PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/1-498
Data 2021-07-01
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2021-04-06 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau citatose ir tekste vadinama – VDAI) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo 2021-03-10 prašymą.

 

  1. Skunde, be kita ko, nurodyta: „Į VDAI kreipiausi ([…] 2021-03-10 […]) su 4 klausimais (4 klausimas – konsultacija) [VDAI reg. Nr. 1R-1758(2.13.Mr); toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas]. VDAI man atsakė raštu [2021-04-01 atsakymas Nr. 2R-1535 (2.13.Mr); toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas]. Pretenzijų turiu dėl 1 ir 4 atsakymų“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta):

2.1. „Pirmu klausimu prašiau patikslinti ir pacituoti bei atsakyti dėl fakto sprendime buvimo / nebuvimo, kuris patvirtintų ar paneigtų VDAI teiginį (2019-03-19 el. laišką išsiuntė į Pareiškėjo el. pašto adresą), bet tuo niekaip neginčijau VDAI argumentų ar paties sprendimo.“

„VDAI: „Atsakymas į Jūsų Prašyme pateiktą 1-ąjį prašymą pacituoti Jums VDAI
2019-08-14 sprendimo Nr. 3R-682(1.13-1.) [toliau citatose ir tekste vadinama – Sprendimas] dalį, kurioje yra konstatuota, kad M. P. Jūsų asmens duomenis tvarkė konkrečiu būdu – išsiuntimu, informuojame, kad teisiniai pagrindai ir argumentai, kuriais remiantis VDAI priėmė sprendimą, yra išdėstyti Sprendime-1. Tuo atveju, jei Jūs nesutinkate su Sprendimu, Jūs Sprendimą galite skųsti […] nurodyta tvarka.“

Pareiškėjo nuomone, VDAI nepagrįstai, nesilaikydama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų (toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ), neatsakė į šį jo klausimą (Sprendime-1 nėra nurodyta, „kad būtent M. P. mano asmens duomenis tvarkė VDAI Sprendime-1 konkrečiai įvardintu (išsiuntimo) būdu“);

2.2. „Ketvirtu klausimu, inspiruotas savo skundo […] ir VDAI sprendimo [2021-03-09 Nr. 2R-1132 (2.13.Mr)], prašiau VDAI konsultacijos ne dėl konkrečios situacijos (įvykio), o dėl abstrakčios – domėjausi, ar VDAI skirtų baudą esant tam tikrai situacijai.

ADTAĮ [Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas; toliau citatose ir tekste vadinama – ADTAĮ] 11 str. 1) teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.

VDAI: Atsakydami į Jūsų 2021-03-10 paklausimo 4 punktą, kuriuo Jūs prašote VDAI suteikti Jums konsultaciją, ar VDAI baustų duomenų valdytoją už ženklų vėlavimą pateikti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą tuo atveju, jei paaiškėtų, kad toks pažeidimas įvyko arba neįvyko, informuojame, kad VDAI neteikia konsultacijų, dėl konkrečių situacijų išaiškinimo, todėl atsakymas į Jūsų 4 prašymą nebus teikiamas. Norėdamas gauti atsakymą į Jūsų 4 prašymą, Jūs turite teisę kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus.

Labai abejoju, ar kvalifikuotas teisininkas gali atsakyti dėl tų veiksmų (sankcijų), kuriuos VDAI yra įgaliota atlikti ir dėl to suteikti konsultaciją […]. Kyla abejonių, ar VDAI laikosi LR konstitucijos 29 str. (Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs) prie analogiškų situacijų. Manau, kad VDAI, pažeisdama ADTAĮ 11 str., nevykdė savo funkcijos ir nesuteikė konsultacijos pagal kompetenciją.“

 

  1. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „pateikti pažymą dėl mano pažeistų teisių.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Iš kartu su skundu Seimo kontrolieriui pateiktų dokumentų nustatyta:

4.1. Atsakyme Pareiškėjui („Dėl sprendimo „Dėl klaidos ištaisymo VDAI 2020-07-16 sprendime Nr. 3R-614(2.13-1.) „Dėl Pareiškėjo 2020-03-16 skundo“, „Dėl sprendimo „Dėl Pareiškėjo 2020-06-11 skundo“ ir informacijos pateikimo) aktualiais šio tyrimo klausimais pažymėta, kad VDAI, „vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007-08-22 nutarimu Nr. 875 […] [toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės] 35 punktu, atsakydama į […] Prašymą […]“, teikia informaciją:

4.1.1. dėl atsakymo į Prašymo pirmą klausimą – atsakymas pacituotas pažymos 2.1 punkte;

4.1.2. dėl atsakymo į Prašymo ketvirtą klausimą – atsakymas pacituotas pažymos 2.2 punkte;

4.2. Sprendime, be kita ko pažymėta:

„2019-03-19 […] Pareiškėjas į Pareiškėjo el. pašto adresą iš el. pašto adreso […] gavo el. laišką, kuriame M. P. vardu buvo raginama palaikyti jo kandidatūrą pasirašant trumpojoje nuorodoje […]. VDAI M. P. 2019-04-19 raštu […] išsiuntė el. laiško ir jo siuntimo metaduomenų patvirtintas kopijas […]. Remiantis skunde ir 2019-04-04 rašte pateikta informacija, darytina išvada, kad M. P., kaip duomenų valdytojas, tvarkė Pareiškėjo el. pašto adresą, todėl vadovaujantis […] M. P. turėjo pareigą sugebėti įrodyti, kad yra laikomasi BDAR [2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); toliau citatose ir tekste vadinama – BDAR) 5 str. 1 dalies nuostatų. […].“

„[…] VDAI nusprendžia: 1. Pareiškėjo 2019-03-19 skundą pripažinti pagrįstu. 2. Pareikšti M. P. papeikimą […]. Šis sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui […].“

 

  1. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes kreipėsi į VDAI, prašydamas pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytų VDAI veiklos aplinkybių, kartu pateikiant motyvuotą nuomonę dėl VAĮ reikalavimų įgyvendinimo, Pareiškėjo nuomone, neatsakant į jo Prašymo 1 klausimą; pateikiant motyvuotą nuomonę dėl, Pareiškėjo nuomone, galimo lygiateisiškumo principo laikymosi pažeidimo, ADTAĮ 11 str.
    1 punkto nuostatų nevykdymo ir kt.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iš VDAI 2021-05-31 raštu Nr. 2R-2785(2.13.Mr) Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos, paaiškinimų nustatyta:

6.1. „VDAI 2019-08-14 raštu Nr. 2R-3795 (2.13.) pateikė pareiškėjui Sprendimą-1“. VDAI pareigūnų teigimu, „Iš Prašymo turinio matyti, kad Pareiškėjas prašo VDAI paaiškinti Sprendimo turinį ir pacituoti Sprendimo vietą, kur yra konstatuota, kad M. P. Pareiškėjo asmens duomenis tvarkė konkrečiai įvardintu išsiuntimo būdu.“

VDAI atkreipė dėmesį, „kad teisės aktai nenumato VDAI pareigos pareiškėjams individualiai išaiškinti VDAI priimtų sprendimų turinį (citavimo ar kitu būdu). VDAI nuomone, taip pat ir administravimo išsamumo principas neįpareigoja valdžios institucijas individualiai išaiškinti pareiškėjams pateiktų institucijų sprendimų turinį. Be to, VDAI pažymėjo, kad tuo atveju, jei Pareiškėjas nesutinka su VDAI priimtu Sprendimu, jis turi teisę Sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.“

Atsižvelgiant į išdėstytą VDAI daro išvadą, kad VDAI į Pareiškėjo užduotą klausimą atsakė aiškiai ir argumentuotai, nepažeisdama teisės aktų nustatytų reikalavimų […]. Be to, nors Pareiškėjas Kontrolieriui nurodo, jog „[…] tuo niekaip neginčijau VDAI argumentų ar paties sprendimo“, iš Pareiškėjo skundo Kontrolieriui („Pareiškėjo nuomone, Sprendime-1 nėra nurodyta, „kad būtent M. P. mano asmens duomenis tvarkė VDAI Sprendime konkrečiai įvardintu (išsiuntimo) būdu“), akivaizdu, jog Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, ir tokiu būdu prašydamas VDAI atlikti veiksmus (cituoti sprendimą), kurių atlikimo nenumato nė vienas teisės aktas, akivaizdžiai piktnaudžiauja teisės aktų numatyta galimybe kreiptis tiek į VDAI, tiek ir į Kontrolierių. Tokie Pareiškėjo veiksmai vertinti ne kaip siekis ginti savo teises, bet kaip siekis trukdyti institucijų veiklai, sąmoningai teikiant jokiais teisės aktais nepagrįstus prašymus, sąmoningai vengiant savo teises ginti VDAI sprendimuose nurodyta tvarka, t. y. kreipiantis į teismą.

VDAI pareigūnai atkreipė Seimo kontrolieriaus dėmesį į tai, kad BDAR 57 straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, kai prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, priežiūros institucija gali imti mokestį arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą.“

6.2. VDAI informavo Seimo kontrolierių, kad VDAI „neturi pareigos pagal konkretų atvejį teikti pritaikytų, individualizuotų teisinių konsultacijų“, tai yra numatyta „ne teisės aktuose, o
2018-01-24 Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Didesnė apsauga, naujos galimybės. Komisijos gairės dėl tiesioginio BDAR taikymo nuo 2018-05-25/FMT“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Komunikatas], todėl VDAI, atsisakydama teikti Pareiškėjui konsultaciją pagal jo užduotą kausimą, nenurodė konkrečių teisės aktų, tačiau pateikė Komunikate išdėstytą nuomonę. Atkreipiame dėmesį, kad nors Pareiškėjas savo Prašyme nurodo, kad jis domisi ne dėl konkrečios, bet dėl abstrakčios konsultacijos, vis tik pagal Pareiškėjo išdėstyto klausimo turinį matyti, kad jis prašo VDAI pateikti nuomonę, koks būtų VDAI sprendimas konkrečiose menamose situacijose, o VDAI tokį sprendimą galėtų priimti tik įvertinus konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VDAI neteikia konsultacijų dėl menamų (hipotetinių) situacijų, kadangi tokiu būdu būtų neefektyviai naudojami VDAI turimi žmogiškieji ištekliai ir tai būtų nesuderinama su efektyvumo principu, įtvirtintu VDAĮ 3 straipsnio 3 punkte. Atsižvelgiant į išdėstytą, VDAI, atsisakydama suteikti Pareiškėjui konsultaciją dėl menamos situacijos, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

VDAI taip pat pažymėjo, kad iš Pareiškėjo skundo Seimo kontrolieriui dalies, nėra aišku, kokiais konkrečiais atvejais Pareiškėjas abejoja dėl VDAI veikloje lygiateisiškumo principo taikymo. Pažymime, kad VDAI veikia laikydamasi visų administravimo principų, o sprendimus priima įvertindama kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.“

VDAI taip pat atkreipė „dėmesį į tai, jog Pareiškėjas prašydamas suteikti konsultaciją nenurodė, kad jis jos prašytų kaip duomenų subjektas. Pagal viešai skelbiamus duomenis (http://www.elektronika.lt/nuostatos/privatumas/) Pareiškėjas taip pat yra ir duomenų valdytojas. Pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, turėtų būti gerai susipažinęs su BDAR įtvirtintu reguliavimu, kadangi būtent jo atsakomybė, kilus klausimams dėl jo atliekamo asmens duomenų tvarkymo atitikties BDAR reikalavimams, įgyvendinti atskaitomybės principą (BDAR 5 straipsnio 2 dalis). Deja, kaip nurodo, pats Pareiškėjas 2021-05-21 pranešime […], kad esu paprastas žmogus, nesu didelis BDAR žinovas, neturiu tokių išteklių, kokias turi politikai, valstybinės įstaigos ar stambios bendrovės, jog naudojant teisinius triukus išsisukinėti, tad tikiuosi, jog nepagrįstai nesiimsite ultima ratio priemonių, konsultuosite, patarsite ir padėsite, jog jūsų galimas nusistatymas ar priešiški veiksmai nebūtų po to traktuojami, kaip neproporcingi, piktnaudžiavimas valdžia mano atžvilgiu, teisės aktų pažeidimai, ko pasekoje susidarys žala (VAĮ 39 str.). […].“ Toks Pareiškėjo pareiškimas leidžia VDAI daryti prielaidą, kad Pareiškėjas į VDAI kreipiasi ne kaip duomenų subjektas, o kaip duomenų valdytojas siekdamas gauti individualizuotus patarimus, kurių teikimo BDAR, VDAI, kaip priežiūros institucijai, nenumato.“

 

Tyrimui reikšmingi Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

 

  1. Europos Sąjungos teisės aktai, dokumentai:

7.1. 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR) 57 str. nustatyta:

„1. Nedarant poveikio kitoms pagal šį reglamentą nustatytoms užduotims, kiekviena priežiūros institucija savo teritorijoje: […] f) nagrinėja skundus, kuriuos pagal 80 straipsnį pateikė duomenų subjektas arba įstaiga […]. 4. Jeigu prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, priežiūros institucija gali imti mokestį, nustatomą atsižvelgiant į administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą. Priežiūros institucijai tenka pareiga įrodyti, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.“

7.2. 2018-01-24 Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Didesnė apsauga, naujos galimybės. Komisijos gairės dėl tiesioginio BDAR taikymo nuo 2018-05-25“ (Komunikatas) pažymėta: „3.4 Įmonės, viešojo administravimo įstaigos ir kitos duomenis tvarkančios organizacijos turi pasirengti taikyti naująsias taisykles […]. Svarbu, kad duomenų valdytojai ir tvarkytojai atliktų išsamią duomenų politikos ciklo peržiūrą, kad aiškiai nustatytų laikomų duomenų pobūdį, tikslą ir teisinį pagrindą […]. Esminis šio proceso elementas – užtikrinti, kad atliekant tokią peržiūrą ir teikiant pastabas dalyvautų aukščiausio lygio vadovybė ir kad jai nuolat būtų pranešama naujausia informacija ir su ja būtų konsultuojamasi dėl įmonės duomenų politikos pokyčių. Tuo tikslu kai kurie veiklos vykdytojai naudojasi atitikties kontroliniais sąrašais (vidiniais arba išoriniais), kreipiasi į konsultavimo ir teisės paslaugų įmones […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

8.1. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ):

8.1.1. 8 straipsnis – „1. VDAI yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga. […]. 2. VDAI veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. VDAI, atlikdama Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma. Jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir kiti pareigūnai, politinės partijos ir politinės organizacijos, asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės VDAI, jos vadovui, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Kišimasis į VDAI veiklą užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę“;

8.1.2. 11 straipsnis – „1. VDAI atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis. 2. VDAI taip pat atlieka šias funkcijas: 1) teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje; […]“;

8.1.3. 31 straipsnis – „5. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

8.2. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

8.2.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 6) lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; […]“;

8.2.2. 11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […]. 3. Prašymas […] viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]  2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, […] ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; […] 6) prašymas […] viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją. 4. […] Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas […], viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo […] nenagrinėjimo priežastis.“

 

  1. Kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 35 punkte nustatyta:

„Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […] 35.4. į kitus prašymus  atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

10.1. 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 – „VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;

10.2. 2016-02-22 nutartis 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 – „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Apibendrinus Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui aprašytas aplinkybes (pažymos
    2 paragrafas) konstatuotina, kad Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad VDAI netinkamai iš nagrinėjo jo Prašymą, nes, jo nuomone, VDAI nesilaikė VAĮ ir ADTAĮ reikalavimų:

11.1. neatsakė į Prašymo 1-ą klausimą („patikslinti ir pacituoti bei atsakyti dėl fakto Sprendime-1 buvimo / nebuvimo, kuris patvirtintų ar paneigtų VDAI teiginį“) (pažymos
2.1 punktas);

11.2. neatsakė į Prašymo 4-ą klausimą, t. y., „nevykdė savo funkcijos ir nesuteikė konsultacijos pagal kompetenciją“ „ne dėl konkrečios situacijos (įvykio), o dėl abstrakčios – domėjausi, ar VDAI skirtų baudą esant tam tikrai situacijai“ (pažymos 2.2 punktas).

 

  1. Apibendrinus pažymos 7–11 paragrafuose nurodytų BDAR (pažymos 7.1 punktas), Komunikato (pažymos 7.2 punktas), ADTAĮ (pažymos 8.1 punktas), VAĮ (pažymos 8.2 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklių (pažymos 9 paragrafas) nuostatas bei teismų praktiką (pažymos
    10 paragrafas), konstatuotina, kad vadovaujantis / remiantis / atsižvelgiant į:

12.1. VDAI (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga) savo veikloje turi laikytis įstatymo viršenybės, išsamumo ir kitų viešojo administravimo principų reikalavimų, t. y., viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, taip pat VDAI yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės ir kt.) bei
gero administravimo, atsakingo valdymo principų (objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.);

12.2. VDAI atlikdama teisės aktuose jai nustatytas priežiūros institucijos funkcijas (tarp jų, ir asmenų prašymų nagrinėjimo bei duomenų subjektų, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų konsultacijų teikimo dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos) bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma, jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų, veikla taip pat grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais, VDAI pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl BDAR, ADTAĮ, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų. Lietuvos Respublikos pareigūnai neturi teisės VDAI, jos vadovui, valstybės tarnautojams daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio;

12.3. VDAI sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

12.4. įmonės ir kitos duomenis tvarkančios organizacijos, įgyvendindami BDAR reikalavimus, kreipiasi į konsultavimo ir teisės paslaugų įmones ir pan.;

12.5. VDAI, nagrinėdama Prašymą:

12.5.1. turėjo jį išnagrinėti pagal institucijos kompetenciją ir Prašymo turinį, laikydamasi VAĮ išsamumo ir kitų principų reikalavimų, į Prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas Prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama Prašymo turinį;

12.5.2. turėjo teisę Prašymo dalies nenagrinėti, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimais, pvz., tais atvejais, jeigu VDAI jau yra priėmusi sprendimą Prašyme nurodytu klausimu, Prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas, Prašymas VDAI pateiktas ne pagal kompetenciją. Tuo atveju, jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Prašymas, VDAI apie tai turėjo pranešti Pareiškėjui, paaiškindama jo Prašymo dalies nenagrinėjimo priežastis.

Be to, jeigu VDAI pateiktas Prašymas (jo dalis) yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, VDAI gali imti mokestį, nustatomą atsižvelgiant į administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal Prašymą (tokiu atveju VDAI tenka pareiga įrodyti, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas);

12.6. jeigu VDAI savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė Pareiškėjui tinkamą atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų.

 

  1. Nagrinėjamu atveju, apibendrinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 2, 4 ir 6 paragrafai) ir šios pažymos 12 paragrafo išvadas, konstatuotina, kad VDAI pareigūnai:

13.1. Atsakyme pateikė atsakymą Pareiškėjui į jo Prašymo 1-ą klausimą („patikslinti ir pacituoti bei atsakyti dėl fakto sprendime buvimo / nebuvimo, kuris patvirtintų ar paneigtų VDAI teiginį (2019-03-19 el. laišką išsiuntė į Pareiškėjo el. pašto adresą), bet tuo niekaip neginčijau VDAI argumentų ar paties Sprendimo-1“), t. y., pagrįstai pažymėjo, kad „Atsakymas į Jūsų Prašyme pateiktą 1-ąjį prašymą pacituoti Jums Sprendimo-1 dalį, kurioje yra konstatuota, kad M. P. Jūsų asmens duomenis tvarkė konkrečiu būdu – išsiuntimu, informuojame, kad teisiniai pagrindai ir argumentai, kuriais remiantis VDAI priėmė sprendimą, yra išdėstyti Sprendime-1“, nes VDAI sprendimai ADTAĮ nustatyta tvarka yra skundžiami teismui (t. y. nėra VDAI aiškinami; pažymos 2.1 ir 6.1 punktai);

13.2. Atsakyme pateikė atsakymą Pareiškėjui į jo Prašymo 4-ą klausimą („prašiau VDAI konsultacijos ne dėl konkrečios situacijos (įvykio), o dėl abstrakčios – domėjausi, ar VDAI skirtų baudą esant tam tikrai situacijai“), t. y., pažymėjo, kad VDAI pagal kompetenciją neteikia konsultacijų dėl konkrečių, menamų, situacijų išaiškinimo (VDAI tokį sprendimą galėtų priimti tik įvertinus konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes), paaiškino, kad Pareiškėjas, norėdamas gauti atsakymą į 4 prašymą, „turite teisę kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus“ (pažymos 2.2 ir 6.2 punktai).

Kartotinai pažymėtina, kad VDAI, atlikdama teisės aktuose jai nustatytas priežiūros institucijos funkcijas bei priimdama sprendimus dėl funkcijų atlikimo, yra nepriklausoma. Taigi, Seimo kontrolierius neturi teisinio pagrindo vertinti, ar pagrįstai VDAI priėmė būtent tokį sprendimą dėl ADTAĮ įstatyme nustatytos VDAI funkcijos – „teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje“ – neatlikimo šiuo konkrečiu atveju.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VDAI šio tyrimo metu pateikė papildomus paaiškinimus dėl minėtos funkcijos vykdymo apimčių, turėdama teisinį pagrindą (BDAR 57 str. 4 d.) nevertino Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytų aplinkybių dėl VDAI galimai netinkamai taikomo lygiateisiškumo principo reikalavimų, nes Pareiškėjas nenurodė, kokiomis, konkrečiomis aplinkybėmis jis remiasi, abejodamas dėl lygiateisiškumo principo tinkamo taikymo VDAI veikloje; pažymos 6.2 punktas);

13.3. savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą, išnagrinėjo Prašymą pagal jo turinį, pateikė Pareiškėjui tinkamą Atsakymą (šiuo atveju atsakė į 1-ą ir 4-ą klausimus), todėl tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog Atsakymas yra neatitinkantis teisės aktų reikalavimų.

 

  1. Apibendrinus pirmiau padarytas išvadas, konstatuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu Pareiškėjo skundas dėl VDAI pareigūnų veiklos (neveikimo) atmestinas.

 

  1. Kartu Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad:

15.1. VDAI pareigūnų – įgyvendinant VAĮ išsamumo principo reikalavimus, atsisakant nagrinėti asmens prašymą, jo dalį, turėtų būti nurodytas nenagrinėjimo teisinis pagrindas, tarp kurių ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies, kuris nors punktas (pvz., jeigu VDAI jau yra priėmusi sprendimą prašyme nurodytu klausimu, prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to VDAI negali Prašymo dalies išnagrinėti, jeigu Prašymas VDAI pateiktas ne pagal kompetenciją ir kt.);

15.2. Pareiškėjo dėmesį – Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 14 ir 17 straipsniuose nustatyta, jog Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius, Lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl galimos diskriminacijos (lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu). Prireikus, į Lygių galimybių kontrolierių turėtumėte kreiptis tiesiogiai.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) Prašymo nagrinėjimo klausimais atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Valstybinės duomenų apsaugo inspekcijos vadovui rekomenduoja informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje, atsisakant nagrinėti asmenų prašymus (jų dalį), tokie sprendimai, be kita ko, būtų motyvuojami VAĮ įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisiniais prašymų nenagrinėjimo pagrindais.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per
30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                         Augustinas Normantas