PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2024/1-585
Data 2024-09-11
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. birželio 13 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo (toliau – ŠK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimo įrašyti Pareiškėją į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą priėmimo aplinkybėmis bei sąlygų užsiimti individualia veikla nesudarymu (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. „[…] Šiaulių kalėjimo administracija specialiai atsisako mane priimti į darbą motyvuodami tuo kad aš atvykus į Šiaulių kalėjimą buvau įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą bei į linkusių pabėgti įskaitą […]. […] direktoriaus sprendime parašyta, kad antrankiai bus dedami 6 mėn. laikotarpiui, bet balandžio 10 d. man buvo atneštas dar vienas sprendimas, kuriuo pratęsiama dėti antrankius dar 6 mėn. laikotarpiui, sprendimas buvo priimtas be mano dalyvavimo, gavau tik sprendimo kopiją, kurioje nėra nurodomos priežastys, kodėl yra toliau pratęsiama ši priemonė, nors nei bandžiau ką nors užpulti, nei grasinau ar dar kaip nors kitaip pakėliau ranką ar prieš pareigūną ar nuteistąjį, taip pat bėgti niekada nei bandžiau nei kėsinausi […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „[…] užsiimu individualia veikla, kaip ir numato Bausmių vykdymo kodeksas, aš oficialiai parašiau prašymą, kad leistų daryti rankdarbius, surašiau sąrašą priemonių, kurių man reikės daryti atvirukams […], direktorius prašymą gavo […], pasirašė leidimą, […] leido perduoti artimiesiems, o klijų neleido, nors klijai ir žirklės yra pagrindas daryti atvirukams […].“

2.3. „[…] negaliu nei parodyti, jog noriu taisytis, keisti savo gyvenimą, noriu resocializuotis, dirbti, integruotis į visuomenę, nežinau ką reikės daryti išėjus į laisvę po 18 metų bausmės, kai man net paprasčiausių dalykų neleidžia, dirbti ir save išlaikyti, susimokėti skolas […].“

 

  1. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4D-2024/1-585/3D-1218 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2024 m. liepos 11 d. raštu Nr. 1S-4481 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) viršininko 2024-04-10 sprendimu Nr. NĮ-24-290 „Dėl nuteistojo X antrankių naudojimo tikslingumo ir pagrįstumo“ nuteistajam X (toliau – pareiškėjas) pratęstas antrankių naudojimas išvedant jį iš gyvenamosios kameros. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, 226.7 papunkčiu bei atsižvelgiant į Šiaulių kalėjimo Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais […] [toliau citatose ir tekste – Komisija] siūlymą (2024-04-10 protokolas Nr. LV- 22227) (kopijos pridedamos). Vadovaujantis Instrukcijos 226.7 papunkčiu, esant agresyviems kalinamiesiems, įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, motyvuotu kalėjimo viršininko sprendimu gali būti taikomas papildomas reikalavimas išvesti juos iš gyvenamosios patalpos su uždėtais antrankiais. Komisijos protokole nurodoma, kad pareiškėjas turi galiojančių drausminių nuobaudų, toliau daro pažeidimus, bendravimas paremtas grasinimais, nuteistasis charakterizuojamas neigiamai. Pareiškėjo agresyvų elgesį įrodo ir kita turima dokumentinė medžiaga: pvz., 2023-11-04 tarnybiniame pranešime Nr. PŽ-23-1442 nurodoma, kad pareiškėjas neleido pareigūnams jo gyvenamojoje patalpoje atlikti kratos, elgėsi agresyviai, priešinosi; Šiaulių kalėjimo viršininko 2024-02-08 sprendimu Nr. NSN-24-40 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda už tai, kad maisto dalijimo metu grasino maisto dalintojui ir bandė jį apipilti arbata ir kt. (kopijos pridedamos). Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, Šiaulių kalėjimo viršininko 2024-04-10 sprendimu pareiškėjui pratęstas antrankių naudojimas išvedant jį iš gyvenamosios kameros.“

4.2. „[…] vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, XI skyriaus pirmo skirsnio 221 punkto nuostatomis bei atsižvelgiant į 2023-09-28 Komisijos siūlymą (reg. 2023-10-02 protokolas Nr. LV-44899), Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-10-10 sprendimais Nr. NĮ-24-546 ir Nr. NĮ-24-543 (kopijos pridedamos) pareiškėjas buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti ir užpulti įskaitas bei priimtas sprendimas nuteistąjį išvedant už gyvenamosios kameros ribų uždėti antrankius 6 mėnesių laikotarpiui ir lydėti ne mažiau kaip dviem pareigūnams. Komisijos posėdžio metu buvo apsvarstyti pareiškėjo atlikti pažeidimai (buvo pastebėtas lipant pro langą iš gyvenamosios kameros, savavališkai pasišalino iš gyvenamosios kameros ir vaikščiojo statybiniais pastoliais, naudojo psichologinį smurtą, grasino pareigūnams ir kitiems nuteistiesiems ir kt.), pareiškėjas buvo pakviestas į Komisijos posėdį.

Informuojame, kad, vadovaujantis Instrukcijos 230 punktu, kalinamojo laikymo linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitoje tikslingumą jo paties prašymu komisija svarsto kas vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimai priimti 2023-10-10, šiuo metu pareiškėjas vis dar yra įtrauktas į linkusių užpulti ir pabėgti įskaitas.“

4.3. „Pareiškėjas buvo kviestas dalyvauti ir dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl Pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti ir pabėgti įskaitas bei antrankių naudojimo ir lydėjimo (Komisijos 2023-10-02 protokolas Nr. LV-44899). Vadovaujantis Instrukcijos 225 punktu, į Komisijos posėdį pristatomi tik tie nuteistieji, kurių rašymas į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą yra svarstomas. Papildomas reikalavimas dėl išvedimo iš gyvenamosios patalpos su uždėtais antrankiais yra priimamas kalėjimo viršininko sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nebuvo kviestas ir nedalyvavo 2024-04-10 Komisijos posėdyje, kadangi jame buvo svarstytas ne pareiškėjo įtraukimas į linkusių užpulti ir pabėgti įskaitas, o antrankių naudojimo išvedant iš gyvenamosios kameros klausimas.“

4.4. „Vadovaujantis Instrukcijos 224 punktu į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė. Instrukcijos 222 punktas taip pat numato, kad nuteistojo įrašymas į šią įskaitą gali būti svarstomas ir tuomet, kai turima duomenų, kad kalinamasis rengėsi ar bandė pabėgti arba sukčiauja, arba turėdamas duomenų, kad nuteistasis užpuolė darbuotoją, kitą asmenį ar bando, turi ketinimų tai padaryti arba grasina panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis. Informuojame, kad pareiškėjas, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – Marijampolės kalėjimas), ne kartą padarė pažeidimų – buvo pastebėtas pjaunantis gyvenamosios kameros lango grotas (2023-09-10 tarnybiniai pranešimai Nr. PŽ-20/1457, Nr. PŽ-20/1454), lipantis žemyn pro langą iš uždaro tipo laisvės atėmimo vietos gyvenamosios kameros (2023-01-07 tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-20-31); savavališkai pasišalino iš uždaro tipo gyvenamosios vietos, vaikščiojo statybiniais pastoliais, pastatytais prie išorinės pastato sienos (2023-08-24 tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-20/1381; 2023-08-21 tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-20/1354; Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-08-24 sprendimas Nr. NSN-20-913) (kopijos pridedamos). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-03-20 pareiškėjo charakteristikoje Nr. RV-24-1606 taip pat pažymima, kad pareiškėjas pats pateikė informaciją, jog buvo savavališkai pasišalinęs iš gyvenamosios kameros ant pastato stogo. Atsižvelgiant į nurodytą turimą informaciją, konstatuotina, kad nuteistasis bandė pabėgti, ne kartą savavališkai pasišalino iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos gyvenamosios kameros, todėl pareiškėjas pagrįstai įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą.

Pareiškėjo charakteristikoje pažymima, kad per pokalbį nuteistasis pats nurodė, jog yra smurtavęs prieš kalėjime dirbančius pareigūnus. Šio rašto 4.1 papunktyje nurodoma, jog pareiškėjo agresyvų elgesį įrodo turima dokumentinė medžiaga – 2023-09-04 tarnybiniame pranešime Nr. PŽ- 20/1424 (1) nurodoma, kad pareiškėjas elgėsi agresyviai, grasino sveikatos priežiūros specialistams, pareigūnams bei jo gyvenamojoje kameroje buvusiam nuteistajam; 2023-09-23 tarnybiniame pranešime Nr. PŽ-24-189 pateikiama informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje kameroje, kurioje jis apgyvendintas vienas, buvo rastas savadarbis peilis bei sulenkiamas peilis su nulūžusia geležte; pareiškėjo agresyvų elgesį įrodo ir kita turima dokumentinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas akivaizdžiai ne kartą grasino panaudoti fizinį smurtą tiek prieš pareigūnus, tiek prieš nuteistuosius ir kitus asmenis, konstatuotina, kad, vadovaujantis Instrukcijos 222 punktu, pareiškėjas pagrįstai įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą.

Vienas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos tikslų, numatytų Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303, 8.3 papunktyje, yra užtikrinti saugią aplinką laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose ir suėmimo vykdymo vietose bei laisvės atėmimo vietų apsaugą. Teismo praktikoje pažymima, kad pats įrašymas į linkusių užpulti ir pabėgti įskaitą yra prevencinė, t. y. į ateitį nukreipta priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą. Informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (taip pat ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Teisės aktų nuostatos nenumato, kad asmuo gali būti įrašytas į linkusių užpulti įskaitą tik tuo atveju, kai kyla teisinės pasekmės, t. y. pareigūnas ar kitas asmuo užpuolamas ir sužalojamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-916/2011; 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1517/2010).“

4.5. „[…] Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 287 punkte numatyta, kad suimtojo ar nuteistojo vykdoma individuali veikla turi būti suderinama su laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomais saugumo valdymo ir suimtajam ar nuteistajam taikomų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų reikalavimais. Taisyklių 42.5.4 papunktyje numatyta, kad, atsižvelgiant į suimtajam (nuteistajam) taikomus apribojimus ir bausmės atlikimo sąlygas, gavus rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą galima turėti reikmenų, skirtų užsiimti individualia, kūrybine ir kitokia prasminga veikla. Taigi, kiekvienu atveju svarstant tam tikrų priemonių turėjimo leidimą, privalo būti įvertinami saugumo valdymo reikalavimai. Šiaulių kalėjimo pareigūnų pateiktais duomenimis, pareiškėjui 2024-05-22 perduoti reikmenys, skirti užsiimti individualia veikla. Nuteistajam perduotas litro talpos PVA klijų butelis laikomas Saugumo valdymo skyriaus specialistų kabinete ir klijai, nuteistajam pareikalavus, naudojimui išduodami nedideliais kiekiais. Atsižvelgiant į saugumo vykdymo reikalavimus, suimtiesiems (nuteistiesiems), vykdantiems individualią veiklą, dideli kiekiai klijų ir kitų cheminių medžiagų nėra išduodami. Gyvenamojoje kameroje žirklių pareiškėjui neleidžiama turėti įvertinus tai, jog nuteistasis yra linkęs užpulti ir žirkles gali panaudoti smurtiniams veiksmams prieš kitus asmenis. Esant poreikiui, žirklės individualios veiklos vykdymui pareiškėjui išduodamos pagal jo pageidavimą. Šiaulių kalėjimo viršininko 2024-01-29 sprendimo Nr. NĮ-24-83 „Dėl leidimo nuteistajam X užsiimti individualia kūrybine veikla“ (kopija pridedama) 2.4 papunktyje taip pat nurodoma, kad už priemonių išdavimą ir grąžinimą yra atsakingi Resocializacijos skyriaus ir Saugumo valdymo skyriaus specialistai, o 2.5 papunktyje numatyta, kad individualiai veiklai skirtomis priemonėmis nuteistasis gali naudotis nuo 8.00 val. iki 19.00 val.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

4 straipsnis „Bausmių vykdymo principai“ – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo […].“

54 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas“ – „Nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių jiems lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos.“

55 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formos“:

1 dalis – „Bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.“

2 dalis – „Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.“

56 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas“ 2 dalis – „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą: 1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; 2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kurios nors kitos iš šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos užimtumo formos veikla bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų; 3) motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas; 4) ieško darbo vietų, teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant; 5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius; 6) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius. […]“

 

  1. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija):

222 punktas – „LKT pareigūnas, gavęs informaciją, kad kalinamasis rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio buvimo kalėjime metu arba sukčiauja, arba turėdamas duomenų, kad jis užpuolė LKT darbuotoją, kitą asmenį ar bando, turi ketinimų tai padaryti arba grasina panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja apie tai kalėjimo vadovybę, nurodydamas, iš kur ir kaip gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali tai patvirtinti.“

224 punktas – „Į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė.“

225 punktas – „SVS pareigūnai medžiagą dėl kalinamojo įrašymo į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą bei savo pasiūlymus pateikia šiems klausimams svarstyti kalėjime sudarytai komisijai. Prieš posėdį kalinamajam suteikiama galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu. Komisijos posėdyje pristatomas kalinamasis, kurio elgesys svarstomas ir kuriam sudaroma galimybė apsiginti. Kalinamajam atsisakius dalyvauti komisijos posėdyje, tai užfiksuojama komisijos posėdžio protokole; 225.1. Komisijos pirmininkas pasiūlo (arba ne) kalėjimo viršininkui įrašyti kalinamąjį į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą. Kalėjimo viršininkui pritarus komisijos siūlymui įrašyti kalinamąjį į minėtą įskaitą, komisijos pirmininkas sprendimą patvirtina. Kalinamasis pasirašytinai supažindinamas su režimo reikalavimais, kurie jam bus taikomi papildomai (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai); 225.2. Komisijos posėdžių protokolų ir kalėjimo viršininko sprendimų išrašai (arba sprendimų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami įrašyti į įskaitą kalinamieji, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose. Kalinamajam įteikiama sprendimo kopija. Visa dokumentinė medžiaga apie kalinamąjį, kuris įrašytas į tokią įskaitą, saugoma SVS. Kalinamojo perkėlimo į kitą kalėjimą atveju su visa dokumentine medžiaga, susijusia su įrašymu į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, supažindinami atitinkami to kalėjimo, į kurį perkeliamas kalinamasis, asmenys. […]“

226 punktas – „Įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą kalinamiesiems taikomi papildomi režimo reikalavimai: […] 226.7. esant agresyviems kalinamiesiems, įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, motyvuotu kalėjimo viršininko sprendimu gali būti taikomas papildomas reikalavimas išvesti juos iš gyvenamosios patalpos su uždėtais antrankiais (tramdomosiomis priemonėmis). Antrankiai tokiems kalinamiesiems uždedami užvedus rankas už nugaros.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime):

IV skyriaus 1 poskyrio:

3 punktas – „[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).“

5 punktas – „[…] gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra:

[…]

5.7. Teisę būti išklausytam ir informuotam. Viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti Lietuvos teisėje gali būti kildinamos iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Pastebėtina, kad Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis taip pat numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.“

5.7.1. „[…] iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (šiuo aspektu žr. 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

8.1. dėl aplinkybių, susijusių su įrašymu į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą;

8.2. dėl aplinkybių, susijusių su sąlygų užsiimti individualia veikla nesudarymu.

 

Dėl aplinkybių, susijusių su įrašymu į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą

 

  1. Pareiškėjas Skunde rašo, kad yra įrašytas į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, išvedant iš kameros jam dedami antrankiai. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo pakviestas į Komisijos posėdį, kai buvo svarstomas sprendimas pratęsti antrankių jam naudojimą dar 6 mėnesiams.

 

  1. Instrukcijoje numatyta, kad į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė. Įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą kalinamiesiems taikomi papildomi režimo reikalavimai, be kitų, esant agresyviems kalinamiesiems, įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, motyvuotu kalėjimo viršininko sprendimu gali būti taikomas papildomas reikalavimas išvesti juos iš gyvenamosios patalpos su uždėtais antrankiais (tramdomosiomis priemonėmis) (šios pažymos 8 punktas).

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad ŠK viršininko 2023 m. spalio 10 d. sprendimais Nr. NĮ-24-546 ir Nr. NĮ-24-543 Pareiškėjas buvo įrašytas į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitas bei priimtas papildomas režimo reikalavimas Pareiškėją išvedant už gyvenamosios kameros ribų uždėti antrankius 6 mėnesių laikotarpiui ir jį lydėti ne mažiau kaip dviem pareigūnams. ŠK viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. NĮ-24-290 Pareiškėjui buvo pratęstas antrankių naudojimas išvedant jį iš gyvenamosios kameros.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas buvo kviestas dalyvauti ir dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl Pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti ir pabėgti įskaitas bei antrankių naudojimo ir lydėjimo. LKT Seimo kontrolierei pateikė paaiškinimą, kad Pareiškėjas nebuvo kviestas ir nedalyvavo 2024 m. balandžio 10 d. Komisijos posėdyje, kadangi jame buvo svarstytas ne Pareiškėjo įtraukimas į linkusių užpulti ir pabėgti įskaitą ar buvimo įskaitoje pratęsimas, o papildomos priemonės – antrankių naudojimo išvedant iš gyvenamosios kameros – klausimo svarstymas (šios pažymos 4.3 papunktis).

Skundo tyrimo metu taip pat nustatyta, kad sprendimas Pareiškėjui pratęsti antrankių naudojimą priimtas atsižvelgiant į ŠK Komisijos siūlymą (šios pažymos 4.1 papunktis). Komisijos protokole nurodoma, kad Pareiškėjas turi galiojančių drausminių nuobaudų, toliau daro pažeidimus, bendravimas paremtas grasinimais, Pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai. Pareiškėjo agresyvų elgesį įrodo ir kita turima dokumentinė medžiaga, iš kurios matyti, kad Pareiškėjas neleido pareigūnams jo gyvenamojoje patalpoje atlikti kratos, elgėsi agresyviai, priešinosi. Taip pat Pareiškėjui skirta drausminė nuobauda už tai, kad maisto dalijimo metu grasino maisto dalintojui ir bandė jį apipilti arbata. Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, ŠK viršininko sprendimu, Pareiškėjui buvo pratęsta papildoma priemonė, t. y. antrankių naudojimas išvedant jį iš gyvenamosios kameros, su šiuo sprendimu ir Komisijos protokolu Pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai.

 

  1. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų. Apibrėždamas gero administravimo principo turinį LVAT, be kita ko, taip pat nurodo, kad šis principas apima ir teisės būti išklausytam imperatyvą, kuris reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

LVAT praktikoje yra nurodyta, kad nuteistajam, prieš priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjui papildomas režimo reikalavimas dėl antrankių naudojimo išvedant iš kameros buvo nustatytas šešiems mėnesiams, suėjus šiam terminui Komisija iš naujo svarstė papildomo režimo reikalavimo tikslingumo pratęsimo aktualumą, surašė protokolą, kurio pagrindu ŠK viršininkas priėmė sprendimą tęsti antrankių naudojimą dar šešiems mėnesiams, todėl šis sprendimas dėl antrankių naudojimo laikytinas kaip naujas sprendimas ir jam taikomos tos pačios taisyklės kaip ir jį priimant.

Atkreiptinas dėmesys, kad Instrukcijoje įtvirtinta, jog įrašant asmenį į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti įskaitą (Instrukcijos 225 punktas) bei Komisijai nutarus, jog nėra pagrindo išbraukti asmens iš įskaitos (Instrukcijos 230.2 papunktis), į Komisijos posėdį abiem atvejais kviečiamas ir kalinamasis bei jam suteikiama teisė apsiginti ir pasiaiškinti, taigi šiuo atveju turėtų būti taikoma analogija.

LVAT praktikoje nustatyta, kad iš gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ŠK administracija, nesuteikdama Pareiškėjui galimybės pasisakyti bei išreikšti savo pozicijos svarstomu klausimu dėl antrankių naudojimo pratęsimo Komisijos 2024 m. balandžio 10 d. posėdyje, pažeidė Pareiškėjo teisę būti išklausytam ir VAĮ gero administravimo principą, todėl Pareiškėjo Skundo dalis dėl galimybės išreikšti savo poziciją Komisijoje nesuteikimo yra pagrįsta.

 

Dėl aplinkybių, susijusių su sąlygų užsiimti individualia veikla nesudarymu

 

  1. Pareiškėjas rašo, kad užsiima individualia veikla, gamina atvirukus, tačiau ŠK pareigūnai neleidžia perduoti klijų ir žirklių, o be šių priemonių Pareiškėjas negali užsiimti individualia veikla.

 

  1. Seimo kontrolierė savo darbo praktikoje nuolat akcentuoja, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Dėl šios priežasties atsakingų bausmių vykdymo institucijų pareigūnai privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Kartu nuteistųjų užimtumo tikslas yra mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš kalėjimo.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad ŠK viršininko priimtame 2024 m. sausio 29 d. sprendime Nr. NĮ-24-83 nurodyta, kad Pareiškėjui leidžiama užsiimti individualia veikla, taip pat nurodyta, kad už priemonių išdavimą ir grąžinimą Pareiškėjui yra atsakingi Resocializacijos skyriaus ir Saugumo valdymo skyriaus specialistai, kad individualiai veiklai skirtomis priemonėmis Pareiškėjas gali naudotis nuo 8.00 val. iki 19.00 val. (šios pažymos 4.5 papunktis).

ŠK pareigūnų pateiktais duomenimis, Pareiškėjui 2024 m. gegužės 22 d. buvo perduoti reikmenys, skirti užsiimti individualia veikla, be kita ko, perduotas litro talpos PVA klijų butelis, kuris laikomas Saugumo valdymo skyriaus specialistų kabinete. Pareiškėjui pareikalavus, klijai išduodami nedideliais kiekiais. Atsižvelgiant į saugumo vykdymo reikalavimus, kadangi Pareiškėjas yra įtrauktas į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, suimtiesiems (nuteistiesiems), šiuo atveju ir Pareiškėjui, vykdant individualią veiklą, dideli kiekiai klijų ir kitų cheminių medžiagų nėra išduodami. Gyvenamojoje kameroje žirklių Pareiškėjui neleidžiama turėti įvertinus tai, jog nuteistasis yra linkęs užpulti ir žirkles gali panaudoti smurtiniams veiksmams prieš kitus asmenis, tačiau esant poreikiui, žirklės individualiai veiklai vykdyti Pareiškėjui išduodamos pagal jo pageidavimą.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad Pareiškėjui suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla, ŠK pareigūnai duoda individualiai veiklai reikalingų priemonių, tačiau dėl saugumo užtikrinimo riboja išduodamų klijų kiekį, taip pat esant poreikiui ir Pareiškėjo pageidavimui žirklės išduodamos individualios veiklos vykdymui. Taigi, aplinkybės, susijusios su nesudaromomis sąlygomis užsiimti individualia veikla, neišduodant klijų ir žirklių Pareiškėjui, nepasitvirtino, todėl Skundo dalis prižįstama nepagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad X Skundo dalis dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su nesudaryta galimybe dalyvauti Komisijos posėdyje ir išreikšti savo poziciją bei apsiginti, yra pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su nesudaroma galimybe užsiimti individualia veikla, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja visais atvejais užtikrinti nuteistiesiems teisę būti išklausytiems Komisijos posėdyje, prieš priimant sprendimą jų atžvilgiu.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                            Erika Leonaitė