PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2021/1-1475 |
---|---|
Data | 2022-03-24 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2021 m. gruodžio 9 d. gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau vadinama – Skyrius) tarnautojų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu.
- Skunde nurodyta:
2.1. Pareiškėja 2009 m. liepos 30 d. kreipėsi į tuometį Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama spręsti Y vardu nuosavybės teisių į Vilniaus rajone valdytus žemės sklypus atkūrimo klausimą. Jokio atsakymo į šį prašymą negavo.
2.2. Atsakymas negautas ir į NŽT Skyriui pateiktą 2011 m. rugsėjo 28 d. kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimo.
2.3. 2021 m. gruodžio 3 d. buvo gautas NŽT Skyriaus raštas apie 2021 m. gruodžio 15 d. planuojamą sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kompensuojant pinigais, priėmimą.
2.4. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su NŽT Skyriaus parinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu (piniginės kompensacijos skyrimu), nes nori susigrąžinti Y nuosavybės teisėmis valdytą žemę.
Siūloma piniginė kompensacija yra visiškai neadekvati rinkoje esančioms kainoms – 0,7546 ha žemės įvertinta 273 eurais (1 aras = 3,61 Eur). Tokio pasiūlymo Pareiškėja tikrai nesitikėjo. „Institucijos neveikimas virš 10 metų leido tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, t. y. susigrąžinant žemę natūra. Per visą laiką negavau nei vieno NŽT Skyriaus pranešimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymo/nevykdymo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.5. NŽT Skyrius nepranešė Pareiškėjai nei posėdžio, kuriame planuojama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietos, nei laiko, o „prisidengdamas koronaviruso pandemija, posėdyje dalyvauti neleidžia. Atkreipiu dėmesį, jog šiuo metu karantinas Lietuvoje nėra paskelbtas.“ Tokiu būdu pažeidžiami Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau vadinama – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 112 ir 113 punktuose nustatyti reikalavimai (žr. pažymos 22 punktą).
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 punkte nustatyta, kad sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 113 punkte nustatyta, kad sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
2.6. Virš 10 metų nuosavybės teisių atkūrimas buvo vilkinamas tyčia, nesuteikiant jokios informacijos apie tai, kokioje vykdymo stadijoje yra aukščiau minėtas nuosavybės teisių atkūrimas. Teiraujantis telefonu, buvo sakoma laukti.
2.7. Jokių prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant kitais būdais, Pareiškėja NŽT Skyriui neteikė.
- Pareiškėja 2021 m. gruodžio 9 d. skunde, adresuotame ir NŽT, ir NŽT Skyriui, ir Seimo kontrolieriui, prašo:
3.1. „imtis veiksmų dėl susidariusios situacijos, kadangi aš pageidauju susigrąžinti žemę, o ne gauti piniginę kompensaciją“;
3.2. „stabdyti 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje Y (miręs)“ priėmimą“;
3.3. „pateikti man atsakymą raštu per Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus terminus.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Y vardu 1991 m. lapkričio 21 d. tuometei Vilniaus miesto valdybai buvo pateiktas prašymas atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, natūra grąžinant 3,5 ha žemę, <…> Vilniaus m.
- Y vardu 1996 m. gegužės 13 d. tuometės Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybai buvo pateiktas prašymas, atstatant nuosavybės teises į buvusio savininko Z turėtą žemę (10 ha) Vilniaus mieste, Naujojoje Vilnioje, suteikti jo naudojamą žemės sklypą prie namų valdos, <…>, Vilniuje. Prašymo blanke spausdintu tekstu nurodyta:
„Už likusią žemę prašau kompensuoti šiais būdais:
1) tokios pat rūšies ar vertės žemės sklypo pardavimu nuosavybėn (ekvivalentine natūra).
2) išduodant akcijas.
3) suteikiant lygiavertį miško ar rekultivuoto durpyno plotą.
4) suteikiant sklypą individualiai statybai (išperkant žemę).
(nereikalingą išbraukti).“
Prašymo blanke ranka prirašyta, nenurodant, kas atliko prierašą:
„5. Kompensaciją pinigais.“
- Pareiškėjos 2003 m. kovo 19 d. prašyme tuomečiam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui rašoma:
„Prašau man atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z turėtą žemę Naujojoje Vilnioje taip (nurodyti atkūrimo būdą) – kompensacija. “
- 2007 m. rugsėjo 10 d. tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašte Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui rašoma:
„Pranešame, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje pagal Lietuvos valstybinio istorijos archyvo 2007 m. kovo 29 d. raštu Nr. R10-256 atsiųstą archyvinę planinę medžiagą (F.526 Ap.3 B.127 L.1) 2007 m. rugpjūčio 30 d. patikslinta iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Polskie Verby rėžinio kaimo teritorija. Pagal patikslintas buvusio Polskie Verby rėžinio kaimo aplinkines ribas viso kaimo plotas yra 322,6097 ha, iš kurio 284,9752 ha (88,33 proc.) patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, 7,9345 ha (2,46 proc.) patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, 29,7000 ha (9,21 proc.) patenka į Vilniaus rajono teritoriją. Teikiame Jums dokumentaciją, susijusią su patikslintomis buvusio Polskie Verby rėžinio kaimo ribomis. […].“
- 2007 m. lapkričio 29 d. tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. S22-1501 Pareiškėjai rašoma:
„Atsakydami į Jūsų prašymą pažymime, kad Y 1991 m. lapkričio 21 d. padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus Y, mirusio 1999 m. liepos 10 d., testamentinė įpėdinė yra X (2000 m. sausio 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas). Kitų paveldėjimo dokumentų nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, pranešame, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilietis, kuris nustatytu laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, yra miręs, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui (-iams), jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Vadovaujantis tuo, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę bus vykdomas mirusiojo Y vardu ir perduotas įpėdiniui (-iams) pagal pateiktus paveldėjimo dokumentus.“
- 2009 m. liepos 30 d. tuomečiame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gautame Y turto paveldėtojos X atstovės pagal įgaliojimą T kreipimesi rašoma:
„Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko Y nuosavybės teisėmis valdytus žemės sklypus, buvusiame Vieržby Polskie kaime. 2009 m. kovo 19 d. buvome informuoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, kad bendras šio kaimo plotas yra 322,6097 ha, iš kurio 284,9752 ha (88,33 proc.) yra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje; 7,9345 ha (2,46 proc.) yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje; 29,7000 ha (9,21 proc.) yra Vilniaus rajono teritorijoje, iš ko seka, kad Y 9,21 proc. valdytos žemės patenka į Vilniaus rajono teritoriją. 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S19-537 tokią informaciją su priedais išsiuntė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (rašto nuorašą pridedu). Iki šiol jokio pranešimo iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus rajone mes negavome, nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko Y nuosavybės teisėmis Vilniaus rajone valdytus žemės sklypus vykdyti nepradėtas. Man nuvykus į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, į klausimą, kodėl nevykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, atsakyta nebuvo bei buvo pasakyta, kad jokių dokumentų skyrius neturi. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, prašau išreikalauti iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Vilniaus rajono teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimui būtinus dokumentus (patvirtintą prašymą atkurti nuosavybės teises, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir kt.) bei pradėti vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko Y nuosavybės teisėmis Vilniaus rajone valdytus žemės sklypus. […].“
- 2009 m. rugsėjo 7 d. tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. S12-3458-(1.12) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui rašoma:
„Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo Y turto paveldėtojos X 2009 m. liepos 30 d. prašymą Nr. GP-4756-(8.9) bei […] dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvusio rėžinio Vieržby Polskie kaimo dalyje, patenkančioje į Vilniaus rajono teritoriją. Prašome pateikti nuosavybės teisių atkūrimui būtinus dokumentus (patvirtintas kopijas) – prašymą atkurti nuosavybės teises Polskie Verby kaime, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir kt.
Pažymime, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. liepos 22 raštu Nr. SR-3641-(1.12) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad pagal Polskie Verby rėžinio kaimo 2007 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą medžiagą, Vilniaus rajonui tenkanti dalis (9,21 procentai) yra Mickūnų seniūnijos Mickūnų kadastro vietovės (Galgių dalies) Dievoniškių kaimo teritorijoje, kurioje nesant laisvos valstybinės žemės, nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Piliečiai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 punktu, gali pasirinkti kitą atlyginimo būdą. […].“
- 2009 m. spalio 1 d. tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. S19-401 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui rašoma:
„Atsakydami į Jūsų raštą pateikiame nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų Y ir […] iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą Viežby Polskie rėžiniame kaime žemę dokumentaciją. […].“
- 2011 m. rugsėjo 28 d. tuomečiam Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Y turto paveldėtojos X atstovė pagal įgaliojimą T pateikė skundą dėl negauto atsakymo į 2009 m. liepos 30 d. kreipimąsi, prašydama suteikti informaciją apie vykdomą nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
- NŽT Skyriuje 2011 m. spalio 7 d. buvo gautas Pareiškėjos kreipimasis, kuriame rašoma:
„NŽT Skyriaus specialistės, nagrinėjančios prašymą, pateiktą NŽT Skyriui, 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. 48FP-4504) prašymu, pareikštu telefonu, pakartotinai teikiu tokius dokumentus:
- 2009 m. birželio 17 d. įgaliojimo nuorašas;
- 2007 m. birželio 7 d. liudijimo nuorašas;
- 1991 m. lapkričio 21 d. Y prašymo atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nuorašas;
- 1994 m. vasario 2 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo Nr. 21-75-0 nuorašas;
- 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. S19-537 nuorašas.“
- NŽT Skyriuje 2012 m. birželio 22 d. buvo parengta pažyma dėl Y teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą (į 0,7546 ha buvusio savininko Z Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Dievoniškių (buv. Veržby Polskie) kaime turėtos žemės).
- NŽT Skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 48SD-18888-(14.48.104.) Pareiškėjai rašoma:
„NŽT Skyrius, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 punktu, sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 113 punkte nurodyta, kad sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.
Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl koronaviruso susidariusią situaciją bei įgyvendinant rekomendacijas, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbą siūloma organizuoti ir klientus aptarnauti, jeigu įmanoma, nuotoliniu būdu, siunčiame Jums susipažinti parengtą sprendimo projektą. Informuojame, kad sprendimą numatoma priimti 2021 m. gruodžio 15 d.
Jeigu sutinkate su parengtu sprendimo projektu, prašome iki sprendimo priėmimo dienos apie tai informuoti raštu, teikiamu elektroniniu paštu [email protected], pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba prisijungus per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt), pateikiant prašymą ir prie jo pridėtą pasirašytą Sprendimo projektą paštu, arba pateikiant adresu Kalvarijų g. 147, Vilnius.
Pažymime, kad iki nurodytos sprendimo priėmimo dienos nesulaukus informacijos (negavus iš Jūsų pasirašyto sprendimo projekto) ar NŽT Skyriui priėmus sprendimą netenkinti Jūsų prašymo atidėti sprendimo priėmimą, sprendimas bus priimtas ir išsiųstas Jums registruotu laišku, nurodant sprendimo apskundimo tvarką. […].“
- Seimo kontrolierė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 4D-2021/1-1475/3D-2810 kreipėsi į NŽT ir NŽT Skyrių, prašydama užtikrinti, kad mirusiojo Y vardu nuosavybės teisių į Z iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas, tik įvertinus Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 9 d. skunde (žr. pažymos 1 punktą) nurodytas aplinkybes (žr. pažymos 2 punktą).
- NŽT 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-30-(7.5.) Pareiškėja buvo informuota apie gautą pareiškimą dėl NŽT Skyriaus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais, priėmimo sustabdymo, kol nebus išnagrinėtas 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimas. Rašte rašoma:
„[…]
Informuojame, kad Jūsų pareiškimui, Seimo kontrolieriaus paklausimui išsamiai išnagrinėti reikalingos papildomos laiko sąnaudos NŽT Skyriaus pateiktai informacijai bei dokumentams įvertinti ir sprendimui priimti. Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, informuojame, kad atsakymą į Jūsų 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimą pateiksime, kuomet išsamiai išnagrinėsime Seimo kontrolieriaus paklausimuose suformuluotus klausimus dėl NŽT Skyriaus darbuotojų veiksmų (neveikimo), atkuriant nuosavybės teisių į buvusio savininko Y iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame Veržby Polskie (dabar Dievoniškių) kaime.“
- NŽT 2022 m. vasario 9 d. rašte Nr. 1SS-220-(7.5.) Pareiškėjai rašoma:
„NŽT gavo Jūsų 2021 m. gruodžio 9 d. Pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Y atlyginant pinigais.
Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą dėl nepateikto atsakymo į Jūsų 2009 m. liepos 30 d. prašymą, informuojame, kad NŽT patvirtinti arba paneigti šio fakto, ar tuometis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono miesto [taip dokumente] žemėtvarkos skyrius (toliau – VAVA ŽTD Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) pateikė atsakymą į Jūsų (turto paveldėtoja nuo 2000 m. sausio 14, pridedama) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Y (miręs 1999 m. liepos 10 d.) valdytos žemės eigos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Dievoniškių kaime (buvęs Vieržby Polskie), negali nes NŽT toks atsakymas nėra saugomas. Tačiau iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Vilniaus miesto skyrius) pateiktų dokumentų nustatyta, kad tuometis VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SR-3458-(1.12) „Dėl dokumentų pateikimo“ (pridedama) kreipėsi į VAVA ŽTD Vilniaus miesto skyrių, nurodydamas, kad gavo Y turto paveldėtojos X prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvusio rėžinio Vieržby Polskie kaimo dalyje, patenkančioje į Vilniaus rajono teritoriją, prašydamas pateikti nuosavybės teisių atkūrimui būtinus dokumentus – prašymą atkurti nuosavybės teises, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir kt. Minėtame rašte nurodyta, kad Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos Mickūnų kadastro vietovės (Galgių dalies) Dievoniškių kaimo teritorijoje laisvos valstybinės žemės nėra, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, kad piliečiai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 punktu gali pasirinkti kitą atlyginimo būdą. Ar tuometis VAVA ŽTD Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius apie tai informavo Jus, Y turto paveldėtoją, NŽT duomenų neturi.
Tuometis VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. spalio 1 d. raštu Nr. S19-401 „Dėl dokumentų teikimo“, atsakydamas į VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. SR-3458-(1.12) pateikė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų kopijas (17 lapų) į buvusio savininko Y iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą Vieržby Polskie rėžiniame kaime valdytą žemę.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Atkūrimo įstatymo 1, 4, 12, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatomis NŽT nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos tik likviduojamų apskričių viršininkų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos. Apskričių viršininkams priskirtos funkcijos kitose srityse teritorijų planavimo, statybos, švietimo ir kt. (perduotos atitinkamas funkcijas perėmusioms institucijoms. Tačiau nei NŽT, nei kita institucija nebuvo įgaliotos perimti apskričių viršininkų administracijų kaip darbdavių funkcijų. Nors šiuo metu NŽT sudėtyje yra struktūriniai padaliniai – Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono skyrius, tačiau struktūriniai ypatumai ar buvusių darbuotojų priėmimas į naujas pareigas yra apskričių viršininkų administracijų funkcijas perėmusių įstaigų, tarp jų ir NŽT apsisprendimo laisvė. Nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatos nenustato, jog struktūros panašumai reiškia buvusios įstaigos kaip darbdavio funkcijų prisiėmimą ir tęstinumą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pažymime, kad NŽT nepriskirta teisė spręsti tarnybinės atsakomybės klausimo dėl buvusios VAVA pareigūnų veiksmų ar jų neveikimo.
Ar tuometis NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsakymą į Jūsų 2011 m. rugsėjo 28 d. prašymą, „[…] ar yra pradėtas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko Y nuosavybės teisėmis Vilniaus rajone valdytą žemę, bei kokioje vykdymo stadijoje jis yra“ patvirtinti arba paneigti negalime, nes NŽT toks atsakymas nėra saugomas. Darbuotojai, kuriems buvo paskirta ši užduotis, Vilniaus rajono skyriuje nebedirba.
Tuometis VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S19-537 „Dėl rėžinio kaimo kartografavimo“ VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyrių informavo, kad pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R-10-256 atsiųstą archyvinę planinę medžiagą 2007 m. rugpjūčio 30 d. buvo patikslinta Vieržby Polskie rėžinio kaimo riba. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas iki tol buvo vykdomas tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Patikslinus minėto rėžinio kaimo ribas buvo nustatyta, kad 29,7 ha plotas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją. Paminėtina tai, kad Jūs, Y turto paveldėtoja dar 2006 metais žinojote, kad buvusio Vieržby Polskie rėžinio kaimo dalis patenka į Vilniaus rajono teritoriją. Apie tai Jūs buvote informuota tuomečio VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 5 d. raštu Nr. S22-1307 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, tačiau Jūs tik 2009 metais kreipėtės su prašymu vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyrių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. Teisėje galioja dar iš romėnų teisės atėjęs principas, kad įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas (lot. ignorantia non est argumentum). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą, o vėliau Jūs (turto paveldėtoja), žinodami, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nebaigtas, turėjote domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus dėl jų neaiškumų, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Kaip ir minėta prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo eigos tuomečiam VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyriui pateikėte tik 2009 metais, nors Jums nuo 2006 metų jau buvo žinoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi būti vykdomas ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Atsakydami į Jūsų klausimą dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių, vertės apskaičiavimo, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, nagrinėjamu atveju – atlyginant pinigais, informuojame, kad apskaičiuojant valstybės išperkamos žemės vertę yra taikoma Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.
NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydama jai priskirtas funkcijas, veikia vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, t. y. žemės teisinius klausimus sprendžia vadovaudamasi šiuos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog valstybės išperkamos žemės vertė būtų skaičiuojama rinkos verte, ar piliečio siūlomu (jo manymu) kitu teisingesniu ir jam naudingesniu būdu, todėl Jūsų pretenzija, kad už valstybės išperkamą žemę turėtų būti atlyginta rinkos verte, yra nepagrįsta.
Iš NŽT Skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad Y (miręs 1999 m.) tuometei Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus mieste, išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Vėliau Y tuomečiui VAVA ŽTD Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 1996 m. gegužės 13 d. prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – atkurti nuosavybės teises prie naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio <…>, Vilniaus mieste. Jūs, Y turto paveldėtoja tuomečiam VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikėte 2003 m. prašymą (gauta 2003 m. kovo 19 d.), kuriame pakeitėte valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavote, kad nuosavybės teisės į Z turėtą žemę būtų atkurtos „kompensacija“.
Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Atsižvelgiant į tai, kad Jūs iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. pakeitėte valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje turėtų būti vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatas – atlyginant pinigais.
NŽT Skyrius 2021 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 48SD-18888-(14.48.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“ Jus informavo, kad už buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valstybės valdytą valstybės išperkamą žemę yra parengtas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektas, atlyginant pinigais. Šiuo raštu NŽT Skyrius Jums paaiškino, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimami vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112, 113 punktuose reglamentuota tvarka. Su sprendimo projektu Jūs susipažinote, nesutikdama pateikėte 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimą NŽT ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono skyrius nesivadovavo Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 ir 113 punktais, informuojame, kad į tai yra atkreiptas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo dėmesys ir Vilniaus rajono skyriaus vedėjas įpareigotas užtikrinti, kad Vilniaus rajono skyrius priimdamas sprendimą vadovautųsi minėtų punktų reikalavimais, t. y. Jus ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneštų apie posėdžio vietą ir laiką. Jums nurodytu laiku neatvykus į posėdį, sprendimas bus priimamas Jums nedalyvaujant.
Atsiprašome už Vilniaus rajono skyriaus Jums sukeltus nepatogumus.
NŽT priimti sprendimai (raštai), kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas (išskyrus informacinio pobūdžio raštus), per vieną mėnesį nuo jų gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
- NŽT 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. 1SD-304-(7.22 E.) Seimo kontrolierei rašoma:
„[…]
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos, atlyginant pinigais.
[…]
X dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Z iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 0,7546 ha žemės NŽT Skyriuje buvo gauti kartu su Pareiškėjos 2009 m. liepos 30 d. prašymu. Taip pat nustatyta, kad tuometis VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SR-3458-(1.12) „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į VAVA ŽTD Vilniaus miesto skyrių, nurodydamas, kad gavo Y turto paveldėtojos X prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvusio rėžinio Vieržby Polskie kaimo dalyje, patenkančioje į Vilniaus rajono teritoriją, ir prašė pateikti nuosavybės teisių atkūrimui būtinus dokumentus – prašymą atkurti nuosavybės teises, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir kt.
Tuometis VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. spalio 1 d. raštu Nr. S19-401 „Dėl dokumentų teikimo“, atsakydamas į VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. SR-3458-(1.12), pateikė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų kopijas į buvusio savininko Y iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą Vieržby Polskie rėžiniame kaime valdytą žemę […].
[…] tuometis VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S19-537 „Dėl rėžinio kaimo kartografavimo“ […] VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyrių informavo, kad pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R-10-256 atsiųstą archyvinę planinę medžiagą 2007 m. rugpjūčio 30 d. buvo patikslinta Vieržby Polskie rėžinio kaimo riba. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas iki tol buvo vykdomas tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Patikslinus minėto rėžinio kaimo ribas buvo nustatyta, kad 29,7 ha plotas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją. Paminėtina tai, kad Pareiškėjai dar 2006 metais buvo žinoma, kad buvusio Vieržby Polskie rėžinio kaimo dalis patenka į Vilniaus rajono teritoriją. Apie tai Pareiškėja buvo informuota tuomečio VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 5 d. raštu Nr. S22-1307 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ […], tačiau Pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo į VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyrių kreipėsi tik 2009 metais.
[…]
Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – Metodiniai nurodymai), 6 punkte nustatyta, kad Komisija, atsižvelgdama į išnagrinėtus dokumentus bei protokolą, surašo pasiūlymą, kurio forma pateikta Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos priede, ir šiuo pagrindu parengia: esant teigiamam pasiūlymui – pažymas pretendentams atkurti nuosavybės teises. Kaimo vietovėje šia medžiaga naudojasi žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo. Iš dokumentų valdymo sistemos nustatyta, kad nagrinėjant Pareiškėjos 2009 m. liepos 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Y NŽT Skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4539 „Dėl komisijos sudarymo“ […] buvo sudaryta komisija iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko Z nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams nagrinėti. Iš NŽT Skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti (toliau vadinama – Komisija) 2012 m. gegužės 4 d. posėdžio protokolo Nr. 48LS-(14.48.51.)-8 nustatyta, kad Komisija posėdžio metu apsvarsčiusi nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nusprendė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko Z turėtos žemės 0,7546 ha Dievoniškių kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą, vadovaujantis Metodinių nurodymų 6 punkto reikalavimais NŽT Skyrius 2012 m. birželio 22 d. parengė pažymą Nr. 48PAŽ-(14.48.33)-64 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad Y turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Dievoniškių (buv. Vieržby Polskie) kaime 0,7546 ha žemės […].
[…] Pareiškėja 2009 m. liepos 30 d. prašymu tuomečiam VAVA ŽTD Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė dokumentus (tarp jų Y 1991 m. lapkričio 21 d. prašymą, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – grąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje)) reikalingus nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko Z iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemės Dievoniškių kaime, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Iš NŽT Skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad tuometis VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. spalio 1 d. raštu Nr. S19-401 „Dėl dokumentų teikimo“, atsakydamas į VAVA ŽTD Vilniaus rajono skyriaus 2009 m. liepos ….. d. raštą Nr. SR-3458-(1.12), pateikė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų į buvusio savininko Y iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą Vieržby Polskie rėžiniame kaime valdytą žemę kopijas. Atkreiptinas dėmesys, kad 1999 m. mirus Y Pareiškėja nuo 2000 m. sausio 14 d. tapo turto paveldėtoja. Iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad Pareiškėja tuomečiam VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. prašymą (gauta 2003 m. kovo 19 d.), kuriame pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavo, kad nuosavybės teisės į Z turėtą žemę būtų atkurtos „kompensacija“.
[…] Y (miręs 1999 m.) tuometei Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus mieste, išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje) (pridedama). Vėliau Y tuomečiam VAVA ŽTD Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 1996 m. gegužės 13 d. prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – atkurti nuosavybės teises prie naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio <…>, Vilniaus mieste […]. Pareiškėja, kaip Y turto paveldėtoja, tuomečiam VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. prašymą (gauta 2003 m. kovo 19 d.), kuriame pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavo, kad nuosavybės teisės į Z turėtą žemę būtų atkurtos „kompensacija“ […].
Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki
2012 m. vasario 1 d.), piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d., pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisių atkūrimo procesas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje turėtų būti vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatas – atlyginant pinigais.
Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas žemė išperkama valstybės, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose.
Paminėtina, kad tuometis VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SR-3458-(1.12) „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į VAVA ŽTD Vilniaus miesto skyrių, nurodydamas, kad gavo Y turto paveldėtojos X prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvusio rėžinio Vieržby Polskie kaimo dalyje, patenkančioje į Vilniaus rajono teritoriją, prašydamas pateikti nuosavybės teisių atkūrimui būtinus dokumentus – prašymą atkurti nuosavybės teises, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir kt. Minėtame rašte nurodyta, kad Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos Mickūnų kadastro vietovės (Galgių dalies) Dievoniškių kaimo teritorijoje laisvos valstybinės žemės nėra, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra, kad piliečiai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 punktu, gali pasirinkti kitą atlyginimo būdą (pridedama). Ar tuometis VAVA ŽTD Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius apie tai informavo ir Pareiškėją, NŽT duomenų neturi.
[…] Pareiškėja į tuomečio VAVA ŽTD Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių pirmą kartą kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikdama 2007 m. rugsėjo 30 d. prašymą.
[…]
Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 1 straipsnio 4 punktu Vilniaus miesto savivaldybei buvo priskirta Dievoniškių gyvenamosios vietovės dalis […]. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2003 m. balandžio 9 d. akte Nr. 31/03/15-83 yra įrašyta, kad „liudininkai nurodė, kad žemė buvo rėžiais“ […].
[…] atsižvelgiant į Pareiškėjos 2003 metais išreikštą valią „prašau man atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z turėtą žemę Naujojoje Vilnioje kompensacija“, taip pat į tai, kad pageidaujama susigrąžinti žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1dalies 2 punkto nuostatas yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra grąžinti nėra galimybės, Pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatas bus vykdoma, atlyginant pinigais.“
- NŽT Skyriaus 2022 m. kovo 9 d. rašte Nr. 48SD-3891-(14.48.104.) Pareiškėjai rašoma:
„NŽT Skyrius, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 punktu, informuoja, kad 2022 m. kovo 29 d. 10.00 val. NŽT Skyriuje, adresu Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 9 aukšte, vyks posėdis, kuriame bus svarstomas Jums nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko Z turėtą žemę atlyginant pinigais.
Kviečiame nurodytu laiku atvykti susipažinti su parengtu nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo projektu. Su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Jums neatvykus, nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas bus priimtas Jums nedalyvaujant. […].“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnis
„[…]
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
„1. Šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.
- Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“;
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
[…]
- Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.
[…]
- Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas“;
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…]
3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;
4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
[…]
9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]“;
10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas
„[…]
- Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.
- Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys“;
11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas
„1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“
- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo:
3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
„1. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
[…]
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
[…]
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; […].“
- Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatos, galiojusios 1996 m. gegužės 13 d. prašymo Y vardu tuometei Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybai pateikimo metu:
16 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdai
„Valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus, šiais būdais:
1) tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra);
2) suteikiant vienkartines valstybės išmokas arba išduodant akcijas;
3) įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.
4) suteikiant lygiavertį miško ar rekultivuoto durpyno plotą (išperkant žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) suteikiant sklypą individualiai statybai (išperkant žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) pinigais (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus valstybės išperkamai žemei) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kompensacija pinigais taip pat išmokama pageidaujantiems gauti kompensaciją pinigais asmenims, kuriems šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytos institucijos iki 1995 m. birželio 1 d. priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką atstatymo, šią žemę (mišką) išperkant;
7) suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią sumą apmokėjimui už statomus butus.
Išpirkimo būdą pasirenka pilietis, išskyrus šio įstatymo 7 ir 15 straipsniuose nurodytus atvejus. Už kaimo vietovėje esančius žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotus, kurių negalima grąžinti natūra, piliečiams kompensuojama visais šio straipsnio pirmosios dalies 1–7 punktuose nurodytais būdais, už kitą valstybės išperkamą žemę ir mišką – 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais. Pilietis turi teisę pasirinkti vieną arba kelis kompensavimo būdus.
Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką būdų iki Vyriausybės nustatyto termino, su juo atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais po to, kai bus patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.“
- Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, galiojusios Pareiškėjos 2003 m. kovo 19 d. prašymo tuomečiam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikimo metu:
4 straipsnis. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka
„1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.
- Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius.
- Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
- Žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. […]“;
5 straipsnis. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka
„1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius.
- Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos:
1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos;
2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šių perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naudojamų žemės sklypų plotu yra atitinkamai mažinama grąžinamos natūra ar išperkamos žemės plotas;
3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.
- Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.
- Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.
- Jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
- Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“;
16 straipsnis. Atlyginimas piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą
„1. Už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė.
- Kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.
- Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma, išduodamų vertybinių popierių skaičius) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina.
- Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
[…]
- Už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais:
1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama;
2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos;
3) vertybiniais popieriais;
4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus;
5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms;
6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d.;
7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra;
8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė;
9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį. […].“
- Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, galiojančios nuo 2019 m. vasario 1 d.:
4 straipsnis. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka
„1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.
- Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius.
- Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
- Žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. […].“
5 straipsnis. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka:
„[…]
- Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos:
1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. […]“;
12 straipsnis. Valstybės išperkama žemė
„1. Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:
[…]
2) kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose; […]“;
18 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas
„1. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.
- Apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant“;
19 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarka
„1. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
- Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio“;
21 straipsnis. Specialios šio įstatymo taikymo nuostatos
„1. Piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.
[…]
- Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.“
- Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057:
„[…]
- Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą.
[…]
- Sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas (atskiras įsakymas dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nepriimamas).
[…]
- Šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką.
- Šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant. […].“
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (su pakeitimais):
„[…] 8. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką […] žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro […] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. […].“
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (su pakeitimais), nuostatos, galiojusios Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 9 kreipimosi (žr. pažymos 1-3 punktą) gavimo NŽT metu:
„1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (toliau – institucijos).
- Nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus ir aptarnaujant asmenis institucijose Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų teisinių santykių nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
[…]
- Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.
[…]
- Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.
[…]
- Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:
45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
[…]
- Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada) […].“
- LVAT 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 konstatavo:
„[…] Pabrėžtina, kad LVAT, vadovaudamasis KT išaiškinimais, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog turto nacionalizacija palietė didžiąją dalį visuomenės, todėl šių pasekmių pašalinimas, atkuriant nuosavybės teises, yra prioritetinis valstybės ir visos visuomenės interesas, tai patvirtina ir Atkūrimo įstatymo preambulės nuostatos, todėl bet kuris teisingumo pažeidimas šiame procese yra ne tik konkretaus asmens teisių pažeidimas, bet ir visos visuomenės interesas, kad procesas būtų teisėtas, skaidrus ir teisingas (žr., pvz., KT 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, LVAT 2011 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-323/2011, 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-122-261/2018).
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į skunde nurodytas ir tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, išvadas tikslinga pateikti, išskiriant šiuos klausimus:
32.1. dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, vietoj žemės grąžinimo planuojant skirti piniginę kompensaciją;
32.2. dėl teisės aktų reikalavimų nevykdymo, planuojant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą;
32.3. dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo.
Dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, vietoj žemės grąžinimo planuojant skirti piniginę kompensaciją
- Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
33.1. Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierę dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo klausimų sprendimo, už buvusio savininko Z iki nacionalizacijos Veržby Polskie kaime turėtą žemę planuojant skirti piniginę kompensaciją, neadekvačią rinkoje esančioms kainoms (žr. pažymos 2.4 punktą). Pareiškėja nurodė, kad 10 metų, per kuriuos nebuvo išspręstas žemės grąžinimo klausimas, tikėjosi susigrąžinti žemę natūra.
33.2. Nuosavybės teisių į buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo klausimai šiuo metu reglamentuoti Atkūrimo įstatyme (žr. pažymos 26 punktą) ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (žr. pažymos 27 punktą).
Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.
Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT teritoriniai skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą. Sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas.
33.3. Prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame Veržby Polskie rėžiniame kaime pateikė jo sūnus Y, kuris 1999 m. liepos 10 d. mirė. Pareiškėja nuo 2000 m. sausio 14 d. yra mirusio Y įpėdinė (žr. pažymos 8 punktą).
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pretendentams, nustatytu laiku padavusiems prašymus atkurti nuosavybės teises, mirus, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
33.4. Tik pagal 2007 m. kovo 29 d. Lietuvos valstybinio istorijos archyvo atsiųstą archyvinę planinę medžiagą (žr. pažymos 7 punktą), 2007 m. rugpjūčio 30 d. buvo patikslinta iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Polskie Verby rėžinio kaimo teritorija (pagal patikslintas buvusio Polskie Verby kaimo ribas, 29,7 ha (9,21 proc.) žemės patenka į Vilniaus rajono teritoriją).
33.5. Informacija apie 2007 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas Veržby Polskie rėžinio kaimo ribas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikta 2007 m. rugsėjo 10 d.
Iki informacijos apie Veržby Polskie rėžinio kaimo ribos patikslinimą gavimo nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
Nuosavybės teisių atkūrimui į kaime iki nacionalizacijos buvusių savininkų turėtą žemę ir mieste iki nacionalizacijos buvusių savininkų turėtą žemę taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas.
33.6. Pareiškėjos atstovė 2009 m. liepos 30 d. kreipėsi į tuometį Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama išreikalauti iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių atkūrimui Vilnius rajone būtinus dokumentus (žr. pažymos 9 punktą).
2009 m. rugsėjo 7 d. tuometis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, informuodamas apie gautą X prašymą atkurti nuosavybės teises ir prašydamas pateikti šio klausimo sprendimui reikalingus dokumentus (žr. pažymos 15 punktą).
2009 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko Z turėtą žemę, patenkančią į Vilniaus rajono teritoriją.
Nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduojamų apskričių viršininkų žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos buvo perduotos NŽT.
33.7. Tik po Pareiškėjos skundų dėl žemėtvarkos skyriaus neveikimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2012 m. birželio 22 d. buvo parengtas dokumentas (pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų), patvirtinantis Y teisę pretenduoti į nuosavybės teisių į Vilniaus rajone Z turėtą žemę atkūrimą (žr. pažymos 14 punktą).
33.8. 2021 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja buvo informuota apie parengtą sprendimo kompensuoti pinigais už turėtą žemę projektą (žr. pažymos 15 punktą). Dėl teisės aktų reikalavimų nevykdymo, planuojant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 37–38 punktus)).
33.9. NŽT pateiktais duomenimis, Pareiškėjos skunde nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo klausimą planuojama spręsti, skiriant kompensaciją pinigais, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės nėra galimybės grąžinti natūra (dėl priskyrimo valstybės išperkamai žemei), bei 2003 metais Pareiškėjos išreikštą valią nuosavybės teises į Z Naujojoje Vilnioje turėtą žemę atkurti, skiriant kompensaciją.
33.10. Dėl Pareiškėjos teiginio, kad niekada nebuvo keičiama valia dėl žemės susigrąžinimo buvusioje vietoje (žr. pažymos 2.7 punktą), pažymėtina, kad NŽT tyrimo metu pateiktame X vardu rašytame 2003 m. kovo 19 d. prašyme nurodyta už buvusio savininko Z Veržby Polskie turėtą žemę kompensuoti (žr. pažymos 6 punktą). Pretendentai iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pasirinkti kompensavimo už natūra negrąžintiną žemę būdą. Pareiškėjos 2003 m. kovo 18 d. prašymo gavimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje metu net nebuvo gauta informacija apie dalies buvusio savininko Z turėtos žemės buvimo Vilniaus rajono teritorijoje (į kurią nuosavybės teisių atkūrimo klausimai turėtų būti sprendžiami, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą į kaime turėtą žemę) faktą. Šis faktas, pagal Pareiškėjos skundo tyrimo metu gautus duomenis, buvo nustatytas tik 2007 metais, o Y teisė pretenduoti atkurti nuosavybės teises į Z Vilniaus rajone turėtą žemės dalį buvo patvirtinta 2012 metais (žr. pažymos 14 punktą).
33.11. Dėl NŽT teiginio, kad Pareiškėja nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir 2009 m., ir 2011 metais Pareiškėja nesulaukė reikiamo atsako iš valstybinių institucijų. Dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 39-40 punktus).
33.12. NŽT teiginys dėl buvusių savininkų rėžiniame Vieržby Polskie kaime (pagal 2007 metais patikslintas kaimo ribas Vilniaus rajono teritorijoje) turėtos žemės priskyrimo valstybės išperkamai Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra pagrįstas objektyvais duomenimis.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo paisyti objektyvumo principo (žr. pažymos 22 punktą), reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. pagrįsti faktiniais duomenimis.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, už ją atlyginant pagal atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.), yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose (žr. pažymos 26 punktą).
33.13. Įstatymų leidėjas įpareigoja valstybės tarnautojus būti atvirais dialogui, bendradarbiavimui, gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis Lietuvos Respubikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (žr. pažymos 23 punktą).
Tyrimo metu gauta informacija rodo, kad nors rajono žemėtvarkos skyriui buvo žinoma pretendento įpėdinė (žr. pažymos 8 punktą), skundo tyrimo Seimo kontrolierių įstaigoje metu nebuvo gauta jokių duomenų apie Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (šiuo metu NŽT Vilniaus rajono skyriaus) tarnautojų bandymą patikslinti Pareiškėjos 2003 m. kovo 19 d. prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į kaime (šiam faktui paaiškėjus 2007 metais, gavus dokumentus iš archyvo) buvusio savininko turėtą žemę atkūrimo būdo.
33.14. Pareiškėjos prašyme nurodyta kompensuoti, tačiau pažymėtina, kad šis prašymas buvo rašytas dėl mieste esančios žemės, t. y. tuo metu, kai dar nebuvo duomenų apie dalies žemės buvimą kaimo teritorijoje. Jokių duomenų apie nuosavybės teisių Y vardu į Z iki nacionalizacijos Vilniaus rajone turėtos žemės atkūrimą tyrimo metu nebuvo gauta. Nebuvo gauta duomenų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimo būdo į kaime buvusio savininko turėtą žemę pasirinkimą, nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjančios institucijos iniciatyvą dėl nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo būdo patikslinimo.
Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktame X vardu rašytame 2003 m. kovo 19 d. prašyme (žr. pažymos 6 punktą) nėra formuluotės, leidžiančios tvirtinti, jog Pareiškėja išreiškusi valią gauti kompensaciją pinigais. Prašyme nurodyta formuluotė – „kompensacija“. Kaip matyti iš Pareiškėjos vardu 2003 m. tuomečiam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikto prašymo gavimo metu galiojusių Atkūrimo įstatymo nuostatų, kompensavimu kaimo už buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos kaimo vietovėje turėtą žemę buvo vadinamas ir žemės natūra suteikimas pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema (žr. pažymos 25 punktą).
- Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 30 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 21 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.
Vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama viešojo administravimo subjektų veikla, yra įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti įstatymų reikalavimais (žr. pažymos 22 punktą).
- Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad nuosavybės teisių atkūrimas mirusiojo Y į buvusio savininko Z iki nacionalizacijos Veržby Polskie kaime (po 2007 metų kaimo ribų patikslinimo paaiškėjus, kad dalis kaimo yra Vilniaus rajono teritorijoje) atkūrimas, priimant sprendimą skirti kompensaciją pinigais, neišsiaiškinus pažymos 30 punkte nurodytų klausimų, suderinamas su atsakingo valdymo principu (žr. pažymos 21 ir 30 punktus). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.
- Už valstybės politikos žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos ir kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro srityse formavimą, šios valstybės politikos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą atsakinga Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (žr. pažymos 28 punktą), todėl tikslinga prašyti šios institucijos pateikti išvadą dėl optimalaus Pareiškėjos skunde nurodytos problemos sprendimo būdo, užtikrinant atsakingo valdymo principo įgyvendinimą.
Dėl teisės aktų reikalavimų nevykdymo, planuojant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą
- Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
37.1. Pareiškėja skunde Seimo kontrolierei nurodė, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo planuojama priimti, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos reikalavimą informuoti pretendentą apie planuojamo posėdžio dėl sprendimo priėmimo laiką ir vietą.
37.2. NŽT Skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. raštu (žr. pažymos 15 punktą) Pareiškėja buvo informuota apie 2021 m. gruodžio 15 d. planuojamą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Z turėtą žemę.
37.3. NŽT paaiškino, kad parengtas Sprendimo projektas siunčiamas Pareiškėjai susipažinti, iki sprendimo priėmimo dienos prašant informuoti raštu apie sutikimą. Toks siūlymas argumentuotas dėl koronaviruso Lietuvos Respublikoje susidariusia situacija ir valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms, valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms pateiktomis rekomendacijomis darbą organizuoti ir klientus aptarnauti, esant galimybei, nuotoliniu būdu. Teisinis tokių rekomendacijų pagrindas NŽT Skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. rašte nenurodytas.
37.4. Vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama viešojo administravimo subjektų veikla, yra įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti įstatymų reikalavimais (žr. pažymos 22 punktą).
37.5. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs imperatyvią nuostatą dėl pretendentų informavimo raštu apie sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo laiką (žr. pažymos 26 punktą). Šios nuostatos detalizuotos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (žr. pažymos 27 punktą), įpareigojant sprendimus priimančias institucijas raštu (registruotu laišku) pranešti piliečiui posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio (112 punktas); institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (113 punktas). Sutikimą su priimamu sprendimu pretendentas patvirtina parašu posėdžio metu.
37.6. Seimo kontrolierė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu (žr. pažymos 16 punktą) atkreipė NŽT Skyriaus dėmesį į imperatyvius Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 ir 113 punktų reikalavimus.
37.7. NŽT pripažinus, kad NŽT Skyrius nesivadovavo Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 ir 113 punktų reikalavimais (žr. pažymos 18 punktą), Pareiškėja buvo informuota apie NŽT Skyriaus vedėjo įpareigojimą užtikrinti Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 ir 113 punktų reikalavimų vykdymą.
NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. kovo 9 d. raštu (žr. pažymos 20 punktą) Pareiškėja buvo informuota ir apie 2022 m. kovo 29 d. planuojamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo vietą, ir laiką, sudarant Pareiškėjai galimybę dalyvauti sprendimo priėmime.
- Apibendrinant, darytina išvada, kad Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 9 d. skundo pateikimo Seimo kontrolierei metu NŽT Vilniaus rajono skyriui raštu nepranešus Pareiškėjai apie planuojamą sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo vietą ir laiką, buvo pažeisti imperatyvūs Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 ir 113 punktų reikalavimai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kad po Seimo kontrolierės kreipimosi NŽT Skyrius atliko veiksmus, užtikrinančius nurodytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimą, tarnautojų atsakomybės klausimas nekeltinas.
Dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo
- Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
39.1. Pareiškėja, be kitų klausimų, nurodė, kad negauti atsakymai į 2009 m. liepos 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 28 d. tuo metu nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjusioms institucijoms pateiktus skundus dėl buvusio savininko Z iki nacionalizacijos Vilniaus rajone turėtos žemės negrąžinimo (žr. pažymos 2.1-2.2, 9 ir 12 punktus).
2009 m. liepos 30 d. Pareiškėja pateikė tuomečiam Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui skundą dėl nepradėto nuosavybės teisių į buvusio savininko Z Vilniaus rajone valdytą žemę atkūrimo proceso. Atkreiptas dėmesys į tai, kad jokia informacija šiuo klausimu Pareiškėjai nebuvo suteikta, o atvykus į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, nebuvo pateiktas joks paaiškinimas nurodytu klausimu.
2011 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėja kreipėsi dėl negauto atsakymo į 2009 m. liepos 30 d. skundą (žr. pažymos 12 punktą).
Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių Pareiškėjos 2009 m. liepos 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 28 d. skundų ištyrimą.
39.2. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 9 d. skundu (žr. pažymos 1-3 punktą) kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydama:
– nuosavybės teises atkurti, grąžinant žemę, o ne skiriant kompensaciją pinigais;
– stabdyti 2021 m. gruodžio 15 d. planuojamą sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą;
– pateikti atsakymą teisės aktų nustatytais terminais.
39.3. Į Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 9 d. skundą (žr. pažymos 1-3 punktus) atsakyta NŽT Skyriaus 2022 m. vasario 9 d. raštu (žr. pažymos 15 punktą):
– pranešant, kad informacijos apie nurodytą 2009 ir 2011 metų skundų ištyrimą NŽT neturi;
– informuojant apie 2003 metais Pareiškėjos pakeistą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pasirenkant kompensaciją;
– nurodant nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimo užsitęsimo priežastį – Pareiškėjos nesikreipimą į NŽT;
– pripažįstant Pareiškėjos skunde nurodytą Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 ir 113 punktų reikalavimų pažeidimą;
– informuojant apie NŽT Skyriaus vedėjo įpareigojimą užtikrinti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 ir 113 punktų reikalavimų laikymąsi;
– perspėjant, kad neatvykus į posėdį, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus priimtas, Pareiškėjai nedalyvaujant.
39.4. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti skundus ir prašymus bei juos nagrinėti pagal įgaliojimus (žr. pažymos 22 punktą). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas 20 darbo dienų terminas skundo ir prašymo ištyrimui, atsakymo pateikimui, numatant galimybę dėl objektyvių priežasčių pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
39.5. Į Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 9 d. skundą buvo atsakyta NŽT 2022 m. vasario 9 d. raštu (žr. pažymos 15 punktą), t. y. pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, tokį terminą pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų (žr. pažymos 22 punktą).
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog NŽT sprendžiant su Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 9 d. skundo nagrinėjimu susijusius klausimus, buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 39 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad nebuvo užtikrintas atsakingo valdymo principo (žr. pažymos 21 ir 30 punktus) įgyvendinimas, Pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 22 punktą), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X skundo dalis pripažintina pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia:
X skundo dalį dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, vietoj žemės grąžinimo planuojant skirti piniginę kompensaciją, pažymoje nurodytu aspektu pripažinti pagrįsta.
- 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia:
X skundo dalį dėl teisės aktų reikalavimų nevykdymo, planuojant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, pripažinti pagrįsta.
- 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia:
X skundo dalį dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė rekomenduoja:
44.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai – pateikti išvadą dėl optimalaus Pareiškėjos skunde nurodytos problemos (žr. pažymos 33 punktą) sprendimo būdo.
44.2. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos –
44.2.1. sprendimą mirusiojo Y vardu dėl nuosavybės teisių į likusią dalį buvusio savininko Z iki nacionalizacijos turėtos Veržby Polskie turėtos žemės (pagal 2007 metų kaimo ribų patikslinimą esančią Vilniaus rajono teritorijoje) priimti, išsiaiškinus pažymos 33–36 punktuose nurodytus klausimus, užtikrinant atsakingo valdymo principo įgyvendinimą;
44.2.2. užtikrinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų priimami, nepažeidžiant Atkūrimo įstatymo reikalavimo informuoti pretendentą (įpėdinį) apie planuojamą sprendimo priėmimo vietą ir laiką;
44.2.3. užtikrinti, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos gautų skundų tyrimo terminas būtų pratęsiamas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyto ne ilgesnio kaip 10 darbo dienų termino.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė