PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/2-734
Data 2021-06-01
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nepateikus prašomos informacijos (toliau vadinama – Skundas).

 

  1. Skunde rašoma: „Iki dabar nėra jokio atsakymo. Prašau išsireikalauti mano prašomą informaciją“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Iš prie Skundo pridėtų dokumentų nustatyta:

Pareiškėja 2020-04-20 prašymu kreipėsi į Savivaldybę:

„Prašome informuoti kuris įstatymas (-ai), Vyriausybės nutarimas (-ai), Ministro įsakymas (-ai) ar kas (atsižvelgiant į teisių viršenybę) reglamentuoja Ukmergės rajono administracijoje veikiančios Socialinės paramos komisijos veiklą, kurios išvadomis administracijos direktorius priima sprendimus, kai Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p. […], nereglamentuoja jokios komisijos steigimo.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Savivaldybė, atsakydama į Pareiškėjos 2021-03-22 prašymą, informavo: „Jūsų prašyme minimos Gyvenamųjų patalpų nuomos komisijos funkcijos ir kompetencija yra nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 7-42 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo VII skyriuje. Šis aprašas oficialiai paskelbtas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4b5eb7c2574511eaac56f6e40072e018).Sprendimo preambulėje nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis patvirtintas šis aprašas.

Ukmergės rajono savivaldybės socialinės paramos skyrimo komisijos kompetencija ir funkcijos yra išdėstytos Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 7-152 (galiojanti redakcija) „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarkos apraše. (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d17146b200d411ea90d5d63c859a8aa7/asr). Šio sprendimo preambulėje yra nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis patvirtintas šis aprašas.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

5.1. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Įstatymas; aktuali redakcija nuo 2020-11-01) reglamentuojama:

5.1.1. 6 straipsnis – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; […]“;

5.1.2. 16 straipsnis – „1. Institucija, teikdama dokumentus, užtikrina, kad: […]; 2) pirmenybė būtų teikiama tokiems dokumentų rinkinių formatams, kurių techninės specifikacijos yra viešai prieinamos ir kuriuos programinė įranga geba nustatyti, atpažinti ir nuskaityti, ir kuriuos pareiškėjas gali laisvai gauti ir naudoti (toliau – atviras elektroninis formatas); […]; 2. Institucija privalo: 1) teikdama adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus pagal individualų pareiškėjo prašymą, pagrįsti apskaičiuotą atlyginimo už tokių dokumentų teikimą dydį ir pateikti informaciją apie šio dydžio, kuris neturi viršyti sąnaudų, patiriamų dokumentus sisteminant, adaptuojant, apdorojant ar kitaip perdirbant, perduodant ir teikiant pareiškėjui, apskundimo tvarką; 2) teikdama dokumentus kartu su teikiamais dokumentais pareiškėją informuoti apie institucijos veiksmų apskundimo tvarką; […]“;

5.1.3. 17 straipsnis – „1. Atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, institucija dokumentus pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais. Elektroninių ryšių tinklais teikiama: […]; 3) interaktyviuoju būdu, kai pareiškėjas dokumentų rinkinį gauna naudodamasis naršymo dokumentų rinkinyje priemone. […]“;

5.1.4. 22 straipsnis – „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

5.2. Vietos savivaldos įstatyme (VSĮ) reglamentuojama:

5.2.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […]; 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 7) savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 8) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; […]“;

5.2.2. 6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 43) socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas; […]“;

5.2.3. 16 straipsnis – „2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […]; 6) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas; […]; 38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas“;

5.2.4. 29 straipsnis – „2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas.“

5.3. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (PSPNGĮ) reglamentuojama:

5.3.1. 4 straipsnis – „1. Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. 2. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas“;

5.3.2. 31 straipsnis – „2. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar
neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

5.4. Seimo kontrolierių įstatymo (SKĮ) 12 straipsnyje reglamentuojama:

„1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. 2. Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. […]. 4. Seimo kontrolieriai […]. netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.“

5.5. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) nustatyta:

„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus  atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

5.6. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 7-152 patvirtintame Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos apraše (Aprašas) reglamentuojama: „7. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos: […] 7.10. socialinės paramos skyrimo komisija (toliau – Komisija) – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktorius) įsakymu sudaryta komisija, veikianti pagal Administracijos direktoriaus patvirtintą darbo organizavimo tvarką. […] 32. Pašalpos skiriamos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, remiantis Socialinės paramos skyrimo komisijos siūlymais. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau atitinkamai vadinama – KT; LVAT) praktika:

6.1. KT 2010-05-13 nutarimas –„Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 30  straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos  Konstitucija  jos netoleruoja“;

6.2. LVAT 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-U50-520/2016:

„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […]“;

6.3. „Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010)“;

6.4. LVAT 2020-06-10 nutartis administracinė byloje Nr. A-339-502/2020:

„Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Komisijai suteikta teisė vertinti ir spręsti ar egzistuoja būtinumas medicininei priemonei įsigyti. […]. 28. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės ginčija suabsoliutintą Komisijos diskrecijos teisę vertinti ir spręsti dėl aplinkybių, susijusių su liga, jos sunkumu, gydymo specifika ir pan. Taip pat teigia, kad Tvarkos aprašas nenumato jokių vertinimo kriterijų nei būtinumui, nei ypatingoms aplinkybėms. 29. Teisėjų kolegija vertindama Komisijos diskrecijos ribas, pirmiausiai pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte, prie savarankiškų savivaldybių funkcijų priskirta socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgus į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:

7.1. Savivaldybė, vadovaudamasi Įstatyme nustatytais dokumentų išsamumo, teisėtumo ir kitais principais (pažymos 5.1.1 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis („atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgus į jų turinį“; pažymos 5.5 punktas), 2021-04-20 raštu jau buvo pateikusi Pareiškėjai informaciją, t. y. nurodžiusi, kokiu teisės aktu (Savivaldybės tarybos sprendimu) vadovaujantis buvo sudaryta ir veikia Socialinės paramos skyrimo komisija, pateikė nuorodą Teisės aktų registre (TAR), paaiškino, kad sprendimo preambulėje nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu šis sprendimas priimtas.

Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad institucija, teikdama informaciją, turi užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama tokiems dokumentų rinkinių formatams, kurių techninės specifikacijos yra viešai prieinamos ir kuriuos programinė įranga geba nustatyti, atpažinti ir nuskaityti, ir kuriuos pareiškėjas gali laisvai gauti ir naudoti (toliau – atviras elektroninis formatas). Savivaldybė Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad Savivaldybės Tarybos sprendimas yra skelbiamas viešai TAR, pateikė nuorodą. Tačiau Pareiškėja 2021-04-20 raštu vėl kreipėsi į Savivaldybę tuo pačiu klausimus, t. y. prašydama nurodyti, koks „įstatymas (-ai), Vyriausybės nutarimas (-ai), Ministro įsakymas (-ai) ar kas (atsižvelgiant į teisių viršenybę) reglamentuoja Ukmergės rajono administracijoje veikiančios Socialinės paramos komisijos veiklą“, o nesulaukusi atsakymo pateikė skundą Seimo kontrolierių įstaigai.

Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto (pažymos 5.1 punktas) nuostatomis, institucijos veiksmai, atsisakant teikti informaciją (dokumentus), gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, o ne Seimo kontrolieriui. Taigi, jeigu, Pareiškėjos nuomone, jai nepateikta informacija arba pateikta ne visa, konstatuotina, jog yra kilęs ginčas dėl informacijos (dokumentų) nepateikimo, todėl ji turi teisę pirmiau nurodytoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka pateikti skundą (pažymos 5.1.4 punktas), o ne teikti skundą Seimo kontrolierei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriai ginčų (nei civilinių, nei administracinių) nesprendžia.

LVAT 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 (cituojama ir kitose bylose) yra konstatavęs:

„atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

7.2. Seimo kontrolierė, vadovaudamasi nešališkumo ir teisingumo („Seimo kontrolieriai vienodai (lygiai teisingai) gina visus žmones, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų. Seimo kontrolieriai savo veikloje yra objektyvūs ir teisingi“),  proporcingumo (Seimo kontrolieriai, gindami žmogaus teises ir laisves, siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens privačių ir visuomenės interesų, gindami konkretaus asmens teises ir laisves – nepažeisti kitų žmonių teisių ir laisvių“) principais (SKĮ 4 straipsnis), pažymi, kad Pareiškėja teikia skundus Savivaldybei įvairiais klausimais (socialinės paramos skyrimo / neskyrimo, įvairių Savivaldybės komisijų veiklos teisėtumo ir kitais klausimais), dažnai ir tais pačiais klausimais, į kuriuos buvo atsakyta. Sulaukusi atsakymų, o kartais ir nesulaukusi atsakymų iš Savivaldybės, teikia pakartotinius skundus  (tais pačiais klausimais, dėl kurių jau buvo tyrimas atliktas) Seimo kontrolierių įstaigai. Savivaldybės pareigūnai apkraunami papildomu darbu aiškintis, tikrinti, į kuriuos klausimus Pareiškėjai jau buvo atsakyta, į kuriuos neatsakyta, teikti paaiškinimus, informaciją, dokumentus Pareiškėjai, Seimo kontrolierei. Seimo kontrolierės ankstesniais atsakymais: 2020-03-24 raštu Nr. 4D-2020/2-343/3D-785,
2020-04-20 raštu Nr. 4D-2020/2-483/3D-1076, 2020-05-18 raštu Nr. 4D-2020/2-613/3D-1393, 2020-06-29 raštu Nr. 4D-2020/2-807/3D-1882, 2020-09-20 raštu Nr. 4D-2020/2-1125/3D-2358, taip pat ir 2021-03-25 raštu Nr. 4D-2021/2-393/3D-820 Pareiškėjai jau buvo paaiškinta dėl klausimų, susijusių su socialinės paramos (pašalpų) (ne)skyrimu, ir dėl galimybės Savivaldybės sprendimus, atsakymus, jeigu jie netenkina Pareiškėjos, apskųsti atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją. Tačiau Pareiškėja nesinaudoja teisės aktuose reglamentuotomis teisinėmis priemonėmis ginti galimai pažeistas savo teises, o toliau teikia skundus tais pačiais klausimais.

Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėja nenurodydama naujų faktų pakartotinai skundžia analogiškas aplinkybes (dėl socialinės paramos skyrimo / neskyrimo, Savivaldybės sprendimų pagrįstumo, Socialinės paramos komisijos išvadų ir kita), dėl kurių jau buvo priimti Seimo kontrolieriaus sprendimai ir Seimo kontrolieriaus Raštuose buvo pateikti paaiškinimai, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, susirašinėjimas su Pareiškėja Savivaldybės administracinių sprendimų dėl socialinės paramos (ne)skyrimo klausimais buvo nutrauktas (Seimo kontrolierės 2021-04-22 raštas Nr. 4D-2021/2-550).

7.3. Valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. „Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

Pagal PSPNGĮ 2 straipsnio 11 dalį, piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų (PSPNGĮ 4 str. 1 d.). VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas. PSPNGĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą. Vadinasi, savivaldybė turi įstatymo suteiktą diskrecijos teisę numatyti socialinės paramos skyrimo tvarką.

Pažymėtina, kad Savivaldybės taryba sprendimu patvirtino Aprašą (pažymos 5.6 punktas), kuriame nurodyta, kad Socialinės paramos skyrimo komisija yra Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, veikianti pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą darbo organizavimo tvarką. Taigi, Savivaldybės taryba, vadovaudamasi PSPNGĮ nuostatomis, sprendimu patvirtino socialinės paramos skyrimo tvarką, Socialinės paramos skyrimo komisijos, kurią įsakymu turi sudaryti Savivaldybės administracijos direktorius, funkcijas svarstant socialinės paramos skyrimo klausimus.

Savivaldybės sprendimai skirti (neskirti) socialinę paramą skundžiami vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis teismui. Pažymėtina, kad Pareiškėja, nesutikdama su Savivaldybės priimtais sprendimais dėl socialinės paramos (pašalpos (ne)skyrimo), turi teisę juos, t. y. galutinius, o ne tarpinius Savivaldybės sprendimus, apskųsti juose nurodyta tvarka teismui. Teismas, nagrinėdamas administracinio sprendimo skirti / neskirti socialinę paramą (pašalpą) pagrįstumą ir teisėtumą, Pareiškėjos prašymu gali įvertinti komisijos, kurios siūlymu skiriama / neskiriama socialinė parama, sudarymo bei suteiktų įgaliojimų pagrįstumą.

Seimo kontrolierius pagal Seimo kontrolierių įstatymą tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, pavyzdžiui, institucijai (pareigūnams) nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant spręsti rūpimą klausimą arba pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir pan., tačiau Seimo kontrolierius nevykdo nei teismo, nei neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijų priimtų sprendimų vykdymo kontrolės, taip pat nevertina individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nesprendžia ginčų dėl teisės viešojo administravimo srityje.

 

  1. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjos Skundo tyrimas, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 puntu ir 4 dalimi („Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje, skundo tyrimas nutraukiamas“) nutraukiamas, nes:

8.1. Savivaldybė, vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, 2021-04-20 raštu pateikė Pareiškėjos prašomą informaciją, pateikė TAR nuorodą;

8.2. Pareiškėja, vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu, jos nuomone, Savivaldybė nepateikė jos prašomos informacijos arba pateikė ne visą informaciją, turėjo teisę Savivaldybės atsakymą skųsti Įstatyme nustatyta tvarka, t. y. skundą pateikti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui;

8.3. Seimo kontrolierė nėra įgaliota spręsti ginčų dėl teisės – nagrinėjamu atveju dėl teisės gauti informaciją (dokumentus) iš valstybės (savivaldybės) institucijų ir įstaigų.

 

  1. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad:

9.1. vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą arba neveikimą, susijusį su įstatyme nustatytos informacijos teikimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

9.2. vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 8 straipsniu,  Savivaldybės institucija organizuoja ir (ar) teikia pirminę teisinę pagalbą;

9.3. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, skundą ištyrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nepateikus prašomos informacijos tyrimą nutraukti.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                       Milda Vainiutė