PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-1168 |
---|---|
Data | 2020-12-03 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje tiriamas X (toliau vadinama –
Pareiškėjas) skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus (toliau vadinama –
Marijampolės PN) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama –
Kalėjimų departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymų ir skundo
nagrinėjimu (toliau vadinama – Skundas.
2. Pareiškėjas Skunde nurodė:
2.1. 2019-09-12 kreipėsi su prašymu į Marijampolės PN administraciją, prašydamas visada
duoti pasirašyti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje po įvykusio individualaus pokalbio;
2.2. 2020-07-01 pateikė administracijai prašymą padaryti jo Individualaus darbo knygelės
atitinkamų puslapių kopijas, kuriuose matytųsi vykę pokalbiai, nors, Pareiškėjo teigimu, nebuvo nė
vieno pokalbio;
2.3. 2020-07-14 gavo Marijampolės PN atsakymą, kuriuo atsisakoma padaryti prašomų
dokumentų kopijas, nes šie dokumentai gali būti teikiami tik Kalėjimų departamentui arba teismui;
2.4. Pareiškėjas Marijampolės PN atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui. 2020-08-25
sulaukė Kalėjimų departamento rašto, kuriame nurodoma, kad Marijampolės PN rašto naikinti nėra
pagrindo, jis parengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis;
2.5. Pareiškėjas mano, kad tiek Marijampolės PN, tiek Kalėjimų departamentas jo prašymą
ir skundą išnagrinėjo nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti jo Skundo aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2020-09-10 raštu Nr. 4D-2020/1-1168/3D-2402 kreipėsi į
Marijampolės PN administraciją, prašydamas paaiškinti Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-10-07 gautas Marijampolės PN administracijos
2020-10-07 raštas Nr. 9/07-11807, kuriame nurodoma:
4.1. „su nuteistuoju nuo 2020-08-23 [2019-08-23] atvykimo į Marijampolės pataisos namus
2
[…] dienos Individualaus darbo su nuteistuoju yra keturi pokalbių įrašai.“
4.6. Seimo kontrolieriui pateiktos Pareiškėjo 2019-09-12 prašymo kopija, 2020-04-07 ir
2020-07-01 prašymų ir atsakymų kopijos.
2019-09-12 prašyme Pareiškėjas prašė duoti jam pasirašyti Individualaus darbo su
nuteistuoju knygelėje po pokalbių su juo. Atsakymo kopijos Marijampolės PN Seimo kontrolieriui
nepateikė.
2020-04-07 prašyme nuteistasis prašė išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta, kiek
individualių pokalbių su juo pareigūnai surengė nuo atvykimo į įstaigą dienos ir kiek tokių pokalbių
jis patvirtino savo parašu. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2020-05-05 atsakyme paaiškinama,
kad Pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra 71 pokalbio įrašas. Atsižvelgiant į
tai, kad šios knygelės duomenys yra skirti įstaigos tarnybų specialistams, bei į tai, kad pateikti visus
pokalbių įrašus užima per daug laiko sąnaudų, detalūs pokalbių aprašymai nebus pateikiami.
Pareiškėjui nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.
2020-07-01 prašyme nuteistasis prašė padaryti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės
atitinkamų puslapių kopijas, kuriuose matytųsi su juo vykę pokalbiai. Marijampolės PN Kybartų
sektoriaus 2020-07-14 atsakyme paaiškinama, kad Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje
esantys įrašai ir informacija yra skirta pataisos įstaigos tarnybų darbuotojams. Šios knygelės įrašų
kopijos gali būti pateiktos tik Kalėjimų departamento darbuotojams ir teismui, todėl prašymas nebus
tenkinamas. Rašte nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.
5. Seimo kontrolierius 2020-09-10 raštu Nr. 4D-2020/1-1168/3D-2402 kreipėsi į Kalėjimų
departamentą, prašydamas paaiškinti Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-09-16 gautas Kalėjimų departamento 2020-09-16 raštas
Nr. 1S-2320, kuriuo pateikiamos Pareiškėjo 2020-07-20 skundo ir 2020-08-25 atsakymo jam kopijos.
Pareiškėjas 2020-07-20 skunde nurodo, kad 2020-04-07 ir 2020-07-01 kreipėsi į
Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administraciją, prašydamas padaryti Individualaus darbo su
nuteistuoju knygelės kopijas, prašydamas duoti jam pasirašyti knygelėje po įvykusio pokalbio
aprašymu, tačiau Marijampolės PN jo prašymų netenkino.
Kalėjimų departamento 2020-08-25 atsakyme į skundą nurodoma, kad Marijampolės PN
2020-07-14 atsakymo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas
objektyviais duomenimis, todėl nėra naikintinas. Kalėjimų departamentas Marijampolės PN
2020-05-05 atsakymo pagrįstumo ir teisėtumo nevertino bei nurodė, kad Pareiškėjas pirmiausia dėl
pareigūnų veiksmų ir individualių pokalbių su juo turėtų kreiptis į pataisos namų direktorių, o tik tada
gali teikti skundą Kalėjimų departamentui. Pareiškėjui nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų
apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai
per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui.
Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir
sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi
išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas
tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento
direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami
apygardos administraciniam teismui.“
7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo
3
2020-01-01 iki 2020-09-01) (toliau vadinama ir – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo
veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio
sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir
objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo
subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka
suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų,
negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia,
kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai,
nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės
aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“;
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas – „7. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą
asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo
administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens
duomenų ryšiui palaikyti. 8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali
spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde
išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo
gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša
asmeniui.“
8. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi 2018-11-23 iki 2020-09-01 ) (toliau vadinama – TGIĮ):
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų
asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar
komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio
1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar
(ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau –
viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką“;
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „1. Dokumentas – institucijos veikloje
užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant
registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės
informacinės sistemos duomenis“;
4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams – „1. Institucijos privalo
teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų
įstatymų nustatytus atvejus“;
6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai – „1. Institucija, teikdama dokumentus,
vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės
aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui
teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos
veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;
4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs;
5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų
prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų
veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba)
finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; […]“;
15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui
dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo
pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės
informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas
nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal
4
pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų
susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje
nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba
patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė
pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas
kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio
2 dalyje nurodytais atvejais. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo
pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje
dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra
pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo
apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo
apskundimo tvarką. […].“
9. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo
subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu
Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar
išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą
arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą
informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir
įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto
dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT):
10.1. 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos,
nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų
veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo
administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo
administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės,
reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti
nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus,
objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo
įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822
-3206/2012).
Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais)
ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. A143
-2876/2011)“;
10.2. 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, yra
nurodęs:
,,[…] viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems
administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti
reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis
sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad
sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta
5
sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai
faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo
subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir
pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo
administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų
pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“;
10.3. 2008-11-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008) yra nurodęs:
„[…] nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą [TGIĮ] pareiškėjų prašoma informacija
gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų,
informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs
ir išsamūs.“
Tyrimo išvados
11. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį
reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
11.1. dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymų nagrinėjimu;
11.2. dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, nagrinėjant skundą.
Dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymų nagrinėjimu
12. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui pranešė, kad kreipėsi į Marijampolės PN
administraciją su prašymais suteikti informaciją apie Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje
užfiksuotą informaciją, prašė padaryti minėtos knygelės atitinkamų puslapių kopijas, tačiau prašoma
informacija nebuvo suteikta.
13. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-04-07 kreipėsi su prašymu išduoti
pažymą, kurioje būtų nurodyta, kiek individualių pokalbių su juo surengė pareigūnai nuo atvykimo į
įstaigą dienos ir kiek tokių pokalbių jis patvirtino savo parašu. 2020-07-01 prašymu nuteistasis prašė
padaryti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės atitinkamų puslapių kopijas, kuriuose matytųsi
buvę surengti jo ir pareigūnų pokalbiai. Abu Pareiškėjo prašymai buvo atmesti, paaiškinant, kad jo
prašoma informacija skirta tik kitoms institucijoms arba pareigūnams, nurodyta atsakymų
apskundimo tvarka.
14. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Ši informacija yra teikiama TGIĮ nustatyta tvarka.
TGIĮ 15 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant įstaigos turi teisę
atsisakyti teikti pareiškėjams jų prašomą informaciją, t. y., jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų
sukurti dokumentus arba informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo
ir laiko sąnaudomis; prašymo turinys yra nekonkretus; tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos
pačios informacijos; prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; įstaiga tam tikros informacijos
rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms, ir kt. Be to, visais atvejais, jeigu įstaiga
atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma
atsisakymo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka.
15. Marijampolės PN yra viešojo administravimo subjektas, todėl, nagrinėdami pareiškėjų
skundus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo
srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir TGIĮ.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-04-07 kreipėsi į Marijampolės PN
pareigūnus prašydamas pateikti informaciją apie individualius pokalbius su juo, tačiau Marijampolės
PN pareigūnai 2020-05-05 raštu atsisakė suteikti prašomą informaciją motyvuodami tuo, kad tokia
6
informacija teikiama tik pareigūnams, ne nuteistiesiems, be to, tokios informacijos pateikimas užimtų
per daug laiko sąnaudų.
2020-07-01 prašymu nuteistasis prašė padaryti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės
atitinkamų puslapių kopijas, kuriuose matytųsi buvę surengti su pokalbiai su juo. 2020-07-14
atsakyme nurodoma, kad prašoma informacija jam nebus suteikta, nes knygelės kopijos gali būti
teikiamos tik teismui arba Kalėjimų departamentui.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Marijampolės PN pareigūnai spręsdami Pareiškėjo prašymų
tenkinimo / netenkinimo klausimą nesivadovavo TGIĮ, t. y., nevertino, ar buvo šio įstatymo
15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti Pareiškėjo prašomą informaciją; jei TGIĮ
15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti informaciją nenustatyta – Marijampolės PN
privalėjo suteikti Pareiškėjui jo prašomą informaciją; jei tokie teisiniai pagrindai nustatyti – turėjo
pateikti Pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodant atsisakymo priežastį.
16. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė
nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo
įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo
administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir
objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo
administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje
nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės,
objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje
įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija
yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos
tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą,
proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo,
objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 10.1 punktas).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad, nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal TGIĮ pareiškėjų
prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, jog institucija prašomos
informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai
privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs (pažymos 10.3 punktas).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Marijampolės PN administracija,
neteikdama Pareiškėjo prašomos informacijos ir nenurodydama atsisakymo tai padaryti priežasties
bei teisinio pagrindo, vadovaujantis TGIĮ nuostatomis, pažeidė Pareiškėjo teisę gauti informaciją.
Atsižvelgiant į tai Pareiškėjo Skundas dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų
(neveikimo), nepateikiant prašomos informacijos, pripažįstamas pagrįstu.
Dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų nagrinėjant skundą
18. Pareiškėjas nurodė, kad, gavęs Marijampolės PN atsakymus, kuriais buvo netenkinti jo
prašymai, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris konstatavo, kad Marijampolės PN
administracijos atsakymai atitinka teisės aktų reikalavimus.
19. BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų
vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento
direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos,
o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.
Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali
būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Taigi, specialusis įstatymas,
reguliuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK, – nustato privalomąją
7
tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam
nagrinėjimui ne teismo tvarka.
20. Skundo tyrimo metu Kalėjimų departamentas Seimo kontrolierių informavo, kad
2020-07-28 gavo Pareiškėjo 2020-07-20 skundą, o 2020-08-25 Pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas
į jo skundą.
Pareiškėjas prašė įvertinti Marijampolės PN atsakymus į jo 2020-04-07 ir 2020-07-01
prašymus, paaiškino aplinkybes dėl, jo nuomone, visiškai nevykstančių individualių pokalbių su
nuteistaisiais ir prašė įpareigoti pataisos namų administraciją išduoti jo prašomų dokumentų kopijas.
Kalėjimų departamento 2020-08-25 atsakyme į skundą nurodoma, kad Marijampolės PN
2020-07-14 atsakymo Nr. 20-07-1000, pasirašyto įstaigos direktoriaus, turinys atitinka Viešojo
administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nėra naikintinas.
Kalėjimų departamentas netyrė Marijampolės PN 2020-05-05 atsakymo Nr. 20-07-673, pasirašyto
direktoriaus, pagrįstumo bei teisėtumo ir nurodė, kad Pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų ir
individualių pokalbių vedimo pirmiausia turėtų kreiptis į pataisos namų direktorių, o tik tada gali
teikti skundą Kalėjimų departamentui. Pareiškėjui nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.
21. Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu – viešojo administravimo subjektas
į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo
nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami
atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą,
aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma
informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.
Skundo tyrimo metu Seimo kontrolieriui įvertinus Kalėjimų departamento 2020-08-25 raštu
Nr. 2S-3045 Pareiškėjui pateiktą atsakymą, nustatyta, kad Kalėjimų departamento atsakymas yra
neišsamus, nes vertinant Marijampolės PN 2020-07-14 atsakymą nurodoma, jog sprendimas atitinka
VAĮ reikalavimus, nors atsisakymas padaryti prašomų dokumentų kopijas nebuvo niekaip
motyvuotas, o Marijampolės PN 2020-05-05 atsakymas nebuvo iš viso nagrinėjamas.
22. Vertinant Kalėjimų departamento nurodymą Pareiškėjui pirmiausia dėl Marijampolės
PN pareigūnų veiksmų, susijusių su individualiais pokalbiais ir jų registravimu, kreiptis į įstaigos
direktorių, nors Pareiškėjas jau kreipėsi ir Kalėjimų departamentui nurodė kreipimosi bei atsakymų
datas, pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Bausmių vykdymo kodekso 183
straipsnio 1 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų
apskundimo tvarka yra privaloma išankstinio ginčo dėl bausmes vykdančių institucijų, įstaigų ir
pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas yra pažymėjęs, kad
specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas – įsakmiai nurodo, jog bausmes
vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento
direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami
apygardos administraciniam teismui (LVAT 2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS10-364/2005, taip pat žr. LVAT 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS10-270/2005, LVAT 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-477/2007).
Iš Pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad jis prašė įvertinti Marijampolės PN direktoriaus
atsakymų pagrįstumą ir teisėtumą, t. y., Kalėjimų departamentui skundė Marijampolės PN
direktoriaus sprendimus, todėl, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, Kalėjimų
departamento pareigūnai privalėjo išnagrinėti visą Pareiškėjo skundą iš esmės, atsakyti į visus skunde
nurodytus klausimus, parengti motyvuotą atsakymą, tačiau tai nebuvo padaryta.
23. Pagal teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nagrinėdamas pareiškėjų skundus
Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės,
objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principų, kas reiškia, kad
8
Kalėjimų departamento atsakymai į skundus turi būti parengti pagal jų turinį ir vadovaujantis teisės
aktų nuostatomis, tačiau Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai, Pareiškėjui pasiūlyta dar
kartą kreiptis į įstaigos direktorių, nors jis tai jau buvo padaręs.
24. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir įvertinus Kalėjimų departamento Pareiškėjui pateikto
atsakymo turinį, darytina išvada, kad 2020-08-25 atsakymas į Pareiškėjo 2020-07-20 skundą
parengtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto informacijos išsamumo principo,
gero administravimo bei atsakingo valdymo principų, todėl Pareiškėjo Skundas dėl Kalėjimų
departamento pareigūnų galimai netinkamų veiksmų nagrinėjant jo skundą pripažįstamas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo
prašymų dėl informacijos suteikimo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1
dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo skundo
nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Marijampolės pataisos namų
direktoriui rekomenduoja:
27.1. pakartotinai išnagrinėti X 2020-04-07 ir 2020-07-01 prašymus ir pateikti Pareiškėjui
teisės aktų reikalavimus atitinkančius atsakymus;
27.2. užtikrinti, kad ateityje teikti informaciją būtų atsisakoma tik Teisės gauti informaciją
iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimų departamentui direktoriui
rekomenduoja užtikrinti, kad ateityje asmenų kreipimaisi būtų nagrinėjami atsižvelgiant į jų turinį,
išsamiai atsakant į visus klausimus.
29. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama
nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus
siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo
dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas