PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-847 |
---|---|
Data | 2020-11-05 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. birželio 29 d. gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės pataisos namų (toliau vadinama – Marijampolės PN) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su kratos atlikimu ir skundo nagrinėjimu.
2. Skunde, be kitų aplinkybių, Pareiškėjas nurodo:
2.1. 2020-03-15 pareigūnai atėjo į kamerą ir atliko kratą. Kratos metu pareigūnas T. Ž. „griebė man už lytinių organų“, norėdamas išprovokuoti, tačiau Pareiškėjas „provokacijai“ nepasidavė (šių ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. nesupranta, kodėl pareigūnas neliepė nusirengti rūbų, neatliko viršutinės kūno dalies kratos, nenaudojo metalo ieškiklio, tačiau lietė jo lytinius organus;
2.3. dėl tokių pareigūno veiksmų kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o vaizdo registratoriaus įrašas ištrintas;
2.4. kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, tačiau skundas taip pat nebuvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas.
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo skundą.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2020-07-13 raštu Nr. 4D-2020/1-847/3D-1896 kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes.
Marijampolės PN administracija 2020-07-29 atsakymu Nr. 9/07-9141 Seimo kontrolierių informavo:
4.1. „2020-03-15 buvo atliekama krata 12-to būrio 30-oje kameroje, kurioje bausmę atlieka nuteistasis X.“
4.2. „2020-03-17 nuteistasis parašė skundą išreikšdamas pretenzijas dėl jam atliktos kratos. Į nuteistojo skundą buvo atsakyta raštu.“
4.3. „Pažymime, kad nėra galimybės atsakyti, ar krata buvo filmuojama, nes nuteistasis nesikreipė su prašymu išsaugoti vaizdo įrašą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad jei vaizdo registratoriaus filmavimo metu nebūna užfiksuota jokių padarytų teisės pažeidimų ir jei nuteistasis ar kitos teisėsaugos institucijos nėra kreipęsi su prašymu išsaugoti vaizdo įrašą, vadovaujantis tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 „ Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punktu, vaizdo įrašas yra sunaikinamas. Pažymime, kad šiuo metu Marijampolės pataisos namai neturi techninių galimybių nustatyti ir faktiniais duomenimis pagrįsti, ar minėta krata buvo filmuojama.“
4.4. „Nuteistasis X tuo pačiu skundu (kaip ir dėl pareigūno T. Ž.) kreipėsi dėl kratos atlikimo, jam buvo atsakyta raštu (reg. Nr.20/07-41).“
5. Marijampolės PN Seimo kontrolieriui pateikė 2020-04-08 atsakymą (kopiją) į Pareiškėjo 2020-03-17 skundą, kuriame nurodoma:
5.1. „Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, atliekant nuteistajam dalinę kratą ir apčiupinėjant drabužius, natūralu ir neišvengiama, kad yra prisiliečiama, per rūbus, prie kūno dalių, kurias apčiupinėja. Tai atliekama nenurengiant viršutinių drabužių nuo asmenų.“
5.2. Pareiškėjui paaiškinta, kokiu teisės aktu reglamentuota kratų atlikimo tvarka, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.
6. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-07-27 gautas Kalėjimų departamento 2020-07-27 raštas Nr. 1S-1855, kuriuo pateikiamos Pareiškėjo 2020-04-30 skundo ir atsakymo jam kopijos.
Pareiškėjas Kalėjimų departamentui skundėsi dėl neišsamaus Marijampolės PN atsakymo į jo skundą, dėl patiriamo psichologinio spaudimo, dėl galimai neteisėtų pareigūno veiksmų kratos metu. Pareiškėjas prašė nustatyti, kodėl kratos metu pareigūnas lietė jo lytinius organus ir kur numatyta, kad atliekantis kratą asmuo gali taip daryti.
Kalėjimų departamentas 2020-06-08 rašte dėl Pareiškėjo skundo nagrinėjimo išsamiai paaiškino, kokie teisės aktai reglamentuoja kratų atlikimą. Pareiškėjui paaiškinta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, neišvengiamai taikomi tam tikri apribojimai ir kontrolės formos. Pareiškėjui taip pat išaiškinta vaizdo registratorių naudojimo ir įrašų saugojimo tvarka. Kalėjimų departamentas įvertino Marijampolės PN atsakymo pagrįstumą ir teisėtumą ir nenustatė pažeidimų. Pareiškėjui nurodyta Kalėjimų departamento atsakymo apskundimo tvarka.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-05-01):
12 straipsnis – „Bendrosios nuteistųjų pareigos: 1. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. 2. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. 3. Specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai“;
110 straipsnis – „Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos – 1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; […] 3. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“;
112 straipsnis – „Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai – […] 3. […] Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistojo asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai“;
183 straipsnis – „Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – 1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“
8. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama – SKĮ):
2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ – „1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;
31 straipsnis „Administracinės procedūros terminai“ – „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
10. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, nustatyta:
„8. Nuteistojo (suimtojo) asmens krata ir jo asmeninių daiktų patikrinimas atliekamas metalo ieškikliais, rentgeno spindulių įrenginiais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ieškikliais, pasitelkus tarnybinius šunis, kitomis priemonėmis ir (ar) rankiniu būdu. Šiame punkte nurodytos asmens kratos ir asmeninių daiktų patikrinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius.“
11. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau vadinama – Instrukcija) (redakcija, galiojusi iki 2020-04-04) nustatyta:
„148. Siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.
[…]
150. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės.
151. Suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų.
152. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines.
[…]
155. Suimtųjų ir nuteistųjų dalinė krata atliekama:
155.1. išvedant suimtąjį arba nuteistąjį pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar advokatą, fotografuoti, daktiloskopuoti ir genetiškai tipizuoti, pas gydytoją, susitikti su pareigūnais ir kitais asmenimis;
155.2. išeinant į darbą ir grįžtant iš jo;
155.3. pagal laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiojo padėjėjo, kitų Apsaugos ir priežiūros skyriaus bei Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų nurodymą ar suimtajam arba nuteistajam padarius drausmės pažeidimą.
156. Dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. Prieš kratą suimtajam (nuteistajam) pasiūloma atiduoti draudžiamus turėti daiktus. Drabužiai kruopščiai apčiupinėjami. Tikrinama, ar suimtojo (nuteistojo) drabužių rankovėse, apykaklėje, pamušale, kelnėse (sijonuose ir suknelėse) neslepiama daiktų, kuriuos turėti draudžiama. Po to patikrinamos kišenės, apžiūrima kepurė (skarelė) ir avalynė.“
12. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraše (toliau vadinama ir – Aprašas), patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 (galiojusiame iki 2020-04-04), numatyta:
„8. Vaizdo registratoriai naudojami:
8.1. Apsaugos ir priežiūros skyrių budinčiųjų priežiūros pamainų pareigūnams budint mobiliuose priežiūros postuose;
8.2. vykdant suimtųjų ir nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, užtikrinant dienotvarkės laikymąsi;
8.3. bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu;
[…]
12. Atsakingas pareigūnas kaip įmanoma skubiau, bet ne ilgiau kaip per dvi savaites, įvertina gautą vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją ir įrašus, kuriuose nėra užfiksuotų nuteistųjų ar suimtųjų galimai padarytą teisės pažeidimų, nedelsdamas sunaikina.
13. Užfiksavus ypatingą įvykį (riaušes, suimtųjų ar nuteistųjų grupinį pasipriešinimą pareigūnams, suimtojo ar nuteistojo pabėgimą, įvykdytą nusikalstamą veiką ir pan.), taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo ar nuteistojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą. Tais atvejais, kai dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vaizdo įrašas reikalingas tyrimui, vaizdo įrašo kopija perduodama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai ar pareigūnui.
14. Jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant nuteistojo ar suimtojo skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pareigūnui.
15. Atsakingas pareigūnas kiekvieno mėnesio pradžioje peržiūri serveryje kaupiamus vaizdo duomenis ir pašalina tuos, kurių saugojimo terminas pasibaigęs.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT) 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“
14. LVAT praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas; pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime:
„IV.3. Objektyvumo principas. 24 punktas – „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr. 2010 m.
lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).“
Išvados
15. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
15.1. dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų;
15.2. dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundą.
Dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų
16. Pareiškėjas teigia, kad 2020-03-15 pareigūnai atėjo į kamerą ir atliko kratą. Kratos metu vienas iš pareigūnų jam „griebė […] už lytinių organų“, norėdamas išprovokuoti, tačiau Pareiškėjas „provokacijai“ nepasidavė. Pareiškėjas dėl tokių pareigūno veiksmų kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o kratos metu filmuota vaizdo medžiaga ištrinta.
17. Marijampolės PN administracija Seimo kontrolieriui paaiškino, kad 2020-03-15 vyko neplaninė krata. Seimo kontrolieriui pateiktame 2020-03-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad neplaninės kratos metu nuteistiesiems neleidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų nerasta, paimtas patikrinti Pareiškėjui priklausantis personalinis kompiuteris.
Skundo tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Pareiškėjas buvo nepatenkintas dėl vieno iš pareigūnų nepagarbaus elgesio dalinės kratos metu, todėl 2020-03-17 kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su skundu. Pareiškėjo skundą Marijampolės PN administracija išnagrinėjo, tačiau pažeidimų nenustatė. Marijampolės PN administracijos 2020-04-08 atsakyme Pareiškėjui nurodoma, kad dalinės kratos metu yra natūralu ir neišvengiama, jog per rūbus yra prisiliečiama prie apieškomų kūno dalių. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kokie teisės aktai reglamentuoja kratos atlikimą, bei nurodyta rašto apskundimo tvarka, tačiau nepranešta, ar buvo ir kaip buvo tiriamos konkrečios Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl įvardyto pareigūno veiksmų, Seimo kontrolieriui nepateiktas joks tarnybinis pranešimas arba pareigūno pasiaiškinimas, susijęs su Pareiškėjo dalinės kratos atlikimu.
Marijampolės PN administracija Seimo kontrolieriui paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nesikreipė su prašymu išsaugoti vaizdo įrašą, neaišku, ar krata buvo filmuojama ir ar įrašas nėra išsaugotas. Marijampolės PN administracija paaiškino, kad informacijos teikimo Seimo kontrolieriui metu įstaiga neturi techninių galimybių nustatyti ir faktiniais duomenimis pagrįsti, ar minėta krata buvo filmuojama.
18. Seimo kontrolierius, vykdydamas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos funkciją, dar 2015 metais nustatė, kad laisvės atėmimo vietose arba kratos nėra filmuojamos, arba fiksuojami vaizdo įrašai yra neinformatyvūs. Atsižvelgęs į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, Kalėjimų departamento direktorius dar 2015-03-12 raštu Nr. 1S-900 laisvės atėmimo vietų direktoriams rekomendavo imtis priemonių, kad daromi vaizdo įrašai būtų informatyvūs ir tokia medžiaga būtų galima remtis nagrinėjant pareiškėjų skundus arba nustatant galimus žmogaus teisių pažeidimus, o filmuota medžiaga būtų saugoma 2 mėnesius nuo filmavimo datos.
Pažymėtina, jog Aprašo 8.3 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai turi būti naudojami bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu. Vadovaujantis Aprašo 14 punktu, jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant nuteistojo ar suimtojo skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pareigūnui.
Pažymėtina, jog pirmiau nurodytame Apraše, galiojusiame nagrinėjamų įvykių metu, nenumatyta, kad nuteistasis turėtų raštu kreiptis į administraciją ir prašyti išsaugoti vaizdo įrašą. Skundą nagrinėjanti institucija turi imtis visų įmanomų priemonių objektyviam faktinių aplinkybių nustatymui savo iniciatyva, todėl Marijampolės PN administracijos teiginiai, kad nuteistasis nesikreipė su prašymu išsaugoti vaizdo įrašą, todėl neaišku, ar krata buvo filmuojama, vertintini kaip nesiderinantys su gero viešojo administravimo ir proporcingumo principais bei laikytini biurokratizmu (šios pažymos 8 punktas).
19. Pareiškėjo skunde aprašyta situacija aiškiai rodo, jog pareigūnai kratos metu arba nesinaudojo vaizdo registratoriais, dėl ko galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai bei atsirasti sąlygos piktnaudžiauti susiklosčiusia padėtimi, kai neturint filmuotos medžiagos nėra galimybės objektyviai įvertinti tarp nuteistojo ir pareigūno kilusio konflikto, arba vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga buvo tyčia nevertinama tiriant nuteistojo skundą. Įkalinimo įstaiga, šiuo atveju – Marijampolės PN administracija, tirdama skundą neatliko tinkamo aplinkybių ištyrimo, nes atsakyme Pareiškėjui ne tik kad nenurodoma apie nufilmuotos dalinės kratos vaizdo įrašo vertinimą, tačiau net ir neaišku, ar buvo bent apklaustas kratą atlikęs pareigūnas. Seimo kontrolieriaus nuomone, tokia skundų nagrinėjimo praktika Marijampolės PN laikytina netinkama ir neobjektyvia.
20. LVAT yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad Marijampolės PN administracijos reikalavimas nuteistajam raštu prašyti išsaugoti vaizdo įrašą laikytinas biurokratizmu, be to, Marijampolės PN administracija vertindama skundžiamą situaciją nesiėmė priemonių, kad skunde nurodytos aplinkybės būtų ištirtos objektyviai ir išsamiai, nevertino vaizdo registratoriumi užfiksuoto kratos atlikimo, jeigu krata apskritai buvo filmuojama, todėl Pareiškėjo skundas dėl Marijampolės PN pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) pripažįstamas pagrįstu.
Dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundą
22. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino gautas Marijampolės PN atsakymas į skundą dėl kratos atlikimo, todėl jį apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau ir Kalėjimų departamentas jo skundą atmetė.
23. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad BVK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka yra privaloma išankstinio ginčo dėl bausmes vykdančių institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas yra pažymėjęs, kad specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas – įsakmiai nurodo, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėdamas pareiškėjų skundus Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Pažymėtina, kad LVAT, atskleisdamas objektyvumo principo turinį, 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, jog laisvės atėmimo institucijų, t. y., ir Kalėjimų departamento, sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai (šios pažymos 14 punktas).
24. Skundo tyrimo metu Kalėjimų departamentas Seimo kontrolierių informavo, kad
2020-05-12 buvo gautas Pareiškėjo 2020-04-30 skundas, o 2020-06-08 Pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas į jo skundą.
Pareiškėjas prašė įvertinti Marijampolės PN atsakymo pagrįstumą bei nustatyti, kodėl kratos metu pareigūnas lietė jo lytinius organus ir kur numatyta, kad asmuo gali taip daryti. Kalėjimų departamentas 2020-06-08 rašte dėl Pareiškėjo skundo nagrinėjimo išsamiai paaiškino, kokie teisės aktai reglamentuoja kratų atlikimą. Pareiškėjui paaiškinta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, neišvengiamai taikomi tam tikri apribojimai ir kontrolės formos. Pareiškėjui taip pat išaiškinta vaizdo registratorių naudojimo ir įrašų saugojimo tvarka. Tačiau vertindamas Marijampolės PN atsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, Kalėjimų departamentas nenustatė pažeidimų ir konstatavo, jog Pareiškėjui buvo pateiktas išsamus atsakymas.
25. Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu – viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.
Skundo tyrimo metu Seimo kontrolieriui įvertinus Kalėjimų departamento 2020-06-08 raštu Nr. 2S-2088 Pareiškėjui pateiktą atsakymą, nustatyta, kad Kalėjimų departamento atsakymas parengtas neišsamiai, nes vertinant Marijampolės PN atsakymą Pareiškėjui nepateikta skundo tyrimo analizė, neįvertintos skundo tyrimui turėjusios įtakos faktinės aplinkybės, remtasi tik Marijampolės PN administracijos pateiktu atsakymu. Kalėjimų departamentas, vertindamas situaciją, neatsižvelgė į tai, kad Marijampolės PN pareigūnai nesivadovavo Aprašu ir arba nefilmavo kratos arba, jeigu filmavo, nevertino vaizdo medžiagos tiriant skundą, neapklausė kratą atlikusių pareigūnų ir atsakymą Pareiškėjui parengė nenustatę jokių faktinių aplinkybių.
26. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir įvertinus Kalėjimų departamento Pareiškėjui pateikto atsakymo turinį, darytina išvada, kad 2020-06-08 atsakymas į Pareiškėjo 2020-04-30 skundą yra neišsamus, nepagrįstas objektyviais duomenimis, nesilaikyta gero administravimo bei atsakingo valdymo principų, todėl Pareiškėjo skundas dėl Kalėjimų departamento pareigūnų galimai netinkamų veiksmų nagrinėjant jo skundą pripažįstamas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su kratos atlikimu ir skundų nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Marijampolės pataisos namų direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai būtų tiriami atidžiai, įvertinant visas skunde (skunduose) nurodytas aplinkybes, ne tik pareigūnų tarnybinius paaiškinimus, bet ir filmuotą vaizdo medžiagą, kad vaizdo registratoriai būtų naudojami, kaip tai numatyta teisės aktuose, o sprendimai būtų priimami taikant ir objektyvumo principą.
29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai būtų tiriami atidžiai, įvertinant visas skunde nurodytas aplinkybes, o sprendimai būtų priimami remiantis ir objektyvumo principu, pagal kurį yra numatyta pareiga sprendimą pagrįsti tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.
30. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas