PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDTBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-1160 |
---|---|
Data | 2020-11-30 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDTBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės (toliau ir citatose vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2020 m. liepos 7 d. prašymą „Dėl X paskyrimo atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą“ (pagal turinį nustatyta, kad tai yra ne prašymas, o skundas; atsižvelgiant į tai, toliau ir citatose vadinama – Skundas Savivaldybei).
2. Pareiškėja Seimo kontrolierei pateiktame skunde nurodo:
2.1. Skunde Savivaldybei administracijos prašė paaiškinti, „[…] kodėl (1) mirus mano broliui A. K. [pastaba: vardas pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi], kuris buvo atsakingas už […] šeimos kapavietės priežiūrą, buvo išduotas leidimas jį laidoti šeimos kapavietėje, (2) neišlaikytas kapo ramybės laikotarpis ir (3) už kapavietės priežiūrą paskirta atsakinga mirusiojo dukra Ž. L. [pastaba: vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi] […] pažeidžiant šią situaciją reglamentuojančius teisės aktus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
Savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. S-2331(8.27) (toliau vadinama – 2020-08-06 raštas) informavo, kad „[…] mirusiojo dukra Ž. L. buvo įrašyta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintu Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu […]. Konstatuojama, kad išduodant leidimą laidoti ir paskiriant atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenų jokios klaidos nebuvo padaryta“;
2.2. Savivaldybės administracija „[…] atsakyme pateikė savo poziciją tik dėl vieno iš klausimų – kaip mirusiojo dukra Ž. L. buvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą. Savivaldybės [administracija] nepateikė jokios informacijos ir paaiškinimo, kodėl laidojant mirusįjį A. K. nebuvo išlaikytas kapo ramybės laikotarpis“.
„[…] šeimai skirta kapavietė yra faktiškai mažesnė, nei nurodyta Savivaldybės atsakyme (ne 2,8 x 2,5 m), taigi joje nėra jokiu realių galimybių palaidoti daugiau nei du asmenis skirtinguose kapuose. Tačiau į šias aplinkybes Savivaldybė [administracija] visiškai nesigilino ir į klausimą jokio atsakymo nepateikė“;
2.3. „[…]. Atsakyme nurodoma, kad pagal teisės nuostatas, mirus už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui, jo giminės turi susitarti dėl atsakingo asmens paskyrimo. Tačiau šiuo atveju jokio susitarimo nebuvo, mirusiojo dukra vienašališkai su niekuo nesitardama pasiskyrė save atsakingu asmeniu. […]“.
3. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo:
„[…] ištirti Savivaldybės administracijos direktorės […] ir Savivaldybės [administracijos] Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto […] veiksmus bei įpareigoti Savivaldybės administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį išsamų atsakymą į mano Skundą.“
4. Pareiškėja pateikė:
4.1. Skundą Savivaldybei (kopija), kuriame, be kitos informacijos, nurodyta:
„Tėvų šeimos kape, Radviliškio miesto kapinėse mano tėvas […] palaidotas 2013 m., mama [ …] palaidota 2017.
Iki mirties brolis […] buvo atsakingas už kapavietės priežiūrą. […].
Mirus broliui, kapo prižiūrėtoja, turėjau tapti aš […]. Į tėvų kapą 2019-09-27 buvo palaidotas brolis […].
Radviliškio miesto savivaldybė duodama leidimą laidoti brolį tėvų kape pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ […].
Taip pat pažeistas ir Savivaldybės sprendimas „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių (kapu) identifikavimo, leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ […]
– Nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis.
Taip pat pažeistas Savivaldybės „Leidimų laidoti išdavimo tvarkos“ […]
– Dėl brolio […] laidojimo į tėvų kapą, jo šeimos nariai su manimi nesitarė, leidimo niekas iš jų pas mane neprašė, sutikimo nei raštu, nei žodžiu nedaviau.
Noriu gauti raštišką atsakymą, kaip Savivaldybė [administracija] planuoja ištaisyti padarytą klaidą, davusi leidimą laidoti […] mano brolį […] į mano tėvų kapą. Tokiu būdu atėmusi teisę į tėvų kapo priežiūrą. Kodėl a. a. A. K. nebuvo paskirta atskira jų šeimai kapavietė […]“;
4.2. Savivaldybės administracijos 2020-08-06 raštą (kopija), kuriame, be kitos informacijos, nurodyta:
„Prašymo nagrinėjimui aktualūs teisės aktai:
Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – Įstatymas);
Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės);
Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių (kapų) identifikavimo, leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas, patvirtintas 2018 m. vasario 27 d. Savivaldybės tarybos Nr. T-782 […] (toliau – Aprašas).
Prašyme nurodote, kad Jūsų brolis A. K. buvo atsakingas už Kapavietės, kurioje palaidoti Jūsų tėvai priežiūrą. A. K. mirus, jis buvo palaidotas toje pačioje Kapavietėje, o po brolio mirties Jūs siekiate tapti atsakinga už šios Kapavietės priežiūrą.
Nagrinėjant prašymą susisiekėm su UAB „Y“, administruojančia Radviliškio miesto kapines vadovu […]. Vadovas paaiškino, kad atsižvelgiant į A. K. dukros (laidojusio asmens) prašymą, buvo išduotas leidimas velionį laidoti šeimos kape. Paaiškino, kad prašymo kapavietės prižiūrėtoju buvo įrašyta A. K. dukra […], nes ji rūpinosi laidotuvių organizavimu, o kiti velionio ir / ar Kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai dėl Ž. L. skyrimo Kapavietės prižiūrėtoja tuo metu pageidavimų ar pretenzijų nepareiškė, todėl Kapavietės prižiūrėtoja buvo įrašyta Jūsų brolį laidojusi jo dukra Ž. L. Taip pat paaiškino, kad Kapavietė pagal Aprašo 15 punkto nuostatas „[…] Skiriamos šeimos kapavietės dydis vienam kapui 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m. (2,8 x 2,5)“, atitinka šeimos kapavietei keliamus reikalavimus, nes ji yra 7 kv. m. ploto.
Įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Laidojantis asmuo yra „asmens pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą“. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad […] „Mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja […] mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą“. Įstatymo 20 punkte nustatyta, kad […] „Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui […]“. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad „Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte“.
Paaiškiname, kad pagal minėtas Įstatymo nuostatas velionio dukra turėjo teisę laidoti savo tėvą bei pagal Taisyklių nuostatas galėjo būti įrašyta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Taip pat paaiškiname, kad aplinkybė, kad Ž. L. yra įrašyta Kapavietės prižiūrėtoja neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims […] susitarti dėl Kapavietės prižiūrėtojo pakeitimo […].
Atsakydami į Jūsų klausimą, kaip Savivaldybė planuoja ištaisyti padarytą klaidą dėl duoto leidimo laidoti Jūsų brolį […] į Jūsų tėvų kapą, informuojame, kad vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis bei tuo kas išdėstyta šiame rašte, išnagrinėjus Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei atsižvelgiant į UAB „Y“ vadovo paaiškinimus, darytina išvada, kad išduodant leidimą laidoti a. a. A. K. jokios klaidos padaryta nebuvo. Paaiškiname, kad leidimas laidoti A. K. išduotas teisėtai ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
Atsakydami į Jūsų klausimą, kodėl a. a. A. K. nebuvo paskirta atskira šeimos kapavietė, informuojame, kad atsižvelgiant į Prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad velionį laidoti Kapavietėje pageidavo jo dukra Ž. L. Paaiškiname, kad A. K. dukros pageidavimas laidoti velionį šeimos kapavietėje jokiems teisės aktams neprieštarauja.
Jei nesutinkate su šiame rašte išdėstytomis nuostatomis, Jūs savo pasirinkimu turite teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio atsakymo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai […] arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams […]. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje turite teisę per vienerius metus nuo šio atsakymo gavimo dienos pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjos skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Savivaldybės administraciją.
6. Iš Savivaldybės administracijos pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:
6.1. Savivaldybės administracijoje 2020 m. liepos 9 d. buvo gautas ir užregistruotas Pareiškėjos Skundas Savivaldybei (reg. Nr. GP-195-18.27), į kurį atsakyta Savivaldybės administracijos 2020-08-06 raštu.
6.2. Savivaldybės administracija 2020-08-06 raštu atsakė į Pareiškėjos Skunde Savivaldybei suformuluotus klausimus. Pareiškėjos Skundo Savivaldybei „[…] dėstomojoje dalyje buvo paminėtas terminas „Nepasibaigęs kapo ramybės laikas“, tačiau nebuvo aiškiai suformuluotas klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 punkto 6 d., Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos […] išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai, tačiau būtina pabrėžti, kad kapo ramybės laikas yra taikomas tik Neprižiūrimai kapavietei. Pagal Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207„Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Pažymėtina, kad Pareiškėjos minimas šeimos kapas yra prižiūrimas, jis neatitinka „neprižiūrimo kapo“ apibrėžimo, todėl kapui nėra taikomas kapo ramybės laikas“;
6.3. Savivaldybės administracija „[…] dėl informacijos nagrinėjamu klausimu kreipėsi į Radviliškio miesto civilines kapines (toliau – Miesto kapinės) prižiūrinčią įmonę, UAB „Y“, kuri informavo, kad Miesto kapinėse šeimos kapavietėms, kaip ir Pareiškėjos atveju, matmenys pagal nusistovėjusią tvarką (faktą) ir Radviliškio miesto seniūno 2006-05-08 įsakymą Nr. V-11 „Dėl Radviliškio miesto civilinių kapinių (Vingėliškių g.) tvarkymo taisyklių“ yra 5 kv. metrai (2,0 x 2,5). Savivaldybės administracijos atsakyme šeimos kapavietės matmenys (2,8 x 2,5) buvo nurodyti vadovaujantis aukščiau minėtų teisės aktų, Įstatymo ir Savivaldybės tarybos sprendimo nuostatomis.
UAB „Y“ atsakyme nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo galimybė palaidoti tris asmenis […] šeimos kapavietėje, nes standartiškai vieno karsto plotis yra 60–65 cm. Laidojant A. K. nebuvo pažeisti teisės aktai bei nusistovėjusi tvarka (faktas) laidojant šeimos kapavietėje. Pareiškėjos teiginiai dėl negalimumo palaidoti trečio asmens neatitinka tikrovės“;
6.4. „Leidimas laidoti išduotas UAB „Y“ 2019-09-26 pagal Ž. L. 2019-09-26 prašymą, pateikus A. K. mirties liudijimą […]. Ž. L., kaip […] šeimos kapavietės prižiūrėtoja įrašyta
2019-09-27“;
6.5. „Paaiškiname, kad pagal […] Įstatymo nuostatas velionio dukra turėjo teisę laidoti savo tėvą bei pagal Taisyklių nuostatas galėjo būti įrašyta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Taip pat paaiškiname, kad aplinkybė, kad Ž. L. yra įrašyta Kapavietės prižiūrėtoja, neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims (Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams) susitarti dėl Kapavietės prižiūrėtojo pakeitimo. Tokia pat pozicija nurodyta ir UAB „Y“ 2020-06-23 atsakyme Pareiškėjai, kad teisės aktai nenumato pareigos kapinių prižiūrėtojui tikrinti, ar yra pasirašytas susitarimas dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, nes logiška, kad pirmasis, pateikęs prašymą kartu su mirties liudijimu laidoti mirusį asmenį ir būti asmeniu, atsakingu už kapo priežiūrą, įrašomas kaip kapavietės prižiūrėtojas. Papildomai pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką Lietuvoje, ginčus dėl kapo priežiūros sprendžia teismai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“;
6.6. „[…] šiuo metu ginčo dėl […] šeimos kapavietės nebėra, nes Pareiškėja ir Ž. L. yra sudariusi rašytinį susitarimą dėl minėtos kapavietės priežiūros.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
7. Lietuvos Respublikos įstatymai
7.1. Vietos savivaldos įstatymo:
6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 41) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas.“
7.2. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo:
7.2.1. 2 straipsnis – „6. Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai“;
7.2.2. 31 straipsnis – „Savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.“
7.3. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.):
7.3.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;
7.3.2. 21 straipsnis – „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios“;
7.3.3. 34 straipsnis – „1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. […]. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.“
7.4. Seimo kontrolierių įstatymo:
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
7.5. Administracinių bylų teisenos įstatymo:
3 straipsnis – „Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidinio administravimo srityje.“
8. Kiti teisės aktai
8.1. Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 21 d.):
8.1.1. 13 punktas – „Rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą“;
8.1.2. 16 punktas – „Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai […]. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui“;
8.1.3. 21 punktas – „Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės […] priežiūrą, miršta […], jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje […] palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės […] priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte“;
8.1.4. 22 punktas – „Miręs atsakingas už kapavietės […] priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje […] laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.“
8.2. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių (kapų) identifikavimo, leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-782 (toliau vadinama – Aprašas):
8.2.1. 8 punktas – „Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus Radviliškio rajono savivaldybės kapinėse […] išduoda Radviliškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijos, kurios teritorijoje yra kapinės, seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys“;
8.2.2. 15 punktas — „Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui — 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) — 7 kv. metrai (2,8 x 2,5) arba pagal kapiniu Planą — kitokio dydžio“;
8.2.3. 19 punktas – „Šeimos kape laidoti leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis nustatytu reikalavimų“;
8.2.4. 28 punktas – „Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės […] priežiūrą, mirštą […] jo giminaičiai, sutuoktinis(-ė) arba kapavietėje […] palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis(-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės […] priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapiniu prižiūrėtojui, nurodydami žurnale keistinus duomenis, nurodytus taisyklių 29 punkte.“
Tyrimo išvados
9. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 7–8 punktuose, susijusius su Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmais (neveikimu), sprendžiant Pareiškėjos Skunde Savivaldybei keliamus klausimus dėl galimai neteisėtai išduoto leidimo laidoti Pareiškėjos brolį jos tėvų kapavietėje, dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, paskyrimo, konstatuotina:
9.1. kaip jau buvo rašyta pažymos 1 punkte, Pareiškėjos 2020-07-07 raštas pagal turinį yra ne prašymas, o skundas, nes Pareiškėja jame skundėsi dėl galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas išduoto leidimo laidoti Pareiškėjos brolį jos tėvų kapavietėje (neišlaikytas kapo ramybės laikotarpis) bei dėl asmens, atsakingo už Pareiškėjos tėvų kapavietės priežiūrą, paskyrimo (pažymos 4.1 punktas);
9.2. vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 41 punktu kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) Savivaldybės funkcijų. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnis nustato, kad Savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą (pažymos 7.2.2 papunktis). Kapinių tvarkymo taisyklių 13 punktas nustato, kad rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą (pažymos 8.1.1 papunktis).
Pagal Aprašo 8 punktą, rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus Radviliškio rajono savivaldybės kapinėse išduoda Savivaldybės administracijos seniūnijos, kurios teritorijoje yra kapinės, seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys (pažymos 8.2.1. papunktis).
Miestų kapines prižiūrinti UAB „Y“ 2019-09-26 išdavė leidimą laidoti A. K. atsižvelgiant į A. K. dukters Ž. L. (laidojusio asmens) 2019-09-26 prašymą (pažymos 6.3, 6.4 punktai);
9.3. įvertinus Pareiškėjos Skundo Savivaldybei turinį nustatyta, kad Pareiškėja Skunde Savivaldybei nurodydama aplinkybę, jog leidimas laidoti brolį jos tėvų kape išduotas galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes nebuvo išlaikytas „kapo ramybės laikotarpis“, neprašė Savivaldybės administracijos suteikti jai informacijos šiuo klausimu, o minėta aplinkybe grindė savo nuomonę, kodėl leidimas laidoti brolį jos tėvų kapavietėje išduotas neteisėtai (pažymos 4.1 punktas);
9.4. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Pareiškėjos Skunde Savivaldybei keliamą klausimą dėl galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas išduoto leidimo laidoti Pareiškėjos brolį jos tėvų kapavietėje, priėmė sprendimą, kad „leidimas laidoti A. K. išduotas teisėtai ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus“ (toliau vadinama – Sprendimas), nurodydama šiuos Sprendimo priėmimo motyvus:
9.4.1. UAB „Y“, administruojančios Miesto kapines, vadovas paaiškino, kad leidimas laidoti Pareiškėjos brolį jos tėvų kape buvo išduotas atsižvelgiant į A. K. dukros (laidojusio asmens) prašymą bei kad Pareiškėjos tėvų kapavietė „[…] pagal Aprašo 15 punkto nuostatas „skiriamos šeimos kapavietės dydis vienam kapui 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv m. (2,8 x 2,5)“ atitinka šeimos kapavietei keliamus reikalavimus, nes ji yra 7 kv. m. ploto“;
9.4.2. A. K. dukra turėjo teisę laidoti savo tėvą A. K. Pareiškėjos tėvų kape (informaciją pagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis) (pažymos 4.2 punktas);
9.5. Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo
2020-01-01 iki 2020-08-31) reglamentavo, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka (pažymos 7.3.3 papunktis).
Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 7.4 punktas), tačiau nenagrinėja ginčų administravimo srityje, nevertina priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčus dėl teisės viešojo ar vidinio administravimo srityje, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, sprendžia administracinis teismas (pažymos 7.5 punktas).
9.6. Seimo kontrolierė, įvertinusi Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), teikiant atsakymą į Pareiškėjos Skundą Savivaldybei, atkreipia dėmesį į tai, kad:
9.6.1. Savivaldybės administracija 2020-08-06 rašte nepasisakė dėl Pareiškėjos Skunde Savivaldybei nurodyto argumento, t. y. dėl „kapo ramybės laikotarpio“ (pažymos 4.2 punktas);
9.6.2. Savivaldybės administracija 2020-08-06 rašte nurodydama, kad Pareiškėjos tėvų kapavietė yra 7 kv. m ploto (pažymos 4.2 punktas), suteikė Pareiškėjai netikslią informaciją, nes, kaip Seimo kontrolierei nurodė Savivaldybės administracija, Pareiškėjos tėvų kapavietės matmenys yra 2,0 x 2,5 m., t. y. 5 kv. m. (pažymos 6.3 punktas).
9.6.3. Savivaldybės administracija 2020-08-06 rašte nesuteikė Pareiškėjai informacijos apie tai, kad Pareiškėjos tėvų kapavietėje „[…] buvo galimybė palaidoti tris asmenis“, nes „[…] standartiškai vieno karsto plotis yra 60–65 cm“, kaip tai nurodė Seimo kontrolierei (pažymos 6.3 punktas);
9.6.4. Savivaldybės administracija atsakymą į Pareiškėjos Skundą Savivaldybei, Savivaldybės administracijoje gautą ir užregistruotą 2020-07-09, pateikė 2020-08-06 raštu (pažymos 6.1 punktas), t. y. nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnyje (redakcija galiojo nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31) įtvirtinto 20 darbo dienų termino.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės administracija Pareiškėjos Skundo Savivaldybei nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31) įtvirtintu išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (pažymos 7.3.1 papunktis), nes neatsakė Pareiškėjai dėl „kapo ramybės laikotarpio“, nepaaiškino dėl galimybės Pareiškėjos tėvų kapavietėje laidoti tris asmenis bei suteikė netikslią informaciją, nurodant Pareiškėjos tėvų kapavietės matmenis;
9.7. Pareiškėjos Skunde Savivaldybei keltas klausimas dėl asmens, atsakingo už Pareiškėjos tėvų kapavietės priežiūrą, paskyrimo, kaip pažymėjo Savivaldybės administracija, yra išspręstas teigiamai, nes Pareiškėja ir jos brolio dukra Ž. L. pasirašė dėl to susitarimą (pažymos 6.6 punktas);
9.8. Seimo kontrolierė atkreipia Savivaldybės administracijos direktorės dėmesį į tai, kad kapo ramybės laikas yra taikomas ne tik neprižiūrimai kapavietei (pažymos 6.2 punktas), nes pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 16 punktą, kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, o pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (pažymos 8.1.2 papunktis).
10. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės administracija Pareiškėjos Skundo Savivaldybei nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, t. y. neatsakė Pareiškėjai dėl „kapo ramybės laikotarpio“, nepaaiškino dėl galimybės Pareiškėjos tėvų kapavietėje laidoti tris asmenis ir suteikė klaidinančią informaciją dėl Pareiškėjos tėvų kapavietės matmenų, skundas dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą (Skundą Savivaldybei) pripažintinas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
11. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą (Skundą Savivaldybei) pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei Jolantai Margaitienei:
12.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pareigūnai nagrinėdami Pareiškėjos Skundą Savivaldybei nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31) įtvirtintu išsamumo principu, nes neatsakė Pareiškėjai dėl „kapo ramybės laikotarpio“, nepaaiškino dėl galimybės Pareiškėjos tėvų kapavietėje laidoti tris asmenis ir suteikė klaidinančią informaciją dėl Pareiškėjos tėvų kapavietės matmenų;
12.2. užtikrinti, kad ateityje Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atsakymuose, teikiamuose pareiškėjams, būtų aiškiai ir argumentuotai atsakoma į visus pareiškėjų keliamus klausimus, nurodomas aplinkybes, argumentus, o teikiama informacija nebūtų klaidinanti.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolierei pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė