PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PRAVIENIŠKIŲ PATAISOS NAMUS-ATVIRĄJĄ KOLONIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2022/1-1001 |
---|---|
Data | 2022-11-22 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ PRAVIENIŠKIŲ PATAISOS NAMUS-ATVIRĄJĄ KOLONIJĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022 m. rugpjūčio 22 d. gavo X skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau vadinama – Pravieniškių PN-AK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės gauti informaciją užtikrinimu ir jo laikymo sąlygomis (toliau vadinama – Skundas).
- Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. 2022-08-01 jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu atnešti naujausią Bausmių vykdymo kodekso redakciją bei nurodė, kad jau ilgą laiką nebuvo nuvestas prie riboto interneto prieigos (toliau vadinama – RIP);
2.2. 2022-08-16 Pareiškėjas gavo Pravieniškių PN-AK atsakymą, kad dėl nuvedimo prie RIP jis pats nesikreipė, nors jam buvo paskirtas laikas, o dėl prašomo teisės akto gavimo turi kreiptis į Resocializacijos skyriaus pareigūnus;
2.3. kameroje neveikia pareigūnų iškvietimo sistema, todėl paskirtu RIP laiku Pareiškėjas negalėjo iškviesti pareigūno, o prašymą dėl Bausmių vykdymo kodekso gavimo jis ir įteikė Resocializacijos skyriaus pareigūnui, tačiau vietoj prašomo teisės akto, gavo tik atsakymą į prašymą.
- Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2022-09-02 raštu Nr. 4D-2022/1-1001/3D-1959 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierė 2022-09-23 gavo Pravieniškių PN-AK raštą Nr. 14-13053. Rašte ir pateiktuose dokumentuose nurodoma:
4.1. „Pareiškėją laikant įstaigos Pirmojo sektoriaus 6-ame būryje 2-oje gyvenamojoje patalpoje, iškvietimo mygtukas neveikė, išsikviesti pareigūną buvo įmanoma beldžiant į duris. Laikant pareiškėją uždarojoje zonoje, 8 ir 15 kamerose, kur Pareiškėjas buvo patalpintas, veikė šviesinis signalas – paspaudus mygtuką kameroje užsidegdavo šviesinis signalas virš kameros durų ir priežiūros posto pulte.“
4.2. „Galimybės nueiti į biblioteką pats Pareiškėjas neturėjo, kadangi pagal jam taikomo režimo ypatumus, to nebuvo galima leisti. Tačiau literatūra, tame tarpe teisės aktai, tokiu režimu laikomiems nuteistiesiems (drausmės grupė), pristatomi į gyvenamąją patalpą ar kamerą, išreiškus pageidavimą ją gauti žodžiu.“
4.3. „Būdamas Įstaigos Pirmajame sektoriuje nuo 2022-07-25 pareiškėjas kreipėsi ir gavo galimybę naudotis Riboto interneto prieiga (RIP) keturis kartus (prašymų kopijos pridedamos).“
4.4. „Pareiškėjui, kaip ir kitiems, tokiu režimu laikomiems, nuteistiesiems buvo pristatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, pareiškus žodžiu. Tokie pristatymai nėra registruojami ar kaip nors kitaip fiksuojami, kadangi Įstaiga neturi to daryti nei tikslo, nei pagrindo, nei pareigos. Be to, susipažinti su galiojančiomis aktualių teisės aktų redakcijomis pareiškėjas turėjo galimybę naudodamasis RIP.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) numatyta:
„52.4. Kaliniams turi būti sudarytos sąlygos kreiptis į personalą bet kuriuo paros metu, taip pat ir naktį.“
- Bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):
7 straipsnis. Humanizmo principas – „1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.“
11 straipsnis. Bendrosios nuteistųjų teisės – „1. Nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta“
112 straipsnis. Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai – „1. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. 2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.“
- Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-406, numatyta:
„9. Nuteistieji ir suimtieji, norėdami pasinaudoti RIP, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas rašo prašymą direktoriaus vardu, kuriame privalo nurodyti naudojimosi RIP tikslą bei pageidaujamą datą. Nuteistieji ir suimtieji prašymus (priedas) pateikia darbo dienomis Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnui.
- RS pareigūnas gavęs suimtojo, nuteistojo prašymą leisti pasinaudoti RIP, registruoja jį įstatymų nustatyta tvarka.
- Nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Teisė pasinaudoti RIP suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną.
- Naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų.
- Suimtieji ir nuteistieji į RIP lydimi RS ar Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) pareigūnų.
- Siekiant suteikti galimybę pasinaudoti RIP kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti – 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti prailginamas iki 35 min.“
- Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, numatyta:
„12. Kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: […] 12.11. kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema“.
Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime išaiškino:
„Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas 1995 m. balandžio 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus turi būti pagrįsta realia galimybe laisvai juos formuoti įvairios informacijos pagrindu, įskaitant teisę nevaržomai gauti informaciją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad informacijos laisvė nėra absoliuti, taip pat kad Konstitucija neleidžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinus informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucija numato galimybę informacijos laisvę riboti, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y., jeigu informacijos laisvės ribojimais siekiama apsaugoti, apginti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes, kurių sąrašas (pateiktas Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje), kaip savo 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, negali būti laikomas išsamiu, baigtiniu, taigi neleidžiančiu laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes. Informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, tačiau jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).“
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT) 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
10 punktas – „Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. […] Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99; 2003 m. vasario 4 d. sprendimą byloje Van der Ven prieš Nyderlandų Karalystę, pareiškimo Nr. 50901/99; 2009 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05, 131 paragrafą). Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00, 31 paragrafą; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Benediktov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 106/02, 37 paragrafą) (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).“
15 punktas – „Humanizmo principas (BVK 7 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bausmės humanizmo principo, reiškiančio, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, kontekste turi būti aiškinama teisės aktuose įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką (2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013; 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1186/2013; 2013 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-981/2013; 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013). Minėta, jog analogiškas draudimas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje bei kituose tarptautiniuose dokumentuose.“
Tyrimo išvados
- Pareiškėjas skundėsi dėl Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų reaguojant į Pareiškėjo prašymus atnešti BVK bei leisti pasinaudoti RIP. Leidimas pasinaudoti RIP buvo duotas, tačiau kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, todėl paskirtu RIP laiku Pareiškėjas negalėjo iškviesti pareigūno. Į prašymą dėl BVK atnešimo sulaukė raštiško atsakymo, kad jis turi kreiptis į Resocializacijos skyriaus pareigūnus, ką ir darė, tačiau vietoj prašomo teisės akto, gavo tik atsakymą į prašymą.
- Skundo tyrimo metu Pravieniškių PN-AK administracija informavo, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti teisės aktai nuteistiesiems yra atnešami jiems paprašius žodžiu, rašytinių prašymų rašyti nereikia, bei paaiškino, kad Pareiškėjui buvo atneštas jo prašomas teisės aktas.
- Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji, norėdami pasinaudoti RIP, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas rašo prašymą direktoriaus vardu, kuriame privalo nurodyti naudojimosi RIP tikslą bei pageidaujamą datą, prašymas užregistruojamas. Nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Teisė pasinaudoti RIP suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Siekiant suteikti galimybę pasinaudoti RIP kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti 20 minučių. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti pailginamas iki 35 minučių.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas dėl galimybės pasinaudoti RIP į administraciją kreipėsi 2022-07-29, 2022-08-22, 2022-08-27 ir 2022-09-03, visi prašymai buvo tenkinti. Taip pat nustatyta, kad pagal Pareiškėjo 2022-07-29 prašymą jam buvo leista pasinaudoti RIP 2022-08-02 nuo 9.00 val. iki 11.00 val., tačiau Pareiškėjas nebuvo nuvestas prie kompiuterio, nes, kaip teigia jis pats, negalėjo išsikviesti pareigūno dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK administracija patvirtino, jog Pareiškėją laikant įstaigos Pirmojo sektoriaus 6-ame būryje 2-oje gyvenamojoje patalpoje (2022-08-02 Pareiškėjas ten ir buvo laikomas), pareigūnų iškvietimo mygtukas neveikė, išsikviesti pareigūną buvo įmanoma tik beldžiant į duris.
Pažymėtina, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos apie būtinybę užtikrinti nuteistųjų saugumą bei režimą, ypač kai nuteistieji laikomi rakinamose kamerose ir savarankiškai negali išeiti iš patalpos, todėl kamerose turi būti įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūnų iškvietimo sistema, kuri užtikrintų galimybę kreiptis į personalą bet kuriuo paros metu, taip pat ir naktį (pažymos 5 ir 8 punktai).
Šio tyrimo metu nustatyta, kad pareigūnų iškvietimo sistema kameroje, kurioje 2022-08-02 buvo laikomas Pareiškėjas, neveikė, todėl šios kameros įrengimas ne tik neatitiko teisės aktų reikalavimų, bet galimai dėl to buvo apribota Pareiškėjo teisė pasinaudoti RIP 2022-08-02.
- Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas humanizmo principas, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, bei apimantis pareigą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.
Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta ir nuteistųjų teisė gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas, o pataisos įstaiga privalo užtikrinti šios teisės įgyvendinimą.
Būtina pabrėžti, kad tiriamu atveju Pareiškėjas pateikė prašymą dėl galimybės pasinaudoti RIP teisės aktuose nustatyta tvarka, ir buvo priimtas sprendimas jo prašymą tenkinti. Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji į RIP lydimi RS ar Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų, tai reiškia, kad sprendimo leisti pasinaudoti RIP priėmimas įpareigoja administraciją organizuoti suteiktos teisės įgyvendinimą be papildomų sąlygų kėlimo ir nuteistojo įpareigojimo pačiam kažkokiu būdu išsikviesti pareigūnus, kad jį nuvestų prie kompiuterio.
Pažymėtina, kad teisės įgyvendinimo neužtikrinimas paneigia pačią teisę, tai yra, šiuo tiriamu atveju, pareigūnams nustatytu laiku neatėjus nuvesti Pareiškėjo prie kompiuterio ir nesudarius jam galimybės išsikvieti budintį darbuotoją dėl netinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, teisės pasinaudoti RIP įgyvendinimas nebuvo užtikrintas. Seimo kontrolierė pažymi, jog tokių situacijų turi būti vengiama, o Pravieniškių PN-AK administracija turi imtis reikiamų priemonių, kad nuteistųjų teisių įgyvendinimas būtų tinkamai organizuotas, o kamerose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.
- Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai ribojant teisę pasinaudoti RIP ir neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų, pripažįstamas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės gauti informaciją ir tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui rekomenduoja imtis reikiamų priemonių ir visose kamerose įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemas.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui rekomenduoja įtraukti į budinčių pareigūnų darbotvarkę ir nuteistųjų nuvedimą prie kompiuterių sprendimuose nurodytu naudojimosi RIP laiku.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė