PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ALYTAUS KALĖJIMĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. balandžio 18 d. gavo X (toliau ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau tekste ir citatose – Alytaus kalėjimas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau tekste ir citatose – Kalėjimų tarnyba, LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimusis dėl perkėlimo į lengvąją grupę (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas skunde nurodo:

2.1. „[…] aš kur tik kreipiuosi, Alytaus pareigūnai tą patį atsakymą duoda ir taip pat Kalėjimų tarnyba tą patį duoda atsakymą, nors mano visos sąlygos atitinka dėl lengvos grupės, bet abi institucijos teigia, kad aš tik dėl vieno punkto netinku – tai dėl žalos atlyginimo.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Aš neturiu drausminių nuobaudų, esu dirbantis, pralankiau visas programas, buvau paskatintas, moku alimentus, ir pagal CPK 754 str. 2 d. aiškiai išdėstyta, kad alimentai yra visų pirma, o už žalą vėliau, bet vis tiek pareigūnai nesilaiko įstatymų ir reikalauja iš manęs (be alimentų) žalą atlyginti, kur aš neturiu galimybių mokėti.“

2.3. „[…] kad aš rašinėju skundus, pareigūnai man duoda spaudimą, tai daro kratas pas mane darbe ar kambary palieka betvarkes (vos ne kiekvieną dieną), tai grasina man, kad man duos drausminės grupės ar nuobaudų […].“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2024 balandžio 30 d. raštu Nr. 4D-2023/1-391/3D-868 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2024 m. gegužės 8 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 1S-3020, kuriame nurodoma:

4.1. „Pareiškėjas dėl perkėlimo į lengvąją grupę į Alytaus kalėjimo viršininką kreipėsi su 2024-01-10 prašymu Nr. NPS-18-898, į kurį atsakymas pateiktas Alytaus kalėjimo viršininko 2024-02-19 raštu Nr. SN-18-308. Dėl Alytaus kalėjimo viršininko atsakymų pagrįstumo ir neperkėlimo į lengvąją grupę Pareiškėjas į LKT direktorių kreipėsi su 2024-02-26 skundu Nr. 2G-459, į kurį atsakymas pateiktas LKT administracijos 2024-04-03 raštu Nr. 2S-1574, ir su 2024-03-18 skundu Nr. 2G-614, į kurį atsakymas pateiktas LKT administracijos 2024-04-02 raštu Nr. 2S-1534. Dėl galimai nepagrįstai atliekamų kratų ir daromo psichologinio spaudimo į Alytaus kalėjimo viršininką Pareiškėjas kreipėsi su 2024-02-22 skundu Nr. NPS-18-4689, tačiau 2024-03-15 prašyme Nr. NPS-18-6825 nurodė, kad problemos išspręstos gera valia, todėl Alytaus kalėjimo viršininko 2024-03-19 raštu Nr. SN-18-510 skundo nagrinėjimo administracinė procedūra nutraukta. LKT taip pat gautas ir išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2024-02-07 raštu Nr. 4D-2024/1-202/3D-516 persiųstas Pareiškėjo skundas dėl dažno kratų atlikimo bei psichologinio spaudimo (reg. 2024-03-08, Nr. 2G-568), į kurį atsakymas pateiktas LKT administracijos 2024-04-03 raštu Nr. 2S-1559.“

4.2. „Nurodome, kad Pareiškėjas nebuvo perkeltas į lengvąją grupę, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 36 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, t. y. nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Paaiškiname, kad vienas iš kriterijų, kuriuos turi atitikti nuteistasis, siekiant nustatyti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra siekis atlyginti ar pašalinti žalą nukentėjusiems – vertinamas ne formalus žalos atlyginimo faktas, o nuostata į žalos atlyginimą ir pašalinimą. Pareiškėjo atveju konstatuota, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, kadangi laisvės atėmimo vietų įstaiga neturi objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo norą atlyginti teismo priteistus ieškinius. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis savanoriškai sumokėjo … eurų (2024 m. vasario mėn.), nors nukentėjusiems žala priteista dar 2015 m., o Alytaus kalėjime iš antstolių kontorų gautų patvarkymų dėl skolos išieškojimo bendra suma siekia … eurus.“

4.3. „Informuojame, kad šiais metais Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje kratos buvo atliktos keturis kartus, darbo vietoje – vieną kartą (dvi planinės ir trys neplaninės kratos). Kratų metu gyvenamojoje vietoje draudžiamų daiktų nebuvo rasta, darbo vietoje rastas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, kurių savininkas nenustatytas. Nurodome, kad kratos nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosiose patalpose ir darbinės veiklos vietose atliekamos vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos LKT direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, X skyriaus nuostatomis, siekiant rasti ir paimti neleistinus daiktus, aptikti pabėgimui įvykdyti rengiamas vietas, rasti kalėjimo teritorijoje besislapstančius kalinamuosius.“

Papildomai prie atsakymų pridėta: Pareiškėjo 2024 m. sausio 10 d.  prašymo Nr. NPS-18-898 kopija, kuriame jis prašo sudaryti komisiją dėl perkėlimo iš paprastos į lengvąją grupę; Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 19 d. atsakymo Nr. SN-18-308 kopija, kuriame Pareiškėjui išsamiai paaiškintas teisinis reglamentavimas, taip pat nurodyta, kad 2024 m. vasario 15 d. Pareiškėjui buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; įvertinus numatytus atitikties kriterijus nustatyta, jog šiuo metu Pareiškėjas neatitinka vieno iš pažangos kriterijų, t. y. nesiekia atlyginti ar pašalinti žalos nukentėjusiesiems, todėl negali būti perkeltas į lengvąją grupę; Pareiškėjo 2024 m. vasario 26 d. skundo Nr. 2G-459 kopija, skunde Pareiškėjas skundžia Alytaus kalėjimo viršininko atsakymą dėl nesutikimo perkelti jį į lengvąją grupę; LKT 2024 m. balandžio 3 d. atsakymo Nr. 2S-1574 kopija, atsakyme Pareiškėjui paaiškinti vertinimo kriterijai, pateiktas teisinis reglamentavimas ir įvertinus Pareiškėjui pateiktą Alytaus kalėjimo viršininko atsakymą, konstatuota, kad nėra stebimas Pareiškėjo siekis atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą, todėl LKT įvertino, jog Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 19 d. sprendime Nr. SN-18-308 tinkamai įvertinta, kad Pareiškėjas nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 4 d.):

36 straipsnio „Nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą“ 1 dalis – „Nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastojoje grupėje, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės laiko; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones; 4) neturi drausminių nuobaudų; 5) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 6) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant.“

100 straipsnio „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka“ 1 dalis – „Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas:

7.1. „[…] termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais (šiuo aspektu žr. 2013 m. gruodžio 11 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013)“;

7.2. „Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (šiais aspektais žr. 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012).“

Tyrimo išvados

8. Skunde rašoma, kad Kalėjimų tarnybos ir Alytaus kalėjimo administracija netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo kreipimusis dėl perkėlimo iš paprastos grupės į lengvąją.

9. 9. Nagrinėdama pareiškėjų skundus, Lietuvos kalėjimų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis ir viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų; vienas iš jų – yra išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (šios pažymos 5 punktas).

Remiantis BVK nustatytu reglamentavimu, bausmę vykdančios įstaigos direktorius skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos (šios pažymos 6 punktas).

Vadovaujantis BVK įtvirtintomis nuostatomis, nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas šias sąlygas: yra atlikę ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastojoje grupėje, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla; vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones; neturi drausminių nuobaudų; neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant (šios pažymos 6 punktas).

10. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas dėl perkėlimo į lengvąją grupę į Alytaus kalėjimo viršininką kreipėsi su 2024 m. sausio 10 d. prašymu Nr. NPS-18-898, kuriame jis prašė, kad būtų sudaryta komisija dėl jo perkėlimo į lengvąją grupę. Į Pareiškėjo prašymą Alytaus kalėjimo viršininkas 2024 m. vasario 19 d. raštu pateikė atsakymą Nr. SN-18-308, kuriame Pareiškėjui išsamiai paaiškintas teisinis reglamentavimas, taip pat nurodyta, kad 2024 m. vasario 15 d. Pareiškėjui buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinus numatytus atitikties kriterijus nustatyta, jog šiuo metu Pareiškėjas neatitinka vieno iš pažangos kriterijų, t. y. nesiekia atlyginti ar pašalinti žalos nukentėjusiesiems. Pareiškėjas yra sumokėjęs savanoriškai tik vienkartinę 10 eurų įmoką nukentėjusiesiems. Atsakyme Pareiškėjui paaiškinta, jog siekį ir nuostatą į žalos atlyginimą objektyviai bus galima įvertinti tik ateityje, jeigu Pareiškėjas reguliariai mokės įmokas dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjas Alytaus kalėjimo viršininko atsakymą dėl neperkėlimo į lengvąją grupę 2024 m. vasario 22 d. apskundė LKT direktoriui (skundo reg. 2024 m. vasario 26 d. Nr. Nr. 2G-459). LKT administracija 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2S-1574 Pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame paaiškinti vertinimo kriterijai, pateiktas teisinis reglamentavimas ir, įvertinus Pareiškėjui pateiktą Alytaus kalėjimo viršininko atsakymą, konstatuota, kad nėra stebimas Pareiškėjo siekis atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą, todėl LKT įvertino, jog Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 19 d. sprendime Nr. SN-18-308 tinkamai įvertinta, kad Pareiškėjas nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu. Atsakyme taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

BVK nustatyta, kad nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visus 36 straipsnyje nurodytus kriterijus. Pareiškėjui pateiktuose atsakymuose tiek Alytaus kalėjimas, tiek Kalėjimų tarnyba išsamiai paaiškino teisinį reglamentavimą ir kriterijus, pagal ką yra vertinami nuteistieji perkeliant juos iš paprastosios į lengvąją grupę. Pareiškėjui buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nenustatyta pažangos šią riziką mažinant. Iš to darytina išvada, kad Pareiškėjas neatitinka vieno iš nustatytų BVK kriterijų, todėl ir negali būti perkeliamas iš paprastosios į lengvąją grupę. Kalėjimų tarnybos atsakyme Pareiškėjui nurodyta ir rekomendacija, kaip jis turėtų elgtis, kad būtų galima objektyviai vertinti Pareiškėjo nuostatą į žalos atlyginimą.

Seimo kontrolierė pastebi, kad LKT 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2S-1574 atsakymas Pareiškėjui pateiktas pavėluotai, t. y. nežymiai (5 dienomis) praleidus teisės aktuose nustatytą dvidešimties darbo dienų terminą.

LVAT sprendimuose aiškina, kad viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Procedūrinis pažeidimas yra reikšmingas tik tuomet, kai turi įtakos paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kalėjimų tarnybos pateiktas atsakymas nežymiai praleidus VAĮ nustatytą terminą neturėjo įtakos sprendimo dėl Pareiškėjo neperkėlimo į lengvąją grupę teisėtumui ir pagrįstumui, nesukėlė Pareiškėjui neigiamų teisinių pasekmių. Tačiau atkreiptinas Kalėjimų tarnybos pareigūnų dėmesys, kad nagrinėjant pareiškėjų skundus turi būti paisoma teisės aktuose nustatytų terminų.

11. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Alytaus kalėjimo, tiek Kalėjimų tarnybos administracija išnagrinėjo Pareiškėjo kreipimusis išsamiai, pateikė visą su skundais susijusią informaciją. Kalėjimų tarnybos administracijos atsakymas pateiktas penkias dienas praleidus terminą, tačiau Seimo kontrolierė šį pažeidimą laiko mažareikšmiu, nesukeliančiu Pareiškėjui neigiamų teisinių padarinių, todėl darytina išvada, kad Skundas dėl Alytaus kalėjimo ir Kalėjimų tarnybos administracijos veiksmų (neveikimo) netinkamai nagrinėjant kreipimusis dėl perkėlimo į lengvąją grupę yra atmestinas.

12. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierei nurodo, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai daro jam spaudimą dėl jo rašomų skundų nuolat atlikdami kratas.

Kalėjimų tarnybos Seimo kontrolierei pateiktoje informacijoje nurodyta, kad kratos nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosiose patalpose ir darbinės veiklos vietose atliekamos vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos LKT direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, X skyriaus nuostatomis, siekiant rasti ir paimti neleistinus daiktus, aptikti pabėgimui įvykdyti rengiamas vietas, rasti kalėjimo teritorijoje besislapstančius kalinamuosius. Šiais metais Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje kratos buvo atliktos keturis kartus, darbo vietoje – vieną kartą (dvi planinės ir trys neplaninės kratos). Iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad kratos buvo atliekamos siekiant daryti spaudimą Pareiškėjui dėl jo rašomų skundų. Konkrečių duomenų, kurie patvirtintų Pareiškėjo Skunde pateiktą nuomonę, nepateikė ir Pareiškėjas. Todėl konstatuotina, jog Pareiškėjo pateikta informacija, kad pareigūnai atlieka kratas darydami Pareiškėjui spaudimą, nepasitvirtino.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Alytaus kalėjimo ir Kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis dėl perkėlimo į lengvąją grupę, atmesti.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja atkreipti pavaldžių pareigūnų dėmesį į tai, kad ateityje nagrinėjant pareiškėjų skundus būtų laikomasi teisės aktuose numatytų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminų.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                          Erika Leonaitė