PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ

Dokumento numeris 4D-2021/1- 1312
Data 2022-01-26
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje tiriamas X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau vadinama – Tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai atsisakant tirti šiai institucijai pateiktus Pareiškėjo skundus ir pateikti išvadas.

 

  1. Skunde pateikta toliau nurodyta informacija:

2.1. „Nežiūrint į 2021-05-12 LVAT nutartį adm. byloje Nr. eA-871-822/2021 [Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; toliau atitinkamai vadinama ir – LVAT; Nutartis] bei mano advokato 2021-05-24 raštą Nr. 1809, atsakovo atsakymą Nr. 4E, mano 2021-10-14 raštą ir net į LR AT [Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; toliau vadinama ir – LAT] 2021-10-13 nutartį civ. byloje […], atsakovas [Tarnyba] ignoruoja ir netiria mano skundo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Tokiais veiksmais Tarnyba, mano nuomone, diskredituoja valstybinę instituciją bei daro didelę žalą vartotojui. Ši žala vartotojui turi būti atlyginta.“

 

  1. Skunde prašoma: „ištirti Tarnybos veiksmus (neveikimą) tiriant mano skundą ginče su UAB [pavadinimas žinomas; toliau vadinama – Prekybos centras, Bendrovė].“

 

  1. Pareiškėjo advokatas „[…] 2021-05-24 prašymu Nr. 1809 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas „informuoti, kokiam specialistui bus (yra) pavesta tirti kliento [Pareiškėjo] skundus Jums bei nurodyti tyrimo (bylos) numerį.“

Tarnyba 2021 m. birželio mėn. raštu Pareiškėjo advokatui į 2021-05-24 prašymą atsakė: „Tarnyba, atsižvelgdama į Jūsų 2021-05-25 prašyme Nr. 1809 išdėstytas aplinkybes, siekdama tinkamai įgyvendinti LVAT 2021-05-12 nutartį administracinėje byloje […], informuoja, kad Tarnybos specialistai įvertins Pareiškėjo Tarnybai pateiktuose 2019-06-19 […], 2019-06-25 […], 2019-07-02 […], 2019-07-04 […] prašymuose nurodytas aplinkybes ir apie priimtus sprendimus informuos papildomai.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Tuometis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, gavęs Pareiškėjo Skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Tarnybą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu
Nr. XIV-719 Erika Leonaitė paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, tuomečio Seimo kontrolieriaus pradėtą tyrimą dėl Pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Seimo kontrolierė E. Leonaitė.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Tarnyba informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:

6.1. „Pareiškėjui atstovaujančio advokato [pavardė žinoma] Tarnybai pateiktas
2021-05-25 raštas (reg. Nr. 5-8431) bei Pareiškėjo 2021-10-15 raštas (reg. Nr. 5-7965) yra susiję su Pareiškėjo 2019 m. skundais bei LVAT Nutartimi, kuria LVAT paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-19 sprendimą, t. y., įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2019 m. skundus, vykdymu.“

6.2. „LVAT 2021-05-12 nutartis Tarnyboje gauta ir užregistruota 2021-05-13 (reg.
Nr. 5E-1500). Visapusiškai ir objektyviai įvertinus minimoje nutartyje išdėstytus motyvus, siekiant tinkamai įgyvendinti teismo sprendimą, Tarnyboje buvo atliekamas Pareiškėjo 2019 m. skundų nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Pareiškėjo paspirtuko įsigijimo dienos praėjo nemažai laiko, taip pat į tai, kad Tarnyba 2021-02-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimu (reg.
Nr. 5E-476) buvo informuota apie Pareiškėjo pateiktą kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020-11-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2E-567-589/2020, kurioje buvo nagrinėjamas tarp Pareiškėjo ir Prekybos centro [pavadinimas žinomas] kilęs ginčas dėl instrukcijos Pareiškėjui (ne)pateikimo valstybine kalba Pareiškėjo įsigytam paspirtukui […] fakto nustatymo bei su tuo susijusios žalos Pareiškėjui atlyginimo, peržiūrėjimo kasacine tvarka. Pareiškėjo 2019 m. skunduose nurodytų aplinkybių išsamus įvertinimas ir tinkamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-19 sprendimo, kuriuo Tarnyba buvo įpareigota iš naujo ištirti Pareiškėjo 2019 m. skundus, įvykdymas reikalavo papildomų Tarnybos specialistų laiko sąnaudų.“

6.3. „2021-05-25 buvo gautas Pareiškėjo advokato, pagal 2021-05-24 teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį atstovaujančio Pareiškėjo interesus, prašymas Nr. 1809 (reg.
Nr. 5-8431) dėl LVAT Nutarties vykdymo, į kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi, buvo atsakyta Tarnybos 2021-06-18 raštu (reg. Nr. 4E-15868), nurodant, jog Tarnyba, įvertinusi Pareiškėjo 2019 m. skundus, apie priimtus sprendimus informuos Pareiškėją papildomai.“

6.4. „Tarnyboje 2021-10-15 buvo gautas Pareiškėjo raštas Nr. 1809 (reg. Nr. 5-16426), kuriuo Pareiškėjas prašė nubausti Bendrovę, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2021-10-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, kurioje, Pareiškėjo nuomone, buvo konstatuota, jog jam įsigyjant iš Bendrovės paspirtuką, instrukcija lietuvių kalba nebuvo įteikta. Taip pat rašte Pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba, gavusi LVAT Nutartį, netyrė Pareiškėjo 2019 m. skundų, todėl buvo prašoma pateikti Pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Pažymime, jog minimas Pareiškėjo prašymas Tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vedėjo […] 2021-10-18 rezoliucija buvo pavestas vykdyti Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyriausiajai specialistei G. A.“

6.5. „Tarnybai siekiant tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2019-12-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4757-331/2019, kuris LVAT Nutartimi liko nepakeistas (t. y., siekiant objektyviai ir išsamiai įvertinti Pareiškėjo 2019 m. skundus), taip pat siekiant tinkamai ir išsamiai atsakyti į Pareiškėjo 2021-10-15 raštą (reg. Nr. 5-16426) vadovaujantis Tarnybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, 2021-11-11 raštu (reg. Nr. 4E-29500) Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas dėl jo 2019 m. skunduose išdėstytų reikalavimų, taip pat detaliai atsakyta į Pareiškėjo 2021-10-15 raštą (reg. Nr. 5-16426). Minimu raštu Pareiškėjas, be kita ko, buvo informuotas, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01,
t. y. Pareiškėjo 2019 m. skundų nagrinėjimo metu), jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Nuo 2020-11-01 galiojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta panaši nuostata, t. y. numatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Vadovaudamasi minėta Viešojo administravimo įstatymo nuostata bei atsižvelgdama į tai, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Pareiškėjo ieškinį Bendrovei dėl kartu su preke (paspirtuku) galimai nepateiktos instrukcijos lietuvių kalba, Tarnyba pažymėjo, kad instrukcijos (ne)pateikimo faktinių aplinkybių nevertins ir dėl jų nepasisakys. Pabrėžtina, kad, ir nagrinėdama 2019 m. skundus, Tarnyba Pareiškėjui taip pat yra ne kartą paaiškinusi (pavyzdžiui, 2019-02-11 raštas Nr. 4-1928, 2019-07-11 raštas Nr. 4E-2573), jog dėl instrukcijos pateikimo ar nepateikimo, Pareiškėjui įsigyjant paspirtuką Bendrovės parduotuvėje, adresu Žirmūnų g. <…>, Vilniuje, faktinių aplinkybių nevertins, kadangi ginčas šiuo klausimu yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (civilinė byla Nr. 3K-3-246- 1075/2021).“

6.6. „Tarnybos 2021-11-11 raštu (reg. Nr. 4E-29500) Pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie Tarnybos 2021-06-17 atliktą patikrinimą Bendrovės prekybos parduotuvėje, esančioje adresu Žirmūnų g. <…>, Vilniuje. Pastebėtina, jog minėtoje parduotuvėje XIAOMI 390 Mi White modelio paspirtuko prekybos vietoje nerasta, todėl elektroniniu paštu buvo kreiptasi į Bendrovę dėl parduodamų minėto modelio paspirtukų […], tačiau 2021-07-08 buvo gautas Bendrovės raštas (reg.
Nr. 5V-1429), kuriame Bendrovė nurodė, jog paskutinį kartą tokio modelio (XIAOMI 390 Mi White) paspirtukas buvo parduotas 2020-09-22. Be to, siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti Pareiškėjo Tarnybai pateiktuose 2019 m. skunduose nurodytas aplinkybes dėl Prekybos centre galimai parduodamų elektrinių paspirtukų be instrukcijos valstybine kalba, 2021-06-17 vykusio patikrinimo metu, vadovaujantis 2021-04-29 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-104 „Dėl Elektrinių paspirtukų tikrinimo programos patvirtinimo“ kartu su patikrinimu pagal 2019 skundus, buvo atliktas visų prekyboje esančių elektrinių paspirtukų patikrinimas. Paaiškiname, jog minėto patikrinimo metu Tarnybai pateiktos instrukcijos valstybine kalba, visiems prekyboje esantiems paspirtukams. Pateiktose paspirtukų „XIAOMI“ modelių instrukcijose yra nuorodos į gamintojo internetinį tinklalapį, kuriame nurodyta daugiau informacijos, adresu www.mi.com, taip pat nurodyta, kad detalus elektroninis vadovas yra adresu www.mi.com. […].“

6.7. „[…] siekiant užtikrinti, kad rinkai tiekiami elektriniai paspirtukai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, patikrinimo metu buvo patikrinti visi Prekybos centro parduotuvėje, esančioje adresu Žirmūnų g. <…>, Vilniuje, pardavime buvę elektriniai paspirtukai, tačiau, kaip buvo nurodyta aukščiau, pažeidimų Tarnyba nenustatė bei apie tai 2021-11-11 raštu (reg. Nr. 4E-29500) informavo Pareiškėją.“

6.8. „[…] atsakymas į Pareiškėjo 2021-10-15 raštą (reg. Nr. 5-16426) Pareiškėjui buvo pateiktas Tarnybos 2021-11-11 raštu (reg. Nr. 4E-29500), taigi nesuėjus Viešojo administravimo
10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam 20 darbo dienų terminui. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos
2021-11-11 raštas (reg. Nr. 4E-29500) buvo pateiktas Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, laiku, nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto 20 darbo dienų termino, Pareiškėjo 2021-10-15 rašto (reg.
Nr. 5-16426) nagrinėjimo terminas Tarnyboje nebuvo pratęstas nesant tam teisinio pagrindo.“

6.9. „Tarnybos nuomone, būtina pabrėžti tai, jog visų pirmiausia, Tarnyba 2018 m. spalio 30 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. raštą civilinėje byloje
Nr. 2-39355-925/2018 (reg. Nr. 5­6481) pagal Pareiškėjo ieškinį atsakovei Prekybos centrui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą. Tarnyba į šios bylos nagrinėjimą buvo įtraukta kaip išvadą teikianti institucija bei įpareigota pateikti išvadą dėl tarp šalių (t. y., Pareiškėjo ir Prekybos centro) kilusio ginčo. […]. Tarnyba Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-11-30 raštu Nr. 4E-1540 pateiktoje išvadoje yra nurodžiusi, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-39355-925/2018 pateiktų dokumentų Tarnyba neturi galimybės nustatyti, ar atsakovė Prekybos centras, parduodama Pareiškėjui elektrinį paspirtuką, pateikė paspirtuko naudojimo instrukciją ir, ar ši instrukcija buvo pateikta lietuvių kalba. Minimoje išvadoje Tarnyba nurodė, kad instrukcijos pateikimas yra fakto klausimas, kurį, Tarnybos nuomone, turėtų nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs civilinės bylos metu surinktus įrodymus bei visą šiam individualiam atvejui reikšmingą informaciją.“

6.10. „2019-01-21 gavusi Pareiškėjo advokato [pavardė žinoma], kuriuo Tarnybos buvo prašoma atlikti tyrimą dėl instrukcijos lietuvių kalba atsiradimo, pradėjus bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, aplinkybių, Tarnyba 2019-02-11 raštu Nr. 4-1928 atsakė, jog toks tyrimas Tarnyboje nėra atliekamas, kadangi, kaip tai buvo nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-11-30 raštu Nr. 4E-1540 pateiktoje išvadoje, Tarnyba neturi galimybės nustatyti, ar atsakovė Prekybos centras, parduodama Pareiškėjui elektrinį paspirtuką, pateikė paspirtuko naudojimo instrukciją ir ar ši instrukcija buvo pateikta lietuvių kalba.“

6.11. „Nepaisant Tarnybos pozicijos, nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismui
2018-11-30 raštu Nr. 4E-1540 pateiktoje išvadoje ir 2019-02-11 rašte Nr. 4-1928, Pareiškėjas
2019 m. skundais kreipėsi į Tarnybą su reikalavimais ištirti Prekybos centre parduodamų elektrinių paspirtukų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei įvertinti, ar Prekybos centro padaliniuose parduodant elektrinius paspirtukus yra pateikiama prekės naudojimo instrukcija lietuvių kalba. Pažymėtina, kad 2019 m. skunduose Pareiškėjas nebuvo nurodęs konkrečios pardavimo vietos, kur galimai būtų parduodamos prekės neatitinkančios teisės aktų reikalavimų (šiuo atveju be instrukcijos lietuvių kalba). Įvertinusi šio reikalavimo pagrįstumą bei nustačius, kad Tarnyba neturi pagrindo tirti konkrečių būtent Pareiškėjo įsigyto paspirtuko aplinkybių, t. y. vertinti, ar Pareiškėjui įsigyjant paspirtuką konkrečioje Prekybos centro parduotuvėje, instrukcija buvo pateikta, todėl Pareiškėjo 2019 m. skunduose nurodytos aplinkybės bei keliami reikalavimai buvo vertinami visos Prekybos centre vykdomos prekybos paspirtukais kontekste.“

6.12. „Pareiškėjui 2019-07-11 raštu (reg. Nr. 4E-2573) pateiktas atsakymas, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog vadovaudamasi Tarnybos 2018-06-08 įsakymu Nr. 1-110 patvirtinta Save balansuojančių ir elektrinių paspirtukų saugos tikrinimo programa, Tarnyba vykdė riedžių ir elektrinių paspirtukų saugos tikrinimo programą, kurios metu, be elektriniams paspirtukams keliamų saugos reikalavimų, buvo tikrinamos ir elektrinių paspirtukų bei riedžių naudojimo instrukcijos. Programos metu buvo tikrinamos taip pat ir Prekybos centrui priklausančios parduotuvės [adresai yra žinomi] ir jose esantys elektriniai paspirtukai bei riedžiai, tačiau patikrinimų metu fakto, kad elektriniai paspirtukai bei riedžiai būtų parduodami be naudojimo instrukcijos valstybine kalba, ar pateikta instrukcija neatitiktų teisės aktuose keliamų reikalavimų, nenustatyta.“

6.13. „Atsižvelgiant į tai, kad LVAT Nutartimi nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-19 sprendimą administracinėje byloje
Nr. eI-4757­331/2019, kuriuo Vilniaus apygardos administracinio teismas panaikino Tarnybos
2019-07-11 sprendimą Nr. 4E-2573 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2019 m. skundus, ir vykdydama minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Tarnyba, kaip minėta aukščiau, visapusiškai bei objektyviai įvertino Pareiškėjo 2019 m. skunduose nurodytas aplinkybes, 2021-06-17 atliko patikrinimą Prekybos centro parduotuvėje, kurioje 2019 m. Pareiškėjas įsigijo paspirtuką […], 2021-11-11 raštu (reg. Nr. 4E-29500) pateikė Pareiškėjui išsamų ir motyvuotą atsakymą, pasisakydama dėl visų Pareiškėjo 2019 m. skunduose ir 2021-10-15 rašte (reg. Nr. 5-16426) nurodytų aplinkybių ir keliamų reikalavimų, t. y. nepažeisdama Viešojo administravimo įstatyme nustatytų individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.“

6.14. Tarnybos 2021-11-11 raštu Pareiškėjui pateiktame atsakyme (vykdant LVAT nutartį bei atsakymas  į 2021-10-14 skundą) nurodyta:

„Tarnyba 2021-10-15 gavo Jūsų raštą Nr. 1809 (reg. Nr. 5-16426), kuriame nurodėte reikalavimą nubausti Prekybos centrą, atsižvelgiant į LAT 2021-10-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, kurioje, Jūsų nuomone, buvo konstatuota, jog, Jums įsigyjant iš Prekybos centro paspirtuką, instrukcija lietuvių kalba Jums nebuvo įteikta. Taip pat rašte nurodėte, jog Tarnyba, gavusi LVAT Nutartį, netyrė Jūsų 2019-06-19 (reg. Nr. 5-7278), 2019-06-25 (reg.
Nr. 5-7389), 2019-07-02 d. (reg. Nr. 5-7782) ir 2019-07-04 (reg. Nr. 5-7965) skundų (toliau visi kartu vadinami 2019 m. skundai), todėl prašote pateikti Jums motyvuotą atsakymą.

Pasisakant dėl instrukcijos Jums (ne)pateikimo valstybine kalba Jūsų įsigytam paspirtukui  fakto nustatymo, pažymime, jog Jūsų  2021-10-15 Tarnybai pateiktame rašte Nr. 1809 (reg.
Nr. 5-16426) nurodytas teiginys, jog LAT 2021-10-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-246-1075/2021, nustatė, kad Prekybos centras nepateikė Jums instrukcijos valstybine kalba, yra neteisingas, kadangi kasacinis teismas nevertino konkrečių tarp Jūsų ir Prekybos centro kilusio ginčo aplinkybių ir nenustatinėjo instrukcijos lietuvių kalba (ne)pateikimo fakto. Paaiškiname, jog kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, tačiau iš naujo nenustato faktinių aplinkybių. LAT minėtoje civilinėje byloje konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias verslininko informacijos atskleidimo pareigą, jos turinį, todėl nepagrįstai nenustatė vienos iš verslininko civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, o kitų civilinės atsakomybės sąlygų apskritai nevertino ir nenustatinėjo, dėl ko, minėto teismo nuomone, šioje byloje nebuvo atskleista ginčo esmė. Kadangi ginčo esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, LAT nutarė naikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, jog minima LAT nutartimi tarp Jūsų ir Prekybos centro kilęs ginčas yra perduotas iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, darytina išvada, jog fakto, kad Prekybos centras pažeidė pareigą pateikti Jums informaciją, nustatymas, yra Vilniaus miesto apylinkės teismo prerogatyva. Papildomai pažymime, jog, kaip Tarnyba yra nurodžiusi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-11-30 raštu Nr. 4E-1540 pateiktoje išvadoje, Tarnyba iš civilinėje byloje Nr. 2-39355-925/2018 pateiktų dokumentų, neturėjo galimybės nustatyti, ar atsakovė Prekybos centras, parduodama Jums elektrinį paspirtuką, pateikė paspirtuko naudojimo instrukciją ir ar ši instrukcija buvo pateikta lietuvių kalba. Taigi, instrukcijos pateikimas yra fakto klausimas, kurį turėtų nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs civilinės bylos metu surinktus įrodymus bei visą šiam individualiam atvejui reikšmingą informaciją. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad LVAT Nutartimi nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4757-331/2019, kuriuo Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Tarnybos 2019-07-11 sprendimą
Nr. 4E-2573 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti Jūsų 2019 m. skundus, ir vykdydama minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, taip pat atsižvelgdama į Jums atstovaujančio advokato [pavardė žinoma] 2021-05-25 raštą (reg. Nr. 5-8431) bei Jūsų 2021-10-15 raštą, iš naujo išnagrinėjo 2019 m. skundus ir teikia atsakymą dėl juose nurodytų aplinkybių.

Tarnyba atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 27 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, t. y. Jūsų skundų nagrinėjimo metu), jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Nuo 2020-11-01 galiojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta panaši nuostata, t. y. numatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Vadovaudamasi minėta Viešojo administravimo įstatymo nuostata bei atsižvelgdama į tai, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Jūsų ieškinį Prekybos centrui dėl kartu su preke (paspirtuku) galimai nepateiktos instrukcijos lietuvių kalba, Tarnyba pažymi, kad instrukcijos (ne)pateikimo faktinių aplinkybių nevertins ir dėl jų nepasisakys. Pabrėžtina, kad, ir nagrinėdama 2019 m. skundus, Tarnyba Jums taip pat yra ne kartą paaiškinusi (pavyzdžiui, 2019-02-11 raštas Nr. 4-1928, 2019-07-11 raštas Nr. 4E-2573), jog dėl instrukcijos pateikimo ar nepateikimo, Jums įsigyjant paspirtuką Prekybos centro parduotuvėje, adresu
Žirmūnų g. <…>, Vilniuje, faktinių aplinkybių nevertins, kadangi ginčas šiuo klausimu yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, kad 2019 m. skunduose Jūs iš esmės kėlėte reikalavimą ištirti Prekybos centro parduodamų elektrinių paspirtukų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei įvertinti, ar bendrovės padaliniuose parduodant elektrinius paspirtukus yra pateikiama prekės naudojimo instrukcija lietuvių kalba. Vertindama šio Jūsų reikalavimo pagrįstumą, Tarnyba neturėjo pagrindo tirti konkrečių būtent Jūsų įsigyto paspirtuko aplinkybių, t. y. vertinti, ar Jums įsigyjant paspirtuką konkrečioje Prekybos centro parduotuvėje, instrukcija buvo pateikta, todėl Jūsų 2019 m. skunduose nurodytos aplinkybės bei keliami reikalavimai buvo vertinami visos Prekybos centro vykdomos prekybos paspirtukais kontekste.

Pasisakydama dėl Jūsų 2019-06-19  skundo (reg. Nr. 5-7278), Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, jog minėtame skunde Tarnybos prašėte atlikti Prekybos centro parduodamų elektrinių paspirtukų patikrinimą, kadangi nei bendrovės parduodamų elektrinių paspirtukų instrukcijose nei grafiniuose vaizduose (piešiniuose) nėra pavaizduota, kad „Leidžiantis nuo kalno ir staigiai stabdant priekiniam paspirtuko ratui patekus į duobutę – gali „skristi“ per galvą, patiriant ypač sunkias (net mirtinas) traumas“, taip pat instrukcijos paveikslėliuose nėra nurodyta, kokio laipsnio nuokalne jau negalima važiuoti. Pasisakydami dėl šio Jūsų reikalavimo, paaiškiname, jog elektriniams paspirtukams nuo 2019-10-31 yra taikomi standarto LST EN 14619:2019 „Riedučių sporto įranga. Paspirtukai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimai, pagal kuriuos elektrinių paspirtukų instrukcijoje turi būti nurodytos rekomendacijos apie tinkamus naudoti paviršius arba tinkamų naudojimui paviršių aprašymai (lygūs, švarūs, sausi paviršiai ir jei įmanoma esantys atokiau nuo kitų eismo dalyvių), taip pat ir rekomendacijos apie tinkamą paspirtukų naudojimą ir priežiūrą. Kitų įspėjimų dėl kelio dangos / paviršių ar važiavimo pobūdžio ir galimų to pasekmių (kaip, pvz. „leidžiantis nuo kalno ir staigiai stabdant galima susižeisti“), minimas standartas nenumato. Atkreipiame dėmesį, kad panašūs reikalavimai elektrinių paspirtukų instrukcijų turiniui buvo numatytos ir anksčiau galiojusiame standarte LST EN 14619:2015 „Ratukinio sporto įranga. Paspirtukai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“. Tarnyba, įvertinusi Prekybos centro teismui pateiktą paspirtuko […] instrukciją, nustatė, kad šios naudojimo instrukcijos skyriuje „Specifikacijos“ nurodytas maksimalus nuolydis (%) – 14 (t. y. ~ 8º) ir nurodyti tinkami važiavimui paviršiai „Betono, asfalto ir žvyro keliai; slenkstis mažesnis nei 1 cm; plyšys siauresnis nei 3 cm.“ bei nurodyta keliamoji galia 25–100 (kg). Taip pat minimoje instrukcijoje grafiškai pavaizduoti įspėjimai dėl greičio važiuojant per greičio mažinimo kalnelius, nelygiu keliu ar kitais paviršiais (rekomenduojama važiuoti 5–10 km/h), įspėjimas, kad nebūtų didinamas greitis važiuojant žemyn bei kita aktuali informacija. Tarnyba, įvertinusi Prekybos centro elektrinių paspirtukų naudojimo instrukcijoje pateiktą informaciją, daro išvadą, jog joje yra pateikta reikalinga tinkamam elektrinių paspirtukų naudojimui informacija, todėl nėra teisinio pagrindo Tarnybai imtis veiksmų dėl Prekybos centro atžvilgiu poveikio priemonių taikymo ir stabdyti minimų elektrinių paspirtukų prekybą.

Kaip matyti iš Jūsų 2019 m. skunduose pateikiamos informacijos, Jums buvo suprantama, kad Tarnybai yra žinomos Jūsų su Prekybos centru civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybės (pavyzdžiui, kad ginčas yra kilęs dėl paspirtuko, kurį įsigijote parduotuvėje, esančioje
Žirmūnų g. <…>, Vilniuje), tačiau nepaisant to, 2019-06-25 skunde (reg. Nr. 5-7389) Jūs tikslingai atsisakėte Tarnybai nurodyti, kurioje konkrečiai Prekybos centro parduotuvėje Jūs norėsite, kad Tarnybos darbuotojai atliktų patikrinimą, teigdamas, jog šios informacijos slaptumas Tarnybos atžvilgiu yra būtinas (teigėte, jog Jūsų turimais neoficialiais duomenimis, ši informacija gali būti „nutekinta“) ir reikalavote, suderinus su Jumis patikrinimo laiką, atlikti patikrinimą parduotuvėje, į kurią patikrinimą atliksiančius Tarnybos darbuotojus nuvešite pats). Taigi, Tarnybai iki šiol nėra žinoma, kurioje Prekybos centro parduotuvėje Jūs 2019-06-25 skunde (reg. Nr. 5-7389) ir
2019-07-02 skunde (reg. Nr. 5-7782) reikalavote atlikti patikrinimą. Tarnyba Jus yra informavusi, jog, Jums nurodžius konkrečią bendrovės prekybos vietą, Tarnyba, įvertintų Jūsų pateiktą informaciją ir priimtų motyvuotą sprendimą dėl patikrinimo atlikimo. […].

Paaiškiname, jog Tarnyba patikrinimus atlieka pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisykles, […], kurios nustato Tarnybos ekonominės veiklos vykdytojų veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką, vykdant ne maisto produktų rinkos priežiūrą. […].

Vertinant Jūsų 2019-07-02 (reg. Nr. 5-7782) skunde nurodytas aplinkybes dėl negautos informacijos, jog Jūsų skundai Tarnyboje yra užregistruoti bei kokie jų registracijos numeriai, pažymime, kad Jums 2019-07-02 el. pašto adresu <…> buvo pranešta, kad Jūsų 2019-01-16 pateiktas skundas užregistruotas 2019-01-21 (reg. Nr. 5-527), 2019-06-25 pateiktas skundas užregistruotas 2019-06-25 (reg. Nr. 5-7389), 2019-07-01 raštas užregistruotas 2019-07-02 (reg. Nr. 5-7782). Taip pat, minėtu elektroniniu laišku Jums buvo pažymėta, jog Tarnyba į Jūsų pateiktus skundus atsakys teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Tarnyba atsakymą Jums pateikė, atsižvelgdama į Jūsų skunde keliamą reikalavimą – pateikti informaciją apie Tarnyboje užregistruotus Jūsų skundus, todėl Tarnyba nesutinka su Jūsų 2019-07-04 skunde (reg. Nr. 5-7965) išsakyta nuomone, jog atsakymas Jums pateiktas netinkamai.

Vykdydama LVAT Nutartį, pakartotinai įvertinusi Jūsų Tarnybai pateiktuose 2019 m. skunduose nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į turimą informaciją apie Jūsų įsigyto paspirtuko, dėl kurio tarp Jūsų ir  Prekybos centro kilęs ginčas nagrinėjamas teisme, modelį (XIAOMI 390 Mi White) ir pardavimo vietą […] Tarnyba 2021-06-17 minėtoje parduotuvėje atliko patikrinimą (Tarnybos 2021-06-18 patikrinimo aktas Nr. 1OS-69).

Pažymime, jog patikrinus Prekybos centro prekybos parduotuvę, esančią adresu
Žirmūnų g. <…>, Vilniuje, XIAOMI 390 Mi White modelio paspirtuko prekybos vietoje nerasta, todėl elektroniniu paštu buvo kreiptasi į Prekybos centrą dėl parduodamų minėto modelio paspirtukų (XIAOMI 390 Mi White), tačiau 2021-07-08 buvo gautas Prekybos centro raštas
(reg. Nr. 5V-1429), kuriame bendrovė nurodė, jog paskutinį kartą tokio modelio (XIAOMI 390 Mi White) paspirtukas buvo parduotas 2020-09-22. Be to, siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti Jūsų Tarnybai pateiktuose 2019 m. skunduose nurodytas aplinkybes dėl Prekybos centro galimai parduodamų elektrinių paspirtukų be instrukcijos valstybine kalba, 2021-06-17 vykusio patikrinimo metu, vadovaujantis 2021-04-29 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-104 „Dėl Elektrinių paspirtukų tikrinimo programos patvirtinimo“ kartu su patikrinimu pagal 2019 skundus, buvo atliktas visų prekyboje esančių elektrinių paspirtukų patikrinimas. Paaiškiname, jog minėto patikrinimo metu Tarnybai pateiktos instrukcijos valstybine kalba, visiems prekyboje esantiems paspirtukams. Pateiktose paspirtukų „XIAOMI“ modelių instrukcijose yra nuorodos į gamintojo internetinį tinklalapį, kuriame nurodyta daugiau informacijos, adresu www.mi.com, taip pat nurodyta, kad detalus elektroninis vadovas yra adresu www.mi.com. Taip pat pateiktos EB atitikties deklaracijos, pasirašytos gamintojo, kuriose nurodyta, kad paspirtukai atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-03-06 įsakymu Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ patvirtinto techninio reglamento „Mašinų sauga“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-10-8 įsakymu Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje rinkos priežiūros taisyklių reikalavimus. Paspirtukų naudojimo instrukcijose nurodyti reikalavimai įkrovus bateriją ištraukti adapterį. Pavojingų (nesaugių) gaminių, kurie skelbti Europos Komisijos informacinėje sistemoje apie pavojingus gaminius RAPEX, patikrinimo metu nerasta. Pastebėtina, jog siekiant užtikrinti, kad rinkai tiekiami elektriniai paspirtukai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, patikrinimo metu buvo patikrinti visi Prekybos centro parduotuvėje, esančioje adresu Žirmūnų g.<…>, Vilniuje, pardavime buvę elektriniai paspirtukai, tačiau, kaip buvo nurodyta aukščiau, pažeidimų nustatyta nebuvo. […].“

Pareiškėjui išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

7.1. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme (VTAĮ) reglamentuojama:

7.1.1. 12 straipsnis – „1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; […]
5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; […]“;

7.1.2. 20 straipsnis – „1. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. 2. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ar teisėtus interesus ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.“

7.1.3. 23 straipsnis – „3. Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. […].“

7.1.4. 233 straipsnis – „1. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą šiais atvejais: […]; 2) ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas; […].“

7.2. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:

7.2.1. 2 straipsnis – „5. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. […]“;

7.2.2. 10 straipsnis – „1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. 2. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. 3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;
2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;
5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. 6. Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. […]“;

7.2.3. 11 straipsnis – „3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; […].“

7.3. Tarnybos direktoriaus 2020-12-31 įsakymu Nr. 1-318 patvirtintose Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklėse (Taisyklės) reglamentuojama:

„4. Ekonominės veiklos vykdytojų veiklos priežiūra – Tarnybos veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ekonominės veiklos vykdytojams, prižiūrėti, kaip ekonominės veiklos vykdytojai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. […]; 35. Tarnybos darbuotojams draudžiama į patikrinimą arba iš jo vykti Ekonominės veiklos vykdytojo ar kito patikrinimo rezultatais suinteresuoto asmens transportu. […]; 109. Tarnybos darbuotojų veiksmai (neveikimas), taip pat vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, ir Tarnybos priimti sprendimai gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika:

8.1. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos
asmenys […]“;

8.2. 2018-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. P-5-50-502/2018 – „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama. […]“;

8.3. 2013-10-08 sprendime (administracinė byla Nr. A502-940/2013), be kita ko, nurodyta: „[…]. Atsakovas, nepriimdamas administracinio sprendimo pažeidė teisės aktų reikalavimus, kuriais viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Minėtų terminų pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ar neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą, tačiau sprendimo nepriėmimo atveju, suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo priimant administracinį sprendimą, […].“

8.4. 2011-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011 –

„[…]. Kaip pažymėta aukščiau, atsakovas, atlikęs paminėto pareiškėjų skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) [Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių] (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti. Kolegija pažymi, kad tai yra atsakovo diskrecija. ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. […].“(

 

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėtinos toliau nurodytos aplinkybės:

9.1. Pareiškėjas Skunde rašo, kad Tarnyba, gavusi LVAT nutartį, neatlieka tyrimo, iš naujo nenagrinėja 2019 metų skundų.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (SKĮ) 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinant žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (SKĮ 3 straipsnis). Seimo kontrolieriai nesprendžia ginčų dėl teisės. Įvertinus gautą informaciją (dokumentus, Pareiškėjo skundus, prašymus), pažymėtina, kad Pareiškėjas skunduose (2019 metų) Tarnybai neprašė nagrinėti vartojimo ginčo, kaip tai numatyta VTAĮ 23 straipsnyje. Taigi, Tarnyba 2019 metų skundus privalėjo išnagrinėti ta apimtimi, kiek nagrinėjimas sietinas su Tarnybos kaip viešojo administravimo subjekto veikla, o ne kaip vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas.

9.2. nagrinėjamu atveju siekta nustatyti (ir pateikti išvadas):

9.2.1. ar Tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, LVAT nutartį, iš naujo išnagrinėjo 2019 metų Pareiškėjo skundus (2019-06-19, 2019-06-25,
2019-07-02, 2019-07-04) ir pateikė atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui reikalavimus (pažymos 7.2.2 punktas).

LVAT Nutartimi atmetė Tarnybos apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo Tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2019 metų skundus. Vykdydama minėtą nutartį, Tarnyba 2021-06-17 Prekybos centro parduotuvėje atliko patikrinimą ir surašė 2021-06-18 patikrinimo aktą Nr. 1OS-69. Pareiškėjui 2021-11-11 raštu buvo pateiktas atsakymas (išaiškinta apskundimo tvarka) (pažymos 6.14 punktas). Pažymėtina, kad šiuo atsakymu Pareiškėjui atsakyta bei pateikti paaiškinimai į 2019 metų, kuriuos nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, skunduose aprašytas aplinkybes, išaiškintos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas sprendimas.

Taigi, Tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei LVAT Nutartį, pagal kompetenciją pakartotinai patikrino informaciją (atliko patikrinimą dėl instrukcijų lietuvių kalba pateikimo konkrečioje parduotuvėje Vilniuje), dar kartą įvertino 2019 metų skunduose Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, priėmė sprendimą bei pateikė atsakymą.

LVAT ne viename priimtame sprendime yra nurodęs, kad „viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu, atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys.“ LVAT savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad „vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių.“ Taigi, poveikio priemonių taikymas / netaikymas Prekybos centrui nedaro tiesioginės įtakos Pareiškėjo teisėms ir pareigoms dėl ko jis negalėtų teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau, bet kokiu atveju Pareiškėjas apie tai turi būti tinkamai informuotas.

Šiuo tyrimu nustatyta, kad LAT 2021-10-13 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismą įpareigojo iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo iš Prekybos centro dėl to, kad Prekybos centro parduotuvėje nebuvo tinkamai supažindintas su paspirtuko naudojimo taisyklėmis (jam nepateikta paspirtuko naudojimosi instrukcija lietuvių kalba). Kaip nustatyta, minėto civilinio ieškinio nagrinėjimo byloje Tarnyba dalyvavo kaip išvadą teikianti institucija (Tarnyba teikė išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismui, taigi teismas turi diskrecijos teisę vadovautis išvada arba ne). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, prašymas ar skundas viešojo administravimo institucijoje gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas (pažymos 7.2.3 punktas). Taigi, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, fakto, ar Prekybos centro parduotuvėje Pareiškėjui buvo pateikta paspirtuko naudojimosi instrukcija lietuvių kalba, išsiaiškinimas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo prerogatyva, o ne Tarnybos.

Laikantis įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principų, visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT praktika; 8.3 punktas).

Ši skundo dalis  atmestina;

9.2.2. ar Tarnyba, vykdydama LVAT nutartį, Pareiškėjui pateikė atsakymą VAĮ administraciniam sprendimui priimti nustatytais terminais („administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos; pratęsiam ne ilgiau kaip 10 darbo dienų“;  pažymos 7.2.2 punktas):

– LVAT Nutartį Tarnyba gavo ir užregistravo 2021-05-13, Nutartis neskundžiama. Taigi, VAĮ nuostatų taikymo prasme, Tarnyba pakartotinai išnagrinėti 2019 metų skundus ir priimti sprendimą turėjo VAĮ nustatytais terminais (pažymos 7.2.2 punktas) nuo Nutarties gavimo. Tarnyba, LVAT Nutartį gavusi 2021-05-13, administracinį sprendimą dėl Pareiškėjo 2019 metų skundų priėmė ir Pareiškėjui atsakymą pateikė tik 2021-11-11, t. y. beveik po 6 mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjui nepranešta dėl skundų nagrinėjimo termino (terminų) pratęsimo laikantis VAĮ nustatyto termino;

– LVAT ne kartą yra pasisakęs, jog „terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Minėtų terminų pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ar neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą, tačiau sprendimo nepriėmimo atveju, suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo priimant administracinį sprendimą.“(pažymos 8.4 punktas).

Ši skundo dalis pripažintina pagrįsta;

9.3. įvertinusi tyrimu surinktą informaciją, Tarnybos paaiškinimus, Seimo kontrolierė pažymi, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų.

 

  1. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Tarnyba:

10.1. vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir LVAT Nutartį, pakartotinai išnagrinėjo Pareiškėjo 2019 metais pateiktus Tarnybai skundus, priėmė sprendimą ir pateikė Pareiškėjui atsakymą;

10.2. sprendimą priėmė ir atsakymą Pareiškėjui pateikė pažeisdama VAĮ skundų išnagrinėjimui ir administraciniam sprendimui priimti nustatytus terminus.

 

  1. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m.
vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio
2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.“

Civilinio kodekso (CK) 6.271 str. numatyta valstybės institucijų atsakomybė už sukeltą žalą: „1. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės“. Tokio pobūdžio ginčus dėl žalos sprendžia administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nevykdant LVAT nutarties admin. byloje Nr. eA-871-822/2021, atmesti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), pažeidus administracinio sprendimo priėmimo terminus, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorei siūlo atkreipti dėmesį į pažymoje pateiktas išvadas, imtis administracinių priemonių, kad administraciniai sprendimai būtų priimami ir asmenims atsakoma teisės aktuose nustatytais terminais.

 

Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                    Erika Leonaitė