PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PANEVĖŽIO KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2023/1-712
Data 2023-11-30
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PANEVĖŽIO KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. liepos 7 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo (toliau – Panevėžio kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesuteikiant trumpalaikio pasimatymo su dukra ir nepateikiant atsakymo raštu į jos kreipimąsi (toliau ir – Skundas).

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, aprašytos šios:

„Šį mėn. [liepos mėnuo] […] turėjome turėti su dukra Y pasimatymą. Ji, kartu su anūke […] irgi yra nuteistoji ir gyvena Vaiko ir motinos namuose. Buvome parašę prašymą, tačiau vakar [liepos 3 d.] gavau savo prašymą atgal su paaiškinimu [žodžiu], kad neleis pasimatyti, yra uždrausta. Galima būtų pasimatyti tik su nuteistuoju (vyru). Atsakymo raštu negavau. Pasimatymą prašėme trumpalaikį“ (citatos kalba netaisyta).

 

  1. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2023 m. liepos 19 d. raštu Nr. 4D-2023/1-712/3D-1553 kreipėsi į Kalėjimų tarnybą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2023 m. liepos 31 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2023 d. liepos 31 d. raštą Nr. 1S-4303; rašte ir jo prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:

4.1. „Informuojame, kad 2023 m. liepos 3 d. nuteistoji X (toliau – Pareiškėja), kreipėsi į Pasimatymų suteikimo ir siuntinių priėmimo biuro pareigūnę ir norėjo įteikti prašymą dėl trumpalaikio pasimatymo su Panevėžio kalėjimo Vaikų (kūdikių) namuose (Vaiko ir motinos namuose) bausmę atliekančia nuteistąja Y ir anūke. Pareigūnė Pareiškėjai paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 39 straipsnio 10 dalimi pasimatymai tarp asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę yra numatyti tik nuteistiesiems sutuoktiniams. Pasimatymai tarp nuteistųjų, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bendra tvarka yra nesuteikiami. Po pareigūnės paaiškinimo Pareiškėja prašymo dėl pasimatymo suteikimo nebeįteikė, prašymas dėl pasimatymo po pokalbio iš Pareiškėjo taip pat nebuvo gautas ir registruotas.“

4.2. „Pareiškėjai pasimatymas suteiktas nebuvo, nes, vadovaujantis BVK 39 str. 10 dalimi pasimatymai numatyti tik nuteistiesiems sutuoktiniams.“

4.3. „Panevėžio kalėjime bausmę atliekantiems asmenims, kuriame bausmę taip pat atlieka artimi giminaičiai (sesuo, mama su dukra (vaikaite)) socialiniams ryšiams palaikyti vietoje pasimatymų suteikiami susitikimai Panevėžio kalėjimo teritorijoje. Šie susitikimai nėra registruojami kaip pasimatymai, nes tam nėra teisinio pagrindo. Susitikimai organizuojami Resocializacijos skyriaus kontaktinių pareigūnų, kai į juos kreipiasi nuteistosios (seserys, mama su dukra (vaikaite)). Šie susitikimai paprastai vyksta po 2–3 val., 1–2 kartus per mėnesį. Specialios tvarkos susitikimams Panevėžio kalėjimas nėra įtvirtinęs – susitikimai suteikiami nuteistosioms individualiai pareiškus pageidavimą susitikti.

Panevėžio kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnai Pareiškėjai išaiškino, kokia tvarka galės susitikti su Panevėžio kalėjimo Vaiko ir motinos namuose bausmę atliekančia nuteistąja Y ir anūke. Pareiškėja 2023 m. liepos 25 d. Panevėžio kalėjimo pareigūnams įteikė prašymą (užregistruota 2023-07-25, Nr. NPS-21-4271) (kopija pridedama), kuriame patvirtino, kad jai buvo išaiškinta pasimatymo nesuteikimo situacija ir aptarti būsimi susitikimai su dukra ir anūke.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – Europos kalėjimų taisyklės):

24.4 papunktis – „Kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų kiek tai yra įmanoma geriau kaliniams palaikyti ir tęsti santykius su šeimos nariais.“

24.5 papunktis – „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.“

34.1 papunktis – „Be specifinių šiose Taisyklėse išvardytų nuostatų dėl elgesio su kalinėmis, administracija turi ypatingai atkreipti dėmesį į fizinius, profesinius, socialinius ir psichologinius tokių kalinių poreikius, kai yra priimami sprendimai, kurie gali daryti įtaką bet kokiam jų laikymo aspektui.“

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK):

39 straipsnis – „[…].

  1. Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:

1) nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu – iki dviejų valandų;

2) kontaktiniu būdu – iki trijų valandų.

  1. Kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta tik su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis.

[…].

  1. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka bausmę ir abu neturi teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jeigu jie arba kiti jų nurodyti asmenys apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą bausmės atlikimo vietą susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šių pasimatymų vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“.

11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

  1. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu. […]“.

13 straipsnis – „1. Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.“.

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės),

18 punktas – „Prašymai ar skundai, pateikti žodžiu, į kuriuos galima atsakyti arba kuriais galima išspręsti asmeniui rūpimus klausimus iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų, institucijoje gali būti neregistruojami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenustato kitaip. Asmenys, kurie kreipiasi su tokiais prašymais ar skundais, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų, prašymą ar skundą priimančio institucijos darbuotojo sprendimu gali būti neidentifikuojami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenustato kitaip. Į tokius prašymus ar skundus turi būti atsakoma iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną. Jeigu į žodžiu pateiktą prašymą ar skundą negalima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, asmeniui turi būti sudaroma galimybė išdėstyti prašymą ar skundą raštu arba, jeigu institucija sudaro galimybę, priimti prašymą ar skundą žodžiu, užfiksuoti ir saugoti jo turinį panaudojant garso ar garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ir įrašymo priemones.“

30 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus prašymus ar skundus, tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1.  į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2.  į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3.  į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

45.4.  į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

46 punktas – „Jei prašymo ar skundo nagrinėjimas buvo užbaigtas institucijai priėmus administracinį sprendimą, institucija, pati pastebėjusi ar gavusi informaciją dėl administraciniame sprendime esančių rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų, atlieka Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytus veiksmus.“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

48 punktas – „Atsakymai į prašymus ar skundus raštu rengiami ir tvarkomi laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“

 

  1. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. įsakymu Nr. V-118:

1 punktas – „Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų (toliau – įstaigos) oficialiųjų dokumentų tvarkymo ir apskaitos bei dokumentų valdymo sistemų funkcijų ir metaduomenų valdymo bendruosius reikalavimus.“

4 punktas – „Už įstaigos dokumentų valdymo ir išsaugojimo organizavimą yra atsakingas įstaigos vadovas.“

9 punktas – „Įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose ar naudojamose informacinėse sistemose, suteikiant jiems registracijos numerį. Registracijos numeris dokumentų registruose suteikiamas iš eilės.“

10 punktas – „Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą – paprastai tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei dokumentų registravimas vykdomas automatizuotu būdu, dokumentai registruojami tą parą, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai savo praktikoje ak­centuoja, kad sprendimus dėl teisės pasimatyti su artimaisiais priimantys laisvės atėmi­mo įstaigų pareigūnai yra saistomi ne tik bausmių vykdymo arba suėmimo vykdymo tvarką įtvirtinančių įstatymų, bet ir kitų įstatymų, inter alia Europos žmogaus teisių konvencijos bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatų: bausmių vykdymo srityje reikšmingu teisės šaltiniu yra Europos žmogaus tei­sių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios šeimos gyvenimo gerbimą, bei šio straipsnio turinį pildanti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas. Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administra­cija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Kita vertus, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tam tikros kalinčių asmenų ben­dravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime Euro­pos žmogaus teisių konvencijai neprieštarauja (žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir jame nurodytų Europos Žmogaus Tei­sių Teismo sprendimo Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94, 61 p. bei 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98).

 

  1. Konstitucinės teisės kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus užtikrinimo laisvės atėmimo vietose svarba ne kartą pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Administracinėje byloje Nr. I143-22/2011 teisė­jų kolegija pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 100 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su nuteistųjų teise kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną – yra konkretizuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 da­limi laiduojamos piliečių teisės kritikuoti ir apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus išraiška. Jose yra įtvirtinta nuteistųjų, inter alia atliekančių laisvės atėmi­mo bausmes, konstitucinė teisė kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigū­nų sprendimus. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nėra jokių teisinių argumentų teigti, jog šios konstitucinės teisės įgyvendinimui nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, gali būti taikomi apribojimai, nenumatyti įstatymuose ar neišplaukiantys iš jų (2011 m. gruodžio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje bylo­je Nr. I143-22/2011).

 

  1. LVAT, be kita ko, nurodo: įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (šiais aspektais žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-231/2007; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012; 2012 m. kovo 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I556-1/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, 58–70 p.; 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-596/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. vasario 10 d. nutartį admi­nistracinėje byloje Nr. A662-563/2014; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje by­loje Nr. A-2112-520/2015 ir kt.). Realizuojant diskreciją, neturi būti paneigiami esminiai teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo prii­mant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.) reikalavimai. Šių reikalavimų paisymas sąlygoja teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą, teisės į gynybą užtikrinimą (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012). Suteikta diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės. Nurodytu būdu suteiktos diskrecijos įgyvendinimas suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015). Neribotos viešojo administravimo subjekto diskrecijos įtvirtinimas neatitiktų atsakingo valdymo principo (šiuo aspektu žr. 2014 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-253/2014).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

12.1. dėl pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant kreipimąsi;

12.2. dėl pareigūnų veiksmų galimai nesuteikiant trumpalaikio pasimatymo su dukra ir anūke.

 

 

 

Dėl pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant kreipimąsi

 

  1. Pareiškėja Skunde rašo, jog ji pateikė pareigūnams prašymą susitikti su Panevėžio kalėjimo Vaiko ir motinos namuose gyvenančia dukra ir anūke, tačiau jis nebuvo užregistruotas. Pareigūnai, grąžindami prašymą, atsakymą į jį pateikė žodžiu, pasimatymas suteiktas nebuvo.

 

  1. Nagrinėdama pareiškėjų skundus ir prašymus, Kalėjimų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis tai reglamentuojančių teisės aktų – pirmiausia VAĮ ir Taisyklių – reikalavimų, taip pat viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų – išsamumo principo (7 šios pažymos punktas).

 

  1. Kalėjimų tarnyba Seimo kontrolierę informavo, kad 2023 m. liepos 3 d. Pareiškėja kreipėsi į Pasimatymų suteikimo ir siuntinių priėmimo biuro pareigūnę ir norėjo įteikti prašymą dėl trumpalaikio pasimatymo su Panevėžio kalėjimo Vaiko ir motinos namuose bausmę atliekančia Pareiškėjos dukra nuteistąja Y ir anūke. Pareigūnė Pareiškėjai žodžiu paaiškino, kad, vadovaujantis BVK, tik nuteistiesiems sutuoktiniams yra numatyti pasimatymai. Pasimatymai nuteistiesiems, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bendra tvarka yra nesuteikiami. Po pareigūnės paaiškinimo Pareiškėja prašymo dėl pasimatymo suteikimo nebeįteikė, prašymas dėl pasimatymo po pokalbio iš Pareiškėjos taip pat nebuvo gautas ir registruotas.

 

  1. VAĮ yra nurodyti būdai, kuriais gali būti paduodamas prašymas ar skundas. Kokiu būdu kreiptis į instituciją (taip pat ir Kalėjimų tarnybą), sprendžia asmuo, teikiantis prašymą ar skundą. Pateiktą prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektas nagrinėja Taisyklių nustatyta tvarka. VAĮ taip pat yra nustatyti atvejai, kai institucijos atsakymas į kreipimąsi privalo būti pateiktas raštu (asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją) (šios pažymos 7 punktas).

Pagal Taisyklių nuostatas, institucija asmens prašymą turi išnagrinėti per dvidešimties darbo dienų terminą, pateiktame atsakyme, be kita ko, turi būti nurodyta apskundimo tvarka; atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas (šios pažymos 8 punktas).

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja teikė raštišką prašymą, tačiau pareigūnai jo nepriėmė (neapskaitė), bet su jo turiniu susipažino ir atsakymą pateikė žodžiu.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad prašymai ar skundai viešojo administravimo subjektams gali būti pateikiami ir žodžiu. Tačiau į prašymus, pateiktus žodžiu, turi būti atsakyta (prašymas patenkintas, keliamas klausimas išsprendžiamas) iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėja kreipėsi į pareigūnus su raštišku prašymu, bet pareigūnai iš esmės neišspręsdami jai rūpimo klausimo, tiesiog pateikė neigiamą atsakymą žodžiu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančios nuteistosios prašymas susitikti su artimaisiais turi tiesioginį poveikį jos teisių užtikrinimui. Tokiais atvejais viešojo administravimo subjektams yra nustatyta pareiga raštu pranešti asmeniui apie priimtą administracinį sprendimą.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad praktika, kai nuteistosios pareigūnams nori įteikti raštišką prašymą, o jis nėra priimamas ir apskaitomas, nėra tinkama. Nuteistieji turi teisę kreiptis į pareigūnus ir pateikti prašymus raštu, į kuriuos pareigūnai privalo atsakyti Taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju itin svarbu, kad pareigūnai, nesilaikydami pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatų ir nepateikdami Pareiškėjai atsakymo raštu, apribojo Pareiškėjos konstitucinę teisę kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus, šiuo atveju – sprendimą nesuteikti trumpalaikio pasimatymo su artimaisiais.

Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad raštu pateikti prašymai ir skundai turi būti tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų (šios pažymos 9, 10 punktai). Pareigūnai, vadovaudamiesi Dokumentų tvarkymo apskaitos taisyklėmis, visus gautus dokumentus privalo užregistruoti, suteikdami jiems registracijos numerį. Už tinkamą įstaigos dokumentų valdymo ir išsaugojimo organizavimą yra atsakingas įstaigos vadovas (šios pažymos 10 punktas). Iš skundo tyrimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad šių teisės aktų reikalavimų taip pat nebuvo paisoma ir Pareiškėjos raštu teiktas prašymas nebuvo priimtas bei užregistruotas.

 

  1. Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio kalėjimo administracija Pareiškėjos raštiško prašymo nepriėmė, jo neregistravo bei nepateikė į jį atsakymo, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl Pareiškėjos skundo dalis dėl pareigūnų veiksmų, netinkama tvarka nagrinėjant jos kreipimąsi, yra pagrįsta.

Seimo kontrolierė Kalėjimo tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad visi besikreipiančių į pareigūnus nuteistųjų raštiški prašymai ir skundai būtų priimami, registruojami, į juos pateikiami atsakymai vadovaujantis VAĮ, Taisyklių bei Dokumentų tvarkymo apskaitos taisyklių nustatyta tvarka.

 

Dėl pareigūnų veiksmų galimai nesuteikiant trumpalaikio pasimatymo su dukra ir anūke

 

  1. Pareiškėja skunde nurodė, kad pareigūnai neleidžia pasimatyti su dukra – Panevėžio kalėjimo Vaiko ir motinos namuose bausmę atliekančia nuteistąja ir anūke.

 

  1. Skundo tyrimo metu iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta, kad Panevėžio kalėjimo administracija neleido Pareiškėjai susitikti su dukra remdamasi BVK 39 straipsnio 10 dalies nuostata, reglamentuojančia nuteistųjų sutuoktinių, kurie abu atlieka bausmę ir abu neturi teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, pasimatymų organizavimo tvarką, ir konstatuodama, kad pasimatymai yra numatyti tik nuteistiesiems sutuoktiniams, o pasimatymai tarp nuteistųjų, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bendra tvarka yra nesuteikiami.

 

  1. Europos kalėjimų taisyklėse yra nurodoma, kad kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų kiek tai yra įmanoma geriau kaliniams palaikyti ir tęsti santykius su šeimos nariais. Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti. Ypač atkreiptinas dėmesys į kalinčias moteris, į jų socialinius ir psichologinius poreikius, kai yra priimami sprendimai, kurie gali daryti įtaką bet kokiam jų laikymo aspektui.

LVAT nuosekliai savo praktikoje akcentuoja, kad sprendimus dėl teisės pasimatyti su artimaisiais priimantys laisvės atėmimo įstaigų pareigūnai yra saistomi ne tik bausmių vykdymo arba suėmimo vykdymo tvarką įtvirtinančių įstatymų, bet ir kitų įstatymų, inter alia Europos žmogaus teisių konvencijos bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais.

Seimo kontrolierė visuomet pabrėžia tai, kad įkalintų asmenų ryšiai su artimaisiais (tėvais, sutuoktiniais, gyvenimo partneriais, vaikais ir kt.) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir sulaikančių nuo nusikalstamo elgesio. Artimųjų emocinis palaikymas bei jų teikiama parama yra nepaprastai svarbūs tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančiam žmogui, tiek į laisvę išėjusiam žmogui integruojantis į visuomenę bei priimant laisvėje laukiančius iššūkius. Kalinčios moterys yra viena iš pažeidžiamų kalinių grupių, todėl laikytina, kad neigiamas kalinimo poveikis joms yra didesnis negu kitiems įkalintiems asmenims.

 

  1. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad BVK 39 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kokie nuteistieji su kokiais asmenimis gali pasimatyti – kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta tik su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis. Šis aiškus teisinis reguliavimas paneigia tiek Panevėžio kalėjimo, tiek ir Kalėjimų tarnybos poziciją, kad Pareiškėja pasimatyti su dukra ir anūke negalėjo dėl teisinio reguliavimo nebuvimo. Konstatuotina, kad Panevėžio kalėjimo administracija, nesuteikdama leidimo Pareiškėjai pasimatyti su dukra, klaidingai rėmėsi BVK 39 straipsnio 10 dalies nuostata, kuri iš esmės yra skirta reglamentuoti kelionės į pasimatymus, kai abu sutuoktiniai yra nuteistieji ir vienas iš jų yra gabenamas į pasimatymą su kitu, apmokėjimo tvarką. Akivaizdu, kad Pareiškėja su savo dukra ir anūke nėra nuteistieji sutuoktiniai, todėl BVK 39 straipsnio 10 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Kaip pirmiau paminėta, taisyklė, nustatanti nuteistųjų teisę pasimatyti su kitais asmenimis kontaktiniu būdu, yra įtvirtinta BVK 39 straipsnio 3 dalyje – kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis. Pareiškėja yra nuteistoji, kuriai bendra tvarka yra leidžiami pasimatymai su artimaisiais (jeigu Pareiškėja yra priskirta lengvajai grupei – jai galima pasimatyti ir su kitais asmenimis), jeigu tokie pasimatymai dėl teisės aktuose nurodytų priežasčių nėra uždrausti individualiu administraciniu sprendimu. Iš to darytina išvada, kad Pareiškėjai turėjo būti suteiktas pasimatymas kontaktiniu būdu su savo dukra ir anūke, remiantis BVK 39 straipsnio 3 dalies nuostata, jeigu nebuvo aplinkybių, dėl kurių toks pasimatymas būtų buvęs negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos skundo dalis dėl pareigūnų veiksmų nesuteikiant trumpalaikio pasimatymo su dukra ir anūke yra pagrįsta.

 

  1. Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į Kalėjimų tarnybos pateiktą informaciją, kad Panevėžio kalėjime bausmę atliekantiems artimiems giminaičiams (seseriai, mamai su dukra (anūke)) socialiniams ryšiams palaikyti vietoj pasimatymų yra suteikiami susitikimai Panevėžio kalėjimo teritorijoje (po Seimo kontrolierės kreipimosi į Kalėjimų tarnybą (2023 m. liepos 19 d.) suorganizuoti tokį susitikimą buvo pasiūlyta ir Pareiškėjai). Šie susitikimai nėra registruojami kaip pasimatymai. Susitikimai organizuojami Resocializacijos skyriaus kontaktinių pareigūnų, kai į juos kreipiasi nuteistosios (seserys, mama su dukra (anūke)). Šie susitikimai paprastai vyksta po 2–3 val., 1–2 kartus per mėnesį. Specialios tvarkos, reglamentuojančios tokius susitikimams, nėra – susitikimai suteikiami nuteistosioms individualiai pareiškus pageidavimą, o sprendimas dėl jų suteikimo/nesuteikimo yra šiuo atveju Panevėžio kalėjimo viršininko diskrecija.

Seimo kontrolierė atkreipia atsakingų institucijų dėmesį, kad tokia situacija, kai įstatyme nustatytoms nuteistųjų teisėms įgyvendinti taikomos ne galiojančios teisės normos, o niekur nereglamentuotos procedūros bei priimamai vien tik nuo kalėjimo viršininko valios priklausantys sprendimai, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų teisės principų.

Kartu Seimo kontrolierė pabrėžia, kad nuteistųjų teisė į pasimatymus negali būti aiškinama taip, kad jos suteikimas ir įgyvendinimas priklausytų išimtinai nuo kalėjimo administracijos diskrecijos, nes tokiu atveju yra paneigiama nuteistiesiems BVK suteikta teisė ir jos įgyvendinimas bei kyla rizika dėl pareigūnų diskrecinių galių naudojimo. Neribotos viešojo administravimo subjekto diskrecijos įtvirtinimas neatitiktų atsakingo valdymo principo.

LVAT savo praktikoje taip pat akcentuoja, kad diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės. Neribotos viešojo administravimo subjekto diskrecijos įtvirtinimas neatitiktų atsakingo valdymo principo (šios pažymos 11 punktas).

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Panevėžio kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant kreipimąsi, nepateikiant į jį atsakymo, pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Panevėžio kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) nesuteikiant trumpalaikio pasimatymo su dukra, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad tiek Panevėžio, tiek ir kituose kalėjimuose:

24.1. visi besikreipiančių į pareigūnus nuteistųjų raštiški prašymai ir skundai būtų priimami, registruojami, į juos pateikiami atsakymai vadovaujantis VAĮ, Taisyklių bei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka;

24.2. būtų užtikrinama nuteistųjų teisė pasimatyti su artimaisiais remiantis BVK 39 straipsnio 3 dalimi, o procedūros, keliančios riziką dėl diskrecinių galių naudojimo, nebūtų taikomos.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja informuoti Seimo kontrolierę, ar buvo suorganizuotas Pareiškėjos kontaktinis pasimatymas su dukra ir anūke (jeigu pasimatymas įvyko, informuoti kada); jeigu nebuvo – užtikrinti, kad tokia galimybė būtų sudaryta.

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                               Erika Leonaitė