PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIŲ IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2020/1-1230
Data 2020-12-30
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIŲ IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-09-17 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama – Skundas), kuriame asmuo skundžiasi dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – Šiaulių TI) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau tekste ir citatose vadinama – Kalėjimų departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo įrašymu į linkusių pabėgti ir užpulti įskaitą bei skundo nagrinėjimu.

2. Pareiškėjas Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. kreipėsi į administraciją su prašymu išbraukti jį iš likusių užpulti ir linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitų;
2.2. gavo du pranešimus, parengtus 2020-08-18 (Nr. 60-22989 ir Nr. 60-22987) dėl jo palikimo linkusių užpulti ir pabėgti įskaitoje;
2.3. pranešimuose parašytas identiškas tekstas, nenurodyta jokių palikimo įskaitose motyvų, nenurodytos jokios savybės, dėl kurios jis būtų paliktas įskaitose;
2.4. kreipėsi į administraciją, tačiau nebuvo supažindintas su administracijos priimtais sprendimais dėl palikimo įskaitose, nebuvo pakviestas į drausmės komisijos posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl jo palikimo arba išbraukimo iš įskaitų;
2.5. neaišku, kodėl jis buvo įrašytas į linkusių užpulti ir linkusių pabėgti įskaitas iš karto, kai tik atvyko į Šiaulių TI, nes sprendimų dėl įtraukimo į minėtas įskaitas visai negavo;
2.6. dėl Šiaulių TI direktoriaus sprendimų palikti įskaitose kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas įvertinti tokių sprendimų teisėtumą, tačiau jo skundas buvo persiųstas nagrinėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo Skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020-09-30 raštu Nr. 4D-2020/1-1230/3D-2572 kreipėsi į Šiaulių TI prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

5. Šiaulių TI 2020-10-22 raštu Nr. 14-11766 Seimo kontrolierių informavo:
5.1. „2019 m. gegužės 6 d. nuteistajam iki gyvos galvos (toliau – nuteistasis) […] atvykus į Šiaulių TI, buvo peržiūrėta jo asmens byla, kurioje buvo įsegti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktoriaus įsakymai […]. Atsižvelgiant į […] Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymus ir vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos […] 141 punktu, 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos posėdžio metu svarstė nuteistojo X buvimo asmenų, linkusių užpulti, įskaitoje pagrįstumą ir tikslingumą. Minėto drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta siūlyti Šiaulių TI direktoriui palikti nuteistąjį X asmenų, linkusių užpulti įskaitoje […]. 2019 m. gegužės 28 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu […] nuteistasis X neišbrauktas iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos.
Taip pat informuojame, kad 2019 m. gegužės 25 d. Šiaulių TI buvo gauti Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) 2 pamainos specialisto ir jaunesniojo specialisto tarnybiniai pranešimai […]. Tarnybiniame pranešime […] pranešama, kad 2019 m. gegužės 25 d. SVS jaunesnysis specialistas, vykdydamas tarnybą 13.50 val. pastebėjo, kad gyvenamojoje kameroje Nr. <…> esantys nuteistieji šluotos pagalba gadina ant lango grotų esantį apsauginį tinklą, o nuo tinklo nuimtas vielas meta į apačią. […] SVS specialistas priėjęs prie gyvenamosios kameros Nr. <…> pastebėjo, kad nuteistasis X pasiėmęs šluotos kotą, iškišęs pro grotas į lauką ardo tinklą. 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių TI drausmės komisija posėdžio metu svarstė nuteistojo X įtraukimą į asmenų, linkusių pabėgti, įskaitą. […] 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu […] nuteistasis X įrašytas į asmenų, linkusių pabėgti, įskaitą.“
5.2. „2020 m. liepos 21 d. nuteistasis X kreipėsi su prašymu Nr. 109-1269 į Šiaulių TI direktorių dėl išbraukimo iš asmenų, linkusių pabėgti ir linkusių užpulti, įskaitą.“
5.3. „Atsižvelgiant į 2020 m. liepos 21 d. nuteistojo X prašymą […] ir vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos […] 229 punktu, 2020 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių TI drausmės komisija posėdžio metu svarstė nuteistojo X palikimo asmenų, linkusių užpulti ir linkusių pabėgti, įskaitose pagrįstumą ir tikslingumą. Pažymime, kad galiojantys teisės aktai nenumato nuteistojo dalyvavimo drausmės komisijos posėdyje, kuriame svarstomas nuteistojo palikimo asmenų, linkusių užpulti ir linkusių pabėgti, įskaitose pagrįstumas ir tikslingumas.
Minėto drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta siūlyti Šiaulių TI SVS viršininkui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, nuteistąjį X palikti asmenų, linkusių užpulti ir linkusių pabėgti, įskaitose […].“
5.4. „2020 m. rugpjūčio 18 d. nuteistasis X buvo supažindintas su 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu apie nuteistojo iki gyvos galvos palikimą linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitoje […] ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu apie nuteistojo iki gyvos galvos palikimą linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje […]. Supažindinimo su minėtais dokumentais metu, nuteistajam X minėtų dokumentų kopijos buvo įteiktos. Apie pranešimų kopijų gavimą nuteistasis X patvirtino savo parašu Suimtųjų ir nuteistųjų areštu žodinių pasiūlymų, prašymų bei skundų dėl Saugumo valdymo skyriaus darbo apskaitos žurnale.“

6. Seimo kontrolierius 2020-09-30 raštu Nr. 4D-2020/1-1230/3D-2572 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Kalėjimų departamentas 2020-10-29 raštu Nr. 1S-2715 informavo, kad Kalėjimų departamente gautas Pareiškėjo 2020-08-19 skundas, kuris 2020-08-31 raštu Nr. 2S-3133 persiųstas nagrinėti Šiaulių tardymo izoliatoriui.
Kalėjimų departamentas 2020-08-31 rašte Nr. 2S-3133 Pareiškėjui nurodė, kad jo
2020-08-19 pareiškimas, kuriame teigiama, jog jis nėra supažindintas su drausmės komisijos sprendimu palikti jį linkusiųjų užpulti bei pabėgti įskaitoje, jam nėra žinomi tokio sprendimo motyvai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 7 d. bei 14 str. 8 d. ir Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d., persiunčiamas pagal kompetenciją nagrinėti Šiaulių TI direktoriui.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK):
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“

8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01):
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“;
8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą – „1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. 2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. 3. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. 4. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas“;
14 straipsnis, Prašymų ir skundų nagrinėjimas – „7. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti.“

9. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas:
3 straipsnis. Teisėkūros principai – „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: […] 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

10. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau vadinama ir – Instrukcija), numatyta:
„219. Į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji (nuteistieji), kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu.
[…]
221. Įstaigos pataisos pareigūnas, iš šios instrukcijos 220 punkte nurodytų šaltinių gavęs informacijos, kad suimtasis (nuteistasis) yra linkęs pabėgti, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja įstaigos vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali patvirtinti suimtojo (nuteistojo) sumanymą pabėgti bei kokiu būdu ketinama tai padaryti.
222. Visa dokumentinė medžiaga apie suimtąjį (nuteistąjį), kuris įrašytas į likusiųjų pabėgti įskaitą, saugoma Saugumo valdymo skyriuje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai medžiagą dėl suimtojo (nuteistojo) įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą su savo pasiūlymais teikia svarstyti įstaigos Drausmės komisijai. Prieš posėdį suimtajam (nuteistajam) suteikiama galimybė pasiaiškinti raštu. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina įstaigos direktorius, suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai). Drausmės komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose.
[…]
226. Suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo Drausmės komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems).
Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos Drausmės komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas.
Naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti įskaitą, išbraukimas iš šios įskaitos organizuojamas ir įforminamas šios instrukcijos 222 punkte nustatyta tvarka. Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame įstaigos direktorius rezoliucija pažymi, ar sutinka su komisijos sprendimu. Posėdžio protokolo išrašas arba kopija įdedami į suimtojo (nuteistojo) asmens bylą.
[…]
229. Suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtasis (nuteistasis) tikrai atsisakė sumanymo pabėgti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas – pažymą Drausmės komisijai, kuri sprendžia, ar palikti įskaitoje suimtąjį (nuteistąjį), ar išbraukti jį iš įskaitos. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos projektą, Drausmės komisija jį pateikia pasirašyti įstaigos direktoriui. Tarnybinis pranešimas, pažyma, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomi suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.
230. Suimtajam (nuteistajam) užpuolus įstaigos darbuotojus, kitą suimtąjį (nuteistąjį) ar bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama svarstyti Drausmės komisijai. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą įrašyti į jį linkusiųjų užpulti įskaitą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina įstaigos direktorius, suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Drausmės komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos arba nuorašai), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į linkusiųjų užpulti įskaitą, jiems pasirašius, saugomi jų asmens bylose.
[…]
235. Suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis (nuteistasis) atsisakė sumanymo užpulti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas pateikia pažymą, psichologas – charakteristiką Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą, Drausmės komisija jį pateikia pasirašyti įstaigos direktoriui. Tarnybinis pranešimas, pažyma, charakteristika, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomos suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.
236. Suimtąjį (nuteistąjį) perkeliant į kitą įstaigą, nuo jo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo Drausmės komisijoje, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems).
Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos Drausmės komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų užpulti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas.
Naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų užpulti įskaitą, išbraukimas iš įskaitos organizuojamas ir įforminamas šios instrukcijos 235 punkte nustatyta tvarka. Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame įstaigos direktorius rezoliucija pažymi, ar sutinka su Drausmės komisijos sprendimu. Drausmės komisijos posėdžio protokolo išrašas, nuorašas arba kopija saugoma suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Suimtųjų (nuteistųjų) buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumas šiame punkte nustatyta tvarka nesprendžiamas, perkėlus juos gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę (grąžinus atgal iš laisvės atėmimo vietų ligoninės) ir jų laikino perkėlimo į kitas įstaigas metu.“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) nutartys:
11.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;

11.2. 2020-07-29 nutartyje (administracinė byla Nr. A-1344-575/2020) be kita ko, nurodyta:
„29. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistųjų atskyrimo tikslą – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Šis tikslas, be kita ko, įgyvendinamas, laisvės atėmimo vietos administracijai sudarant nuteistųjų Linkusiųjų pabėgti arba Linkusiųjų užpulti įskaitas. Spręsdamas nuteistųjų įrašymo į šias įskaitas pagrįstumo klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad vertindama pateiktą informaciją, laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų. Informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Pažymėta, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-916/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant
bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija. 2014, 26, p. 460–564)“;

11.3. 2008-11-19 nutartyje (administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.) yra nurodęs:
„Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti.“

Išvados

12. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
12.1. dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, susijusių su supažindinimu su sprendimais;
12.2. dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, nagrinėjant skundą.

Dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, susijusių su supažindinimu su sprendimais

13. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui rašė, kad kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, prašydamas išbraukti jį iš linkusiųjų pabėgti ir linkusių užpulti įskaitų, tačiau išbrauktas nebuvo, kaip ir nebuvo supažindintas su tokių sprendimų motyvais, nebuvo kviečiamas į Drausmės komisijos posėdį.

14. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2019-05-06 atvyko į Šiaulių TI ir jau prieš atvykstant buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą kitoje pataisos įstaigoje.
2019-05-28 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu jis buvo paliktas asmenų, linkusių užpulti, įskaitoje ir 2019-06-20 įsakymu įrašytas į asmenų, linkusių pabėgti, įskaitą.
Pareiškėjas 2020-07-21 kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI direktorių, prašydamas išbraukti jį iš asmenų, linkusių pabėgti ir linkusių užpulti, įskaitų. Atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymą ir vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, Šiaulių TI Drausmės komisijos 2020-08-17 vykusio posėdžio metu buvo nutarta siūlyti Šiaulių TI direktoriaus funkcijas laikinai atliekančiam pareigūnui Pareiškėją palikti asmenų, linkusių užpulti ir linkusių pabėgti, įskaitose. 2020-08-18 Pareiškėjas buvo supažindintas su 2020-08-18 pranešimais apie jo palikimą linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitoje ir linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje; įteiktos pranešimų kopijos.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo atveju 2020-08-17 buvo svarstomas palikimo arba išbraukimo iš įskaitos tikslingumas.
Instrukcijos 226 punkte, kuriame reglamentuojama naujai į įstaigą atvykusių nuteistųjų įtraukimo į įskaitas tvarka, yra nurodyta ir sprendimo priėmimo procedūra, kai sprendžiama dėl nuteistojo palikimo arba išbraukimo iš įskaitų. Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame įstaigos direktorius rezoliucija pažymi, ar sutinka su komisijos sprendimu. Posėdžio protokolo išrašas arba kopija įdedami į suimtojo (nuteistojo) asmens bylą. Analogiška tvarka numatyta ir 236 punkte, sprendžiant dėl išbraukimo iš linkusių užpulti įskaitos.
Pastebėtina, kad tiek 226 punkte, tiek 236 punkte nėra reglamentuota, kaip nuteistasis turi būti supažindintas su protokoliniu sprendimu. Tačiau būtina pažymėti, kad sprendimas palikti nuteistąjį arba suimtąjį tam tikroje įskaitoje yra individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas), sukeliantis tam tikras pasekmes nuteistajam arba suimtajam, todėl jo forma ir turinys turi atitikti tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, o sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (šios pažymos 11.3 p.). Vadovaujantis VAĮ nuostatomis, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (šios pažymos 8 punktas).
Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad Drausmės komisijos posėdžio protokolas yra vidaus administravimo dokumentas, jame suformuluojamas tik tam tikras siūlymas (teikimas) kompetentingam subjektui priimti atitinkamą sprendimą.
Pareiškėjui Šiaulių TI administracija įteikė Pranešimą apie nuteistojo iki gyvos galvos palikimą linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitoje ir Pranešimą apie nuteistojo iki gyvos galvos palikimą linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje, šiuos dokumentus pasirašė laikinai direktoriaus pareigas einantis pareigūnas. Pranešimuose nurodyta, koks sprendimas buvo priimtas ir kokie suvaržymai bus taikomi, tačiau neaišku, kaip tas sprendimas buvo įformintas, nes Seimo kontrolieriui buvo pateikti tik Drausmės komisijos protokolai, kuriuose suformuluotas siūlymas Pareiškėją palikti įskaitose, ir Pranešimai (kopijos), kuriais nuteistasis informuotas apie priimtus sprendimas.
Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad konkretūs sprendimai dėl Pareiškėjo palikimo įskaitose, kuriuos būtų pasirašęs direktorius arba jo įgaliotas asmuo, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, apskritai nebuvo priimti. Todėl darytina išvada, kad Šiaulių TI administracija, tinkamai neįformindama priimtų sprendimų dėl Pareiškėjo palikimo įskaitose, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, o kartu ir apribojo Pareiškėjo teisę skųsti sprendimus BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

16. Šiaulių TI administracija, teikdama informaciją Seimo kontrolieriui ir paaiškindama Pareiškėjo Skundo aplinkybę dėl jo nedalyvavimo Drausmės komisijos posėdyje, nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato nuteistojo dalyvavimo Drausmės komisijos posėdyje, kuriame svarstomas nuteistojo palikimo asmenų, linkusių užpulti ir linkusių pabėgti, įskaitose pagrįstumas ir tikslingumas.
Instrukcijos 222 punkte numatyta, kad visa dokumentinė medžiaga apie suimtąjį (nuteistąjį), kuris įrašytas į likusiųjų pabėgti įskaitą, saugoma Saugumo valdymo skyriuje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai medžiagą dėl suimtojo (nuteistojo) įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą su savo pasiūlymais teikia svarstyti įstaigos Drausmės komisijai. Prieš posėdį suimtajam (nuteistajam) suteikiama galimybė pasiaiškinti raštu. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą. Analogiška tvarka numatyta ir 230 punkte, kai sprendžiama dėl nuteistojo įrašymo į linkusių užpulti įskaitą.
Kaip spręstina iš pirmiau pacituotų teisės akto nuostatų turinio, nuteistasis į Drausmės komisiją pristatomas tik kai sprendžiamas jo įtraukimo į įskaitą klausimas ir tik tam, kad jam būtų pranešta apie priimtą sprendimą. Sprendžiant dėl nuteistojo palikimo įskaitoje tikslingumo, jo pristatymas į komisijos posėdį Instrukcijoje nereglamentuotas.

17. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Instrukcijos nuostatos, reglamentuojančios procedūrą, kurios metu sprendžiamas nuteistųjų (suimtųjų) palikimo linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitoje ir linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje, nėra pakankamai aiškios. Instrukcijos 229 ir 235 punktuose reglamentuojama procedūra, kai po metų išbuvimo tam tikroje įskaitoje nuteistojo prašymu tolesnio buvimo įskaitose tikslingumas svarstomas iš naujo, tačiau šiuose punktuose aptariama tik išbraukimo iš įskaitų tvarka.
Jeigu įstaigų drausmės komisijos nusprendžia nuteistąjį arba suimtąjį palikti atitinkamose įskaitose, tada jau įstaigų administracijos vadovaujasi Instrukcijos 226 ir 236 punktų nuostatomis, nors šiuose punktuose reglamentuojama naujai į įstaigas atvykusių nuteistųjų ir suimtųjų palikimo / išbraukimo iš įskaitų procedūra. Pažymėtina ir tai, kad nusprendus nuteistąjį ar suimtąjį palikti atitinkamoje įskaitoje net nepriimamas konkretus administracinis sprendimas, o priimamas tik protokolinis sprendimas, kurį savo rezoliucija patvirtina įstaigos direktorius. Toks sprendimo įforminimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Taip pat lieka neaišku, kodėl nuteistojo pristatymas į drausmės komisijos posėdį, kai sprendžiamas jo palikimo / išbraukimo iš įskaitų klausimas, yra nereikalingas, o sprendžiant įrašymo į įskaitas klausimą – jau būtinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT jurisprudencijoje pabrėžiama, jog iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Ši teisė įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). LVAT laikosi pozicijos, kad Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio, Lietuvoje gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015).

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat įtvirtintas ir sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir laikantis teisėkūros bei gero viešojo administravimo principų, Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduotina tobulinti Instrukcijos nuostatų, susijusių su nuteistųjų palikimu įskaitose, sprendimų įforminimu, nuteistųjų supažindinimu su priimtais sprendimais, teisinį reglamentavimą.

19. Įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors Šiaulių TI administracija, svarstydama Pareiškėjo prašymą dėl jo palikimo / išbraukimo iš linkusių pabėgti ir linkusių užpulti įskaitų klausimus, laikėsi Instrukcijos nuostatų ir informavo apie priimtą sprendimą, susijusį su Pareiškėjo palikimu įskaitose, tačiau Pareiškėjui įteikti Pranešimai neatitinka individualiam administraciniam aktui (administraciniam sprendimui) keliamų reikalavimų, yra neišsamūs, nenurodyta sprendimų apskundimo tvarka, todėl Skundas dėl galimai netinkamų Šiaulių TI administracijos veiksmų, supažindinant su priimtais sprendimais, pripažįstamas pagrįstu.

Dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundą

20. Pareiškėjas Skunde rašė, kad 2020-08-19 kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad Šiaulių TI administracija nesupažindino jo su priimtais sprendimais dėl palikimo linkusių užpulti ir linkusių pabėgti įskaitose.

21. Skundo tyrimo metu Kalėjimų departamentas Seimo kontrolierių informavo, kad Kalėjimų departamente 2020-08-21 buvo gautas pareiškėjo 2020-08-19 skundas. Pareiškėjas skunde teigė, kad nėra supažindintas su drausmės komisijos sprendimu palikti jį linkusiųjų užpulti bei pabėgti įskaitose, jam nėra žinomi tokio sprendimo motyvai.
Kalėjimų departamentas Pareiškėjo skundą 2020-08-31 raštu Nr. 2S-3133 persiuntė nagrinėti Šiaulių TI administracijai, o persiuntimą motyvavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, 14 straipsnio 8 dalimi ir BVK 183 straipsnio 1 dalimi.

22. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka yra privaloma išankstinio ginčo dėl bausmes vykdančių institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas yra pažymėjęs, kad specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas – įsakmiai nurodo, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (LVAT 2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-364/2005, taip pat žr. LVAT 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-270/2005, LVAT 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-477/2007).
Iš Pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad jis skundėsi, jog nebuvo supažindintas su Šiaulių TI direktoriaus sprendimais, jam nežinomi sprendimų priėmimų motyvai, bei prašė atlikti tarnybinį tyrimą. Įvertinus Pareiškėjo skundo Kalėjimų departamentui tyrinį, darytina išvada, kad jis neskundė sprendimų dėl jo palikimo įskaitose pagrįstumo ir teisėtumo, o skundė galimai netinkamus Šiaulių TI administracijos veiksmus dėl supažindinimo su priimtais sprendimais, todėl, vadovaujantis BVK 183 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Pareiškėjas dėl skunde nurodytų klausimų pirmiausia turėjo kreiptis į Šiaulių TI direktorių ir jo skundas buvo persiųstas pagrįstai.

23. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. VAĮ 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintas subsidiarumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi.
Pareiškėjo skundas Kalėjimų departamente buvo gautas 2020-08-21, įvertinus Pareiškėjo skundo turinį ir nustačius, kad nuteistasis pirmiausia turėtų kreiptis į Šiaulių TI administraciją, jo skundas 2020-08-31 raštu buvo persiųstas nagrinėti minėtai institucijai, t. y. skundas persiųstas per 6 darbo dienas. Seimo kontrolieriaus nuomone, VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino persiųsti skundą nagrinėti kompetentingam subjektui pažeidimas šiuo atveju vertintinas kaip mažareikšmis ir nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti pažeidus Pareiškėjo teisę į tinkamą jo skundo išnagrinėjimą.

24. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjo skundo persiuntimas Šiaulių TI administracijai buvo tinkamai motyvuotas, Pareiškėjui išaiškintas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnių turinys dėl pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos, todėl Pareiškėjo Skundas dėl Kalėjimų departamento pareigūnų galimai netinkamų veiksmų nagrinėjant jo skundą atmestinas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
25. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia:
X skundą dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, susijusių su supažindinimu su sprendimais, pripažinti pagrįstu.

26. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia:
X skundą dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundo nagrinėjimu, atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

27. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, rekomenduoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui užtikrinti, kad administraciniai sprendimai įstaigoje būtų rengiami bei asmenys apie priimtus sprendimus būtų informuojami laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

28. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, rekomenduoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui apsvarstyti Instrukcijos tobulinimo galimybes, numatant aiškias nuteistųjų (suimtųjų) palikimo įskaitose procedūras, nuteistųjų (suimtųjų) dalyvavimą posėdžiuose bei tinkamą sprendimų įforminimą ir asmenų supažindinimą su jais.

29. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas