PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2024/1-170
Data 2024-05-09
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. vasario 20 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) ir LKT Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su konvojavimu, teisės į pasimatymus užtikrinimu, įdarbinimu (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2024 m. sausio 17 d. Pareiškėjas buvo konvojuojamas į laidotuves iš Šiaulių kalėjimo automobiliu, kurio valstybinis Nr. <…>. Automobilis buvo techniškai netvarkingas, jame neveikė šildymas, langai iš vidaus buvo apšalę ledu, buvo netvarkingi saugos diržai. Kelionės metu buvo labai šalta, grįžtant pareigūnai Pareiškėjui davė apsikloti antklodę, kad visai nesušaltų. Kelionė truko apie 7 valandas, už ją Pareiškėjas turėjo sumokėti 571,32 eurų. Po konvojavimo Pareiškėjas iš karto susirgo, karščiavo keletą dienų.

2.2. Dėl konvojavimo kelionės išlaidų Pareiškėjas turi didelę skolą, nebeturi galimybės įsigyti net būtiniausių reikmenų, norėtų dirbti, kad galėtų sumokėti skolą, tačiau darbo Šiaulių kalėjimo administracija nesuteikia.

2.3. Pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Šiaulių kalėjimą neatsižvelgiant į tai, kad jis turi šeimą ir vaikus, kuriems dabar sudėtinga atvykti į pasimatymus dėl didelio atstumo.

2.4. Pareiškėjas turi keturis vaikus, tačiau kalėjimo administracija į pasimatymą leidžia atvykti tik trims vaikams.

2.5. Pareiškėjas jaučiasi psichologiškai žlugdomas ir viskuo nusivylęs.

 

  1. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. kovo 5 d. raštu Nr. 4D-2024/1-170/3D-485 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1S-1939 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Informuojame, kad už nuteistojo X (toliau – Pareiškėjas) konvojavimą
iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) į
laidotuves 2024-01-17 buvo atsakingi Šiaulių kalėjimo pareigūnai (pridedama Šiaulių kalėjimo
viršininko 2024-01-16 sprendimo Nr. NĮ-24-48 kopija). Išvykos metu Pareiškėjui buvo skirta trijų Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų ir vieno Resocializacijos skyriaus kontaktinio pareigūno ginkluota apsauga.“

4.2. „Nurodome, kad už 2024-01-17 konvojavimui naudoto automobilio (valstybinis Nr. <…>) techninę priežiūrą ir būklę atsakingi LKT Turto valdymo skyriaus darbuotojai.

Pažymime, kad automobilių saugos diržų tinkamumas eksploatacijai tikrinamas Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu. Kad saugos diržai atitinka techninius
reikalavimus, patvirtina apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 601-0833438 (kopija pridedama) išvada.
Informuojame, kad išvykos metu konvojavimo automobilis atitiko specialiojo transporto, skirto
suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti, techninius reikalavimus, tačiau nustatyta, kad kelionės
metu atsirado autonominės šildymo sistemos gedimas. Tam, kad dalis vairuotojo kabinos šilumos
patektų į saloną, buvo atidarytas pertvaros langelis. Po įvykusio pervežimo automobilį pateikus
remontui į autoservisą, buvo nustatytas gedimas autonominio šildymo sistemos elektros grandinėje,
kuris buvo sutaisytas.“

 

  1. LKT 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1S-1956 Seimo kontrolierę informavo:

5.1. „Informuojame, kad nuteistasis X (toliau – Pareiškėjas) 2024-01-17 buvo
konvojuojamas į brolio laidotuves. Remiantis turimais duomenimis, kelionė iš viso užtruko 7
valandas, nuvažiuota 433,58 km (pridedama 2024 m. sausio mėn. elektroninio kelionės lapo kopija).“

5.2. „Pareiškėjas į laidotuves buvo konvojuojamas vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos
(toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) viršininko 2024-01-16 sprendimu Nr.
NĮ-24-48, priimtu atsižvelgiant į Pareiškėjo 2024-01-15 prašymą Nr. NPS-24-464 (kopijos
pridedamos). Konvojavimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos
vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, XXII skyriaus nuostatomis. Taisyklių 142 punkte
numatyta, kad suimtasis ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prašymą
laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos
dėl jo artimojo mirties ar sunkios ligos (patirtos traumos) ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti
ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis
turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos
patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos
išvykti tik su palyda. Taisyklių 148 punkte nurodoma, kad jei iki Taisyklių 142 punkte nurodytos
išvykos pradžios laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už su suimtojo ar nuteistojo
pervežimu ir jo palyda susijusias išlaidas, toks pervežimas nevykdomas. Konvojavimo išlaidų
išskaičiavimo tvarka taip pat aprašyta Suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos
tvarkos aprašo, patvirtino LKT direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479, III skyriaus
antrajame skirsnyje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Pareiškėjas, vykdamas į artimojo
laidotuves, turi apmokėti pervežimo išlaidas. Pažymime, kad pervežimo tvarka Pareiškėjui buvo
išaiškinta, nuteistasis pasirašytinai supažindintas su apskaičiuotomis išlaidomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad kelionės išlaidos apskaičiuojamos dar prieš kelionę, maršruto
atstumą vertinant pagal internetinės programos „Google Maps“ rodmenis, kurie buvo mažesni už
faktinį nuvažiuotą atstumą, fiksuotą internetinėje platformoje „Fleet Complete“, todėl faktinės
konvojavimo išlaidos buvo didesnės, nei Pareiškėjo sumokėta suma, nurodyta prieš kelionę.“

5.3. „Vadovaujantis Pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščiu 2023-10-12–2024-03-12
laikotarpiu (kopija pridedama), Pareiškėjas šiuo metu neturi asmeninių piniginių lėšų.“

5.4. „Informuojame, kad konvojavimo automobilio <…> (valst. Nr. <…>)
specialiosios paskirties salonas nuo vairuotojo kabinos atskirtas pertvara, kurioje įrengtas
atidaromas langelis. Automobilio salonas šildomas autonomine šildymo sistema. Nustatyta, kad
kelionės metu atsirado autonominės šildymo sistemos gedimas. Tam, kad dalis vairuotojo kabinos
šilumos patektų į saloną, buvo atidarytas pertvaros langelis. Atkreiptinas dėmesys, kad salone kartu
važiavo ir lydintieji pareigūnai. Pareigūnai sveikatos sutrikimų nepatyrė. Po įvykusio pervežimo
automobilį pateikus remontui į autoservisą, buvo nustatytas gedimas autonominio šildymo sistemos
elektros grandinėje, kuris buvo sutaisytas.“

5.5. „Nurodome, kad nėra duomenų, jog po išvykos į brolio laidotuves Pareiškėjas būtų
susirgęs, į sveikatos priežiūros specialistus nuteistasis nesikreipė.“

5.6. „Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
(toliau – BVK) 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, siekiant apriboti Pareiškėjo daromą
neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, LKT direktoriaus 2023-09-12 nutarimu Nr. NN-485 (kopija
pridedama) Pareiškėjas iš LKT Marijampolės kalėjimo perkeltas į Šiaulių kalėjimą.

5.7. „Vadovaujantis BVK 30 straipsnio nuostatomis, konkrečią bausmės atlikimo vietą,
kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų,
visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą,
psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo
nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją
vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Pabrėžiame, kad nuteistųjų perkėlimo į kitą kalėjimą
procedūra nėra inicijuojama vien pagal nuteistųjų prašymus. Esant galimybei, bausmės atlikimo
vieta parenkama ir atsižvelgiant į nuteistojo ar jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau šiuo
atveju Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą buvo perkeltas siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą
įtaką kitiems nuteistiesiems. Informuojame, kad Šiaulių kalėjimo darbuotojų pateiktais
duomenimis, Pareiškėjo žmona gyvena Marijampolėje, tačiau nei Pareiškėjo asmens byloje, nei
registruose nėra jokių duomenų apie Pareiškėjo vaikus.“

5.8. „Informuojame, kad nuteistiesiems teisė pasimatyti suteikiama vadovaujantis BVK 39
straipsnio, Taisyklių XI, XII skyrių nuostatomis. BVK 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Taisyklių
86 punkte įtvirtinta, kad pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu,
prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims, tačiau
pažymime, kad teisės aktas numato išimtį suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau
vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą. Taisyklių 87 punktas nurodo, kad patys
asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju, laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikia
pasirašytą prašymą suteikti pasimatymą su nuteistuoju ar suimtuoju. Pasimatymai suteikiami
atsižvelgiant į pateiktą prašymą, pasimatymų patalpų bei vykdomų pasimatymų skaičių.
Pakartotinai nurodome, kad Pareiškėjo asmens byloje bei registruose nėra jokių įrašų apie
Pareiškėjo vaikus.“

5.9. „Nurodome, kad siekiant apriboti Pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems
nuteistiesiems, Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-10-10 sprendimu Nr. NĮ-24-546 (kopija
pridedama) nuteistasis įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, numatant, kad išvedant iš
gyvenamosios kameros Pareiškėjui uždedami antrankiai šešių mėnesių laikotarpiui, už
gyvenamosios kameros ribų lydint ne mažiau kaip dviem pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, kad
vadovaujantis Taisyklių 274 punktu, darbinė veikla yra parenkama atsižvelgiant ir į paties nuteistojo
ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, nuteistojo elgesį, asmenines savybes
bei įvertinant Pareiškėjui nustatytus saugumo reikalavimus, darbinė veikla Pareiškėjui nebuvo
pasiūlyta, tačiau Pareiškėjui žodžiu paaiškinta, kad panaikinus nustatytus apribojimus nuteistasis bus įtrauktas į darbinę veiklą užsiimančių asmenų sąrašus ir, atsižvelgiant į nustatytą poreikį bei
esamas galimybes, darbinė veikla Pareiškėjui bus pasiūlyta.“

5.10. „Pareiškėjas dėl darbinės veiklos suteikimo į Šiaulių kalėjimo viršininką kreipėsi su
2023-10-12 prašymu Nr. NPS-24-7459 ir 2023-12-06 skundu Nr. NPS-24-9009 (kopijos
pridedamos). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės pateiktais duomenimis, gavus
Pareiškėjo 2023-10-12 prašymą, Pareiškėjui žodžiu buvo paaiškinta, kad darbinė veikla
nesuteikiama atsižvelgiant į jo įtraukimą į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Raštiškas atsakymas į
2023-12-06 skundą taip pat nerengtas, kadangi pokalbio metu nuteistajam žodžiu buvo paaiškinta,
kad jis galės būti įdarbintas tik tada, kai bus išbrauktas iš linkusių užpulti asmenų įskaitos ir nekels
grėsmės kitiems asmenims. Nuteistasis pokalbio metu parašė prašymą, kuriame pareiškė
pageidavimą skundo nenagrinėti, kadangi išdėstytos aplinkybės išspręstos, pretenzijų neturi ir
raštiško atsakymo nereikalauja. Šis nuteistojo prašymas buvo keliamas į dokumentų valdymo
sistemą DBSIS registravimui, tačiau pakartotinai patikrinus dokumentų valdymo sistemą, nustatyta,
kad minėtas dokumentas užregistruotas nebuvo dėl vykusių sistemos trikdžių ar galimos
žmogiškosios klaidos.“

5.11. „Informuojame, kad šiuo metu Šiaulių kalėjime yra galimybė užsiimti darbine veikla
(yra laisvų darbo vietų).“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

4 straipsnis – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo […].“

39 straipsnio 1 dalis – „Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose.“

54 straipsnis – „Nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių jiems lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos“.

55 straipsnio 1 dalis – „Bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.“

55 straipsnio 2 dalis – „Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.“

56 straipsnio 2 dalis – „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą: 1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; 2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kurios nors kitos iš šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos užimtumo formos veikla bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų; 3) motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas; 4) ieško darbo vietų, teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant; 5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius; 6) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius. […]“

59 straipsnio 2 dalis – „Teisingumo ministro nustatyta tvarka į darbinę veiklą neįtraukiami neįgalūs nuteistieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus nuteistieji, ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys, vaikų iki trejų metų turinčios motinos ir nuteistieji, kurių individuali veikla arba dalyvavimas kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje veikloje (jei dalyvaujama šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką) šio kodekso 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytais atvejais prilyginti darbinei veiklai.“

67 straipsnio 1 dalis – „Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.“

67 straipsnio 2 dalis – „Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

 

  1. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

86 punktas – „Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims (išimtys taikomos suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą). Be pilnamečio asmens palydos pasimatyti leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų amžiaus suimtojo ar nuteistojo vaikams ar įvaikiams. Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nuotoliniu būdu leidžiama tik suimtojo ar nuteistojo artimiesiems. Pasimatyti nuotoliniu būdu su kitais asmenimis suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.“

142 punktas – „Suimtasis ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ar sunkios ligos (patirtos traumos), kai gresia realus pavojus jo gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą jam arba jo artimajam (-iesiems), ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda.“

274 punktas – „Konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka atsižvelgdamas į suimtojo ar nuteistojo:

274.1. darbingumo lygį ir kitus dėl jo sveikatos būklės taikomus apribojimus vykdyti konkrečią darbinę veiklą;

274.2. turimą profesiją ar specialybę, darbo patirtį ir turimus įgūdžius;

274.3. turimą prievolę išlaikyti savo vaikus, išmokėti nukentėjusiajam (-siesiems) nusikaltimu (-ais) padarytą žalą ir (ar) kitų finansinių prievolių;

274.4. paties ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais;

274.5. elgesį, asmenines savybes, gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti kolektyve, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais;

274.6. asmeninę motyvaciją įsitraukti į prasmingas jo paties ir visuomenės interesus atitinkančias veiklas.“

275 punktas – „Konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam pasiūlo per vieną mėnesį nuo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą (suimtiesiems ir atliekantiems arešto bausmę nuteistiesiems – per vieną mėnesį nuo jų prašymo užsiimti darbine veikla pateikimo dienos), prieš tai susipažinęs su kitų Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinių jam pateiktais duomenimis, reikalingais Taisyklių 274 punkte nurodytoms aplinkybėms įvertinti, ir su suimtuoju ar nuteistuoju aptaręs jo pageidavimus ir kitus su darbinės veiklos vykdymu susijusius klausimus. Kol laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šioje dalyje nustatyta tvarka parenkama konkreti darbinė veikla, užimtumo organizatorius jam paveda atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų ir (ar) teritorijos tvarkymo veiklas.“

276 punktas – „Suimtajam ar nuteistajam gali būti siūloma nuolatinio ir (ar) nenuolatinio pobūdžio darbinė veikla. Jeigu laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis atsisako užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla arba pageidauja pradėti ja užsiimti, tokį savo atsisakymą (pageidavimą) užimtumo organizatoriui jis turi pateikti raštu.“

 

  1. Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 (toliau – Instrukcija):

53 punktas – „Kalinamųjų palyda ar konvojavimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamas dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems. Palyda ar konvojus organizuojami į arčiausiai esančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos atitinkamos paslaugos, ar kitais atvejais, numatytais Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse. Tais atvejais, kai reikia lydėti ar konvojuoti kitus asmenis, tokią palydą ar konvojų turi teisę skirti LKT direktorius, jo pavaduotojas, taip pat kalėjimo viršininkas bei jų įgalioti kiti pareigūnai.“

55 punktas – „Teisę skirti palydą ar konvojų turi LKT direktorius ar jo pavaduotojas, taip pat kalėjimo viršininkas bei jų galioti kiti pareigūnai. Kalėjimo viršininkui ar jo įgaliotam pareigūnui skyrus palydą ar konvojų, apie tai telefonu informuojamas LKT budėtojas. Taip pat LKT budėtojas informuojamas palydai ar konvojui grįžus į kalėjimą. Skiriant palydą ar konvojų, pildomas Nurodymas palydėti ar konvojuoti kalinamąjį ar kitą asmenį iki paskirties vietos ir atgal (11 priedas).“

56 punktas – „Kalinamasis pasirašytinai supažindinamas su palydos ar konvojaus režimo reikalavimais ir elgesio taisyklėmis, prireikus užpildo reikiamas anketas (prašymus). Ne pirmąjį kartą lydimam ar konvojuojamam asmeniui žodžiu primenami režimo reikalavimai ir elgesio taisyklės, jis raštu supažindinamas tik su šios instrukcijos 11 priedo (kitos pusės) taisyklių pakeitimais. Taip pat kalinamasis pasirašytinai informuojamas, kokia pinigų suma bus išskaičiuota iš jo sąskaitos už jam organizuotą palydą ar konvojų.“

63 punktas – „Prieš palydą ar konvojavimą, vyresniajam pareigūnui nurodžius, privalomai apžiūrima palydai ar konvojui skirta transporto priemonė (apieškoma, ar jos viduje nėra pašalinių daiktų), atliekama kalinamųjų visuminė ar dalinė krata bei jų daiktų apžiūra. Kokia asmens krata (visuminė ar dalinė) bus atliekama, sprendžia palydos ar konvojaus vyresnysis pareigūnas.“

70 punktas – „Konvojui vykdyti skiriami ne mažiau kaip trys pareigūnai vienam konvojuojamam asmeniui (konvojų skiriančio pareigūno sprendimu gali būti skiriama daugiau pareigūnų) ir vairuotojas (gali būti ne pareigūnas).“

72 punktas – „Konvojuojant kalinamuosius skiriama tik specialiai įrengta tarnybinė transporto priemonė. Konvojavimo metu lydimas kalinamasis gali būti antrankiais prirakinamas prie pareigūno, kuriam rekomenduojama dėvėti dūriams atsparią liemenę, rankos. Tokiu atveju pareigūnui išduotos specialiosios priemonės turi būti tvirtinamos priešingoje pusėje, nei yra ranka, prie kurios prirakintas kalinamasis. Pareigūnas, antrankiais prisirakinęs kalinamąjį, negali būti apsiginklavęs šaunamuoju ginklu.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“

 

  1. LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatavo, kad valstybės institucijos turi veikti „kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

12.1. dėl konvojavimo sąlygų;

12.2. dėl aplinkybių, susijusių su įdarbinimu;

12.3. dėl pasimatymų su vaikais ribojimo.

 

Dėl konvojavimo sąlygų

 

  1. Pareiškėjas nurodė, kad sausio mėnesį buvo konvojuojamas į laidotuves automobiliu, kuris buvo techniškai netvarkingas, jame neveikė šildymas, langai iš vidaus buvo apšalę ledu, buvo netvarkingi saugos diržai. Kelionės metu buvo taip šalta, kad pareigūnai Pareiškėjui davė apsikloti antklodę. Kelionė truko apie 7 valandas, už ją Pareiškėjas turėjo sumokėti 571,32 eurų. Po konvojavimo Pareiškėjas iš karto susirgo, karščiavo keletą dienų.

 

  1. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas buvo konvojuojamas į brolio laidotuves, kelionė iš viso užtruko 7 valandas, nuvažiuota 433,58 km. Pareiškėjas į laidotuves buvo konvojuojamas atsižvelgiant į jo prašymą, jam buvo išaiškinta pervežimo tvarka, nuteistasis pasirašytinai supažindintas su apskaičiuotomis kelionės išlaidomis. Konvojavimo automobilyje „<…>“ įrengtas specialiosios paskirties nuo vairuotojo kabinos pertvara atskirtas salonas. Automobilio salonas šildomas autonomine šildymo sistema.

Konvojavimui naudoto automobilio tinkamumas eksploatacijai tikrintas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu. Automobilio saugos diržai atitiko techninius reikalavimus, tai patvirtina apžiūros rezultatų išvada, kurios kopija pateikta Seimo kontrolierei. LKT patvirtino, kad išvykos metu konvojavimo automobilis atitiko specialiojo transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti, techninius reikalavimus, tačiau kelionės metu atsirado autonominės šildymo sistemos gedimas, tam, kad šiluma iš vairuotojo kabinos patektų į saloną, buvo atidarytas pertvaros langelis.

Po įvykusio pervežimo automobilį pateikus remontui į autoservisą, buvo nustatytas gedimas autonominio šildymo sistemos elektros grandinėje, kuris buvo sutaisytas.

LKT informavo, kad neturi duomenų, jog po išvykos į brolio laidotuves Pareiškėjas būtų susirgęs, nes į sveikatos priežiūros specialistus jis nesikreipė.

 

  1. BVK 67 straipsnyje ir Taisyklių 142 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos. Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Instrukcijos 63 punktu, prieš palydą ar konvojavimą, vyresniajam pareigūnui nurodžius, privalomai apžiūrima palydai ar konvojui skirta transporto priemonė (apieškoma, ar jos viduje nėra pašalinių daiktų), atliekama kalinamųjų visuminė ar dalinė krata bei jų daiktų apžiūra. Konvojuojant kalinamuosius skiriama tik specialiai įrengta tarnybinė transporto priemonė (Instrukcijos 72 punktas).

 

  1. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjo prašymas konvojuoti į brolio laidotuves buvo tenkintas ir buvo suorganizuota kelionė. Iš Seimo kontrolierei pateiktų paaiškinimų ir dokumentų matyti, kad konvojavimui skirtas automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau kelionės metu atsirado šildymo sistemos gedimas.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad atsiradus gedimui, nuteistąjį lydėję pareigūnai ėmėsi priemonių probleminei situacijai spręsti ir atidarė pertvaros langelį, kad šiluma bent kažkiek iš vairuotojo kabinos patektų į automobilio saloną, be to, kaip nurodo ir pats Pareiškėjas, pareigūnai davė apsikloti antklodę.

Seimo kontrolierė pažymi, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, privalo elgtis rūpestingai, turi pozityvią pareigą padėti nuteistiesiems realiai spręsti jiems iškilusias problemas.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad automobilio gedimas atsirado kelionės metu ir ne dėl nuo pareigūnų priklausančių veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju kelionės metu atsiradus nenumatytai situacijai Šiaulių kalėjimo pareigūnai ėmėsi pozityvių veiksmų ir stengėsi pagal galimybes reaguoti bei spręsti problemą, todėl Skundo dalis dėl konvojavimo sąlygų atmestina.

 

  1. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas Skunde teigė, jog, pradėjęs karščiuoti, jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą, gavo medikamentų bei paprašė tai užfiksuoti jo medicininiuose dokumentuose.

LKL informavo, kad Šiaulių kalėjimo administracija neturi duomenų apie tai, jog Pareiškėjas po konvojavimo būtų sirgęs ir būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus.

Įvertinusi šias aplinkybes, Seimo kontrolierė rekomenduoja LKT direktoriui išsiaiškinti, ar medikamentų išdavimas nuteistiesiems turi būti fiksuojamas visais atvejais, jeigu ne, kada tai nebūtina, jeigu taip, ar Šiaulių kalėjime medikamentai nuteistiesiems išduodami ir jų išdavimas fiksuojamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

 

Dėl aplinkybių, susijusių su įdarbinimu

 

  1. Pareiškėjas Skunde rašo, kad norėtų dirbti ir sumokėti skolą, susidariusią dėl konvojavimo į laidotuves, tačiau darbo negauna.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, išvedant iš gyvenamosios kameros jam uždedami antrankiai, už gyvenamosios kameros ribų nuteistąjį lydi ne mažiau kaip du pareigūnai.

LKT informavo, kad, atsižvelgiant į paties nuteistojo ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, nuteistojo elgesį, asmenines savybes bei įvertinant Pareiškėjui nustatytus saugumo reikalavimus, darbinė veikla jam nebuvo pasiūlyta. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl darbinės veiklos suteikimo į Šiaulių kalėjimo viršininką ir jam buvo paaiškinta, kad panaikinus nustatytus apribojimus jis bus įtrauktas į pageidaujančių užsiimti darbine veikla asmenų sąrašus.

 

  1. Seimo kontrolierė savo darbo praktikoje nuolat akcentuoja, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Dėl šios priežasties atsakingų bausmių vykdymo institucijų pareigūnai privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Kartu nuteistųjų užimtumo tikslas yra mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš kalėjimo.

Pagal BVK 56 straipsnio nuostatas, pataisos įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; pataisos įstaiga taip pat yra įpareigota bendradarbiauti su fiziniais ar juridiniais asmenimis, su jais sudaryti sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kitų leistinų formų veikla pataisos įstaigos teritorijoje ar už jos ribų, konsultuoti nuteistuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją savarankiškai įsidarbinti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ieškoti darbo vietų arba teikti praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių už pataisos įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauti jiems įsidarbinant.

 

  1. Taisyklių 274 punkte numatyta, kad konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka atsižvelgdamas į paties suimtojo ar nuteistojo ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, elgesį, asmenines savybes, gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti kolektyve, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos matyti Pareiškėjo noras užsiimti darbine veikla, tačiau darbinė veikla jam nebuvo pasiūlyta įvertinus jo asmenines savybes bei rizikas.

Pastebėtina, kad, kaip minėta pirmiau, nuteistųjų darbas yra viena iš resocializacijos priemonių, taigi, kalėjimo administracija, organizuodama nuteistųjų užimtumą, privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti į darbinę veiklą.

Pabrėžtina, kad Pareiškėjas yra įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, taigi kalėjimo administracijai gali būti sudėtinga užtikrinti jo galimybę dirbti už kameros ribų su kitais nuteistaisiais, todėl, įvertinusi šias aplinkybes, Šiaulių kalėjimo administracija turėtų pasiūlyti Pareiškėjui tokią darbinę veiklą, kuri nesukeltų rizikos nei pačiam nuteistajam, nei kitiems asmenims.

Vertinant Šiaulių kalėjimo administracijos atsakymus Pareiškėjui dėl jo neįdarbinimo, kyla pagrįstų abejonių dėl BVK ir Taisyklių nuostatų, susijusių su nuteistųjų užimtumo organizavimu, teisingo interpretavimo ir taikymo. Kaip minėta pirmiau, kalėjimų administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus drausminę nuobaudą – izoliavimą iki trisdešimt parų, atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų BVK numatytų užimtumo formų veiklomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 59 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas nuteistųjų, kurie neįtraukiami į darbinę veiklą, tai yra, į darbinę veiklą neįtraukiami neįgalūs nuteistieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus nuteistieji, ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys, vaikų iki trejų metų turinčios motinos ir nuteistieji, kurių individuali veikla arba dalyvavimas kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje veikloje (jei dalyvaujama šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką) šio kodekso 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytais atvejais prilyginti darbinei veiklai. Kaip matyti, šiame sąraše nėra nuteistųjų, kurie yra įtraukti į linkusiųjų užpulti ar kitas įskaitas, todėl jie kartu su kitais nuteistaisiais turi būti įtraukiami į darbinę veiklą.

Konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius turėtų parinkti ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam pasiūlyti per vieną mėnesį nuo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą, prieš tai su nuteistuoju aptaręs jo pageidavimus ir kitus su darbinės veiklos vykdymu susijusius klausimus. Kaip nustatyta šiuo tiriamu atveju, Pareiškėjui jokia darbinė veikla nebuvo pasiūlyta, nebuvo bandyta ieškoti tinkamos užimtumo formos, atsižvelgiant į nuteistojo individualią situaciją. Tokie Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmai negali būti vertinami kaip tinkamas BVK numatytų tikslų ir pareigūnų pozityvios pareigos elgtis rūpestingai įgyvendinimas.

 

  1. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmai (neveikimas), susiję su Pareiškėjo neįtraukimu į darbinę veiklą, laikytini prieštaraujančiais gero viešojo administravimo principams, neatitinkantys Bausmių vykdymo kodekso nuostatų ir tikslų, o atsisakymas įdarbinti, net nesvarstant alternatyvių užimtumo galimybių, negali būti pripažįstamas kaip tinkamas pareigūnų pozityvios pareigos elgtis rūpestingai įgyvendinimas, todėl Skundo dalis dėl įdarbinimo pripažįstama pagrįsta.

 

Dėl pasimatymų su vaikais ribojimo

 

  1. Pareiškėjas Skunde rašo, kad buvo perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Šiaulių kalėjimą neatsižvelgiant į tai, kad jis turi šeimą ir vaikus, kuriems sudėtinga atvykti į pasimatymus dėl didelio atstumo. Be to, turi keturis vaikus, tačiau kalėjimo administracija į pasimatymą leidžia atvykti tik trims vaikams.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą buvo perkeltas siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Šiaulių kalėjimo administracija informavo, kad Pareiškėjo žmona gyvena Marijampolėje, tačiau nei jo asmens byloje, nei registruose nėra jokių duomenų apie tai, kad jis turi vaikų.

Pareiškėjas Seimo kontrolierei nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo skundo aplinkybes, kad jis turi keturis nepilnamečius vaikus ir Šiaulių kalėjimo administracijai tai yra žinoma.

LKT informavo, kad, vadovaujantis BVK nuostatomis, nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas ir suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, leidžiama pasimatyti su visais vienu metu į pasimatymą atvykusiais vaikais.

 

  1. BVK 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas.

Taisyklių 86 punkte numatyta, kad pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims (išimtys taikomos suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą).

 

  1. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra, kad nuteistiesiems leidžiama pasimatyti su visais į pasimatymą atvykusiais jų nepilnamečiais vaikais ar įvaikiais, bei tai, kad Pareiškėjo asmens byloje ir registruose nėra informacijos, kad jis turi vaikų, Skundo dalis dėl pasimatymų su vaikais ribojimo atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su konvojavimu, atmesti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su įdarbinimu, pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su pasimatymų ribojimu, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų užtikrinta galimybė užsiimti darbine veikla atsižvelgiant į jo režimo ypatumus.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad darbine veikla būtų siūloma užsiimti visiems nuteistiesiems, parenkant atitinkamą veiklą pagal kiekvieno individualią situaciją.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė rekomenduoja Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui išsiaiškinti, ar medikamentų išdavimas nuteistiesiems turi būti fiksuojamas visais atvejais, jeigu ne, kada tai nebūtina, jeigu taip, ar Šiaulių kalėjime medikamentai nuteistiesiems išduodami ir jų išdavimas fiksuojamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                            Erika Leonaitė