PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2023/1-542
Data 2023-07-31
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023-05-23 gavo X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neužtikrinant teisės siųsti laiškus valstybės institucijoms ir įstaigoms (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas skunde nurodo:

2.1. „Šiuo metu Šiaulių kalėjime atlikinėju kalėjimo režimo bausmę ir visą šį laikotarpį negaliu siųsti laiškų (skundų, prašymų ir t.t.) į valstybines institucijas […]. Kadangi Šiaulių kalėjime kalintys nuteistieji, kurie yra visiškai nemokūs negali siųsti laiškų […], taip yra užkertamas kelias  į savo teisių gynimą, teisinę pagalbą ir t.t.“

2.2. „Taip pat suimtieji, kurie yra laikomi Šiaulių kalėjime, turi galimybę (suimtieji, kurie yra nemokūs) ir nemokamai siųsti laiškus. Tuo tarpu aš esu nuteistasis ir esu nemokus, man nėra suteikiama galimybė gauti popieriaus, vokų ir rašymo priemonių bei siųsti laiškusį valstybines įstaigas“.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2023-05-25 raštu Nr. 4D-2023/1-542/3D-1159 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2023-06-07 Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2023-06-07 raštą Nr. 1S-3246, kuriame nurodoma:

4.1. „Informuojame, kad nuteistasis X (toliau – Pareiškėjas) šiuo metu (nuo 2023-04-06) yra nemokus.“ (pridedama Pinigų apskaitos žiniaraščio kopija).

4.2. „Turimais duomenimis, į Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) administraciją dėl rašymo priemonių ar popieriaus laiškams išdavimo Pareiškėjas raštu ar žodžiu nebuvo kreipęsis.“

4.3. „Pareiškėjui atsakymai nepateikti, kadangi dėl 4.2 punkte nurodytų aplinkybių kreiptasi nebuvo.“

4.4. „Nuteistiesiems iki 2023-01-01 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 100 straipsnyje buvo numatyta teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais, pašto išlaidas apmokant patiems. Po BVK pasikeitimo įsigaliojimo, BVK 41 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji patys apmoka laiškų siuntimo išlaidas, tačiau jei nuteistasis pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija nuo 2023-01-01):

41 straipsnis – „1. Nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. […] 3. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas (toliau – LVAT):

2021 m. gruodžio 8 d. administracinės bylos Nr. eA-3183-789/2021 nutartyje konstatavo:

„Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015)“.

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas”:

7.1. „Konstitucinės teisės kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus užtikrinimo laisvės atėmimo vietose svarba ne kartą pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Administracinėje byloje Nr. I143-22/2011 teisė­jų kolegija pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 100 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su nuteistųjų teise kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną – yra konkretizuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 da­limi laiduojamos piliečių teisės kritikuoti ir apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus išraiška. Jose yra įtvirtinta nuteistųjų, inter alia atliekančių laisvės atėmi­mo bausmes, konstitucinė teisė kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigū­nų sprendimus. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nėra jokių teisinių argumentų teigti, jog šios konstitucinės teisės įgyvendinimui nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, gali būti taikomi apribojimai, nenumatyti įstatymuose ar neišplaukiantys iš jų (2011 m. gruodžio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I143-22/2011).“

7.2. „Administracinėje byloje Nr. I143-22/2011 buvo ginčijama Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostata, pagal kurią dokumentų kopijos įstaigose buvo daromos tik tada, kai nuteistasis buvo mokus. Atsižvelgiant į tai, jog apžvelgiamoje norminėje administracinėje byloje buvo vertinamas klausimas dėl teisinio reguliavimo, liečiančio nuteistųjų teisę apskųsti valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimus, inter alia kelti klausimą ir dėl bausmių vykdymo institucijų ar pareigūnų veiksmų ir sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, pripažinta, jog atitinkamoms valstybės institucijoms, taip pat ir atsakovui, kyla pareiga užtikrinti visas galimybes nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tinkamai ir laiku įgyvendinti konstitucinę teisę kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigū­nų sprendimus. […].(2011 m. gruodžio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas admi­nistracinėje byloje Nr. I143-22/2011; taip pat žr. 2012 m. balandžio 16 d. nutartį admi­nistracinėje byloje Nr. A756-1194/2012).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Skunde rašoma, kad Pareiškėjas neturi galimybės siųsti laiškų į valstybines institucijas, nes yra nemokus, taip yra užkertamas kelias jam į savo teisių gynimą.

 

  1. LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų, o priimdamos administracinius sprendimus (vykdant valdžios funkcijas) valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai.

Teismų praktikoje pažymima, kad valstybės institucijoms kyla pareiga užtikrinti visas galimybes nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tinkamai ir laiku įgyvendinti konstitucinę teisę kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog galimos situacijos, kai konkrečiu laikotarpiu nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, objektyviai gali neturėti asmeninių lėšų sumokėti už vokų, rašymo priemonių, būtinų skundui pateikti siekiant laiku ir tinkamai realizuoti savo konstitucinę teisę apskųsti valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimus ar veiksmus, įsigijimą. Tokiu atveju, įkalinimo įstaiga privalo užtikrinti nemokiam nuteistajam susirašinėjimo teisę, siekiant neapriboti minėtų nuteistojo teisių skųsti valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimus (šios pažymos 6 punktas).

Vadovaujantis BVK nustatytu teisiniu reglamentavimu, laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis (šios pažymos 5 punktas).

 

  1. Kaip teigia pats Pareiškėjas, jis negali įsigyti vokų ir rašymo priemonių rašyti kreipimusis į valstybines institucijas, kadangi šiuo metu yra nemokus (tai patvirtina ir Pinigų apskaitos žiniaraščio kopijos).

Konstatuotina, kad atsižvelgiant į konstitucinės teisės kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus užtikrinimo laisvės atėmimo vietose svarbą, Šiaulių kalėjimui kyla pareiga nuteistiesiems, nepriklausomai nuo to ar nuteistasis yra mokus ar nemokus, užtikrinti visas galimybes tinkamai ir laiku įgyvendinti šią teisę.

Kalėjimų tarnybos Seimo kontrolierei pateiktoje informacijoje nuodyta, kad Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į Šiaulių kalėjimo administraciją dėl galimybės išsiųsti laiškus valstybėms institucijoms. Pažymėtina, kad Pareiškėjas Seimo kontrolierei taip pat nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į Šiaulių kalėjimo pareigūnus dėl galimybės kreiptis į valstybės, savivaldybių institucijas (taip ir pasinaudojant elektroninio ryšio priemonėmis) ir kad pareigūnai būtų atsisakę sudaryti galimybes šia teise pasinaudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Pareiškėjo skundas yra atmestinas.

 

  1. Seimo kontrolierė pažymi, kad nuo 2023-01-01 BVK buvo papildomai numatyta galimybė teikti skundus ir prašymus elektroninio ryšio priemonėmis. Ši nuostata praplėtė nuteistųjų galimybes kreiptis su skundais ir prašymais, pagreitino skundų ir prašymų patekimą pas adresatą. Kartu Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad galimybė kreiptis elektroninio ryšio priemonėmis galėtų būti plačiau naudojama užtikrinant ir nemokių nuteistųjų teisę susirašinėti.

Šiuo atveju, iš Skundo turinio akivaizdu, jog Šiaulių kalėjimo pareigūnai Pareiškėjui nesuteikė išsamios informacijos apie tai, kad jis, nors ir nemokus, turi galimybę prašymus ir skundus išsiųsti naudojantis ir elektroninių ryšių priemonėmis, kur jis dėl minėtos galimybės turi kreiptis ir pan. Pažymėtina, kad kalėjimo pareigūnai vykdydami savo funkcijas, privalo elgtis rūpestingai, turi pozityvią pareigą padėti nuteistiesiems realiai spręsti jiems iškilusias problemas, bendravimas su nuteistaisiais kartu ir informacijos jiems teikimas turi atitikti žmoniškąjį ir socialinį bendravimo lygį.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neužtikrinant teisės siųsti laiškus valstybės institucijoms ir įstaigoms, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui V. K. rekomenduoja atkreipti bausmių vykdymo vietų pareigūnų dėmesį, kad jie tinkamai ir aiškiai informuotų visus nuteistuosius apie galimybes į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis ir elektroninių ryšių priemonėmis.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę pavaduojanti

Seimo kontrolierė                                                                                                         Milda Vainiutė