PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ROKIŠKIO PSICHIATRIJOS LIGONINĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-764
Data 2021-02-11
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ROKIŠKIO PSICHIATRIJOS LIGONINĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X skundą dėl Rokiškio psichiatrijos ligoninės (toliau vadinama – Ligoninė) administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai ribojant Pareiškėjo galimybę naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu bei neišsiunčiant jo laiškų.

 

  1. Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:

2.1. „Telefono neduoda nuo 2020 balandžio 24 d., mano užsakytas planas […] mėnesiui galioja iki 2020 gegužės 7 d., tai 14 d. galimas sąskaitos 4,89 ct praradimas […] reali žala man materiali […]. […]. Šiai dienai nėra grąžintas telefonas“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „[…]. Dėl laiškų vogimo [Ligoninės] administracijai ar [Ligoninės] direktoriui raštų neperdavimo ir manipuliacijų […]. […]. Dingo […] Panevėžio apylinkės teismui Rokiškio rūmams neregistruotas laiškas, išsiųstas 2020-04-23 […]. […].“

2.3. „2020-04-29 d. […] norėjau paduoti […] laišką, išsiųsti Vilniaus teismo psichiatrijai […], bet soc. darbuotoja L. K. sako [nuneš] vedėjui (J.), ar leidžia siųsti […]. […] K. atnešė voką, pasakė vedėjas J. neleidžia siųsti […].“

2.4. „[…] jau dingo trys [laiškai] Akreditavimo tarnybai po balandžio 1 d., Seimo kontrolieriams ir Prezidentūrai. Tai tokia situacija šiai dienai. […].“

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: „[…] išreikalauti žalą ir paprašyti […] pervesti susidariusią tyčinę man padarytą finansinę-materialinę žalą“.

 

  1. Kartu su skundu, be kita ko, pateikta:

4.1. Pareiškėjo 2020-04-27 kreipimasis, adresuotas Ligoninės direktoriui (kopija); jame Pareiškėjas nurodo probleminius klausimus, susijusius su ribojimu naudotis jo mobiliuoju telefonu;

4.2. Pareiškėjo 2020-05-21 kreipimasis, adresuotas Ligoninės Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus ir Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjui M. J. (kopija); jame Pareiškėjas pakartotinai nurodo probleminius klausimus, susijusius su ribojimu naudotis jo mobiliuoju telefonu.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Ligoninės administraciją, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

 

  1. Iš Ligoninės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

6.1. Dėl pažymos 2.1 punkte aprašytų Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių: „Nurodytu laikotarpiu Pareiškėjui naudotis telefonu nebuvo uždrausta. Pareiškėjas galėjo, gali ir šiuo metu naudojasi asmeniniu telefonu, vadovaujantis galiojančiomis […] skyriaus vidaus tvarkos taisyklėmis (Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklės Nr. 58 […], patvirtintos 2020-05-14 direktoriaus įsakymu Nr. 29).

Ar Pareiškėjas naudojosi telefonu, o jei nesinaudojo – kodėl nesinaudojo, atsakyti negalime, nes Ligoninė tokios informacijos nekaupia ir nesaugo. Fiksuojami tik paciento turimi daiktai bei multidisciplininės komandos paskirti apribojimai naudotis telefonu, jei pacientas pažeidžia skyriaus vidaus tvarkos taisykles. Pagal šių taisyklių [15.5] punktą, ligoniams draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu nakties metu, todėl telefonai išduodami jų prašantiems ligoniams nuo 8:30 val., o surenkami iki 20:00 val., jei nėra paskirtų ir ligos istorijoje aprašytų apribojimų.

Pažymėtina, kad telefonai išduodami tik pačiam ligoniui prašant, kadangi daugelis ligonių nenori telefonų laikyti savo palatoje (kad kiti ligoniai neprašinėtų, nesugadintų ar dėl kitų priežasčių), ir prašo išduoti telefonus tik pokalbio su artimaisiais trukmei. Personalas tokius prašymus įvykdo, kai tik atsilaisvina nuo tuo metu atliekamų savo pareigų (po vaistų dalijimo, maisto dalijimo, medicininių procedūrų ir pan.). Ligonis turi kreiptis į personalą pats. Pagal tų pačių taisyklių 11 priedo 1.9 punktą: „telefoną įjungia, išjungia, pakrauna, SIM korteles keičia, PIN kodus veda, telefono sąskaitas papildo patys ligoniai“, o pagal 1.10 punktą: „ligoniai nebus vežami iš ligoninės į parduotuves ar ryšio tiekėjų salonus, kad įsigytų telefonus, SIM korteles, sąskaitos papildymus ar sudarytų ryšio naudojimo sutartis. Tuo turės pasirūpinti ligonių artimieji, globėjai arba ligonis turės pasinaudoti kitais leistinais būdais, neišvykstant iš skyriaus“. Todėl tai yra [Pareiškėjo] teisė ir pareiga pasirūpinti laiku pratęsti, papildyti savo išankstinio apmokėjimo sąskaitą tokiu pat būdu, kaip tą darė iki tariamo jo teisių pažeidimo, ar pasinaudoti kitais būdais – per savo artimuosius, draugus, Ligoninės parduotuvę ar pan.), ar įsigyti abonentą.

Su galiojančiomis ir ankstesnėmis vidaus tvarkos taisyklėmis Pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Pagal ligonio pageidavimą, jis visada gali susipažinti su vidaus tvarkos taisyklėmis pakartotinai.“

6.2. Dėl pažymos 2.2, 2.3, 2.4 punktuose aprašytų Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių: Pareiškėjo „skundai dėl tariamo laiškų vogimo, cenzūravimo, atsisakymo išsiųsti, tarpininkaujant Seimo kontrolierių įstaigai, tirti tris kartus ir nė karto nepasitvirtino. Atsakymai [Pareiškėjui] ir Seimo kontrolierių įstaigai išsiųsti:

1) [2020-03-05] (į 2020-02-12 raštą Nr. 4D-2020/1-141/3D-398);

2) 2020-04-10 (į 2020-04-10 raštą Nr. 4D-2020/1-275/3D-653);

3) [2020-08-05] (į 2020-07-23 raštą Nr. 4D-2020/1-946;952/3D-2016).

Ligonių skundai Ligoninės administracijai nagrinėjami vadovaujantis:

1) Pacientų ir jų atstovų skundų bei prašymų nagrinėjimas procedūra, Nr. P-14.01.04-4, patvirtinta 2019-01-30 Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. 19, kuri yra sudėtinė vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9001:2015/LST EN ISO 9001:2015 standarto reikalavimus, dalis.

2) Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklėmis Nr. 58, patvirtintomis 2020-05-14 direktoriaus įsakymu Nr. 29.

Ligoninės Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo registre [pažymos 4.1 ir 4.2  punktai] Pareiškėjo nurodytų skundų užregistruota nėra. Ligoninės administracija jokių skundų iš Pareiškėjo ar jo artimųjų negavo, nors Pareiškėjas turi daug galimybių ir būdų juos pateikti Ligoninės administracijai:

1) kreiptis žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, paprastu ar registruotu paštu tiesiogiai ar per tarpininkus į skyriaus administraciją;

2) kreiptis žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, paprastu ar registruotu paštu tiesiogiai ar per tarpininkus į skyriaus socialinį darbuotoją;

3) kreiptis žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, paprastu ar registruotu paštu tiesiogiai ar per tarpininkus tiesiai į Ligoninės administraciją.

[…] Faktas, kad Pareiškėjas į Seimo kontrolierių įstaigą kreipiasi 4-ą kartą, prieštarauja Pareiškėjo teiginiams, kad laiškai neišsiunčiami.“

6.3. „Pareiškėjo laiškai iš Ligoninės skyriaus siunčiami vadovaujantis Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklių Nr. 58 14.2 punktu: „pacientas gali siųsti ir gauti privačius bei viešus pareiškimus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti skyriaus personalo skaitomi ir cenzūruojami. Gautus laiškus apsaugos darbuotojas atplėšia paciento akivaizdoje ir patikrina, ar nėra draudžiamų daiktų. Pacientai laiškus išsiuntimui perduoda socialiniams darbuotojams. Laiškai išsiunčiami kiekvieną darbo dieną, registruoti laiškai –  kiekvieno mėnesio l ir 15 dienomis (jeigu nurodytos dienos sutampa su ne darbo diena, tai išsiunčiama sekančią darbo dieną). Siuntinių iš pašto pristatymo paslaugos Ligoninė neteikia“. Analogiška tvarka numatyta ir kitų skyrių vidaus tvarkos taisyklėse.

Ligoninė netikrina ir neskirsto ligonių laiškų pagal jų adresatą – ar tai būtų laiškai, skirti privatiems asmenims, ar valdžios institucijoms, ar kt. Laiškai nėra skaičiuojami, registruojami pagal adresatą. Registruojami tik registruotu paštu siunčiami laiškai (pašte), registracijos kvitą atiduodant pačiam ligoniui (jei jis veiksnus). Paprasti ir registruoti laiškai, kurie adresuoti asmeniškai pačiam ligoniui, taip pat nėra registruojami pagal adresatą, pristatomi ir įteikiami Lietuvos pašto kurjerių tiesiai pačiam pacientui į rankas. Ligoninė fiksuoja tik neveiksnių pacientų, kurių institucinė globa pavesta Ligoninei, išsiunčiamą dokumentaciją, o Pareiškėjas yra veiksnus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, negalime atsakyti, kam, kiek ir kokių laiškų Pareiškėjas išsiuntė, nes mes to niekaip nefiksuojame. […].“

6.4. „Pareiškėjas Ligoninėje priverstinai gydomas jau trečią kartą […] vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 ir 2018-10-25 nutartimis [baudžiamojoje byloje Nr. M1-2628-1078/2018], [kuriomis] pripažintas kaltu pagal 178.2 straipsnį, dėl <…>, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skirtas priverstinis gydymas Ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. […].

Pareiškėjas [Ligoninėje] hospitalizuotas 2018-10-26 20:25, vadovaujantis 2018-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo „Patvarkymu dėl nutarties vykdymo“ bei įsiteisėjusia 2018-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi [baudžiamojoje byloje Nr. M1-2628-1078/2018], kuria […] paskiriama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. […]. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, Pareiškėjas guldymo dieną pasirašytinai supažindintas su ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir su skyriaus, į kurį buvo guldomas, vidaus tvarkos taisyklėmis […].“

6.5. „Kadangi, gydantis bendro stebėjimo sąlygomis, [Pareiškėjo] psichinė būsena buvo nestabili, netinkamai elgėsi – atiminėjo kitų pacientų maistą, telefonus, konfliktavo su kitais pacientais ir medicinos personalu, dezorganizavo skyriaus darbą, nesugebėjo laikytis skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-07-31 nutartimi [baudžiamojoje byloje Nr. T-837-504/2019] priverstinio gydymo bendro stebėjimo sąlygos pakeistos į priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei to paties teismo vėlesnėmis nutartimis [Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-02-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-140-504/2020, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-08-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-872-762/2020] gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas.“

6.6. „Atkreipiame dėmesį į tai, kad Pareiškėjas serga <…>. Šiuo metu <…>, kurie įtakoja <…> elgesį, paranojinį įvykių, pasakymų interpretavimą, todėl papildomas siūlymas ir skatinimas pasinaudoti pagal įstatymą ligoniui priklausančiomis juridinėmis paslaugomis tik dar labiau skatintų Pareiškėją elgtis neadekvačiai, sustiprintų ligos simptomus, apsunkintų gydymo ir adaptacijos procesą. Ligonis žino apie savo teises […]. […].“

6.7. „Šiuo metu Pareiškėjui jokie ribojimai netaikomi. […].“

6.8. Gydymo stacionare ligos istorijos D priede (kopija), be kita ko, nurodyta:

„Aš, [Pareiškėjas], […] patvirtinu, kad: 1. Man paaiškintos tyrimų bei gydymo metodikų ypatybės bei galimos gydymo alternatyvos. Sutinku su pateiktu diagnostikos ir gydymo planu. […] [2018-10-26, Pareiškėjo parašas].

6.9. Paciento „supažindinime su vidaus tvarkos taisyklėmis Nr. 54 (kopija), be kita ko, nurodyta:

„Esu supažindintas su: 1. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2013-02-20 direktoriaus įsakymu Nr. 5; 2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės IV bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklėmis Nr. 54, patvirtintomis 2017-02-28 d. direktoriaus įsakymu Nr. 10. Susipažinau ir privalau jų laikytis: [2018-10-26, Pareiškėjo parašas].“

6.10. Paciento (paciento atstovo) informavimo lape (ligos istorija Nr. 120) (kopija), be kita ko, nurodyta:

„Aš, [Pareiškėjas], […] susipažinau su VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis Nr. 56 [2019-09-09, Pareiškėjo parašas], […] susipažinau su BSSPS skyriaus vidaus tvarkos taisyklėmis Nr. 58 [2020-05-14, Pareiškėjo parašas].

[…] Man paaiškintos tyrimų bei gydymo metodikų ypatybės bei galimos
gydymo alternatyvos. Sutinku su pateiktu diagnostikos ir gydymo planu [2019-09-09, Pareiškėjo parašas]. […].“

6.11. „Susipažinimo su naudojimosi asmeniniu telefonu (kompiuteriu) tvarka patvirtinime“ (kopija), be kita ko, nurodyta:

„Aš, [Pareiškėjas], susipažinęs su asmeninio telefono naudojimo skyriuje tvarka, pasižadu jos laikytis kartu su visais man nustatytais naudojimosi telefonu apribojimais ir prašau leisti naudotis savo asmeniniu telefonu: […].

Sutinku priimti visą riziką ir atsakomybę, susijusią su telefono, SIM kortelės (-ių), jų PIN kodų, pakrovėjo praradimu, sugadinimu, netinkamu panaudojimu bei už skambinimą patirtas išlaidas telefono, SIM kortelės (-ių) ir pakrovėjo laikymo skyriuje metu, nepriklausomai nuo konkrečios jų buvimo skyriuje vietos. [2019-05-24, Pareiškėjo parašas]. […].“

 

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. 7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

7.1. Įstatymai:

7.1.1. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:

192 straipsnis – „1. Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė žmogaus teisių institucija. 2. Skatindami pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms bei bendradarbiaudami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, pilietine visuomene, socialiniais partneriais, tarptautinėmis organizacijomis žmogaus teisių ir laisvių klausimais, Seimo kontrolieriai atlieka šias funkcijas: 1) atlieka žmogaus teisių stebėseną Lietuvoje ir rengia žmogaus teisių padėties ataskaitas; […] 4) teikia siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogaus teisių klausimais; 5) siekia nacionalinių teisės aktų suderinimo su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje; 6) inicijuoja tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų.“

7.1.2. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta:

3 straipsnis – „[…] 3. Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. […]. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas […] pagarboje.“

23 straipsnis – „1. Pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. […]. 6. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Skundai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nagrinėjami neatlygintinai.“

7.1.3. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme (aktuali redakcija) nustatyta:

3 straipsnis – „Psichikos sveikatos priežiūra vykdoma vadovaujantis šiais principais: 1) atitikties asmens ir psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento poreikiams; šis principas reiškia, kad asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos atsižvelgiant į biologinius, psichologinius ir socialinius paciento poreikius; […] 3) psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisių apsaugos; šis principas reiškia, kad asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tokiomis sąlygomis, kuriomis mažiausiai varžomos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų galimybės įgyvendinti savo teises ir tenkinti savo poreikius; […].“

8 straipsnio 1 dalis – „Jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę: 1) […], naudotis interneto prieiga, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis; […] 3) siųsti ir gauti privačius ar viešus pareiškimus, skundus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ir cenzūruojami; […].“

7.1.4. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme (redakcijoje, galiojusioje nuo 2005-07-16 iki 2019-05-01) buvo reglamentuojama:

27 straipsnis – „Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.“

30 straipsnis – „Priverstinai hospitalizuojamas ligonis turi pasirašyti, jog yra psichiatrijos įstaigos administracijos informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje. Jeigu ligonis atsisako arba nesugeba pasirašyti, tai jo informavimą apie priverstinį hospitalizavimą raštu patvirtinta du liudininkai, kurie gali būti ir psichiatrijos įstaigos darbuotojai, tačiau ne psichiatrai.“

36 straipsnis – „Dėl psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sprendžia teismas, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.“

7.2. Kiti teisės aktai:

7.2.1. Ligoninės direktoriaus  2019-08-27 įsakymu Nr. 60 patvirtintose Viešosios ligoninės Rokiškio psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse Nr. 56 reglamentuojama:

16 punktas – „Hospitalizuoti pacientai turi teisę: 16.1. Bendrauti su kitais asmenimis (tarp jų ir su kitais pacientais). […] 16.3.Siųsti bei gauti privačius bei viešus pareiškimus, skundus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ar cenzūruojami. […] 16.11. Teisę į informaciją, privataus gyvenimo neliečiamumą ir konfidencialumą.“

7.2.2. Ligoninės  direktoriaus 2020-05-14 įsakymu Nr. 29 patvirtintose Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkose taisyklėse Nr. 58 reglamentuojama:

5 punktas – „Pacientai į skyrių hospitalizuojami pateikus teismo nutartį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“

10 punktas – „Skyriuje pacientas pasirašytinai supažindinamas su ligoninės ir skyriaus vidaus tvarkos taisyklėmis […]. Raštu patvirtina, kad susipažino su naudojimosi asmeniniu telefonu tvarka […].“

13 punktas – „Pacientų pareigos: […] 13.10. laikytis skyriaus vidaus tvarkos taisyklių.“

14 punktas – „Pacientų teisės: […] 14.2. pacientas gali siųsti ir gauti privačius bei viešus pareiškimus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti skyriaus personalo skaitomi ir cenzūruojami. Gautus laiškus apsaugos darbuotojas atplėšia paciento akivaizdoje ir patikrina, ar nėra draudžiamų daiktų. Pacientai laiškus išsiuntimui perduoda socialiniams darbuotojams. Laiškai išsiunčiami kiekvieną darbo dieną, registruoti laiškai – kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dienomis (jeigu nurodytos dienos sutampa su ne darbo diena, tai išsiunčiama sekančią darbo dieną). Siuntinių iš pašto pristatymo paslaugos ligoninė neteikia. […] 14.17. pacientas gali teikti pasiūlymus, juos įrašydamas į pageidavimų ir pasiūlymų knygą; […].“

15 punktas – „Pacientų teisių apribojimai: […] 15.5. pacientams draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu nakties metu (telefonai surenkami kiekvieną dieną 20.00 val., grąžinami – 08:30), skambinti, be pagrindo, į specialias tarnybas, be reikalo trukdyti darbuotojų darbą ar kitų pacientų ramybę. […].“

22 punktas – „Pacientas gali raštu pateikti skundą skyriaus vedėjui. Problemos neišsprendus gali pateikti skundą ligoninės administracijai.“

Priedas Nr. 11. Naudojimosi asmeniniu telefonu tvarka

1.9 punktas – „Telefoną įjungia, išjungia, pakrauna, SIM korteles keičia, PIN kodus veda, telefono sąskaitas papildo patys pacientai.“

1.10 punktas – „Pacientai nebus vežami iš ligoninės į parduotuves ar ryšio tiekėjų salonus, kad įsigytų telefonus, SIM korteles, sąskaitos papildymus ar sudarytų ryšio naudojimo sutartis. Tuo turės pasirūpinti ligonių artimieji, globėjai arba ligonis turės pasinaudoti kitais leistinais būdais, neišvykstant iš skyriaus“.

 

Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

8.1. 2000-05-08 nutarime, be kita ko, yra konstatuota:

„[…] visuotinai pripažinta, kad žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos esant būtinybei ir tik įstatymu nustačius tvarką bei ribas. Tokia pat prasmė išreikšta ir Konstitucijos 28 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. […]“;

8.2. 2001-07-12 nutarime, be kita ko, konstatuota:

„[…]. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, […]. […]“;

8.3. 2004-12-13 nutarime, be kita ko, konstatuota:

„[…] Asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija. Šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo. […].“

 

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolieriui dėl Ligoninės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai ribojant Pareiškėjo galimybę naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu bei neišsiunčiant jo laiškų.

Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių paaiškinimo Seimo kontrolierius kreipėsi į Ligoninės administraciją.

 

  1. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2005-07-16 iki 2019-05-01, 27 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta, tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Dėl psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sprendžia teismas, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 36 straipsnis). Atitinkamai, to paties teisės akto 30 straipsnyje buvo nustatyta, kad priverstinai hospitalizuojamas ligonis turi pasirašyti, jog yra psichiatrijos įstaigos administracijos informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra pabrėžęs, jog „[…] žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos esant būtinybei ir tik įstatymu nustačius tvarką bei ribas“ (pažymos 8.1 punktas).

Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:

10.1. Pareiškėjas šiuo metu gydomas Ligoninėje trečią kartą, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-2628-1078/2018, kuria Pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178.2 straipsnį ir <…> atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant priverstinį gydymą Ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo
2018-10-25 patvarkymu dėl nutarties vykdymo;

10.2. remiantis Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktais Ligoninės administracijos paaiškinimais (dokumentais), Pareiškėjas jo hospitalizavimo dieną (2018-10-26) pasirašytinai supažindintas su tuo metu galiojusiomis Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir su skyriaus, į kurį buvo guldomas, vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat su tyrimų bei gydymo metodikų ypatybėmis bei galimomis gydymo alternatyvomis, kaip tai buvo reglamentuojama Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 30 straipsnyje (pažymos 6.4, 6.8, 6.9 punktai);

10.3. pagal tyrimo metu Seimo kontrolieriui Ligoninės administracijos pateiktą informaciją, Pareiškėją gydant Ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis jo psichinė būsena buvo nestabili, elgesys netinkamas, Pareiškėjas nesilaikė Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių. Vadovaujantis Rokiškio psichiatrijos ligoninės sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklių Nr. 58 (toliau vadinama – Taisyklės Nr. 58) 5 punkto nuostatomis, pacientai į sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių hospitalizuojami pateikus teismo nutartį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninės administracija su prašymu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, šis teismas 2019-07-31 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-837-504/2019 Pareiškėjo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygos pakeitė į priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. To paties teismo vėlesnėmis nutartimis (Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-02-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-140-504/2020, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-08-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-872-762/2020) Pareiškėjo gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas (pažymos 6.5 punktas);

10.4. vadovaujantis Taisyklių Nr. 58 10 punkto nuostatomis, Ligoninės sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje pacientas turi būti pasirašytinai supažindintas su Ligoninės ir šio skyriaus vidaus tvarkos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su Rokiškio psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis Nr. 56 (toliau vadinama – Taisyklės 56), Taisyklėmis Nr. 58, taip pat su tyrimų bei gydymo metodikų ypatybėmis bei galimomis gydymo alternatyvomis (pažymos 6.10 punktas).

 

  1. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį, taip pat turi teisę būti prižiūrimas pagarboje.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojami pagrindiniai principai, kuriais turi būti vadovaujamasi vykdant psichikos sveikatos priežiūrą, vieni jų – atitikties asmens ir psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento poreikiams principas, reiškiantis, kad asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos atsižvelgiant į biologinius, psichologinius ir socialinius paciento poreikius, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisių apsaugos principas, reiškiantis, kad asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tokiomis sąlygomis, kuriomis mažiausiai varžomos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų galimybės įgyvendinti savo teises ir tenkinti savo poreikius, ir kt.

Remiantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintomis teisės normomis, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę naudotis telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat siųsti ir gauti privačius ar viešus pareiškimus, skundus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ir cenzūruojami.

Taisyklių Nr. 56 16.1, 16.3 ir 16.11 punktuose taip pat reglamentuojama, kad hospitalizuoti pacientai turi teisę bendrauti su kitais asmenimis (tarp jų, ir su kitais pacientais), siųsti bei gauti privačius bei viešus pareiškimus, skundus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ar cenzūruojami, taip pat teisę į informaciją, privataus gyvenimo neliečiamumą ir konfidencialumą.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat yra akcentavęs, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei […]“ (pažymos 8.2 punktas).

 

  1. Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolieriui, kad Ligoninės administracija nuo 2020-04-24 galimai neduoda jam mobiliojo telefono ir kad minėtas telefonas „šiai dienai nėra grąžintas“ (pažymos 2.1 punktas).

Kas sietina su Pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl Ligoninės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai ribojant Pareiškėjo galimybę naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu, iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:

12.1. kaip jau buvo nurodyta šioje pažymoje, pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas teisės normas, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę naudotis telefonu. Vadovaujantis Taisyklių Nr. 58 15.5 punktu, pacientams draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu nakties metu (telefonai surenkami kiekvieną dieną 20.00 val., grąžinami – 08:30), skambinti, be pagrindo, į specialias tarnybas, be reikalo trukdyti darbuotojų darbą ar kitų pacientų ramybę. Pagal Taisyklių Nr. 58 priedo – Naudojimosi asmeniniu telefonu tvarkos Nr. 11 – 1.9, 1.10 punktų nuostatas, telefoną įjungia, išjungia, pakrauna, SIM korteles keičia, PIN kodus veda, telefono sąskaitas papildo patys pacientai; pacientai nėra vežami iš Ligoninės į parduotuves ar ryšio tiekėjų salonus, kad įsigytų telefonus, SIM korteles, sąskaitos papildymus ar sudarytų ryšio naudojimo sutartis. Tuo turi pasirūpinti ligonių artimieji, globėjai arba ligonis turi pasinaudoti kitais leistinais būdais, neišvykstant iš skyriaus. Remiantis Taisyklių Nr. 58 10 punkto nuostatomis, pacientas turi raštu patvirtinti, kad susipažino su naudojimosi asmeniniu telefonu tvarka.

Kaip nustatyta pagal tyrimo metu Seimo kontrolieriui Ligoninės administracijos pateiktą informaciją (dokumentus), Pareiškėjas 2019-05-24 buvo pasirašytinai supažindintas su Taisyklėse Nr. 58 įtvirtinta naudojimosi asmeniniu telefonu (kompiuteriu) tvarka, kartu Pareiškėjui pasižadant minėtos tvarkos laikytis ir jam prašant leisti naudotis savo asmeniniu
telefonu. Pareiškėjas taip pat sutiko prisiimti visą riziką ir atsakomybę, susijusią su telefono, SIM kortelės (-ių), jų PIN kodų, įkroviklių praradimu, sugadinimu, netinkamu panaudojimu bei už skambinimą patirtas išlaidas telefono, SIM kortelės (-ių) ir įkroviklio laikymo skyriuje metu, nepriklausomai nuo konkrečios jų buvimo skyriuje vietos (pažymos 6.11 punktas). Tyrimo metu pateiktuose paaiškinimo raštuose Ligoninės administracija taip pat akcentavo, kad Pareiškėjo teisė ir pareiga yra pasirūpinti laiku pratęsti, papildyti savo išankstinio apmokėjimo sąskaitą (pasinaudojant Ligoninės parduotuvės teikiamomis paslaugomis, įsigyjant abonementą) arba pasinaudojant kitais būdais, paprašant artimųjų, draugų pagalbos (pažymos 6.1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, Pareiškėjui yra (turėtų būti) žinoma naudojimosi asmeniniu telefonu tvarka bei su tuo susijusios pacientų pareigos. Akcentuotina, kad Taisyklių Nr. 58 13.10 punkte kaip viena iš pacientų pareigų numatyta pareiga laikytis skyriaus vidaus tvarkos taisyklių. Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje taip pat yra pažymėjęs, jog „Asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija. Šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo“ (pažymos 8.3 punktas). Atitinkamai, siekiant išvengti panašaus pobūdžio probleminių situacijų ateityje, Ligoninės administracijai tikslinga pakartotinai pasirašytinai supažindinti Pareiškėją (priminti) su pacientų naudojimosi asmeniniu telefonu Ligoninėje tvarka.

12.2. Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktame informaciniame rašte Ligoninės administracija paaiškino, kad Pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2020-04-24 iki šiol) Pareiškėjui nebuvo (nėra) uždrausta naudotis telefonu. Ligoninės administracija taip pat pažymėjo, kad „Pareiškėjas galėjo, gali ir šiuo metu naudojasi asmeniniu telefonu“, vadovaujantis Taisyklėmis Nr. 58, jam jokie apribojimai (taip pat ir tie, kurie susiję su naudojimusi telefonu) nėra taikomi (pažymos 6.8 punktas). Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimo raštuose Ligoninės administracija taip pat pranešė, kad negali pateikti informacijos, ar Pareiškėjas naudojosi telefonu, o jeigu nesinaudojo – dėl kokių priežasčių, kadangi Ligoninė tokios informacijos nekaupia ir nesaugo. Ligoninės administracija taip pat pažymėjo, kad telefonai išduodami tik pačiam pacientui prašant, pacientas turi pats kreiptis į Ligoninės personalą, kadangi „daugelis ligonių nenori telefonų laikyti savo palatoje (kad kiti ligoniai neprašinėtų, nesugadintų ar dėl kitų priežasčių), ir prašo išduoti telefonus tik pokalbio su artimaisiais trukmei“. Ligoninės administracijos teigimu, personalas tokius prašymus įvykdo, kai tik atsilaisvina nuo tuo metu atliekamų savo pareigų (po vaistų dalijimo, maisto dalijimo, medicininių procedūrų ir pan.) (pažymos 6.1 punktas).

12.3. Seimo kontrolierius taip pat pažymi, kad Pareiškėjas kartu su skundu Seimo kontrolieriui pateikė 2020-04-27 kreipimąsi, adresuotą Ligoninės direktoriui, ir 2020-05-21 kreipimąsi, adresuotą Ligoninės Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus ir Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjui. Minėtuose kreipimosi raštuose Pareiškėjas nurodo probleminius klausimus dėl jo teisės naudotis mobiliuoju telefonu ribojimo (pažymos 4.1 ir 4.2 punktai).

Remiantis Ligoninės administracijos tyrimo metu pateikta informacija, Ligoninės Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo registre Pareiškėjo 2020-04-27 ir 2020-05-21 kreipimosi raštų nėra užregistruota. Ligoninės administracija taip pat pažymėjo, kad jokių skundų iš Pareiškėjo arba jo artimųjų nėra gavusi ir kad Pareiškėjas, norėdamas pateikti skundą Ligoninės administracijai, gali padaryti numatytais būdais (pažymos 6.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie Ligoninėje gautus Pareiškėjo 2020-04-27 ir 2020-05-21 kreipimosi raštus nėra, Seimo kontrolierius pirmiau nurodytų aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 6 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Skundai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nagrinėjami neatlygintinai. Taisyklių Nr. 58 22 punkte taip pat numatyta, kad pacientas gali raštu pateikti skundą skyriaus vedėjui. Problemos neišsprendus gali pateikti skundą Ligoninės administracijai. Taigi, jeigu Pareiškėjas mano, kad Ligoninėje yra galimai pažeidžiamos tam tikros jo (kaip paciento teisės), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Taisyklių Nr. 58 nustatyta tvarka ir terminais jis gali skundu kreiptis į Ligoninę. Atitinkamai, siekiant išvengti panašaus pobūdžio probleminių situacijų ateityje, Ligoninės administracijai tikslinga pakartotinai pasirašytinai supažindinti Pareiškėją (priminti) su pacientų skundų (prašymų) nagrinėjimo Ligoninėje tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Ligoninės administracijos darbuotojų veiksmais (neveikimu), galimai ribojant Pareiškėjo galimybę naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu, tyrimo metu nebuvo patvirtintos. Konstatuoti, kad Ligoninės administracija riboja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtiną paciento (Pareiškėjo) teisę naudotis asmeniniu telefonu ir pažeidžia pirmiau minėtus atitikties asmens ir psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento poreikiams, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisių apsaugos principus, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, nėra pagrindo.

 

  1. Pareiškėjas taip pat skundėsi Seimo kontrolieriui, kad Ligoninės administracija galimai neišsiunčia jo laiškų (įtraukiant ir laiškus, adresuotus Seimo kontrolieriui) (pažymos 2.2–2.4 punktai).

Kas sietina su Pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl Ligoninės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai neišsiunčiant jo laiškų, pagal tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktą informaciją (dokumentus) nustatyta:

13.1. kaip jau rašyta šioje pažymoje, pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisės normas, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę siųsti ir gauti privačius ar viešus pareiškimus, skundus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ir cenzūruojami. Taisyklių Nr. 58 14.2 punkte kaip viena iš pacientų teisių įtvirtinta, kad pacientas gali siųsti ir gauti privačius bei viešus pareiškimus, prašymus, laiškus, kurie neturi būti skyriaus personalo skaitomi ir cenzūruojami. Gautus laiškus apsaugos darbuotojas atplėšia paciento akivaizdoje ir patikrina, ar nėra draudžiamų daiktų. Pacientai laiškus išsiuntimui perduoda socialiniams darbuotojams. Laiškai išsiunčiami kiekvieną darbo dieną, registruoti laiškai – kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dienomis (jeigu nurodytos dienos sutampa su ne darbo diena, tai išsiunčiama kitą darbo dieną).

13.2. Kiek tai susiję su Pareiškėjo skundžiamomis aplinkybėmis dėl Ligoninės administracijos galimai neišsiunčiamų jo laiškų, adresuotų Seimo kontrolieriui, remiantis Seimo kontrolierių įstaigoje turima informacija (dokumentais), Seimo kontrolierius 2020-02-04, 2020-04-06, 2020-07-15 ir 2020-07-16 buvo gavęs Pareiškėjo skundus dėl Ligoninės darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai neišsiunčiant registruotų laiškų, galimai netinkamo gydymo ir pan. Susipažinęs su pirmiau minėtų skundų turiniu, Seimo kontrolierius priėmė sprendimus tarpininkauti ir 2020-02-12 raštu Nr. 4D-2020/1-141/3D-398, 2020-03-10 raštu Nr. 4D-2020/1-275/3D-653), 2020-07-23 raštu Nr. 4D-2020/1-946;952/3D-2016 kreipėsi į Ligoninės administraciją, persiųsdamas Pareiškėjo skundus bei prašydamas išsiaiškinti dėl juose nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Ligoninės administracija 2020-03-05 raštu Nr. (3.09)33E-790, 2020-04-10 raštu Nr. S3-1181, 2020-08-05 raštu Nr. S3-2343 pateikė Pareiškėjui ir Seimo kontrolieriui atsakymus, kuriuose išsamiai ir motyvuotai paaiškino pirmiau minėtuose Pareiškėjo skunduose nurodytas problemines aplinkybes (nurodė priverstinio gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis Ligoninėje teisinį pagrindą, paaiškino dėl Pareiškėjui paskirtų vaistų, dėl tariamo laiškų cenzūravimo ir neišsiuntimo ir pan.). Taigi, konstatuoti, kad Ligoninė neišsiuntė Pareiškėjo laiškų, adresuotų Seimo kontrolieriui, nėra pagrindo.

13.3. Kiek tai susiję su Pareiškėjo skundžiamomis aplinkybėmis dėl Ligoninės administracijos galimai neišsiunčiamų jo laiškų kitiems galimiems adresatams, tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktais paaiškinimo raštais Ligoninės administracija informavo, kad Ligoninė netikrina ir neskirsto pacientų laiškų pagal jų adresatą – ar tai būtų laiškai, skirti privatiems asmenims, ar valdžios institucijoms, ar kt., ir kad laiškai nėra skaičiuojami, registruojami pagal adresatą. Registruojami tik registruotu paštu siunčiami laiškai (pašte), registracijos kvitą atiduodant pačiam pacientui (jeigu jis veiksnus). Ligoninės administracijos teigimu, fiksuojama tik neveiksnių pacientų, kurių institucinė globa pavesta Ligoninei, išsiunčiama dokumentacija, o Pareiškėjas yra veiksnus. Ligoninės administracija taip pat pažymėjo, kad negali Seimo kontrolieriui pateikti informacijos, kiek ir kokių konkrečių laiškų Pareiškėjas išsiuntė, nes Ligoninė to niekaip nefiksuoja (pažymos 6.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius negali nei patvirtinti, nei paneigti Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Ligoninės administracijos veiksmais (neveikimu), galimai neišsiunčiant laiškų kitiems adresatams.

 

  1. Apibendrinant, Pareiškėjo skundas dėl Ligoninės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), neišsiunčiant registruotų laiškų bei ribojant galimybę naudotis Pareiškėjo mobiliuoju telefonu, atmestinas.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X skundą dėl Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), neišsiunčiant registruotų laiškų bei ribojant galimybę naudotis mobiliuoju telefonu, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijai rekomenduoja:

pakartotinai pasirašytinai supažindinti X (priminti) su pacientų naudojimosi asmeniniu telefonu tvarka bei pacientų skundų (prašymų) nagrinėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje tvarka.

 

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                           Augustinas Normantas