PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/1-505
Data 2021-06-30
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėja, pareiškėja) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau vadinama ir – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl galimai netinkamo prašymo nagrinėjimo bei informacijos neteikimo.

 

  1. Skunde rašoma: „Kreipiausi raštu prašydama atsakyti į klausimą, iki dabar nesu gavusi atsakymo, tik atsirašinėjimas“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Pareiškėja prašo: „Prašau ištirti Ukmergės r. savivaldybės administracijos darbą ir išsireikalauti man rūpimą atsakymą (taip arba ne).“

 

  1. Skundo tyrimui pateikti dokumentai, iš kurių nustatyta:

4.1. Pareiškėja 2021-03-06 Savivaldybei pateikė prašymą:

„Atsižvelgiant į Ukmergės r. savivaldybės teiginį „nepateikė deklaracijų“, prašau informuoti kaip tada Ukmergės rajono administracija ir Gyvenamųjų patalpų nuomos komisija vykdo įstatymo nuostatą (galiojanti redakciją) „siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčiu inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas? Ar buvo kreiptasi dėl mano pateiktų deklaracijų į VMI per 2018, 2019, 2020 metus? Ar asmeninių susitikimų reikalavimas (raštu net) nėra korupcijos apraiška?“

4.2. Savivaldybė 2021-04-06 informavo:

„Savivaldybės administracija atsakydama į Jūsų 2021 m. kovo 15 d. pateiktą pareiškimą (registracijos numeris 40-215) informuoja, kad susirašinėjimas su Jumis dėl situacijos, nurodytos pareiškime vyksta nuo 2018 metų. 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (3.9)18-2665 „Dėl socialinio būsto nuomos“ Jums buvo pateikta informacija apie socialinio būsto nuomos sąlygas. Jūsų metinėje turto ir pajamų deklaracijoje pateiktų duomenų pagrindu nustatyta, kad viršijant įstatyme nustatytas pajamas, prarandama teisė į socialinio būsto nuomą, sudarytos sąlygos pateikti papildomus dokumentus. Pakartotinai, minima ir susijusi informacija, buvo pateikta 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (3.9)18-3013 „Dėl socialinio būsto nuomos“, 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (3.9)18-3761 „Dėl socialinio būsto nuomos“, 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (3.9)18-2205 „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“, 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (3.9)18-3622 „Dėl informacijos pateikimo“, 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (3.9)18-3799 „Dėl informacijos pateikimo“, 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (6.23)18-3850 „Dėl informacijos pateikimo“, 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (6.23)18-4282 „Dėl informacijos pateikimo“, 2021 m. sausio 6 d. raštu Nr. (3.9)18-42 „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ ir kt. Vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pakartotinai šios informacijos neteiksime.“

Pareiškėjai išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. 5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:

6.1. „Pareiškėjos 2021-03-06 prašymas buvo nagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu. Kadangi Pareiškėja prašė atsakyti, kaip Savivaldybės administracija ir Gyvenamųjų patalpų nuomos komisija vykdo atskiras įstatymų nuostatas. Tokio klausimo turinys yra abstraktus ir neaiškus. Todėl Pareiškėjai buvo nurodyta, kad, jeigu prašymo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti, toks prašymas gali būti nenagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
11 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Kita prašymo dalis – dėl Pareiškėjos 2018–2020 metų pateiktų deklaracijų – pareiškėjai yra žinoma ir tokių deklaracijų pateikimo ar nepateikimo faktai buvo išsiaiškinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-1014-759/2020 ), kuris yra įsiteisėjęs. Kadangi Pareiškėja savivaldybės administracijai nuolat teikia pasikartojančio arba neaiškaus, abstraktaus turinio prašymus, o Pareiškėjos teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos nuolat buvo tikrinamos (kadangi pareiškėja buvo savivaldybės gyvenamojo būsto nuomininkė), į šį Pareiškėjos klausimą atsakyti nebuvo pagrindo.“

6.2. „[…] prie pareiškėjos prašymo pridėtas savivaldybės administracijos 2021-02-22 raštas Nr. (17.3.6.) 18-672 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos“ buvo pateiktas
300 savivaldybės socialinio būsto nuomininkų. Pareiškėjos tarp adresatų nebuvo, kadangi šio rašto rengimo metu Pareiškėja nebuvo savivaldybės socialinio būsto nuomininkė.“

6.3. „Savivaldybės administracija, siekdama nustatyti, ar Pareiškėja turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tikrino informaciją apie Pareiškėjos deklaracijas programoje SPIS.“

6.4. „Laikotarpiu nuo 2018 iki 2021 metų, Pareiškėjai 2018 metais vienintelį kartą Gyvenamųjų patalpų nuomos komisijos buvo pasiūlyta pateikti turto ir pajamų deklaraciją už praėjusius 12 mėnesių, kadangi tokie duomenys buvo reikalingi sprendžiant Pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo gyvenamojo būsto nuomos mokesčio (deklaracijoje už 2017 metus pareiškėjos pajamos viršijo pajamas, kurioms esant pareiškėja turėjo teisę į socialinį būstą, ir Pareiškėja tai paaiškino tuo, kad pajamos viršija nustatytą lygį tik dėl vienkartinės išmokos buvusioje darbovietėje), rengiant savivaldybės tarybos sprendimo atleisti Pareiškėją nuo nuomos mokesčio projektą. Tolimesniu laikotarpiu jokių deklaracijų iš Pareiškėjos nebuvo prašoma.“

6.5. „Rašte minimas teiginys „nepateikė deklaracijų“ yra visiškai nesuprantamas. Neaišku, ką Pareiškėja turi minty, nurodydama šį teiginį, kokiame dokumente ir kokiame kontekste pavartotas šis teiginys. Dėl didelio Pareiškėjos teikiamų prašymų skaičiaus neturime galimybės ištirti šio klausimo, todėl atsakyti į jį negalime.“

6.6. „Pareiškėja Savivaldybės administracijai laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-05-14 yra pateikusi 70 prašymų. Į šį skaičių nėra įskaičiuoti kitų institucijų savivaldybės administracijai persiųsti Pareiškėjos prašymai. Šių prašymų tekstai dažnai yra identiški, prašymuose pakeičiant tik datas, neaiškaus turinio, pareiškėja dažnai reikalauja jai surinkti ir pateikti jos pačios rašytus prašymus, nežiūrint į pateiktus išsamius atsakymus, pakartotinai prašo pateikti tą pačią informaciją. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1014-759/2020 ) pareiškėja yra iškeldinta iš savivaldybės gyvenamojo būsto, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą (mažesnio dydžio) savivaldybės gyvenamąjį būstą. Teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu paskirti antstolį šio sprendimo vykdymui. Darome prielaidą, kad pareiškėja dėl šių aplinkybių piktnaudžiauja savo tikromis ar tariamomis teisėmis, užkraudama savivaldybės administraciją savo prašymais, skųsdama savivaldybės administraciją įvairioms institucijoms. Pareiškėjai visa informacija yra pateikta, dažnai ir po kelis kartus. Į neaiškaus turinio pareiškėjos prašymus neturime galimybės atsakyti.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

7.1. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Įstatymas) reglamentuojama:

7.1.1. 2 straipsnis – „1. Šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar atliekančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (toliau – institucijos). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas taip pat taikomas įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, joms skelbiant informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka“;

7.1.2. 22 straipsnis – „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

7.2. Vietos savivaldos įstatyme (VSĮ) reglamentuojama:

7.2.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 5) atsakingumo savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei; 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 7) savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 8) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; […]“;

7.2.2. 29 straipsnis – „2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose.“

7.3. Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme (PBĮI įstatymas; PBĮIĮ) reglamentuojama:

7.3.1. 4 straipsnis – „5. Savivaldybės administracija: 1) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; […]; 4) siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas; […]“;

7.3.2. 7 straipsnis – „2. Jeigu dokumentai ir (ar) duomenys, kurių reikia nustatant asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose arba juos savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos šių dokumentų ir (ar) duomenų pateikti neprivalo. Valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos savivaldybės administracijos prašymu privalo nemokamai teikti savivaldybės administracijai dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti“;

7.3.3. 9 straipsnis – „1. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; […].“

7.4. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 11 straipsnyje reglamentuojama:

„1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […]. 3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

7.5. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) nustatyta:

„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […]. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau atitinkamai vadinama – KT; LVAT) praktika:

8.1. KT 2010-05-13 nutarimas – „Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 30  straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos  Konstitucija  jos netoleruoja“;

8.2. LVAT 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-U50-520/2016:

„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […]“;

8.3. „Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

8.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Savivaldybės ieškinį atsakovei (Pareiškėjai) dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto, 2020-06-22 sprendime konstatavo:

„Vadovaujantis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1 dalies 28 punktu, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, privalo deklaruoti turtą; pagal 3 straipsnio 5 dalį – privalo deklaruoti ir gautas pajamas. Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Kiekvienais kitais metais po prašymo suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pateikimo, deklaruojant praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė 2020 m. vasario 17 d. pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodė, kad per 2019 metus atsakovė negavo jokių pajamų, turto neturi. Ar atsakovė vykdė pareigą deklaruoti turtą ir gautas pajamas už 2018 metus iki 2019 m. gegužės 1 d., byloje duomenų nėra. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovė įstatymo jai numatytos pareigos nevykdė, nors buvo ne kartą raginta tai padaryti. Tuo pagrindu ieškovė buvo įgijusi teisę nutraukti būsto nuomos sutartį prieš terminą. Ieškovė taipogi pateikė pažymą apie atsakovei nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. išmokėtas socialinę, tikslinę ir periodinę pašalpas 2 171,04 Eur sumai. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2019 metais negavo jokių pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei net ir informavus atsakovę apie tai, kad ji nėra pateikusi prašymo pratęsti nuomos sutartį, taip pat papildomai suteikus terminą deklaracijai už 2018 metus pateikti ir kreiptis dėl kito socialinio būsto suteikimo, atsakovė jokių veiksmų, išskyrus prašymus dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio ir skundus dėl ieškovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, nesiėmė ir informacijos nepateikė. […].  Tačiau iš teismui pateiktų duomenų ir teismo posėdžiuose nustatytų aplinkybių matyti, kad kyla abejonių dėl atsakovės pateiktų duomenų deklaracijoje teisingumo. Iš pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos išrašo negalima pasakyti, koks šios deklaracijos statusas, t. y. ji yra pateikta, priimta, taisytina ar pan. Deklaracijoje nurodoma, jog „duomenys yra apdorojami“. […]. Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimų pareigos įtvirtintos PBĮIĮ 22 straipsnyje. Minėti asmenys, be kita ko, privalo pagal patvirtintą prašymo formą ir jo priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir būtinus šiai paramai gauti dokumentus (nurodyto straipsnio 3 punktas). Atsakovė (nuomininkė) per įstatyme įtvirtintą terminą nepateikė ieškovei (nuomotojai) dokumentų, patvirtinančių jos teisę į socialinio būsto nuomą, neprašė pratęsti būsto nuomos sutarties Nr. 126. Atsakovė taipogi neišsikėlė iš būsto, kaip tai nustatyta Sutarties 4.10 punkte, ir liko jame gyventi. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu suteikė atsakovei papildomą terminą (iki 2019 m. rugsėjo
16 d.) pateikti prašymą dėl mažesnio ploto gyvenamojo būsto nuomos ir privalomiems dokumentams (Metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija už 2018 metus) pateikti. Atsakovė ir per šį papildomą terminą nepateikė ieškovei dokumentų, patvirtinančių jos teisę į socialinio būsto nuomą, neatlaisvino ginčo buto ir iš jo neišsikėlė. […]. Teismo vertinimu, atsakovės nerūpestingas savo teisių įgyvendinimas, laiku neteikiant reikalingų duomenų įgyvendinti teisę į paramą socialiniam būstui išsinuomoti, negali būti pagrindas įpareigoti ieškovę su atsakove tęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pažeidžiant kitų socialiai pažeidžiamų asmenų teises. […]. Remdamasis išdėstytu, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovė iškeldintina su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – buto su rūsiu, esančio adresu: Ukmergė, V. Kudirkos skg. 25-38, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą – socialinį būstą.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgus į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:

9.1. Pareiškėja skundžiasi, kad Savivaldybė netinkamai išnagrinėjo prašymą, nepateikė prašomos informacijos.

Seimo kontrolierės nuomone, Pareiškėjos 2021-03-06 prašymas (pažymos 4.1 punktas), kurį ji pateikė Savivaldybei, yra nekonkretus ir nesuprantamas, jame pateikti teiginiai: „nepateikė deklaracijos“, „kaip Gyvenamųjų patalpų nuomos komisija vykdo įstatymo nuostatą“, iš kurių nėra aišku, ką Pareiškėja nori tuo pasakyti, kokių dokumentų tai yra citatos. Tame pačiame prašyme Pareiškėja prašo: informuoti, ar buvo kreiptasi į VMI, nors klausimai dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (-ų) pateikimo / nepateikimo išspręsti / išsiaiškinti teismo posėdžio metu (teismas priėmė sprendimą iškeldinti Pareiškėją iš socialinio būsto; pažymos
8.4 punktas), atsakyti ar „asmeninių susitikimų reikalavimas (raštu net) nėra korupcijos apraiška?“, – nenurodyta, kas reikalavo ir kada „asmeninių susitikimų“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi (pažymos
7.4 punktas), prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu „jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

9.2. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai Pareiškėjos prašymą išnagrinėjo tinkamai, vadovaudamiesi VAĮ, Įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis („atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgus į jų turinį“), 2021-04-06 raštu Pareiškėjai paaiškino (pažymos
4.2 punktas) dėl nuo 2018 metų vykstančio susirašinėjimo tais pačiais klausimais (socialinio būsto nuomos), dėl metinės pajamų ir turto deklaracijos teikimo sąlygų, dėl jau pateiktos informacijos kituose raštuose, išaiškino VAĮ nuostatas dėl jau teiktos informacijos neteikimo bei atsakymo apskundimo tvarką.

LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys (2014-05-28 nutartis administracinėje byloje
Nr. A261-610/2014)
“; atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų (2016-02-22 nutartis
2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016).

Taigi, Savivaldybės pareigūnai įvertino Pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir savo kompetencijos ribose pateikė jai atsakymą. Pareiškėjai išaiškinta jos teisė skųsti atsakymą, jeigu su juo nesutinka. Tačiau Pareiškėja nesinaudoja teisės aktuose reglamentuotomis teisinėmis priemonėmis – ginti galimai pažeistas savo teises, o toliau teikia skundus tais pačiais klausimais.  Savivaldybės pareigūnų veiksmuose biurokratizmo nenustatyta.

9.3. Seimo kontrolierė, vadovaudamasi nešališkumo ir teisingumo („Seimo kontrolieriai vienodai (lygiai teisingai) gina visus žmones, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų. Seimo kontrolieriai savo veikloje yra objektyvūs ir teisingi“), proporcingumo (Seimo kontrolieriai, gindami žmogaus teises ir laisves, siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens privačių ir visuomenės interesų, gindami konkretaus asmens teises ir laisves – nepažeisti kitų žmonių teisių ir laisvių“) principais (Seimo kontrolierių įstatymo  4 straipsnis), pažymi, kad Pareiškėja teikia skundus Savivaldybei įvairiais klausimais (socialinės paramos skyrimo / neskyrimo, įvairių Savivaldybės komisijų veiklos teisėtumo, socialinio būsto nuomos ir kitais klausimais), dažnai ir tais pačiais klausimais, į kuriuos jau buvo atsakyta. Sulaukusi atsakymų, o kartais ir nesulaukusi atsakymų iš Savivaldybės, teikia pakartotinius skundus (tais pačiais klausimais, dėl kurių jau buvo atliktas tyrimas) Seimo kontrolierių įstaigai.

Savivaldybės pareigūnai apkraunami papildomu darbu aiškintis, tikrinti, į kuriuos klausimus Pareiškėjai jau buvo atsakyta, į kuriuos neatsakyta, teikti paaiškinimus, informaciją, dokumentus Pareiškėjai, Seimo kontrolierei. Pažymėtina, kad Pareiškėja nuo 2021-01-01 iki
2021-05-14 yra jau pateikusi Savivaldybei 70 prašymų / skundų, keldama tuos pačius klausimus, kurie jau tirti, į juos jau ne kartą pateikti atsakymai.

Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėja nenurodydama naujų faktų pakartotinai skundžia analogiškas aplinkybes (dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo / nenutraukimo, Savivaldybės sprendimų pagrįstumo, metinės turto ir pajamų deklaracijų pateikimo / nepateikimo bei kitų), dėl kurių jau buvo priimti Seimo kontrolieriaus sprendimai ir Seimo kontrolieriaus raštuose buvo pateikti paaiškinimai, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio
3 dalimi, susirašinėjimas su Pareiškėja Savivaldybės administracinių sprendimų dėl socialinio būsto nuomos klausimais buvo nutrauktas (sprendimas pateiktas Seimo kontrolierės 2020-03-16 raštu
Nr. 4D-2020/2-294/3D-699).

9.4. Valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. „Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

Vadovaujantis PBĮI įstatymo nuostatomis (pažymos 7.3 punktas), savivaldybės administracija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti arba išsinuomoti; siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, „Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją […] dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas.“ Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie (vienas iš reikalavimų) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir
gautas pajamas.

Pažymėtina tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes (socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, Savivaldybės ir Pareiškėjos paaiškinimus, dokumentus), 2020-06-22 sprendimu Savivaldybės ieškinį dėl Pareiškėjos iškeldinimo iš socialinio būsto patenkino visiškai. Teismas sprendime pažymėjo, kad „atsakovės nerūpestingas savo teisių įgyvendinimas laiku neteikiant reikalingų duomenų įgyvendinti teisę į paramą socialiniam būstui išsinuomoti, negali būti pagrindas įpareigoti ieškovę su atsakove tęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pažeidžiant kitų socialiai pažeidžiamų asmenų teises“.

Seimo kontrolierius pagal Seimo kontrolierių įstatymą tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, pavyzdžiui, institucijai (pareigūnams) nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant spręsti rūpimą klausimą arba pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir pan., tačiau Seimo kontrolierius neatlieka nei teismo, nei neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijų priimtų sprendimų vykdymo kontrolės, taip pat nevertina individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nesprendžia ginčų dėl teisės viešojo administravimo srityje.

 

  1. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė Pareiškėjai pateikė tinkamą atsakymą, išaiškino apskundimo tvarką, taigi Pareiškėjos skundas atmestinas.

 

  1. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad:

11.1. vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, Pareiškėja turi teisę apskųsti institucijos veiksmą arba neveikimą, susijusį su įstatyme nustatytos informacijos teikimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

11.2. vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 8 straipsniu, Savivaldybės institucija organizuoja ir (ar) teikia pirminę teisinę pagalbą;

11.3. Seimo kontrolieriai nenagrinėja ginčų tarp asmens ir valstybės institucijos, įstaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pareiškėja Savivaldybės pareigūnų veiksmus arba neveikimą, susijusius su informacijos teikimu / neteikimu, administracinių sprendimų priėmimu / nepriėmimu, turi teisę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu įžvelgia, kad tokia Savivaldybės pareigūnų veikla galimai pažeidė tam tikrą Pareiškėjos teisę arba įstatymų saugomą interesą;

11.4. KT  2011-07-08 nutarime pažymėjo, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją diferencijuoti socialinę paramą;

11.5. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, skundą ištyrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų.

Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. 12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus prašymą, nepateikus prašomos informacijos, atmesti.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                    Milda Vainiutė