PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2- 1148
Data 2020-10-22
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėja) pakartotinis skundas (toliau vadinama – Pakartotinis skundas) dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), neteikiant informacijos.

2. Pakartotiniame skunde nurodoma:
2.1. „Raštu kreipiausi į Savivaldybę su raštu Nr. 40Č-673, tačiau prašomos informacijos ir dokumentų nesulaukiau. S. L. ir kiti atsirašinėja jau eilę metų ir nepateikia man mano prašomos informacijos ir duomenų, teigdamas, kad aš minėtą informaciją, dokumentus esu gavusi“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Buvo gautas dar vienas Savivaldybės raštas, tačiau mano prašomos informacijos nepateikė – atsirašinėja.“

3. Pareiškėja prašo: „ištirti Savivaldybės elgesį, kreiptis į atitinkamas tarnybas dėl dokumentų ir duomenų klastojimo.“

4. Iš prie Pakartotinio skundo pridėtų dokumentų nustatyta, kad 2020-08-31 raštu  Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus.

TYRIMAS IR IŠVADOS

5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Pakartotinio skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
6.1. „Pareiškėja dėl Savivaldybės administracijos veiklos periodiškai teikia tuos pačius klausimus (ar prašydama jau pateiktos informacijos) Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijai, Aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kt. […] 2019 m. yra pateikusi 57 raštus, Pareiškėja 2020 m. tiesiogiai ir su kitomis institucijomis teikia vidutiniškai 2 raštus per savaitę. Savivaldybės administracija stengiasi atsakyti griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės administracijos specialistai stengiasi atsakymus sistemizuoti ir nebeteikti atsakymų
į jau atsakytuosius vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi.“
6.2. „[…] Pareiškėjos 2020 m. liepos 17 d. prašymas reg. Nr. 40-Č-673 buvo nukreiptas A. L., Savivaldybės administracijos Turto ir apskaitos skyriaus vedėjai, atsakytas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-3622 „Dėl informacijos pateikimo“.“
6.3. „Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymas reg. Nr. 40-Č-878 buvo nukreiptas D. G., Turto ir apskaitos skyriaus, Turto ir įmonių valdymo poskyrio vedėjai, atsakytas 2020 m. rugsėjo 24 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-4282 „Dėl informacijos pateikimo“.“
6.4. „Pareiškėjai į analogišką klausimą jau buvo ne kartą atsakyta. Vėliausiai atsakyta 2020 m. rugsėjo 9 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-4015 „Dėl informacijos pateikimo“ (kopija Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) ir 2020 m. spalio 6 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-4511 „Dėl informacijos pateikimo“.“
6.5. Iš Pakartotinio skundo tyrimui pateiktos informacijos nustatyta:
6.5.1. Savivaldybė 2020-08-14 raštu Pareiškėjai pateikė atsakymą į 2020-07-17 prašymą Nr. 40Č-673:
„Savivaldybė išnagrinėjusi Jūsų pateiktą 2020 m. liepos 17 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ nustatė, kad į Jūsų pateiktus klausimus buvo pateikta išsami informacija 2018 m.
gegužės 22 d. raštu Nr. (3.9)18-2665 „Dėl socialinio būsto nuomos“, 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (3.9)18-2080 „Dėl 2020 m. gegužės 12 d. prašymo „Dėl informacijos suteikimo“, 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (3.9)18-2205 „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ (Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriui), todėl pakartotinai šios informacijos teikti neturime pagrindo.“
Pareiškėjai išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka;
6.5.2. Savivaldybė 2020-09-09 raštu Pareiškėjai (kopija: Valstybės tarnybos departamentui; toliau vadinama ir – VTD) atsakė:
„VTD persiuntė Savivaldybei Pareiškėjos 2020 m. rugsėjo l d. prašymą „Dėl informacijos, duomenų suteikimo“, kuriame prašoma pradėti atlikti tarnybinį patikrinimą [pavardės žinomos] bei administracijos darbuotojų atžvilgiu.
Susirašinėjimas su Jumis dėl situacijos, nurodytos 2020-09-01 prašyme, vyksta nuo 2018  metų. 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (3.9)18-2665 „Dėl socialinio būsto nuomos“ Jums buvo pateikta informacija apie socialinio būsto nuomos sąlygas, Jūsų metinėje turto ir pajamų deklaracijoje pateiktų duomenų pagrindu nustatyta, kad, viršijant įstatyme nustatytas pajamas, prarandama teisė į socialinio būsto nuomą, sudarytos sąlygos pateikti papildomus dokumentus. Pakartotinai išsami informacija buvo pateikta 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (3.9)18-2205 „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“. Minimų raštų kopijos dar kartą Jums buvo pateiktos 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (3.9)18-3799 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. rugsėjo l d. raštu Nr. (6.23)18-3850 „Dėl informacijos pateikimo“.
Išnagrinėjęs Jums pateiktą informaciją, konstatuoju, kad ji yra išsami ir konkreti, parengta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, pakartotinai šios informacijos neteiksime.
Atsakydami į Jūsų 2020 m. rugsėjo l d. prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą […] bei administracijos darbuotojų atžvilgiu, informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, nėra pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl savivaldybės administracijos darbuotojų darbo. A. B. eina Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Jai, kaip valstybės politikei, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos netaikomos.“
Pareiškėjai išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka;
6.5.3. Savivaldybė 2020-10-06 raštu Pareiškėjai atsakė į 2020-09-08 prašymą
Nr. 40Č-919:
„Savivaldybė išnagrinėjusi Jūsų prašymą dėl DNSB „Y“ kompleksinio neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo informuoja, kad vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-133 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės Ukmergės rajone taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 16 punktu, neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu. Minimu atveju, motyvų atlikti neplaninį patikrinimą nėra. Pastebėtina, kad Jūs nesate minėtos bendrijos narys.
Kitos, čia nepaminėtos, juridinių asmenų veiklos sritys nėra Savivaldybės administracijos kontroliuojamos, todėl negalime pateikti atsakymų, kaip DNSB „Y“ laikosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų su savivaldos kompetencijomis nesusijusių teisės aktų.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bendrijos kompleksinio neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo Jums buvo pateikta išsami informacija 2020 m. kovo 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (3.9)18-1092 „Dėl informacijos pateikimo“, 2020 m. balandžio 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (3.9)18-1732 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. rugsėjo 7 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (3.9)18-3946 „Dėl informacijos pateikimo“.“
Pareiškėjai išaiškinta atsakymų apskundimo tvarka.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
7.1. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje reglamentuojama: „8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; […]; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą […].“
7.2. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme reglamentuojama:
7.2.1. 4 straipsnis – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. […]“;
7.2.2. 15 straipsnis  – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; […]“;
7.2.3. 22 straipsnis – „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
7.3. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau atitinkamai vadinama – KT; LVAT) praktika:
8.1. KT 2010-05-13 nutarimas – „Lietuvos Respublikos  Konstitucijos  30 straipsnio 1  dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja.“
8.2. LVAT 2016-02-22 nutartis 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-U50-520/2016:
„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […].“
8.3. LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ja nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“
8.4. „Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

Tyrimo išvados

9. Atsižvelgus į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
9.1. Pareiškėja skundžiasi, kad: ji negavo informacijos atsakant į jos prašymą Nr. 40Č-673, Savivaldybė klastoja dokumentus ir duomenis;
9.2. nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:
9.2.1. į Pareiškėjos prašymą Nr. 40Č-673 Savivaldybė atsakė 2020-08-14 raštu, nurodydama, kada prašoma informacija Pareiškėjai jau buvo pateikta ir kad tuo pagrindu Savivaldybė prašomos informacijos pakartotinai neteiks, išaiškino apskundimo tvarką, jeigu Pareiškėjos netenkina atsakymas. Pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu minimas prašymas galėjo būti nenagrinėjamas, nes Savivaldybė tuo pačiu klausimu jau buvo pateikusi Pareiškėjai atsakymą ir Pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Savivaldybės atsakymo pagrįstumu;
9.2.2. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme (toliau vadinama – SKĮ) nustatyta: Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, Seimo kontrolieriai netiria teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo (12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys); jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skunde (jo dalyje) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, kad skundas (jo dalis) tuo pačiu klausimu yra buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjama teisme, skundo tyrimas nutraukiamas. Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas (SKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 3 ir 4 dalys).
Seimo kontrolierė, vadovaudamasi SKĮ reikalavimais, ne kartą savo raštuose yra konstatavusi (registracijos Nr. 4D-2020/2-294; 4D-2020/2-530), kad Pareiškėja „kelia klausimus, susijusius su Savivaldybės jai nuomotu Būstu, kurio nuomos santykiai (civiliniai santykiai) yra pasibaigę ir nepriskirtini viešojo administravimo sričiai“, „ginčas dėl Pareiškėjos iškeldinimo iš Būsto yra sprendžiamas teisme“, bei informavo apie Seimo kontrolierės priimtą sprendimą dėl susirašinėjimo su Pareiškėja nutraukimo (Pareiškėja visus raštus iš Seimo kontrolierių įstaigos yra gavusi).
Vadovaujantis Seimo kontrolierių veiklos nešališkumo, teisingumo bei proporcingumo principais, svarbu paminėti aplinkybę, kad Pareiškėja dėl tų pačių aplinkybių (socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, „matematinių skaičiavimų pateikimo dėl 88,7 ir 7368 Eur“, paaiškinimo, kada vaikas prarado „šeimos“ sąvoką, nurodymo, kurių metų jos soc. būsto nuomos sutartis, kas ir kada rinko informaciją apie jos šeimą ir kitais klausimais) rašo skundus jau nuo 2018 metų. Pareiškėja skundus rašo ne tik Savivaldybei (po kelis skundus per savaitę), bet ir kitoms institucijoms (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, VTD), o gavusi iš Savivaldybės atsakymus visus juos skundžia  Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, nurodydama tas pačias aplinkybes dėl neva nepateikiamos prašomos informacijos. Savivaldybės administracija stengiasi atsakyti Pareiškėjai į visus jos raštus teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, o nebeteikia informacijos, jeigu jau buvo pateikusi ankstesniuose atsakymuose, kaip tai nustatyta VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įstaigoje ištirtas ne vienas Pareiškėjos skundas (dėl galimai neteikiamos informacijos), buvo teikiamos rekomendacijos, kontroliuojamas jų vykdymas, taikomas tarpininkavimo institutas, Pareiškėjai teikiami paaiškinimai. Pažymėtina ir tai, kad ši konfliktinė situacija susidarė dėl socialinio būsto nuomos sutarties su Pareiškėja nutraukimo, o šis klausimas yra / buvo sprendžiamas teisme. Taigi, visus klausimus, kuriais, Pareiškėjos teigimu, Savivaldybė neteikia informacijos, ji gali išsiaiškinti teisme.
LVAT, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs: „institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).“

10. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė yra atsakiusi į visus Pareiškėjos prašymus, klausimai (dėl socialinio būsto nuomos sutarties, „šeimos“ sąvokos ir kiti) susiję su civiliniu procesu byloje, kurioje Pareiškėja yra atsakovė. Pareiškėjos skundas atmestinas.
LVAT ne kartą savo sprendimuose yra pasisakęs, kad, jeigu „atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų“, viešojo administravimo subjektas pagal savo kompetenciją turi patikrinti informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu, „tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys“.

11. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad:
11.1. vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą arba neveikimą, susijusį su įstatyme nustatytos informacijos teikimu, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs šiuos aspektus (nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.“
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“;
11.2. jeigu Pareiškėja turi duomenų dėl galimo dokumentų klastojimo Savivaldybėje, ji turi teisę šiuos duomenis pateikti teisėsaugos institucijoms, kurios įgaliotos tirti galimo dokumentų klastojimo veikas;
11.3. vadovaujantis SKĮ 17 straipsnio 3 dalimi, skundą ištyrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas, o į tokio paties turinio prašymus neatsakinėjama.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies  punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė  nusprendžia
X pakartotinį skundą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.

Seimo kontrolierė                                             Milda Vainiutė