PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2021/1-710 |
---|---|
Data | 2021-08-12 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-05-20 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau citatose ir tekste vadinama – VDAI) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai nesilaikant Pareiškėjo 2020-02-15 skundo (Nr. 1R-1165 (2.13.)) nagrinėjimo terminų.
2. Skunde, Pareiškėjas, pažymėdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau citatose ir tekste vadinama – Įstatymas) nuostatas bei teismų praktiką dėl skundų nagrinėjimo terminų, nurodo:
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į VDAI, pateikdamas 2020-02-15 skundą, kurio registracijos VDAI Nr. 1R-1165 (2.13.) (toliau citatose ir tekste vadinama – Skundas VDAI).
„VDAI sprendimą pateikė 2021-05-19 […]. Atkreipiu dėmesį, kad Įstatymo 31 str. 1 d. leidžia priimti sprendimą ir dėl jo dalies, numatytais Įstatymo 30 str. 2 d. terminais“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).
„Nagrinėjamu atveju VDAI galėjo priimti sprendimą dėl dalies Skundo VDAI – BDAR
[2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); toliau citatose ir tekste vadinama – BDAR] 12 str. 3 d. ir 15 str. 1 d. pažeidimo – tačiau nepagrįstai delsė tą padaryti“;
2.2. Pareiškėjo nuomone, „iš VDAI veiksmų, kurie gintų visuomeninį interesą, nesitikiu, nes, kaip žinia – tai priklausoma nuo valdžios įstaiga (ES Tarybos sprendimas Nr. 12468/19 [4]), o
valdžia nesuinteresuota, jog VDAI veiktų nepriklausomai, efektyviai ir tarnautų žmonėms (būtent dėl štai tokių atvejų, kaip pastarasis). Jeigu kam atrodo, kad ES Tarybos rekomendacijos
buvo įgyvendintos (TM-1.pdf), tai, deja, taip nėra (TM-2.pdf) – VDAI nuostatai (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.52E28E952B08/asr) neatitinka ES Tarybos rekomendacijų, o Lietuva nesilaiko LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 7 p. („sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina“). Kitaip sakant, Lietuva ES Tarybai pasiuntė melagienas dėl tariamai įgyvendintų rekomendacijų.“
3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „pateikti pažymą dėl mano pažeistų teisių, konstatuojant VDAI neveikimą“, taip pat – pateikti naujausią informaciją apie tai, ar „imtasi kokių nors realių veiksmų, reaguojant į LRSKĮ pažymas (adresuotas LRV ir / ar TM), kad padėtis VDAI gerėtų, o iniciatyvūs piliečiai neprarastų pasitikėjimo valstybe?“
TYRIMAS IR IŠVADOS
4. Iš kartu su skundu Seimo kontrolieriui pateikto VDAI 2021-05-19 atsakymo Pareiškėjui
(Nr. 2R-2557 (2.13.Mr); toliau vadinama – Atsakymas) nustatyta, kad VDAI 2021-05-18
priėmė sprendimą dėl Pareiškėjo Skundo VDAI (VDAI gauta 2020-02-15, registracijos
Nr. 1R-1165(2.13.)), kurio registracijos Nr. 3R-529(2.13.-1.E) (toliau vadinama – Sprendimas).
5. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, informuodama apie Seimo kontrolieriaus rekomendacijos, pateiktos išnagrinėjus kitą Pareiškėjo skundą dėl VDAI neveikimo, pažymoje Nr. 4D-2020/1-1555 („inicijuoti nepriklausomą VDAI veiklos auditą ir […] pasirinkti efektyviausias priemones, kurios užkirstų kelią ne vieneri metai besitęsiantiems asmenų teisių į gerą viešąją administravimą pažeidimams, kartu užtikrintų tinkamą duomenų subjektų teisių apsaugą ir konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo tinkamą įgyvendinimą“), pažymėjo:
„Atsižvelgdami į Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos pateiktą informaciją ir siekdami įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas ir priimti pagrįstus sprendimus, manome, kad būtų tikslinga sistemingai ir visapusiškai įvertinti VDAI valdymą, inter alia atsižvelgiant į itin padidėjusį šios institucijos darbo krūvį, įsigaliojus 2016-04-27 BDAR.
Prašyčiau Teisingumo ministeriją, vadovaujantis VDAI nuostatų 28 punktu, atlikti VDAI vidaus auditą, siekiant nustatyti, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų tinkamai atliekamos VDAI funkcijos. Atlikto audito rezultatais pagrįstus pasiūlymus dėl reikiamų tolesnių veiksmų prašau pateikti Vyriausybei iki 2021-06-01.“
6. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į:
6.1. VDAI, prašydamas pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytų VDAI veiklos aplinkybių (pažymos 2.1 punktas): 1) dėl Skundo VDAI išnagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo nesilaikant Įstatyme nustatytų terminų (per 15 mėn.: 2020-02-15–2021-05-19); 2) dėl kokių priežasčių VDAI nepasinaudojo galimybe priimti sprendimą dėl dalies Skundo VDAI (pvz., dėl BDAR 12 str. 3 d. ir 15 str. 1 d. galimo pažeidimo) ir pateikti visą kitą informaciją, paaiškinimus, Jūsų nuomone, reikalingus VDAI pareigūnų veiklos (neveikimo) juridiniam vertinimui;
6.2. Teisingumo ministeriją, prašydamas informuoti, ar Pareiškėjas yra kreipęsis į ministeriją dėl VDAI nuostatų galimo neatitikimo „ES Tarybos rekomendacijų“, „LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 7 p.“ nesilaikymo, jeigu taip – pateikti susirašinėjimo dokumentų kopijas; jeigu ministerija anksčiau nėra pateikusi Pareiškėjui motyvuotos nuomonės dėl VDAI nuostatų, pateikti šią motyvuotą nuomonę Seimo kontrolieriui; informuoti apie VDAI vidaus audito rezultatus, pateiktus pasiūlymus dėl reikiamų tolesnių veiksmų (jeigu auditas neatliktas – nurodyti priežastis).
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
7. Iš VDAI 2021-07-02 raštu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
7.1. VDAI „2020-02-15 gavo Skundą VDAI (reg. Nr. 1R 1165(2.13.), kuriame Pareiškėjas nurodė, kad 2019-10-01 ir 2019-12-03 gavo tiesioginės rinkodaros pranešimus į elektroninio pašto adresus …, … . 2019-10-01 Pareiškėjas pareiškė pretenziją Administracijos darbuotojų asociacijos direktoriui […]. Pareiškėjas atsakymų į pretenzijas negavo, o tiesioginės rinkodaros pranešimai buvo ir toliau siunčiami, nepaisant išreikšto 2019-10-01 nesutikimo.“
VDAI „2020-03-25 raštu Nr. 2R-1588(2.13) kreipėsi į Administracijos darbuotojų asociaciją (toliau – ir bendrovė) dėl informacijos, reikalingos skundo nagrinėjimui, pateikimo ir nustatė terminą iki 2020-04-24 atsakyti į VDAI rašte išdėstytus klausimus. VDAI raštas grįžo neįteiktas su pašto darbuotojų žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. VDAI pakartotinai 2020-05-18 raštu Nr. 2R-2493(2.13) kreipėsi į bendrovę visais žinomais bendrovės buveinių adresais bei elektroninio pašto adresais dėl skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos gavimo ir paprašė iki 2020-06-12 pateikti atsakymus į rašte išdėstytus klausimus. Negavusi atsakymo per nustatytą terminą, VDAI 2020-06-26 raštu Nr. 2R-3190(2.13.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti VĮ Registro centro turimus Administracijos darbuotojų asociacijos (į. k. …) vadovo asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą). 2020-07-02 VDAI gautas VĮ Registrų centro raštas Nr. S-57509 (16.13 E) (reg. Nr. 1R-4309(2.13.E) su Administracijos darbuotojų asociacijos vadovo duomenimis. Atsižvelgiant į gautą informaciją VDAI išsiuntė 2020-07-09 raštą Nr. 2R-3423(2.13.) dėl informacijos pateikimo bendrovės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakymo taip pat negavus, VDAI kreipėsi į antstolį M. D. dėl VDAI 2020-08-03 rašto Nr. 2R-3925(2.13.) įteikimo bendrovei ir nustatė terminą pateikti atsakymą iki 2020-08-14. 2020-08-20 Administracijos darbuotojų asociacija elektroniniu paštu (reg. Nr. 1R-5496(2.13.) VDAI informavo, kad atsakymą pateiks vėliau, nes šiuo metu jų teisininkas atostogauja. 2020-09-28 Administracijos darbuotojų asociacija pateikė VDAI atsakymą (gauta VDAI 2020-09-28, reg. Nr. 1R-6344(2.13), kuriame nurodė, kad bendrovė naudojasi kompanijos „IDA marketing“ paslaugomis, kuri kaupia duomenis ir vykdo siuntimo paslaugą. Ši kompanija yra duomenų valdytoja, laiškai buvo siųsti iš šios bendrovės elektroninio pašto. Įvertinus gautą informaciją, VDAI nustatė, kad „IDA marketing“ yra įsikūrusi Seišelių Respublikoje, todėl 2020-11-03 elektroniniu laišku kreipėsi į bendrovę prašydama pateikti skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją, tačiau atsakymas VDAI nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, kad VDAI išnaudojo visus būdus susisiekti su kompanija „IDA marketing“, taip pat į tai, kad Seišelių Respublikoje nėra asmens duomenų apsaugos institucijos, per kurią būtų galima susisiekti su kompanija „IDA marketing“, ir nesant galimybių nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Pareiškėjui siųstu tiesioginės rinkodaros pasiūlymu, bei surinkti įrodymus, neabejotinai patvirtinančius konkretaus asmens kaltę, VDAI Pareiškėjo Skundą VDAI dalyje dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų siuntimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 ir 3 dalis nutraukė vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (paaiškėjus, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių)“;
7.2. „Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas Skunde VDAI skundėsi dėl teisės susipažinti su asmens duomenimis, ir dėl to Pareiškėjas 2019-10-01 elektroniniu paštu kreipėsi į bendrovę su prašymu įgyvendinti jo teisę susipažinti su jo asmens duomenų tvarkymu, VDAI aukščiau minėtais raštais kreipėsi į bendrovę su prašymu pateikti su šiomis skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusius paaiškinimus, tačiau bendrovė informacijos VDAI nepateikė. BDAR 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą, t. y., šia nuostata įtvirtinta, kad Pareiškėjui privaloma atsakyti į jo kreipimąsi. BDAR 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis. Taigi, VDAI įvertinus Skunde VDAI ir atsakyme išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad bendrovė nenurodė, kad nebūtų gavusi Pareiškėjo 2019-10-01 prašymo, taip pat nepateikė įrodymų, kad Pareiškėjui buvo atsakyta, kaip tai numato BDAR 12 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis, todėl Skundas VDAI šioje buvo pripažintas pagrįstu ir bendrovei skirtas papeikimas“;
7.3. „Atsižvelgiant į skundžiamo asmens nebendradarbiavimą, taip pat ir į priežastis, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, esant objektyvioms priežastims VDAI ir negalėjo išnagrinėti Pareiškėjo skundo per Įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2021-05-27 ataskaitoje Nr. 1V-10 pažymėta, jog dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo dalis Priežiūros skyriaus darbų buvo įvykdyta pavėluotai, ar visai neįvykdyta. VDAI Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ne kartą yra informavusi, jog funkcijos teisės aktų nustatytais terminais yra neatliekamos dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir itin išaugusių veiklos apimčių, todėl esant minėtoms priežastims ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ] 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintu efektyvumo principu (viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato), minėto straipsnio 10 punkte įtvirtintu proporcingumo principu (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), nebuvo rengiami atskirai du sprendimai skirtingu laiku.“
8. Iš Teisingumo ministerijos Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
8.1. „Teisingumo ministerija 2021-03-09 gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos persiųstą Pareiškėjo paklausimą dėl Europos Sąjungos Tarybos 2019-09-20 įgyvendinimo sprendimo Nr. 12468/19, kuriame pateikiama Rekomendacija dėl trūkumų, nustatytų 2018 m. vertinant, kaip Lietuva taiko Šengeno acquis nuostatas duomenų apsaugos srityje, šalinimo (toliau – Tarybos sprendimas) įgyvendinimo. Pareiškėjui buvo atsakyta 2021-03-31 raštu Nr. (1.23Mr) 7R-1749 ir pateikta informacija dėl Šengeno rekomendacijų Lietuvai, už kurių įgyvendinimą atsakinga Teisingumo ministerija (toliau – Šengeno rekomendacijos), įgyvendinimo.
2021-03-1 Teisingumo ministerija gavo Pareiškėjo paklausimą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad „rekomendacija neįgyvendinta“. Į šį paklausimą Teisingumo ministerija atsakė 2021-04-20 raštu Nr. (1.23Mr) 7R-2153, be kita ko, paaiškindama, kad siekiant suderinti VDAI nuostatus (toliau – Nuostatai) su įstatymais, kurie buvo priimti įgyvendinus Šengeno rekomendacijas, vyksta Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimu Nr. 1156, keitimo procedūra ir pateikė nuorodą, kur Pareiškėjas galėtų susipažinti su Nuostatų projektu.
2021-06-14 Teisingumo ministerija gavo Pareiškėjo paklausimą, kuriame teiraujamasi dėl Šengeno rekomendacijų įgyvendinimo ir Nuostatų keitimo. Į šį paklausimą Teisingumo ministerija atsakė Pareiškėjui 2021-07-12 raštu Nr. (1.23Mr) 7R-3887 ir paaiškino, kad Nuostatų projektas pateiktas Vyriausybei“;
8.2. „Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius 2021 m. atliko VDAI žmogiškųjų išteklių valdymo vidaus auditą, kurio tikslas buvo įvertinti VDAI žmogiškųjų išteklių (ne) pakankamumo ir valdymo tobulinimo galimybes. 2021-05-27 buvo parengta VDAI žmogiškųjų išteklių valdymo vidaus audito ataskaita Nr. 1V-10“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Audito ataskaita).
„Vidaus audito metu buvo atlikta darbo krūvio analizė, kurios metu buvo vertinami kiekybiniai VDAI pateikti duomenys apie 2020 metais VDAI veiklos rodiklius, vykdomų funkcijų apimtis ir turėtus išteklius (finansiniai ir žmogiškieji ištekliai), būtinus jų vykdymui. Analizės metu buvo nustatyta, kad 2020 m. VDAI pavestos funkcijos būtų įgyvendintos savalaikiai, VDAI 2020 m. turėjo dirbti 32 darbuotojais daugiau.
Audito ataskaitoje buvo teikiamos išvados, kad VDAI funkcijų vykdymo apimtys ir atitiktis (apimties aspektu) teisės aktų reikalavimams yra nepakankama, t. y. dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo dalis funkcijų yra nevykdomos, vykdomos pavėluotai arba ne pilna apimtimi, kas neužtikrina gero administravimo principo laikymosi ir visų rizikų tinkamo valdymo.
Vidaus audito metu nustatyta, kad turimos organizacinės priemonės ir informacinės sistemos neužtikrina optimalaus ir galimo efektyviausio būdo įgyvendinti BDAR ir kitų teisės aktų nuostatas, ne visos informacinių sistemų plėtros ir funkcionalumo galimybės, tuo pačiu didinančios ir veiklos procesų skaidrumą, yra išnaudotos.
Siekiant užtikrinti tinkamą pavestų funkcijų vykdymą, VDAI rekomenduota inicijuoti papildomų pareigybių steigimo klausimo sprendimą. Taip pat atsižvelgiant į atliekamų funkcijų apimtis ir pobūdį, buvo rekomenduota inicijuoti klausimo dėl informacinių sistemų plėtros nagrinėjimą.“
Tyrimui reikšmingi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
įstatymai
9. Europos Sąjungos teisės aktas – 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Reglamentas (ES) 2016/67 arba BDAR) 57 str. 1 d. f punkte nustatyta:
„1. Nedarant poveikio kitoms pagal šį reglamentą nustatytoms užduotims, kiekviena priežiūros institucija savo teritorijoje: […] f) nagrinėja skundus, kuriuos pagal 80 straipsnį pateikė duomenų subjektas arba įstaiga […] ir tinkamu mastu tiria skundo dalyką, taip pat per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma tais atvejais, kai būtina tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija; […].“
10. Įstatymai
10.1. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Įstatymas):
10.1.1. 8 straipsnis – „1. VDAI yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga. Jos administracijos struktūrą, strateginį ir metinį veiklos planus tvirtina VDAI direktorius. 2. VDAI veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. VDAI, atlikdama BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma. Jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir kiti pareigūnai, politinės partijos ir politinės organizacijos, asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės VDAI, jos vadovui, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Kišimasis į VDAI veiklą užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę“;
10.1.2. 11 straipsnis – „1. VDAI atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis. […]“;
10.1.3. 23 straipsnis – „1. Priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio Įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. […]“;
10.1.4. 30 straipsnis – „1. Priežiūros institucija praneša pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo pažangą, jei skundas ar jo dalis neišnagrinėta, ar rezultatus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. 2. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešama pareiškėjui. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“;
10.1.5. 31 straipsnis – „1. Priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. […]. 4. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu praneša pareiškėjui ir skundžiamam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti administracinę baudą. 5. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
10.2. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) nustatyta:
10.2.1. 2 straipsnis – 17. Vidaus administravimas − veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą“;
10.2.2. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų […] veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais […]; 7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius; […] 10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; […].“
10.3. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama – SKĮ):
10.3.1. 2 straipsnis – „1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu
taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar
kiti teisės aktai. […]“;
10.3.2. 12 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
11. Kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-17 nutarimu Nr. 753 patvirtintuose Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose (toliau vadinama – VDAI nuostatai) reglamentuota:
11.1. „1. VDAI yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką asmens duomenų apsaugos valdymo srityje ir ją įgyvendinanti. 2. VDAI paskirtis – prižiūrėti, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant asmens duomenis bei sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Europos Sąjungoje.“
11.2. „4. VDAI, atlikdama BDAR, Įstatymo ir kitų teisės aktų jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus dėl šiuose teisės aktuose jai nustatytų funkcijų atlikimo, yra nepriklausoma – jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų.“
11.3. „7. VDAI savininkė yra valstybė. VDAI savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, kuri koordinuoja VDAI veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia VDAI nuostatus […].“
11.4. „27. VDAI valstybinį (finansinį (teisėtumo) ir veiklos) auditą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“
11.5. „28. VDAI vidaus auditą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Teisingumo ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.“
Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
12.1. 2004-12-13 išvada byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03:
„[…] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, […] teisės aktuose reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas).“
12.2. 2010-04-20 sprendimas:
12.2.1. „Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Pabrėžtina, kad visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. […]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.“
12.2.2. „Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas).“
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
13.1. 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 – „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; […]. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;
13.2. 2012-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012 – „Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu“;
13.3. „2013-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013 – „Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją […].“
Tyrimo išvados
14. Apibendrinus Pareiškėjo skunde aprašytas šio tyrimo metu nagrinėtinas aplinkybes (pažymos 2 paragrafas) konstatuotina, kad Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad jo Skundas VDAI buvo išnagrinėtas nesilaikant Įstatyme nustatytų terminų, VDAI nepagrįstai nepasinaudojo galimybe „priimti sprendimą dėl dalies Skundo VDAI.“
Be to, Pareiškėjo nuomone, VDAI nuostatai „neatitinka ES Tarybos rekomendacijų.“
15. Vadovaujantis / remiantis:
15.1. BDAR (pažymos 9 paragrafas), Įstatymu (pažymos 10.1 punktas):
15.1.1. VDAI, atlikdama teisės aktuose jai nustatytas priežiūros institucijos funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma, jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų, veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais, VDAI pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl BDAR, Įstatymo, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų;
15.1.2. VDAI, pagal kompetenciją nagrinėdama Skundą VDAI, turėjo Skundą VDAI išnagrinėti per 4 mėnesius nuo Skundo VDAI gavimo VDAI dienos (terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją).
Tuo atveju, jeigu dėl Skunde VDAI ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti VDAI reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina Skundo VDAI nagrinėjimą pratęsti – Skundo VDAI nagrinėjimo terminą pratęsti ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, apie Skundo VDAI nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešant Pareiškėjui.
Skundas VDAI turėjo būti išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką, bendras Skundo VDAI nagrinėjimo terminas negalėjo būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo VDAI dienos (Įstatymas nenustato išimčių dėl maksimalaus skundo nagrinėjimo termino taikymo).
15.2. VAĮ (pažymos 10.2 punktas) bei teismų praktika (12 ir 13 paragrafai):
15.2.1. VDAI (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga) savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, proporcingumo, efektyvumo ir kitų principų reikalavimais, t. y., VDAI veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus, VDAI priimdama sprendimus, jai skirtus išteklius turi naudoti kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekti geriausio rezultato, VDAI administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, VDAI turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydama pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius ir kt.
Pažymėtina, kad laikymasis vienų iš VAĮ nurodytų viešojo administravimo subjekto veiklos principų reikalavimų nepaneigia VDAI pareigos laikytis ir visų kitų viešojo administravimo subjekto veiklos principų reikalavimų;
15.2.2. be to, VDAI yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.);
15.2.3. konstituciniu teisinės valstybės principu, kurio esmė – teisės viešpatavimas, turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise;
15.2.4. atsižvelgiant į tai, kad proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, laikytina, kad Įstatyme nustatyti VDAI sprendimų priėmimo terminai, yra būtina, nevaržanti asmens teisių priemonė VDAI veiklos tikslams pasiekti.
VDAI praleidus Įstatyme nustatytą maksimalų Sprendimo priėmimo terminą, yra teisinis pagrindas konstatuoti VDAI neveikimą, Įstatymo nevykdymą;
15.2.5. VDAI tinkama vidaus administravimo veikla (pvz., personalo, turimų finansinių išteklių valdymas), atsakingu valdymu privalo užtikrinti VDAI viešojo administravimo funkcijų vykdymą teisės aktuose nustatyta tvarka;
15.3. SKĮ (pažymos 10.3 punktas) – biurokratizmas – tai tokia pareigūno veika, kai vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma, nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.
16. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad VDAI, nagrinėdama Skundą VDAI:
16.1. Skundo VDAI nustatyta tvarka neišnagrinėjo per 4 mėnesius (2021-05-18 Sprendimas dėl 2020-02-15 Skundo VDAI; pažymos 4 paragrafas);
16.2. nepateikė duomenų apie tai, kad Skundo VDAI nagrinėjimo terminas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka būtų buvęs pratęstas iki 6 mėnesių;
16.3. Skundo VDAI neišnagrinėjo ne tik per Įstatyme nustatytą maksimalų 6 mėnesių skundų nagrinėjimo terminą, bet net daugiau nei 2 kartus jį viršijo, t. y., priėmė Sprendimą per ilgesnį nei 15 mėnesių laikotarpį nuo Skundo VDAI gavimo dienos (2021-05-18 Sprendimas dėl 2020-02-15 Skundo VDAI; pažymos 4 paragrafas);
16.4. pažymėtina, kad VDAI šio tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikti paaiškinimai dėl Skundo VDAI neišnagrinėjimo laiku priežasčių (pažymos 7.3 punktas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes dėl objektyvių priežasčių Skundo VDAI nagrinėjimo terminą leidžiama pratęsti tik iki 6 mėnesių.
Be to, VDAI paaiškinimai, kodėl dalis Skundo VDAI (kuriai nereikėjo gauti papildomos informcijos) nebuvo išnagrinėta per Įstatyme nustatytus terminus neatitinka VAĮ reikalavimų, nes kelių VAĮ principų (proporcingumo, efektyvumo; pažymos 7.3 punktas) galimas laikymasis, nepaneigia VDAI pareigos laikytis kitų VAĮ bei konstitucinių viešojo administravimo subjektų veiklos principų reikalavimų (pvz., teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, naujovių ir atvirumo permainoms ir kt.). VDAI, nesilaikydama šių principų reikalavimų, neapsaugojo Pareiškėjo teisių, negerbė jo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, sudarė jam prielaidas nepasitikėti valstybe ir teise.
17. Apibendrinus pirmiau padarytas išvadas, konstatuotina, kad VDAI pažeidė Pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu Pareiškėjo skundas dėl VDAI pareigūnų veiklos (neveikimo) pripažintinas pagrįstu.
17. Be to, Seimo kontrolierius atkreipia Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministerijos ir VDAI dėmesį į tai, kad:
17.1. pagal Teisingumo ministerijos šio tyrimo metu pateiktą informaciją (pažymos 8.2 punktas) VDAI vidaus audito metu (2021-05-27 Audito ataskaita), atsižvelgus į atliktą darbo krūvio analizę, buvo nustatyta, kad VDAI trūksta 32 darbuotojų, jog dėl „žmogiškųjų išteklių trūkumo dalis funkcijų yra nevykdomos, vykdomos pavėluotai arba ne pilna apimtimi, kas neužtikrina gero administravimo principo laikymosi ir visų rizikų tinkamo valdymo“.
Be to, vidaus audito metu nustatyta, kad „turimos organizacinės priemonės ir informacinės sistemos neužtikrina optimalaus ir galimo efektyviausio būdo įgyvendinti BDAR ir kitų teisės aktų nuostatas, ne visos informacinių sistemų plėtros ir funkcionalumo galimybės, tuo pačiu didinančios ir veiklos procesų skaidrumą, yra [VDAI] išnaudotos“, todėl siekiant užtikrinti tinkamą pavestų funkcijų vykdymą, VDAI „rekomenduota inicijuoti papildomų pareigybių steigimo klausimo sprendimą“, „inicijuoti klausimo dėl informacinių sistemų plėtros nagrinėjimą.“
Pastebėtina, kad VDAI darbo krūvio analizė buvo atlikta suinteresuoto asmens (VDAI), vidaus auditas nustatė, jog VDAI nėra išnaudojusi visų galimybių tinkamam funkcijų vykdymui užtikrinti. Taip pat pažymėtina, kad VDAI, šio tyrimo metu (2021-07-02) pateikdama Seimo kontrolieriui informaciją, reikalingą šiam tyrimui atlikti, nenurodė, kokių priemonių jau ėmėsi vidaus audito rekomendacijoms įgyvendinti.
Seimo kontrolieriaus nuomone, tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritartų vidaus audito išvadoms ir rekomendacijoms, būtina kuo skubiau imtis vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių, kad VDAI veikla atitiktų Įstatymo reikalavimus (jau ne vienerius metus pažeidžiamos asmenų, besikreipiančių į VDAI dėl Įstatymo įgyvendinimo, teisės į tinkamą viešąjį administravimą). Priešingu atveju duomenų subjekto teisių apsauga Įstatyme nustatyta tvarka tampa deklaratyvia nuostata, neužtikrinančia realios jo teisių apsaugos, neatitinkančia teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principų, o tai pakerta asmens pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;
17.2. pagal Teisingumo ministerijos šio tyrimo metu pateiktą informaciją (pažymos 8.1 punktas) ministerija Pareiškėją 2021-04-20 raštu informavo, kad siekiant suderinti Nuostatus „su įstatymais, kurie buvo priimti įgyvendinus Šengeno rekomendacijas, vyksta Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimu Nr. 1156, keitimo procedūra“, 2021-07-12 raštu – „Nuostatų projektas pateiktas Vyriausybei.“ Seimo kontrolierius šio tyrimo metu negavo duomenų apie tai, kad Nuostatų projektas būtų Vyriausybės patvirtintas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl VDAI pareigūnų veiklos (neveikimo) pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:
19.1. Valstybinės duomenų apsaugo inspekcijos vadovui – informuoti, kokių konkrečių priemonių 2021 metais ėmėsi įgyvendindami vidaus audito rekomendacijas;
19.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
19.2.1. atsižvelgus į vidaus audito išvadas, rekomendacijas, informuoti, kokių priemonių planuojama imtis (imtasi) siekiant užkirsti kelią ne vienerius metus besitęsiantiems asmenų teisių į gerą viešąją administravimą pažeidimams ir konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo tinkamam įgyvendinimui VDAI veikloje;
19.2.2. informuoti apie tai, kada ketinama patvirtinti Tesingumo ministerijos pateiktus VDAI nuostatų pakeitimus.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas