PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2024/1-427
Data 2024-09-10
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir citatose – NŽT) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau ir citatose – Skyrius) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymą dėl „žemės sklypo pirkimo procedūrų tęsimo ir nuolaidos žemės sklypui taikymo“ (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodė:

2.1. 2024 m. sausio 14 d. Pareiškėjas NŽT Skyriui pateikė prašymą „dėl žemės sklypo pirkimo procedūrų tęsimo ir nuolaidos žemės sklypui taikymo“ (toliau ir citatose – Prašymas), kuriame Pareiškėjas NŽT Skyriaus prašė: „tęsti 459 kv. m. žemės sklypo dalies, kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>, adresas <…>, Vilnius [toliau ir citatose – Žemės sklypas], pardavimo procedūrą bei parduoti […] išsimokėtinai Žemės sklypo dalį pritaikius 40 (keturiasdešimties) procentų nuolaidą.“

2.2. „2024 m. sausio 19 d. iš NŽT Skyriaus buvo gautas el. laiškas, kad pateiktas dokumentas yra gautas ir užregistruotas (Nr. 1GP-741, registracijos data 2024-01-19).“

2.3. „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad NŽT, atlikusi Taisyklių 19 punkte nurodytus veiksmus, gavusi visus reikalingus dokumentus ir duomenis, nustačiusi, kad yra teisinė sąlyga sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, per 10 darbo dienų, nuo šios aplinkybės nustatymo parengia šios sutarties projektą.

Šiuo atveju pažymėtina tai, kad mano atveju egzistuoja visos sąlygos sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi NŽT jau buvo pateikusi raštą dėl procedūrų tęsimo, tačiau dėl NŽT Skyriaus biurokratizmo yra vilkinamos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procedūros.

[…] yra vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas […].“

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo: „[…] įvertinti NŽT Skyriaus veiksmus bei jų vykdomą biurokratizmą.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į NŽT.

 

  1. NŽT informavo:

5.1. išnagrinėjo Pareiškėjo Prašymą ir 2024 m. liepos 22 raštu Nr. 1SD-47159-(6.1 E.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ (toliau – Raštas) pateikė Pareiškėjui atsakymą.

5.2. NŽT Rašte Pareiškėjui, be kita ko, nurodė:

„[…] nustatėme, kad Jūs Žemės sklype, kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdai –  komercinės paskirties objektų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, esančiuose trijuose pastatuose–ūkio pastatuose, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis–pagalbinio ūkio (unikalūs Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>), 2023 metais įsigijote ir nuosavybės teise valdote negyvenamas patalpas–pagalbines patalpas (unikalūs Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>).

[…] siekiate įsigyti nuosavybėn Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga Jūsų įsigytų pagalbinio ūkio pastatų turimai daliai eksploatuoti.

Paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje) […]  fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje […].

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui […]. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 12.1 papunktį, parduodami […] be aukciono žemės sklypai tik savarankiškai funkcionuojantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) statiniams ir įrenginiams (su jų priklausiniais) eksploatuoti, kurie naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Žemės sklypas turi būti būtino ir pakankamo dydžio statiniams ir įrenginiams su priklausiniais pagal jų paskirtį eksploatuoti.

Pagal Taisyklių 13.1 papunktį, kai savarankiškai funkcionuojančio vieno statinio ar įrenginio eksploatavimui pagal paskirtį suformuotas žemės sklypas priklauso dviem ar daugiau savininkų, kiekvienam statinio ar įrenginio savininkui ar nuomininkui tenkanti žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgus į kiekvienam iš jų priklausančią statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) priklausinių valdomos dalys.

Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypus teritorijose, esančiose iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, ir iki minėtos datos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, taikoma 40 procentų žemės sklypo kainos nuolaida (senatvės pensininkams – 50 procentų nuolaida) ne didesniam kaip 0,06 hektaro žemės sklypui arba, kai perkamas žemės sklypas yra didesnis kaip 0,06 hektaro, – ne didesnei kaip 0,06 ha žemės sklypo daliai. Kai žemės sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nurodytos kainų nuolaidos taikomos kiekvienam bendraturčiui už atitinkamai ne didesnę kaip 0,06 hektaro jo įsigyjamo žemės sklypo dalį. Namų valdos žemės sklypo kainos nuolaida vienam fiziniam asmeniui taikoma jam įsigyjant vieną namų valdos žemės sklypą ar jo dalį (likusiems jo perkamiems žemės sklypams kainos nuolaida netaikoma, neatsižvelgiant į žemės sklypų vietą ir tai, kad nuolaida buvo pritaikyta perkant mažesnio kaip 0,06 hektaro ploto žemės sklypą ar jo dalį).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų reikalavimus, asmenys gali įsigyti namų valdų žemės sklypus, kurie skirti gyvenamiesiems namams, kartu su jų priklausiniais, eksploatuoti, ir įsigyjant vieną namų valdos žemės sklypą (ar jo dalį) fiziniam asmeniui gali būti taikoma apskaičiuotos žemės sklypo kainos nuolaida. Tačiau, kadangi pagal pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes Jūs Žemės sklype nevaldote savarankiškai funkcionuojančio pagrindinio statinio (gyvenamojo namo ar jo dalies), o nuosavybės teise valdote tik patalpas pagalbiniuose statiniuose (pagrindinio daikto priklausiniuose), kurie tarnauja pagrindiniam statiniui, todėl Jums Žemės sklypo dalis negali būti išskirta ir parduota.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Jūsų prašymai parduoti Jums išsimokėtinai 459 kv. m. Žemės sklypo dalį, pritaikius 40 procentų nuolaidą ir Žemės sklypo kainą sumokant iš karto iki notarinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sudarymo, netenkinami.

NŽT raštai (išskyrus informacinio pobūdžio) per vieną mėnesį nuo gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas – Žygimantų g. 2, Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnis „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

6.2. Viešojo administravimo įstatymo:

10 straipsnis „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.[…]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys“;

10 straipsnis „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; […]; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką“;

6.3. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis „Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų ir (ar) dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarka“ 1 dalis – „Sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui.“

6.4. Žemės įstatymas 11 straipsnis „Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimas“ 5 dalis – „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams […] asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui […].“

 

  1. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau –Taisyklės) (galiojo nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.):

2 punktas – „Asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn: […]: 2.1. naudojamus namų valdų žemės sklypus. […]; 2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus). […]; 2.4. žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre […] įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus […] žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui)“;

3 punktas – „[…]. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka“;

10 punktas – „Sprendimus parduoti valstybinę žemę priima, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas“;

11 punktas – „Valstybinės žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys“;

12 punktas – „Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia: 12.1. prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį). […].“;

13 punktas – „Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys: 13.1. per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo: 13.1.1. patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai; 13.1.2. sutikrina asmens pateiktus duomenis su […] Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą; […].

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

8.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatuojama:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“

8.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. A602-1189/2013) konstatuota: „[…] viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“

 

  1. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendros kompetencijos ar administraciniams teismui klausimams spręsti 2024 m. balandžio 1 d. nutartyje (teismingumo byla Nr. T-18/2024; teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2022-0) konstatavo:

„Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Apibendrinus skundų tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 6–7 punktuose, teismų praktiką (pažymos 8–9 punktai), susijusias su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo Prašymą, konstatuotina:

10.1. Seimo kontrolieriai, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 6.1 papunktis);

10.2. Vadovaujantis Taisyklių 10 ir 11 punktų (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.) nuostatomis, sprendimus parduoti valstybinę žemę priimdavo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašydavo NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o valstybinės žemės sklypų pardavimą organizuodavo NŽT teritorinis padalinys. Taisyklių 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.) reglamentavo, kad žemės sklypai, kuriuose pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka (pažymos 7 punktas);

Taisyklių 12.1 papunktis (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.) nustatė, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus,  pagal žemės sklypų buvimo vietą NŽT padaliniui turėjo pateikti prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį). NŽT gavusi asmens prašymą parduoti žemės sklypą, vadovaudamasi Taisyklių 13.1 papunkčiu  (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.), turėjo per 10 darbo dienų nuo prašymo (dokumentų) gavimo: patikrinti, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi dokumentai, sutikrinti asmens pateiktus duomenis su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą (pažymos 7 punktas).

Taigi pirmiau cituotos Taisyklių nuostatos nustatė, jog NŽT per 10 darbo dienų turėjo atlikti Taisyklių 13.1 papunktyje nustatytus veiksmus, t. y. patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pabrėžtina, kad Taisyklės nenustatė termino, per kurį NŽT turėjo pateikti asmeniui atsakymą, kai atlikus Taisyklių 13.1 papunktyje nustatytus veiksmus NŽT nustatydavo, jog asmuo, pateikęs prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, neturi teisės jo pirkti. Taisyklėse nesant nustatyto termino, NŽT nagrinėdama prašymus (taip pat ir Skunde aptariamu atveju Pareiškėjo Prašymą), turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos (pažymos 6.2 papunktis).

NŽT 2024 m. sausio 19 d. užregistruotas Pareiškėjo Prašymas dėl Žemės sklypo dalies pardavimo  (pažymos 2.1, 2.2 papunkčiai). Atsakymą į Pareiškėjo Prašymą NŽT pateikė 2024 m. liepos 22 d. Raštu (pažymos 5.1 papunktis). Atsižvelgus į tai, kad Raštas Pareiškėjui pateiktas ilgiau nei per 6 mėnesius nuo Prašymo užregistravimo NŽT, darytina išvada, kad NŽT Pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo ir atsakymą į jį Raštu pateikė nesivadovaudama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu 20 darbo dienų terminu.

10.3. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis taip pat reglamentuoja, kad jeigu  dėl objektyvių priežasčių per 20 darbo dienų terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų; asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys (pažymos 6.2 papunktis).

Pažymėtina, kad Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei nebuvo suteikta informacija (dokumentai), patvirtinanti, kad NŽT informavo Pareiškėja apie jo Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad NŽT Pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo pirmiau cituotų teisės aktų nuostatomis.

10.4. Žemės įstatymas 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui (pažymos 6.4 papunktis).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (pažymos 6.2 papunktis).

NŽT, priėmusi sprendimą netenkinti Pareiškėjo Prašymo parduoti Žemės sklypo dalį (be aukciono) (toliau – Sprendimas), Rašte, kaip tai reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas,  nurodė priimto sprendimo faktines aplinkybes (Pareiškėjas pageidauja pirkti Žemės sklypo, kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdai –  komercinės paskirties objektų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, dalį; Žemės sklype yra Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpas–pagalbines patalpas ir kt.) bei teisinį pagrindą, t. y. nurodė konkrečių teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis priimtas Sprendimas  (pažymos 5.2 papunktis).

10.5. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (pažymos 6.2 papunktis). Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos asmenys gali skųsti teismui (pažymos 6.3 papunktis).

Pabrėžtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimai, susiję su valstybinės žemės pirkimu–pardavimu, nuoma, skundžiami bendrosios kompetencijos teismui, nes  valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo (nuomos) subjektų (Skunde aptariamu atveju NŽT) teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios, teisės normų. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendros kompetencijos ar administraciniams teismui klausimams spręsti priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavusi, kad be viešojo administravimo, funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (pažymos 9 punktas).

NŽT, išnagrinėjusi Pareiškėjo Prašymą, Raštu Pareiškėją informavo, kad „[…] prašymai parduoti Jums išsimokėtinai 459 kv. m. Žemės sklypo dalį, pritaikius 40 procentų nuolaidą ir Žemės sklypo kainą sumokant iš karto iki notarinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sudarymo, netenkinami“, t. y. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė parduoti Žemės sklypo dalį. NŽT Rašte nurodė, jog „NŽT raštai (išskyrus informacinio pobūdžio) per vieną mėnesį nuo gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas – Žygimantų g. 2, Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ (pažymos 5.2 papunktis).

Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad NŽT Rašte nenurodė priimto Sprendimo apskundimo tvarkos, nes neinformavo Pareiškėjo, jog NŽT Rašte priimtas Sprendimas „netenkinti“ Prašymo gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, nenurodė kreipimosi į teismą terminų.

 

  1. Atsižvelgus į tai, kad NŽT Pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo:

11.1. 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. nepateikė atsakymo per 20 darbo dienų, neinformavo Pareiškėjo apie jo Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą (pažymos 10.2, 10.3 papunkčiai),

11.2. 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatomis, nes Rašte nenurodė išsamios priimto Sprendimo apskundimo tvarkos (pažymos 10.5 papunktis),

Skundas dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjat Pareiškėjo Prašymą pripažintinas pagrįstu.

 

  1. Seimo kontrolierė atkreipia NŽT dėmesį į tai, kad nagrinėjant asmenų prašymus (skundus) privaloma vadovautis teisės aktuose nustatytais terminais, kurie skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Pažymėtina, jog atsakymų (sprendimų) nepateikimas asmenims per teisės aktuose nustatytus terminus, išsamios apskundimo tvarkos nenurodymas pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose nedera su gero administravimo principu, kuris, kaip ne kartą savo sprendimuose yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas bei kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 8.1–8.2 papunkčiai).

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos  pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo Prašymą pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos rekomenduoja:

14.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nagrinėdami Pareiškėjo Prašymą nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 7 punkto nuostatomis (pažymos 10.2, 10.3, 10.5 papunkčiai);

14.2. atkreipti dėmesį į tai, kad atsakymų (sprendimų) nepateikimas asmenims per teisės aktuose nustatytus terminus, apskundimo tvarkos nenurodymas pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose nedera su gero administravimo principu, kuris yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas bei kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei imtis veiksmų, kad ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų;

14.3. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojams išaiškinimą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimai, susiję su valstybinės žemės pirkimu–pardavimu, nuoma, skundžiami bendrosios kompetencijos teismams bei užtikrini, jog pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose būtų nurodyta išsami priimtų sprendimų apskundimo tvarka.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                 Erika Leonaitė