PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/2-621 |
---|---|
Data | 2023-11-28 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau ir citatose – Pareiškėja) skundą dėl Marijampolės savivaldybės (toliau ir citatose – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą dėl kapavietės, kuri ribojasi su jos prižiūrima kapaviete, įrengimo pažeidimų.
- Pareiškėja skunde nurodo:
2.1. 2023 m. balandžio 21 d. Pareiškėja Savivaldybės administracijai pateikė prašymą (toliau – Prašymas), kuriame Savivaldybės administracijos prašė įpareigoti asmenį, atsakingą už Y šeimos kapavietės Nr. <…> (toliau ir citatose – kapavietė Nr. <…>), esančios Marijampolės senosiose kapinėse, priežiūrą „[…] imtis priemonių paminklo statymo, o tuo pačiu kapavietės Nr. <…> tvarkymo pažeidimams ištaisyti.“
2.2. Savivaldybės administracija pripažino, kad kapavietė Nr. <…> „[…] sutvarkyta pažeidžiant tuo metu galiojusio Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-129 „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo [toliau ir citatose – 2018 m. Aprašas] reikalavimus. Minėtas 2018 m. Aprašas buvo pripažintas netekusiu galios Marijampolės savivaldybės tarybai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-173 „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinus naujos redakcijos Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašą [toliau ir citatose – 2022 m. Aprašas], tačiau esminės ankstesnio aprašo nuostatos išliko nepakitę.“
2.3. Faktą, kad kapavietė Nr. <…> sutvarkyta pažeidžiant 2018 m. Aprašo reikalavimus patvirtina Savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. SA-7920(15.1) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“ bei […] 2020 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. SA-7913(15.1) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“.
[…] Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. SA-8745(15.1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ aš buvau informuota, jog Savivaldybės administracija įpareigojo už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą atsakingą asmenį pašalinti padarytą pažeidimą.
[…] Savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. SA-10756(15.1) „Dėl skundo nagrinėjimo“ aš buvau informuota, jog Savivaldybės administracija įpareigojo už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą atsakingą asmenį iki 2021 m. spalio 18 d. pašalinti padarytą pažeidimą, o nepašalinus minėto pažeidimo vykdyti jo atžvilgiu administracines procedūras.“
2.4. „[…] iki šios dienos minėti pažeidimai nepašalinti […].“
„Savivaldybės administracija įpareigojusi už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą atsakingą asmenį pašalinti padarytą pažeidimą pusantrų metų nesiėmė jokių priemonių, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas. […]. Kadangi už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą atsakingas asmuo nepašalino padaryto pažeidimo, šį pažeidimą turi pašalinti Savivaldybės administracija, o šalinant minėtą pažeidimą patirtą žalą išsiieškoti iš už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą atsakingo asmens. Be to Savivaldybės administracija turi imtis priemonių už 2022 m. Aprašo pažeidimą taikyti atsakomybę minėtą Aprašą pažeidusiam už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą atsakingam asmeniui […].“
2.5. Savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SA- 4636 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2022 m. lapkričio mėn. naujų duomenų apie pasikeitusį kapavietės prižiūrėtoją Savivaldybės administracija neturi, pateiktame 2023 m. balandžio 21 d. prašyme nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra pasikartojantys ir dėl jų Pareiškėjai jau buvo pateikti Savivaldybės mero, Savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymai, todėl 2023 m. balandžio 21 d. prašymas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nenagrinėjamas.
Savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 19 d. raštas Nr. SA- 4636 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ yra „nepagrįstas ir neišsamus […].“
2.6. „[…] Savivaldybės administracija pažeidė teisę į gerą viešąjį administravimą, kadangi nepriklausomai nuo to kokiame lygmenyje yra įgyvendinamas viešasis administravimas, viešojo administravimo subjektų sistemoje negalimi atvejai, kuomet pareiškėjo problema paliekama neišspręsta, tokiu būdu pažeidžiamas teisinio tikrumo principas. Šiuo atveju Savivaldybės administracija turėdama tiek teisinius, tiek administracinius įrankius nesiėmė priemonių pašalinti akivaizdų pažeidimą, imtis administracinių priemonių prieš jį padariusį asmenį, o paliko problemą neišspręstą.“
- Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo: „įpareigoti Savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti mano prašymą, iš esmės išspręsti susidariusią situaciją ir priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.“
- Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundą dėl Savivaldybės administracijos atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl kapavietės tvarkymo reikalavimų galimo pažeidimo ir įvertinusi jame nurodytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundą, nes: „Savivaldybė pripažino esant pažeidimui“; „Savivaldybė, nustačiusi pažeidimus privalo imtis priemonių, kad šie pažeidimai būtų pašalinti“; „Pareiškėja turi teisę būti informuota apie šių pažeidimų pašalinimą (skundo nagrinėjimo rezultatus)“. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į 2021 m. rugpjūčio 2 d. skunde keliamos problemos svarbą Pareiškėjai, 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 4D-2021/2-1010/3D-1956 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, be kita ko, prašydama: atidžiai išnagrinėti Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 2 d. skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti Pareiškėjai motyvuotą atsakymą; „imtis priemonių nustatytam kapinių tvarkymo reikalavimų pažeidimui šalinti ir informuoti apie jas Seimo kontrolierę ir Pareiškėją“.
- Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Seimo kontrolierės 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 4D-2021/2-1010/3D-1956 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“ perduotą Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundą, 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SA-8522 (15.1 K) (toliau – 2021 m. rugsėjo 23 d. Raštas) Pareiškėją, be kita ko, informavo:
„[…] Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus specialistas identifikavo ginčo (pažeidimo) kapavietę ir kreipėsi į atsakingą už ginčo kapavietės priežiūrą asmenį (pilietę P. A. M.), nuolat bendravo su Pareiškėja, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, ieškojo įvairių susidariusios situacijos sprendimo būdų, atsižvelgdamas į Covid-19 situaciją Lietuvos Respublikoje ir nustatytus ribojimus, siekdamas optimalaus šio jautraus klausimo sprendimo. Ieškant sprendimo buvo nuolat susirašinėjama su Pareiškėja […], konstatuotas ginčo kapavietės pažeidimas, identifikuotas asmuo, atsakingas už kapavietės pertvarkymų atlikimą. Be to, su Pareiškėja buvo komunikuojama telefonu, siūloma priimti sprendimą Pareiškėjai ir pilietei P. A. M. susitikus prie ginčo kapavietės, t. y. kapavietės pertvarkymo pažeidimo vietoje.
Savivaldybės administracijos nuomone, vertinti Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus specialisto veiklą kaip tiesioginės jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pavestos kapinių priežiūros funkcijos nevykdymą ar vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, kai šių veiksmų tinkamas atlikimas iš esmės susijęs su trečiųjų asmenų atliktais ir (ar) neatliktais veiksmais, nėra pagrindo.
Pareiškėja jau kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, kad Savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. SA-9691(15.1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ būtų panaikintas, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus komisija 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21R1-48(AG1-288/09-2020), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. […].“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Savivaldybės administraciją.
- Iš Savivaldybės administracijos pateiktos informacijos nustatyta:
7.1. Pareiškėja Savivaldybės administracijos direktoriui 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė: Pareiškėja yra įrašyta į Marijampolės miesto senųjų kapinių Laidojimo registracijos knygą, atsakinga už šeimos kapavietės Nr. <…>, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse 52 kvartale, priežiūrą, kapavietėje Nr. <…> 2020 m. balandžio 18 d., palaidotas Pareiškėjos sūnus (toliau ir citatose – Faktinės aplinkybės), gretimos kapavietės Nr. <…> „[…] paminklas pastatytas taip, kad nėra paliktas joks praėjimas nei iš vienos nei iš kitos pusės, kas pažeidžia 2018 m. Aprašą“ bei Savivaldybės administracijos prašė: įpareigoti asmenį, atsakingą už kapavietės Nr. <…> priežiūrą (toliau ir citatose – Atsakingas asmuo) „[…] imtis priemonių paminklo statymo pažeidimams ištaisyti“ (toliau ir citatose – pažeidimo pašalinimas).
7.2. Savivaldybės administracija 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. SA-8745 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau ir citatose – 2020 m. spalio 21 d. Raštas) Pareiškėją, be kita ko, informavo: „Marijampolės miesto kapinės, esančios Marijampolėje <…>, yra priskirtos riboto laidojimo kapinėms, todėl laidojama į esamas (kur jau palaidota) kapavietes […]“; „Marijampolės riboto laidojimo kapinėse takai tarp kvartalų nėra inventorizuoti, todėl jų ilgis ir plotis įskaičiuotas į bendrą kapinių plotą. Dauguma kapaviečių išdėstytos netvarkingai, vietomis praėjimai tarp kapaviečių neišlikę, kapavietės glaudžiasi viena prie kitos“; 2018 m. Aprašo 34 punkte nustatyta, kad „Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams, įrengiami vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, seniūnui ar jo įgaliotam asmeniui, kurie žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas“; Atsakingas asmuo, pertvarkydamas kapavietę Nr. <…>, nesikreipė į „[…] kapinių prižiūrėtoją, todėl praėjimai tarp kapaviečių nebuvo suderinti“; Savivaldybės administracija „įpareigoja Atsakingą asmenį pašalinti pažeidimą.“
7.3. Pareiškėja Savivaldybės administracijai pateikė 2020 m. spalio 27 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. Raštu buvo informuota, jog Savivaldybės administracija įpareigoja Atsakingą asmenį pašalinti pažeidimą, tačiau 2020 m. spalio 21 d. Rašte „nebuvo pateikiami duomenys nei apie asmenį, kuris įpareigotas pašalinti pažeidimą, nei apie terminus pažeidimo pašalinimui“, bei Savivaldybės administracijos prašė informuoti: „[…] pateikiant duomenis apie […] Atsakingą asmenį bei apie nurodytus terminus pažeidimo pašalinimui“; „[…] pateikti įpareigojimo kopiją.“
7.4. Savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. SA-9691 (15.1.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau ir citatose – 2020 m. lapkričio 25 d. Raštas) Pareiškėjai, be kitos informacijos, nurodė: Atsakingas asmuo „[…] apie padarytą pažeidimą ir kad jį reikia pašalinti buvo informuotas 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. SA-8787, tačiau pažeidimas nebuvo pašalintas“; Savivaldybės administracija pakartotinai telefonu kreipėsi į Atsakingą asmenį „[…] teiraudamiesi, kada žada pažeidimą pašalintų. Atsakingas asmuo dalyvauti pokalbyje nesutiko, motyvuodamas, kad sunkiai serga, aukšta temperatūra, nenori su niekuo bendrauti. Pokalbis nutrūko pašnekovei nutraukus ryšį. Dėl to nebuvo įmanoma nustatyti pažeidimo pašalinimo terminą“; „[…] žiemos sezono metu kapavietės netvarkomos, todėl ir kapavietė Nr. <…> bus tvarkoma tik pavasarį.“
Pareiškėja Savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 25 d. Raštu įformintą sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui prašydama šį sprendimą panaikinti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21R1-48 (AG1-288/09-2020) Pareiškėjos skundą atmetė.
7.5. Pareiškėja Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2023 m. balandžio 21 d. skundą, kuriame, be kita ko, nurodė: Faktines aplinkybes; Savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. SA-7920(15.1) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“, 2020 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. SA- 7913(15.1) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“ pripažino, jog kapavietė Nr. <…> sutvarkyta pažeidžiant 2018 m. Aprašo reikalavimus; Atsakingas asmuo buvo įpareigotas iki 2021 m. spalio 18 d. pašalinti pažeidimą; nepašalinus pažeidimo Atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė; „[…] iki šios dienos minėti pažeidimai nepašalinti“; „[…] tokiu būdu yra pažeidžiamos mano teisės ir teisėti lūkesčiai.“ Pareiškėja 2023 m. balandžio 21 d. skunde išdėstė savo nuomonę, kad Atsakingam asmeniui nepašalinus pažeidimo, „[…] šį pažeidimą turi pašalinti Savivaldybės administracija, o šalinant minėtą pažeidimą patirtą žalą išsiieškoti iš už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą Atsakingo asmens. […] Savivaldybės administracija turi imtis priemonių už Aprašo pažeidimą taikyti atsakomybę minėtą Aprašą pažeidusiam už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą Atsakingam asmeniui (Aprašo 65 punktas) bei Savivaldybės administracijos prašė: „pašalinti tvarkant […] kapavietę Nr. <…> padarytą pažeidimą (panaikintą praėjimą tarp kapaviečių) Savivaldybės lėšomis, o šalinant minėtą pažeidimą patirtą žalą išieškoti iš už […] kapavietės Nr. <…> tvarkymą atsakingo asmens“; „taikyti atsakomybę Aprašą pažeidusiam […] Atsakingam asmeniui.“; „nusprendus netenkinti prašymo, pateikti išsamius ir teisės aktais pagrįstus tokio sprendimo motyvus bei nurodyti sprendimo apskundimo tvarką.“
7.6. Savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SA-4636 (4.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau ir citatose – 2023 m. gegužės 19 d. rugsėjo 29 d. Raštas) Pareiškėjai, be kita ko, nurodė:
7.6.1. „vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kai dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, toks besikreipiančio asmens skundas arba prašymas nenagrinėjamas“; „Nuo 2022 m. lapkričio mėn. naujų duomenų apie pasikeitusį kapavietės prižiūrėtoją neturime, dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti.“
7.6.2. „[…] Jūsų […] prašyme nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra pasikartojančios ir dėl jų Jums jau buvo pateikti Savivaldybės mero atsakymai […] 2022 m. lapkričio 7 d. atsakymas Nr. SA-11002 (4.7) „Dėl informacijos suteikimo“, 2021 m. balandžio 26 d. atsakymas Nr. SA-4318 (4.7) „Dėl informacijos suteikimo.“ „[…] buvo pateikti Savivaldybės direktoriaus atsakymai 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakymas Nr. SA-7920 (15.1) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“, 2020 m. spalio 21 d. atsakymas Nr. SA-8745 (15.1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2020 m, lapkričio 25 d. atsakymas Nr. SA-9691 (15.1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2021 m. birželio 14 d. atsakymas Nr. SA-5230 (4.7) „Dėl skundo nagrinėjimo“ 2021 m. lapkričio 15 d. atsakymas Nr. SA-10756 (4.7) „Dėl skundo nagrinėjimo, todėl prašymas yra nenagrinėtinas.“
7.6.3. „Šis raštas per vieną mėnesį nuo paskelbimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčių komisijos Kaimo apygardos skyriui (adresu: Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.“
7.7. Pareiškėja Savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 19 d. Raštą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 21RE1-163 (AG1-113/10-2023) įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Savivaldybės administracija Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus įsiteisėjusio 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 21RE1-163 (AG1-113/10-2023) nuorašą gavo 2023 m. rugsėjo 19 d.
Savivaldybės administracija 2023 m. spalio 17 d. rašte Nr. SA-9544(15.1.K) „Dėl 2023-04-21 prašymo“ (toliau – 2023 m. spalio 17 d. Raštas), be kita ko, nurodė:
„[…]. Atsakant į Jūsų 2023-04-21 prašymą, akcentuotina, tai, kad aiškinantis Jūsų nurodytas aplinkybes nebuvo nustatyta, , kad pertvarkant […] kapavietę Nr. <…>, būtų pakeistos šios kapavietės ribos ir kad būtų padaryta žala gretimai, Jūsų prižiūrimai kapavietei Nr. <…>. Kapavietę Nr. <…> prižiūrinčio Atsakingo asmens […] padarytas pažeidimas iš esmės pasireiškė tik tuo, kad pradedant kapavietės Nr. <…> pertvarkymo darbus, vykdytus 2013–2014 m. laikotarpiu, Atsakingas asmuo […] nepanešė apie tai kapinių prižiūrėtojui ir tokiu būdu pažeidė 2014 m. Aprašo 30 punktą […].
[…] Jūs [Pareiškėja], kaip laidojantis asmuo, tapote atsakinga už […] kapavietės Nr. <…> priežiūrą nuo 2020 m. balandžio 1 d. […]. Jums prieš tampant kapavietės Nr. <…> prižiūrėtoja matėte, kad šalia esanti kapavietė Nr. <…> glaudžiasi prie kapavietės Nr. <…>, bet pretenzijų nereiškėte, nors laidoti galėjote ir prie kito krašto, kur yra platus priėjimas prie kapavietės Nr. <…>. 2021 m. rekonstruojant kapavietę Nr. <…>, buvo galima savo kapavietės sąskaita padaryti priėjimą […].
[…] kapavietės Nr.<…> pertvarkymo darbai buvo baigti 2014 m., todėl sprendžiant dėl minėtos kapavietės pertvarkymo teisėtumo turėtų būti vadovaujamasi ne 2022 m. Aprašo nuostatomis, o kapavietės Nr. <…> pertvarkymo metu galiojusiomis 2014 m. Aprašo nuostatomis, kurios neįtvirtino įpareigojimų kapavietės pertvarkymą derinti su greta esančiais kapavietes prižiūrinčiais asmenimis.
Be to, Jūsų prašyme cituojamas 2022 m. Aprašo 30 punktas reglamentuoja naujai skiriamų kapaviečių dydžius ir atstumus. Tačiau šis reglamentavimas netaikomas senoms kapavietėms […].
Atsakingas asmuo […] nepranešė apie kapavietės Nr.<…> pertvarkymą kapinių prižiūrėtojui, tai savaime nesudaro pagrindo reikalauti pašalinti patį pertvarkymo darbų rezultatą. Nenustatyta, kad, pertvarkant […] kapavietę Nr. <…>, kurios plotas yra 5 m2, būtų pakeistos šios kapavietės ribos ir kad būtų padaryta žala gretimai, Jūsų [Pareiškėjos] prižiūrimai kapavietei Nr. <…>, kurios plotas yra 10 m2. Tokio pobūdžio ginčuose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Todėl sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią. Savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo savo nuožiūra tvarkyti kapavietę Nr. <…>, kadangi, šiuo atveju, teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Savivaldybės administracija, siekdama socialinės taikos, atsižvelgdama į aplinkybę, kad Atsakingas asmuo vis tik padarė pažeidimą nepranešdama[s] apie kapavietės pertvarkymą kapinių prižiūrėtojui, dėjo pastangas ją [jį] įtikinti, jog pertvarkymo darbų rezultatą ji [jis] pakeistų tokiu būdu, kad būtų atsižvelgta į Jūsų [Pareiškėjos] interesą turėti platesnį praėjimą tarp kapaviečių. Tačiau Savivaldybės administracijos pastangos rezultatų nedavė ir Savivaldybės administracija laiko, kad visos teisinės priemonės yra išnaudotos.
[…].
Informuojame, kad Atsakingo asmens atžvilgiu buvo taikytos administracinės procedūros. […].“
7.8. Pažymėtina, kad P. A. M. (vardas, pavardė, Seimo kontrolierei yra žinomi) į Laidojimų registracijos žurnalą, kaip Atsakingas asmuo už kapavietės Nr. <…> priežiūrą, įrašyta 2014 m. pagal pateiktą prašymą palaidoti R. L. (vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi).
Savivaldybės administracija ir (arba) Savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus į P. A. M., kaip Asmenį atsakingą už kapavietės Nr. <…> priežiūrą kreipėsi:
7.8.1. 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. SA-7913 (15.1.) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“ (toliau ir citatose – 2020 m. rugsėjo 29 d. Raštas), kuriame prašė paaiškinti: „[…] kodėl pertvarkydami Y šeimos kapavietę pažeidėte […] 2018 m. Aprašo 34 punktą ir nepalikote tarpų praėjimui. Dėl šio padaryto pažeidimo prašome atsakymą atsiųsti iki 2020 metų spalio 2 dienos.“
7.8.2. 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. SA-8787 (15.1.) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“, kuriuo įpareigojo pašalinti pažeidimą.
7.8.3. 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. SA-5236 (15.1.K) „Dėl susidariusios situacijos kapavietėje“, kuriame nurodė, jog „[…] pažeidimą privalote pašalinti, sumažindami […] prižiūrimą kapavietę ir palikdami tarpą tarp […] prižiūrimos ir gretimos kapaviečių. Pažeidimą prašome pašalinti iki 2021 m. liepos 1 d. Pažeidimo nepašalinus iki nurodytos datos, Savivaldybės administracija gali taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį.“
7.8.4. 2021 m. spalio 4 d. raštu Nr. SA-8881 (15.1.K) „Dėl sprendimo vykdymo“, kuriame pakartotinai prašė: paaiškinti, „dėl kokių priežasčių pažeidimas nepašalintas ir kokių priemonių imsis pažeidimui pašalinti“; „Negavusi išsamaus paaiškinimo iki 2021 m. spalio 18 d., Savivaldybės administracija kvies atvykti į savivaldybę, kur bus surašytas Administracinių nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį“.
7.8.5. 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. SA-4299 (15.1.) „Dėl pažeidimo pašalinimo“, kuriame prašė: „įvardinti Jus [P. A. M.] pakeisiantį asmenį, kuris bus atsakingas už Y šeimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui iki 2022 m. gegužės 3 d. Nenurodžius už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens, gali būti taikomas Administracinių nusižengimo kodekso 369 straipsnis.“
7.9. P. A. M. Savivaldybės administracijai pateikė:
7.9.1. 2020 m. spalio 5 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ji nepertvarkė kapavietės Nr. <…>, paaiškino kapavietės Nr. <…> „pertvarkymo aplinkybes“ bei asmenį, atlikusį „pertvarkymą“; bei, kad „antkapis uždėtas 2014 m. pabaigoje.“
7.9.2. 2021 m. spalio 14 d. paaiškinimą, kuriame nurodė: pažeidimo nepadarė, nes nesirūpino kapavietės Nr. <…> „tvarkymo reikalais“, „[…] tik nurodžiau kapinėse kapo vietą, kur turi būti palaidotas R. L“; „Man nurodant kapų prižiūrėtojai […] kapo duobės vietą, ji manęs neinformavo, kad būtent aš būsiu įrašyta kaip atsakingas asmuo už kapo priežiūrą.“
7.9.3. 2022 m. gegužės 2 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „ji pati ir jos sutuoktinis dėl amžiaus ir sveikatos būklės rūpintis kapaviete negali, o kitų giminaičių tiesiog nėra.“
7.10. „[…] 2018 m. Aprašo 36 punkte nustatyta, kad kapavietė turi būti aptveriama ir įrengiama naudojant būdingus toms kapinėms analogus, kapo vietai žymėti numatant kapo apvadą ar plokštę, praėjimo takai tarp kapaviečių gali būti išklojami betoninėmis trinkelėmis, akmenimis (t. y. statybinėmis medžiagomis, pritaikytomis kloti šaligatvius ir takus, kurios būtų neslidžios bet kokiomis meteorologinėmis sąlygomis) tik tuo atveju, jeigu suderinta su greta esančių kapaviečių prižiūrėtojais ir gavus kapinių prižiūrėtojo, seniūno ar jo įgalioto asmens leidimą.
[…] kapavietės Nr. <…> pertvarkymo darbai buvo baigti 2014 metais. Todėl sprendžiant dėl minėtos kapavietės Nr. <…> pertvarkymo teisėtumo turi būti remiamasi ne 2018 m. Aprašo nuostatomis, o kapavietės Nr. <…> pertvarkymo metu galiojusio 2014 m. Aprašo nuostatomis, kurios neįtvirtino įpareigojimų kapavietės įrengimą derinti su greta esančių kapaviečių prižiūrėtojais.“
„[…] aiškinantis Pareiškėjos […] 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nurodytas aplinkybes, nebuvo nustatyta, kad, pertvarkant […] kapavietę Nr. <…>, būtų pakeistos šios kapavietės ribos ir kad būtų padaryta žala gretimai, Pareiškėjos […] prižiūrimai kapavietei Nr. <…>.
Kapavietę Nr. <…> prižiūrinčio Atsakingo asmens […] padarytas pažeidimas iš esmės pasireiškė tik tuo, kad prieš pradedant kapavietės Nr. <…> pertvarkymo darbus, vykdytus 2013–2014 m. laikotarpiu, […] nepranešė apie tai kapinių prižiūrėtojui ir tokiu būdu pažeidė 2014 m. Aprašo 30 punktą, nustatantį, kad statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, seniūnas ar jo įgalioti asmenys.“
Tai, kad Atsakingas asmuo „[…] nepranešė apie kapavietės Nr. <…> pertvarkymą kapinių prižiūrėtojui, savaime nesudaro pagrindo reikalauti pašalinti patį pertvarkymo darbų rezultatą. Nes kaip minėta, nebuvo nustatyta, kad, pertvarkant […] kapavietę Nr.<…>, būtų pakeistos šios kapavietės ribos ir kad būtų padaryta žala gretimai, Pareiškėjos […] prižiūrimai kapavietei Nr. <…> ar įsiterpta į jos ribas.“
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Kadangi Atsakingo asmens […] padarytas pažeidimas paaiškėjo praėjus daugiau kaip šešeriems metams po jo padarymo, todėl administracinė atsakomybė jos atžvilgiu negalėjo būti taikoma.“
7.11. „[…] Pareiškėja Savivaldybės administracijai pateikė 2020 m. kovo 31 d. prašymą dėl leidimo Marijampolės miesto senosiose kapinėse 52 kvartale esančioje kapavietėje Nr. <…> palaidoti jos sūnaus […] palaikus. Pagal Pareiškėjos prašymą buvo išduotas 2020 m. balandžio 1 d. leidimas laidoti. […]. Todėl, Pareiškėja, kaip laidojantis asmuo, tapo atsakinga už […] kapavietės Nr. <…> priežiūrą nuo 2020 m. balandžio 1 d.
Remiantis Atsakingo asmens paaiškinimais, darytina išvada, kad kapavietės Nr. <…> pertvarkymo darbai buvo baigti 2014 metais. Nuo 2014 m. dėl kapavietės Nr. <…> pertvarkymo už gretimos kapavietės Nr. <…> priežiūrą atsakingas asmuo Z. K. [vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi] „[…] jokių pretenzijų niekam nereiškė.“ „Pareiškėja […], prieš tampant kapavietės Nr. <…> prižiūrėtoja matė, kad šalia esanti kapavietė Nr. <…> glaudžiasi prie kapavietės Nr. <…>, bet pretenzijų nepareiškė, nors laidoti galėjo ir prie kito krašto, kur yra platus priėjimas prie kapavietės Nr. <…>. 2021 metais rekonstruojant kapavietę Nr. <…>, buvo galima savo kapavietės sąskaita padaryti priėjimą, tačiau sutvarkyta buvo ne visa kapavietė, o tik kairė pusė Pareiškėjai priklausančios kapavietės Nr. <…>.“
„Pažymėtina, kad prie kapavietės Nr. <…>, priėjimas yra.“
7.12. „Tokio pobūdžio ginčuose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Todėl sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią. Savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo įsiterpti į […] kapavietėje Nr. <…> palaidotų asmenų artimųjų valią savo nuožiūra tvarkyti kapavietę, jeigu tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės administracija, siekdama socialinės taikos, atsižvelgdama į aplinkybę, kad Atsakingas asmuo vis tik padarė pažeidimą nepranešdama apie kapavietės pertvarkymą kapinių prižiūrėtojui, dėjo pastangas ją įtikinti, jog pertvarkymo darbų rezultatą ji pakeistų tokiu būdu, kad būtų atsižvelgta į Pareiškėjos interesą turėti platesnį praėjimą tarp kapaviečių. Tačiau Savivaldybės administracijos pastangos rezultatų nedavė ir Savivaldybės administracija laiko, kad visos teisinės priemonės yra išnaudotos.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai
8.1. Administracinių nusižengimų kodekso:
8.1.1. 369 straipsnis – „1. Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų.“
8.1.2. 589 straipsnis – „Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šių institucijų pareigūnai: […] 82) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso […] 369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse […] numatytų administracinių nusižengimų.“
8.1.3. 590 straipsnis – „1. Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. 2. Administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.“
8.1.4. 615 straipsnis – „1. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.“
8.1.5. 619 straipsnis – „1. Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. 2. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.“
8.1.6. 621 straipsnis – „Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus […] administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai) […]“;
8.1.7. 623 straipsnis – „Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.“
8.2. Seimo kontrolierių įstatymo:
8.2.1. 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
8.2.2. 17 straipsnis – „Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka informuodamas pareiškėją, jeigu: 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai […]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“
8.3. Viešojo administravimo įstatymo:
8.3.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
8.3.2. 10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; […].“
8.3.3. 11 straipsnis – „3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; […].“
8.4. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: […]; 41) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas.“
- Kiti teisės aktai
9.1. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1-19 „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir citatose 2014 m. Aprašas) 30 punktas – „Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams, įrengiami vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių, ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, seniūnas ar jo įgalioti asmenys, kurie žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.“
9.2. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-129 „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir citatose – 2018 m. Aprašas):
9.2.1. 27 punktas – „[…]. Atsakingas už kapavietės […] priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės […] priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar […] kitiems statiniams. […].“
9.2.2. 34 punktas – „Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams, įrengiami vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, seniūnui ar jo įgaliotam asmeniui, kurie žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.“
9.2.4. 36 punktas – „[…] praėjimo takai tarp kapaviečių gali būti išklojami betoninėmis trinkelėmis, akmenimis (t. y. statybinėmis medžiagomis, pritaikytomis kloti šaligatvius ir takus, kurios būtų neslidžios bet kokiomis meteorologinėmis sąlygomis) tik tuo atveju, jeigu suderinta su greta esančių kapaviečių prižiūrėtojais ir gavus kapinių prižiūrėtojo, seniūno ar jo įgalioto asmens leidimą.“
9.2.5. 53 punktas – „Asmenys, pažeidę šio Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
9.3. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-173 „Dėl leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir citatose – 2022 m. Aprašas), 37 punktas – „Už kapavietės […] priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti, skirta kapavietė […]. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas, seniūnas ar jo įgaliotas asmuo šio asmens duomenis įrašo žurnale (8 priedas). Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę […], kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės […] priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės […] priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar […] kitiems statiniams.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika:
10.1. LVAT praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, kuriai pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime, konstatuota:
„Siekdamas užtikrinti atsakingo valdymo imperatyvo laikymąsi, įstatymų leidėjas […] priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, kuris įtvirtino visų turinčių įgaliojimus vykdyti viešąjį administravimą subjektų veiklos pagrindus (esmines veiklos taisykles): viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus, asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises bei pareigas viešojo administravimo srityje.“
„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“
10.2. LVAT 2012 m. liepos 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. N575-495/2012) nurodyta:
„Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. […] Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.“
10.3. LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-442-330-08) nurodyta:
„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje išsamiai išdėstyta, kodėl administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu […].“
„[…] iš esmės skiriasi administracinių pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai: 1) subjektai – viešojo administravimo sistemoje dalyvauja visos valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo institucijos, įstaigos, tarnautojai; nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai; taip pat asmenys (fiziniai ar fizinių asmenų grupė, juridiniai asmenys, asmenys, neturintys juridinio asmens teisių), kurių interesus liečia viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai, aktai, veiksmai […]. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, t. y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, o kita vertus, asmenys, padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn; 2) uždaviniai – viešojo administravimo uždaviniai sietini su veikla, kuria įgyvendinami įstatymai, priimant administracinius aktus, sprendimus, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus. Administracinių teisės pažeidimų teisena siekiama nutraukti asmenų neteisėtą veiklą, patraukti asmenis, padariusius pažeidimus, atsakomybėn, taip užtikrinant viešąją tvarką, saugant ir ginant kitų asmenų teises, užkertant kelią teisės pažeidimams ir pan. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles; 3) principai – VAĮ nurodyti tokie viešojo administravimo principai: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo […]. Administracinių pažeidimų teisenai taikytini ne tik bendrieji administracinės teisės principai (įskaitant ir VAĮ nurodytus teisėtumo, objektyvumo, proporcionalumo principus), bet ir specialieji principai: įstatymo, švelninančio atsakomybę, galiojimo atgal; procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių teisės normų taikymo ir kt.; 4) reglamentavimas – kaip minėta, viešojo administravimo veikla yra reglamentuojama VAĮ normomis, kurios nustato subjektus, principus, administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teisena iš esmės yra reglamentuojama ATPK normomis, kurios apibrėžia asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą; […]. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl […] VAĮ nuostatos netaikytinos“ (LVAT 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–689–03).
10.4. 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-4-689-03) nurodyta, kad „administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl šioje byloje VAĮ nuostatos netaikytinos.“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys:
11.1. dėl Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą;
11.2. dėl Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl galimo kapavietės įrengimo pažeidimo.
Tyrimas atliekamas ir tyrimo išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai.
Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą
- Apibendrinus skundų tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 8–9 punktuose, teismų praktiką (pažymos 10.1 papunktis), susijusias su Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą, konstatuotina:
12.1. Viešojo administravimo subjektai, taip pat ir Savivaldybės administracija, asmenų prašymus, skundus nagrinėja, vadovaudamiesi ir Viešojo administravimo įstatyme numatytais principais, kuriais grindžiamas geras viešasis administravimas (pažymos 10.1 papunktis). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (pažymos 8.3.1 papunktis). Minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (pažymos 8.3.3 papunktis).
Skundo tyrimo metu Savivaldybės administracija nurodė, jog Pareiškėja į Savivaldybės administraciją dėl klausimų, sietinų su kapavietės Nr. <…> įrengimu, kreipėsi: 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymu, 2020 m. spalio 27 d. prašymu ir 2023 m. balandžio 21 d. skundu (pažymos 7.1, 7.3, 7.5 papunkčiai). Siekiant įvertinti, ar Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą, turėjo teisę, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nenagrinėti jo iš esmės, būtina įvertinti ir pirmiau minėtų Pareiškėjos Savivaldybės administracijai pateiktų prašymų turinį bei Savivaldybės administracijos pateiktų atsakymų, t. y. 2020 m. spalio 21 d. Rašto, 2020 m. lapkričio 25 d. Rašto, turinius.
12.2. Savivaldybės administracijai pateiktame 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašyme Pareiškėja, be kitos informacijos, nurodė faktines aplinkybes: ji yra įrašyta į Marijampolės miesto senųjų kapinių Laidojimo registracijos knygą, kaip atsakinga už kapavietės Nr. <…>, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse 52 kvartale, priežiūrą; kapavietėje Nr. <…> 2020 m. balandžio 18 d. buvo palaidotas jos sūnus; gretimos kapavietės Nr. <…> paminklas pastatytas taip, kad „[…] nėra paliktas joks praėjimas nei iš vienos nei iš kitos pusės“ (toliau – Faktinės aplinkybės), bei Savivaldybės administracijos prašė įpareigoti Atsakingą asmenį imtis priemonių paminklo statymo pažeidimams ištaisyti (toliau – pažeidimo pašalinimas) (pažymos 7.1 papunktis).
Savivaldybės administracija 2020 m. spalio 21 d. Raštu Pareiškėją informavo: vadovaujantis 2018 m. Aprašo 34 punktu, kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal teisės aktus nepriskiriami statiniams, įrengiami vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis, o statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, seniūnui ar jo įgaliotam asmeniui; pertvarkant kapavietę Nr. <…> Atsakingas asmuo nesikreipė į kapinių prižiūrėtoją, todėl „praėjimai tarp kapaviečių nebuvo suderinti“; Savivaldybės administracija įpareigoja Atsakingą asmenį pašalinti pažeidimą (pažymos 7.2 papunktis).
Savivaldybės administracijai pateiktame 2020 m. spalio 27 d. prašyme Pareiškėja prašė pateikti duomenis apie Atsakingą asmenį, nurodyti pažeidimo pašalinimo terminą bei pateikti Savivaldybės administracijos rašto, kuriuo Atsakingas asmuo buvo įpareigotas pašalinti pažeidimą, kopiją (pažymos 7.3 papunktis).
Savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 25 d. Raštu Pareiškėją informavo: Atsakingas asmuo apie padarytą pažeidimą ir kad jį reikia pašalinti buvo informuotas Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 22 d. Raštu; „pažeidimas nebuvo pašalintas“; Savivaldybės administracija pakartotinai kreipėsi į Atsakingą asmenį, tačiau Atsakingas asmuo dalyvauti pokalbyje nesutiko, motyvuodamas, kad sunkiai serga; žiemos sezono metu kapavietės netvarkomos, todėl ir kapavietė Nr. <…> bus tvarkoma tik pavasarį (pažymos 7.4 papunktis).
Pareiškėja Savivaldybės administracijai pateiktame 2023 m. balandžio 21 d. skunde, be kita ko, nurodė: Faktines aplinkybes; pažymėjo, jog Savivaldybės administracija pripažino, kad kapavietė Nr. <…> sutvarkyta pažeidžiant 2018 m. Aprašo reikalavimus, bei įpareigojo Atsakingą asmenį pašalinti pažeidimą; išdėstė nuomonę, jog: Savivaldybės administracija turi pašalinti pažeidimą; „šalinant pažeidimą patirtą žalą išieškoti“ iš Atsakingo asmens; Savivaldybės administracija turi taikyti „atsakomybę pažeidimą padariusiam asmeniui“; Savivaldybės administracija pažeidė teisę į gerą viešąjį administravimą (pažymos 7.5 papunktis) bei Savivaldybės administracijos prašė: pašalinti tvarkant kapavietę Nr. <…. padarytą pažeidimą (panaikintą praėjimą tarp kapaviečių) Savivaldybės lėšomis; „šalinant minėtą pažeidimą patirtą žalą“ išieškoti iš Atsakingo asmens bei taikyti jam atsakomybę už Aprašo nuostatų pažeidimą (pažymos 7.5 papunktis).
Savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 19 d. Raštu Pareiškėją informavo, kad jos 2023 m. balandžio 21 d. skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nebus nagrinėjamas, nes: Savivaldybės administracija nuo 2022 m. lapkričio mėn. naujų duomenų apie pasikeitusį kapavietės Nr. <…> prižiūrėtoją neturi; Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skunde nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra pasikartojantys, dėl kurių Pareiškėjai jau yra pateikti Savivaldybės administracijos atsakymai (pažymos 7.6.1–7.6.2 papunkčiai).
Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 23 d. Rašte, pateiktame Pareiškėjai atsakant į Seimo kontrolierės 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 4D-2021/2-1010/3D-1956 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“ perduotą Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundą, nurodė, kad Savivaldybės administracija ne kartą kreipėsi į Atsakingą asmenį dėl pažeidimo pašalinimo, kad buvo „konstatuotas ginčo kapavietės pažeidimas“, todėl nėra pagrindo atsakingo Savivaldybės administracijos specialisto veiklą vertinti kaip tiesioginės jam Vietos savivaldos įstatymo pavestos kapinių priežiūros funkcijos nevykdymą ar vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, veiksmų tinkamas atlikimas (pažeidimo pašalinimas) iš esmės susijęs su trečiųjų asmenų atliktais ir (ar) neatliktais veiksmais (pažymos 5 punktas).
Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, matyti, kad Pareiškėja Savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašyme ir 2020 m. spalio 27 d. prašyme (toliau abu kartu – Prašymai) prašė įpareigoti Atsakingą asmenį pašalinti pažeidimą ir suteikti informaciją (dokumentų kopijas) apie Atsakingą asmenį, nurodyti pažeidimo pašalinimo terminą, o 2023 m. balandžio 21 d. skunde prašė Savivaldybės lėšomis pašalinti pažeidimą, Savivaldybės lėšas išieškoti iš Atsakingo asmens bei taikyti jam administracinę atsakomybę. Taigi, 2023 m. balandžio 21 d. skunde nebuvo prašoma įpareigoti Atsakingo asmens pašalinti pažeidimą, nebuvo prašoma suteikti informaciją (apie Atsakingą asmenį, apie pažeidimo pašalinimo terminą), o Savivaldybės pateiktuose atsakymuose, t. y. 2020 m. spalio 21 d. Rašte, 2020 m. lapkričio 25 d. Rašte bei 2021 m. rugsėjo 23 d. Rašte (toliau visi kartu – Atsakymai), nebuvo priimtas sprendimas dėl pažeidimo pašalinimo / atsisakymo pašalinti Savivaldybės lėšomis, dėl atsakomybės taikymo ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja 2023 m. balandžio 21 d. skunde suformulavo prašymus, kurių nebuvo prašoma ankstesniuose Prašymuose, į tai, kad Savivaldybės administracijos Pareiškėjai pateiktuose Atsakymuose nebuvo suteikta informacija dėl pažeidimo šalinimo Savivaldybės lėšomis, dėl atsakomybės taikymo, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 19 d. Rašte nurodyti motyvai (argumentai), kad „Savivaldybės administracija nuo 2022 m. lapkričio mėn. naujų duomenų apie pasikeitusį kapavietės Nr. <…> prižiūrėtoją neturi“; „Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skunde nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra pasikartojančios, dėl kurių Pareiškėjai jau yra pateikti Savivaldybės administracijos atsakymai“, nelaikyti tinkamu pagrindu atsisakyti nagrinėti iš esmės Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą.
Paminėtina ir tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. 21RE1-163 (AG1-113/10-2023 taip pat konstatavo, jog Savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 19 d. raštas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o Savivaldybės administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą (pažymos 7.6 papunktis).
12.3. Savivaldybės administracija atsakymą į Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą pateikė 2023 m. gegužės 19 d. Raštu, t. y. nepažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos, nes atsakymą pateikė per 19 darbo dienų (pažymos 7.5, 7.6, 8.3.2 papunkčiai).
12.4. Savivaldybės administracija, kaip tai reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatančios, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, 2023 m. gegužės 19 d. Rašte nurodė išsamią pateikto atsakymo (priimto sprendimo) apskundimo tvarką (pažymos 7.6.3, 8.3.2 papunkčiai).
- Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo nenagrinėti Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundo iš esmės, motyvuodama tuo, jog jame nurodytos aplinkybės ir pateikti prašymai yra pasikartojantys, dėl kurių Pareiškėjai jau yra pateikti Savivaldybės administracijos atsakymai (pažymos 12.2 papunktis). Pabrėžtina, kad Savivaldybės administracija, nepateikdama Pareiškėjai išsamaus atsakymo į jos 2023 m. balandžio 21 d. skundą, nesivadovavo ne tik Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, bet ir gero administravimo principu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 10.1 papunktis). Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos skundo dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą pripažintina pagrįsta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rekomendacija Savivaldybės administracijai pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą ir pateikti Pareiškėjai motyvuotą atsakymą neteiktina, nes Savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 21RE1-163 (AG1-113/10-2023, 2023 m. spalio 17 d. Raštu pateikė Pareiškėjai atsakymą į jos 2023 m. balandžio 21 d. skundą.
Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad iš Savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 17 d. Rašte pateiktos informacijos taip ir nėra aišku, ar pertvarkant kapavietę Nr. <…> buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes vienu atveju minėtame rašte Savivaldybės administracija pažymėjo, jog nurodė, kad „Savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo savo nuožiūra tvarkyti kapavietę Nr. <…>, kadangi, šiuo atveju, teisės aktų reikalavimai nepažeisti“, kitu atveju – „Atsakingas asmuo vis tik padarė pažeidimą nepranešdama apie kapavietės pertvarkymą kapinių prižiūrėtojui“.
Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl galimų kapavietės įrengimo pažeidimų
- Apibendrinus skundų tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 8–9 punktuose, teismų praktiką (pažymos 10.2 papunktis), susijusias su Savivaldybės administracijos atsakingų pareigūnų veiksmais (neveikimu) sprendžiant klausimą dėl galimų kapavietės įrengimo pažeidimų, konstatuotina:
14.1. Kapinių priežiūros organizavimas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų (pažymos 8.4 papunktis). Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 369 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimties eurų (pažymos 8.1.1 papunktis). Savivaldybės administracijos pareigūnai, vadovaudamiesi ANK 589 straipsniu, turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 369 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (pažymos 8.1.2 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, tačiau turi įgaliojimų ir administracinių nusižengimų bylų procese.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „administracinio teisės pažeidimo [šiuo metu – administracinio nusižengimo] bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK [šiuo metu galiojantis teisės aktas − ANK] straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. […] Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla“ (pažymos 10.2 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu (pažymos 10.3 papunktis).
14.2. Savivaldybės administracijoje gautas Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymas, kuriame Pareiškėja nurodė Faktines aplinkybes bei Savivaldybės administracijos prašė įpareigoti Atsakingą asmenį pašalinti pažeidimą („imtis priemonių paminklo statymo pažeidimams ištaisyti“) (pažymos 7.1 papunktis).
Savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 29 d. Raštu kreipėsi į Atsakingą asmenį, prašydama iki 2020 m. spalio 2 d. paaiškinti, kodėl pertvarkant kapavietę Nr. <…> buvo pažeisti 2018 m. Aprašo 34 punkto reikalavimai (nepaliktas praėjimas tarp kapaviečių Nr.<…> ir Nr. <…>) (pažymos 7.8.1 papunktis). Atsakingas asmuo Savivaldybės administracijai 2020 m. spalio 5 d. pateiktame paaiškinime nurodė kapavietės Nr. <…> „pertvarkymo aplinkybes“, asmenį, atlikusį „pertvarkymą“; bei, kad „antkapis uždėtas 2014 m. pabaigoje“ (pažymos 7.9.1 papunktis).
Savivaldybės administracija Pareiškėją informavo: 2020 m. spalio 21 d. Raštu apie tai, kad Atsakingas asmuo, vadovaudamasis 2018 m. Aprašo 34 punktu, apie atliekamus kapavietės Nr. <…> pertvarkymo (remonto) darbus turėjo informuoti kapinių prižiūrėtoją, tačiau tai nebuvo padaryta; Savivaldybės administracija Atsakingą asmenį įpareigojo pašalinti pažeidimą (pažymos 7.8.2 papunktis); 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. SA-10756(15.1) „Dėl skundo nagrinėjimo“ apie tai, kad Savivaldybės administracija įpareigojo Atsakingą asmenį iki 2021 m. spalio 18 d. pašalinti padarytą pažeidimą, o nepašalinus minėto pažeidimo vykdyti jo atžvilgiu administracines procedūras (pažymos 2.3 papunktis).
Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2018 m. Aprašo nuostatomis, ne kartą kreipėsi į Atsakingą asmenį įpareigodama jį pašalinti pažeidimą, tačiau skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei nurodė, kad: kapavietės Nr. <…> pertvarkymo darbai buvo baigti 2014 metais, todėl sprendžiant dėl minėtos kapavietės pertvarkymo teisėtumo turi būti remiamasi ne 2018 m. Aprašo nuostatomis, o kapavietės Nr. <…> pertvarkymo metu galiojusio 2014 m. Aprašo nuostatomis, kurios neįtvirtino įpareigojimų kapavietės įrengimą derinti su greta esančių kapaviečių prižiūrėtojais; Atsakingo asmens padarytas pažeidimas iš esmės pasireiškė tik tuo, kad prieš pradėdamas kapavietės Nr. <…> pertvarkymo darbus, vykdytus 2013–2014 m. laikotarpiu, Atsakingas asmuo nepranešė apie tai kapinių prižiūrėtojui ir tokiu būdu pažeidė 2014 m. Aprašo 30 punktą, nustatantį, kad statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, seniūnas ar jo įgalioti asmenys; nebuvo nustatyta, kad, pertvarkant kapavietę Nr. <…>, būtų pakeistos šios kapavietės ribos ir kad būtų padaryta žala gretimai, Pareiškėjos prižiūrimai kapavietei Nr. <…> (pažymos 7.10 papunktis).
14.3. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybės administracija, reaguodama į Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nurodytas aplinkybes bei siekdama nustatyti asmenis, galimai pažeidusius 2018 m. Aprašo nuostatas, kreipėsi į Atsakingą asmenį dėl informacijos gavimo, o gavusi prašomą informaciją, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, 2020 m. spalio 21 d. Raštu Pareiškėjai pateikė atsakymą. Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, jog atsakomybė už Aprašo nuostatų pažeidimus yra nustatyta ANK, jog pagal Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. prašymą Savivaldybės administracijoje buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena (o ne prašymo nagrinėjimas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Pareiškėjos skundžiami Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) nėra (nebuvo) atliekami vykdant viešojo administravimo srities funkcijas, o yra administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai.
14.4. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 8.2.1 papunktis), tačiau netiria ginčų dėl asmenų teisių ar įstatymuose saugomų interesų pažeidimų administracinėje teisenoje, įgaliotiems valstybės pareigūnams tiriant administracinio nusižengimo bylas bei priimant procesinius sprendimus, nes administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai, kaip yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. Nr. A-4-689-03) (pažymos 10.4 papunktis), nepatenka į viešojo administravimo sistemą, o pareigūnų veiksmai (sprendimai) administracinėje teisenoje yra skundžiami remiantis ANK nuostatomis.
Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 17 straipsnio
4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, tyrimas nutraukiamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad Seimo kontrolierei nėra suteikti įgaliojimai vertinti Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą) administracinių nusižengimų teisenoje, Pareiškėjos skundo dalies dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl galimų kapavietės įrengimo pažeidimų tyrimas nutrauktinas.
- Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad:
15.1. Vadovaujantis ANK nuostatomis, administracinio nusižengimo teisena gali būti pradedama gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pradėta administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju priimamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kuris gali būti skundžiamas apylinkės teismui (pažymos 10.2–10.3 papunkčiai).
15.2. Savivaldybės administracija nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Savivaldybės administracija dėl Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašyme, 2020 m. spalio 27 d. prašyme, 2023 m. balandžio 21 d. skunde (pažymos 7.1, 7.3, 7.5 papunkčiai) nurodytų aplinkybių, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, būtų tinkamai baigusi administracinių nusižengimų teiseną, t. y. priėmusi nutarimą nutraukti pradėtą administracinių nusižengimų teiseną, kurią Pareiškėja, gindama savo teises ir teisėtus interesus, galėtų skųsti apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 21 d. Rašte, 2020 m. lapkričio 25 d. Rašte, 2023 m. gegužės 19 d. Rašte (pažymos 7.2, 7.4, 7.6 papunkčiai) Pareiškėja nebuvo informuojama apie vykdomą administracinių nusižengimų tyrimą, apie atliktų procesinių veiksmų (atsisakymo atlikti procesinius veiksmus) apskundimo tvarką. Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija 2023 m. spalio 17 d. Rašte nurodė, jog Atsakingam asmeniui „[…] buvo taikytos administracinės procedūros“, tačiau, kaip jau buvo pirmiau minėta, skundo tyrimo metu Savivaldybės administracija nepateikė informacijos (dokumentų), įrodančios, kad yra priėmusi nutarimą nutraukti pradėtą administracinių nusižengimų teiseną.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalį dėl Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundą pripažinti pagrįsta.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dalies dėl Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl galimų kapavietės įrengimo pažeidimų tyrimą nutraukti.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Marijampolės savivaldybės merui, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:
18.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Marijampolės savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo nenagrinėti Pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. skundo iš esmės, kad nepateikiant Pareiškėjai išsamaus atsakymo į jos 2023 m. balandžio 21 d. skundą nebuvo vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu išsamumo principu bei gero administravimo principu (pažymos 12.2, 13 papunkčiai), bei imtis veiksmų, jog ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų;
18.2. atkreipti dėmesį į tai, kad iš Marijampolės savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 17 d. Rašto turinio nėra aišku, ar pertvarkant kapavietę Nr. <…> buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes vienu atveju Marijampolės savivaldybės administracija nurodė, jog Marijampolės savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo savo nuožiūra tvarkyti kapavietę Nr. <…>, kadangi „[…] šiuo atveju, teisės aktų reikalavimai nepažeisti“, kitu atveju – „Atsakingas asmuo vis tik padarė pažeidimą nepranešdama[s] apie kapavietės pertvarkymą kapinių prižiūrėtojui“ (pažymos 7.7 papunktis), bei imtis veiksmų, jog pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose nebūtų pateikiama prieštaringa informacija.
18.3. imtis veiksmų, kad Marijampolės savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, atliktų administracinių nusižengimų tyrimą bei užbaigtų administracinių nusižengimų teiseną, t. y. surinkę pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, surašytų pažeidėjams administracinio nusižengimo protokolą arba, nenustatę visų administracinio nusižengimo požymių, priimtų nutarimą nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjams aiškiai nurodant tokio nutarimo apskundimo terminą ir tvarką.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolieres (Seimo kontrolierėms pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė