PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-402 |
---|---|
Data | 2020-11-24 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2020-03-24 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2020-01-23 skundą „Dėl socialinio būsto“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Skundas).
2. Pareiškėja skunde Seimo kontrolierei nurodo:
2.1. „Nuo 2007-12-27 esu įrašyta į bendrą eilę Savivaldybės vieno kambario socialinio būsto nuomai. Iki šiol, praėjus daugiau nei 12 metų, man nėra skirtas socialinis būstas“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Mano žiniomis, Savivaldybė nuo 2016 m. iki 2020 m. vidurio įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Socialinio būsto plėtros projektą, pagal kurį įsipareigojo nupirkti
62 butus […]“, „Dešimtis kartų kreipiausi į Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinio būsto poskyrio […] vedėją I. J. ir vyriausiąją specialistę Ž. J. [toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – Poskyris, Vedėja, Specialistė], prašydama kiekvienais metais nurodyti kelinta stoviu eilėje socialiniam būstui gauti, kiek per metus buvo nupirkta socialinių būstų ir kaip jie buvo paskirstyti. Specialistė niekada konkrečiai man nepateikė atsakymo į užduotus klausimus, nepaaiškino, kaip ir kokia tvarka yra paskirstomi socialiniai būstai“;
2.3. „Kadangi socialinius būstus yra gavę asmenys, eilėje stovėję po manęs, manau, kad Vedėja ir Specialistė savo nuožiūra perka socialinius būstus ir juos paskirsto“;
2.4. „Dėl tokios netvarkos Poskyryje, aš 2020-01-23 Savivaldybės administracijos direktoriui pateikiau Skundą, kuriuo prašiau atsakyti, kodėl iki 2020 m. man nėra skirtas tinkamas (1-o kambario butas pietinėje miesto dalyje, 1 arba 2 aukšte su balkonu, tvarkingas, po atlikto remonto) socialinis būstas, nors, mano manymu, aš jį jau turėjau gauti, nes bendroje eilėje esu 5-a (2018 / 2019 m.).“ „Deja, Savivaldybės administracijos direktorius vietoje to, kad atliktų tyrimą, ar Poskyris tinkamai naudoja europinius ir valstybės pinigus butų pirkimui, ar sąžiningai, tai yra eilės tvarka siūlo socialinius būstus eilėje stovintiems žmonėms, mano Skundą padavė atsakyti suinteresuotai Specialistei, kuri ir parengė atsakymą.“
„2020-02-13 iš Savivaldybės gavau atsakymą Nr. (6.1K)SG-212 […] [toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas], kuris yra formalus ir neatsakantis į mano iškeltus klausimus. Atsakymą savo nuožiūra parengė Specialistė, o direktorius [toliau citatose ir tekste vadinama – Administracijos direktorius] A. B., neatlikęs jokio tyrimo ir neįsigilinęs į Atsakymo turinį, jį pasirašė. Atsakyme vėl nebuvo nurodyta, kiek ir konkrečiai butų Savivaldybė nupirko kas metai (nuo 2016 m.) ir kokiais kriterijais jie skirstomi, nes dar kartą pasikartosiu, kad socialinius butus yra gavę asmenys eilėje stovėję po manęs“;
2.5. „Savivaldybė netinkamai naudoja lėšas socialinio būsto pirkimui, kadangi perka pačius pigiausius, laisvoje rinkoje neparduodamus, netvarkingus, remonto reikalaujančius butus. […]. Specialistės žodžiais, asmuo pats turi pasidaryti socialinio būsto remontą, kad galėtų jame gyventi, o tuo tarpu Savivaldybė imtų mokestį už būsto nuomą“;
2.6. „Dar man kelia abejonių socialinio būsto nuomos mokestis – ar jis yra socialiai teisingas. Kiekviena Savivaldybė turi teisę nustatyti socialinio būsto nuomos mokestį. Jis
Šiaulių m. šiai dienai siekia nuo 40,0 iki 100,0 Eur. Be būsto nuomos mokesčio, asmuo dar turi mokėti kitus mokesčius (už šildymą, vandenį, elektrą ir kt.). Kadangi socialiniai būstai yra skiriami asmenims, kurių pajamos yra mažos, Savivaldybė neturėtų pinigautis iš labiausiai pažeidžiamų asmenų, reikalaudami mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Manau, kad jis turėtų būti panaikintas arba sumažintas iki 10,0–20, 0 Eur.“
3. Skunde prašoma Seimo kontrolierės įvertinti „Savivaldybės veiksmus perkant ir skirstant (ne pagal eilę) socialinius būstus, nes manau, kad dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, kadangi nuo 2016 m. Savivaldybė nesugeba nupirkti 51-o vieno kambario buto, dėl ko būtų sumažėjusi asmenų eilė, laukiančių socialinio būsto, yra pažeidžiama mano teisė į socialinį būstą“.
TYRIMAS IR IŠVADOS
4. Iš kartu su skundu Seimo kontrolierei pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. Skunde, be kita ko, nurodyta:
4.1.1. „Nuo pareiškimo padavimo 2007-08-13 iki pat šiandien bendroje eilėje socialinio būsto laukiu 12 m. 5 mėnesius […], iki šių metų pradžios aš jau turėjau gauti būstą. Tačiau man buvo pasiūlyti būstai: 1. 2018-07-05 adresu Tilžės g. <…> (labai mažos kvadratūros būstas, net nėjau pasižiūrėti) [toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas-1]; 2. 2018-09-18 adresu Tilžės g. <…>[toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas-2] (buto langai apstatyti iš abiejų pusių kitų pastatų sienomis, lubų tinkos nubyrėjusios, butas paliktas kito gyvenusio nuomininko, labai netvarkingas, bute ir laiptinėje jautėsi mėšlo ir supuvusio kiaušinio kvapas). 3. 2018-12-27 adresu Dainų g. <…> [toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas-3] (šito būsto būklė man jau buvo žinoma, todėl nėjau net pasižiūrėti). 4. 2019-06-12 adresu K. Korsako g. <…>[toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas-4] (sakė, kad butas nupirktas dabar, tačiau jo būklė apgailėtina, nuotekų vamzdis buvo buto viduje užkaltas dviem sudurtomis lentomis, kai nuotekos bėga, girdėti net koridoriuje, vonia aplinkui apklijuota plastikiniais karpiniais, kad nebėgtų vanduo, grindys vaikštant linguoja ir pritaškytos dažymo dažais“;
4.1.2. „Yra žmonės, kurie butus (1 kambario) gavo stovintys eilėje po manęs, todėl kyla klausimas, kaip tie būstai skirstomi, už ką, pagal ką ir kodėl aš laukiu 12 m. 5 mėnesius, o kitiems pasiūloma anksčiau“;
4.1.3. „Manau, kad mano sąlygos nėra jau tokios sudėtingos, kaip sako Specialistė, kad dėl to nebūtų įmanoma pasiūlyti būsto, o juo labiau, kad nuo 2016 m. iki 2020 m. turėjo būti nupirkta nauji 55 būstai“;
4.1.4. „2019 m. viduryje, susitikimo metu buvo sakiusi Specialistė, kad dabar yra perkamas 60 butas Grinkevičiaus g. [toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas], ir klausė, ar aš norėčiau. Aš atsakiau, kad norėčiau pasižiūrėti, bet kai man nepasiūlė jo pasižiūrėti, tada 2019-07-22 paskambinau Specialistei pasiteirauti dėl minėto Būsto. Tuo metu telefonu atsiliepė Vedėja ir pasakė, kad tas Būstas yra jau išnuomotas kitam asmeniui […]“;
4.1.5. „Tai kyla klausimas, kiek dar kartų po 12 metų reikės laukti, kad galėtum gauti tvarkingą vieno kambario būstą, pietinėje miesto dalyje ir 1–2 aukšte“;
4.2. Administracijos direktoriaus Atsakyme, be kita ko, pažymėta:
4.2.1. „Atsakydami į Skundą informuojame, kad iki 2019-09-01 galiojusio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – Įstatymas] 16 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, kad asmenims ir šeimoms, įrašytiems į sąrašus savivaldybės socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo sąrašuose laikotarpį. Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašas buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-03-26 sprendimu
Nr. T-69 […]“ (pripažintas netekusiu galios 2019-11-07 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-422 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu; toliau citatose ir tekste vadinama – Aprašas-1 ir Aprašas-2).
„Būstai be patogumų, su daliniais patogumais, mažo naudingo ploto, būstai su bendromis virtuvėmis nesiūlomi išsinuomoti asmenims ir šeimoms, kurie yra nurodę tokių būstų nesiūlyti (Aprašo-1 31 punktas)“;
4.2.2. „Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienam įrašytam į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmeniui […] vienu metu yra siūlomas išsinuomoti vienas socialinis būstas. […]. Kelių būstų siūlymas tuo pačiu metu vienam asmeniui […] prieštarautų Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktui ir 16 straipsnio 7 daliai“;
4.2.3. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, bendrasis sąrašas (toliau citatose ir tekste vadinama – Bendrasis sąrašas) „patvirtintas Administracijos direktoriaus
2020-01-16 įsakymu Nr. A-51 […]. Bendrajame sąraše, atsižvelgiant į Jūsų prašymo pateikimo datą, esate įrašyta 5 numeriu. Pažymime, kad prieš Jus įrašytiems asmenims ir šeimoms, atsižvelgiant į šių asmenų ir šeimų šeimos sudėtį ir pageidavimus dėl būsto, socialiniai būstai jau buvo pasiūlyti, tačiau asmenys ir šeimos dėl įvairių priežasčių jų atsisakė ar atidėjo siūlymą vėlesniam laikui. Šiems asmenims ir šeimoms būstai toliau yra siūlomi. Kadangi nei vienas prieš Jus esantis asmuo nebuvo išbrauktas iš Bendrojo sąrašo, esate 5 numeriu“;
4.2.4. „2015-03-10 prašymu Nr. GTR-313 prašėte Jums siūlyti vieno kambario butą su visais patogumais. Butų be patogumų ir su daliniais patogumais, bei mažo bendro naudingo ploto iki 20 kv. m, su bendra virtuve prašėte nesiūlyti. 2018-07-16 prašymu Nr. GSP-1848 […] prašėte siūlyti socialinius būstus tik pietinėje miesto dalyje, ekonomišką, 1 arba 2 aukšte, tik labai tvarkingą, švarų (po atlikto remonto) ir name, kuriame nėra lifto.
Atsižvelgiant į Jūsų prašymus, Jums buvo pasiūlyti apžiūrėti (nuomotis) gero stovio ir atitinkantys statybos bei specialių normų (Higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus,
vieno kambario socialiniai būstai, kurių atsisakėte: 1. Būstas-1 (20,33 kv. m naudingojo ploto); 2. Būstas-2 (38,21 kv. m naudingojo ploto); 3. Būstas-3 (31,33 kv. m naudingojo ploto); 4. Būstas-4 (36,43 kv. m naudingojo ploto“;
4.2.5. „Informuojame, kad Jums ir toliau siūlysime išsinuomoti būstus, atitinkančius Jūsų pateiktus pageidavimus. Primename, kad turite teisę išreikšti ir kitokius pageidavimus dėl siūlomo būsto nuomos“;
4.3. Savivaldybės 2007-07-27 rašte pažymėta, kad Pareiškėja įrašyta į Bendrąjį sąrašą Savivaldybės socialinio būsto nuomai – „Vieta sąraše – 252“.
5. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į:
5.1. Savivaldybę, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, informaciją: kiek butų Savivaldybė įsigijo 2015–2020 metais, kiek iš jų – socialiniai būstai, kiek iš šių socialinių būstų buvo skirta asmenims (šeimoms), įrašytiems į Bendrąjį sąrašą, ar Pareiškėja 2019–2020 metais raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti informaciją apie tai, „kiek per metus buvo nupirkta socialinių būstų ir kaip jie buvo paskirstyti“, ar Skundas buvo nagrinėtas Viešojo administravimo įstatymo (toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ) nustatyta tvarka, jeigu ne – priimti administracinės procedūros sprendimą (motyvuotą išvadą, ar nebuvo pažeistos Pareiškėjos teisės per 12 metų neišnuomojus jai socialinio būsto), kodėl, nagrinėjant Skundą, galimai nesilaikyta VAĮ reikalavimo, draudžiančio perduoti skundą nagrinėti padaliniui, pareigūnui, kurių veiksmai skundžiami; ar Skundas išnagrinėtas pagal jo turinį, ar Atsakyme pateikta visa prašoma informacija; dėl kokių priežasčių Atsakyme galimai nepateikti duomenys, informacija apie tai, „kiek ir konkrečiai butų Savivaldybė nupirko kas metai (nuo 2016 m.)“, „kokiais kriterijais jie skirstomi, nes dar kartą pasikartosiu, kad socialinius butus yra gavę asmenys eilėje stovėję po manęs“; ar Pareiškėja dėl netinkamo lėšų panaudojimo 2019–2020 metais kreipėsi į Savivaldybę (jeigu taip – pateikti atitinkamų Pareiškėjos prašymų bei Savivaldybės atsakymų į juos kopijas), ar kompetentingos institucijos tikrino lėšų būstų įsigijimui naudojimą (jeigu taip – pateikti išvadas); ar Pareiškėja dėl socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio 2019–2020 metais kreipėsi į Savivaldybę; išsamiai paaiškinti socialinio būsto Grinkevičiaus gatvėje (toliau vadinama – Būstas) išnuomojimo aplinkybes, kurioje Bendrojo sąrašo vietoje esančiam asmeniui buvo oficialiai pasiūlytas Būstas, ar jis atitinka Pareiškėjos pageidavimus, jeigu taip, nurodyti konkretų teisinį Būsto nesiūlymo Pareiškėjai pagrindą ir kaip šiuo atveju buvo įgyvendintas Įstatymo reikalavimas dėl būstų nuomos eiliškumo, įvertinus buvimo Bendrajame sąraše laikotarpį (atsižvelgus ir į tai, kad Apraše-1 bei Apraše-2 nustatyta, kokiais atvejais pasiūlytas asmeniui socialinis būstas siūlomas kitiems asmenims ir šeimoms); informuoti, kada numatoma išnuomoti Pareiškėjai socialinį būstą, pateikti paaiškinimus dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių;
5.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau citatose ir tekste vadinama – SADM), prašydama pateikti motyvuotą išvadą, ar gali būti nesilaikoma reikalavimo dėl socialinių būstų nuomos eiliškumo, kai socialiniai būstai išnuomojami ne pagal eilę, pagrindžiant šiuos veiksmus tuo, kad „Kelių būstų siūlymas tuo pačiu metu vienam asmeniui […] prieštarautų Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktui ir 16 straipsnio 7 daliai“, ar tokiais atvejais pagrįstai socialinis būstas galimai pasiūlomas kitam asmeniui, esančiam eilėje po asmens, kuriam konkretus socialinis būstas net nebuvo pasiūlytas, ir kt.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Iš Savivaldybės Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
6.1. „2015 m. ir 2016 m. būstų pirkimo procedūros nebuvo vykdomos. Savivaldybė
2016-09-01 pasirašė investicijų projekto „Socialinio būsto fondo plėtra Šiaulių miesto savivaldybėje“ Nr. 08.1.2-CVPA-R-408-61-0004 (toliau – Projektas) finansavimo ir administravimo sutartį Nr. SŽ-1079. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu (2016–2020 m.) planuojama įsigyti 62 socialinius būstus. Nuo Projekto įgyvendinimo pradžios iš viso nupirktas 51 socialinis būstas: 2017 m. buvo įsigyta 16 socialinių būstų, 2018 m. – 19 vnt., 2019 m. – 14 vnt., 2020 m. – 2 vnt.
Taip pat informuojame, kad Savivaldybė 2017-10-05 gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-29967 „Dėl pranešimo apie parduodamą turtą“, kuriuo buvo siūloma pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į raštą, 2017-11-09 Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-407 „Dėl turto pirkimo“, kuriuo leido pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 550/1000 dalį būsto, esančio Radviliškio g. <…>, Šiauliuose. Būsto dalies pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2018-03-28 ir finansuojama Savivaldybės biudžeto lėšomis. Minėto būsto kita 450/1000 dalis nuosavybės teise nuo 1999-12-29 priklauso Savivaldybei ir nuo 2000-06-30 išnuomota nuomininkei I. K.
Taigi, iš viso Savivaldybė 2015–2020 metais įsigijo 52 būstus, iš jų 51 yra socialinis būstas ir nuomojamas asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą.
2015-06-22 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-800 „Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų sudarymo“ buvo sudaryti 6 sąrašai, vienas iš jų – Bendrasis sąrašas. Sudaryti sąrašai kasmet buvo tikslinami ir keičiami Administracijos direktoriaus įsakymais. Per 2015–2019 metus 18 įsigytų socialinių būstų išnuomoti Bendrajame sąraše įrašytiems asmenims ir šeimoms“;
6.2. „2019-09-01 įsigaliojo Įstatymo pakeitimo įstatymas [toliau taip pat vadinama – Įstatymas]. Atsižvelgiant į tai, 2019-09-23 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1351 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-22 įsakymo Nr. A-800 „Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų sudarymo“ pakeitimo“ aukščiau minimas įsakymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Sudarytas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašas (toliau – Sąrašas), kuriame asmenys ir šeimos yra suskirstytos į grupes. Viena iš šių grupių yra Sąrašo bendroji grupė [Bendrasis sąrašas]. Per
2019–2020 metus 4 socialiniai būstai išnuomoti Bendrajame sąraše įrašytiems asmenims ir šeimoms.
Atkreipiame dėmesį, kad socialinis būstas siūlomas (nuomojamas) vadovaujantis Sąrašu, t. y. pagal asmenų ir šeimų prašymo pateikimo datą, laikantis eiliškumo, taip pat atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, į asmens ar šeimos pageidavimą dėl aukšto ar mikrorajono, kuriame yra būstas, dėl esamų komunalinių patogumų.
Sprendimą dėl būstų įsigijimo priima Savivaldybės taryba. Būstai perkami vadovaujantis Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-12-13 nutarimu Nr. 1036 […] [toliau citatose ir tekste vadinama – LRV aprašas]. Būstams įsigyti Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta būstų pirkimo komisija, nustatyta komisijos narių atsakomybė, patvirtintas komisijos darbo reglamentas, taip pat patvirtintas ekonominis ir socialinis pagrindimas. Būstų pirkimo komisija apžiūri būstus, po apžiūros yra surašomi apžiūros aktai,
juose pateikiami komisijos narių įvertinimo balai, atliekamos kitos […] numatytos procedūros. Vadovaujantis nutarimo nuostatomis, po kiekvienos būstų pirkimo procedūros yra
rengiama ataskaita Administracijos direktoriui, kurios pagrindu yra rengiamas Tarybos sprendimo projektas. […].
Pareiškėja 2019–2020 metais raštu į Savivaldybę nesikreipė su paklausimu, kiek per metus buvo nupirkta socialinių būstų ir kaip jie buvo paskirstyti“;
6.3. „Savivaldybė interesantus aptarnauja „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo principu, t. y. juos priima Savivaldybės priimamajame. Visą reikalingą informaciją apie paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti teikia specialistai, dirbantys Savivaldybės priimamajame. Vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklėmis, interesantai turi teisę užsiregistruoti į priėmimą pas specialistus, skyriaus ir (ar) poskyrio vedėjus ir t. t. Pareiškėja į Savivaldybės priimamąjį dėl konsultacijos ar išsamesnės informacijos pateikimo pas Poskyrio specialistę ir (ar) Poskyrio vedėją nesikreipė.
Savivaldybės nuomone, Pareiškėjos teiginys, kad „Specialistė niekada konkrečiai man nepateikė atsakymo į užduotus klausimus, nepaaiškino, kaip ir kokia tvarka yra paskirstomi socialiniai būstai“ nėra teisingas. Pareiškėja 2019 m. kelis kartus nors ir be išankstinio susitarimo / registracijos buvo užėjusi į darbuotojų kabinetą, bet į visus užduotus klausimus (kitiems Savivaldybės darbuotojams girdint) jai buvo atsakyta.
Atkreipiame dėmesį, kad bendro pobūdžio informacija apie paramos teikimą būstui įsigyti ar išsinuomoti yra nuolat viešai skelbiama Savivaldybės internete svetainėje, jei reikia, skelbiama miesto laikraštyje. Savivaldybės interneto svetainėje taip pat skelbiama ir kita informacija, kaip pvz., įsigytų būstų skaičius“;
6.4. „Pareiškėjos Skundas buvo išnagrinėtas ir motyvuotas atsakymas į jį pateiktas per 20 kalendorinių dienų, nepažeidžiant VAĮ numatyto termino. Atsakymas pateiktas Savivaldybės vykdomosios institucijos – Administracijos direktoriaus vardu. Pastebime, kad iš Skundo matyti, kad juo nėra skundžiami konkretūs Savivaldybės darbuotojų veiksmai, tik pateikiamas subjektyvus vertinimas bei retorinio pobūdžio teiginiai ir pan.
Pareiškėjai socialinis būstas iki šiol nėra išnuomotas ne dėl Savivaldybės darbuotojų veiksmų. Pareiškėjai 2018–2019 m. buvo pasiūlyti apžiūrėti (nuomotis) gero stovio ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus, vieno kambario 4 socialiniai būstai, kurių ji atsisakė. Dviejų būstų atsisakė, net jų neapžiūrėjusi. Atkreiptinas dėmesys, kad visi 4 Pareiškėjai pasiūlyti socialiniai būstai Pareiškėjos netenkino ir pastarieji buvo pasiūlyti kitiems asmenims ir šeimoms, kurie jokių pretenzijų dėl būstų stovio nenurodė ir sutiko juose apsigyventi.
Savivaldybė, pagal galimybes ir toliau siūlys apžiūrėti (nuomotis) socialinius būstus Pareiškėjai, atsižvelgdama į jos pageidavimus t. y. būstas turi būti tik pietinėje miesto dalyje, ekonomiškas, l arba 2 aukšte, tik labai tvarkingas, švarus (po atlikto remonto) ir name, kuriame nėra lifto. Savivaldybė visas procedūras dėl būstų įsigijimo, jų suteikimo nuomininkams vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka“;
6.5. „Atsižvelgiant į tai, kad Poskyris disponuoja visa informacija, susijusia su būstų įsigijimu, nuoma ir t. t., Poskyris teikė skunde minimą, jo žinioje esančią informaciją. Savivaldybės nuomone, į Skundą atsakyta laiku, tinkamai ir išsamiai. Atsakymas parengtas ir išsiųstas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Administracijos direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. A-1654 […], taip pat Atsakymo projektas buvo suderintas su visų lygių vadovais, pasirašytas Administracijos direktoriaus.“
„Administracijos nuomone, į Skundą atsakyta laiku, tinkamai ir išsamiai“;
6.6. „Pareiškėja Skunde klausimų „kiek ir konkrečiai butų Savivaldybė nupirko kas metai (nuo 2016 m.), „kokiais kriterijais jie skirstomi, nes dar kartą pasikartosiu, kad socialinius butus yra gavę asmenys eilėje stovėję po manęs“ nepateikė. Skunde klausiama „[…] kaip tie būstai skirstomi, už ką, pagal ką ir kodėl aš laukiu 12 m. 5 mėnesius, o kitiems pasiūloma anksčiau […].“ Pareiškėjai į šį klausimą atsakyta išsamiai, nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio būsto nuomą, paaiškinta socialinių būstų siūlymo procedūra“;
6.7. „2019–2020 metais Pareiškėja dėl galimai netinkamų lėšų būstams įsigyti panaudojimo raštu į Savivaldybę nesikreipė.
Projekto veiklos ir patirtos išlaidos (už 51 socialinio būsto įsigijimą) nuo Projekto įgyvendinimo pradžios deklaruojamos VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai. Iki šiol pažeidimų nenustatyta.
Šiaulių miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2018 metais atliko Savivaldybei 2014–2018 metais skirtų lėšų socialiniam būstui įsigyti panaudojimo patikrinimą (ataskaita pridedama). Pažeidimų nenustatyta“;
6.8. „[…] kiekvienas būstas yra apžiūrimas ir surašomas vidaus priėmimo-perdavimo aktas, kuriame aprašoma priimamų gyvenamųjų patalpų būklė, pastebėjimai dėl dujinės viryklės, langų keitimo ar kitų darbų atlikimo būtinumo, daroma fotofiksacija. Atsižvelgiant į apžiūros rezultatus, sutarties su nuomininku sudarymo metu, įsipareigojama pašalinti nedidelius, bet esminius trūkumus (pvz., pakeisti langus, duris, dujinę viryklę ir kt.). Jei apžiūros metu rasti dideli trūkumai (susidėvėjusi sienų, grindų danga, būtinas langų pakeitimas, susidėvėjusi elektros instaliacija ir kt.), prieš teikiant siūlymą, sudarant sutartį su nuomininku yra atliekamas dalinis ar pilnas būsto paprastasis remontas.“
„Pareiškėjai 2018–2019 m. buvo pasiūlyti apžiūrėti (nuomotis) gero stovio ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus, vieno kambario 4 socialiniai būstai, kurių ji atsisakė. Informuojame, kad iš 4 Pareiškėjai pasiūlytų būstų, 3 būstuose buvo pašalinti trūkumai: Būste-4 ir Būste-3 pastatytos naujos dujinės viryklės, Būste-1 pakeisti langai.
Pareiškėjai pasiūlytų būstų būklė buvo gera, todėl teiginys jog „asmuo pats turi pasidaryti socialinio būsto remontą, kad galėtų jame gyventi“ nėra teisingas“;
6.9. „Pareiškėja 2019–2020 metais dėl socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio į Savivaldybę nesikreipė.
Atkreipiame dėmesį, kad socialinio būsto nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 „Dėl savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“.
Pažymime, kad Savivaldybėje nėra nei vieno socialinio vieno kambario būsto, kuriuo nuomos kaina siektų 100 Eur. Žemiau teikiame socialinių būstų, kurie buvo pasiūlyti Pareiškėjai, nuomos kainas 2020 metais: 1. Būstas-1 (20,33 kv. m naudingojo ploto) – 18,01 Eur; 2. Tilžės <…> (38,21 kv. m naudingojo ploto) – 36,08 Eur; 3. Būstas-3 (31,33 kv. m naudingojo ploto) – 27,48 Eur; 4. Būstas-4 (36,43 kv. m naudingojo ploto) – 31,79 Eur.
Akivaizdu, […] kad Pareiškėjos teiginys dėl per didelių nuomos kainų Savivaldybėje, yra visiškai nepagrįstas.“
„Piniginės socialinės paramos, pašalpų nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams ir išmokų vaikams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019-12-12 sprendimu Nr. T-474 […], 36.4 papunktyje nustatyta, kad sąlyginė pašalpa skiriama asmenims, kurie nuomojasi Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir kurių pajamos vienam asmeniui siekia nuo 1 valstybės remiamų pajamų dydžio iki 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio l dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant, bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą. Tokiais atvejais mokama nustatyto nuomos mokesčio 50 proc. sąlyginė pašalpa, su sąlyga, kad pašalpos gavėjas 50 proc. nustatyto nuomos mokesčio sumoka iki kito mėnesio 25 d. Šiuo metu šia paramos forma naudojasi 73 būstų nuomininkai“;
6.10. „Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Įstatymo nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės funkcija.
Įstatymo, galiojusio iki 2019-09-01, 9 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad „Asmenys ir šeimos, kuriems šiame įstatyme nustatyta tvarka siūloma išsinuomoti socialinį būstą ir kurie rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neatvyksta į Savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir šeimoms pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos“. Nuo 2019-09-01 Įstatymas išdėstytas nauja redakcija.
Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba nustato savivaldybės
būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką. […]. Aprašas-1 ir Aprašas-2 parengti vadovaujantis
Įstatymo ir naujos redakcijos Įstatymo nuostatomis. Tai kas nereglamentuota šiuose aprašuose,
sprendžiama taip, kaip nustatyta Įstatyme, Civiliniame kodekse [toliau citatose ir tekste vadinama – CK] ar kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Laisvų socialinių būstų nuomą reglamentuoja Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 9 dalis (naujos redakcijos Įstatymo 9 straipsnis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 7 dalis), Aprašo-1 29, 30, 31, 48 punktai (nuo 2019-11-07 Aprašo-2 14-18 punktai, 19 punkto l dalis, 60 punktas) ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Atkreipiame dėmesį, kad Aprašo-1 33 punktas (nuo 2019-11-07 Aprašo-2 19 punkto 2 dalis) nereglamentuoja visų laisvų socialinių būstų nuomos, tik nustato Savivaldybės veiksmus tuo atveju, jei asmuo ir šeima neišreiškė sutikimo / nesutikimo raštu dėl pasiūlyto konkretaus socialinio būsto nuomos. Punktas nustato tik tai, kad socialinis būstas, dėl kurio asmuo ir šeima neišreiškė nuomonės raštu du kartus iš eilės, nebesiūlomas tam pačiam asmeniui ir šeimai ir teisėtai nedelsiant pasiūlomas apžiūrėti kitiems asmenims ir šeimoms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, laisvi socialiniai būstai asmenims ir šeimoms siūlomi eilės tvarka teikiant tik po vieną pasiūlymą vienu metu bei praleidžiant asmenis ir šeimas, kurie jau yra tuo metu gavę galiojantį pasiūlymą ir dėl jo dar nėra išreiškę nuomonės raštu.
Atkreipiame dėmesį, kad Pareiškėjos Skunde minimo jai nepasiūlyto Būsto tikslus adresas nėra nurodytas. Pareiškėjai 2019-06-12 raštu Nr. SSP-2729 „Dėl siūlymo apžiūrėti būstą“ pateiktas pasiūlymas apžiūrėti tinkamą pagal jos pageidavimus Būstą-4, Šiauliuose. Pareiškėjai pateiktas pasiūlymas galiojo iki 2019-06-26. Pasiūlymo Pareiškėjai galiojimo metu Savivaldybė nupirko socialinį būstą V. Grinkevičiaus g. <…>, Šiauliuose [Būstas]. Būstas yra pirmame aukšte pietinėje miesto dalyje. Būstas atitinka Pareiškėjos pageidavimą dėl aukšto ir mikrorajono. Būstas,
2019-06-18 priimtas priėmimo–perdavimo aktu. Būstas, atsižvelgiant į Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad asmeniui ir šeimai siūlomas tik vienas būstas ir asmenų ir šeimų prašymų įrašyti į sąrašus pateikimo datas, 2019-06-20 raštu Nr. SSP-2822 „Dėl siūlymo apžiūrėti būstą“ pasiūlytas apžiūrėti A. L., įrašytam į Neįgaliųjų, asmenų, sergančių lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų, sąrašą Nr. 12. A. L. Būstą apžiūrėjo ir 2019-06-21 raštu Nr. GSP-1775 sutiko jame apsigyventi. Pareiškėja iki tos datos dar nebuvo išreiškusi raštu sutikimo ar nesutikimo nuomotis jai pasiūlytą tinkamą Būstą-4. Pareiškėja Būsto-4 nuomos atsisakė 2020-06-25 prašymu Nr. GSP-1783.
Savivaldybės nuomone, Savivaldybės darbuotojai, t. y. Vedėja ir Specialistė pateikė pasiūlymą dėl Būsto nuomos laikydamiesi Įstatymo, Aprašo-1 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų“;
6.11. „Vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo ir viešosios teisės principais, atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, priimtas būstas pradedamas siūlyti nedelsiant (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – TVĮ] 9 straipsnis). Kiekvienas laisvas socialinis būstas nedelsiant pradedamas siūlyti asmeniui ar šeimai, kurio prašymo įrašyti į sąrašą data yra anksčiausia (Aprašo-1 29 punktas ([…] Aprašo-2 14 punktas)), įvertinant: 1) ar būsto plotas atitinka Įstatymo 15 straipsnio reikalavimus pagal asmens prašyme nurodytą šeimos narių skaičių (Aprašo-1 30 punktas ([…] Aprašo-2 16 punktas)); 2) ar būstas yra su visais patogumais, su daliniais patogumais ar be patogumų. Būstai be patogumų ar su daliniais patogumais nesiūlomi asmenims ir šeimoms, kurie prašyme nurodė tokių būstų nesiūlyti (Aprašo-1 31 punktas ([…] Aprašo-2 17 punktas)); 3) ar būstas yra su bendra virtuve. Būstas su bendra virtuve nesiūlomas asmenims ir šeimoms, kurie prašyme nurodė tokių būstų nesiūlyti (Aprašo-1 31 punktas ([…] Aprašo-2 17 punktas)); 4) asmens ar šeimos pageidavimus dėl aukšto, mikrorajono (jei jie išreikšti asmenų ir šeimų prašymuose, ([…] Aprašo-2 18 punktas)); 5) ar asmens ir šeimos vertinamos deklaruotos pajamos už praėjusius kalendorinius metus viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą turto ir pajamų normatyvą ne daugiau kaip 25 proc. (kartą per metus, pasibaigus deklaracijų teikimo laikotarpiui (gegužės l d.), tikrinama asmenų ir šeimų atitiktis Įstatymo reikalavimams); šie asmenys ir šeimos iš sąrašo neišbraukiami, tačiau pasiūlymas jiems iki einamųjų metų pabaigos neteikiamas (Įstatymo 9 straipsnio l dalies 2 punktas, 16 straipsnio 7 dalies 2 punktas (naujos redakcijos Įstatymo 9 straipsnio l dalies l punktas, 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 6) ar socialinio busto siūlymo metu asmeniui jau yra pateiktas galiojantis pasiūlymas dėl kito socialinio būsto, atitinkančio asmens ir šeimos pageidavimus, būsto nuomos. Vienu metu vienam asmeniui ar šeimai siūlomas išsinuomoti tik vienas būstas (Įstatymo 3 straipsnio l dalis, 9 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio 7 dalies 6 punktas (naujos redakcijos Įstatymo 3 straipsnio l dalis, 9 straipsnis, 16 straipsnio 4 dalies 6 punktas, Aprašo-1 32 ir 48 punktai ([…] Aprašo-2 19 ir 60 punktai), kitų teisės aktų reikalavimai išdėstyti žemiau). Kol asmuo ir šeima iki pateiktame pasiūlyme nustatyto termino raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis anksčiau pasiūlytą būstą, t. y. kol yra nebaigta socialinio būsto siūlymo procedūra, kitas socialinio būsto pasiūlymas tuo pačiu metu asmeniui ir šeimai neteikiamas. Nuo asmens raštiško būsto atsisakymo užregistravimo momento, asmeniui ir šeimai galima teikti kitą socialinio būsto pasiūlymą.
Jei pirmasis pretendentas į būsto pasiūlymą neatitinka aukščiau išvardintų Įstatymo ir Aprašo-1 (Aprašo-2) nustatytų kriterijų, būstas siūlomas žemiau esančiam asmeniui ir šeimai su vėlesne prašymo pateikimo data.
Asmuo ir šeima privalo apžiūrėti pasiūlytą socialinį būstą ir raštu išreikšti sutikimą / nesutikimą jame apsigyventi. Asmeniui ir šeimai sudaroma galimybė apžiūrėti būstą, įvertinti jo stovį. Socialinio būsto pasiūlymo teikimo procedūra baigiama, kai asmuo ir šeima raštu išreiškia sutikimą ar nesutikimą nuomotis pasiūlytą būstą (Aprašo-1 32, 33, 34, 35, 36 punktai ([…] Aprašo-2 19, 20, 28, 29 punktai)). Asmeniui atsisakius pasiūlyto būsto nuomos, būstas pradedamas siūlyti kitam asmeniui ir šeimai eilės tvarka, kurių prašymo padavimo data yra vėlesnė. Jei asmuo ir šeima dėl pasiūlyto būsto neišreiškė nuomonės raštu, tas pats būstas jam siūlomas Aprašo-1 34 punkto ([…] 19 punkto 2 dalyje) nustatyta tvarka. Jei asmuo neišreiškė nuomonės raštu ir po antro siūlymo, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata „[…] ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą būstą“ ir įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 6 punktu (naujos redakcijos Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktu), išbraukiamas iš sąrašo.
Savivaldybės nuomone, asmeniui ir šeimai vienu metu siūlant keletą laisvų būstų, būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai ir bendrieji teisės principai: 1) Įstatymo 3 straipsnyje l dalyje nustatyta, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis lygiateisiškumo principu. Savivaldybės administracija, siūlydama kelis būstus vienu metu vienam asmeniui ir šeimai, negalėtų užtikrinti tinkamo Įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo, nes asmenims ir šeimoms nesudarytų vienodų sąlygų nuomojant socialinį būstą. Vieniems vienu metu siūlant vieną būstą, tuo atveju jei Savivaldybė turi tik vieną laisvą būstą, o kitiems vienu metu siūlant kelis laisvus būstus, būtų pažeistas Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad Įstatyme nustatytos vienodos asmenų ir šeimų teisės ir pareigos. Išimtys nenustatytos. Pvz., Savivaldybė einamuoju metu turi tik vieną laisvą būstą, ji gali asmeniui ar šeimai eilės tvarka pasiūlyti tik vieną būstą. Kitu laikotarpiu Savivaldybė turi tris laisvus būstus, ji gali asmeniui ar šeimai pasiūlyti vienu metu tris būstus. Suprantama, kad tai asmenims ir šeimoms sukeltų nepasitenkinimą, nebūtų aišku, kodėl ir už ką vieniems teikiamas pasiūlymas dėl vieno būsto, o kitiems teikiamas pasiūlymas iš karto keliems būstams. 2) Savivaldybės socialinis būstas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (šiuo atveju gyvenamosios patalpos). Socialinio būsto, kaip Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, naudojimą apibrėžia ne tik Įstatymas, bet ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Savivaldybės administracija, įgyvendindama savo funkcijas, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas turi naudoti racionaliai, atsižvelgdama į efektyvumo ir visuomenės naudos principus. Poskyris, kaip Savivaldybės struktūrinis padalinys, pagal priskirtas funkcijas atsako už racionalų turto ir piniginių lėšų naudojimą. Savo nuožiūra poskyrio specialistai laikyti laisvus socialinius būstus teisės aktais neapibrėžtą laiko tarpą, kai tai nereglamentuota nei Įstatyme, nei Apraše-2, ir neteikti pasiūlymų nedelsiant laukiantiesiems sąrašuose, neturi teisinio pagrindo. […] Savivaldybė patirtų papildomas išlaidas mokėdama tuos mokesčius, kuriuos pagal sutartį turi mokėti nuomininkas, pvz., mokestis už šildymą, laiptinės valymą ir pan.“;
6.12. „[…] šiuo metu pagal Pareiškėjos pageidavimą laisvų vieno kambario socialinių būstų neturime. Pažymėtina, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino yra sustabdytos socialinio būsto pirkimo procedūros, nauji būstai nėra įsigyjami. Tikimės, kad Pareiškėjai galėsime pasiūlyti jos reikalavimus atitinkantį būstą, jei atnaujinus pirkimo procedūras, bus įsigytas Pareiškėjos pageidavimus atitinkantis socialinis būstas“;
6.13. „Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko Savivaldybės 2017–2019 m. I pusmečio nekilnojamojo turto valdymo veiklos auditą. Ataskaitoje nurodyta, kad Savivaldybės būstas nuomojamas laikantis teisės aktų reikalavimų, nustatyta, kad socialiniai būstai suteikti asmenims ir šeimoms, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi teisę į atitinkamą būstą“;
6.14. „Atkreipiame dėmesį, kad Pareiškėja skunde nurodo, kad 2 būstų „net nėjau žiūrėti“, nors būstai atitiko jos pageidavimus, išreikštus raštu. Pasiūlyme yra prašoma (siūloma) būstą apžiūrėti. Atkreipiame dėmesį, kad teisės esmė yra teisių ir pareigų vienovė. Tam, kad asmuo įgytų teisę, pirma turi įgyvendinti savo pareigą. Teisė, kuri įgyvendinama neatliekant pareigos, yra privilegija. Įstatymas nenustato jokių išimčių ar privilegijų asmenims ir šeimoms. Savivaldybės nuomone, asmenų ar šeimų, pageidaujančių socialinio būsto nuomos, pareiga yra siūlomą būstą apžiūrėti. […]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjai atsisakius minimų būstų, jie buvo pasiūlyti kitiems asmenims ir šeimoms, kurie jokių pretenzijų dėl būstų stovio nenurodė ir sutiko juose apsigyventi. […].“
7. Iš SADM Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
7.1. „Atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą būsto sąvoką, asmeniui ar šeimai turi būti siūlomas tinkamas gyventi ir atitinkantis statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus socialinis būstas. Be to, siūlomas nuomotis socialinis būstas turi atitikti Įstatymo 15 straipsnyje nustatytą naudingojo ploto normatyvą. Tačiau tais atvejais, kai turimas laisvas būstas neatitinka asmeniui ar šeimos nariui Įstatymo 15 straipsnyje nustatyto socialinio būsto naudingojo ploto normatyvo arba prašyme išreikštų individualių poreikių (reikalavimų), toks būstas asmeniui ar šeimai, nors ir įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pirmuoju numeriu, nuomotis nesiūlomas. Minėtu atveju socialinis būstas eilės tvarka siūlomas nuomotis asmeniui ar šeimai, kurio (-ios) poreikius (reikalavimus) ir nustatytus naudingojo ploto normatyvus turimas laisvas būstas atitinka. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymas nenumato galimybės vienu metu siūlyti nuomotis socialinį būstą keliems asmenims ar kelioms šeimoms (rengti viešąjį nuomos konkursą), nes dėl teisėtų asmenų ir šeimų lūkesčių nepaisymo (pvz., visi, kuriems bus siūlomas būstas, sutiks jį nuomotis) galimas interesų konfliktas ir atsirastų galimybė pasireikšti korupcijai, todėl Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas eiliškumo principas turi būti užtikrinamas“;
7.2. „Pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo. Jeigu savivaldybės turimas laisvas socialinis būstas netenkina pirmu numeriu Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše esančio asmens ar šeimos poreikių ar reikalavimų, jis eilės tvarka siūlomas išsinuomoti kitam asmeniui ar šeimai.
Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato galimybės asmeniui ar šeimai pasirinkti vieną iš kelių siūlomų nuomotis socialinių būstų, nes minėtos Įstatymo nuostatos reiškia, kad vienu metu gali būti siūlomas nuomotis vienas anksčiausiai atlaisvintas asmens ar šeimos poreikius ar reikalavimus atitinkantis socialinis būstas. SADM nuomone, galimybė rinktis vieną iš kelių vienu metu siūlomų socialinių būstų prieštarautų Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies nuostatoms, galėtų pažeisti kitų laukiančių socialinio būsto nuomos asmenų ar šeimų teises ir teisėtus interesus“;
7.3. „Vadovaujantis TVĮ 25 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba ir Valstybės kontrolė.
Socialinio būsto nuomos mokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 […] (toliau – metodika). Siekiant apsaugoti socialinio būsto nuomininkus nuo per didelės finansinės naštos, metodikoje nustatyta galima maksimali socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio riba, kuri ženkliai mažesnė už rinkoje nuomojamo būsto nuomos kainą. Tais atvejais, kai dėl nepakankamų gaunamų pajamų asmuo ar šeima neišgali sumokėti socialinio būsto nuomos mokesčio, t. y., kai asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 VRP dydžio (187,5 Eur), vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, savivaldybė savo biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio l dalį už priežiūrą, kaip savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, atsako Vyriausybės atstovas.“
8. Seimo kontrolierė, susipažinusi su institucijų pateikta informacija (pažymos 6 ir 7 paragrafai):
8.1. konstatavo, kad: Savivaldybė, 2020-05-26 raštu Nr. S-1842 teikdama informaciją Seimo kontrolierei, nenurodė teisės aktų, kuriuose galimai nustatyta būstų būklės vertinimo, remonto tvarka, būstų apžiūros ir aktų surašymo tvarka, nepateikė 4-ių įsigytų socialinių būstų, pasiūlytų Pareiškėjai, apžiūros aktų su jų įvertinimu, nepaaiškino, ar būstai be viryklių, su senomis viryklėmis ir kt. atitinka teisės aktų reikalavimus, kokiu teisiniu pagrindu reikalaujama siūlomą būstą apžiūrėti, kodėl likus pusmečiui iki Projekto pabaigos dar neįsigyta 11 socialinių būstų, ir kt.;
8.2. papildomai 2020-09-23 raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama nurodyti teisės aktus ir konkrečias jų nuostatas, kuriose galimai nustatyta, kad „kiekvienas būstas yra apžiūrimas ir surašomas vidaus priėmimo–perdavimo aktas, kuriame aprašoma priimamų gyvenamųjų patalpų būklė, pastebėjimai dėl dujinės viryklės, langų keitimo ar kitų darbų atlikimo būtinumo, daroma fotofiksacija“, „Asmuo ir šeima privalo apžiūrėti pasiūlytą socialinį būstą“ ir kt.; motyvuotai paaiškinti: kodėl Būstas-1, Būstas-3 ir Būstas-4 buvo remontuojami (pakeisti langai), papildomai įrengiami (pastatyta nauja dujinė viryklė), jeigu, Savivaldybės teigimu, jie buvo „gero stovio ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus“; kodėl likus pusmečiui iki projekto pabaigos dar neįsigyti 11 socialinių būstų (įsigytas 51 būstas ir 62-jų suplanuotų); pateikti 4-ių socialinių būstų, pasiūlytų Pareiškėjai, vidaus priėmimo–perdavimo aktų (prieš ir po remonto), kopijas; dokumentų, patvirtinančių, kad Pareiškėja buvo informuota apie socialinių būstų remonto (iki juos išnuomojant) tvarką, kopijas; papildomą informaciją, ar baigiantis 2020 metų trečiajam ketvirčiui Savivaldybė įsigijo papildomų socialinių būstų, jeigu taip, kiek iš jų atitinka Pareiškėjos pageidavimus dėl socialinio būsto nuomos, ar jie jai buvo pasiūlyti, išnuomoti, jeigu ne – nurodyti priežastis ir informuoti, kokių priemonių ketina imtis Savivaldybė, kad iki 2020 metų pabaigos būtų įsigyti 11-a likusių socialinių būstų ir kt.
9. Iš Savivaldybės papildomai šio tyrimo metu 2020-11-09 pateiktos informacijos nustatyta:
9.1. LRV aprašo „67 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Pirkimo komisijos sprendimą dėl derybas laimėjusio kandidato, pateikia savivaldybės tarybai tvirtinti sprendimo pirkti nekilnojamąjį daiktą savivaldybės nuosavybėn projektą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad TVĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos.“
9.2. Savivaldybė, informuodama apie konkrečias teisės aktų nuostatas, kur būtų nustatyta, kad po butų apžiūros yra „surašomi apžiūros aktai, juose pateikiami komisijos narių įvertinimo balai“, paaiškino, kad „Vadovaujantis LRV aprašo nuostatomis, būstams įsigyti Administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma būstų pirkimo komisija, nustatoma komisijos narių atsakomybė, tvirtinamas komisijos darbo reglamentas, taip pat tvirtinamas ekonominis ir socialinis pagrindimas. Pirkimo komisija parengia ir patvirtina skelbiamų derybų būdu būstų pirkimo sąlygas, kuriuose nustatomi reikalavimai paraiškoms ir pateikiama kita informacija.“
9.3. „LRV aprašo 17 punktas numato, kad Perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą dėl pirkimo organizavimo, parengia Nekilnojamojo daikto pirkimo ekonominį ir (ar) socialinį pagrindimą, kuriame turi būti LRV apraše išvardinti reikalavimai. LRV aprašo 18 punkte nurodoma, kad ekonominį ir (ar) socialinį pagrindimą tvirtina Perkančiosios organizacijos vadovas.“
9.4. Savivaldybė, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą, kokiame teisės akte nustatyta, kad „kiekvienas būstas yra apžiūrimas ir surašomas vidaus priėmimo–perdavimo aktas, kuriame aprašoma priimamų gyvenamųjų patalpų būklė, pastebėjimai dėl dujinės viryklės, langų keitimo ir kitų darbų atlikimo būtinumo, daroma fotofiksacija“ (jeigu tai nenustatyta Savivaldybės teisės akte, pateikti motyvuotus paaiškinimus, kokiu teisiniu pagrindu Savivaldybė organizuoja socialinių būstų remontą iki jų išnuomojimo, ar asmenys, įrašyti į laukiančiųjų socialinių būstų sąrašus, yra informuoti apie tokią tvarką ir kokiu būdu)“, informavo:
„Administracijos direktoriaus š. m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A-1211 […] patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimo ir būklės gerinimo (remonto) darbų organizavimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja gyvenamųjų patalpų administravimo ir gerinimo darbų atlikimo tvarką, sąlygas ir finansavimo šaltinius“ (toliau vadinama – Remonto darbų aprašas).
„Atkreipiame dėmesį, kad Savivaldybės Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus nuostatuose numatyta tikrinti savivaldybės būstų ir socialinių būstų būklę. Įgyvendinant nuostatas, Savivaldybės darbuotojai sistemingai atlieka Šiaulių miesto būsto fondo apžiūros procedūras, t. y. surašo apžiūros aktus, daro fotofiksaciją, apžiūros aktai registruojami dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“. 2018 m. surašyti 310 apžiūros aktai, 2019 m. – 125, 2020 m. – 99.“
9.5. Savivaldybės pareigūnai teikdami paaiškinimus, kuriame teisės akte nustatyta, kad „Asmuo ir šeima privalo apžiūrėti pasiūlytą socialinį būstą“, informavo, kad Savivaldybė „šiuo klausimu savo nuomonę grindžia Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumu ir apsauga, CK, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, TVĮ, Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, bendraisiais teisės principais, pvz., teisių ir pareigų vienovės principu.
Atkreipiame dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Įstatymo nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės funkcija. TVĮ apibrėžtos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąvokos. Valdymas, naudojimas ir disponavimas daiktu (šiuo atveju – gyvenamosiomis patalpomis (socialiniu būstu)) sudaro nuosavybės teisės turinį. Išnuomodamas daiktą, savininkas realizuoja savo teisę disponuoti daiktu, t. y. pakeičia jo tiek ekonominį likimą, tiek teisinį statusą.
Socialiniai būstai, kurie nuomojami asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą, nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Su asmenimis ir šeimomis, kuriems išnuomojamas socialinis būstas, sudaroma socialinio būsto nuomos sutartis. […]. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, taip pat 6.200 straipsnyje nustatyta, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Savivaldybė, įgyvendindama savininko teisę disponuoti turtu, turi teisėtą lūkestį, kad kita sutarties šalis elgsis sąžiningai, t. y. pasirašydama socialinio būsto nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, yra tinkamai susipažinusi su sutarties sąlygomis, nuomojamo būsto technine būkle, įrenginių technine būkle. […]. Tam, kad asmuo įgytų teisę, pirma turi įgyvendinti pareigą. Teisė, kuri įgyvendinama neatliekant pareigos, yra privilegija. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenustato jokių išimčių ar privilegijų kai kurioms asmenų ar šeimų grupėms. Atkreipiame dėmesį, kad asmuo ar šeima vien tuo pagrindu, kad pasiūlyto būsto neapžiūrėjo, nėra išbraukiamas iš sąrašo.
Savivaldybė, vadovaudamasi aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis, asmenims ir šeimoms raštiškame pasiūlyme nurodo, kad asmuo ar šeima kviečiamas socialinį būstą apžiūrėti ir raštu išreikšti nuomonę dėl šio būsto nuomos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad asmenys ir šeimos, kurie laukia socialinio būsto nuomos, turi pareigą siūlomą būstą apžiūrėti ir išreikšti nuomonę raštu dėl būsto nuomos.“
9.6. Savivaldybė, teikdama paaiškinimus, kodėl Būstas-1, Būstas-3 ir Būstas-4 buvo remontuojami (pakeisti langai), papildomai įrengiami (pastatyta nauja dujinė viryklė), jeigu, Savivaldybės teigimu, jie buvo „gero stovio ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus“, informavo:
„Būstuose buvo pašalinti nedideli trūkumai, kurie buvo užfiksuoti priėmimo–perdavimo metu gyvenamųjų patalpų priėmimo‒perdavimo aktuose. Būste-4 ir Būste-3 buvo pastatytos naujos viryklės, nes šių būstų priėmimo‒perdavimo metu buvo nustatyta, kad viryklių būklė nėra gera. Viryklių įsigijimo ir sumontavimo procedūra užtrunka, todėl, siūlant laisvą būstą, raštiškame pasiūlyme nurodoma apie tai, kad ketinama pakeisti viryklę. […] Projekto įgyvendinimo laikotarpiu planuojama įsigyti ne tik 62 būstus, bet ir 62 vnt. viryklių su orkaitėmis.
Būsto-1 priėmimo‒perdavimo metu nustatyta, kad langas senas, medinis. Kadangi langų keitimo procedūra užtrunka, siūlant būstą, raštiškame pasiūlyme nurodoma apie tai, kad langai bus pakeisti. Taip buvo užtikrinta, kad būstai atitiktų higienos reikalavimus ir būtų tinkami nuomininkams naudoti pagal paskirtį.“
9.7. Savivaldybė, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą, „kodėl likus pusmečiui iki projekto pabaigos dar neįsigyti 11 socialinių būstų (įsigytas 51 būstas iš 62 suplanuotų)“, informavo:
„Projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga ‒ 2020-12-31. Būstų pirkimas vyksta nuolatos, tačiau dėl ilgų pirkimo procedūrų, nepakankamos pasiūlos bei COVID-19 situacijos Lietuvos Respublikoje stringa būstų įsigijimas. Planuojama, kad iki Projekto įgyvendinimo pabaigos numatytas skaičius būstų bus įsigytas.“
9.8. Seimo kontrolierės prašymu Savivaldybės pateiktuose kai kurių būstų priėmimo–perdavimo aktuose fiksuota:
9.8.1. Būsto-1 priėmimo 2018-05-18 akte, konstatuojant, kad šio būsto būklė „Gera“ be kita ko, nurodyta: ‚tapetai vietomis atsiklijavę“, „Klozetas nepritvirtintas prie grindų, nuleidimo bakelis atjungtas nuo vandentiekio, neaišku ar veikia. Neuždengti per aukštus praeinantys stovai (nėra dangčio)“;
9.8.2. Būsto-2 priėmimo 2018-09-06 akte, konstatuojant, kad būsto būklė „gera“, tačiau pažint: virtuvės „sienų dažai atsilupę“, „dušas sunkiai įsijungia“ (2018-09-18 pateiktas pasiūlymas Pareiškėjai);
9.8.3. Būsto-3 priėmimo 2018-12-20 akte Savivaldybės pareigūnai iš Būsto-3 savininko perėmė šį būstą, pažymėdami, kad „tapetai apipaišyti“, „reikalinga dujinė“ (2018-12-27 pateiktas pasiūlymas Pareiškėjai);
9.8.4. Būsto-4 priėmimo 2019-06-11 akte Savivaldybės pareigūnai iš Būsto-4 savininko perėmė šį būstą, pažymėdami, kad šio būsto būklė „Gera“, tačiau „Dujinė viryklė yra susidėvėjusi“ (2019-06-12 pateiktas pasiūlymas Pareiškėjai).
Pažymėtina, kad Seimo kontrolierei nebuvo pateikti Savivaldybės pareigūnų sudaryti aktai, patvirtinantys, kad, prieš teikiant Pareiškėjai pasiūlymus dėl Būsto-1, Būsto-2, Būsto-3, Būsto-4 nuomos, pirmiau nurodyti šių būstų būklės trūkumai buvo pašalinti.
9.9. „Būstas-1 nėra įsigytas Projekto lėšomis. […]. Būstas-1 atitiko Pareiškėjos pageidavimus. Pareiškėja Būsto-1 nuomos atsisakė. Būstas-1 išnuomotas asmeniui, kuris įrašytas į Bendrąjį sąrašą Nr. 11“.
„Būstas-2 nėra įsigytas Projekto lėšomis. […]. Būstas-2 atitiko Pareiškėjos pageidavimus. Pareiškėja Būsto-2 nuomos atsisakė. Būstas-2 pasiūlytas asmeniui, kuris įrašytas į Neįgaliųjų, asmenų, sergančių lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų, sąrašą Nr. 9.“
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Būstas-3 įsigytas Projekto lėšomis, atitinkantis Pareiškėjos pageidavimą, pasiūlytas Pareiškėjai išsinuomoti. Pareiškėja Būsto-3 nuomos atsisakė. Būstas-3 išnuomotas šeimai, įrašytai į Jaunų šeimų sąrašą Nr. 6.“
9.10. Savivaldybė, atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą pateikti „dokumentų, patvirtinančių, kad Pareiškėja buvo informuota apie socialinių būstų remonto (iki juos išnuomojant) tvarką, kopijas“, pažymėjo, kad „Atkreipiame dėmesį, kad būstai, kuriuose vykdomi remonto darbai, nėra siūlomi […]. Jei nespėjama pašalinti nedidelių, bet esminių trūkumų, jie nurodomi pasiūlyme ir yra aptariami būsto nuomos sutartyje.“
9.11. Savivaldybės pareigūnų teigimu, „Šiuo metu yra vykdomos būstų pirkimo procedūros. Yra gauta 10 pasiūlymų ir galutinis rezultatas (kiek būstų bus įsigyta iki 2020 m. pabaigos) nėra žinomas. Planuojama kreiptis į VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą su prašymu pratęsti Projekto įgyvendinimo laikotarpį, tai pat bus prašoma Projekto sutaupytas lėšas panaudoti papildomų būstų įsigijimui.“
9.12. Savivaldybė papildomai informavo, kad „Pareiškėjai 2020-06-02 raštu Nr. SSP-2163 buvo pasiūlytas apžiūrėti vieno kambario būstas, esantis Tilžės g. <…>, Šiauliuose [toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas-5], kuris atitiko Pareiškėjos pageidavimus dėl aukšto ir mikrorajono ir yra geros būklės (nuotraukos pridedamos). Pareiškėja eilinį kartą būsto atsisakė (atsisakymas pridedamas) dėl išmanytų priežasčių, argumentuodama, kad būstui reikalingas kapitalinis remontas ir tame pastate, kuriame yra būstas, gyvena daug asocialių asmenų. Administracijos nuomone, Pareiškėjai pasiūlytame būste kapitalinis remontas nėra reikalingas. Būsto būklė yra gera ir atitinka higienos, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus (tai įrodo pridedamos nuotraukos). Būstas buvo išnuomotas asmeniui ir šeimai, kuri jokių pretenzijų būsto būklei neturėjo.“
Pažymėtina, kad Savivaldybė Seimo kontrolierei nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad Būsto-5 būklė, teikiant pasiūlymą jį išsinuomoti Pareiškėjai, atitiko teisės aktų reikalavimus.
Tyrimui reikšmingos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos
10. Įstatymai
10.1. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:
10.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […] 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […].“
10.1.2. 6 straipsnis – viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra: „15) paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka.“
10.1.3. 16 straipsnis – „2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […] 3) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; […]; 31) sprendimų dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, priėmimas; […].“
10.1.4. 29 straipsnio 8 dalis – „8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali […] leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, […] atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; […] 5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą; […].“
10.2. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (Įstatymas) nustatyta:
10.2.1. redakcija, galiojusi iki 2019-09-01 (Įstatymas):
10.2.1.1. 9 straipsnis – „4. Asmenys ir šeimos, kuriems šiame įstatyme nustatyta tvarka siūloma išsinuomoti socialinį būstą ir kurie rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neatvyksta į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir šeimoms pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos.“
10.2.1.2. 16 straipsnis – „2. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, apskaita tvarkoma sudarant šiuos sąrašus: […] 5) bendrąjį. Į šį sąrašą įrašomi visi asmenys ir šeimos, nepatenkantys į šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytus sąrašus; […]. 3. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašai sudaromi pagal prašymo užregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą ir laiką. […]. 7. Asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai: […] 6) šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis pasiūlytą socialinį būstą; […]. 9. Socialinis būstas nuomojamas […] savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašuose laikotarpį […]. 10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sąrašai tvarkomi ir tikslinami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. […]“;
10.2.2. tyrimo metu galiojanti Įstatymo redakcija (Įstatymas):
10.2.2.1. 2 straipsnis – „1. Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus. […].“
10.2.2.2. 16 straipsnis – „1. Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat asmenys ir šeimos, pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikę prašymą, įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką. Šis sąrašas tvarkomas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys ir šeimos, įrašyti į šioje dalyje nurodytą sąrašą, skirstomi į šias grupes: […] 6) bendroji. Šią grupę sudaro visi asmenys ir šeimos, nepatenkantys į šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas grupes. […]. 4. Asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo išbraukiami, kai: […] 6) asmuo ar šeima savivaldybės administracijos nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neišreiškė rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu. Savivaldybės administracija antrą pasiūlymą dėl to paties socialinio būsto nuomos turi pateikti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pirmo pasiūlymo pateikimo dienos; […]. 7. Socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. […]. 9. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais išnuomotus socialinius būstus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. […].“
10.2.2.3. 21 straipsnis – „1. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį. 2. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 VRP dydžio, jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos.“
10.3. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) (redakcija, galiojusi iki 2020-11-04) nustatyta:
10.3.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
10.3.2. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. […]. 4. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. […].“
10.3.3. 19 straipsnis – „1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. […].“
10.3.4. 34 straipsnis – „1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. […] Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą. […].“
10.4. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (TVĮ) 8 straipsnyje nustatyta: „1. Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; […].“
10.5 Civiliniame kodekse (CK) nustatyta:
10.5.1. 6.577 straipsnis – „1. Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. […].“
10.5.2. 6.581 straipsnis – „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. […].“
10.5.3. 6.587 straipsnis – „1. Gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. […].“
10.6. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta: „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: […] 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; […]; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“
11. Kiti teisės aktai
11.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta: „35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“
11.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-12-13 nutarimu Nr. 1036 patvirtintame Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos apraše (LRV aprašas) nustatyta:
11.2.1. „17. Perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą dėl pirkimo organizavimo, parengia Nekilnojamojo daikto pirkimo ekonominį ir (ar) socialinį pagrindimą, kuriame turi būti: 17.1. išnagrinėtos bent kelios poreikio įgyvendinimo alternatyvos; 17.2. siūloma tinkamiausia argumentuota poreikio įgyvendinimo alternatyva ir pirkimo būdas, kuriuos pasirinkus tam skirtos lėšos bus naudojamos efektyviai ir racionaliai; 17.3. nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų lyginamasis svoris. […].“
11.2.2. „18. Ekonominį ir (ar) socialinį pagrindimą tvirtina perkančiosios organizacijos vadovas.“
11.2.3. „67. Perkant nekilnojamąjį daiktą savivaldybės vardu sprendimas dėl derybas laimėjusio kandidato priimamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis šio aprašo 54 punkte nustatytų terminų. […]“ (iki 2019-12-18: „67. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Pirkimo komisijos sprendimą dėl derybas laimėjusio kandidato, pateikia savivaldybės tarybai tvirtinti sprendimo pirkti nekilnojamąjį daiktą savivaldybės nuosavybėn projektą. […]“).
11.2.4. „69. […]. Nekilnojamojo daikto pirkimo savivaldybės vardu atveju perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
11.3. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-03-26 sprendimu Nr. T-69 patvirtintame Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos apraše (Aprašas-1) (pripažintas netekusiu galios 2019-11-07 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-422 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu) nustatyta:
11.3.1. „29. Socialinis būstas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, siūlomas išsinuomoti laikantis eilės tvarkos, įvertinus buvimo šiuose sąrašuose laikotarpį, išskyrus laikotarpį, kai asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše esantis asmuo ar šeima gauna būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, ir atsižvelgiant į šeimų ir asmenų anksčiau pateiktuose prašymuose įrašyti juos į šiuos sąrašus nurodytą šeimos narių skaičių.“
11.3.2. „31. Būstai be patogumų, su daliniais patogumais, mažo naudingojo ploto, būstai su bendromis virtuvėmis nesiūlomi išsinuomoti šeimoms ir asmenims, kurie prašyme yra nurodę tokių būstų nesiūlyti.“
11.3.3. „32. Jei asmuo, kuriam raštu pateiktas siūlymas išsinuomoti socialinį būstą, iki nurodyto termino neatvyksta apžiūrėti socialinio būsto ar raštu neinformuoja apie savo apsisprendimą ir jei nepateikia šio Aprašo 50 punkte nurodytų dokumentų (duomenų) per 15 kalendorinių dienų nuo raštiško sutikimo nuomotis būstą registravimo dienos, būstas siūlomas kitoms šeimoms ir asmenims.“
11.3.4. „36. Sprendimą išnuomoti savivaldybės socialinį būstą priima Savivaldybės administracijos direktorius.“
11.4. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019-11-07 sprendimu Nr. T-422 patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos apraše (toliau vadinama – Aprašas-2; nuo 2020-07-03 galiojanti redakcija) nustatyta:
11.4.1. „14. Socialinis būstas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (toliau – Sąrašas), siūlomas išsinuomoti laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Sąraše laikotarpį ir atsižvelgiant į asmenų ir šeimų anksčiau pateiktuose prašymuose įrašyti juos į Sąrašą nurodytą šeimos narių skaičių.“
11.4.2. „17. Būstai be patogumų, su daliniais patogumais, mažo naudingojo ploto, su bendromis virtuvėmis nesiūlomi išsinuomoti asmenims ir šeimoms, kurie prašyme yra nurodę tokių būstų nesiūlyti.“
11.4.3. „18. Asmeniui ar šeimai siūlomas išsinuomoti laisvas socialinis būstas, atitinkantis jų prašyme, jei jie raštu išreiškė tokį pageidavimą, nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su miesto rajonu, kuriame yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu, bet neatsižvelgiant į nepagrįstus asmenų ar šeimų pageidavimus dėl kambarių skaičiaus, būsto remonto ir kt. Atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą, asmeniui ar šeimai vienu metu siūlomas išsinuomoti vienas laisvas socialinis būstas, praleidžiant asmenis ar šeimas, kuriems jau yra pasiūlytas kitas socialinis būstas, ir dėl kurio jie dar nėra išreiškę raštiško sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą. […].
Skyriaus Socialinio būsto poskyris dėl atlaisvinto ir tinkamo nuomoti, t. y. atitinkančio statybos, specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kt.) ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus socialinio būsto, per 10 darbo dienų asmeniui ar šeimai išsiunčia raštišką pasiūlymą, atsižvelgdamas į atlaisvinto būsto ploto normatyvą ir šeimos narių skaičių.“
11.4.4. „19. Asmuo ir šeima, kuriam pasiūloma išsinuomoti socialinį būstą arba kuriam pasiūloma išsinuomoti socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su miesto rajonu, kuriame yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu, per raštiškame pasiūlyme nustatytą laiką privalo raštu išreikšti sutikimą ar nesutikimą nuomotis socialinį būstą.
Antras pasiūlymas išsinuomoti tą patį socialinį būstą be svarbių priežasčių (sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta ilgalaikė liga, nelaimingas atsitikimas, šeimos narių ar artimų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė) pasiūlyme nustatytu laiku raštu neišreiškusiam sutikimo arba nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmeniui ar šeimai pateikiamas ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos. Asmuo ar šeima be svarbių priežasčių du kartus raštu neišreiškę sutikimo arba nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, išbraukiami iš Sąrašo. Šiuo atveju socialinis būstas pasiūlomas išsinuomoti kitam asmeniui ar šeimai. Tas pats socialinis būstas tam pačiam asmeniui ir šeimai pasiūlomas išsinuomoti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.“
11.4.5. „29. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima Savivaldybės administracijos direktorius.“
11.5. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-10 įsakymu
Nr. A-1211 patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimo ir būklės gerinimo (remonto) darbų organizavimo tvarkos apraše (Remonto tvarkos aprašas) nustatyta:
11.5.1. „1. Remonto tvarkos aprašas reglamentuoja Gyvenamųjų patalpų administravimo ir gerinimo darbų atlikimo tvarką, sąlygas ir finansavimo šaltinius.“
11.5.2. „3. Už Gyvenamųjų patalpų administravimą ir gerinimo (remonto) darbų atlikimo organizavimą yra atsakingas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyris (toliau – Poskyris).“
11.5.3. „6. Gyvenamųjų patalpų gerinimo (remonto) darbai [paprastasis remontas, kapitalinis remontas, rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas)] atliekami Savivaldybės biudžeto ir (ar) Gyvenamųjų patalpų nuomininkų lėšomis.“
11.5.4. „7. Savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos Gyvenamųjų patalpų gerinimo (remonto) darbams finansuoti, planuojamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos įgyvendinimo programos Nr. 10 priemonėje 10 03 01 02 „Apmokėti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų eksploatavimo, administravimo, kaupimo, nuomos mokesčio surinkimo, komunalinių mokesčių, remonto išlaidas“ (toliau – Priemonė).“
11.5.5. „9. Priemonės lėšos naudojamos: […] 9.6. laisvoje gyvenamojoje patalpoje: 9.6.1. gerinimo (remonto) darbų išlaidoms apmokėti; 9.6.2. įvykusių avarijų pasekmėms likviduoti ir žalai atlyginti; 9.6.3. viryklių pakeitimo išlaidoms apmokėti; 9.6.4. dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos paslaugoms apmokėti. 9.7. išnuomotoje gyvenamojoje patalpoje: 9.7.1. susidėvėjusių inžinerinių tinklų (elektros, dujų, vandentiekio ir kanalizacijos komunikacijos) avarijų lokalizavimo ir likvidavimo išlaidoms apmokėti; 9.7.2. susidėvėjusių langų, įėjimo durų, šildymo sistemos įrangos (radiatorių, šildymo katilo, vandens šildytuvo) keitimo išlaidoms apmokėti; 9.7.3. prijungimo prie centralizuotų vandentiekio, nuotekų tinklų statybos darbų išlaidoms apmokėti; 9.7.4. dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos paslaugoms apmokėti. […] 9.13. laikinai neapgyvendintų gyvenamųjų patalpų išlaidoms už paslaugas apmokėti; 9.14. elektros energijos kontrolinių skaitliukų įrengimo išlaidoms apmokėti; 9.15. skolų išieškojimo ir skolininkų iškeldinimo iš Gyvenamųjų patalpų išlaidoms apmokėti; 9.16. kitoms išlaidoms apmokėti, susijusioms su gyvenamųjų patalpų eksploatavimu, administravimu ir nuomos mokesčio surinkimu.“
11.5.6. „11. Poskyris raštu gavęs Gyvenamosios patalpos nuomininko prašymą atlikti pagerinimo (remonto) darbus, organizuoja gyvenamosios patalpos apžiūrą. Apžiūros metu surašomas apžiūros aktas, kurį pasirašo Poskyrio darbuotojas (-ai) ir gyvenamosios patalpos nuomininkas ar jo įgaliotas asmuo. Apžiūros metu daroma fotofiksacija, įvertinama gyvenamosios patalpos būklė. Gyvenamosios patalpos apžiūros aktas su nuotraukomis registruojamas dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“.
11.5.7. „17. Gyvenamosios patalpos nuomininkas gerinimo (remonto) darbus atlieka savo lėšomis.“
11.6. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-18 įsakymu Nr. AP-277 patvirtintose Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklėse nustatyta Savivaldybės darbuotojų priėmimo į darbą, atostogų suteikimo ir pan. tvarkos bei tai, kad „102. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės administracijos darbuotojams.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
12.1. 2008-01-22 nutarimas – „Visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja […] tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti; skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti
valdžios įstaigų veiklą; valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida, neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios
valdžios institucijomis ir apskritai valstybe. […] valstybės tarnybos skaidrumas – tai konstitucinis principas. […].“
12.2. 2001-07-12 nutarimas – „vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, jog nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. […] Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos […].“
12.3. 2010-04-20 sprendimas – „Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. […] Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. […]. Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-01-26, 2008-12-24, 2009-06-22 nutarimai). […]. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų
ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo
1995-12-22, 2000-12-06, 2003-03-17, 2003-11-17, 2003-12-03, 2008-12-24 nutarimai).“
12.4. 2011-07-07 nutarimas – „Konstitucinio Teismo 2009-03-02 nutarime konstatuota, kad vidinė teisės sistemos darna, kurią suponuoja konstitucinis teisinės valstybės principas, yra inter alia susijusi su teisės spragomis, t. y. teisinio reguliavimo trūkumu, inter alia legislatyvine omisija. Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, 2010-11-29 nutarime yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Be to, Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime, 2007-06-07, 2010-11-29 nutarimuose yra konstatavęs: galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus.“
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika:
13.1. 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 – „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-5 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, […] garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
13.2. 2007-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007 – „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas […].“
13.3. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją […] teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“
13.4. 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą.“
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008 nurodyta:
„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.“
Tyrimo išvados
15. Apibendrinus Pareiškėjos skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėja Seimo kontrolierei skundžiasi:
15.1. socialinių būstų nuomos organizavimo klausimais:
15.1.1. socialiniai būstai netinkamai paskirstomi, siūlomi nesuremontuoti („Vedėja ir Specialistė ne teisės aktuose nustatyta tvarka […] juos paskirsto, „socialinius būstus yra gavę asmenys, eilėje stovėję po manęs“; „Specialistės žodžiais, asmuo pat turi pasidaryti socialinio būsto remontą, kad galėtų jame gyventi […]“);
15.1.2. Savivaldybės administracijos direktorius netinkamai išnagrinėjo jos Skundą („Skundą padavė atsakyti suinteresuotai Specialistei, kuri ir parengė Atsakymą“, Atsakyme neatsakyta į jos Skunde iškeltus klausimus, jis pateiktas neatlikus tyrimo dėl Skunde nurodytų aplinkybių, „Atsakyme vėl nebuvo nurodyta, kiek ir konkrečiai butų Savivaldybė nupirko kas metai (nuo 2016 m.) ir kokiais kriterijais jie skirstomi“);
15.2. socialinių būstų įsigijimo bei nuomos mokesčio klausimais: įsigyjami netinkami socialiniai būstai, netinkamai naudojamos lėšos būstų įsigijimui („Savivaldybė netinkamai naudoja lėšas socialinio būsto pirkimui, kadangi perka pačius pigiausius, laisvoje rinkoje neparduodamus, netvarkingus, remonto reikalaujančius butus“), socialinio būsto nuomos mokestis galimai socialiai neteisingas („Manau, kad jis turėtų būti panaikintas arba sumažintas iki 10,0–20, 0 Eur“).
16. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:
16.1. dėl socialinių būstų nuomos organizavimo;
16.2. dėl socialinių būstų įsigijimo bei nuomos mokesčio.
Dėl socialinių būstų nuomos organizavimo
17. Vadovaujantis / remiantis:
17.1. Vietos savivaldos įstatymu (pažymos 10.1 punktas), teismų praktika (pažymos 13 ir 14 paragrafai):
17.1.1. Savivaldybė yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Savivaldybės pareigūnai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (,,galima tai, kas leista“);
17.1.2. Savivaldybės veikla įgyvendinant Įstatymą ir teikiant paramą būstui įsigyti arba išsinuomoti turi būti aiški ir nedviprasmiška, grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo, žmogaus teisių užtikrinimo ir gerbimo bei kt. principų reikalavimais (Savivaldybės veikla ir visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, turi būti sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus asmeniui rūpimais klausimais, priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių);
17.2. Įstatymu (pažymos 10.2 punktas), Aprašu-1 (Aprašu-2; pažymos 11.2, 11.3 punktai), CK (pažymos 10.5 punktas), Remonto tvarkos aprašu (pažymos 11.5 punktas) bei atsižvelgus į kompetentingos institucijos – SADM – motyvuotą nuomonę (pažymos 7 paragrafas):
17.2.1. būstas (tinkama gyventi gyvenamoji patalpa, atitinkanti statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus) kaip socialinis būstas nuomojamas Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, t. y., vadovaujantis Aprašu (Aprašu-1), laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašuose laikotarpį;
17.2.2. asmenims ir šeimoms (šiuo atveju – Pareiškėjai) turi būti raštu siūlomi išsinuomoti tinkami gyventi ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus būstai, atitinkantys jų prašyme, jei jie raštu išreiškė tokį pageidavimą, nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su miesto rajonu, kuriame yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu (taip pat asmenims nesiūlomi būstai be patogumų, su daliniais patogumais, mažo naudingojo ploto, su bendromis virtuvėmis nesiūlomi, jeigu jie prašyme yra nurodę tokių būstų nesiūlyti).
Pažymėtina, kad Apraše-1, Apraše-2, Remonto darbų apraše nebuvo / nėra nustatyta: 1) kokį konkrečiai būstą Savivaldybė laiko tinkamu gyventi ir kuriuos konkrečius statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus būstas turi atitikti (pvz., ar laikomas atitinkančiu Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus būstas su atsilupusiais sienų tapetais, byrančiu tinku, nepritvirtintais klozetais, pasenusiomis viryklėmis, langais ir kt.), 2) laisvų socialinių būstų būklės, jų tinkamumo gyventi, atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarka, 3) laisvų socialinių būstų (iki pasiūlymų juos išsinuomoti pateikimo) remonto tvarka (Remonto darbų apraše nustatyta tai, kad Savivaldybės biudžeto lėšos naudojamos laisvų būstų gerinimo (remonto) darbų, viryklių pakeitimo ir kt. išlaidoms apmokėti, kaip remonto darbai organizuojami gavus būsto nuomininko prašymą), 4) kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad asmeniui Savivaldybė siūlo tik atitinkančius teisės aktų reikalavimus socialinius būstus (Apraše-2. Remonto darbų apraše nėra nustatyta Savivaldybės pareigūnų pareiga surašyti laisvų būstų, iki pasiūlymų juos išsinuomoti pateikimo, būklės patikrinimų aktus, kuriuose būtų konstatuojama, kad visi būstų būklės trūkumai pašalinti ir jie atitinka teisės aktų reikalavimus).
Pažymėtina, kad Savivaldybė, šio tyrimo metu pateikusi paaiškinimus, kaip galimai įprastai organizuojamas socialinių būstų būklės trūkumų šalinimas („būstas yra apžiūrimas ir surašomas vidaus priėmimo–perdavimo aktas, kuriame aprašoma priimamų gyvenamųjų patalpų būklė, pastebėjimai dėl dujinės viryklės, langų keitimo ar kitų darbų atlikimo būtinumo, daroma fotofiksacija. Atsižvelgiant į apžiūros rezultatus, sutarties su nuomininku sudarymo metu, įsipareigojama pašalinti nedidelius, bet esminius trūkumus (pvz., pakeisti langus, duris, dujinę viryklę ir kt.). Jei apžiūros metu rasti dideli trūkumai (susidėvėjusi sienų, grindų danga, būtinas langų pakeitimas, susidėvėjusi elektros instaliacija ir kt.), prieš teikiant siūlymą, sudarant sutartį su nuomininku yra atliekamas dalinis ar pilnas būsto paprastasis remontas“; pažymos 6.8 punktas), nenurodė, kokiame teisės akte nustatyta būtent tokia socialinių būstų būklės trūkumų šalinimo tvarka (taigi, neaiškus šios Savivaldybės pareigūnų veiklos teisinis pagrindas), bei patvirtino, kad įprasta, jog socialiniai būstai siūlomi asmenims išsinuomoti ir nepašalinus jų būklės trūkumų, nes jie gali būti šalinami jau asmeniui sutikus nuomotis būstą, sutarties su nuomininku sudarymo metu įsipareigojama pašalinti trūkumus.
Pastebėtina, kad Savivaldybės vartojamos nedidelių, bet esminių, didelių trūkumų, siūlomų būstų „geros“ būklės sąvokos nebuvo / nėra apibrėžtos Įstatyme ir Apraše-1, Apraše-2 bei Remonto tvarkos apraše;
17.2.3. asmeniui ar šeimai siūlomas išsinuomoti laisvas socialinis būstas, atitinkantis jų prašyme, jei jie raštu išreiškė tokį pageidavimą, nurodytus socialinio būsto reikalavimus, susijusius su miesto rajonu, kuriame yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu, bet neatsižvelgiant į nepagrįstus asmenų ar šeimų pageidavimus dėl kambarių skaičiaus, būsto remonto ir kt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepašalinus pažymos 17.2.2 papunktyje nurodytų teisinio reglamentavimo trūkumų, Aprašo-2 nuostatos apie nepagrįstus asmenų pageidavimus dėl būsto remonto įgyvendinimas neturės teisinio pagrindo (t y., nebus teisinio pagrindo konstatuoti, kad asmenų pageidavimai dėl būsto remonto yra nepagrįsti);
17.2.4. nebuvo / nėra (Įstatyme bei Apraše-1) nustatyta, jog iki asmenų rašytinio sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą pateikimo jiems nesiūlomas kitas jų reikalavimus atitinkantis socialinis būstas, tačiau Įstatyme (Apraše-1) taip pat nebuvo / nėra nustatyta galimybė asmeniui ar šeimai pasirinkti vieną iš kelių siūlomų nuomotis socialinių būstų, kad vienu metu asmeniui ar šeimai gali būti siūlomas nuomotis vienas anksčiausiai atlaisvintas asmens ar šeimos poreikius ar reikalavimus atitinkantis socialinis būstas (SADM nuomone, galimybė rinktis vieną iš kelių vienu metu siūlomų socialinių būstų prieštarautų Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies nuostatoms, galėtų pažeisti kitų laukiančių socialinio būsto nuomos asmenų ar šeimų teises ir teisėtus interesus).
Taigi, tuo atveju, jeigu Pareiškėja per nustatytą terminą dar nebuvo išreiškusi sutikimo / nesutikimo nuomotis pasiūlytą Būstą-4, jai neturėjo būti siūlomas Būstas.
Pastebėtina, kad šio tyrimo metu, po to, kai Savivaldybė, pirmą kartą pateikė paaiškinimus Seimo kontrolierei dėl vieno pasiūlymo išsinuomoti socialinį būstą teikimo (pažymos 6 paragrafas), Aprašas-2 buvo pakeistas ir nustatyta:, kad asmeniui ar šeimai vienu metu siūlomas išsinuomoti vienas laisvas socialinis būstas, praleidžiant asmenis ar šeimas, kuriems jau yra pasiūlytas kitas socialinis būstas, ir dėl kurio jie dar nėra išreiškę raštiško sutikimo ar nesutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą;
17.2.5. asmuo ir šeima, kuriam Savivaldybės raštu pasiūloma išsinuomoti socialinį būstą, per raštiškame pasiūlyme nustatytą laiką privalo raštu išreikšti sutikimą arba nesutikimą nuomotis socialinį būstą.
Pažymėtina, kad Įstatyme ir Apraše-1, Apraše-2 nebuvo / nėra imperatyviai nustatyta, jog asmuo privalo apžiūrėti siūlomą išsinuomoti socialinį būstą (be to, Savivaldybei nesuteikta teisė aiškinti įstatymus), todėl Savivaldybės šio tyrimo metu pateikti paaiškinimai dėl Pareiškėjos prievolės apžiūrėti jai siūlomą būstą (pažymos 6.11 ir 6.14 punktai) vertintini kritiškai ir nesukuria Pareiškėjai pareigos siūlomus būstus apžiūrėti;
17.3. VAĮ (pažymos 10.3 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 11.1 punktas), teismų praktika (pažymos 13.3 ir 13.4 punktai):
17.3.1. Skundo Savivaldybei pagrindinė dalis, susijusi su Savivaldybės pareigūnų galimai netinkama veikla socialinio būsto nuomos Pareiškėjai organizavimo klausimais (toliau vadinama – Skundo 1-a dalis: dėl pasiūlyto Būsto-2, Būsto-3 ir Būsto-4 netinkamos būklės, dėl socialinių būstų išnuomojimo trumpiau jų laukiantiems asmenims, dėl to, kad jau turėjo būti nupirkti 55 nauji būstai ir per daugiau nei 12 metų Pareiškėjai turėjo būti išnuomotas socialinis būstas, dėl neįgyvendinto neoficialaus pasiūlymo išsinuomoti Būstą ir kt.; pažymos 4.1.1–4.1.4 papunkčiai):
1) turėjo būti išnagrinėta ne to Savivaldybės padalinio (pareigūno), kurio veiksmai yra skundžiami (šiuo atveju atsakymo į Skundą nebūtų galėję pateikti Poskyris, Vedėja);
2) turėjo būti išnagrinėta administracinės procedūros tvarka ir vadovaujantis viešojo administravimo išsamumo principo reikalavimais, patikrinant Skunde nurodytas aplinkybes ir pateikiant motyvuotą išvadą (sprendimą), ar Savivaldybės pareigūnai organizuodami socialinių būstų siūlymo Pareiškėjai procedūras nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų, ar pagrįstai socialinis būstas Pareiškėjai neišnuomotas per daugiau nei 12-a metų. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų teisės aktų taikymo požiūriu Savivaldybė privalo veikti taip, kaip to prašo Pareiškėja;
17.3.2. kita Skundo dalis (vertintina kaip prašymai pateikti informaciją) – pvz., Pareiškėjos nuomonė, kad „turėjo būti nupirkti 55 nauji būstai“, bei klausimas, kiek „dar kartų po 12 metų reikės laukti, kad galėtum gauti tvarkingą vieno kambario būstą, pietinėje miesto dalyje ir 1–2 aukšte“ (toliau vadinama – Skundo 2-a dalis; pažymos 4.1.3 ir 4.1.5 papunkčiai) – turėjo būti išnagrinėta Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka ir vadovaujantis viešojo administravimo išsamumo principo reikalavimais, t. y., į Skundo 2-ą dalį turėjo būti atsakyta aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas šios Skundo dalies nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo remtasi vertinant šios skundo dalies turinį.
18. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai:
18.1. teikė Pareiškėjai siūlymus dėl socialinio būsto nuomos (dėl Būsto-1, Būsto-2, Būsto-3, Būsto-4 ir šio tyrimo metu dėl Būsto-5), tačiau Pareiškėja visų jų atsisakė, nors siūlomi būstai atitiko teisės aktuose nustatyta tvarka jos pateikus reikalavimus dėl socialinio būsto vietos, aukšto (pažymos 4.2.4 papunktis).
Pastebėtina, kad Būsto-2, Būsto-3 ir Būsto-4 (šio tyrimo metu – dėl Būsto-5) Pareiškėja atsisakė dėl jų būklės trūkumų (pažymos 4.1.1 papunktis ir 9.12 punktas), kurių dalis buvo fiksuota būstų priėmimo aktuose ir galimai nepašalinta iki atitinkamų siūlymų Pareiškėjai pateikimo: pvz., dėl Būsto-3 – priėmimo 2018-12-20 akte pažymėta, kad „tapetai apipaišyti“, „reikalinga dujinė“, 2018-12-27 pateiktas pasiūlymas išsinuomoti šį būstą Pareiškėjai (pažymos 9.8.3 papunktis), dėl Būsto-4 – priėmimo 2019-06-11 akte konstatuota, kad „Dujinė viryklė yra susidėvėjusi“, kitą dieną (2019-06-12) pateiktas pasiūlymas Pareiškėjai (pažymos 9.8.4 papunktis).
Pažymėtina, jog šio tyrimo metu ne tik kad nepateikti faktines aplinkybes patvirtinantys oficialūs Savivaldybės dokumentai dėl to, kad Pareiškėjai siūlyti būstai pasiūlymų jai pateikimo metu atitiko įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, priešingai, nemotyvuojant teisės aktų nuostatomis, paaiškinta, kad „Viryklių įsigijimo ir sumontavimo procedūra užtrunka, todėl siūlant laivą būstą, raštiškame pasiūlyme nurodoma apie tai, kad ketinama pakeisti viryklę“, „Kadangi langų keitimo procedūra užtrunka, siūlant būstą, raštiškame pasiūlyme nurodoma apie tai, kad langai bus pakeisti“ (pažymos 9.6 punktas), kad „Jei nespėjama pašalinti nedidelių, bet esminių trūkumų, jie nurodomi pasiūlyme ir yra aptariami būsto nuomos sutartyje“, „prieš teikiant siūlymą, sudarant sutartį su nuomininku yra atliekamas dalinis ar pilnas būsto paprastasis remontas“ (pažymos 6.8 ir 9.10 punktai).
Taigi, Savivaldybės pareigūnų teiginys, kad Pareiškėjai buvo siūlomi geros būklės ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus socialiniai būstai (pažymos 6.8 punktas), nėra pagrįsti oficialiais Savivaldybės dokumentais ir prieštarauja Savivaldybės pareigūnų nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat pastebėtina, kad Savivaldybės pareigūnų paaiškinimas, kad „Savivaldybės darbuotojai sistemingai atlieka Šiaulių miesto būsto fondo apžiūros procedūras“ (pažymos 9.4 punktas), nepagrįstas konkretaus teisės akto, kuriame būtų nustatyta šių Savivaldybės pareigūnų funkcijų, susijusių su kitų asmenų teisių įgyvendinimu, vykdymo tvarka, reikalavimais.
Taigi, Seimo kontrolierė neturi pagrindo abejoti Pareiškėjos susirūpinimo dėl jai siūlomų socialinių būstų netinkamos būklės pagrįstumu.
Manytina, kad nagrinėjamu atveju, Savivaldybės pareigūnams siūlant Pareiškėjai socialinius būstus, kurių būklės trūkumai dar nepašalinti, laisvai pasirenkant, kaip ir kada organizuoti laisvų socialinių būstų remontą, t. y., veikiant galimai įprasta, bet ne Savivaldybės kompetentingos institucijos nustatyta tvarka, nesilaikoma principo „galima tai, kas leista“, Įstatymo reikalavimų, įstatymo viršenybės, Savivaldybės veiklos skaidrumo, aiškumo, priimamų sprendimų teisėtumo principų reikalavimų, nepagrįstai sudaromos prielaidos pažeisti Pareiškėjos ir kitų asmenų, turinčių teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkantį socialinį būstą, teises ir teisėtus interesus;
18.2. neturėjo pareigos teikti oficialų rašytinį Savivaldybės pasiūlymą Pareiškėjai dėl Būsto nuomos, nes Būsto įsigijimo metu Pareiškėja dar nebuvo informavusi apie jos sutikimą / nesutikimą nuomotis Būstą-4 (pažymos 6.10 punktas);
18.3. Skundo 1-os dalies (dėl pasiūlyto Būsto-2, Būsto-3 ir Būsto-4 netinkamos būklės, dėl socialinių būstų išnuomojimo trumpiau jos laukiantiems asmenims, dėl to, kad jau turėjo būti nupirkti 55 nauji būstai ir per daugiau nei 12 metų Pareiškėjai turėjo būti išnuomotas socialinis būstas, dėl neįgyvendinto neoficialaus pasiūlymo išsinuomoti Būstą ir kt.) neišnagrinėjo nustatyta tvarka, t. y., Administracijos direktorius nepatikrino jame nurodytų galimai netinkamos Poskyrio veiklos aplinkybių (pvz., dėl to, kad „Yra žmonės, kurie butus (1 kambario) gavo stovintys eilėje po manęs“, žodžiu Pareiškėjai buvo pasiūlytas Būstas) ir nepateikė motyvuotų išvadų, ar Savivaldybės pareigūnai, organizuodami socialinių būstų siūlymo Pareiškėjai procedūras (taip pat ir dėl to, kad Pareiškėjai galimai žodžiu buvo pasiūlyta išsinuomoti Būstą, kuris vėliau buvo išnuomotas kitam asmeniui; šios aplinkybės Savivaldybės nebuvo įvertintos, paneigtos ir šio tyrimo metu), nepažeidė jos teisių ir teisėtų interesų, ar pagrįstai socialinis būstas Pareiškėjai neišnuomotas per daugiau nei 12-a metų. Be to, Savivaldybės pareigūnai, konstatuodami, kad „Jums buvo pasiūlyti apžiūrėti (nuomotis) gero stovio ir atitinkantys statybos bei specialių normų (Higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus, vieno kambario socialiniai būstai“ (pažymos 4.2.4 papunktis), ne tik Pareiškėjai, bet ir šio tyrimo metu Seimo kontrolierei nepateikė faktines aplinkybes dėl pasiūlytų Pareiškėjai socialinių būstų būklės atitikimo teisės aktų reikalavimams patvirtinančių dokumentų.
Pažymėtina, kad šiuo atveju Savivaldybės pareigūnai nepažeidė VAĮ 14 straipsnio 4 dalies reikalavimo nepersiųsti skundo nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, kurių veiksmai yra skundžiami, nes šiuo atveju Atsakymą pateikė ne Poskyris, o Administracijos direktorius (pažymos 4.2 punktas);
18.4. Skundo 2-os dalies (prašymo informuoti dėl 55 naujų socialinių būstų įsigijimo, be nurodymo, „kiek ir konkrečiai butų Savivaldybė nupirko kas metai (nuo 2016 m.)“, nes Skunde to iš tiesų nebuvo klausiama, kiek „dar kartų po 12 metų reikės laukti, kad galėtum gauti tvarkingą vieno kambario būstą, pietinėje miesto dalyje ir 1–2 aukšte“) neišnagrinėjo Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka ir vadovaujantis viešojo administravimo išsamumo principo reikalavimais, t. y., nepateikė išsamių ir motyvuotų paaiškinimų Skundo 2-oje dalyje nurodytais klausimais (pvz., kiek būstų iš 55 jau įsigyta, kada numatoma įsigyti likusius būstus, kokia tvarka remontuojami laisvi socialiniai būstai iki pasiūlymų juos išsinuomoti pateikimo, kaip užtikrinama, kad Pareiškėjai siūlomi socialiniai būstai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir pan.).
Pažymėtina, kad Savivaldybės pareigūnų nuomonė dėl Savivaldybės pareigūnų veiklos vertinimo bei atsakymai į Skundo klausimus buvo pateikti Seimo kontrolierės prašymu šio tyrimo metu (pažymos 6.4–6.6, 9.7 ir 9.11 punktai), todėl rekomendacijos šiais klausimais Savivaldybei neteiktinos.
19. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas (pažymos 17 ir 18 paragrafai) bei vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad Savivaldybės pareigūnų veikla socialinių būstų nuomos organizavimo klausimais neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl ši Pareiškėjos skundo dali pripažintina pagrįsta.
20. Kartu Seimo kontrolierė atkreipia:
20.1. Savivaldybės pareigūnų dėmesį į tai, kad;
20.1.1. jų teiginys, jog, „Vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklėmis, interesantai turi teisę užsiregistruoti į priėmimą pas specialistus, skyriaus ir (ar) poskyrio vedėjus ir t. t. Pareiškėja į Savivaldybės priimamąjį dėl konsultacijos ar išsamesnės informacijos pateikimo pas Poskyrio specialistę ir (ar) Poskyrio vedėją nesikreipė“ (pažymos 6.3 punktas), nepagrįstas nurodyto vidaus teisės akto konkrečiomis nuostatomis. Pastebėtina, kad Savivaldybės darbo tvarkos taisyklėse nenustatomos trečiųjų asmenų teisės ir pareigos (pažymos 11.6 punktas);
20.1.2. vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu (pažymos 10.6 punktas) bei atsižvelgus į Konstitucinio Teismo praktiką (pažymos 12 paragrafas), konstatuotina, kad:
20.1.2.1. valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe;
20.1.2.2. teisinio saugumo principas reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, jog nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai.
Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių;
20.1.2.3. galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus.
Apibendrinus šios pažymos 17 bei 18 paragrafų išvadas, manytina, kad, siekiant valstybės tarnybos skaidrumo, aiškumo bei užtikrinti pagarbą asmenų teisėtiems interesams ir teisėtiems lūkesčiams, teisės į socialinių būstų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, nuomą įgyvendinimą, yra tikslinga siūlyti savivaldybei pašalinti esamas teisinio reguliavimo spragas, reglamentuojant:
1) laisvų socialinių būstų būklės atitikimo teisės aktų reikalavimams įvertinimo tvarką, kartu nustatant, kokį konkrečiai būstą Savivaldybė laiko tinkamu gyventi ir kuriuos konkrečius statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus būstas turi atitikti, kad jis būtų pasiūlytas asmeniui išsinuomoti (pvz., ar atitinkančiu Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus yra laikomas būstas su atsilupusiais sienų tapetais, byrančiu tinku, nepritvirtintais klozetais, pasenusiomis viryklėmis, langais ir kt.), apibrėžiant su tuo susijusias sąvokas, terminus, faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentuose prieš pateikiant pasiūlymą dėl būsto nuomos tvarką ir kt.;
2) laisvų socialinių būstų remonto (iki siūlymo juos išsinuomoti pateikimo) organizavimo tvarką;
3) informacijos, faktines aplinkybes apie siūlomo išsinuomoti socialinio būsto būklės atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo asmeniui tvarką;
22.2. Pareiškėjos dėmesį į tai, kad kuo skubiau ji ateityje informuos Savivaldybę apie galimą nesutikimą su pateiktu pasiūlymu išsinuomoti konkretų socialinį būstą, tuo bus didesnė galimybė išvengti situacijos, kai Pareiškėjai nepasiūlomas jos reikalavimus atitinkantis kitas socialinis būstas.
Dėl socialinių būstų įsigijimo bei nuomos mokesčio
23. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme (toliau vadinama – SKĮ) nustatyta: Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos (12 straipsnio 1 ir 2 dalys), jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skunde (jo dalyje) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, skundo tyrimas nutraukiamas (17 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis).
Vadovaujantis SKĮ 12 straipsnio 2 dalimi bei 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi bei atsižvelgus į tai, kad:
– vadovaujantis TVĮ, Vietos savivaldos įstatymo bei LRV aprašu (galiojusiu iki 2019-12-18, t. y., laikotarpiu, susijusiu su skunde Seimo kontrolierei ir Skunde aprašytomis Savivaldybės veiklos aplinkybėmis), nustatyta, kad savivaldybių turtą (šiuo atveju – Savivaldybės įsigytus socialinius būstus) valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos, savivaldybės taryba tvirtina sprendimą pirkti nekilnojamąjį daiktą (šiuo atveju – Savivaldybės socialinį būstą) savivaldybės nuosavybėn, taigi, apsisprendžia ir dėl Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumo, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas, prižiūri Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba (pažymos 10.1, 10.4 punktai 11.2.3 papunktis);
– vadovaujantis Įstatymo-1 21 straipsniu Savivaldybės taryba nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį, prireikus, sprendžia dėl socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo (pažymos 10.2.2.2 papunktis);
– šio tyrimo metu gautais duomenimis, Pareiškėja į Savivaldybę raštu dėl galimai netinkamo lėšų būstams įsigyti panaudojimo, socialinių būstų nuomos dydžio nesikreipė (pažymos 6.7 ir 6.9 punktai), taigi, nėra oficialių duomenų apie Savivaldybės pareigūnų šiais klausimais atliktus / neatliktus veiksmus, kurie būtų galėję pažeisti Pareiškėjos teises į gerą viešąjį administravimą (dėl šių skunde nurodytų aplinkybių nėra SKĮ nustatyta tvarka šio tyrimo metu vertintinų Savivaldybės pareigūnų veiksmų), –
konstatuotina, kad šios Pareiškėjos skundo dalies tyrimas nutrauktinas.
Be to, pažymėtina, kad Seimo kontrolierės prašymu Savivaldybė bei SADM šio tyrimo metu pateikė išsamią informaciją, paaiškinimus pirmiau nurodytais klausimais (pažymos 6.7, 6.9, 6.13, 7.3 ir 9.1–9.3 punktai).
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
24. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia X skundo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiklos (neveikimo) dalį socialinių būstų nuomos organizavimo klausimais pripažinti pagrįsta.
25. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžia X skundo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiklos (neveikimo) dalies socialinių būstų įsigijimo bei nuomos mokesčio klausimais tyrimą nutraukti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:
26.1. siekiant valstybės tarnybos skaidrumo, aiškumo bei užtikrinti pagarbą asmenų teisėtiems interesams ir teisėtiems lūkesčiams, teisės į socialinių būstų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, nuomą įgyvendinimą, atsižvelgiant į šioje pažymoje pateiktas išvadas inicijuoti teisinio reglamentavimo spragų pašalinimą, nustatant laisvų socialinių būstų būklės atitikimo teisės aktų reikalavimams įvertinimo tvarką, laisvų socialinių būstų remonto (iki siūlymo juos išsinuomoti pateikimo) organizavimo tvarką, informacijos, faktines aplinkybes apie siūlomo išsinuomoti socialinio būsto būklės atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo asmeniui tvarką;
26.2. informuoti, kokių vidaus administravimo priemonių buvo imtasi, kad ateityje Savivaldybės atsakymai į asmenų skundus, prašymus būtų nagrinėjami patikrinant juose nurodytas aplinkybes, pateikiant motyvuotas išvadas ir atsakymus į visus klausimus.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė