PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ TEISMŲ ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/1-474 |
---|---|
Data | 2020-10-27 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ TEISMŲ ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės teismų administracijos (toliau vadinama ir – Administracija) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2019-09-25 bei
2020-02-19 kreipimosi raštus ir neteikiant prašomos informacijos (duomenų) apie Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau vadinama ir – LITEKO) naudotojus, LITEKO sistemoje prisijungusius prie tam tikrų Pareiškėjo nurodytų civilinių bylų.
2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „[…]. 2019-09-25 išsiaiškinęs, kad [Administracija], administruodama LITEKO informacinę sistemą, turi galimybę suteikti duomenis, kas būna prisijungęs prie bylos teisme ir kiek laiko su ja dirba, skaito ir kt., kreipiausi į [Administraciją], kad man tokią informaciją suteiktų“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „2019-10-09 d. [Administracijos] direktoriaus pavaduotojas […] biurokratiškai atsirašė ir persiuntė mano prašymą Lietuvos Aukščiausiam Teismui.“
2.3. „2019-11-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tyrimų grupės vadovė […] nurodė, kad […] „[…] tokios informacijos man nesuteiks“.“
2.4. „2020-02-19 d. […] kreipiausi į [Administraciją], kad gaučiau informaciją, kas buvo prisijungęs prie mano nurodytų bylų […]. [Administracijos] direktorė […] biurokratiškai atsirašė ir atsisakė man suteikti informaciją […].“
2.5. „[…]. Negaudamas iš institucijų informacijos, dėl pareigūnų biurokratizmo, nenoro, baimės ir kt. jos suteikti, atsirašinėjimo yra pažeidžiamos mano teisės. […].“
3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolieriaus: „[…] priimti […] skundą tirti pagal kompetenciją dėl […] biurokratizmo visa apimtimi“; „spręsti atsakomybės klausimą“; „ir kt. pagal kompetenciją“.
4. Kartu su skundu, be kitų dokumentų, pateikta:
4.1. Pareiškėjo 2019-09-25 kreipimasis, adresuotas Administracijai (kopija), kuriame nurodyta:
4.1.1. „2019 m. rugsėjo 11-12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiam teismui pateikiau kasacinį skundą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-933-855/2019. 2019-09-19 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis civilinėje byloje“;
4.1.2. „Prašau pateikti raštiškus duomenis, kas iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo buvo ar nebuvo prisijungęs nuo 2019-09-12 d. iki 2019-09-19 d. (nurodyti pareigas, pavardę, jei leidžia teisės aktai) prie civ. bylų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11928-836/2018; Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-933-855/2019 ir prie kokių dokumentų ir kiek laiko truko prisijungimas. Duomenys reikalingi ginant teises teisme“;
4.2. Administracijos 2019-10-09 raštas Nr. 4R-1536-(1.13.), adresuotas Pareiškėjui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (kopija), kuriame nurodyta:
4.2.1. „[…] [Administracijoje] gautas [Pareiškėjo] 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymas (toliau – Prašymas), kuriame prašoma suteikti informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – Teismas) […] [LITEKO] vartotoją (-us), kuris (-ie) nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. (ne)buvo prisijungęs (-ę) prie Prašyme nurodytų civilinių bylų LITEKO“;
4.2.2. „Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) […] (toliau – Nuostatai), Administracija yra LITEKO valdytoja ir tvarkytoja, kuri užtikrina LITEKO duomenų saugą, sistemos techninės ir programinės įrangos tinkamą veikimą bei plėtrą, taip pat atlieka kitas Nuostatuose nurodytas funkcijas. Pagal Nuostatų 17.2 papunktį, LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir Nuostatais, vykdydami teisingumą, tvarko tik teismai“;
4.2.3. „Administracija, atsižvelgusi į galiojantį teisinį reguliavimą ir įvertinusi tai, kad [Pareiškėjo] prašoma pateikti informacija yra susijusi su konkrečios (-ių) bylos (-ų) duomenų tvarkymu Teisme, kurį, kaip minėta, vykdydami teisingumą, atlieka tik teismai, siunčia [Lietuvos Aukščiausiajam Teismui] Prašymą atsakyti pagal kompetenciją“;
4.3. Pareiškėjo 2020-02-19 pakartotinis kreipimasis, adresuotas Administracijai (kopija), kuriame nurodyta:
„[…]. Pakartotinai prašau Jūsų pranešti ir pateikti duomenis, ir atsakyti į mano 2019-09-25 d. prašymą, kas buvo prisijungęs prie mano bylų Nr. e2-11928-816/2018 ir e2A-933-855/2019 […]. Mane domina, prie kokių dokumentų buvo prisijungta ar nebuvo prisijungta ir jei buvo prisijungta, kiek laiko tai užtruko, ar buvo prisijungta prie prašomų bylos Nr. e2A-933-855/2019 dokumentų, perklausyti teismo posėdžio protokolą, ar jis buvo perklausomas, kai byla buvo gauta Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir sprendžiamas kasacinio skundo priėmimo klausimas“;
4.4. Administracijos 2020-03-19 raštas Nr. 4R-451-(1.13), adresuotas Pareiškėjui (kopija), kuriame nurodyta:
4.4.1. „[…]. Administracija […] atkreipia dėmesį į tai, kad Teismas, įvertinęs Jūsų 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą, jo pagrįstumą, Jums pateikė tokios apimties informaciją, kuri, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Teismo nuomone, užtikrina asmens teisės gauti informaciją iš institucijų ir asmens teisės į jo asmens duomenų apsaugą pusiausvyrą“;
4.4.2. „Primintina, kad teismų nepriklausomumo, vykdant teisingumą, principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 114 straipsniai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio l dalis, 2 ir 46 straipsniai) suponuoja, kad tik teismas gali priimti sprendimus dėl asmens duomenų subjekto teisės susipažinti su byloje tvarkomais (taip pat ir LITEKO pagalba) duomenimis (jų kategorijomis) bei gauti informaciją apie tai, kaip šie duomenys tvarkomi, įgyvendinimo tvarkos ir apimties“;
4.4.3. „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalimi, teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kuriam jis vadovauja. Taigi teismo pirmininkas turi teisę ir pareigą (į)vertinti jo vadovaujamame teisme dirbantiems teisėjams, darbuotojams priskirtų funkcijų, skirtų užtikrinti tinkamą teismo funkcionavimą ir įgyvendinti bylų nagrinėjimo procesą įskaitant su bylų duomenų (taip pat ir asmens duomenų) tvarkymu LITEKO sistemoje susijusius veiksmus, įgyvendinimo (ne)tinkamumą, t. y. asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas ir šių teisės aktų laikymosi kontrolė yra teismo organizacinio darbo, kuriam vadovauja to teismo pirmininkas, dalis. Kaip Administracija Jus buvo informavusi ir telefonu, dėl Jūsų asmens duomenų tvarkymo konkrečioje (-iose) byloje (-ose), pagal nustatytą teisinį reguliavimą, turite kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą (teismo pirmininką)“;
4.4.4. „Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, ir aplinkybę, kad Teismas pagal kompetenciją jau pateikė atsakymą į Jūsų 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą, tačiau Jūs pakartotinai prašote Administracijos pateikti 2019 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodytus duomenis, pažymėtina, kad kiekviena valstybės institucija veikia pagal jai suteiktą kompetenciją ir vienai jų priskirtos funkcijos negali būti perkeliamos kitai institucijai“;
4.4.5. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsniu, institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi laikytis informacijos saugumo principo, kuris […] reiškia, jog turi būti užtikrinama, kad informacija, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, nebūtų neteisėtai sunaikinta ar pakeista, sugadinta, neteisėtai pasisavinta, paskelbta, pateikta ar kitaip panaudota, principo“;
4.4.6. „Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) […] (toliau – Nuostatai), pagrindu Administracija yra LITEKO valdytoja ir tvarkytoja, kuri užtikrina LITEKO duomenų saugą, sistemos techninės ir programinės įrangos tinkamą veikimą bei plėtrą, taip pat atlieka kitas Nuostatuose nurodytas funkcijas. Įgyvendindama teisės aktuose numatytas LITEKO valdytojo ir tvarkytojo funkcijas, Administracija užtikrina, jog LITEKO būtų tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Nuostatais ir kitais teisės aktais (Nuostatų 11.1, 12.3, 15.1 papunkčiai). Pagal Nuostatų 27 punktą, LITEKO duomenys, įskaitant ir LITEKO tvarkomus asmens duomenis, teikiami ir naudojami, vadovaujantis Nuostatų 3 punkte nurodytais ir kitais teisės aktais, tarp jų, ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ADTAĮ). Pažymėtina, kad ADTAĮ taikomas kartu su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) bei jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (ADTAĮ l straipsnio 3 dalis). BDAR nustatyti asmens duomenų tvarkymo principai (BDAR 5 straipsnis) ir teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos (BDAR 6 straipsnis) bei įtvirtinta, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu (BDAR preambulės 4 punktas)“;
4.4.7. „Atkreiptame dėmesį į tai, kad asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmens duomenų subjektas turi absoliučią teisę gauti visus informacinės sistemos, kurioje tvarkomi jo asmens duomenys, duomenis. Šiame rašte nagrinėjamu atveju Jūs prašote suteikti informaciją apie specialius LITEKO duomenis, t. y. informaciją apie prisijungimus prie LITEKO tvarkomos (-ų) bylos (-ų), […]. Duomenys apie prisijungimus yra byloje esančių asmens duomenų tvarkymo veiklos (veiksmų) įrašai, kurie sudaro galimybę įgaliojimus tam turinčiam subjektui vertinti asmens duomenų tvarkymo (ne)teisėtumą, ir šie duomenys negali būti tapatinami su savo asmens duomenimis nuostatų, kurios įtvirtina teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, prasme (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1446-822/2019)“;
4.4.8. „Pažymėtina, kad, pagal aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų jurisprudencijoje suformuotas nuostatas, Administracija Jūsų prašomą informaciją apie LITEKO duomenis gali teikti tik subjektams, kuriems įstatymais ar kitais teisės aktais sutelkiami įgaliojimai ją gauti, siekiant įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka šiems subjektams pavestas funkcijas (pavyzdžiui, teismui, kai tokia informacija reikalinga nagrinėjant bylą, pagal proceso įstatymo normas; teismo pirmininkui, jam įgyvendinant teismo veiklos organizavimo ir priežiūros funkcijas, vadovaujantis Teismų įstatymu; ikiteisminio tyrimo institucijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, ir pan.). […]“;
4.4.9. „Administracija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama į LITEKO duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismų praktiką dėl LITEKO duomenų teikimo bei vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio l dalies f) punktu, pagal kompetenciją nenustatė teisinio pagrindo pateikti Jums prašomus duomenis“;
4.4.10. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Administracijos atsisakymas pateikti Jūsų prašomus duomenis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.
6. Iš Administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
6.1. „[…]. Administracijoje gavus ir užregistravus asmens prašymą pateikti informaciją (duomenis) apie teismo bylos duomenis, tvarkomus pasitelkiant LITEKO, prašymas nukreipiamas vykdyti už šią sritį atsakingam (-iems) Administracijos padaliniui (-iams) – Teisės ir administravimo departamentui ir Informacinių technologijų skyriui. Pradiniame etape teisininkai įvertina, ar paklausimas atitinka jo formai ir turiniui teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įskaitant, ar yra galimybė nustatyti pareiškėjo tapatumą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnis, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių […] (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 5–31 punktai). Taip pat teisininkai, prireikus, pasitelkdami informacinių technologijų specialistus, įvertina, kokio pobūdžio informacijos iš LITEKO yra prašoma. Nustačius, kad prašoma pateikti […] informaciją (duomenis) apie LITEKO naudotojus, prisijungusius prie tam tikrų teismo bylų LITEKO, t. y. duomenis, kuriuos pagal kompetenciją turi teisę vertinti ir teikti tik teismai, paklausimas persiunčiamas nagrinėti atitinkamam (-iems) teismui (-ams). […].“
6.2. „[Pareiškėjo 2019-09-25 kreipimasis, toliau vadinama – Kreipimasis Nr. 1] Administracijoje buvo gautas ir užregistruotas 2019 m. rugsėjo 25 d. (reg. Nr. 1R-4730). Kreipimasis Nr. 1 pateiktas Administracijos direktorės el. pašto adresu […], pasirašytas el.
parašu. […].“
6.3. „Administracija, įvertinusi Kreipimąsi Nr. 1, […], vadovaudamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų […] (toliau – LITEKO nuostatai) 17.2 papunkčiu, pagal kurį LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir LITEKO nuostatais, vykdydami teisingumą, tvarko tik teismai, atsižvelgusi į Administracijos kompetenciją ir įvertinusi tai, kad prašoma pateikti informacija yra susijusi su konkrečios (-ių) teismo bylos (-ų) duomenų tvarkymu teisme, kurį, vykdydami teisingumą, atlieka tik teismai, 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 4R-1536-(1.13) „[…] persiuntė Kreipimąsi Nr. 1 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT) atsakyti Pareiškėjui pagal kompetenciją, kadangi buvo prašoma pateikti informaciją apie šio teismo LITEKO naudotojų LITEKO atliktus veiksmus. Rašto kopija išsiųsta ir Pareiškėjui.“
6.4. „Administracija, nagrinėdama Kreipimąsi Nr. 1 (kaip ir nagrinėdama kitus analogiškus asmenų prašymus), vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, kitais įstatymais ir teisės
aktais, reglamentuojančiais teismų veiklą ir asmens duomenų tvarkymą, taip pat suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika analogiško pobūdžio ginčuose […]. […].“
6.5. „[…] teisme teisėjams, kitiems teismo darbuotojams priskirtų funkcijų, skirtų užtikrinti tinkamą teismo funkcionavimą ir įgyvendinti bylų nagrinėjimo procesą, vykdymas patenka į teismo administravimo sritį, kurią vadovaujantis Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalimi organizuoja ir prižiūri teismo pirmininkas, todėl teisę ir pareigą įvertinti minėtų asmenų veiksmus, susijusius su bylų duomenų, įskaitant asmens duomenis, tvarkymu LITEKO, jiems įgyvendinant pagal atitinkamas pareigas pavestas funkcijas, (ne)teisėtumą turi teismo pirmininkas. […].“
6.6. „[…] Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio 22 punkte numatyta, kad Administracija sudaro ir tvarko su Administracijos veikla susijusias duomenų bazes, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoja teismų informacines sistemas ir jas tobulina. Taigi, įstatymu Administracijai deleguota funkcija apsiriboja įsteigtos valstybinės informacinės sistemos LITEKO administravimu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis [Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, toliau vadinama ir – VIIVĮ] 2 straipsnio 17 dalimi, valstybės informacinių išteklių sąvoka apima informacijos, kurią valdo institucijos, atlikdamos teisės aktų nustatytas funkcijas, apdorojamos informacinių technologijų priemonėmis, ir ją apdorojančių informacinių technologijų priemonių visuma. Teismai, vykdydami įstatymais jiems deleguotą bylų nagrinėjimo funkciją, tvarko bylose esančius duomenis bei iš esmės darbo organizavimo tikslais perkelia juos į LITEKO sistemą. Tokiu būdu, pagal apibrėžtą valstybės informacinių išteklių sąvoką, teismų nagrinėjamose bylose tvarkomi duomenys, kuriuos teismai perkelia į LITEKO sistemą, tampa šios informacinės sistemos ištekliais, kuriuos ir toliau valdo teismai, t. y. teismai nepraranda bylų duomenų valdytojo statuso vien dėl to, kad jie perkelti ir į LITEKO. […].“
6.7. „[…]. Įvertinus tai, kad Kreipimasis Nr. 1 Administracijoje dėl šio rašto 3 punkte nurodytų priežasčių iš esmės nebuvo nagrinėjamas, bet persiųstas LAT atsakyti pagal kompetenciją, Administracija į Pareiškėją, kad jis pagrįstų Kreipimesi Nr. 1 prašomos informacijos (duomenų) gavimo, naudojimo tikslą, nesikreipė. Vadovaujantis [Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo] 12 straipsnio 4 dalimi, tai institucijos, nagrinėjančios pareiškėjo prašymą iš esmės ir galinčios pagal kompetenciją priimti sprendimą dėl prašyme išdėstytų klausimų, pareiga.“
6.8. „[…]. Administracija, kaip LITEKO valdytoja ir tvarkytoja (LITEKO nuostatų 11, 15 punktai), techniškai disponuoja Kreipimesi Nr. 1 prašoma pateikti informacija (duomenimis), t. y. tokia informacija fiksuojama ir saugoma nustatyta tvarka LITEKO. Vadovaujantis LITEKO nuostatų 26.9.1 papunkčiu, vienas iš LITEKO posistemių yra LITEKO naudotojų veiksmų registravimo modulis, kurio funkcijos – fiksuoti LITEKO naudotojų atliekamus veiksmus, formuoti jų ataskaitas. Tačiau […] Administracija tokio pobūdžio informaciją nagrinėjamu atveju gali pateikti […] teismui, dėl kurio LITEKO naudotojų veiksmų buvo kreiptasi, ir tik šis teismas gali įvertinti, ar / kokia apimtimi ši informacija teiktina Pareiškėjui.“
6.9. „[…]. [Pareiškėjo 2020-02-19 kreipimasis, toliau vadinama – Kreipimasis Nr. 2] Administracijoje gautas ir užregistruotas 2020 m. vasario 20 d. (reg. Nr. 1R-845-(6.1.K). Kreipimasis Nr. 2 pateiktas bendruoju Administracijos el. pašto adresu <…>, pasirašytas el. parašu.“
6.10. „[…]. Administracija Kreipimąsi Nr. 2 nagrinėjo pagal kompetenciją iš esmės, įvertindama: teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, […]. Į Kreipimąsi Nr. 2 Pareiškėjui atsakyta Administracijos 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4R-451-(1.13) […]. […]. Administracija, […] atsižvelgdama į LITEKO duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismų praktiką dėl LITEKO duomenų teikimo bei vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f) punktu, pagal kompetenciją nenustatė teisinio pagrindo pateikti Pareiškėjui jo prašomus duomenis. […].“
6.11. „[…]. Kreipimasis Nr. 2 Administracijoje iš esmės buvo nagrinėjamas Administracijos kompetencijos ribose ir […] Administracija nagrinėjamu atveju neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl informacijos (duomenų) iš LITEKO, susijusių su bylose esančių duomenų tvarkymu, suinteresuotiems asmenims teikimo. Todėl Administracija į Pareiškėją, kad jis pagrįstų Kreipimesi Nr. 2 prašomos informacijos (duomenų) gavimo, naudojimo tikslą, nesikreipė.“
6.12. „[…]. Papildomi pastebėtina, kad Pareiškėjui turint įtarimų dėl jo Kreipimesi Nr. 1 ir Kreipimesi Nr. 2 nurodytų teismo bylų informacijos (duomenų) tvarkymo LITEKO (ne)teisėtumo, jis turi teisę kreiptis, pavyzdžiui, į ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios, atlikdamos savo funkcijas pagal kompetenciją, galėtų kreiptis į Administraciją dėl prašomos informacijos (duomenų) pateikimo, o Administracija tokiu atveju, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, prašomą informaciją (duomenis) šioms institucijoms pateiktų. Taip pat Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos priimtu sprendimu, kaip tai Administracija nurodė Pareiškėjui Administracijos 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. 4R-451-(1.13), vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Administracijos atsisakymą pateikti jo prašomus duomenis turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
7.1. Įstatymai:
7.1.1. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR):
6 straipsnis – „Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: […] f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. […].“
7.1.2. Konstitucijoje nustatyta:
25 straipsnis – „[…]. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. […].“
109 straipsnis – „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.“
114 straipsnis – „Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. […].“
7.1.3. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. 2. Seimo kontrolieriai netiria […] Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, […]. […].“
7.1.4. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“
14 straipsnio 8 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“
7.1.5. Teismų įstatyme nustatyta:
1 straipsnis – „1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. 2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu. 3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.“
2 straipsnis – „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.“
7.1.6. Nacionalinės teismų administracijos įstatyme nustatyta:
2 straipsnis – „Nacionalinė teismų administracija, […], atlieka šias funkcijas: […] 22) sudaro ir tvarko su Nacionalinės teismų administracijos veikla susijusias duomenų bazes, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoja teismų informacines sistemas ir jas tobulina; […] 30) nagrinėja Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai priskirtinus asmenų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus ir imasi priemonių išspręsti juose keliamus klausimus; […].“
7.1.7. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatyta:
10 straipsnis – „Institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi šiais pagrindiniais principais: […] 5) informacijos saugumo, kuris reiškia, kad užtikrinama, jog informacija, taip pat vidaus administravimo informacija, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, nebūtų neteisėtai sunaikinta ar pakeista, sugadinta, neteisėtai pasisavinta, paskelbta, pateikta ar kitaip panaudota […].“
35 straipsnio 4 dalis – „Iš institucijos gauti duomenys negali būti keičiami ir juos naudojant privaloma nurodyti jų šaltinį. Iš institucijos gauti valstybės informacinės sistemos duomenys gali būti teikiami tik tokiu tikslu, tokios apimties ir tokiu būdu, kokie buvo numatyti juos gaunant. Fizinių asmenų asmens duomenys naudojami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
7.1.8. Asmens teisinės apsaugos įstatymo:
1 straipsnio 1 dalis – „Šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.“
7.1.9. Civilinio proceso kodekso:
21 straipsnis – „Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.“
7.1.10. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta:
2 straipsnis – „1. Skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. […].“
8 straipsnis – „1. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. 2. Kai viešojo administravimo subjektas neatlieka savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, šis neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas.“
22 straipsnio 1 dalis – „Bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
7.1.11. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. […].“
5 straipsnio 1 dalis – „Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“
17 straipsnio 1 dalis – „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus); […].“
29 straipsnis – „1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. […].“
7.2. Kiti teisės aktai:
7.2.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse reglamentuojama:
35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […]; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
38 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“
7.2.2. Administracijos direktoriaus 2011-11-28 įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) (Administracijos direktoriaus 2016-08-18 įsakymo Nr. 6P-117-(1.1) redakcija) patvirtintuose Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatuose reglamentuojama:
11 punktas – „Nacionalinė teismų administracija kaip LITEKO valdytojas: 11.1. atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos valdytojui nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas […].“
12 punktas – „LITEKO valdytojas taip pat atlieka šias papildomas funkcijas: […] 12.3. teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją apie LITEKO suinteresuotiems asmenims, organizuoja visuomenės informavimą apie LITEKO galimybes (funkcionalumą), naudą; […].“
13 punktas – „LITEKO tvarkytojai yra: […] 13.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; […] 13.6. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų teismai […] 13.8. miestų ir rajonų apylinkių teismai.“
15 punktas – „Nacionalinė teismų administracija kaip LITEKO tvarkytojas: […] 15.4. analizuoja teisines, technologines, metodologines ir (ar) organizacines LITEKO ir jos duomenų tvarkymo problemas, administruoja LITEKO naudotojų teises; […].“
17 punktas – „Teismai kaip LITEKO tvarkytojai atlieka šias funkcijas: […] 17.2.
tvarko LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir šiais nuostatais; […].“
26 punktas – „LITEKO sudaro šie posistemiai: […] 26.9. Audito ir saugos posistemis, kurį sudaro: 26.9.1. LITEKO naudotojų veiksmų registravimo modulis, kurios funkcijos – fiksuoti LITEKO naudotojų atliekamus veiksmus, formuoti jų ataskaitas […].“
27 punktas – „LITEKO duomenys, įskaitant ir LITEKO tvarkomus asmens duomenis, teikiami ir naudojami, vadovaujantis nuostatų 3 punkte nurodytais ir kitais teisės aktais. […].“
Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika
2007-05-15 nutarime konstatuota:
„[…]. […] informacijos laisvė nėra absoliuti, […] Konstitucija neleidžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinus informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms […].“
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
9.1. 2019-12-30 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1446-822/2019) konstatuota:
„[…]. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, t. y. informacijos apie asmenis, prisijungusius prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, taip pat kokius konkrečius procesinius veiksmus atliko / neatliko šie asmenys, prisijungimo trukmę (nurodant vardus, pavardes, pareigas, datas, atliktus veiksmus (jeigu atliko)), pateikimo civilinės bylos proceso dalyviui ir neturtinės žalos, kildinamos iš teismo veiklos teikiant LITEKO duomenis, atlyginimo. […].
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu
Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintų Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų […] III skyriuje įtvirtinta LITEKO informacinė struktūra: Nuostatų 21 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi LITEKO naudotojų duomenys; 22 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi LITEKO paslaugų naudotojų duomenys; 23 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi pagrindiniai su bylos medžiaga susiję duomenys. Nuostatų 21 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi LITEKO naudotojų duomenys: […]. Minėti Nuostatų 21, 22, 23 punktuose išvardinti duomenys tvarkomi atsižvelgiant į LITEKO tikslą (Nuostatų 5 punktas), uždavinius ir funkcijas (Nuostatų 7 ir 8 punktai) ir kiekvienu atveju gali būti teikiami tik laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatų. Akivaizdu, kad tam tikri duomenys, kurie išvardinti kaip tvarkomi LITEKO, apskritai nėra teiktini pagal asmenų prašymus, pavyzdžiui, LITEKO naudotojų kodai, slaptažodžiai, darbo pažymėjimo numeriai arba LITEKO paslaugų naudotojų asmens kodai. Darytina išvada, kad LITEKO tvarkomų LITEKO naudotojų duomenų (Nuostatų 21 punktas), LITEKO tvarkomų LITEKO paslaugų naudotojų duomenų (Nuostatų 22 punktas); LITEKO tvarkomų pagrindinių su bylos medžiaga susijusių duomenų (Nuostatų 23 punktas) apimtys nesutampa su teiktinų duomenų apimtimi. […].
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei LITEKO tikslas (elektroniniu būdu tvarkyti Lietuvos teismuose nagrinėjamų ir išnagrinėtų bylų duomenimis, fiksuoti bylų nagrinėjimo eigą ir teikti teisės aktuose numatytas taikinamojo tarpininkavimo ir viešąsias elektronines paslaugas, Nuostatų 5 punktas), nei asmens duomenų tvarkymo LITEKO tikslas (rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti asmens duomenis, naudojamus teisingumo vykdymo funkcijų įgyvendinimo procese, ir (ar) susijusius su taikinamuoju tarpininkavimu ir viešųjų teismų elektroninių paslaugų teikimu, Nuostatų 6 punktas), nei LITEKO uždaviniai (Nuostatų 7 punktas) ar funkcijos (Nuostatų 8 punktas) negali būti aiškinami taip, kad jie nagrinėjamu atveju pagrįstų teismo pareigą teikti prašomus atitinkamos apimties duomenis privatiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie yra proceso dalyviai, ar ne). […].
[…] LITEKO paslaugų naudotojo statusas savaime nesuteikia […] teisės gauti visų LITEKO tvarkomų duomenų, susijusių su pareiškėjos byla. […]“;
9.2. 2018-09-12 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-852-438/2018) konstatuota:
„[…]. Pareiškėja iš esmės siekia iš atsakovo, Nacionalinės teismų administracijos, gauti duomenis apie ištrintą iš LITEKO sistemos „Kitą teismo dokumentą“. Nacionalinės teismų administracijos atsisakymą pateikti šiuos duomenis vertina kaip neteisėtą veiksmą jos atžvilgiu, iš kurio kildina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. […].
Pagal […] Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) […] nustatytą teisinį reglamentavimą, teismai yra tiesioginiai LITEKO duomenų tvarkytojai, o Nacionalinė teismų administracija yra atsakinga už šios sistemos organizacinį funkcionalumą (Nuostatų 15 p.), […]. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atsakovo, Nacionalinės teismų administracijos, […] atsakymai į atitinkamus pareiškėjos prašymus, nurodant, pareiškėjai, jog ji pageidaujamos informacijos gavimo klausimu turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą […], yra atitinkantys aptartą teisinį reglamentavimą. […].“
Tyrimo išvados
10. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Administracijos galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2019-09-25 ir 2020-02-19 kreipimosi raštus bei neteikiant prašomos informacijos (duomenų) apie LITEKO naudotojus, LITEKO sistemoje prisijungusius prie tam tikrų Pareiškėjo nurodytų civilinių bylų.
Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Administraciją.
11. Vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtintomis nuostatomis, Administracijos kompetencijai, be kitų funkcijų, priskirtina sudaryti ir tvarkyti su Administracijos veikla susijusias duomenų bazes, organizuoti informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoti teismų informacines sistemas ir jas tobulinti. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 11.1, 12.3 ir 15.4 punktais, Administracija atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos valdytojui nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją apie LITEKO suinteresuotiems asmenims, organizuoja visuomenės informavimą apie LITEKO galimybes (funkcionalumą), naudą, taip pat analizuoja teisines, technologines, metodologines ir (ar) organizacines LITEKO ir jos duomenų tvarkymo problemas ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pažymi, kad Administracijos (kaip LITEKO valdytojo ir tvarkytojo) atliekamos funkcijos iš esmės yra susijusios tik su LITEKO sistemos tinkamo funkcionavimo (organizacinio ir techninio) užtikrinimu. Tai savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pažymos 9.2 punktas).
12. Be pirmiau minėtų funkcijų, Administracija taip pat vykdo viešojo administravimo bendrąsias funkcijas, susijusias su asmenų pareiškimų, prašymų, skundų nagrinėjimu, bei imasi priemonių išspręsti juose keliamus klausimus (Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punktas).
Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:
12.1. Administracija 2020-09-25 gavo Pareiškėjo 2019-09-25 kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su LITEKO sistemos naudotojais, prisijungusiais prie tam tikrų Pareiškėjo nurodytų civilinių bylų LITEKO sistemoje, pateikimo (Kreipimąsi Nr. 1) (pažymos 4.1 ir 6.2 punktai);
12.2. Administracija, susipažinusi su Kreipimosi Nr. 1 turiniu, 2019-10-09 raštu
Nr. 4R-1536-(1.13.) pateikė Pareiškėjui atsakymą, kuriuo iš esmės atsisakė pateikti Pareiškėjui jo prašomą informaciją ir, laikydamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 35.2 punkte reglamentuojamų nuostatų, motyvuotai nurodė atsisakymo priežastis (teisinį ir faktinį pagrindą) (pažymos 4.2
ir 7.2.2 punktai).
Šiame kontekste Seimo kontrolierius pažymi, kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl kreipimesi išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui. Tuo atveju, jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti kreipimąsi nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo (skundo) nenagrinėjimo priežastis. Nagrinėjamu atveju, nors ir pavėluotai (praleidus 5 darbo dienų terminą), Administracija parodė gerą valią ir minėtu 2019-10-09 raštu Nr. 4R-1536-(1.13.) persiuntė Kreipimąsi Nr. 1 nagrinėti LAT (ne viešojo administravimo subjektui).
Atsižvelgiant į tai, Administracijai tikslinga imtis priemonių, kad ateityje, gavus asmens kreipimąsi ir nustačius, kad Administracija pagal kompetenciją negali spręsti prašyme (skunde) išdėstytų klausimų ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti kreipimąsi nagrinėti pagal kompetenciją, asmuo apie tai būtų informuojamas laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų terminų;
12.3. LAT 2019-11-20 raštu Nr. 1.15-5T-333 pateikė Pareiškėjui atsakymą į Kreipimąsi Nr. 1, kuriame išreiškė savo oficialią poziciją dėl Pareiškėjui teiktinos informacijos (duomenų) apimties (informavo Pareiškėją apie asmenų, kurie LAT dirbo su Pareiškėjo kasacinio skundo medžiaga, grupes; nurodė, kad teisėjų, nagrinėjusių Pareiškėjo kasacinį skundą, tapatybes Pareiškėjas gali identifikuoti iš jam skirtos nutarties, o kitų asmenų vardai ir pavardės, LAT įsitikinimu, nepatenka į duomenų, kuriuos turėtų automatiškai teikti institucijos, apimtį nei pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, nei pagal BDAR nuostatas).
Šiame kontekste pakartotinai atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriai netiria skundų, susijusių su teismų (teisėjų) veikla, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo (pažymos 7.1.3 punktas). Seimo kontrolierius, kaip ir bet kuris kitas asmuo, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, institucija ar įstaiga, neturi teisės įtakoti teismų (teisėjų) veiklos. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (pažymos 7.1.5 punktas). Apie tai Pareiškėjas jau buvo informuotas Seimo kontrolieriaus 2020-04-16 raštu Nr. 4D-2020/1-474/3D-1011. Taigi, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su LAT pareigūnų veiksmais (neveikimu), 2019-11-20 raštu Nr. 1.15-5T-333 teikiant Pareiškėjui atsakymą, tyrimo metu nebuvo nagrinėjamos;
12.4. iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) taip pat nustatyta, kad, susipažinęs su gautu LAT 2019-11-20 atsakymu Nr. 1.15-5T-333 ir galimai nepatenkintas dėl minėtu raštu jam LAT pateiktos prašomos informacijos apimties, Pareiškėjas pakartotinai 2020-02-19 prašymu kreipėsi į Administraciją dėl informacijos, susijusios su LITEKO sistemos naudotojais, prisijungusiais prie tam tikrų Pareiškėjo nurodytų civilinių bylų LITEKO sistemoje, pateikimo (Kreipimasis Nr. 2, pažymos 4.3 punktas);
12.5. Administracija, susipažinusi su gautu Kreipimosi Nr. 2 turiniu, 2020-03-19 raštu Nr. 4R-451-(1.13) pateikė Pareiškėjui atsakymą, kuriuo iš esmės pakartotinai atsisakė pateikti Pareiškėjui jo prašomą informaciją ir, laikydamasi Taisyklių 35.2 punkte reglamentuojamų nuostatų, išsamumo principo (pažymos 7.1.4 punktas), motyvuotai nurodė atsisakymo tai padaryti priežastis (teisinį ir faktinį pagrindą) (pažymos 4.4 punktas). Minėtame 2020-03-19 rašte
Nr. 4R-451-(1.13) Administracija taip pat nurodė atsakymo apskundimo tvarką, kaip tai reglamentuojama Taisyklių 38 punkte.
13. Iš Pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad Pareiškėjo netenkina Administracijos
2019-10-09 raštu Nr. 4R-1536-(1.13.) ir 2020-03-19 raštu Nr. 4R-451-(1.13) pateikti atsakymai, kuriais atsisakyta pateikti Pareiškėjui prašomą informaciją (duomenis).
Kas sietina su Administracijos atsisakymu pateikti Pareiškėjui prašomą informaciją (duomenis) pagrįstumu, Seimo kontrolierius visų pirma atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją (pažymos 7.1.2 punktas). Vis dėlto Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra ne kartą yra akcentavęs, kad „informacijos laisvė nėra absoliuti“ ir kad „Konstitucija neleidžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinus informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą“ ir „pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams“ (pažymos 8 punktas).
Seimo kontrolierius pažymi, kad teisės aktuose įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios teismo bylos duomenų, įskaitant asmens duomenis, tvarkymą (įskaitant ir asmens duomenų tvarkymą naudojantis LITEKO), taip pat ir jų teikimą turi būti taikomos sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant į teisės aktų tikslus ir subjektų, kuriems jie taikytini, veiklos specifiką.
Nagrinėjamu atveju taip pat aktualios VIIVĮ įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios bendruosius valstybės informacinės sistemos steigimo, valdymo ir joje esamų duomenų tvarkymo (taip pat ir jų teikimo) reikalavimus, kurie detalizuojami Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatuose (pažymos 7.1.7 ir 7.2.2 punktai). VIIVĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija steigia valstybės informacinę sistemą (nagrinėjamu atveju – LITEKO), siekdama teisės aktuose nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikiamą informaciją apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. To paties teisės akto 10 straipsnyje reglamentuojami pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis institucijos (įtraukiant ir Administraciją), kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, vienas jų – informacijos saugumo principas, reiškiantis, kad turi būti užtikrinama, jog informacija, taip pat vidaus administravimo informacija, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, nebūtų neteisėtai sunaikinta ar pakeista, sugadinta, neteisėtai pasisavinta, paskelbta, pateikta ar kitaip panaudota. Vadovaujantis to paties teisės akto 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, iš institucijos gauti valstybės informacinės sistemos duomenys gali būti teikiami tik tokiu tikslu, tokios apimties ir tokiu būdu, kokie buvo numatyti juos gaunant, o fizinių asmenų asmens duomenys turi būti naudojami vadovaujantis BDAR, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo paskirtis ir pagrindinis tikslas yra saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį (pažymos 7.1.8 punktas). Atitinkamai, Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 27 punkte reglamentuojama, kad LITEKO duomenys, įskaitant ir LITEKO tvarkomus asmens duomenis, teikiami ir naudojami, vadovaujantis nuostatų 3 punkte nurodytais ir kitais teisės aktais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad „[…] Lietuvos teismų informacinės sistemos […] duomenys tvarkomi atsižvelgiant į LITEKO tikslą […], uždavinius ir funkcijas […] ir kiekvienu atveju gali būti teikiami tik laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatų“ (pažymos 9.1 punktas). Taigi, Seimo kontrolierius akcentuoja, kad institucijos (nagrinėjamu atveju – Administracija), vykdydamos pagal kompetenciją joms priskirtas funkcijas ir teikdamos asmenims prašomą informaciją (LITEKO duomenis), turi laikytis teisės aktų reikalavimų, taip pat ir tų, kurie susiję su asmens duomenų apsauga.
Kaip minėta, vadovaujantis Konstitucijos 109, 114 straipsniais, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 21 straipsnio nuostatomis, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas bei teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, o valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (pažymos 7.1.2, 7.1.5 ir 7.1.9 punktai).
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 13 punktu, LITEKO tvarkytojai yra teismai (įtraukiant ir LAT). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo doktrinoje yra pažymėjęs, kad „pagal […] Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) […] nustatytą teisinį reglamentavimą, teismai yra tiesioginiai LITEKO duomenų tvarkytojai, […]“ (pažymos 9.2 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 17.2 punkte reglamentuojama, kad teismai (kaip LITEKO tvarkytojai) tvarko LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir šiais nuostatais.
Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Administracija nurodė, kad teismai, vykdydami įstatymais jiems deleguotą bylų nagrinėjimo funkciją, tvarko bylose esančius duomenis bei iš esmės darbo organizavimo tikslais perkelia juos į LITEKO sistemą. Tokiu būdu teismų nagrinėjamose bylose tvarkomi duomenys, kuriuos teismai perkelia į LITEKO sistemą, tampa šios informacinės sistemos ištekliais, kuriuos ir toliau valdo teismai (teismai nepraranda bylų duomenų valdytojo statuso vien dėl to, kad jie perkelti ir į LITEKO) (pažymos 6.6 punktas). Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje Administracija taip pat pažymėjo, kad ji techniškai gali pasiekti Kreipimesi Nr. 1 prašomą informaciją (duomenis), t. y., „[…] tokia informacija fiksuojama ir saugoma nustatyta tvarka LITEKO“, kaip tai reglamentuojama Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 26.9.1 papunktyje (pažymos 7.2.2 punktas). Vis dėlto šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo doktrinoje yra pažymėjęs, jog „[…] LITEKO tvarkomų pagrindinių su bylos medžiaga susijusių duomenų […] apimtys nesutampa su teiktinų duomenų apimtimi“ (pažymos 9.1 punktas).
Administracija tiek 2020-03-19 atsakyme Nr. 4R-451-(1.13) Pareiškėjui, tiek ir tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje paaiškino, kad „[…], Administracija tokio pobūdžio informaciją nagrinėjamu atveju gali pateikti […] teismui, dėl kurio LITEKO naudotojų veiksmų buvo kreiptasi, ir […] teismas gali įvertinti, ar / kokia apimtimi ši informacija teiktina Pareiškėjui“ arba tik tiems subjektams (institucijoms), kuriems pagal įstatymus ar kitus teisės aktus yra suteikti įgaliojimai reikalauti tokios informacijos ir ją gauti, kai poreikį gauti šią informaciją nustato pats subjektas ir dėl to nustatyta tvarka kreipiasi į Administraciją (pažymos
4.4, 6.8 punktai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius akcentuoja, kad, įgyvendindami Konstitucijoje įtvirtintą pareigą vykdyti teisingumą, būtent teismai sprendžia dėl bylos išnagrinėjimui reikalingų duomenų apimties ir tvarko bylų nagrinėjimui surinktus duomenis (įtraukiant ir asmens duomenis), esančius tiek pačioje byloje, tiek darbo organizavimo tikslais perkeltus į LITEKO. Teismai (o ne Administracija) laikytini asmens duomenų, tvarkomų bylų nagrinėjimo tikslu, valdytojais ir tvarkytojais. Taigi, tik teismas (nagrinėjamu atveju – LAT) gali priimti sprendimus dėl asmenų (įtraukiant ir Pareiškėją) teisės susipažinti su bylos medžiaga, taip pat ir su naudojantis LITEKO tvarkomais asmens duomenimis (bei jų apimtimi), susijusiais su tam tikros bylos procesu, teikti duomenų subjektui informaciją apie byloje esančių jo asmens duomenų tvarkymą, patikrinti asmens duomenų tvarkymo (ne)teisėtumą.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad „[…] valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010)“. Taigi, Administracija, teikdama pareiškėjams informaciją, susijusią su teismų tvarkomose bylose esančiais ar su jais glaudžiai susijusiais asmens duomenimis, viršytų savo kompetencijos ribas (veiktų ultra vires) ir tokie jos veiksmai neatitiktų pirmiau minėtų įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (pažymos 7.1.4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracija, gavusi Kreipimąsi Nr. 1 ir Kreipimąsi Nr. 2, pagrįstai nepateikė Pareiškėjui prašomos informacijos, susijusios su LITEKO naudotojais, prisijungusiais prie tam tikrų Pareiškėjo nurodytų civilinių bylų LITEKO sistemoje (paaiškindama atsisakymo pateikti prašomą informaciją motyvus), kadangi dėl šios informacijos bei jos apimties pateikimo sprendžia LAT kaip prašomų asmens duomenų, tvarkomų bylų nagrinėjimo tikslu, valdytojas ir tvarkytojas.
14. Apibendrinant, konstatuotina, kad Administracijos pareigūnų veiksmuose, susijusiuose su Kreipimosi Nr. 1 ir Kreipimosi Nr. 2 nagrinėjimu bei informacijos (duomenų) apie Lietuvos teismų informacinės sistemos naudotojus, prisijungusius prie tam tikrų Pareiškėjo nurodytų civilinių bylų LITEKO sistemoje, neteikimu, nagrinėjamu atveju biurokratizmo ar piktnaudžiavimo požymių neįžvelgtina, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.
15. Papildomai atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:
15.1. Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, taip pat ir tuos, kurie susiję su prašomos informacijos (ne)teikimu. Nesutikdamas su Administracijos atsakymu, t. y., atsisakymu pateikti Pareiškėjui prašomą informaciją (duomenis), Pareiškėjas tokius Administracijos veiksmus (neveikimą) turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba tiesiogiai administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (pažymos 7.1.10 ir 7.1.11 punktai), nurodant motyvus skundo padavimo terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad apskundimo tvarka Pareiškėjui buvo paaiškinta Administracijos 2020-03-19 rašte Nr. 4R-451-(1.13) (pažymos 4.4 punktas);
15.2. Administracija tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog „[…] Pareiškėjui turint įtarimų dėl jo Kreipimesi Nr. 1 ir Kreipimesi Nr. 2 nurodytų teismo bylų informacijos (duomenų) tvarkymo LITEKO (ne)teisėtumo, jis turi teisę kreiptis, pavyzdžiui, į ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios, atlikdamos savo funkcijas pagal kompetenciją, galėtų kreiptis į Administraciją dėl prašomos informacijos (duomenų) pateikimo, o Administracija tokiu atveju, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, prašomą informaciją (duomenis) šioms institucijoms pateiktų“ (pažymos 6.12 punktas).
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Nacionalinės teismų administracijos, nagrinėjant X 2019-09-25 bei 2020-02-19 kreipimosi raštus ir neteikiant informacijos (duomenų) apie Lietuvos teismų informacinės sistemos naudotojus, prisijungusius prie tam tikrų X nurodytų civilinių bylų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, atmesti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA
17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Nacionalinei teismų administracijai rekomenduoja:
imtis priemonių, kad ateityje, Nacionalinei teismų administracijai gavus asmens kreipimąsi ir nustačius, kad Nacionalinė teismų administracija pagal kompetenciją negali spręsti prašyme (skunde) išdėstytų klausimų ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, asmuo apie tai būtų informuojamas laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų terminų.
Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas