PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2- 696 |
---|---|
Data | 2020-10-20 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėja), Vilniaus miesto <…> namo (toliau vadinama – Namas) gyventojos, skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant triukšmo, sklindančio nuo viešojo transporto autobusų žiede „Fabijoniškių žiedas“ (toliau vadinama – Žiedas arba Transporto žiedas), valdymo bei oro užterštumo klausimus, neteikiant atsakymų į skundus.
2. Pareiškėja Skunde nurodo:
2.1. „Kreipiuosi dėl Savivaldybės atsakingų darbuotojų neveikimo ir biurokratizmo sprendžiant Žiedo problemą. […]. Visi autobusai Žiede stoja galu į Namą, todėl variklių skleidžiamas triukšmas bei nuodingos dujos sklinda tiesiai į mūsų Namo apatinių aukštų gyventojų butų langus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Žiedas yra akivaizdžiai perkrautas autobusais (per didelis autobusų srautas žiede), čia pravažiuoja ir stoja 5 maršrutų autobusai 3G, 24, 53, 56, 57. Piko metu 3G ir 53 maršrutų autobusai kursuoja kas 5 min., ir dar prisideda kitų 24, 56 ir 57 maršrutų autobusai. Rytais ir vakarais piko valandomis Žiede vienu metu stovi 12–14 autobusų, paskutiniai autobusai net neturi galimybės įvažiuoti į Žiedą, nes jis visas užstatytas, todėl vairuotojai neišjunginėja variklių laukdami, kol atsilaisvins vieta, taip pat pradeda signalizuoti, kad priekyje stovintys autobusai greičiau išvažiuotų iš Žiedo.“
2.3. „Atvėsus orams dauguma autobusų stovi su įjungtais varikliais ne tik rytais ir vakarais, bet ir dienos metu. Žiemą, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau 0°C, mūsų butai virsta dujų kameromis, nes visi autobusai visada stovi su įjungtais varikliais.“
2.4. „Viešasis transportas vykdo savo veiklą kasdien nuo 5 iki 24 val., o nakties laikas Lietuvoje yra nuo 22 iki 7 val., esame priversti kiekvieną dieną ir dalį nakties kentėti dėl pernelyg arti mūsų Namo esančio Žiedo, ypač šaltuoju metų laiku. Vasarą nakties metu nebeįmanoma palikti lango mikro arba makro ventiliacijos, nes nuolatos važiuojančių per Žiedą autobusų keliamas triukšmas trukdo miegui.“
2.5. „2019 metų lapkritį Savivaldybė atliko teritorijos tarp Žiedo ir mūsų Namo apželdinimą tam, kad apsaugoti pirmų ir aukštesnių aukštų gyventojus nuo triukšmo. Buvo pasodinti sidabriniai kėniai 20–30 cm aukščio, bei 20 lapuočių apie 1,5 m. aukščio […]. Kaip gali 20–30 cm kėniai apsaugoti net apatinių aukštų gyventojus nuo triukšmo ir skleidžiamų žmogaus sveikatai nuodingų dujų? O pasodinti lapuočiai šaltuoju metu laiku, t. y. pusę metų, stovės be lapų, kaip jie tada apsaugos gyventojus nuo triukšmo ir dujų?“
2.6. „Per elektroninę paslaugų sistemą „Tvarkau Vilnių“ buvo 5 kartus rašyti pranešimai:
2018-07-12 […] pranešimas nebuvo nagrinėjimas iki 2019-03-14, kol apie tai neparašiau į Savivaldybę […]; 2019-01-19 […]; 2019-03-14 […]; 2019-07-17 […]; 2020-03-19 […] (atkreipkite dėmesį į pateiktą atsakymą, tai yra tik vienas sakinys); 2019-07-25 buvo išsiųstas laiškas Savivaldybės Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistui T. K., kad eismo skyrius neatsižvelgia į gyventojų skundus dėl Žiedo […].“
2.7. „2019-07-29 buvo kreiptasi į Savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, dėl didelio autobusų triukšmo […]. […] 2019-10-31 buvo pakartotinai kreiptasi į viešosios tvarkos skyrių […].“
2.8. „Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius nevykdo jokios kontrolės Savivaldybei pavaldžios įmonės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ [toliau vadinama – Įmonė].
2.9. „2020-03-04 į Įmonę buvo kreiptasi telefonu su prašymu pasakyti, kada paskutinį kartą buvo vykdoma vairuotojų kontrolė dėl autobusų variklių išjungimo Žiede. Man atsakė, kad dabar suteikti tokios informacijos negali, bet 3 dienų bėgyje su manimi susisieks ir pateiks atsakymą. Niekas nesusisiekė, todėl 2020-03-17 parašiau į Savivaldybę laišką dėl nepateikto atsakymo. Kitą dieną gavau laišką, kad sukurtas dokumentas A97-9014/20(3.3.2.13K-AD24), bet atsakymas iki šiol nepateiktas nei iš Įmonės, nei iš Savivaldybės.“
2.10. „2020-04-10 buvo kreiptasi į Savivaldybę dėl VVT [Vilniaus viešasis transportas] ir Įmonės kontaktinių telefono numerių, kuriais nebeįmanoma prisiskambinti ir informuoti dėl Žiede stovinčių autobusų su nuolatos įjungtais varikliais, kad su vairuotojais būtų susisiekta ir varikliai būtų išjungti […]. Atsakymą pateikė tik VVT, o Įmonė ir vėl nepateikė jokio atsakymo ir jų nurodytu telefonu iki šiol neįmanoma jiems prisiskambinti. Buvo sukurtas dokumentas
A97-11856/20(3.3.2. 13K-AD24), terminas baigėsi, Įmonės atsakymas iki šiol nepateiktas.“
2.11. „2020-04-14 kreipiausi į Savivaldybę dėl pateikto atsakymo elektroninėje paslaugų sistemoje „Tvarkau Vilnių“ pranešime E50-21778/20, kuris yra iš vieno sakinio „atsakymą pateikė Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistai“, ar tai yra nauja nepagarbos ir pasityčiojimo forma iš vilniečių […]. Buvo sukurtas dokumentas A97-1 1945/20(3.3.2. 13K-AD24) […], atsakymas iki šiol nepateiktas.“
2.12. „Visi išvardyti faktai akivaizdžiai parodo Savivaldybės tarnautojų biurokratinį požiūrį į gyventojus ir miegamojo rajono problemą, atsisakoma spręsti Savivaldybės kompetencijai priskirtus klausimus, vilkina priimti racionalius sprendimus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Taikomi sprendimo būdai nėra efektyvūs ir problema iš esmės nėra sprendžiama.“
3. Pareiškėja prašo:
„[…] nustatyti, kodėl Savivaldybės administracijos ir Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus darbuotojai pažeidinėja atsakymų į gyventojų paklausimus pateikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus; išreikalauti iš Savivaldybės atsakymus į visus skundus ir paklausimus, kurie buvo ignoruojami Savivaldybės darbuotojų.“
4. Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija:
4.1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau vadinama – NVSC) Vilniaus departamento 2019-08-21 rašte nurodyta:
„Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui Vilniaus visuomenės sveikatos centras (nuo 2016 m. balandžio l d. – NVSC) 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 13-17(2.l)-2-1895 teikė informaciją apie savivaldybės prašymu atliktų triukšmo matavimų […] rezultatus, kurių metu nustatyta, jog Transporto žiede parkuojamų autobusų su įjungtais varikliais keliamas triukšmas 3–8 dBA padidino gretimo gyvenamojo namo, <…>, Vilniuje, triukšminę aplinką, išmatuotas triukšmas viršijo Lietuvos higienos norma HN 33:2011 leidžiamą 40 dBA triukšmo ribinį dydį gyvenamosiose patalpose vakaro metu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įvertinti situaciją dėl miesto autobusų parkavimo tvarkos Transporto žiede, organizuoti prevencines oro užterštumo išmetamosiomis dujomis mažinimo priemones Transporto žiede.
Taip pat informuojame, kad, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 76.2 papunkčio reikalavimais, gyvenamojoje zonoje draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai). Kelių eismo taisyklių laikymąsi užtikrina policija.
Teikiame aukščiau išdėstytą informaciją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų prevencijos Transporto žiede miesto transporto autobusų parkavimo metu.
Apie priimtus sprendimus prašome informuoti pareiškėją ir NVSC Vilniaus departamentą.“
4.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
2019-09-12 rašte nurodyta:
„Vilniaus miesto viešojo transporto autobusų vairuotojai Kelių eismo taisyklių nepažeidžia, nes nurodyta teritorija nėra paženklinta nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenamoji zona“ ir nėra gyvenamųjų namų kiemas.“
4.3. Pareiškėjos 2019-10-24 prašymas (Skundas-1), pateiktas elektroninio pašto adresu <…>“, kuriame išdėstyta problema dėl Žiede stovinčių autobusų bei prašoma atsakyti: „Kaip pasodinti medžiai privers vairuotojus laikytis taisyklių ir išjungti variklius stovint Žiede?, kodėl nebaudžiami Savivaldybės darbuotojai, VVT ir Susisiekimo paslaugų už tvarką atsakingi asmenys dėl pareigų nevykdymo; koks numatytas problemos sprendimas šaltuoju metų laiku, kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio?“
4.4. Pareiškėjos 2019-10-31 skundas (Skundas-2), pateiktas el. pašto adresu <…>, kuriame, be kitų aplinkybių (dėl Žiede stovinčių autobusų su įjungtais varikliais), nurodoma, kad „Vilniaus viešasis transportas, Susisiekimo paslaugos ir Savivaldybė jau ne kartą buvo informuoti apie keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 17.7 punkto nuolatinius pažeidimus bei nepakenčiamą triukšmą, bet problema ignoruojama ir nesprendžiama. Prašau išnagrinėti pateiktą skundą, nubausti aukščiau išvardytas įmones ir institucijas. Taip pat prašau mane informuoti raštu (elektroniniu būdu) apie priimtus sprendimus.“
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vyriausias specialistas
2019-10-31 elektroniniu laišku Pareiškėją informavo: „[…] Jūsų skundas yra gautas Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje ir perduotas registracijai. Skundus bei informaciją turite pateikti elektroniniu paštu <…>. Dėkojame už Jūsų neabejingumą sprendžiant Vilniaus miesto problemas. Kilus neaiškumų ar klausimų, prašome kreiptis į Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrį tel. […].“
4.5. Pareiškėjos 2019-12-09 skundas (Skundas-3), pateiktas elektroninio pašto adresu <…>, kuriame nurodyta:
2019 „[…] metų spalio 24 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai buvo išsiųstas laiškas į el. paštą <…> dėl viešojo transporto nuolatinių taisyklių pažeidimų „Fabijoniškių žiede“ ir prašymas atsakyti į pateiktus klausimus. Iki šiol jokio atsakymo negavau. Gal p. D. N. eidama savo pareigas nežino, kad į visus skundus, klausimus privaloma atsakyti per 20 darbo dienų.“
4.6. Pareiškėjos 2020-03-17 skundas (Skundas-4), pateiktas elektroninio pašto adresu <…> kuriame, be kitų aplinkybių (dėl problemų Žiede), prašoma atsakyti:
„kaip tai gali būti, kad miegamojo rajono dalis, kur stovi gyvenamasis daugiabutis, nėra
gyvenamoji zona“.
4.7. Pareiškėjos 2020-03-17 skundas (Skundas-5), pateiktas elektroninio pašto adresu <…>, nurodant:
„Šių metų kovo 4 d. teko skambinti į „Susisiekimo paslaugas“ dėl nuolatos rytais ir vakarais stovinčių autobusų su įjungtais varikliais galinėje stotelėje „Fabijoniškių žiedas“. Skambinau 16.45 val. tel. numeriu <…>, išklausius meniu paspaudžiau 6, kad sujungtų su administracijos atstovu ir atsiliepė p. E. Skambučio metu trumpai paaiškinau situaciją ir paprašiau atsakyti į klausimą „Kada paskutinį kartą buvo kontrolė Fabijoniškių žiede dėl stovinčių autobusų su įjungtais varikliais?“ (Buvau informuota Susisiekimo paslaugų, kad nuolatos yra siunčiami kontrolės autobusiukai į Vilniaus miesto autobusų žiedus kontroliuoti, ar vairuotojai laikosi taisyklių ir išjunginėja stovinčių autobusų variklius). Išgirdau atsakymą, kad tai ilgai užtruks. Kai pasakiau, kad turiu pakankamai laiko ir palauksiu, kol p. E. sistemoje ras mane dominančią informaciją ir pateiks atsakymą, jis pakeitė savo atsakymą ir pasakė man, kad to padaryti neįmanoma. Paklausiau, gal jis dabar ne darbo vietoj yra ir dėl to negali prisijungti prie sistemos ir pažiūrėti mane dominančią informaciją, p. E. atsakė, kad jis yra darbo vietoj. Taip pat p. E. mane informavo, kad mano užklausa buvo užfiksuota ir bus perduota atsakingam asmeniui, kuris susisieks su manimi 3 d. d. bėgyje. Šiandien kovo 17 d. vakaras, nuo mano skambučio praėjo 8 darbo dienos, bet iki šiol niekas su manimi nesusisiekė ir nepateikė atsakymo. „Susisiekimo paslaugos“ yra Vilniaus miesto savivaldybei pavaldi įmonė, todėl klausiu savivaldybės atstovų, kodėl šios įmonės darbuotojai (administracijos atstovai) nevykdo savo pareigų, nesilaiko savo įmonės nuostatų ir laiku nepateikia atsakymo?“
4.8. Pareiškėjos 2020-04-10 skundas (Skundas-6), pateiktas elektroninio pašto adresu <…>, informuojant:
„Vilniaus viešasis transportas ir „Susisiekimo paslaugos“ yra Savivaldybei pavaldžios įmonės, todėl pašau kontroliuoti jų veiklą. Pastarąsias dienas neįmanoma prisiskambinti į VVT tel. numeriu <…>, niekas neatsiliepia nei ryte, nei dienos metu, nei vakare. Panaši situacija su „Susisiekimo paslaugų“ tel. numeriu <…>, paspaudus meniu 3 (maršrutai ir tvarkaraščiai) jau apie dvi savaitės niekas neatsiliepia, administracijos atstovams (paspaudus meniu 6) taip pat neįmanoma prisiskambinti rytais ir vakarais. Viešasis transportas nenustojo vykdyti savo veiklą Vilniaus mieste, autobusai ir troleibusai kursuoja kiekvieną dieną nuo 5 val. ryto. Savivaldybė privalo užtikrinti, kad būtų galimybė susiekti su VVT ir „Susisiekimo paslaugomis“ viešojo transporto darbo metu, t. y. kasdien nuo 5 val. iki 24 val. Laukiu pasiaiškinimo savivaldybės atstovų, kodėl visiškai nekontroliuojama pavaldžių įmonių veikla ir net darbo dienomis neįmanoma susisiekti su aukščiau išvardintomis įmonėmis?“
4.9. Pareiškėja 2020-10-19 pateikė papildomą informaciją dėl Žiede stovinčių autobusų neišjungtais varikliais:
4.9.1. Pareiškėja 2020-07-07 el. laišku kreipėsi adresu <…>, kuriame nurodė, jog „07.04 10.37 val. skambinau į Susisiekimo paslaugas tel. <…> dėl 53 maršruto autobuso, kuris stovėjo su įjungtu varikliu Fabijoniškių žiede. […]. Paskambinus nurodžiau maršruto numerį bei garažo ir pasakiau, kad susisiektų su vairuotoju ir prakontroliuotų, kad kuo skubiau būtų išjungtas variklis. Moteris pasakė, kad informuos atsakingą darbuotoją.
Autobuso variklis nebuvo išjungtas, todėl pakartotinai skambinau (10:43,10:47, 10:50, 10:57 val.) į Susisiekimo Paslaugas, bet niekas neatsiliepė. Akivaizdu, kad specialiai neatsiliepė į mano pakartotinus skambučius. Taip pat buvo skambinta į VVT tel. <…> (10:45 ir 10:54 vai.), bet ir ten niekas neatsiliepė.
Autobusas pajudėjo iš žiedo į stotelę 11:23 val. Autobusas apie valandą laiko prastovėjo žiede su įjungtu varikliu, jo variklis taip ir nebuvo išjungtas. […]. Prašau informuoti mane kokios nuobaudos buvo skirtos to autobuso vairuotojui ir atsakingam Susisiekimo Paslaugų darbuotojui, kuris nevykdė savo pareigų?“;
4.9.2. Pareiškėja 2020-08-30 el. laišku kreipėsi adresu <…>, kuriame nurodė, jog „Dalis vairuotojų toliau pažeidinėja keleivių ir bagažo vežimo taisykles stovėdami galinėje stotelėje Fabijoniškių žiedas neišjunginėja variklių. Rugpjūčio 29 d. (šeštadienį): 53 maršruto autobusas žiede prastovėjo apie 15 min, variklis visą laiką buvo įjungtas, iš žiedo į stotelę išvažiavo 21.59 val.; 57 maršruto autobusas žiede stovėjo nuo 22.33 iki 22.42 val., variklis visą laiką buvo įjungtas. 56 maršruto autobusas žiede stovėjo nuo 22.48 iki 22.55 val., variklis visą laiką buvo įjungtas. Rugpjūčio 30 d. (sekmadienį): 53 maršruto autobusas žiede stovėjo nuo 21.27 iki 22.10 val., variklis visą laiką buvo įjungtas. 53 maršruto autobusas žiede stovėjo nuo 21.22 iki 22.30 val., variklis visą laiką buvo įjungtas. Išvažiavo į autobusų parką. 3G maršruto autobusas žiede stovėjo nuo 21.29 iki 22.35 val., variklis visą laiką buvo įjungtas. 57 maršruto autobusas žiede stovėjo nuo 21.31 iki 22.43 val., variklis visą laiką buvo įjungtas. Kodėl nevykdoma vežėjų kontrolė? UAB „Transrevis“ iki šiol vis dar negalioja keleivių ir bagažo vežimo taisyklės?“
4.9.3. Pareiškėja 2020-08-04, 2020-09-14, 2020-10-05 el. laiškais kreipėsi adresu <…>, kuriuose nurodė kokiomis dienomis, kokiu laiku autobusai Žiede stovėjo su įjungtais varikliais.
TYRIMAS IR IŠVADOS
5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
6.1. „[…] siekiant apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo galimo triukšmo, kartu su Įmonės specialistais buvo vertinamas triukšmo mažinimo priemonių įrengimas šalia <…> gatvėje esančio žiedo. Įvertinus tai, kad, tarp daugiabučio namo <…> ir žiedo įrengus garso sulaikymo sieneles, nuo galimo triukšmo būtų apsaugoti tik pirmų aukštų gyventojai, o aukščiau gyvenantiems šis sprendimas nebūtų efektyvus, buvo priimtas sprendimas tarp žiedo ir šalia jo esančio namo sodinti medžius. Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius informavo, kad medžius jau pasodino.“
6.2. „Savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 1-296 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plano 2019–2023 metams patvirtinimo“ nustatytos triukšmo prevencijos zonos. Pareiškėjos namas nepatenka į triukšmo prevencijos zoną.“
6.3. „[…] per 2019–2020 metus buvo gauta daugiau negu 20 Pareiškėjos raštų. Raštai buvo perduodami Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio ir Įmonės specialistams. Buvo priimti sprendimai apželdinti teritoriją šalia <…> transporto žiedo, pradėtas viešojo transporto techninės būklės gerinimas ir transporto parko atnaujinimas. Šiame žiede daugiau nei pusė transporto priemonių yra naujos. Taip pat informuojame, kad autobusų parko atnaujinimas ir toliau tęsiasi. 2019 m. rugsėjo mėnesį į Vilniaus gatves išriedėjo ir 5 elektra varomi autobusai bei 10 mažos talpos dyzelinių autobusų. Šiais metais sostinės autobusų parkas pasipildė dar 50 suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų, kurie yra draugiški aplinkai ir aptarnauja būtent miegamuosius rajonus. Pirmieji į maršrutus išvažiavę autobusai jau teikia keleivių vežimo paslaugas maršrutuose, kurių galinė maršruto stotelė yra šalia pareiškėjos namo. Įgyvendinus šį viešojo transporto atnaujinimo etapą Vilniuje eksploatuojamų autobusų amžiaus vidurkis bus ne didesnis kaip septyneri metai.“
6.4. „[…] sprendimas dėl <…> transporto žiedo apželdinimo priimtas Infrastruktūros darbų priežiūros darbo grupėje. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos rekomendacijas 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. A51-89009/20(3.3.2.26E-EIS) kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl kartotinių triukšmo matavimų.“
6.5. „Skundas-1 Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ neužregistruotas. Skundas-2 Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų buvo persiustas registruoti į bendrą Savivaldybės paštą <…> ir perduotas nagrinėti Eismo organizavimo ir Įmonės specialistams. Kadangi raštas buvo kartotinis, Pareiškėjai pateiktas 2019 m. spalio 4 d. siųstas atsakymas.“
6.6. „[…] į Skundą-3 Pareiškėjai atsakyta 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. A51-56012/20, į Skundą-4 atsakyta 2020 m. birželio 10 d. paštu, į Skundą-5 atsakyta 2020 m. balandžio 18 d. raštu Nr. A51-56012/20, į Skundą-6 pagal Įmonės pateiktą informaciją atsakymas Pareiškėjai pateiktas el. paštu.“
6.7. „[…] pagal Kelių eismo taisyklių 176.1 papunktį ir 178 punktą daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose galioja kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ reikalavimai, kur automobiliams važiuoti draudžiama didesniu kaip 20 km/val. greičiu, pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi, netrukdant transporto priemonių eismo, ir kiti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, papildomi gyvenamąją zoną nurodantys kelio ženklai neįrengiami.“
6.8. „[…] nuolat bendradarbiaujama su Vilniaus mieste dirbančiais vežėjais […]. Kassavaitiniuose susitikimuose su vežėjais nuolat raginame įpareigoti vairuotojus išjungti variklius. Vežėjų atsakingi darbuotojai vairuotojams nuolat siunčia įspėjamuosius raštus, priminimus apie situacijos rimtumą ir būtinybę išjungti autobusų variklius atvykus į žiedą. Su vairuotojais, dirbančiais maršrutuose, kurių galinė stotelė yra <…> gatvėje esančiame žiede, nuolat bendraujama telefonu. Vežėjų Eismo ir Saugaus eismo skyrių kontrolės specialistai (eismo kontrolieriai) minėtame žiede reguliariai tikrina vairuotojų veiksmus ir rašo tarnybinius pranešimus apie nustatytus pažeidimus. Neišjungiantiems variklių vairuotojams taikomos drausmines nuobaudos bendrovėse nustatyta tvarka. Įmonės Kontrolės tarnyba taip pat įvairiu laiku vykdo kontrolę visuose Vilniaus mieste esančiuose viešojo transporto maršrutų galinėse stotelėse.“
7. NVSC Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
7.1. „NVSC Vilniaus departamentas kreipėsi į Pareiškėją jos el. paštu […], prašydamas iki 2020 m. liepos 9 d. NVSC Vilniaus departamentui pateikti laboratorinių matavimų organizavimui būtiną informaciją, kadangi NVSC Vilniaus departamentas neturi šių matavimų atlikimui būtinos informacijos (gyvenamųjų patalpų adreso, kontaktinio telefono numerio laboratorinių matavimų organizavimui, gyventojo sutikimo sudaryti sąlygas šių matavimų atlikimui). NVSC Vilniaus departamentas galės įvertinti ir pateikti išvadas dėl Transporto žiede parkuojamų autobusų keliamo triukšmo atitikties Lietuvos higienos norma HN 33:2011 gyvenamosiose patalpose nustatytiems reikalavimams, gavus matavimų atlikimui būtiną informaciją iš pareiškėjos, atlikus laboratorinius matavimus pareiškėjos gyvenamosiose patalpose ir gavus laboratorinių matavimų protokolus iš šiuos matavimus atliekančios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos.“
7.2. „NVSC kompetencijai priklauso tik gyvenamųjų patalpų oro taršos tyrimų organizavimas ir įvertinimas dėl atitikties Lietuvos higienos norma HN 35:20072 nustatytiems reikalavimams. Aplinkos oro taršos tyrimų atlikimas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų kompetencija.“
7.3. „Pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu informavo NVSC Vilniaus departamentą, kad iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. yra išvykusi atostogų. NVSC Vilniaus departamentas 2020 m. liepos 15 d. raštu […] informavo Pareiškėją, kad, jeigu Pareiškėja sutinka sudaryti sąlygas laboratorinių matavimų atlikimui Pareiškėjos gyvenamosiose patalpose grįžus iš atostogų
(nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.), apie tai turi pranešti NVSC Vilniaus departamentui raštu
(<…>) arba elektroniniu paštu (<…>), nurodant laboratorinių matavimų atlikimui būtiną informaciją (nurodyti gyvenamųjų patalpų adresą ir kontaktinį telefono numerį, laiką, kada Pareiškėja gali sudaryti sąlygas matavimų atlikimui). NVSC
Vilniaus departamentas informacijos, būtinos laboratorinių matavimų organizavimui Pareiškėjos gyvenamosiose patalpose, iš Pareiškėjos iki šiol [iki atsakymo Seimo kontrolieriui
pateikimo] negavo.“
7.4. „NVSC Vilniaus departamentas 2020 m. rugpjūčio 10 d. dienos ir vakaro metu (9 val. ir 19 val.) atliko laboratorinius triukšmo matavimus nagrinėjamo triukšmo šaltinio (Transporto žiedo) atžvilgiu artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje <…>, Vilniuje, gyvenamojo namo teritorijoje (toliau – Teritorija), nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus 2020 m. liepos 15 d. raštu A51-89009/20(3.3.2.26E-EIS) „Dėl triukšmo
<…> gatvėje“ teiktą prašymą atlikti laboratorinius triukšmo matavimus, siekiant įvertinti Fabijoniškių transporto žiede parkuojamų autobusų skleidžiamą triukšmą.
Atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, tiek dienos, tiek vakaro metu ekvivalentinis garso slėgio lygis Teritorijoje siekė 50 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos norma HN 33:20111 nustatytų triukšmo ribinių dydžių, taikomų gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo (dienos metu leistina riba yra 65 dBA, vakaro metu – 60 dBA).“
7.5. Įmonė 2019-10-04 raštu (atsakydama į 2019-08-21 raštą) NVSC Vilniaus departamentą ir Pareiškėją informavo:
„[…] kartu su Savivaldybės specialistais buvo vertinamas triukšmo mažinimo priemonių įrengimas šalia Transporto žiedo, siekiant aplinkinius apsaugoti nuo galimo triukšmo. Įvertinus tai, kad, tarp Namo ir Žiedo įrengus garso sulaikymo sieneles, nuo galimo triukšmo būtų apsaugoti tik pirmųjų aukštų gyventojai, o aukščiau gyvenantiems šis sprendimas nebūtų efektyvus, buvo priimtas sprendimas tarp Žiedo ir šalia jo esančio Namo sodinti medžius. Savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius informavo, kad medžiai bus sodinami spalio mėnesio antroje pusėje.
Papildomai informuojame, kad Įmonė nuolat bendradarbiauja su Vilniaus mieste dirbančiais vežėjais [.,..]. Kassavaitiniuose susitikimuose su vežėjais nuolat raginame komunikuoti vairuotojams apie variklių išjungimo būtinybę. Vežėjų atsakingi darbuotojai vairuotojams nuolat siunčia įspėjamuosius raštus / priminimą apie situacijos rimtumą ir būtinybę išjungti autobusų variklius atvykus į Žiedą. Su vairuotojais, dirbančiais maršrutuose, kurių galinis punktas <…> gatvėje esančiame Žiede, nuolat komunikuoja telefonu. Vežėjų Eismo ir Saugaus eismo skyrių kontrolės specialistai (eismo kontrolieriai) reguliariai Žiede tikrina vairuotojų veiksmus ir rašo tarnybinius pranešimus apie nustatytus pažeidimus. Neišjungusiems variklių vairuotojams taikomos drausminės nuobaudos bendrovėse nustatyta tvarka. Įmonės kontrolės tarnyba taip pat įvairiu laiku vykdo kontrolę visuose Vilniaus mieste esančiuose viešojo transporto galiniuose punktuose.
Taip pat norime paminėti, kad Vilniaus viešojo transporto parkas yra rekordiškai atsinaujinęs, todėl šiame Žiede daugiau nei pusė transporto priemonių yra naujos. Taip pat informuojame, kad autobusų parko atnaujinimas ir toliau tęsiasi. […].“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
8. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
8.1. Vietos savivaldos įstatyme (VSĮ) reglamentuota:
8.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; 11) plėtros ir veiklos planingumo. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai; 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […].“
8.1.2. 6 straipsnis – „1. Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 28) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; […]
35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo
įgyvendinimas; […].“
8.1.3. 29 straipsnis – „2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose. […]. 8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, […] 7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas; […].“
8.2. Triukšmo valdymo įstatyme reglamentuojama:
8.2.1. 2 straipsnis – „19. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. 21. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. 212. Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės. 22. Triukšmo prevencijos zona – gyvenamosios (-ųjų) vietovės (-ių) teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; […] 25. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. 26. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. […]. 261. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti
tyliąsias zonas.“
8.2.2. 3 straipsnis – „1. Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; […]; 5) valstybės parama valdant triukšmą. 2. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: 1) transporto srautų planavimas; 2) teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; […]; 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); […] 6) ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; 7) triukšmo kontrolė; 8) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; 10) strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas.“
8.2.3. 13 straipsnis – „1. Savivaldybių tarybos: […] 2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles; […] 5) tvirtina triukšmo prevencijos zonas; 6) nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje; 2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: […] 2) rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą; 3) atlieka teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 6) įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; […] 8) organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; […]. 3. Savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad: 1) triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; […].“
8.2.4. 27 straipsnis – „1. Triukšmo šaltinių keliamo triukšmo ribiniai dydžiai skirtingos aplinkos ir jautrumo žmonių grupėms gali skirtis.2. Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; […].“
8.2.5. 30 straipsnis – „Asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai; […] 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.“
8.3. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ )reglamentuojama:
8.3.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“
8.3.2. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. […]. 4. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. […].8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“
8.3.3. 19 straipsnis – „1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. […].“
8.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) nustatyta:
„22. Jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip, institucijos valstybės tarnautojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu gavęs prašymą ar skundą, turi tą pačią darbo dieną persiųsti jį oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu arba vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio elektroninio pašto adresu, išskyrus atvejus, kai į prašymą pagal kompetenciją gali atsakyti tą pačią darbo dieną jį perskaitęs. 23. Prašymai ir skundai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroninėmis priemonėmis, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. […]. 24. Priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus.
25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. […]. 35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“
8.5. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-07-24 sprendimu patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklėse (Toliau vadinama – Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės) reglamentuojama: „17. Vairuotojas privalo: […]; 17.7. galinėje maršruto stotelėje visada išjungti transporto priemonės variklį; [..].“ Šio sprendimo vykdymo kontrolė pavesta Administracijos direktoriui.
Tyrimui reikšminga teismų praktika
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT; Konstitucinis Teismas) praktika
9.1. KT 2002-04-09 nutarime (byla Nr. 24/2000), be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).
Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies turinį atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą derindama asmens ir visuomenės interesus. Šioje konstitucinėje nuostatoje yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus ir ribas (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali pažeisti sąžiningos konkurencijos, ūkio subjektų lygiateisiškumo, kitų Konstitucijoje įtvirtintų principų. […].“
9.2. KT 2002-12-24 nutarime yra konstatavęs:
„[…]. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. […].“
9.3. KT 2004-12-13 nutarime yra konstatavęs:
„[…] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, […] teisės aktuose reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). […].“
9.4. Aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, KT yra konstatavęs, kad:
„žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). […].“
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika
10.1. LVAT 2008-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. N63-612/2008 yra konstatavęs:
„[…]. […] ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė. Tai reiškia, kad ji nereikalauja, jog būtų pažeistos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ar tvarkos. Atitinkamai ir nustatinėjant triukšmo lygį nebuvo pareigos atlikti visas kituose teisės aktuose numatytas triukšmo lygio matavimo procedūras. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir iš viso neatlikus jokių matavimų, o, pavyzdžiui, remiantis liudytojų parodymais ar kitais
įrodymais. […].“
Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio l dalies 6 punktas, 2 dalies 6 punktas nurodo, jog savivaldybės nustato ir įgyvendina strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. […].“
10.2. LVAT 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) yra konstatavęs:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“
10.3. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2017:
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas [LAT] 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje
3 K-3-112/2013 yra išaiškinęs, kad Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucinės doktrinos kontekste konstatuotina, kad pirmiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97, 96 p.).“
Tyrimo išvados
11. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, konstatuotina:
11.1. Remiantis VSĮ 3 straipsnio 11 dalimi, savivaldybės bendruomenė (savivaldybės nuolatiniai gyventojai) yra bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais susieti su viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į VSĮ 4 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda, savivaldybės institucijos turi užtikrinti galimybę savivaldybės gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, taip pat reaguoti į Savivaldybės gyventojų nuomonę. Pagal VSĮ 6 straipsnio 1 dalies 35 punktą, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas. Taip pat akcentuotina, kad Triukšmo valdymo įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina savivaldybių institucijos;
11.2. nagrinėjamu atveju:
11.2.1. dėl triukšmo valdymo Transporto žiede:
1) iš tyrimo metu surinktos informacijos (dokumentų) nustatyta, kad Savivaldybė, sprendė Pareiškėjos skunduose (2019–2020 metais Savivaldybei pateikta daugiau nei 20 skundų) nurodytą probleminę situaciją dėl Transporto žiede keliamo triukšmo, t. y. svarstė sienelės tarp Namo ir Žiedo pastatymo galimybę, bet sienelė apsaugotų nuo triukšmo tik pirmų aukštų gyventojus, todėl jos buvo atsisakyta; tarp Žiedo ir Namo pasodino medžius (aišku, praeis laiko, kol medžiai suaugs); autobusų parkas atnaujinamas papildant jį naujais draugiškais aplinkai autobusais; autobusų vairuotojai kontroliuojami, įspėjami (ir baudžiami nustačius pažeidimus) dėl variklių išjungimo stovint Žiede.
Pažymėtina ir tai, kad 2016 metais atlikus triukšmo matavimus (Savivaldybės prašymu) buvo nustatyta, jog triukšmas Žiede viršijo Lietuvos higienos norma HN 33:2011 (HN) patvirtintą leidžiamą triukšmo ribinį dydį, o 2020-08-10 atlikus matavimus (dienos ir vakaro metu – 9 val. ir 19 val.) – triukšmo lygis Žiede neviršijo HN nustatytų triukšmo ribinių dydžių, taikomų gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje.
2) NVSC Vilniaus departamentas informavo Pareiškėją apie organizuojamus matavimus Name siekiant įvertinti triukšmo lygius dienos ir vakaro metu po atliktų Savivaldybės, Įmonės triukšmo prevencijos ir aplinkos oro taršos gerinimo priemonių. NVSC Vilniaus departamentas raštu paprašė Pareiškėjos: jeigu jai „aktualus laboratorinių matavimų atlikimas jos gyvenamosiose patalpose“ ir jeigu ji sutinka „sudaryti sąlygas šių matavimų atlikimui“, informuoti, kada gali sudaryti sąlygas matavimams atlikti. Pažymėtina, kad Pareiškėja prašomos informacijos nepateikė. NVSC informavo, kad nėra gavusi gyventojų skundų dėl galimai keliamo triukšmo Žiede;
3) asmens teisė į sveiką aplinką įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose nustatyta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, taip pat yra nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Pažymėtina, jog visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti ne tik nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai, tačiau taip pat ir nuo veiklos, kuri žalinga toje aplinkoje gyvenantiems žmonėms. KT savo praktikoje yra konstatavęs, jog „[…] žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių“, „todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją“.
Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vieni svarbiausių triukšmo valdymo principų yra žmogaus apsauga nuo triukšmo (joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai), žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas, visuomenės informavimas ir kt. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra transporto srautų planavimas, ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas, triukšmo kontrolė, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė ir kt. (Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, sveikatos aplinka saugoma gerinant aplinką, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinant žmogaus veiklos neigiamą poveikį sveikatai, pašalinant aplinkai žmogaus veikla padarytą žalą, užtikrinant aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veiklą, todėl saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama triukšmo, vibracijos, kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimu, teritorijos apželdinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia augalija (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia ūkio subjektams triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos“.
Vadovaujantis Keleivių vežimo ir bagažo vežimo taisyklių nuostatomis (pažymos 8.5 punktas), vairuotojas galinėje stotelėje privalo išjungti transporto priemonės variklį.
Pažymėtina, kad problema dėl Žiede autobusų keliamo triukšmo žinoma nuo 2016 metų. Šiais metais Transporto žiede triukšmo matavimai buvo atlikti vasaros metu (kai autobusų nereikia šildyti), autobusų srautai šiuo laikotarpiu būna mažesni.
Įvertinant tai, kad už Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių vykdymo kontrolę atsakingas Savivaldybės administracijos direktorius, Seimo kontrolierės nuomone, Savivaldybės iniciatyva triukšmo matavimai Žiede turi būti pakartoti šaltuoju metų laiku (kai medžių lapai nukritę, autobusai šildomi ir kt.), o nustačius leistino triukšmo lygio viršijimą spręsti dėl papildomų priemonių įrengimo.
11.2.2. dėl Pareiškėjos skundų / prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje:
11.2.2.1. Skundo tyrimui Savivaldybės pateikta informacija, jog 2019–2020 metais buvo gauta daugiau nei 20 Pareiškėjos skundų, kuriuos nagrinėjo Įmonės ir Savivaldybės specialistai. Savivaldybė teikė Pareiškėjai atsakymus, tačiau ne visi jie laikytini tinkamais:
1) kritiškai vertinamas Savivaldybės paaiškinimas, kad Skundas-1 sistemoje „Avilys“ neregistruotas. Seimo kontrolierės 2020-06-23 rašte (4.3 punktas) aiškiai nurodyta, kad Pareiškėja Skundą-1 siuntė el. paštu <…>. Pagal Savivaldybės pateiktos informacijos turinį darytina išvada, kad nebuvo patikrinta (išsiaiškinta), ar administracijos direktoriaus pavaduotoja buvo gavusi Pareiškėjos kreipimąsi, o jeigu buvo gavusi, kam jis buvo nukreiptas (arba nebuvo nukreiptas).
Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, institucijos valstybės tarnautojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu gavęs prašymą ar skundą, turi tą pačią darbo dieną persiųsti jį oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu arba vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio elektroninio pašto adresu, išskyrus atvejus, kai į prašymą pagal kompetenciją gali atsakyti tą pačią darbo dieną jį perskaitęs (pažymos 8.4 punktas);
2) į Pareiškėjos Skundą-2 atsakymas pateiktas tik 2020-01-04 (vietoj atsakymo pateiktas 2019-10-04 jau siųstas jai atsakymas). Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Savivaldybė pažeidė nustatytą atsakymui pateikti terminą, neinformavo apie Skundo-2 nagrinėjimo pratęsimą;
3) į Skundą-3 neatsakyta, nors Savivaldybė informavo, kad atsakė 2020-04-28 raštu. Pažymėtina, kad Pareiškėja skundė D. N. neveikimą, t. y. atsakymo į Skundą-1 nepateikimą. Savivaldybė šios situacijos nesiaiškino, administracinės procedūros nepradėjo, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatyme, o pateikė bendro pobūdžio atsakymą (dėl garso sienelės įrengimo neefektyvumo, susitikimų su vežėjais, komunikavimo su vairuotojais dėl variklių išjungimo Žiede, dėl autobusų parko atnaujinimo ir kita, t. y. tokio paties turinio raštas Pareiškėjai pateiktas 2019-10-04; pažymos 7.5 punktas). Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį (pažymos 8.4 punktas).
LVAT savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu (LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Skundą-3 (2020-12-09) atsakyta praleidus Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nurodytą 20 darbo dienų terminą – tik 2020-05- (pateiktas be nurodytos dienos) raštu;
4) tyrimu nustatyta, kad Savivaldybė 2020-05- raštu atsakė į Pareiškėjos 2019-12-09,
2019-08-27, 2020-03-20 skundus, t. y. praleidus teisės aktuose nustatytus atsakymams pateikti terminus;
5) vertinant Pareiškėjos nurodytas aplinkybes šios pažymos 2.10 ir 2.11 punktuose, pažymėtina, kad Savivaldybė pažeidė VAĮ nuostatas (8.3 punktas), t. y. Pareiškėjos skundus (nors juose buvo skundžiama VVT ir Įmonės veikla) persiuntė nagrinėti kontroliuojamoms įmonėms – VVT, Įmonei, apie tai Pareiškėjos galimai neinformavo, nekontroliavo, ar Pareiškėjai buvo pateikti atsakymai, ar buvo imtasi priemonių, kad Žiede stovinčių autobusų varikliai būtų išjungti.
6) tyrimu nustatyta, kad Savivaldybė tiek 2020-04 (be nurodytos dienos, metaduomenų nėra) raštu, tiek 2020-05 (be nurodytos dienos) raštu ir kitais raštais Pareiškėjai teikė tokio paties turinio atsakymą, kokį ji jau buvo gavusi 2019-10-04. Darytina išvada, kad Savivaldybė iš esmės nesigilino į tai, kokias aplinkybes Pareiškėja nurodydavo savo skunduose (ji skundėsi, kad negali prisiskambinti Savivaldybės pareigūnams, Įmonės darbuotojams, dėl laiku nepateiktų atsakymų, dėl autobusų keliamo triukšmo ir kitais klausimais), o tik atsirašinėjo;
11.2.2.2. vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, todėl jam teiktina rekomendacija dėl tinkamo asmenų skundų / prašymų nagrinėjimo.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtintas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas (Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-1243 nutarimai, 2004-11-05 išvada).
Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005).
VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais.
Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina:
12.1. Savivaldybės įgyvendintos priemonės triukšmui Transporto žiede mažinti galimai yra nepakankamos;
12.2. Savivaldybė, teikdama Pareiškėjai atsakymus, pažeidė VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas – atsakymai pateikti pažeidus nustatytus terminus, neatsižvelgus į skundų turinį ir kita.
Pareiškėjos Skundas pripažintinas pagrįstu.
13. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad:
13.1. jeigu ji pageidauja, kad būtų atlikti laboratoriniai triukšmo matavimai bute, turi pateikti NVSC informaciją dėl sąlygų pareigūnams tai atlikti sudarymo ir laiko suderinimo;
13.2. kasacinis teismas yra išaiškinęs šiuos aspektus (nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.“
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia
X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 15, 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:
15.1. atkreipti dėmesį į pateiktas išvadas, imtis teisinių, administracinių priemonių, kad nagrinėjant prašymus, skundus būtų vadovaujamasi Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymų viršenybės, išsamumo principais, t. y. į prašymus, skundus būtų atsakoma atsižvelgiant į jų turinį; būtų laikomasi nustatytų atsakymams pateikti terminų; skundai, prašymai, kuriuose skundžiama kontroliuojamų įmonių veikla, būtų nagrinėjami Savivaldybėje ir asmenims pateikiami išsamūs ir motyvuoti atsakymai;
15.2. patikrinti (pradėti administracinę procedūrą), ar Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja buvo gavusi Skundą-1 el. pašto adresu <…>, jeigu buvo gavusi, ar persiuntė į oficialų Savivaldybės el. paštą, jeigu nepersiuntė, kodėl; dėl kokių priežasčių į Skundą-1 nebuvo atsakyta; pateikti patikrinimo išvadas;
15.3. patikrinti ir informuoti, kada Savivaldybėje gauti ir užregistruoti Pareiškėjos el. paštu pateikti skundai (pažymos 4.9 punktas); kam nukreipti vykdyti, kada; kada pateikti atsakymai, jeigu nepateikti, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis bei kokių priemonių bus imtasi, kad atsakymai būtų pateikti;
15.4. vykdant Savivaldybei priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimo funkciją, šaltuoju metų laiku inicijuoti, kreipiantis į NVSC, pakartotinį triukšmo matavimų Transporto žiede atlikimą; NVSC pareigūnams nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimą, imtis papildomų priemonių šiai problemai spręsti;
15.5. vadovaujantis Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nuostatomis, imtis priemonių dėl vežėjų galimai nepakankamų veiksmų, kontroliuojant vairuotojų elgesį (galimai neišjungia autobusų variklių) galinėje stotelėje (Žiede).
Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė