PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ MIŠKŲ TARNYBĄ IR VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2023/1-263; 4D-2023/2-379
Data 2023-07-20
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ MIŠKŲ TARNYBĄ IR VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erika Leonaitė ir Milda Vainiutė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos ir Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Tarnyba) tarnautojų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), kai skundžiamų institucijų priimtų sprendimų pagrindu galimai nepagrįstai apribojamos Pareiškėjo teisės patekti (įsirengiant įvažiavimą) į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) (toliau – Žemės sklypas).

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia, kad Seimas skiria vieną Seimo kontrolierių valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti ir vieną Seimo kontrolierių savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, tyrimo dalį dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų galimai netinkamų veiksmų atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, o tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kiek jos susijusios su Tarnybos tarnautojų galimai netinkamais veiksmais, vertinimą atliko Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

 

  1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierėms, be kita ko, nurodė:

2.1. „Man priklauso žemės sklypas <…>, Vilniaus mieste. Žemės sklypą aš paveldėjau po mamos mirties atkuriant nuosavybės teises į žemę. Atkuriant nuosavybės teises buvo suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, kaip ir viskas būtų gerai. Buvo išduotas Apskrities viršininko sprendimas su planu ir numatytu prie žemės sklypo privažiavimu. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta)

2.2. „[…] Vilniaus miesto savivaldybėje sužinojome žodžiu, o vėliau raštu, kad man priklausantis žemės sklypas buvo suplanuotas Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 235 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (TPD registracijos Nr. T00056213) su privažiavimo keliu, kuris 2002 m. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybinei miškų tarnybai atlikus miškų inventorizaciją ir dalį Teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliuoju planu suprojektuotos inžinerinės teritorijos priskirtas miško žemei.“

2.3. „Vilniaus miesto savivaldybės administracija tvirtina, kad detaliojo plano rengimo ir bei tvirtinimo momentais planuojamoje teritorijoje miško žemės ir naudmenų ar valstybinės reikšmės miško nebuvo. Priešingai nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba tvirtina, kad detaliojo plano rengimo metu jau 2001 metais teritorijoje buvo inventorizuotas medynas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo į tai atsižvelgti.“

2.4. „Šiai dienai aš likau įkaitu dėl dvejų valstybinių institucijų nesutarimo, t. y. dėl jų pačių padarytos klaidos ir pagal abiejų institucijų nuomonę visus nepatogumus (neturiu privažiavimo prie žemės sklypo) ir finansines išlaidas aš turiu prisiimti pats taisant jų padarytas klaidas jau teisės aktų nustatyta tvarka. Institucijos pažeidė teisės aktus, o aš esu už tai nubaustas. Manau, kad tai yra bloga pozicija ir man nesuprantama, kodėl aš turiu likti šitoje situacijoje kaltas, nors Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (Vilniaus apskrities viršininko administracija) perdavė man sklypą su planu su pažymėtu privažiavimu.“

 

  1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierių prašo „[…] išspręsti susiklosčiusią situaciją ir nustatyti, kokia iš institucijų yra kalta ir įpareigoti ištaisyti jų pačių padarytas klaidas ne mano LR piliečio sąskaita, kuris niekaip neprisidėjo prie susiklosčiusios situacijos.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Pareiškėjas su skundu pateikė šiuos dokumentus, kuriuose, be kita ko, nurodyta:

4.1. Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. rašte Nr. (39.6)-R2-169 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklype, kadastro Nr. <…>“ Pareiškėjui:

„[…] Atsakydami į Jūsų 2020-11-17 raštą, kuriame nurodote, kad teritorijoje, kurioje prašoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis (toliau – Nagrinėjama teritorija), galioja Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 235 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, o įvertinę minėto detaliojo plano sprendinius bei detaliojo plano byloje esančius dokumentus nustatėte, kad tuo metu, kai buvo rengiamas bei tvirtinamas detalusis planas, planuojamoje teritorijoje miško žemės ir naudmenų ar valstybinės reikšmės miško nebuvo, informuojame, kad žemės sklype kadastrinis Nr. <…> esantis miškas buvo inventorizuotas 2001 metais ir pagal šios inventorizacijos duomenis yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis miškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. […]

Pažymėtina, kad Nagrinėjamoje teritorijoje medynas buvo inventorizuotas ir 2001 metų inventorizacijos metu, taigi į medyno buvimą privalėjo būti atsižvelgta ir atliekant teritorijos topo nuotrauką bei rengiant teritorijos (34 ha sklypo) <…> detalųjį planą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 1995 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtino Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis gali būti keičiami kadastro duomenys. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys tikslinami vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, nustatyta tvarka. Tai, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentą buvo neatsižvelgta į faktinę padėtį, nesudaro teisinio pagrindo mišką laikyti inventorizacijos klaida ir jį išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Pažymime, kad Nagrinėjamoje teritorijoje augantis miškas galėtų būti išregistruotas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tik teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis.

[…] Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Aprašo 13.3 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus. Pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo su Aprašo 16 punkte nurodyta dokumentacija, suderinta Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai.

Informuojame, kad sprendimą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis pagal teritorijų planavimo dokumento, numatančio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, sprendinius galėtų priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracija po to kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu planuojamo įrengti privažiavimo teritorija būtų išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“

4.2. Savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 18 d. rašte Nr. A51-11197/23(2.9.4.9E-INF), kuriuo buvo atsakyta į Pareiškėjo 2023 m. sausio 12 d. pateiktą prašymą dėl informacijos apie į Žemės sklypą suprojektuotą įvažiavimą, Pareiškėjui:

„[…] Informuojame, kad žemės sklypas, adresu <…>, Vilnius, yra suplanuotas Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 235 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniais (TPD registracijos Nr. T00056213). Pažymime, kad Teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliuoju planu suplanuotas privažiavimas prie Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patenka į miško ūkio paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai) žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, bei į laisvą valstybinę žemę, kurios valdytoja taip pat yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėto detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo momentais, planuojamoje teritorijoje miško žemės ir naudmenų ar valstybinės reikšmės miško nebuvo. 2002 m. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atliko miškų inventorizaciją ir dalį Teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliuoju planu suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros teritorijos priskyrė miško žemei.

Siūlome pasinaudoti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis Įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš kurių yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą bei į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutikimo projektuoti ir įrengti įvažiavimą laisvoje valstybinėje žemėje arba siūlome inicijuoti Teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliojo plano korektūrą, kurios metu miško žemė galėtų būti verčiama kitomis naudmenomis. […]“

 

  1. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės:

5.1. išrašo Nr. 44/1372849 duomenimis, Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio numatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Minėtame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše jokių duomenų apie Žemės sklypui nustatytus servitutus (tiek kaip viešpataujančiam, tiek kaip tarnaujančiam daiktui) nenurodyta;

5.2. išrašo Nr. 44/2158173 duomenimis, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), per kurį Pareiškėjui Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 235 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) sprendiniais buvo suplanuotas privažiavimas prie Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo, šiuo metu yra miško ūkio paskirties, o šio žemės sklypo žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai;

5.3. išrašų Nr. 44/1551149 ir Nr. 44/1349731 duomenimis, žemės sklypams, kurie besiriboja su Pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu ir priklauso privatiems asmenims, taip pat yra numatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

 

  1. Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su skundžiamais Savivaldybės administracijos ir Tarnybos tarnautojų veiksmais, Seimo kontrolierės su paklausimais kreipėsi į skundžiamas institucijas, be kita ko, prašydamos:

6.1. Tarnybos: nurodyti, ar Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. rašte Pareiškėjui išdėstyta institucijos nuomonė ir siūlymai nėra pakitusi; jei Tarnyba Pareiškėjui aktualiu klausimu šiuo metu turi kitą nuomonę, išdėstyti naujus institucijos argumentus dėl Pareiškėjui susidariusios situacijos išsprendimo; remiantis konkrečiais dokumentais, patvirtinti arba paneigti Savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 18 d. rašte Pareiškėjui nurodytą teiginį, kad Teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) rengimo bei tvirtinimo momentais miško žemės ir naudmenų planuojamoje teritorijoje nebuvo, o miškų inventorizacija buvo atlikta tik 2002 metais; informuoti, kada tiksliai (nurodant tikslią datą bei dokumentą) Tarnyba atliko miškų inventorizaciją ir dalį Detaliuoju planu suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros teritorijos priskyrė miško žemei; nurodyti, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos įpareigojo, jei įpareigojo, Savivaldybės administraciją 2000-2001 metais prieš rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą įvertinti planuojamoje teritorijoje esamą faktinę padėtį dėl galimai esamo, bet neinventorizuoto, miško ploto ir į tai atsižvelgti rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą; informuoti, ar, Tarnybos nuomone, teisingas ir teisės aktais pagrįstas Savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 18 d. rašte Pareiškėjui nurodytas siūlymas Pareiškėjui savo iniciatyva ir lėšomis inicijuoti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesą, nors pareigą tai atlikti Tarnyba priskyrė Savivaldybės administracijai ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu planuojamo įrengti privažiavimo teritorija būtų išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų; nurodyti, ar, Tarnybos nuomone, dėl susiklosčiusios situacijos, kuri niekaip nebuvo įtakota paties Pareiškėjo veiksmais ar neveikimu, nėra pažeidžiama Pareiškėjo teisė tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe (Žemės sklypu), nes galimai dėl netinkamai įgyvendinto teritorijų planavimo proceso ar Savivaldybės administracijos bei Tarnybos tarpusavyje nesuderintų veiksmų Žemės sklypas liko be faktinio privažiavimo; nurodyti, ar, Tarnybos nuomone, Savivaldybės administracija turėtų (jei turėtų) inicijuoti bei imtis tam tikrų veiksmų Pareiškėjo susidariusiai situacijai spręsti; informuoti, ar Tarnybai buvo žinoma Savivaldybės administracijos nuomonė dėl Pareiškėjui siūlomų aktualaus klausimo sprendimo būdų; jei ne – nurodyti dėl kokių priežasčių Tarnyba nesikreipė į Savivaldybės administraciją dėl šios institucijos pozicijos išsiaiškinimo ir vieningos Tarnybos bei Savivaldybės administracijos pozicijos Pareiškėjui aktualiu klausimu suformavimo;

6.2. Savivaldybės administracijos: informuoti, kaip, Savivaldybės administracijos žiniomis, šiuo metu Pareiškėjas ir gretimų žemės sklypų, esančių adresais <…> ir <…>, Vilnius, savininkai gali (jei gali) patekti į jiems priklausančius žemės sklypus; patvirtinti arba paneigti Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. rašte Pareiškėjui nurodytą teiginį, jog rengiant Detalųjį planą nebuvo atsižvelgta į faktinę padėtį dėl teritorijoje augusio miško ir dėl to padarytos Savivaldybės administracijos klaidos; informuoti, kada tiksliai, Savivaldybės administracijos duomenimis, Tarnyba atliko miškų inventorizaciją ir dalį Detaliuoju planu suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros teritorijos priskyrė miško žemei; nurodyti, kokių konkrečiai teisės aktų nuostatų pagrindu, Savivaldybės administracijos nuomone, Pareiškėjui atsirado pareiga savo pastangomis ir lėšomis atlikti teritorijų planavimo dokumentų keitimo inicijavimą, siekiant pakeisti Detaliajame plane suplanuotą privažiavimą ir tokiu būdu turėti galimybę privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo; nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus turėtų atlikti Pareiškėjas, kad, kaip nurodė Savivaldybės administracija savo rašte Pareiškėjui, jis galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis; paaiškinti, kuo remdamasi Savivaldybės administracija savo 2023 m. sausio 18 d. rašte Pareiškėjui siūlė savo iniciatyva ir lėšomis inicijuoti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesą, nors pareigą tai atlikti Tarnyba priskyrė Savivaldybės administracijai ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu planuojamo įrengti privažiavimo teritorija būtų išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų; nurodyti, ar, Savivaldybės administracijos nuomone, dėl susiklosčiusios situacijos, kuri niekaip nebuvo įtakota paties Pareiškėjo veiksmais ar neveikimu, nėra pažeidžiama Pareiškėjo teisė tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe (Žemės sklypu), nes galimai dėl netinkamai įgyvendinto teritorijų planavimo proceso ar Savivaldybės administracijos bei Tarnybos tarpusavyje nesuderintų veiksmų Žemės sklypas liko be faktinio privažiavimo; nurodyti, ar, Savivaldybės administracijos nuomone, Tarnyba turėtų (jei turėtų) inicijuoti bei imtis tam tikrų veiksmų Pareiškėjo susidariusiai situacijai spręsti; informuoti, kokie veiksmai ir kokio subjekto (Pareiškėjo, Savivaldybės administracijos ir (ar) Tarnybos) turėtų būti atlikti, jei projektuoti privažiavimą prie Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo per laisvos valstybinės žemės sklypą, paminėtą Savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 18 d. rašte Pareiškėjui; nurodyti, koks, Savivaldybės administracijos nuomone, galimas (jei galimas) kitas būdas (nepradedant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir tuo pagrindu teritorijos išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro proceso) Pareiškėjui nustatyti ir įsirengti privažiavimą prie Žemės sklypo; informuoti, ar Savivaldybės administracijai buvo žinoma Tarnybos nuomonė dėl Pareiškėjui siūlomų aktualaus klausimo sprendimo būdų; jei ne – nurodyti dėl kokių priežasčių Savivaldybės administracija nesikreipė į Tarnybą dėl šios institucijos pozicijos išsiaiškinimo ir vieningos Savivaldybės administracijos bei Tarnybos pozicijos Pareiškėjui aktualiu klausimu suformavimo;

 

  1. Teikdama atsakymą į Seimo kontrolierės paklausimą Tarnyba, be kita ko, paaiškino:

7.1. „[…] Miško žemės plotas, esantis žemės sklype, kadastro Nr. <…> (toliau – Nagrinėjama teritorija), registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2001 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Inventorizacijų vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu VĮ Valstybinė miškų urėdija). Tarnyba neturi duomenų, kad 2001 m. ir 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurias atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis ar valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios.“

7.2. „[…] Vilniaus miesto miškų sklypinė miškų inventorizacija vykdyta 2001 metais pagal paslaugų atlikimo sutartį tarp Aplinkos ministerijos ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija). Pagal šios inventorizacijos duomenis 2002 metais VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ parengė Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kuri atlikus teisės aktuose nustatytas procedūras buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

7.3. „[…] Valstybinė miškų tarnyba yra įsteigta 2010 m. sausio 1 d., reorganizavus nuo 2003 metų veikusią Valstybinę miškotvarkos tarnybą. […] Tarnybai nėra žinoma tiksli miško žemės inventorizavimo data, taip pat Tarnyba nedisponuoja inventorizacijos dokumentais. Duomenys apie Nagrinėjamoje teritorijoje inventorizuotą mišką buvo perduoti Valstybinei miškų tarnybai (buvusiai Valstybinei miškotvarkos tarnybai) ir įrašyti į duomenų bazę 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“.

7.4. „[…] Detalusis planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis Detaliųjų planų taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro (1990-1998 m.) 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl Detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 34 punkto 6 dalyje nurodyta, kad Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su plano rengėju, jam pateikia planuojamos teritorijos topografinį – inžinerinį planą. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad Planavimo organizatorius atsako už jo plano rengėjui pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą. Taisyklių 40 punkte nurodyta, kad Detaliojo plano brėžiniai rengiami ant ne senesnio kaip 1 metai topografinio inžinerinio plano, grafine arba skaitmenine forma.“

7.5. „[…] Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (su vėlesniais pakeitimais), 14.4 punkte nurodoma, kad sprendime dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis turi būti nurodytos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygos, įskaitant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo būdą (atsižvelgiant į būdą – mokėtinos kompensacijos dydį arba minimalų ne miško žemėje įveisiamą miško plotą), ir kitos įstatymų ir kitų teisės aktų nurodytos sąlygos. Minėtame Tvarkos apraše nėra nurodyta kas turi mokėti kompensaciją, tačiau dažniausiai kompensaciją moka asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.“

7.6. „[…] dėl susiklosčiusios situacijos Tarnyba nėra atsakinga, nes Nagrinėjamos teritorijos inventorizavimo metu 2001 metais bei jos priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams metu 2002 metais, institucija dar nebuvo įsteigta.“

7.7. „[…] Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad žemė privalo būti naudojama pagal paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Pažymėtina, kad tiek Miškų įstatyme, tie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (95 str. 1 d.) įtvirtinta nuostata, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Taigi privažiavimas prie Pareiškėjo sklypo galėtų būti įrengiamas tik teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai, tame tarpe ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti numatytas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose planuose, bei suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose, arba specialiuosiuose planuose, arba detaliuosiuose planuose.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 punkte nurodyti Teritorijų planavimo organizatoriai – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti, todėl manome, kad būtent Savivaldybės administracija turėtų imtis veiksmų susidariusiai situacijai spręsti ir pradėti teritorijų planavimo dokumento rengimo (koregavimo) procesus.“

 

  1. Kartu su Tarnybos pateiktu paaiškinimu Seimo kontrolierei taip pat buvo gauti dokumentai, iš kurių nustatyta ir (ar) patvirtinta:

8.1. į Pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. prašymą nustatyti kompensavimo kainą už naikinamą miško plotą Tarnyba 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. (39.4)-R2-1118 Pareiškėjui, be kita ko, nurodė, jog „[…] Aprašo [pastaba: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 ,,Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas] 10 punktas nurodo, kad piniginės kompensacijos dydį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir Aprašo priedu, planavimo organizatoriaus prašymu apskaičiuoja Valstybinė miškų tarnyba. Planavimo organizatoriaus prašyme apskaičiuoti kompensaciją už miško žemę, kurią planuojama paversti kitomis naudmenomis, turi būti nurodytas miško žemės sklypo kadastro numeris (jeigu yra suteiktas) ir pridėtas planuojamo paversti kitomis naudmenomis miško žemės sklypo planas, parengtas Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka, bei skaitmeniniai duomenys. Žemės sklypo plane turi būti parodyta miško žemės, planuojamos paversti kitomis naudmenomis, riba (pažymėta sutartiniu ženklu) bei plotas m2. Pažymą galime parengti planavimo organizatoriui, gavus reikalingą dokumentaciją.“

8.2. į Pareiškėjo 2023 m. kovo 14 d. prašymą dėl informacijos prie jam priklausančio Žemės sklypo privažiavimo pažymėjimo Miškų kadastre suteikimo Tarnyba 2023 m. kovo 31 d. raštu pateikė Pareiškėjui pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, pagal kurią Žemės sklypas ribojasi (išskyrus pietryčių pusėje) su valstybinės reikšmės miško plotais, kuriuose privažiavimo prie Žemės sklypo nėra.

 

  1. Atsakydamas į Seimo kontrolierės paklausime iškeltus klausimus Savivaldybės meras V. B. pateikė paaiškinimą, kuriame, be kita ko, nurodė:

9.1. „[…] informuojame, kad kito privažiuojamojo kelio, nei per valstybinės reikšmės miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), prie žemės sklypų <…> ir <…> Vilniuje, nėra.“

9.2. „[…] Savivaldybės administracija su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2021 m. sausio 21 d. rašte Nr. (39.6)-R2-169 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklype, kadastro Nr. <…>“ (toliau – Raštas) nurodytu teiginiu, jog rengiant Detalųjį planą privalėjo būti atsižvelgta į faktinę padėtį sutikti negali, kadangi Detaliojo plano rengimo metu, 2000 m., teritorijoje esantiems želdiniams miško žemės statusas nebuvo nustatytas. Pastebėtina, kad pagal kompetenciją sprendimus, ar želdiniai atitinka miško žemei keliamus reikalavimus, priima Tarnyba, o plotus, kurie atitinka miško žemei keliamus reikalavimus, valstybinės reikšmės miškų plotams priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi, įvertinus tai, darytina išvada, kad kitos valstybės institucijos spręsti, ar želdiniai, esantys teritorijų planavimo dokumentais planuojamose teritorijose, atitinka miško žemei keliamus reikalavimus ir ar galėtų tokie plotai būti priskiriami miško žemei, nėra įgaliotos.

Taip pat pastebėtina, kad Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esantys želdiniai inventorizuoti tik 2001 m., o valstybinės reikšmės miško statusas jiems nustatytas tik 2002 m., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priėmė sprendimą želdyno plotą priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Tai reiškia, kad duomenys apie teritorijoje esančią miško žemę Detaliojo plano rengimo metu nebuvo nustatyti ir išviešinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarnyba Rašte nenurodo konkrečios Detaliojo plano teritorijoje esančių želdynų inventorizacijos datos, kas suponuoja, jog želdynų inventorizacija galėjo būti atlikta ir po Detaliojo plano patvirtinimo.“

9.3. „[…] Informuoti, kada tiksliai Tarnyba atliko miškų inventorizaciją ir dalį Detaliuoju planu suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros teritorijos priskyrė miško žemei, negalime, kadangi tokių duomenų Savivaldybės administracija neturi. Pastebėtina, kad Savivaldybės administracijai informaciją apie atliktą Detaliojo plano galiojimo teritorijoje esančių želdynų inventorizaciją ir jų priskyrimo miško žemei pateikta nebuvo.

Pažymime, kad pagal Tarnybos Rašte pateiktą informaciją teritorija, kurioje Detaliuoju planu suplanuota inžinerinė infrastruktūra ir gyvenamosios paskirties žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti, miško žemei priskirta po 2001 m. atliktos inventorizacijos.“

9.4. „[…] Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais. Vienas iš jų – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatorius) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo.

Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu atsiranda poreikis koreguoti Detaliojo plano sprendinius, suinteresuotas asmuo Savivaldybei turi pateikti prašymą su pasiūlymu koreguoti detaliojo plano sprendinius […].

Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Kaip jau minėta […], inicijavimo teisę turi fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai.

Atsižvelgdama į tai, kad pagal Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir jo sprendinius teritorija, kurioje yra žemės sklypai <…> ir <…>, patenka į neprioritetinę plėtros teritoriją ir Savivaldybė artimiausiu metu neplanuoja inžinerinės infrastruktūros plėtos, ir į tai, kad žemės sklypų savininkai turi teisę inicijuoti teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano sprendinių koregavimą, Savivaldybės administracija 2023 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-11197/23(2.9.4.9E-INF) (toliau – Raštas 2) pasiūlė žemės sklypų savininkams pasinaudoti teisės aktais suteikta teise.“

9.5. „[…] Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Atsižvelgdami į tai, manome, kad Tarnyba, prieš siūlydama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl inventorizuotų želdinių priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams, turėjo įvertinti, ar teritorijoje nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, kurių sprendiniai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms .

Savivaldybės nuomone, Tarnyba galėjo imtis veiksmų, kad bent jau inžinerinės infrastruktūros teritorijos ar jų dalys, suplanuotos Detaliuoju planu, nebūtų įtrauktos į valstybinės reikšmės miškų plotus. Be kita ko, manome, kad Tarnyba turėtų imtis veiksmų, kad padarytos klaidos būtų ištaisytos, t. y. patikslinti valstybės miškų kadastro duomenys ir miško žemės plotai (jų dalys), patenkantys į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, išbraukti. Taip pat manome, kad turėtų būti pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastro duomenys bei ribos.“

9.6. „[…] Atkreipiame dėmesį tai, kad Rašte 2 nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra apribotas žemės sklypais <…>, <…>, <…> ir žemės sklypais, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>. Tai reiškia, kad jeigu ir būtų suprojektuotas privažiuojamasis kelias laisvoje valstybinėje žemėje, jis neturėtų jungties su <…> gatve, kadangi jį riboja miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. <…>). Pažymėtina, kad įrengti inžinerinę infrastruktūrą miško žemėje miško žemės nepavertus kitomis naudmenomis nėra galima.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad arba žemės sklypų savininkai turėtų inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, kurio tikslas būtų miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, arba Tarnyba turėtų ištaisyti klaidas, t. y. patikslinti valstybės miškų kadastro duomenis (valstybės reikšmės miško ploto schemą).

Informuojame, kad, Savivaldybės nuomone, turėtų būti arba tikslinami valstybės miškų kadastro duomenys, žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastro duomenys ir ribos, arba inicijuotas Detaliojo plano sprendinių koregavimas.“

 

  1. Iš dokumentų, pateiktų kartu su Savivaldybės mero paaiškinimais, taip pat nustatyta:

10.1. iš Detaliojo plano sprendinių brėžinio matyti, kad į Pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą privažiavimas buvo suplanuotas šiaurinėje sklypo dalyje;

10.2. Pareiškėjo Savivaldybės administracijai 2020 m. vasario 25 d. pateikto prašymo „Dėl pavertimo kitomis naudmenomis miško žemės <…> gatvės“ ir 2020 m. spalio 8 d. pateikto prašymo išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagrindu, Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-145826/20(3.3.2.26E-ŽEM) kreipėsi į Tarnybą, prašant patikslinti miškų valstybės kadastro duomenis.

Minėtame Savivaldybės administracijos rašte buvo akcentuojama, jog „[…] Įvertinę minėto detaliojo plano sprendinius bei detaliojo plano byloje esančius dokumentus nustatėme, kad tuo metu, kai buvo rengiamas bei tvirtinamas detalusis planas, planuojamoje teritorijoje miško žemės ir naudmenų ar valstybinės reikšmės miško nebuvo. Taigi miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis dėl inžinerinės infrastruktūros įrengimo, kaip vienas iš detaliojo plano rengimo tikslų negalėjo būti, kadangi detaliuoju planu pertvarkomame žemės sklype miško žemės nebuvo.“

10.3. Pareiškėjo įgaliotai atstovei L. P. [asmens duomenys neskelbtini] 2022 m. vasario 7 d. pateikus Savivaldybės administracijai pakartotinį prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo, Savivaldybės administracija 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. A51-21872/22(2.9.4.9E-INF) Pareiškėjo atstovę informavo, jog „[…] įvažiavimo nuo <…> gatvės į žemės sklypą, adresu <…>, Vilniuje, projektavimui ir įrengimui prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos negali būti išduotos, nes pageidaujamas projektuoti privažiavimo kelias nepatenka į Savivaldybės valdomas susisiekimo komunikacijas.“

Minėtame Savivaldybės administracijos rašte Pareiškėjo atstovei buvo pasiūlyta „[…] pasinaudoti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis Įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš kurių yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybinę miškų tarnybą bei į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutikimo projektuoti ir įrengti įvažiavimą laisvoje valstybinėje arba siūlome inicijuoti Teritorijos (34 ha sklypo) <…> detaliojo plano korektūrą, kurios metu miško žemė galėtų būti verčiama kitomis naudmenomis.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

11.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

„3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai

Seimo kontrolierių veiklos tikslai:

1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […]“

 

11.2. Viešojo administravimo įstatymo:

„3 straipsnis. Viešojo administravimo principai

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]“

 

11.3 Vietos savivaldos įstatymo:

„6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: […]

19) teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; […]“

 

11.4. Miškų įstatymo:

„4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai […]

  1. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: […]

2) miestų miškai; […]

11 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis

  1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: […]

2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; […]

  1. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. […]“

 

  1. Kiti teisės aktai

12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija) patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas):

„3. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. […]

  1. […] Valstybinės reikšmės miškuose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 26 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. […]
  2. Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju. […]“

 

12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 11 d.) patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Schemų rengimo tvarkos aprašas):

„3. Schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. […]

  1. Schemos tikslinamos šiais atvejais: […]

13.2. ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis;

13.3. kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus; […]

  1. Valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui gali teikti:

14.1. rengėjas šio Aprašo 13.1 ir 13.2 papunkčiuose nustatytais atvejais; […]

14.3. savivaldybių administracijos šio Aprašo 13.2, 13.3, 13.5 ir 13.6 papunkčiuose nustatytais atvejais; […]

14.6. teritorijų planavimo organizatorius šio Aprašo 13.2 ir 13.3 papunkčiuose nustatytais atvejais;“

 

  1. Teismų praktika

13.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021:

„[…] Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia gero valdymo principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas; žr., pvz., 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41248/06)). Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05), 73 p.). […]“

 

13.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič v. Lithuania, peticijos Nr. 25747/07:

„[…] gero valdymo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas lėmė jų pačių nerūpestingumas; tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita.“

 

13.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-801-858/2017:

„[…] LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti pareiškėjo nurodytas teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir / ar veiksmai (administraciniai aktai) (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje A492-1711/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016; 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgdamos į tai, kad Pareiškėjo skunde buvo kvestionuojami tiek Tarnybos, tiek Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai (neveikimas), tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktą informaciją Seimo kontrolierės analizavo atskirai per kiekvienos iš skundžiamų institucijų atliktų veiksmų prizmę. Tačiau įvertinus tai, jog Pareiškėjui aktuali problema dėl nesamos galimybės pateikti į jam priklausantį Žemės sklypą galimai yra sąlygota abiejų skundžiamų institucijų neveikimo, Seimo kontrolierės šio tyrimo išvadas pateikia bendrai, Pareiškėjo skunde nurodytą situaciją vertindamos tiek Tarnybos, tiek Savivaldybės administracijos turimų / neturimų atlikti teisės aktuose nustatytų veiksmų Pareiškėjo problemai išspręsti aspektu.

Taigi, remdamosi Pareiškėjo skunde nurodyta ir tyrimo metu surinkta medžiaga (pažymos 2, 4, 5, 7-10 punktai), teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pacituotais šios pažymos 11–13 punktuose, Seimo kontrolierės, kiekviena jai priskirtos kompetencijos ribose (pažymos 1 punktas), teikia šias išvadas:

14.1. pirmiausia pažymėtina, kad abiejų skundžiamų institucijų pozicijos dėl susiklosčiusios situacijos ir fakto, jog 2001 m. Detaliuoju planu suplanuotoje patekimo (įvažiavimo) į Žemės sklypą teritorijoje miško žemės ar naudmenų (ne)buvo, yra priešingos bei paremtos skirtingu faktinių aplinkybių nurodymu bei jų vertinimu (pažymos 4.1, 4.2, 7.1, 9.2, 9.5 punktai). Svarbu akcentuoti tai, kad Seimo kontrolierės, remdamosi tyrimo metu surinkta medžiaga (pažymos 7.2-7.4, 9.2, 9.3 punktai), negali nei patvirtinti, nei paneigti faktinio miško buvimo ar nebuvimo 2001 m. planuotoje teritorijoje, o taip pat to fakto, kuriuo tiksliai metu tuometis VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2000 – 2001 metais atliko valstybinę miškų inventorizaciją bei fiksavo valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenis. Seimo kontrolierės taip pat pabrėžia, kad tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu negalima nustatyti ir konstatuoti, ar susidariusi situacija yra sąlygota tuomečio VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojų padarytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidos, ar Savivaldybės administracijos, kaip Detaliojo plano organizatoriaus, tikslių duomenų dėl planuojamojo teritorijoje buvusių miško žemės naudmenų nepateikimo. Todėl šio tyrimo esminiu objektu laikytinas skundžiamų institucijų pagal joms teisės aktuose suteiktą kompetenciją atliktinų veiksmų (priimtinų sprendimų), jei tokie turi būti atliekami ar priimami, apibrėžimas (nustatymas);

14.2. remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (pažymos 5.1 punktas), Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, todėl, kaip savo skunde akcentavo Pareiškėjas, siekdamas jame statyti gyvenamąjį namą ir tinkamai naudotis savo turima nuosavybe, jis susidūrė su įvažiavimo į Žemės sklypą įsirengimo problema (pažymos 2.2, 10.3 punktai), nors Detaliojo plano sprendiniuose turimo būti privažiavimo vietoje buvo suprojektuota inžinerinės infrastruktūros teritorija ir privažiavimas prie Žemės sklypo buvo numatytas (pažymos 4.2, 5.2, 10.1 punktai). Pabrėžtina, kad faktą, jog Pareiškėjas šiuo metu neturi jokios galimybės teisėtai pateikti į jam priklausantį Žemės sklypą, patvirtino ir Savivaldybės administracija, Seimo kontrolierei nurodydama, jog vienintelis galimas patekimas į Žemės sklypą yra tik per valstybinės reikšmės miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) (pažymos 9.2 punktas). Svarbi yra ir ta Savivaldybės administracijos paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodyta aplinkybė, jog laisvos valstybinės žemės plote įvažiavimas Pareiškėjui taip pat negali būti projektuojamas (nors Savivaldybės administracija prieš tai Pareiškėjui teigė kitaip (pažymos 10.3 punktas)), nes tai sąlygota nesamos jungties tarp laisvos valstybinės žemės ir <…> gatvės (pažymos 9.6 punktas). Visa tai patvirtina, kad pirmiau paminėtoje teritorijoje galiojant tiek Detaliojo plano sprendiniams, tiek Miškų valstybės kadastre įregistruotiems duomenims, kurie prieštarauja vieni kitiems, Seimo kontrolierių įsitikinimu, būtent dėl viešojo administravimo institucijų kaltės Pareiškėjo teisė tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe yra pažeista ir Pareiškėjas neturi būti tas subjektas, kuris privalėtų šią situaciją ištaisyti bei mokėti teisės aktuose nustatytą kompensaciją (pažymos 7.5, 8.1, 11.4 punktai). Juolab, jog, kaip patvirtina tyrimo metu gauti duomenys (pažymos 5.3, 8.2, 9.1, 9.5 punktai), dėl esamos padėties ne tik Pareiškėjo, bet ir kitų asmenų, teisės tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu yra apribotos;

14.3. atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pažymos 13.3 punktas), teigtina, kad Pareiškėjui, kaip sąžiningam Žemės sklypo įgijėjui, buvo susiformavę teisėti lūkesčiai, jog jis gali (galės) tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe, t. y. Žemės sklypu, nes Detaliojo plano sprendiniai, kurie numatė privažiavimą prie Žemės sklypo, yra nenuginčyti ir galiojantys. Tačiau, kaip teigtina šio tyrimo metu gautos medžiagos pagrindu (pažymos 4.1, 4.2, 7.7, 9.5 punktai), nei viena iš skundžiamų institucijų nepripažįsta galimai padarytos klaidos ir savo iniciatyva jokių veiksmų Pareiškėjo problemai spręsti neketina imtis.

Iš Savivaldybės administracijos paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodytų teiginių, jog būtent Tarnyba turi imtis veiksmų padarytai klaidai ištaisyti ar Pareiškėjas inicijuoti Detaliojo plano sprendinių keitimą (pažymos 9,4 9.5 punktai), seka išvada, kad Savivaldybės administracija, nepaisant jai Vietos savivaldos įstatyme priskirtos teritorijų planavimo ir detaliųjų planų sprendinių įgyvenimo funkcijos (pažymos 11.3 punktas), nemano turinti pareigą pradėti Detaliojo plano sprendinių koregavimo procesą, valstybinio miško žemę paversti kitomis naudmenomis ar privalanti imtis kitų veiksmų, kad Pareiškėjo galimybė projektuoti įvažiavimą į jam priklausantį Žemės sklypą pagaliau galėtų būti realizuota. Tas pats konstatuotina ir dėl Tarnybos Seimo kontrolierei išdėstytos pozicijos, nurodant, kad, Tarnybos nuomone, būtent Savivaldybė turi pradėti teritorijų planavimo dokumento rengimo (koregavimo) procesus (pažymos 7.6, 7.7 punktai).

Atsižvelgdamos į tai, Seimo kontrolierės pabrėžia, kad viešasis administravimas, be kita ko, grindžiamas ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu atsakomybės už viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų pagrindu sukeltus padarinius (pažymos 11.2 punktas). Iš šio principo seka ir tai, kad viešojo administravimo institucija, priimdama bet kokius sprendimus, negali atsakomybės už šių sprendimų neteisėtumą perkelti asmeniui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimtas. Seimo kontrolierių įsitikinimu, viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų ar netinkamų veiksmų pagrindu kilę padariniai gali būti panaikinami ne tik teismo nustatytos ir priteistos žalos atlyginimo (pinigine) forma, tačiau ir institucijos naujai įgyvendinamomis priemonėmis (priimant reikiamus sprendimus ar atliekant būtinus veiksmus) padarytoms klaidoms pašalinti. Taip teigtina remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje akcentuojama, jog gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms operatyviai taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (pažymos 13.1 punktas);

14.4. Seimo kontrolierių nuomone, vienas iš svarbiausių šio nagrinėjamo atvejo aspektų yra tai, kad, nepaisant skirtingų skundžiamų institucijų pozicijų tam tikrų faktinių aplinkybių atžvilgiu, konstatuotina, jog nėra ginčo dėl šiuo metu projektuotino įvažiavimo į Žemės sklypą teritorijoje realiai esančio miško ir apie jį Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašytų duomenų teisingumo. Todėl tai leidžia spręsti, kokie veiksmai ir kokio konkrečiai viešojo administravimo subjekto privalo būti atlikti dėl galiojančio Detaliojo plano sprendinių ir Miškų valstybės kadastre įregistruotų duomenų tarpusavio prieštaravimo panaikinimo bei Pareiškėjui galimybės projektuoti privažiavimą prie Žemės sklypo sukūrimui.

Analizuojant šiuo metu galiojantį ir nagrinėjamai situacijai aktualų teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad siekiant ištaisyti valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustatytas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidas bei nustatyta tvarka patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis šiuos veiksmus, remiantis Schemų rengimo tvarkos aprašo nuostatomis, inicijuoti gali tiek Tarnyba, tiek Savivaldybės administracija (pažymos 12.2 punktas). Taigi, Savivaldybės administracijos nurodytas argumentas, jog būtent tik Tarnyba galėtų ir turėtų patikslinti Valstybės miškų kadastro duomenis, nėra teisingas.

Taip pat akcentuotina, kad Miškų įstatymo ir Aprašo nuostatos, numatančios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis pagrindus bei tvarką (pažymos 11.4 ir 12.1 punktai), nepaneigia galimybės nagrinėjamu atveju vykdyti ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo proceso, bei atvirkščiai – Schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 punkto nuostatos įpareigoja atlikti Detaliojo plano koregavimą miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tikslu.

Tai patvirtina, jog pirmiau paminėti procesai yra tarpusavyje susieti ir turi būti įgyvendinami priklausomai nuo esamų faktinių aplinkybių, atitinkančių teisės aktuose nustatytus kriterijus ir atvejus. Todėl, Seimo kontrolierių nuomone, paminėtų procesų įgyvendinimas nagrinėjamu atveju turi būti atliktas, tik būtina, jog Pareiškėjo skundžiamos institucijos tarpusavy aptartų bei priimtų bendrą sutarimą dėl atliktinų veiksmų jiems priskirtos kompetencijos ribose.

  1. Seimo kontrolierės akcentuoja, jog, nepriklausomai nuo to, kokiame lygmenyje (valstybinio administravimo subjektų ir (ar) savivaldybių administravimo subjektų) yra įgyvendinamas viešasis administravimas, viešojo administravimo subjektų sistemoje negalimi atvejai, kai viešojo administravimo institucijos neranda bendro pareiškėjui aktualios problemos sprendimo būdo, palikdamos pareiškėjo problemą neišspręstą. Esant tokiai situacijai yra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas.

Be to, ypač svarbu, jog tais atvejais, kaip ir nurodytu Pareiškėjo skunde, kai taisomi valdžios institucijų priimtų sprendimų pagrindu atsiradę netikslumai (padarytos klaidos), asmenys, kurie sąžiningai įgijo nuosavybę, nepatirtų valstybei tenkančios, tačiau asmenims nepagrįstai perkeliamos, naštos, nes riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita (pažymos 13.2 punktas).

Remdamosi aukščiau išdėstytu, Seimo kontrolierės daro išvadą, jog Pareiškėjo teisės į turimą nuosavybę dėl viešojo administravimo institucijų neveikimo yra nepagrįstai apribotos, o skundžiamos institucijos visiškai nesivadovauja tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu bei nesiekia bendro ir aiškaus sprendimo dėl Pareiškėjui aktualios problemos. Todėl Seimo kontrolierės konstatuoja, kad Tarnybos ir Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai (neveikimas) Pareiškėjui siekiant išspręsti privažiavimo prie Žemės sklypo projektavimo klausimą laikytini netinkamais, nes pažeidžia Pareiškėjo teisėtus lūkesčius į jam aktualaus klausimo operatyvų ir tinkamą išsprendimą. Tuo pagrindu Pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia:

X skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos tarnautojų netinkamų veiksmų (neveikimo), kai Pareiškėjui nepagrįstai apribojamos jo teisės patekti (įsirengiant įvažiavimą) į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), pripažinti pagrįstu.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė nusprendžia:

<…> skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų netinkamų veiksmų (neveikimo), kai Pareiškėjui nepagrįstai apribojamos jo teisės patekti (įsirengiant įvažiavimą) į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:

atkreipti dėmesį į šio tyrimo metu nustatytą ir pažymoje konstatuotą Pareiškėjo teisių į gerą viešąjį administravimą ir nuosavybės teisių pažeidimo atvejį bei jį aptarti su atsakingais (Pareiškėjo kreipimusis nagrinėjusiais) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojais.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė Vilniaus miesto savivaldybės merui rekomenduoja:

siekiant nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės miškų tarnybos būtinų priimti sprendimų ir (ar) būtinų atlikti veiksmų dėl Detaliojo plano koregavimo, siekiant paversti valstybinio miško žemę kitomis naudmenomis (inžinerinės infrastruktūros teritorija) ir (ar) Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų keitimą, eiliškumo, inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (kiek šis klausimas susijęs su laisva valstybine žeme, besiribojančia su žemės sklypu (kadastro Nr. <…>)) bei (esant poreikiui) kitų atsakingų institucijų atstovų susitikimą, darbo grupę ar komisiją ir nedelsiant imtis veiksmų tarpinstitucinio bendradarbiavimo principo pagrindu prieitų išvadų ir (ar) priimto (-ų) sprendimo (-ų) įgyvendinimui, o apie priimtus sprendimus informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Valstybinės miškų tarnybos direktoriui rekomenduoja:

20.1. atkreipti dėmesį į šio tyrimo metu nustatytą ir pažymoje konstatuotą Pareiškėjo teisių į gerą viešąjį administravimą ir nuosavybės teisių pažeidimo atvejį bei jį aptarti su atsakingais (Pareiškėjo kreipimusis nagrinėjusiais) Valstybinės miškų tarnybos tarnautojais;

20.2. pavesti atsakingiems Valstybinės miškų tarnybos tarnautojams dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos inicijuotame susitikime, darbo grupėje ar komisijoje sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės miškų tarnybos būtinų priimti sprendimų ir (ar) būtinų atlikti veiksmų dėl Detaliojo plano koregavimo, siekiant paversti valstybinio miško žemę kitomis naudmenomis (inžinerinės infrastruktūros teritorija) ir (ar) Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų keitimą, eiliškumo bei po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos inicijuoto susitikimo (-ų), darbo grupės ar komisijos posėdžio (-ių) pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Valstybinės miškų tarnybos oficialią (raštu) poziciją dėl susidariusios situacijos galimų sprendimo būdų, šias išvadas taip pat pateikiant Pareiškėjui ir Seimo kontrolierei.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierę Erika Leonaitę pavaduojanti

Seimo kontrolierė                                                                                                            Milda Vainiutė