PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/1-702
Data 2021-08-17
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo Lietuvos Respublikos Seimo narės Guodos Burokienės persiųstą nagrinėti X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą „Dėl privačios žemės nusavinimo.“

2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. po tėčio mirties paveldėjo Y privačion nuosavybėn įsigytą 6 arų žemės sklypą, esantį … (toliau vadinama – Sklypas).
2.2. po 2020 m. lapkričio 26 d. atliktų Sklypo matavimų liko tik 5,85 arų žemės plotas. Padaryta akivaizdi žala.
2.3. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinamam – NŽT) Panevėžio skyrių (toliau vadinama – Skyrius), siekdama išsiaiškinti, kaip privatizuotas 6 arų Sklypas galėjo sumažėti 15 m2.
2.4. NŽT Skyrius pateikė informaciją apie teisinį reglamentavimą, susijusį su žemės sklypų kadastriniais matavimais, žemės sklypų ribų nustatymu.
2.5. Gavus NŽT Skyriaus atsakymą, kilo klausimas, ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse nustatytas reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.

3. Pareiškėja prašo „paaiškinti, kodėl priimtas nutarimas nenumato teisingo atlyginimo už paimtą žemę, ir kodėl Vyriausybė leidžia mažinti ir taip mažus sklypus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Pareiškėjos skunde nurodyto žemės ūkio paskirties 0,06 ha Sklypo (kadastro Nr. …; naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai), …, Panevėžyje, savininkas nuo 1993 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. buvo Y (kaip įregistravimo teisės pagrindas nurodyta 1993 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5613), o nuo 2013 m. lapkričio 6 d. Sklypas nuosavybės teise priklauso Pareiškėjai. Sklypo kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 1993 m. gruodžio 9 d., pažymint, kad Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

5. NŽT Skyrius pateikė informaciją, susijusią su Pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis:
„[…]
2020 m. lapkričio 18 d. NŽT Skyriuje elektroniniu paštu gautas Pareiškėjos paklausimas:
„… paveldėjau tėvo Y išpirktą 6 arų sklypą. Po geodezinių matavimų liko 5,85 aro sklypas. Padaryta akivaizdi žala. Prašau paaiškinti kaip išpirkta žemė galėjo sumažėti 15 kvadratinių metrų.“
Pažymėtina, kad paklausimas nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir nebuvo nustatyta tvarka NŽT Skyriuje registruotas kaip gautas raštas. Tuo metu nustatyta tvarka žemės sklypo (kadastro Nr. …), esančio …, kadastro duomenų byla nebuvo pateikta NŽT Skyriui tikrinti ir derinti, todėl Pareiškėjai elektroniniu paštu buvo pateikta bendro pobūdžio informacija:
„Laba diena,
teikiame informaciją apie žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir registruotų sklypų kadastro duomenų pakeitimą.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.
Kadastro nuostatuose nurodyta, kad atlikus sklypo kadastrinius matavimus, matininkas apskaičiuoja (pagal Kadastro nuostatų 1 priede nurodytą formulę) ar nustatytas sklypo plotas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.
Mėgėjų sodo teritorijoje maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti apie ±40 kv. m. (kiekvienam sklypui skaičiuojama atskirai), o žemės sklypo ribų ilgių ir ploto neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo ar kitų priežasčių atsiradę neatitikimai.
Žemės sklypų kadastrinius matavimus atlieka ir žemės sklypų ribas vietovėje ženklina matininkai, turintys nustatyta tvarka išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys keičiami (tikslinami) ir sklypo kadastriniai matavimai atliekami žemės sklypo savininko prašymu.
P. s. Informuojame, kad asmenų prašymai (paklausimai), kurie teikiami elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.“
Pažymėtina, kad Pareiškėja yra suderinusi žemės sklypo, esančio …, parodymo–paženklinimo aktą ir žemės sklypo planą, t. y. ir žemės sklypo paženklinimo metu.
[…]
Vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, žemės sklypo, esančio …, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida apskaičiuojama taip: 0,02VP = 0,0270,0600 = ± 0,0049 ha (P – žemės sklypo (kadastro Nr. …) plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; koeficientas 0,02 parinktas taip: naudojama kartografinė medžiaga – kita kartografinė medžiaga, sklypo plotas (hektarais) – iki 1 ha, žemės sklypo plano mastelis – M 1:500).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad žemės sklypo (kadastro Nr. …) ploto, atlikus kadastrinius matavimus, maksimali leistina (ribinė) paklaida gali būti ±0,0049 ha (gauta paklaida -0,0015 ha), o žemės sklypo ribų ilgių ir ploto neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.
Žemės sklypo, esančio …, kadastro duomenų bylos tikrinimo metu nenustatyta aplinkybių trukdančių suderinti parengtą elektroninį sklypo planą, todėl 2020 m. gruodžio 7 d. nustatyta tvarka surašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas ir 2020 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo planas suderintas. […].“

6. Pareiškėjos 2021 m. vasario 25 d. kreipimesi, pateiktame elektroniniu paštu, rašoma:
„Laba diena. … paveldėjau tėvo Y išpirktą 6 arų sklypą. Po geodezinių matavimų liko 5,85 aro sklypas. Padaryta akivaizdi žala. Kreipėmės į Panevėžio NŽT dėl paaiškinimo kaip išpirkta žemė galėjo sumažėti 15 kvadratinių metrų. Ar Panevėžio NŽT atsakyme nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas (2002 m. gruodžio 30 d. nr. 522) neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 23 straipsniui. Kas atlygins patirtą žalą?“

7. ŽŪM 2021 m. kovo 26 d. rašte Nr. 3IN-229(8.IE) Pareiškėjai rašoma:
„ŽŪM gavo Jūsų prašymą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų.
Informuojame, kad Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą.
Remiantis šia teisės akto nuostata, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais ir užtikrinti, kad ankščiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nubūtų keičiamos.
Pažymėtina, kad Nuostatų 13 punkte nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Pagal Nuostatų 15.6 papunktį žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Minėtame punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas ar bendrasavininkis gali inicijuoti žemės sklypo ribų nustatymą žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nuostatų 32.1 papunktyje, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4 papunktis). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Nuostatų 32.1.2–32.1.6 papunkčiai). Nuostatų 32.1.1 papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys), ir matininkas. Pasirašydamas žemės sklypo planą savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą–parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu (Taisyklių 38.4.5 papunktis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas.
Pagal Nuostatų 21 punktą, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimalia leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), matininkas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – Žemėtvarkos skyrius). […]. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis Žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusiam matininkui nustačius, jog žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nurodytų ribų ir (ar) šio žemės sklypo ploto skirtumas didesnis nei leistinas ploto skirtumas, nustatytas Nuostatų 1 priede, žemės sklypo kadastro duomenys turi būti keičiami Nuostatų nustatyta tvarka.
Dėl žemės sklypo ploto skirtumo vertės nustatymo atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši tvarka įtvirtinta Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje.“
Atsižvelgdami į išdėstytą teisinį reglamentavimą paaiškiname, kad matininkui atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais; taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, o jis, pasirašydamas žemės sklypo planą, patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą–parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Atsakydami į Jūsų klausimą, ar minėti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžiame, kad visi valstybėje priimami įstatymai ir Vyriausybės nutarimai remiasi Konstitucija ir negali jai prieštarauti.
Jeigu nesutinkate su šiuo atsakymu, turite teisę savo pasirinkimu jį skųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.“

8. NŽT 2021 m. liepos 9 d. rašte Nr. 1SS-1065-(5.59 E.) Seimo kontrolieriui rašoma:
„[…]
IĮ ,,G“ matininkas A. V. (toliau – matininkas A. V.) 2020 m. lapkričio mėn. atliko žemės sklypo Nr. 450 (kadastro Nr. …) kadastrinius matavimus. Žemės sklypo Nr. 450 (kadastro Nr. …) plotas, atlikus kadastrinius matavimus sumažėjo 0,0015 ha, tačiau neviršija maksimalios leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos, nurodytos Nuostatų 1 priede.
Žemės sklypo plano mastelis – M 1:500).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Pareiškėjos pateikta pretenzija, kad atlikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus dėl sumažėjusio ploto ,,padaryta akivaizdi žala“ yra nepagrįsta, nes žemės sklypo plotas sumažėjo teisės akte nustatyto leistinumo ribose. Taip pat pažymėtina, kad plotas yra išvestinis matmuo. Dažnu atveju atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribas fiksuojant skirtingomis matavimų priemonėmis, yra gaunamas žemės sklypo ploto neatitikimas (skirtumas).
[…]
Įvertinę žemės sklypo Nr. 450 (kadastro Nr. …) suformavimo dokumentus ir matininko A. V. atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatėme, kad Plane nurodyta žemės sklypo Nr. 450 (kadastro Nr. …) konfigūracija atitinka generaliniame plane, sodo sklypo Nr. 450 plane (privatizavimo schemoje) nurodytą šio žemės sklypo konfigūraciją, žemės sklypo (kadastro Nr. 450 (kadastro Nr. …) ribos sutampa su gretimų žemės sklypų Nr. 433 (kadastro Nr. …), Nr. 449 (kadastro Nr. …) ir gatvių ribomis […].
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad žemės sklypo Nr. 450 (kadastro Nr. …) kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis generalinio plano, sodo sklypo Nr. 450 plano (privatizavimo schemos) bei Detaliojo plano sprendiniais ir yra teisingi. […].“

9. ŽŪM Seimo kontrolierių informavo:
„[…] ŽŪM 2021 m. vasario 25 d. gavo Pareiškėjos paklausimą dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų […]. Pareiškėja 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. 3IN-229 (8.1E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ […] buvo informuota apie teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, žemės sklypų plotų paklaidas, ribų linijų ilgių neatitikimus, juos fiksuojant skirtingomis matavimų priemonėmis, taip pat apie žemės, miško sklypo savininkui žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarką.
[…]
Pažymėtina, kad X žemės sklypo plotas, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, sumažėjo 0,0015 ha, t. y. teisės akte nustatyto leistinumo ribose (maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida šiuo atveju apskaičiuojama taip: 0,02^P = 0,02^0,0600 = ± 0,0049 ha (P – žemės sklypo plotas)), todėl manome, kad Pareiškėjos skundas dėl padarytos akivaizdžios žalos yra nepagrįstas.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnis
„[…]
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
23 straipsnis
„Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

11. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso
6.271 straipsnis. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
„1. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.
2. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.
3. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
4. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo:
63 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai žinybingumas Konstituciniam Teismui
„Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl:
1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
[…]
3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams“;
65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui
„Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
[…]
3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, jeigu:
1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir
2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir
3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.“
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys
„Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta:
1) adresatas – Konstitucinis Teismas;
2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;
3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;
5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);
7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas;
8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; […].“

13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo:
1 straipsnis. Teisingumo vykdymas
„1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. […]“;
4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą
„1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. […].“

14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai
„1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
2. Seimo kontrolieriai netiria […] Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), […] veiklos. […].“

15. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo
21 straipsnis. Žemės sklypų ženklinimas ir žemės nuosavybės bei žemės naudojimo teisės dokumentų išdavimas
„3. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“

16. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
„1. Šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.“
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„[…]
12. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.
[…]
18. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. […].“
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…]
4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“
10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas
„1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.“
11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas
„1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
[…]
4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

17. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės:
„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
[…]
38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia. […].“

18. Žemės ūkio ministerijos nuostatai:
„[…]
8. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką […] žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, […] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. […].“

19. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534:
„21. […] Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. […].“

20. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės):
„[…]
9. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
[…]
11. Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.[…].“

21. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų reikalavimai:
„6. Svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra:
6.1. […] įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, […], valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, […] srityse; […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada) […].“

Tyrimo išvados

23. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
23.1. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, gavusi ŽŪM atsakymą į skundą dėl sumažinto privatizuoto žemės sklypo ploto ir teisinio reglamentavimo, galimai pažeidžiančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytą teisę į nuosavybės neliečiamumą.
23.2. Pareiškėjai paveldėjus 1993 metais privatizuotą žemės sklypą, 2020 metais atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų metu buvo nustatytas ploto neatitikimas (žr. pažymos 5 punktą).
23.3. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (žr. pažymos 19 punktą) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų sutrinkimo bei tikslinimo taisyklės (žr. pažymos 20 punktą). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatyta leistinos žemės sklypo ploto paklaidos galimybė.
23.4. NŽT Skyrius konstatavo, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu gauta paklaida neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos (žr. pažymos 5 punktą), o žemės sklypo ribų ilgių ir ploto neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.
23.5. Asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (žr. pažymos 13 punktą). Be to, žalos pobūdžio bei dydžio nustatymo klausimai priskirti teismų kompetencijai (žr. pažymos 11 punktą).
Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių Pareiškėjos skunde nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytų duomenų ginčijimą nustatyta tvarka.
23.6. ŽŪM 2021 m. vasario 25 d. gautame skunde nurodė patyrusi žalą dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų (žr. pažymos 6 punktą). Pareiškėja pateikė ŽŪM klausimą, ar žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojantys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.
23.7. ŽŪM 2021 m. kovo 26 d. raštu (žr. pažymos 7 punktą) Pareiškėjai buvo suteikta bendro pobūdžio informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, žemės sklypų plotų paklaidas, ribų linijų ilgių neatitikimus, juos fiksuojant skirtingomis matavimų priemonėmis, taip pat apie žemės, miško sklypo savininkui žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo atvejus ir tvarką.
Į Pareiškėjos klausimą dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, ŽŪM rašte atsakyta, kad „visi valstybėje priimami įstatymai ir Vyriausybės nutarimai remiasi Konstitucija ir negali jai prieštarauti“.
23.8. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (žr. pažymos 16 punktą). Įstatymų leidėjas įpareigoja pareiškėjui pateikti prašymo turinį atitinkančią informaciją (žr. pažymos 17 punktą). Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant prašymo turinį (žr. pažymos 16 punktą). Viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (žr. pažymos 16 punktą).
23.9. Dėl Vyriausybės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams sprendžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr. pažymos 12 punktą). Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti įstatyme nustatyti subjektai (dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Lietuvos Respublikos Prezidentas). Numatyta ir individualaus skundo pateikimo Konstituciniam Teismui galimybė, nustatant tam būtinas sąlygas (žr. pažymos 12 punktą).
23.10. Nors teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimas nėra priskirtas ŽŪM kompetencijai (žr. pažymos 9 punktą), tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad Pareiškėja būtų buvusi apie tai informuota, įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo imperatyvų reikalavimą nagrinėti asmenų kreipimusis pagal kompetenciją (žr. pažymos 16 punktą).

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 22 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 10 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.

25. Apibendrinant, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog į Pareiškėjos kreipimąsi atsakymas pateiktas, laikantis teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 23 punktą). Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių informacijos apie teisės aktuose nustatytą Pareiškėjos kreipimesi nurodyto klausimo sprendimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad buvo pažeisti teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 10, 16 ir 22 punktus) bei Pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 16 punktą). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, X skundas pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl ŽŪM tarnautojų veiksmais pažeistos teisės į tinkamą viešąjį administravimą pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

27.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai –
27.1.1. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 23-25 punktą) pašalinimą, raštu pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į ŽŪM gautą Pareiškėjos kreipimąsi (žr. pažymos 6 punktą);
27.1.2. užtikrinti, kad ŽŪM būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo imperatyvaus reikalavimo asmenų kreipimusis nagrinėti pagal įgaliojimus.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas