PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS
Dokumento numeris | 4D-2022/1-100 |
---|---|
Data | 2022-06-06 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022 m. sausio 27 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės pataisos namų (toliau vadinama ir – Marijampolės PN, MPN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jam 2021 m. lapkričio 22 d. atliktu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu (toliau vadinama – Skundas). 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. gegužės 12 d. buvo gauti Skundo papildymo raštai.
- Skunde ir jo papildymo raštuose bei jų prieduose, be kitų nurodytų aplinkybių, aprašomos šios:
2.1. „Atvežus į čia (reng. past. Marijampolės PN) susidūriau visų pirma su […] būrio viršininku, kuris nepriėmė, neėmė iš manęs prašymų, skundų. Jų neregistravo ir aplamai varė iš kabineto“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „2021.10.20 man buvo pareikšta, kad man iš naujo darys elgesio rizikos vertinimą, nors jis buvo padarytas visai neseniai, t. y., Kybartų PN (reng. past. Marijampolės PN Kybartų sektorius) 2021.08.10, ir buvo 41 rizikos OASys balas. […]. 2021.11.21 d. (reng. past. Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas MPN buvo atliktas 2021 m. lapkričio 22 d.) man visgi darė ir padarė OASys vertinimą tas K. B. (Seimo kontrolierei asmens vardas ir pavardė yra žinomi) sukėlė OASys balus drastiškai nuo buvusių 41 iki 68 balų“;
2.3. „2021.11.21 atėjus į vertinimą pas K. B. […] aš paprašiau įjungti vaizdo registratorių […]. Į ką man K. B. atsakė, kad nėra reikalo įjungti vaizdo registratorių ir aplamai jis žino, ką jam daryti. Ir vaizdo registratoriaus nejungė“;
2.4. „Prieš vertinimą jis K. B. man pateikė man mano rašytus skundus ant jo“;
2.5. „iš asmens bylos, elektroninės duomenų bazės dingo, buvo išimti, sunaikinti čia Marijampolės PN duomenys, t. y., 2019.07.13 Vilniaus PN (reng. past. Vilniaus pataisos namai) padarytas pirminis OASys vertinimas ir 2-ras pakartotinis OASys vertinimas padarytas Kybartų PN 2020.01.20, tų dviejų vertinimų nebėra, […], manau, sunaikino, kai pradėjau rašyti skundus“;
2.6. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo atmestas Pareiškėjo skundas, susijęs su pareigūno K. B. veiksmais (neveikimu), galimai prisidėjus prie
dokumentų dingimo iš Pareiškėjo asmens bylos (reng. past. Seimo kontrolierei Pareiškėjas pateikė šios nutarties kopiją).
- Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde ir jo papildymo raštuose nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. 4D-2022/1-100/3D-252 kreipėsi į MPN direktorių prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2022 m. balandžio 4 d. Seimo kontrolierė gavo MPN 2022 m. vasario 25 d. raštą Nr. 1S-1495, o 2022 m. balandžio 19 d. – MPN 2022 m. balandžio 8 d. Nr. 1S-1495.
Šiuose raštuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikiama informacija:
4.1. „Sprendimą naudotis vaizdo registratoriais pareigūnai priima savarankiškai. 2021 m. lapkričio 21 d. nenaudojau vaizdo registratoriaus pokalbio su Pareiškėju metu, nes nejaučiau jokios grėsmės iš Pareikėjo, kadangi Pareiškėjas bendravo mandagiai, ramiai, balso tono nekėlė, nepažeidinėjo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistajam taip pat nekėliau jokios grėsmės, bendravau mandagiai, pagarbiai laikydamasis etikos ir moralės normų bei principų, todėl nebuvo jokios būtinybės pokalbį su Pareiškėju fiksuoti vaizdo registratoriumi“ (reng. past. ši citata iš MPN pareigūno K. B. pasiaiškinimo Seimo kontrolierei);
4.2. Pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. kreipimesi (Marijampolės PN šis kreipimasis gautas 2021 m. spalio 22 d.) rašoma: „Nors aš buvau parašęs motyvuotą, pagrįstą prašymą dėl vertintojo
K. B., kad nušalintų šį pareigūną nuo mano vertinimo (ir jis pats turėjo nusišalinti dėl po mano prašymo dėl objektyvumo, nešališumo ir asmeniškumo), tačiau šiandien apie 16 val. jis atėjo ir pradėjo mane apklausinėti“;
4.3. „Nurodome, jog 2-ojo resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas – vertintojas
K. B. atsakinėjo į nuteistojo skundus / prašymus, kuriuose pareiškėjas neskundė K. B. veiksmų“;
4.4. 2021 m. gruodžio 7 d. MPN buvo gautas Pareiškėjo 2021 m. gruodžio 3 d. kreipimasis, kuriame rašoma: „kodėl 2 būrio nuteistiesiems, kaip aš, atvykusiems iš Kybartų PN (reng. past. tuometis Marijampolės PN Kybartų sektorius), buvo daromi OASys vertinimai ir nei vienas iš jų nedirbo, ir nedirbo […] nebuvo sukelti OASys balai? O man už tai, kad mokausi, kad neradau darbo, kad nedirbu buvo sukelti OASys balai? […]. O man rašėt ir teigėt, kad K. B. niekas pakeisti negali, tik K B. daro 2 būrio vertinimus. Kas čia per melas?“; į šį Pareiškėjo prašymą buvo atsakyta MPN 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. 2S-220, kurį rengė MPN pareigūnas K. B.;
4.5. 2021 m. gruodžio 20 d. MPN buvo gautas Pareiškėjo 2021 m. gruodžio 17 d. prašymas atsakyti „ką reikia daryti nuteistajam, ką nuveikti ar neveikti, kad būtų sumažinti rizikos balai OASys?“; į šį Pareiškėjo prašymą buvo atsakyta MPN 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. 2S-55, kurį rengė MPN pareigūnas K. B.;
4.6. Seimo kontrolierei buvo pateikti 22 su Skundo aplinkybėmis susiję Pareiškėjo kreipimaisi, kurie Marijampolės PN buvo užregistruoti nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m.
vasario 17 d.;
4.7. MPN buvo gautas Pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. skundas dėl MPN pareigūno K. B. veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; į šį skundą buvo atsakyta MPN 2021 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 20/07-3645, kuriame rašoma:
„Informuojame Jus, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas Marijampolės pataisos namuose Jums buvo atliktas taikant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Vertinimo metu Jums buvo taikoma teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (ang. OASys The Offender Assessment System).
Pervertinant Jūsų nusikalstamo elgesio riziką, buvo įvertinta Jūsų nusikalstamo elgesio rizika susijusi su teisės pažeidimų istorija ir įvertintas faktas, jog Jūs 2005-01-14 buvote teistas už įsibrovimą į negyvenamąją patalpą. Šis faktas ankstesniame vertinime nebuvo įvertintas, kadangi vyresnioji specialistė, […], atlikusi ankstesnį OASys vertinimą, vertinimo atlikimo metu neturėjo galimybės prisijungti prie elektroninių bazių, kuriose galėtų patikrinti Jūsų teistumus. […]. Kadangi šiuo metu vertintojams jau yra sudarytos galimybės jungtis prie elektroninių duomenų bazių, buvo peržvelgta Jūsų kriminalinio elgesio istorija ir tinkamai įvertinti visi su ankstesniais teistumais susiję veiksniai. Tinkamas teisinės dalies įvertinimas bendrą OASys balų sumą padidino 10-čia balų.
Vertinant Jūsų išsilavinimą, mokymąsi bei galimybę įsidarbinti, balai pakito nežymiai. Jūsų išsilavinimas buvo įvertintas kaip visiškai tinkamas ir pakankamas integracijai į darbo rinką ir
iš 2 galimų balų Jums buvo skirtas 0. Jūsų darbinė patirtis taip pat buvo įvertinta kaip pakankama ir 2 galimų balų Jums buvo skirta 0. Jūsų nuostata į darbą buvo įvertinta kaip pakankama, tačiau ne ideali. Vertinant nuostatą į darbą ir iš 2 galimų balų skiriant 1, buvo atsižvelgta į tai, jog pataisos namuose Jūs nedirbote.
Vertinant lėšų valdymą ir pajamas, balai pakito įvertinus dabartinę Jūsų finansinę būklę. Iš esmės ji buvo įvertinta kaip pakankamai stabili, tačiau atsižvelgta ir į tai, jog Jūsų įsiskolinimai yra nemenki (likutis vertinimo dieną – 6448,53 eurų), bei į tai, jog teismo paskirto ieškinio savanoriškai nemokate. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Jūsų dabartinė Jūsų finansinė būklė buvo įvertinta
1 balu iš 2 galimų.
Vertinant lėšų tvarkymą, jų valdymo, paskirstymo galimybes buvo atsižvelgta į faktus, jog gyvendamas laisvėje ir turėdamas darbinius santykius, Jūs nesugebėjote tinkamai valdyti savo lėšų, disponuoti jomis bei savo poreikių derinti prie galimybių, kadangi tuo pat metu, kai turėjote stabilias pajamas buvot subūręs organizuotas nusikalstamas grupuotes, joms vadovavote, organizavote, bei koordinavote jų veiklą. Ši sritis buvo įvertinta kaip didelė pakartotinį nusikalstamumą skatinanti rizikos sritis ir iš 2-ų galimų balų Jums buvo skirti 2 balai.
Vertinant Jūsų dabartinius ryšius su artimais šeimos nariais buvo atsižvelgta į tai, kad Jūs nebendraujate su savo broliu dėl turtinių reikalų. Jūsų santykių su broliu problemos buvo įvertintos
1 balu iš dviejų galimų. Vertinant dabartinį ryšį su partnere, buvo atsižvelgta į tai, jog šiuo metu Jūsų ir Jūsų sutuoktinės ryšiai yra abipusiai palaikantys, tačiau buvo įvertintas ir faktas, jog Jūs anksčiau buvote 4-is kartus vedęs ir nesugebėjote išsaugoti santykių. Vieni iš santykių buvo tiesiogiai susiję su Jūsų nusikalstamumu (2015-02-13 buvote nuteistas už buvusios sutuoktinės nežymų sveikatos sutrikdymą). Vertinant Jūsų ir Jūsų santykius su partnerėmis iš 2-jų galimų balų Jums buvo
skirtas 1 balas.
Vertinant Jūsų gyvenimo stilių bei draugų įtaką Jūsų pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, buvo padaryta išvada, jog Jūs, būdamas laisvėje, nuolat užsiimdavote veiklomis, susijusiomis su nusikalstamumu. Jūsų kriminalinės istorijos chronologija rodo, kad nusikalstamas veikas darydavote praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. 2013-10-02 paleistas po suėmimo, tą pačią dieną padarėte kitą nusikalstamą veiką (nežymiai sutrikdėte savo buvusios sutuoktinės sveikatą) ir 2015-02-13 buvote už tai nuteistas teisme. Surinkta dokumentinė medžiaga rodo, kad Jūsų nuolatinė veikla skatino Jūsų nusikalstamą elgesį. Du kartus buvote subūręs organizuotas nusikalstamas grupuotes, kurioms ne tik vadovavote, organizavote, koordinavote jų veiklą, bet kartu ir pats su bendrininkais vykdėte nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šiuos faktus Jūsų nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamą elgesį buvo įvertinta kaip didelė pakartotinį nusikalstamumą skatinanti rizikos sritis ir iš 2-ų galimų balų Jums buvo skirti 2 balai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, manome, jog Marijampolės pataisos namų vyriausias specialistas-vertintojas, K. B., atlikęs Jums pakartotinio nusikalstamo nesmurtinio elgesio rizikos pervertinimą, taikant OASys metodiką, nepažeidė jokių šios vertinimo metodikos nuostatų bei reikalavimų ir Jūsų nusikalstamo elgesio riziką įvertino objektyviai bei tinkamai. Jūsų skundas laikytinas nepagrįstu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. nuostatomis, šis sprendimas vieno mėnesio laikotarpyje gali būti skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui.“
Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos teisės aktai
- Seimo kontrolierių įstatymo:
– 12 straipsnis „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“;
– 17 straipsnis „Atsisakymas nagrinėti skundą“ – „1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas ar yra nagrinėjamas teisme. […] 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šios straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tyrimas nutraukiamas.“
- Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis „Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas“:
„1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.“
- Viešojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos
1 d. iki 2022 m. sausio 29 d.):
– 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […];
11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“;
– 11 straipsnis „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:
– 23 punktas – „Prašymai ir skundai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroninėmis priemonėmis, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo
2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d.);
– 30 punktas – „Prašymai ir skundai, […], tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų“ (teisės akto redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gruodžio 7 d.).
- Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 (toliau vadinama ir – Aprašas):
– 1 punktas – „Tarnybiniai vaizdo registratoriai (mobilūs prietaisai, galintys įrašyti vaizdą ir garsą) Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos […] pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose […] naudojami siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių, režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinant turto apsaugą įstaigose. Vaizdo registratoriai taip pat naudojami siekiant užfiksuoti kratų ir apžiūrų atlikimą, įstatymų, kitų teisės aktų ir dienotvarkės pažeidimus“;
– 2 punktas – „Vaizdo registratoriais turi teisę naudotis visi pataisos pareigūnai. Naudotis vaizdo registratoriais leidžiama savarankiškai, laikantis norminiuose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų bei šiame Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytos tvarkos“;
– 5 punktas – „Vaizdo registratoriai privalomai naudojami: […]; 5.5. bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais), išskyrus individualių pokalbių metu, kai yra sprendžiamos suimtojo (nuteistojo) asmeninės problemos, suteikiama medicininė, psichologinė pagalba, ar siekiant užtikrinti pokalbio konfidencialumą.“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
10.1. dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su dokumentų dingimu iš Pareiškėjo asmens bylos;
10.2. dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai nenaudojant vaizdo registratoriaus;
10.3. dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neregistruojant Pareiškėjo kreipimųsi;
10.4. dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai Pareiškėjui nepaaiškinant, dėl kokių priežasčių pakilo jo nusikalstamo elgesio rizikos balai;
10.5. dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neobjektyviai nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis.
Dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo),
susijusių su dokumentų dingimu iš Pareiškėjo asmens bylos
- Pareiškėjas teigia, jog 2021 m. lapkričio 22 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu jis pastebėjo, kad iš jo asmens bylos yra dingę dokumentai, t. y., 2019 m. liepos 13 d. Vilniaus pataisos namuose ir 2020 m. sausio 20 d. MPN tuomečiame Kybartų sektoriuje atliktų jo nuskalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenys. Pareiškėjo nuomone, galimai prie šių dokumentų dingimo prisidėjo MPN pareigūnas K. B.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo atmestas Pareiškėjo skundas, susijęs su pareigūno K. B. veiksmais (neveikimu), galimai prisidėjus prie dokumentų dingimo iš Pareiškėjo asmens bylos.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčas dėl Skunde keliamų klausimų, susijusių su dokumentų dingimu iš Pareiškėjo asmens bylos, yra išspręstas teismo nutartimi.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo
17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, kuriuose nustatyta, kad skundo tyrimas nutraukiamas, jei paaiškėja, jog skundas tuo pačiu klausimu yra išnagrinėtas teisme, Skundo dalies dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su dokumentų dingimu iš Pareiškėjo asmens bylos, tyrimas nutrauktinas.
Dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo)
galimai nenaudojant vaizdo registratoriaus
- Skunde rašoma, kad 2021 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas atvyko į jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir MPN pareigūno K. B. paprašė įjungti vaizdo registratorių, tačiau jis atsisakė tai padaryti.
- Pataisos įstaigų (nagrinėjamu atveju – Marijampolės PN) pareigūnai pasitelkia vaizdo registratorius siekdami užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų apsaugą bei priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių, režimo reikalavimų laikymąsi, turto apsaugą įstaigose. Vaizdo registratoriai taip pat naudojami siekiant užfiksuoti kratų ir apžiūrų atlikimą, įstatymų, kitų teisės aktų ir dienotvarkės pažeidimus.
Pareigūnai, įskaitant ir MPN pareigūnus, vaizdo registratoriais naudojasi savarankiškai, išskyrus atvejus, kai juos naudoti yra privaloma pagal Aprašo nuostatas. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad pareigūnai vaizdo registratorius privalomai naudoja bendraujant su asmenimis, išskyrus individualių pokalbių metu, kai yra sprendžiamos suimtojo (nuteistojo) asmeninės problemos, suteikiama medicininė, psichologinė pagalba, ar siekiant užtikrinti pokalbio konfidencialumą (šios pažymos 9 punktas).
- Atkreiptinas dėmesys, kad dar prieš mėnesį iki vertinimo atlikimo Pareiškėjas abejojo MPN pareigūno K. B. kompetencija ir siekė jo nušalinimo (šios pažymos 4.2 punktas), todėl MPN pareigūnas K. B. 2021 m. lapkričio 21 d. galėjo tikėtis priešiško jo elgesio. Nepaisant šios aplinkybės, MPN pareigūnas K. B. pripažino, kad 2021 m. lapkričio 21 d. vykusio pokalbio su Pareiškėju metu jis vaizdo registratoriaus nenaudojo, ir nenurodė aplinkybių, paneigiančių jo pareigą vaizdo registratorių naudoti pagal Aprašo 5 punkto nuostatas (paaiškinimas Seimo kontrolierei; šios pažymos 4.1 punktas). Tai leidžia teigti, kad Skunde nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos, o pirmiau pareigūnas šiuo konkrečiu atveju bendraudamas su Pareiškėju netinkamai įvertino vaizdo registratoriaus naudojimo tikslingumą, nesiėmė priemonių užkirsti kelią abejonėms dėl įvykusio / neįvykusio jo teisių pažeidimo ir priėmė su Aprašo 1 punkte įvardytais tikslais bei 5 punkto nuostatomis nederantį sprendimą (nenaudoti vaizdo registratoriaus galimai konfliktiško 2021 m. lapkričio 21 d. vykusio pokalbio su Pareiškėju metu).
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) nenaudojant vaizdo registratoriaus yra pagrįsta.
Seimo kontrolierė laikosi pozicijos, kad pareigūnų vaizdo registratoriais daromi vaizdo įrašai yra efektyvi priemonė padedanti patvirtinti arba paneigti asmenų skunduose nurodomus teiginius, užtikrinanti galimybę atlikti visapusišką pirmiau nurodytų skundų tyrimą ir leidžianti nustatyti objektyvią tiesą buvo ar ne padaryti pažeidimai. Nepaisant to, pataisos įstaigų pareigūnai reikalavimo naudoti vaizdo registratorių ne visada laikosi, t. y., dėl techninių kliūčių ir kitų priežasčių pareigūnai atlikdami savo darbines funkcijas ne visada pasitelkia vaizdo fiksavimo priemones, todėl įvairūs pažeidimai neretai lieka neužfiksuoti. Seimo kontrolierės nuomone, tokia pataisos įstaigų pareigūnų praktika sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, todėl būtų tikslinga, kad pataisos įstaigų pareigūnai (šiuo atveju – Marijampolės PN pareigūnai) bendraudami su suimtaisiais / nuteistaisiais naudotų vaizdo registratorius. Dėl šios priežasties Marijampolės PN direktoriui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje jam pavaldūs pareigūnai laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir bendraudami su suimtaisiais / nuteistaisiais naudotų vaizdo registratorius.
Dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo)
galimai neregistruojant Pareiškėjo kreipimųsi
- Skunde rašoma, kad Marijampolės PN pareigūnai nepriima ir neregistruoja Pareiškėjo kreipimųsi.
- Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – Marijampolės PN) yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, tarp jų, ir nuostatų, susijusių su prašymų / skundų registravimu.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 7, 8 punktai) visi įstaigoje, įskaitant ir MPN, gauti prašymai ir skundai turi būti registruojami ir tvarkomi atitinkamame institucijos dokumentų registre.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. vasario 17 d. MPN buvo užregistruoti 22 su Skundo aplinkybėmis susiję Pareiškėjo kreipimaisi. Duomenų, kurie leistų nustatyti Pareiškėjo kreipimųsi neapskaitymo atitinkamuose MPN registruose faktą, nebuvo gauta. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjo teiginiai dėl MPN neregistruojamų jo kreipimųsi nebuvo patvirtinti.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neregistruojant Pareiškėjo kreipimųsi yra nepagrįsta.
Dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo)
galimai Pareiškėjui nepaaiškinant,
dėl kokių priežasčių pakilo jo nusikalstamo elgesio rizikos balai
- Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad MPN pareigūnas K.B. galimai netinkamai atliko
2021 m. lapkričio 22 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, todėl nepagrįstai daug pakilo jo nusikalstamo elgesio rizikos balai, t. y., nuo 41 balo iki 68 balų.
- Seimo kontrolieriai pagal Seimo kontrolierių įstatymą tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, pavyzdžiui, institucijai (pareigūnams) nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant spręsti rūpimą klausimą ar pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir pan., tačiau nenagrinėja viešojo administravimo srities ginčų dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo ir nevertina konkrečių pareigūnų profesinių žinių. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Seimo kontrolierė neturi įgaliojimų kvestionuoti 2021 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjui atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo bei vertinti Skunde nurodomo Marijampolės PN pareigūno K. B. gebėjimų atlikti jam paskirtą darbą (Pareiškėjas apie tai buvo informuotas Seimo kontrolierės
2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. 4D-2022/1-100/3D-253). Vis dėlto neviršydama jai suteiktų įgaliojimų Seimo kontrolierė aiškinosi, ar Pareiškėjui buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių pakilo jo nusikalstamo elgesio rizikos balai, bei duomenis įvertino pažymoje.
- Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – MPN), pagal jam suteiktus įgaliojimus galintis spręsti asmens prašyme / skunde nurodytas problemas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsakymą į gautą prašymą / skundą jis turi pateikti per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo / skundo gavimo institucijoje dienos.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad MPN buvo gautas Pareiškėjo 2021 m. lapkričio
24 d. skundas dėl MPN pareigūno K. B. veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; į šį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą, t. y. per
14 darbo dienų, buvo aiškiai ir išsamiai atsakyta MPN 2021 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 20/07-3645, t. y., buvo paaiškinta, kokiu teisės aktu vadovaujantis buvo atliktas pirmiau nurodytas vertinimas (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“), dėl kokių priežasčių ir keliais balais pakilo nusikalstamo elgesio rizika, susijusi su teisės pažeidimų istorija (buvo įvertintas faktas dėl Pareiškėjo teistumo po įsibrovimo į negyvenamąją patalpą, kuris anksčiau nebuvo įvertintas dėl ribotų pareigūnų galimybių naudotis elektroninėmis duomenų bazėmis; skirta 10 balų), Pareiškėjo išsilavinimu ir galimybėmis įsidarbinti (kadangi Pareiškėjas pataisos namuose nedirbo, jam buvo skirtas 1 balas), lėšų valdymu (įvertinus didelę Pareiškėjo turimą skolą ir faktą, kad jis nesiekia jos sumokėti, buvo skirtas 1 balas), pajamų tvarkymu (nepaisant fakto, kad Pareiškėjas gyvendamas laisvėje turėjo iš darbinių santykių atsiradusių pajamų, jis siekė pasipelnyti vykdydamas nusikalstamas veikas; skirti 2 balai), artimais šeimos nariais (Pareiškėjas dėl turtinių reikalų nebendrauja su broliu, buvo nuteistas už buvusios sutuoktinės nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat Pareiškėjui sunkiai sekėsi išsaugoti santykius su sutuoktinėmis; skirtas 1 balas), gyvenimo būdu (Pareiškėjas nusikalstamas veikas vykdydavo praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, nuolat dalyvaudavo nusikalstamų grupuočių veikloje; skirti 2 balai); nurodyta pateikto MPN atsakymo apskundimo tvarka.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai Pareiškėjui nepaaiškinant, dėl kokių priežasčių pakilo jo nusikalstamo elgesio rizikos balai, yra nepagrįsta.
Dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo)
galimai neobjektyviai nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis
- Pareiškėjas teigia, kad jo skundai, pateikti MPN direktoriui, yra nagrinėjami neobjektyviai, nes atsakymus į minėtus skundus rengia MPN pareigūnas K. B., kurio veiksmus (neveikimą), galimai netinkamai atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, Pareiškėjas buvo apskundęs.
- Kaip minėta, nagrinėdami pareiškėjų skundus MPN, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis konstitucinio atsakingo valdymo (gero administravimo) principo, kuris sudaro prielaidas įgyvendinti asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų ir įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo principų, kurie reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai ir priimti sprendimai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikydamasis šių principų viešojo administravimo subjektas savo veikloje privalo pirmenybę teikti viešiesiems interesams ir vengti net šališkumo regimybės.
- Pasak MPN administracijos, MPN pareigūnas K. B. nenagrinėjo Pareiškėjo skundų, susijusių su šio pareigūno galimai netinkamai jam atliktu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, tačiau Skundo tyrimo metu nustatyta, kad MPN pareigūnui K. B. buvo pavesta ne tik Pareiškėjui raštu paaiškinti, kokių priemonių jis turėtų imtis norėdamas sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos balus, bet ir parengti MPN atsakymo į Pareiškėjo 2021 m. gruodžio 3 d. (MPN gautas 2021 m. gruodžio
7 d.) skundą, kuriame jis reiškė nepasitenkinimą tiesiogiai nurodydamas pirmiau įvardyto MPN pareigūno pavardę, projektą (šios pažymos 4.4 punktas).
Šios aplinkybės patvirtina Pareiškėjo teiginius ir leidžia abejoti, ar jo kreipimaisi į MPN administraciją visais atvejais yra nagrinėjami nešališkai, laikantis konstitucinio atsakingo valdymo (gero administravimo) ir kitų viešojo administravimo principų.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) neobjektyviai nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis yra pagrįstas.
MPN direktoriui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų kreipimaisi būtų nagrinėjami laikantis konstitucinio atsakingo valdymo (gero administravimo) ir kitų viešojo administravimo principų, o pareigūnai, rengdami atsakymus į šiuos kreipimusis, vengtų net šališkumo regimybės.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalies dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su dokumentų dingimu iš Pareiškėjo asmens bylos, tyrimą nutraukti.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) nenaudojant vaizdo registratoriaus pripažinti pagrįsta.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neregistruojant Pareiškėjo kreipimųsi atmesti.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai Pareiškėjui nepaaiškinant, dėl kokių priežasčių pakilo jo nusikalstamo elgesio rizikos balai, atmesti.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl MPN pareigūnų veiksmų (neveikimo) neobjektyviai nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė MPN direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje:
35.1. jam pavaldūs pareigūnai laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir bendraudami su suimtaisiais / nuteistaisiais naudotų vaizdo registratorius;
35.2. pareiškėjų kreipimaisi būtų nagrinėjami laikantis konstitucinio atsakingo valdymo (gero administravimo) ir kitų viešojo administravimo principų, o pareigūnai, rengdami atsakymus į šiuos kreipimusis, vengtų net šališkumo regimybės.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė