jokio jam aktualios problemos dėl patekimo prie buitinių nuotekų surinkimo talpyklų sprendimo būdo; nurodyti, koks, Savivaldybės administracijos nuomone, Pareiškėjui aktualios problemos sprendimo būdas šiuo metu yra tinkamiausias ir paprasčiausiai įgyvendinamas.

 

  1. Teikdama atsakymą į Seimo kontrolierės paklausimą, Savivaldybės administracija paaiškino:

6.1. „[…] 2020 m. gegužės 27 d. gautas X Savivaldybės merui adresuotas skundas Nr. A50-16314/20 „Dėl ribojimo naudotis nuotekų išvežimo paslaugomis“, kuris pagal kompetenciją perduotas nagrinėti Savivaldybės administracijai. Skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjas nesutinka su 2020 m. gegužės 25 d. Infrastruktūros skyriaus atsakymu, mano, kad nebuvo įvertintos faktinės aplinkybės, jog jis apie 20 metų naudojasi ginčijamu keliuku ir kad s/b [pastaba: sodininkų bendrija „Y“] 2005 metais susirinkime priėmė sprendimą išpirkti keliuką, o jis, kaip bendrijos narys, faktiškai naudojosi privažiavimo keliuku, esančiu greta jo sklypo. Iki gatvės renovacijos nuotekų vežėjams nebuvo kliūčių privažiuoti prie nuotekų įrenginių. X prašė skirti nešališką specialistą jo prašymų pakartotiniam nagrinėjimui, apklausti jį ir patikrinti situaciją vietoje. Taip pat pareiškėjas prašė pateikti nagrinėjimo medžiagos ir Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo
Nr. 1-1421 kopijas. Dar negavęs atsakymo į anksčiau nurodytą skundą, 2020 m. birželio 2 d. X kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus
(reg. Nr. A60-94/20(69732)) informuodamas, kad kreipėsi į miesto merą su skundu dėl neteisingai ir neskaidriai nagrinėto jo prašymo pakartotinio nagrinėjimo, pavedant tai kitam kompetentingam struktūriniam padaliniui, ir prašė sudaryti sąlygas susipažinti su ankstesnio nagrinėjimo medžiaga. Jam kyla abejonės, ar skundo nagrinėjimo metu patikrinimo medžiaga nebus keičiama ir / ar papildyta naujais duomenimis. Mano, kad Eksploatacijos poskyrio vadovas G. K. N. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini] turėjo išankstinį nusistatymą, o galbūt ir dėl jam daromos kitų asmenų įtakos, teigė, kad privažiavimo keliuko nebuvo. Prašė 2020 m. gegužės 27 d. skundą Nr. A50-16314/20 pavesti nagrinėti Šilumos ir vandens ūkio poskyriui. 2020 m. birželio 10 d. pareiškėjas Infrastruktūros skyriui pakartotinai atsiuntė savo raštuose minimą 2005 m. liepos 3 d. sodininkų bendrijos „Y“ narių susirinkimo protokolo išrašą (susirinkime X atliko sekretoriaus funkciją) ir interneto svetainės Maps.lt erdvinio savo ir aplinkinių sklypų vaizdo nuotrauką (reg. Nr. A97-18839/20(3.3.2.13K-AD24).“

6.2. „Atsakant į 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. A60-94/20(69732) pareiškėjui 2020 m. birželio 16 d. pateiktas Infrastruktūros skyriaus atsakymas Nr. A63-87/20(3.2.1E-AD24) (pasirašė skyriaus vedėjas V. P. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini]), kuriame X informuotas, kad Infrastruktūros skyrius yra atsakingas už gatvių priežiūrą, tiesimą bei planavimą. Oficialiame plane nėra numatyta įvažiavimo kelio į sklypą iš <…> gatvės. Bet koks inžinerinis infrastruktūros sprendinys minėtame sklype gali būti vykdomas tik s/b valdymo organų sprendimu, jį suderinus su atitinkamomis miesto institucijomis ir apmokamas bendrijos lėšomis. Bendrija jokių sprendimų dėl tokių infrastruktūros sprendinių nėra priėmusi, pareiškėjui jokių įgaliojimų nei priimti tokius sprendimus, nei juos organizuoti ir vykdyti nėra suteikusi. Šį sklypą nuo <…> gatvės jau daugiau nei 30 metų skiria tinklinė tvora. Taip pat bendrijos valdybos teigimu, nuo 2013 m., kai šis sklypas tapo Bendrijos nuosavybe, iš pareiškėjo gyvenamojo namo (<…>) nebuvo vežamos fekalijos per šią sodininkų bendrijai priklausančią teritoriją, taip pat X nepateikė bendrijai prašymo leisti naudotis žemės sklypu fekalijų iš jo namo išvežimui.“

6.3. „2020 m. birželio 17 d. pareiškėjas Infrastruktūros skyriui ir Savivaldybei pakartotinai atsiuntė 2005 m. liepos 3 d. s/b „Y“ narių susirinkimo protokolo išrašą (raštai reg. Nr. A97-19621/20(3.3.2.13K-AD24) ir Nr. A97-19638/20(3.3.2.13K-AD24)) bei teiravosi, kada planuojama pateikti atsakymą į 2020 m. gegužės 27 d. prašymą Nr. A50-16314/20.

2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 17 d. atsiųsti dokumentai pareiškėjo prašymu buvo užregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje Avilys, apie tai jis informuotas 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. A51-87849/20(3.3.2.26E-INF).“

6.4. „Į 2020 m. gegužės 27 d. gautą X skundą Nr. A50-16314/20 Infrastruktūros skyrius 2020 m. birželio 25 d. atsakė raštu Nr. A51-81247/20(3.3.2.26E-INF) (rengėja O. L., pasirašė skyriaus vedėjas V. P.). Pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas, kad, asfaltuojant <…> gatvę, nuovaža / įvaža į jo nuosavybės teise valdomą sklypą <…> buvo įrengta. Reikalavimas įrengti nuovažą į sklypą kadastrinis Nr. <…> yra nepagrįstas (nurodyti motyvai), be to, su tuo nesutinka sklypo savininkas – SB „Y“. Rašte taip pat pateikta Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1424 nuoroda Savivaldybės internetinėje svetainėje.“

6.5. „2020 m. liepos 28 d. X kreipėsi į Savivaldybės merą raštu „Dėl neveikimo tvarkant gyventojų buitines nuotekas Vilniaus m. savivaldybėje“ (reg.
Nr. A50-22915/20), kuris taip pat buvo adresuotas Seimo narei M. N.. Rašte prašoma įvertinti tai, kad Savivaldybės administracija vengia parengti techninius projektus ir artimiausiu metu įrengti miesto tinklus dėl geriamojo vandens ir centralizuoto nuotekų šalinimo s/b „Y“, pavedant šias paslaugas teikti Savivaldybės tarybos paskirtam viešajam tiekėjui UAB „Vilniaus vandenys“. Neseniai atlikti <…> ir kt. gatvių asfaltavimo darbai rodo, kad Savivaldybė neturi planų vietos gyventojus aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu iš <…> vandenvietės ir įdiegti aplinkai saugų nuotekų tvarkymo būdą bent 5 metų laikotarpyje, mažai tikėtina, kad naujai asfaltuotos gatvės būtų perkasamos dėl nuotekų požeminio vamzdyno paklojimo. UAB „Vilniaus vandenys“ parengta atrankos metodika dėl nuotekų tinklo plėtros, kuri miesto Tarybos nėra patvirtinta, yra neobjektyvi ir stabdo naujų gyvenamųjų namų statybą Vilniaus miesto sodininkų bendrijose. Bendrijose gyvenantys žmonės įstumti sudėtingą padėtį, tuo naudojasi Savivaldybės darbuotojai ir asfaltuojant <…> gatvę „panaikino buvusią įvažą prie pareiškėjo sklypo, taip sudarė techninę kliūtį dėl individualių nuotekų tvarkymo ir pablogino gaisrinės saugos padėtį, tik todėl, kad s/b „Y“ sklypo plane nėra nužymėtas įvažiavimas į gatvę. Rašte prašoma pasidomėti situacija dėl nuotekų tvarkymo klausimų nusprendimo. Prašymas 2020 m. liepos 30 d. perduotas nagrinėti Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjui I. K [pastaba: asmens duomenys neskelbtini].

2020 m. rugpjūčio 24 d. X pateiktas Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio atsakymas „Dėl nuotekų tinklo plėtros“ (pasirašė vedėjas K. K. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini]) Nr. A51-105220/20(3.3.2.26E-ENE), kuriame išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2020 m. liepos 28 d. rašte iškeltus klausimus. […].“

6.6. „[…] Teisinių pagrindų nušalinti nuo X prašymų ir skundų nagrinėjimo Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio vyriausiąją specialistę O. L. nenustatyta. Tyrimo metu negauti jokie duomenys, patvirtinantys bet kokį jos suinteresuotumą, neobjektyvumą arba keliantys interesų konfliktą, o pareiškėjo prielaidos ir nepasitenkinimas parengtu atsakymu į 2020 m. gegužės 27 d. gautą jo skundą Nr. A50-16314/20 nėra pagrindas nušalinti. Pažymėtina, kad nepasitenkinimą O. L. galimu išankstiniu nusistatymu X pradėjo reikšti dar negavęs atsakymo, tačiau, iš anksto numanydamas, kad jis bus „subjektyvus“ ir „biurokratiškas“. Taigi, nenustatyta jokių kliūčių minėtiems valstybės tarnautojams ir toliau nagrinėti pareiškėjo prašymus, jei jie nėra susiję su įvažos į gretimą sklypą (kadastro Nr. <…>) įrengimu. Tačiau, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo skundai, gauti po to, kai buvo pateiktas 2020 m. gegužės 25 d. atsakymas Nr. A51-68818/20(3.3.2,26E-MF), neturėjo būti perduoti nagrinėti O. L.

Atkreiptinas dėmesys, kad struktūrinių padalinių sprendimai ir raštai gali būti skundžiami įstaigos vadovui, todėl atsakymai dėl minėtų skundų turėjo būti teikiami Savivaldybės administracijos direktoriaus parašu.“

6.7. „[…] Pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. sutarties Nr. A62-120/17(3.10.4-TD2) dėl Vilniaus miesto gatvių dangos remonto, naudojant stabilizuojančius priedus pagrindams įrengti bei pagrindų regeneravimo šaltuoju būdu kelyje, 3.3 punktą Leidimų ir licencijų, reikalingų Sutarties tinkamam vykdymui, gavimas, paprastojo / kapitalinio remonto darbų aprašo parengimas taip
pat yra priskiriami darbams. Kapitalinio remonto aprašą Nr. UL-20-0117/4 parengė
UAB „T“.

[…] Informuojame, kad pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. sutartį Nr. A62-120/17(3.10.4-TD2) dėl Vilniaus miesto gatvių dangos remonto, naudojant stabilizuojančius priedus pagrindams įrengti bei pagrindų regeneravimą šaltuoju būdu kelyje, nuovažų įrengimas nenumatytas. Todėl kapitalinio remonto apraše Nr. UL-20-0117/4 nėra projektuojamos. Pažymime, kad Infrastuktūros skyrius, ketindamas užtikrinti važiuojamosios dalies briaunos sustiprinimą, rangovams pateikdamas projektavimo užduotį nurodo numatyti nuovažų praplėtimą iki gatvės raudonųjų linijų arba iki suformuotų sklypų.

2020 m. balandžio mėn. AB „Z“ atlikus <…> gatvės trasos asfaltavimo darbus, tačiau kol darbai nebuvo baigti, buvo gautas s/b „U“ valdybos narių skambutis, kad atliekant asfaltavimo darbus <…> g. neįrengė įvažų įrengimus į <…> ir <…> gatves. Susisiekus su rangovu jis informavo, kad darbai nėra baigti, jie šiuo metu darbuojasi kitoje gatvėje, ir nurodė, kad įvažas į <…> ir <…> gatves praplės iki raudonųjų linijų ribos.

2020 m. balandžio 20 d. X elektroniniu laišku kreipėsi į Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos skyriaus vyriausiąją specialistę O. L. dėl nuovažos reikalingumo tarp sklypų <…> ir <…> ir į <…> g. […] pareiškėjas buvo informuotas, kad darbai nėra baigti ir numatyta įrengti kelkraščius bei nuovažas.

Rangovai įrengė nuovažas ties išvažinėtais sklypais bei sankirtomis su gatve. X suklaidinus rangovą, buvo vykdomi paruošiamieji darbai nuovažai praplėsti raudonųjų linijų ribose tarp sklypų <…> ir <…>, tačiau atvykęs s/b „Y“ valdybos pirmininkas paprieštaravo įvažos įrengimui ir informavo, kad žemės sklypo plane nuovaža iš <…> gatvės nenumatyta ir jos niekad nebuvo.“

6.8. „[…] Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjas K. K. informavo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo nuvykęs prie <…>. Apžiūros metu nustatyta, kad nėra kliūčių privažiuoti prie pareiškėjo sklypo iš <…> gatvės pusės. Vizualiai iki galimos nuotekų talpyklos vietos yra apie 30 m atstumas. Pažymėjo, kad nuotekų vežėjai naudoja surinkimo žarnas (pvz., UAB „Vidurys“ surinkimo žarnų ilgis iki 160 m.), o tai leidžia siurbti nuotekas net nenuvažiavus iš gatvės. […]

2020 m. rugsėjo 25 d. Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyris kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių prašydamas patikrinti, ar X turi nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, ar tvarkingai priduoda nuotekas tvarkytojams, turi sutartį ir išvežimą patvirtinančius dokumentus. […] Pažymėtina, kad į nevienkartinius Infrastruktūros skyriaus atstovų prašymus pateikti sutartį su nuotekų tvarkytoju X nereagavo ir sutarties
kopijos nepateikė.“

6.9. „X, reikalaudamas suteikti jam galimybę tvarkyti nuotekas, nebuvo pateikęs sutarties su nuotekų vežėju. Pažymime, kad esant poreikiui nėra kliūčių privažiuoti prie pareiškėjo sklypo iš <…> gatvės pusės, taip pat nuotekų vežėjai naudoja surinkimo žarnas (pvz., UAB „Vidurys“ surinkimo žarnų ilgis iki 160 m), o tai leidžia siurbti nuotekas net nenuvažiavus iš gatvės.

Nors savo prašymuose ir skunduose X nurodo, kad, išasfaltavus <…> gatvę gyventojai neteko galimybės tinkamai tvarkyti nuotekas, Savivaldybės administracija negavo kitų asmenų pareiškimų, kurie tai patvirtintų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas sprendžia asmeninę problemą ir daro tai piktnaudžiaudamas savo teise: žinodamas, kad neturi SB „Y“ įgaliojimo, kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl infrastruktūros bendrijos sklype plėtros savo poreikiams tenkinti ir įtraukdamas Savivaldybės administraciją į klausimų, kurie spręstini civilinio proceso tvarka, sprendimą. Savo skunduose pareiškėjas nurodė ir tikrovės neatitinkančių faktų (pvz., 2020 m. liepos 28 d. rašte merui Nr. A50-22915/20 teigiama, kad „panaikinta buvusi įvaža“).

6.10. Savivaldybės administracija informavo, kad, institucijos nuomone, Pareiškėjas turėtų kreiptis į SB „Y“ valdybą su pasiūlymu rengti jai priklausančio sklypo (Nr. <…>) techninį projektą įvažai įrengti iš <…> gatvės.

 

  1. Kartu su pateiktais paaiškinimais Savivaldybės administracija Seimo kontrolierei pateikė dokumentus, iš kurių, be kita ko, nustatyta:

7.1. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. el. laiške, adresuotame Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus tarnautojai O. L., prašė „[…] sudaryti sąlygas susipažinti su nagrinėjimo metu surinktais dokumentais, kurie reglamentavo ir leido UAB Z atlikti <…> gatvės remonto darbus […]“. Taip pat Pareiškėjas prašė „[…] pranešti, kokiu būdu ir kada bus sudarytos sąlygos man susipažinti su nagrinėjama medžiaga“. To paties Pareiškėjas prašė ir savo 2020 m. gegužės 8 d. el. laiške Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus tarnautojai O. L.
(reg. Nr. A97-14998/20(3.3.2.13K-AD24);

7.2. Pareiškėjas el. laiške, adresuotame Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjui G. K N. (Savivaldybės administracijoje registruotas 2020 m. gegužės 7 d., reg. Nr. A97-14825/20(3.3.2.13K-AD24) pateikė prašymą nušalinti Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus tarnautoją O. L.;

7.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui pateikė skundą „Dėl ribojimo naudotis nuotekų išvežimo paslaugomis“. Šiame savo skunde Pareiškėjas prašė „[…] skirti nešališką savivaldybės tarnautoją mano anksčiau teiktų prašymų nagrinėjimui […], taip pat naujai atliekamos procedūros metu mane apklausti ir pavesti faktines aplinkybes tikrinti vietoje. […]“;

7.4. nors Pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto merą, tačiau atsakymas Pareiškėjui buvo parengtas ir pateiktas Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. A51-81247/20(3.3.2.26E-INF);

7.5. Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. raštu (reg. Nr. A60-94/20) kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją A. B., reikšdamas savo abejones dėl Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjo G. K. N. šališkumo nagrinėjant jo kreipimusis, prašydamas perduoti su jo ankstesnių prašymų (skundų) nagrinėjimu susijusią medžiagą Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyriui ir „[…] leisti man susipažinti su nagrinėjimo medžiaga […]“;

7.6. į Pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. prašymą (reg. Nr. A60-94/20) atsakė Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. A63-87/20(3.2.1E-AD24);

7.7. atsakant į Pareiškėjo 2020 m. liepos 28 d. kreipimąsi, pateiktą Vilniaus miesto merui (šios pažymos 6.5 punktas), Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. A51-105220/20(3.3.2.26E-ENE) „Dėl nuotekų tinklo plėtros“ Pareiškėjui buvo nurodytos sodininkų bendrijų ir gyventojų galimybės dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų projektų įgyvendinimo. Pastebėtina, kad buvo nurodytos bendros prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų galimybės, nedetalizuojant ir jų neįvertinant konkrečiu Pareiškėjo atveju;

7.8. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 28 d. su skundu „Dėl sklypo įvažos ir darbo klaidų taisymo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama ir – Nacionalinė žemės tarnyba; NŽT) ir Savivaldybės administraciją, be kita ko, NŽT prašydamas „[…] atlikti žemės sklypo kadastrinis Nr. <…> suformavimo projekto patikrinimą […]“ bei „[…] priimti administracinį aktą dėl žemės servituto nustatymo“, o Savivaldybės administracijos prašydamas „[…] geranoriškai ištaisyti padarytas klaidas organizuojant ir atliekant <…> gatvės asfaltavimo darbus (savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyti įvažą į gatvę)“;

7.9. į Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą bei 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipimąsi į Savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrių buvo
parengtas Savivaldybės administracijos direktoriaus P. P. pasirašytas 2020 m.
spalio 12 d. raštas Nr. A-63-159/20, kuriame konstatuota, jog Pareiškėjui pateikti 2020 m. gegužės 25 d. raštas Nr. A51-68818/20(3.3.2.26E-INF) bei 2020 m. birželio 25 d. raštas
Nr. A51-81247/20(3.3.2.26E-INF) yra pagrįsti ir teisėti, o klausimas dėl įvažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) pakartotinai nebus nagrinėjamas. Taip pat Pareiškėjui pateikta informacija, kad tarnybinio patikrinimo, atlikto Savivaldybės administracijoje dėl Infrastruktūros skyriaus vedėjo G. K. N. ir minėtojo skyriaus tarnautojos O. L., metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių bet kokį šių tarnautojų suinteresuotumą ar neobjektyvumą.

Aiškinant dėl nuotekų tvarkymo Pareiškėjui buvo akcentuota jo pareiga teikti informaciją apie nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginius, taip pat informuota apie Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjo K. K. atliktą nuotekų šalinimo įrenginių vietos apžiūrą bei išdėstyta Savivaldybės administracija nuomonė dėl galimybės Pareiškėjui siurbti nuotekas, vežėjams net nenuvažiavus nuo pagrindinės gatvės.

Minėtu raštu taip pat pateikta informacija, kad Savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos ir Infrastruktūros skyriams pavesta organizuoti Pareiškėjo supažindinimą su jo prašytais dokumentais;

7.10. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas A. K., vykdydamas Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymą patikrinti Pareiškėjo naudojamų nuotekų kaupimo įrenginių eksploatavimo ir nuotekų išvežimo aplinkybes, 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad „[…] nuotekų pylimo į aplinką požymių nenustatyta. […] 2020-10-12 X el. paštu pateikė 2020-10-02 sudarytą su UAB „P“ nuotekų vežimo sutartį […]“;

7.11. UAB „T“ parengtame <…> gatvės atkarpos nuo <…> gatvės iki <…> gatvės kapitalinio remonto apraše Nr. UL-20-0117/4, skiltyje „Gatvės sutvarkymas“, dėl įvažų / nuovažų tik nurodoma, jog „[…] nuovažos danga į privačius sklypus praplečiama 0,3 m“;

7.12. Pareiškėjas Savivaldybės administracijai ne kartą pateikė sodininkų bendrijos „Y“ 2005 m. liepos 3 d. narių visuotinio susirinkimo protokolo išrašą, kuris patvirtina, jog sodininkų bendrijos „Y“ narių visuotiniame susirinkime buvo nutarta „[…] atlikti detalųjį planą ir išpirkti vandenvietės bokšto teritoriją ir sodo keliuką, esantį tarp 8 ir 8A sklypų, kuris dabar užtikrina didesnių automobilių eismą bendrijos teritorijoje, yra avarinis kelias gaisrinėms mašinoms, reikalingas dėl inžinerinių komunikacijų aptarnavimo. […]“;

7.13. sodininkų bendrijai „Y“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) plane, sudarytame 2013 m., servitutai (teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) numatyti palei žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kraštines, besiribojančias su <…> ir <…> gatvėmis;

7.14. iš sodininkų bendrijos „Y“ valdybos 2020 m. gegužės 7 d. el. laiško Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus tarnautojai O. L. [pastaba: persiųstas sodininkų bendrijos „Y“ valdybos 2020 m. balandžio 29 d. el. laiškas Vilniaus miesto
3-iajam policijos komisariatui] bei 2020 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. S-20/1 Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriui nustatyta, kad Savivaldybės administracija buvo informuota apie tai, jog sodininkų bendrijos „Y“ valdymo organai nebuvo ir nėra priėmę sprendimo dėl įvažos į sodininkų bendrijai „Y“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) suformavimo ir įrengimo.

 

  1. Tyrimo metu Pareiškėjas, atsižvelgęs į Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei pateiktus paaiškinimus, papildomai pateikė savo nuomonę:

8.1. Savivaldybės administracija, nagrinėdama jo kreipimosi raštuose išdėstytus prašymus dėl nuotekų išvežimo problemos sprendimo, nesirėmė archyviniais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 292 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2369V patvirtinta Pavilnio zonos suplanavimo schema, kurių pagrindu, anot Pareiškėjo, „[…] buvo suformuotos gyvenamojo namo, adresu <…>, statybos sąlygos ir teiktos nuorodos dėl nuotekų surinkimo talpyklų vietos parinkimo, nes tai numatė miesto tinklo paklojimo vietą ir prisijungimą“;

8.2. „Vadovaudamasis LR sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 2 d. 3 p., kai esu bendrijos narys, turiu teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, tame tarpe reikalauti atlyginti padarytus nuostolius. Įstatymas bendrijos nario teises ir pareigas apibūdina kaip teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrijos dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus […]“;

8.3. Savivaldybės administracija turėjo įvertinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 30-1444, kuriuo buvo patvirtintos projektavimo sąlygos žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) formavimo ir pertvarkymo projektui.

Pastebėtina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose, patvirtintuose tuomečio Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. birželio 18 d. rašte Nr. A648-191/14(2.14.2.12-MP8), buvo nurodyta, kad projekto tikslas  – žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) padalijimas į du sklypus, o viena iš sąlygų – numatyti galimybę į projektuojamus žemės sklypus įvažiuoti (išvažiuoti) keliu, besijungiančiu su <…> arba <….> gatve, arba pasiūlyti kelio servitutą;

8.4. įvažų į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) tiek iš <…> g., tiek iš <…> g. projektavimo 2012 metais valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklype (sodininkų bendrijoje „Y“) faktą, anot Pareiškėjo, patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. spalio 6 d. raštas Nr. 49SFN-3352-(14.49.136 E.), kuriame buvo rašoma, jog „[…] žemės sklypo, kadastro Nr. <…>, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad formuojamas žemės sklypas iš vakarų pusės ribojasi su <…> gatvės raudonosiomis linijomis, iš kurios ir yra įvažiavimas į formuojamą žemės sklypą, iš rytų pusės formuojamas žemės sklypas ribojasi su 7 m pločio <…> g., nuo kurios irgi yra įvažiavimas į formuojamą žemės sklypą. […] žemės sklypo, kadastro Nr. <…>, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas atitiko jo tvirtinimo metu galiojusius teisės aktus“;

8.5. Savivaldybės administracija 2020 m. spalio 12 d. rašte Nr. A-63-159/20 Pareiškėjui pateikė nepagrįstą nuomonę, jog nuotekų vežėjai naudoja iki 160 metrų ilgio surinkimo žarnas, o tai leidžia siurbti nuotekas net nenuvažiavus nuo gatvės. Pareiškėjas pateikė Seimo kontrolierei jo elektroninio susirašinėjimo su nuotekų vežėjais (3-imis subjektais) kopijas, iš kurių nustatyta, kad nuotekų vežėjai informavo nuotekų iš individualių buitinių nuotekų talpyklų išsiurbimui naudojantys siurbimo žarnas, kurios yra iki 40 metrų ilgio;

8.6. Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus patarėja N. M. vienasmeniškai atšaukė Pareiškėjo registraciją į priėmimą pas Savivaldybės administracijos direktorių P. P. Kaip to įrodymą Pareiškėjas pateikė Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus patarėjos N. M. 2020 m. spalio 22 d. raštą Nr. A63-165/20(3.2.1E-AD24), kuriame nurodyta, jog dėl pandemijos pirmenybė teikiama klientų aptarnavimui nuotoliniu būdu,
be to, Pareiškėjui pateiktas Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 12 d. atsakymas
Nr. A-63-159/2, todėl Pareiškėjo registracija į Savivaldybės vadovybės vykdomą gyventojų priėmimą nėra tikslinga.

 

  1. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. liepos 28 d. ir 2021 m. sausio 25 d. registro išrašais Nr. 1/10617 ir Nr. 44/1584012 nustatyta:

9.1. žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), kuris nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui, nei kaip tarnaujančiam, nei kaip viešpataujančiam daiktui servitutai nenustatyti;

9.2. žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijai „Y“, dėl šio žemės sklypo 0,051 ha ploto nuomos sudaryta sutartis su Pareiškėju, dėl 0,024 ha ploto – nuomos sutartis su I. S.

Registro išraše Nr. 44/1584012, prie kitų daiktinių teisių, nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2010 pagrindu žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) nustatyti 0,0302 ha dydžio kelio servitutas – važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) ir 0,0131 ha bei 0,0302 ha dydžio servitutai – teisė tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis).

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

10.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

  1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]

3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai

Seimo kontrolierių veiklos tikslai:

1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“

 

10.2. Civilinio kodekso:

4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas

  1. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

[…]

  1. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais

Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.

4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu

  1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
  2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.“

 

10.3. Sodininkų bendrijų įstatymo:

7 straipsnis. Sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos įgyvendinimas

  1. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

[…]

  1. Mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

[…]

15 straipsnis. Bendrijos narių susirinkimas

  1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

[…]

8) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus;

[…]

15) spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.“

 

10.4. Žemės įstatymo:

23 straipsnis. Žemės servitutai

  1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
  2. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:

[…]

3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; […].“

 

10.5. Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimo Savivaldybės administracijoje laikotarpiu; iki 2020-11-01):

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

[…]

2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

[…]

13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas

[…]

  1. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.

[…]

19 straipsnis. Administracinė procedūra ir jos dalyviai

  1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

[…]

20 straipsnis. Asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisės ir pareigos

[…]

  1. Asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę:

1) susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija;

2) pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus

3) pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui;

[…]

5) dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje;

6) teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais;

[…]

28 straipsnis. Apklausa

  1. Prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes.
  2. Jeigu skunde nėra aiški ginčijamo klausimo esmė ir su juo susijusios aplinkybės arba asmuo išreiškė pageidavimą būti apklausiamas, administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas skundas ir dėl gauto skundo pradėta administracinė procedūra. Jeigu dėl objektyvių priežasčių apklausti asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra nutraukiama.
  3. Administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:

1) skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų;

2) administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant.

[…]

30 straipsnis. Faktinių duomenų patikrinimas

  1. Viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.
  2. Žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados).“

 

10.6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo:

10 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje

[…]

Savivaldybių: […]

14) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; […]

23 straipsnis. Asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos

[…]

  1. Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:

[…]

5) užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;

6) atiduoti nuotekas ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. […]“

 

  1. Kiti teisės aktai

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-06-16) patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente (toliau vadinama – Reglamentas) numatyta:

„34. Interesantų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminai ir tvarka:

34.1. interesantų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis;

34.2. interesantų skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu;

34.3. prašymai pateikti informaciją nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka;

34.4. jeigu prašymo ar skundo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau nei nustatyta įstatymuose, Savivaldybės struktūrinis padalinys, kuriam pavesta nagrinėti prašymą ar skundą, apie tai informuoja pareiškėją raštu arba elektroniniu būdu (išsiunčiamas tarpinis atsakymas), administracinės procedūros terminą dėl objektyvių priežasčių galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų;

[…]

  1. Draudžiama persiųsti prašymus ir skundus spręsti Savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar valstybės tarnautojams (darbuotojams), kurių veiksmai skundžiami.

[…]

  1. Pareiškėjas, nesutinkantis su priimtu Savivaldybės struktūrinio padalinio sprendimu dėl jo prašymo, savo pasirinkimu turi teisę paduoti skundą Savivaldybės merui arba Savivaldybės administracijos direktoriui.

[…]

  1. Interesantų prašymus užsirašyti į priėmimą pas Savivaldybės vadovybę, Savivaldybės administracijos departamentų direktorius ar kitus Savivaldybės struktūrinių padalinių vadovus, kuriems yra nustatytas gyventojų priėmimo laikas, registruoja Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas bendra tvarka IVS „@vilys“ ir informacinėje sistemoje „Interesantų priėmimo grafikas“.

[…]

  1. Jei prašymas pateiktas nesilaikant Reglamento reikalavimų, sprendimą registruoti interesantą į priėmimą pas Savivaldybės vadovybę priima Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas arba vedėjo pavaduotojas, organizuojantis Interesantų priėmimą pas Savivaldybės vadovybę.

[…]

  1. Interesantai pas Savivaldybės vadovybę į priėmimą registruojami:

63.1. kai yra akivaizdūs klausimo sprendimo vilkinimo ir biurokratizmo atvejai;

63.2. kai Savivaldybės struktūriniuose padaliniuose išnagrinėjus klausimą, asmens netenkina gautas atsakymas.

 

  1. Teismų praktika

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo […] 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Įvertinusi Pareiškėjo skundo tyrimo metu surinktą informaciją, taip pat teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 10–11 punktuose, susijusius su Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis, Seimo kontrolierė daro šias išvadas:

13.1. Pareiškėjo kreipimųsi (pradedant nuo 2020 m. balandžio 26 d. prašymo; šios pažymos 2.3 punktas) į Savivaldybės administraciją tikslas buvo dvejopas. Nors pirminis Pareiškėjo siekis buvo tinkamos įvažos / nuovažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) <…> gatvės atkarpos nuo <…> gatvės iki <…> gatvės įrengimas kapitalinio remonto metu, tačiau to, akivaizdu, Pareiškėjas siekė spręsdamas jo namų valdoje susidarančių buitinių nuotekų išvežimo problemą.

Analizuodama tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Seimo kontrolierė pirmiausia pastebi, kad pirminiuose savo kreipimosi raštuose į Savivaldybės administraciją (pažymos 2.3, 4.2, 6.1 punktai) Pareiškėjas akcentavo techninės kliūties įvažiuoti į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) atsiradimą, kaip to priežastį nurodydamas netinkamai parengtą <…> gatvės atkarpos nuo <…> gatvės iki <…> gatvės kapitalinio remonto aprašą ir Savivaldybės administracijos tarnautojų nesavalaikį reagavimą į pateiktas pastabas dėl neatliktų <…> gatvės remonto darbų (įvažų / nuovažų neįrengimo). Būtent šių teiginių pagrindu Pareiškėjas siekė įrodyti, kad įvaža / nuovaža į sodininkų bendrijai „Y“ priklausantį žemės sklypą yra realiai egzistuojanti, visuotinai naudojama ir dėl to turėjo būti įrengta AB „Z“ atliekant <…> gatvės asfaltavimo darbus. Dėl šių aplinkybių pastebėtina tai, kad, remiantis Savivaldybės administracijos Pareiškėjui nurodyta informacija ir UAB „T“ parengtu <…> gatvės atkarpos nuo <…> gatvės iki <…> gatvės kapitalinio remonto aprašu Nr. UL-20-0117/4 (pažymos 4.3, 6.7 ir 7.11 punktai), įvažos / nuovažos gatvės kapitalinio remonto apraše nebuvo projektuojamos, o įvažas / nuovažas nurodoma įrengti tik kaip sustiprinimą, įvažos / nuovažos dangą į privačius sklypus praplečiant 0,3 m. Tuo pagrindu minėtame gatvės remonto apraše nebuvo nurodytos suprojektuotos ir turėjusios būti įrengtos įvažos / nuovažos <…> gatvės atkarpos kapitalinio remonto metu, nes darbų rangovas turėjo atlikti tik faktinių įvažų / nuovažų sustiprinimo darbus. Seimo kontrolierės nuomone, būtent šių aplinkybių nežinojimas lėmė, kad Pareiškėjas manė Savivaldybės administraciją, kaip <…> gatvės atkarpos nuo <…> gatvės iki <…> gatvės kapitalinio remonto užsakovą, netinkamai kontroliuojant vykdomus darbus. Tuo metu Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus tarnautojai O. L., Seimo kontrolierės nuomone, dėl suklydimo pateikus Pareiškėjui neteisingą informaciją dėl Pareiškėjo nurodytos įvažos / nuovažos įrengimo <…> gatvės remonto darbų pabaigoje (pažymos 4.1, 6.7 punktai), Pareiškėjui atsirado tam tikras, nors ir nepagrįstas, lūkestis dėl įvažos / nuovažos įrengimo žemės sklype (kadastro Nr. <…>) galimybių.

Taip pat pažymėtina, kad kreipimuosesi į Savivaldybės administraciją Pareiškėjas ne tik akcentavo faktinį įvažos / nuovažos žemės sklype (kadastro Nr. <…>) buvimą, tačiau savo poziciją dėl įvažos / nuovažos įrengimo privalomumo grindė ir archyviniais teritorijų planavimo dokumentais bei teisės aktais (pažymos 7.12, 8.1, 8.3 punktai), tačiau, kaip akcentavo Pareiškėjas skunde ir jo papildymo raštuose Seimo kontrolierei, Savivaldybės administracija jo pateiktų argumentų ir dokumentų net nenagrinėjo.

Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas faktines aplinkybes, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad Savivaldybės administracijos pozicija, atsisakant įrengti įvažą / nuovažą į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), nors ir buvo nepakankamai argumentuota, tačiau, Seimo kontrolierės nuomone, laikytina buvusi pagrįsta.

Taip teigtina remiantis keliais pagrindais.

Pirmiausia pabrėžtina, kad Pareiškėjo siekio įrengti įvažą / nuovažą į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) pagrįstumo vertinimas buvo (yra) tiesiogiai susijęs su ta aplinkybe, jog žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) nuosavybės teise priklauso ne Pareiškėjui, o sodininkų bendrijai „Y“. Nekvestionuotina yra tai, kad Savivaldybės administracija, nagrinėdama Pareiškėjo kreipimuosesi nurodytus argumentus dėl įvažos / nuovažos įrengimo, negalėjo nepaisyti to fakto, jog įvažos / nuovažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) poreikį paneigia to žemės sklypo savininkas (jo atstovai) (pažymos 4.3, 6.2, 7.14 punktai). Kadangi nuosavybės teisių įgyvendinimas yra susijęs tik su nuosavybės teisių turėtojo išreikšta valia tą daiktą valdyti, naudoti ar disponuoti, Savivaldybės administracija negalėjo imtis žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininko išreikštam norui priešingų veiksmų, antraip Savivaldybės administracijos veiksmai sodininkų bendrijai „Y“ priklausančiame žemės sklype įrengiant įvažą / nuovažą būtų laikomi veika prieš nekilnojamojo daikto savininko valią.

Kaip numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatose (pažymos 10.3 punktas), sodininkų bendrojo naudojimo turto naudojimo klausimus yra įgaliotas spręsti bendrijos narių susirinkimas ir būtent jo sprendimų pagrindu nagrinėjamu atveju galėjo būti priimtas sprendimas dėl įvažos / nuovažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) poreikio. Tačiau, kaip teigtina remiantis tyrimo metu gautais duomenimis (pažymos 7.14 punktas), toks sodininkų bendrijos „Y“ visuotinio narių susirinkimo sprendimas niekada nebuvo priimtas. Todėl, nors Pareiškėjas ir kėlė abejonių dėl kai kurių sodininkų bendrijos „Y“ valdymo organo narių galimo suinteresuotumo neįrenginėti įvažos / nuovažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) (pažymos 2.9 punktas), tačiau pats faktas dėl nesamo sodininkų bendrijos „Y“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo įvažiavimo įrengimo klausimu (pažymos 7.14 punktas) nebuvo nei Pareiškėjo, nei kitų trečiųjų asmenų paneigtas. Iš to seka, kad Savivaldybės administracija pagrįstai rėmėsi žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininko, t. y. sodininkų bendrijos „Y“ valdymo organo, nurodytais teiginiais ir neturėjo teisinio pagrindo jų kvestionuoti remdamasi Pareiškėjo nurodytais argumentais.

Kitas svarbus aspektas, kuris sąlygojo Savivaldybės administracijos atsisakymą Pareiškėjui įrengti įvažą / nuovažą ir, Seimo kontrolierės įsitikinimu, turėjo būti akcentuotas Pareiškėjui Savivaldybės administracijos teikiamuose atsakymuose, sietinas su tuo, kad įvažos / nuovažos į žemės sklypą (kadastro Nr.<…>) projektavimo, realaus egzistavimo ir įrengimo poreikio klausimas yra ginčo tarp dviejų privačių subjektų (Pareiškėjo ir sodininkų bendrijos „Y“) dalykas. Tai patvirtina Pareiškėjo veiksmai – siekis remiantis įvairiais teisės aktais bei archyviniais dokumentais įrodyti teritorijų planavimo dokumentuose buvus įvažos / nuovažos suprojektavimo faktą (pažymos 6.3, 7.8, 8.3, 8.4 punktai) ir ką, kaip spręstina pagal sodininkų bendrijos „Y“ valdymo organų poziciją (pažymos 7.14 punktas), neigia dabartinio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkas.

Be to, atsižvelgiant į Pareiškėjo Savivaldybės administracijai akcentuotą norą (būtinybę) naudotis sodininkų bendrijai „Y“ priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), yra akivaizdu, jog teisinis tokio Pareiškėjo siekio įgyvendinimo pagrindas gali atsirasti tik naujo kelio servituto žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), kaip tarnaujančiam daiktui, nustatymo atveju. Tyrimo metu surinkti dokumentai patvirtina, kad šiuo metu žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) nustatyti servitutai (pažymos 7.13, 9.2 punktai) nesuteikia galimybės Pareiškėjui arba kitiems tretiesiems asmenims važiuoti žemės sklypu transporto priemonėms ar naudotis kaip pėsčiųjų taku išilgai viso žemės sklypo (kadastro Nr. <…>). Todėl net Savivaldybės administracijai ir įrengus įvažą / nuovažą, kaip to reikalavo Pareiškėjas savo kreipimuosesi, Pareiškėjo naudojimasis žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), siekiant sunkvežimiais išvežti sukauptas buitines nuotekas, būtų laikomas neteisėtu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad būtent jas, Seimo kontrolierės įsitikinimu, turėjo Pareiškėjui išaiškinti Savivaldybės administracija savo teiktuose atsakymuose. Tačiau pastebėtina, kad Savivaldybės administracija nė karto Pareiškėjui neakcentavo esant kilusį civilinį ginčą, kurio Savivaldybės administracija nėra įgaliota spręsti, ir nepasiūlė susidariusią situaciją dėl įvažos / nuovažos įrengimo spręsti per kelio servituto nustatymo prizmę. Savivaldybės administracija Pareiškėjui tik rekomendavo kreiptis į sodininkų bendriją „Y“ dėl įvažos / nuovažos įrengimo (pažymos 4.3 ir 6.10 punktai), tačiau akivaizdu, jog Pareiškėjas ir toliau manė turintis teisę kaip sodininkų bendrijos „Y“ narys reikalauti įrengti įvažą / nuovažą į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) (pažymos 8.2 punktas). Tai tik dar kartą patvirtina tarp Pareiškėjo ir sodininkų bendrijos „Y“ egzistuojantį civilinį teisinį ginčą, kurio sprendimas nėra priskirtas Savivaldybės administracijos kompetencijai.

Atsižvelgdama į pirmiau padarytas išvadas ir remdamasi Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis servitutų nustatymo pagrindus (pažymos 10.2 punktas), bei Žemės įstatymo nuostatomis dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejų (pažymos 10.4 punktas), Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu Pareiškėjo atveju kelio servituto žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) nustatymas savininko valia, t. y. sandorio pagrindu, Seimo kontrolierės nuomone, mažai tikėtinas, o Pareiškėjo Nacionalinei žemės tarnybai 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde išdėstytas prašymas priimti administracinį aktą dėl žemės servituto nustatymo (pažymos 7.8 punktas) taip ir liko NŽT neįvertintas ir dėl jo nepasisakyta (pažymos 8.4 punktas). Todėl, įvertinusi Pareiškėjo situaciją dėl atsiradusių kliūčių buitinių nuotekų vežėjams patekti prie Pareiškėjo buitinių nuotekų talpyklų bei vadovaudamasi Seimo kontrolierių veiklos tikslu (pažymos 10.1 punktas), Seimo kontrolierė mano, kad būtų tikslinga kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, prašant pateikti institucijos išvadą dėl galimybių administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), kuris yra sodininkų bendrijos „Y“ bendrojo naudojimo teritorija, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatyti kelio servitutą;

13.2. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjo kreipimuosesi Savivaldybės administracijai nurodyta problema dėl atsiradusio kliūčių nuotekų išvežimui yra neatsiejama nuo Pareiškėjo akcentuotos įvažos / nuovažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) įrengimo, todėl ir tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad Savivaldybės administracija, nagrinėdama Pareiškėjo teiktus kreipimusis, iš esmės analizavo ir vertino tik Pareiškėjo reikalavimo dėl įvažos / nuovažos į žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) įrengimo pagrįstumą. Kaip jau buvo konstatuota pirmiau, nuovažos įrengimo klausimas yra susijęs su civilinių teisinių santykių tarp sodininkų bendrijos „<…>“ ir Pareiškėjo, kaip minėtosios sodininkų bendrijos nario, plotmėje kilusiu ginču ir galimai esamu poreikiu nustatyti žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), kaip tarnaujančiam daiktui, naują kelio servitutą. Tačiau negalima paneigti to fakto, jog Pareiškėjo nurodoma nuotekų iš žemės sklypo (kadastro Nr. <….) išvežimo problema yra aktuali, neatidėliotinai spręstina ir todėl būtina tinkamai išanalizuoti susidariusią situaciją bei rasti jos sprendimo būdą (-us).

Kaip nustatyta šio tyrimo metu, Pareiškėjas, norėdamas pagrįsti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. <…>) esančių nuotekų talpyklų įrengimo vietos tinkamumą ir vietos parinkimo atitikimą tuomečiams planavimo dokumentams, akcentavo Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 292 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2369V patvirtintą Pavilnio zonos suplanavimo schemą [pastaba: šiuo metu jau nebegaliojantys] (pažymos 8.1 punktas). Pareiškėjo nuomone, būtent šie teritorijų planavimo dokumentai įrodo, kodėl žemės sklype (kadastro Nr. <…>) esančios nuotekų talpyklos yra atitolusios daugiau nei 40 metrų nuo <…> ir <…> gatvių. Pareiškėjas rašė manantis, kad Savivaldybės administracija turėjo vertinti minėtuosius teritorijų planavimo dokumentus nagrinėdama klausimą dėl jam aktualios nuotekų tvarkymo problemos, tačiau to nepadarė.

Nors individualiai tvarkantys nuotekas asmenys, kaip ir nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, neturėjęs ir kol kas realiai neturintis galimybės prisijungti prie įrengtų kvartalinių tinklų (pažymos 7.7, 7.10 punktai), pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas (pažymos 10.6 punktas) turi pareigą užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir atiduoti nuotekas ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui. Tačiau, Seimo kontrolierės įsitikinimu, šių išvardintų pareigų tinkamai tvarkyti nuotekas įgyvendinimas nagrinėjamu atveju yra įmanomas tik Savivaldybės administracijai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo suteiktos kompetencijos ribose imantis veiksmų ieškant Pareiškėjo problemos tinkamo sprendimo.

Būtina pažymėti, kad su bendro pobūdžio raštu dėl buitinių nuotekų tvarkymo Vilniaus mieste Pareiškėjas kreipėsi 2020 m. liepos 28 d., pateikdamas Vilniaus miesto merui savo prašymą (šios pažymos 6.5 punktas). Atsakant į jį, Savivaldybės administracijos Energetikos
skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyris parengė 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštą
Nr. A51-105220/20(3.3.2.26E-ENE) „Dėl nuotekų tinklo plėtros“ (pažymos 7.7 punktas), kuriame Pareiškėjui buvo paaiškintos sodininkų bendrijų ir gyventojų galimybės prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų projektų įgyvendinimo. Pastebėtina, kad minėtame Savivaldybės administracijos atsakyme, manytina, atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymo bendro pobūdžio kontekstą, buvo nurodytos bendros prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų galimybės, jų nekonkretizuojant ir neįvertinant konkretaus Pareiškėjo atvejo. Todėl esminis, Savivaldybės administracijos poziciją dėl Pareiškėjo galimybių tinkamai tvarkyti buitines nuotekas pagrindžiantis, atsakymas Pareiškėjui buvo pateiktas tik Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame 2020 m. spalio 12 d. rašte Nr. A-63-159/20, kuriame akcentuotos Pareiškėjo pareigos buitinių nuotekų tvarkymo procese bei konstatuota, jog nuotekų vežėjams nėra kliūčių privažiuoti prie Pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) iš <…> gatvės pusės (pažymos 7.9 punktas). Tuo remdamasi, jokių kitų siūlymų Pareiškėjui dėl galimybių tinkamai išvežti buitines nuotekas Savivaldybės administracija nepateikė.

Išanalizavusi tyrimo metu gautus dokumentus, Seimo kontrolierė akcentuoja, kad Savivaldybės administracijos veiksmai, nagrinėjant Pareiškėjo nurodytą problemą dėl atsiradusios kliūties buitinių nuotekų išvežimui, nelaikytini buvę tinkami, nes, Seimo kontrolierės nuomone, Pareiškėjui aktualaus klausimo nagrinėjimo metu nebuvo laikomasi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų objektyvumo ir išsamumo principų (pažymos 10.5 punktas). Tai patvirtinama tuo, jog, neatsižvelgusi į Pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes dėl apribotų galimybių išvežti buitines nuotekas, Savivaldybės administracija tik pateikė savo nuomonę dėl nuotekų išvežimo galimybės iš <…> gatvės pusės, kuri buvo pagrįsta vienasmeniu Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjo faktinių aplinkybių vietoje patikrinimu, bei konstatavo galimybę surinkti nuotekas vežėjams net nenuvažiavus nuo gatvės (pažymos 6.9 punktas). Tokie Savivaldybės administracijos veiksmai lėmė situaciją, kai Savivaldybės administracijos tarnautojai nurodo vienas faktines aplinkybes (pvz., dėl galimybių naudotis tam tikro ilgio žarnomis nuotekų ištraukimui), o Pareiškėjas tas pačias faktines aplinkybes grindžia kitais įrodymais (pažymos 8.5 punktas). Savivaldybės administracijos tarnautojams faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje atlikus Pareiškėjui nedalyvaujant (jo neinformavus ir nepakvietus), tokio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės visada gali būti, kaip ir nutiko šiuo atveju, neigiamos Pareiškėjo. Seimo kontrolierė akcentuoja, kad tik tais atvejais, kai faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje atliekamas dalyvaujant ir suinteresuotam asmeniui, o patikrinimo protokole yra fiksuojamos suinteresuoto asmens nurodytos pastabos, galima būtų pripažinti, kad buvo atliktas išsamus patikrinimas, o jo metu konstatuotos faktinės aplinkybės buvo nustatytos objektyviai, yra teisingos ir atitinkančios realią padėtį;

13.3. Pareiškėjas, siekdamas išspręsti atsiradusią buitinių nuotekų išvežimo problemą, į Savivaldybės administraciją kreipėsi tiek su prašymais, tiek, nesutikdamas su pateiktais skundžiamos institucijos atsakymais, su skundais (pažymos 4.2, 44, 4.6, 6.1, 6.3, 6.5, 7.1, 7.2, 7.3, 7.5, 7.8 punktai).

Analizuodama Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus tinkamo Pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimo aspektu, Seimo kontrolierė pažymi, kad Savivaldybės administracijos tarnautojų, nagrinėjusių Pareiškėjo kreipimusis, kai kurie veiksmai buvo vertinti Savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriuje, kuris, atlikto tarnybinio patikrinimo išvadomis, ir parengė Savivaldybės administracijos direktoriaus P. P. pasirašytą 2020 m. spalio 12 d. raštą Nr. A-63-159/20 Pareiškėjui (pažymos 7.9 punktas). Tačiau būtina pažymėti, kad minėtame Savivaldybės administracijos atsakyme Pareiškėjui buvo pasisakyta tik dėl Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde bei 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipimesi nurodytų netinkamų Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų (neveikimo). Todėl, Savivaldybės administracijai pripažinus netinkamus veiksmus (neveikimą) neužtikrinant Pareiškėjo teisės apskųsti Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių sprendimus Savivaldybės administracijos direktoriui ir Savivaldybės merui bei draudimo perduoti nagrinėti skundą tarnautojui, kurio veiksmai yra skundžiami, pažeidimo atvejį (pažymos 6.6 punktas), nors tai ir įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo bei Reglamento nuostatos (pažymos 10.5 ir 11 punktai), Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį tik į kai kuriuos kitus šio tyrimo metu nustatytus netinkamo administravimo požymius.

Vienu tokių laikytinas Pareiškėjo noro būti apklaustam administracinės procedūros metu ir susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais nepaisymas. Kaip nustatyta remiantis tyrimo medžiaga, Pareiškėjas, siekdamas išsamaus skundo išnagrinėjimo, prašė Savivaldybės administracijos tiek būti apklausiamam, tiek gauti galimybę susipažinti su skundžiamos institucijos surinkta medžiaga (pažymos 7.1, 7.3, 7.5 punktai), tačiau jam tokios galimybės nebuvo suteikta. Seimo kontrolierė pabrėžia, kad tokie Pareiškėjo siekiai yra susiję su jo, kaip asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisių įgyvendinimu (pažymos 10.5 punktas), todėl bet koks paminėtų teisių apribojimas laikytinas netinkamo administravimo atveju.

Kiek kitokie vertinimo pagrindai taikytini, kai tai yra susiję su asmens išreikštu noru, kad administracinės procedūros metu būtų atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Įstatymų leidėjas nustatė viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisę spręsti, ar būtinas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (pažymos 10.5 punktas). Tačiau Seimo kontrolierė, remdamasi nagrinėjamo atvejo faktinėmis aplinkybėmis, pažymi, kad, kaip jau buvo prieita išvados šios pažymos 13.2 punkte, faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje dalyvaujant ir suinteresuotam asmeniui (pareiškėjui) sąlygoja tarp viešojo administravimo subjekto ir pareiškėjo galimai kilsiančių prieštaravimų dėl tam tikrų faktų išvengimą. Todėl ir Pareiškėjo atveju, kai jis siekė, kad faktinės aplinkybės dėl buitinių nuotekų išvežimo galimybių būtų patikrintos vietoje (pažymos 7.3 punktas), manytina, jog Savivaldybės administracija turėjo paisyti tokio Pareiškėjo išreikšto prašymo.

Taip pat svarbu pastebėti, kad Reglamento nuostatos (pažymos 11 punktas) nenumato galimybės Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus ar kitų Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojams be pareiškėjo sutikimo atšaukti jo užsirašymą į susitikimą su Savivaldybės vadovybe. Tačiau būtent toks atvejis buvo Pareiškėjo nurodytas Seimo kontrolierei (pažymos 8.6 punktas). Įvertinusi tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad pagrindų, kuriais remiantis Savivaldybės administracijos tarnautojas savo valia ir sprendimu galėtų atšaukti interesanto užsirašymą pas Savivaldybės vadovybę, Reglamente nėra. Tad nepriklausomai nuo Pareiškėjui nurodytų priežasčių svarbos, kol tokios priežastys neįtvirtintos Reglamento nuostatose, toks Pareiškėjo užsirašymo į susitikimą su Savivaldybės vadovybe atšaukimas laikytinas netinkamu;

13.4. dėl Pareiškėjo skunde Seimo kontrolierei nurodytų teiginių apie galimai buvusį Savivaldybės administracijos tarnautojų suinteresuotumą ir (arba) šališkumą (pažymos 2.5 ir 2.10 punktai), Seimo kontrolierė pabrėžia, kad tam tikros viešojo administravimo institucijos tarnautojo ar pareigūno suinteresuotumas turi būti pagrindžiamas pateiktais konkrečiais įrodymais, faktiniais duomenimis. Todėl asmenų argumentai, kad tam tikras viešojo administravimo institucijos tarnautojas ar pareigūnas buvo šališkas arba dėl neaiškių aplinkybių laikytinas buvęs suinteresuotas tam tikru klausimo sprendimo būdu arba sprendimo vilkinimu, laikytini tik subjektyviu paties asmens vertinimu.

Remdamasi tuo, Seimo kontrolierė pažymi, jog ir nagrinėtu Pareiškėjo atveju jokių konkrečių galimo Savivaldybės administracijos tarnautojų suinteresuotumo ar šališkumo įrodymų Pareiškėjas nepateikė, todėl iš esmės vertinti tokius Pareiškėjo teiginius šiuo aspektu nėra pagrindo.

 

  1. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai (neveikimas), nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis dėl apribotų galimybių tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, turi biurokratizmo požymių (pažymos 10.1 punktas), todėl konstatuotinas gero administravimo, atsakingo valdymo principų (pažymos 12 punktas) pažeidimo atvejis, o Pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų netinkamų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui rekomenduoja:

16.1. atkreipti dėmesį į šio tyrimo metu nustatytą ir pažymoje konstatuotą Pareiškėjo teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejį ir jį aptarti su Pareiškėjo kreipimusis nagrinėjusiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus ir Energetikos skyriaus tarnautojais;

16.2. Pareiškėjui pateikus naują prašymą dėl jo užrašymo į susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovybe ir atsiradus palankioms aplinkybėms (kiek tai susiję su karantino padėtimi šalyje), pavesti atsakingiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus tarnautojams organizuoti Pareiškėjo priėmimą – susitikimą su pageidaujamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovu arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi (pavaduotoju);

16.3. pavesti atsakingiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams:

16.3.1. iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą (reg.
Nr. A60-178/20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Pareiškėjui atsiradusios buitinių nuotekų išvežimo problemos aspektu;

16.3.2. skundo nagrinėjimo metu, Pareiškėjui pageidaujant, atlikti Pareiškėjo apklausą ir (arba) faktinių duomenų patikrinimą vietoje Viešojo administravimo įstatymo nuostatų nustatyta tvarka;

16.3.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą pateikti Pareiškėjui bei Seimo kontrolierei.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Laimono Čiako prašo:

pagal institucijai priskirtą kompetenciją pateikti išvadą dėl galimybių sodininkų bendrijai „Y“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), kaip tarnaujančiam daiktui, administraciniu aktu nustatyti kelio, einančio išilgai žemės sklypo, servitutą ir apie pateiktą išvadą informuoti Pareiškėją bei Seimo kontrolierę.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Milda Vainiutė