PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ALYTAUS KALĖJIMĄ

Dokumento numeris 4D-2024/1-950
Data 2024-11-26
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ALYTAUS KALĖJIMĄ
Kontrolierius Jolita Miliuvienė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. rugsėjo 16 d. gavo X (toliau ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Kalėjimų tarnyba) Alytaus kalėjimo (toliau – Alytaus kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo) netinkamai išnagrinėjus kreipimąsi dėl papildomo apsipirkimo (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjas skunde nurodo:

2.1. „2024-08-09 d. kreipiausi su prašymu į AK [Alytaus kalėjimas] viršininką papildomai dasipirkti maisto.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Papildomai apiprekintas nebuvau, dasipirkti po nutrauktos bado akcijos man nebuvo leista, dėl ko man pritrūko maisto, vaisių, daržovių ir kitų prekių“.

2.3. „Jokio raštiško atsakymo negavau, dėl kokių priežasčių man nebuvo leista papildomai apsipirkti. S.A [ tikslūs duomenys yra žinomi] ant mano 2024-08-09 d. [prašymo] užrašė X buvo apiprekintas 2024-08-06 ir 2024-08-07. Kodėl man nebuvo leista papildomai dasipirkti norimo maisto parduotuvėje […] jokio atsakymo negavau“.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 4D-2024/1-950/3D-1832 kreipėsi į Kalėjimų tarnybos direktorių, prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2024 m. spalio 4 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 4 d. raštą Nr. 1S-6335, kuriame nurodoma:

4.1. „Informuojame, kad nuteistasis Pareiškėjas 2024-08-09 pateikė prašymą (užregistruota 2024-08-09, Nr. NPS-18-20676) dėl papildomo apsipirkimo kalėjime veikiančioje parduotuvėje. Nuteistajam žodžiu buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymas tenkintas nebus, dėl ko atsakymas į 2024-08-09 prašymą pateiktas nebuvo.“

4.2. „Nuteistųjų apsipirkimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, VII skyriaus nuostatomis bei įgyvendinamas pagal patvirtintą apsipirkimo grafiką (pridedamas Alytaus kalėjimo nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje 2024 m. rugpjūčio mėn. grafikas). Grafikas yra sudaromas siekiant visiems nuteistiesiems užtikrinti tinkamas sąlygas pasinaudoti apsipirkimo parduotuvėje teise bei esamus žmogiškuosius išteklius. Kalėjimo darbuotojai rekomenduoja nuteistiesiems rašyti argumentuotus, motyvuotus prašymus dėl poreikio papildomai apsipirkti kalėjime veikiančioje parduotuvėje, nurodant konkrečias priežastis. Atsižvelgiant į visas aplinkybes ir vertinant nuteistųjų pateiktus motyvus, sprendžiamas klausimas dėl papildomo leidimo suteikimo apsipirkti parduotuvėje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2024-08-09 prašyme nebuvo nurodyti konkretūs motyvai, be to, pareiškėjas buvo apiprekintas rugpjūčio 6 ir 7 dienomis (pridedami prašymai leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis), buvo priimtas sprendimas neskirti nuteistajam papildomo apsipirkimo. Papildomų apsipirkimų limitas nėra numatytas.“

Papildomai prie atsakymo pridėta:

– Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymai leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis;

– Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 9 d. prašymo (užregistruota 2024 m. rugpjūčio 9 d. Nr. NPS-18-20676) kopija; prašyme Pareiškėjas nurodo, kad rugpjūčio 8 d. nutraukė bado akciją, todėl prašo papildomai leisti apsipirkti maisto produktų. Ant prašymo Resocializacijos skyriaus specialistas 2024 rugpjūčio 9 d. užrašęs, kad „X buvo apiprekintas 2024-08-06 ir 2024-08-07“.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

13 straipsnio „Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas)“ 1 dalis – „Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.“

 

  1. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK):

38 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisė bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi tais daiktais reikalavimai“ 2 dalis – „Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų apsipirkimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaiga.“

 

  1. 7. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nurodo: „įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (šiais aspektais žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-231/2007; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012; 2012 m. kovo 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I556-1/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, 58–70 p.; 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-596/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. vasario 10 d. nutartį admi­nistracinėje byloje Nr. A662-563/2014; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje by­loje Nr. A-2112-520/2015 ir kt.). Realizuojant diskreciją, neturi būti paneigiami esminiai teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo prii­mant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.) reikalavimai. Šių reikalavimų paisymas sąlygoja teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą, teisės į gynybą užtikrinimą (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012). Suteikta diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės. Nurodytu būdu suteiktos diskrecijos įgyvendinimas suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015). Neribotos viešojo administravimo subjekto diskrecijos įtvirtinimas neatitiktų atsakingo valdymo principo (šiuo aspektu žr. 2014 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-253/2014).“
  2. LVAT 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2876/2011, nurodė: „Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Skunde rašoma, kad Pareiškėjas teikė Alytaus kalėjimo administracijai prašymą papildomai apsipirkti maisto produktų, nes nutraukė paskelbtą badavimą, tačiau jam apsipirkti nebuvo leista, taip pat nepateiktas atsakymas į jo prašymą ir nenurodyti motyvai, kodėl neleista apsipirkti maisto produktų.

 

  1. Nagrinėdama pareiškėjų skundus, Kalėjimų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (šios pažymos 5, 10 punktai). Pažymėtina, kad LVAT, atskleisdamas objektyvumo principo turinį, 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje daro išvadą, jog laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai (šios pažymos 10 punktas). Viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Alytaus kalėjimo) pareiga pagrįsti savo sprendimus, ypač tuos, kuriais yra atsisakoma tenkinti asmenų prašymus, yra įtvirtinta ir Taisyklėse (šios pažymos 7 punktas).

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą (užregistruota 2024 m. rugpjūčio 9 d., Nr. NPS-18-20676) Alytaus kalėjimo administracijai dėl papildomo apsipirkimo. Prašyme Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutraukė bado akciją, todėl prašo leisti papildomai apsipirkti maisto kalėjime veikiančioje parduotuvėje. Alytaus kalėjimo administracija Pareiškėjo prašymo netenkino, neleido jam papildomai apsipirkti, tačiau ir atsakymo į Pareiškėjo prašymą nepateikė, tik ant paties prašymo Resocializacijos skyriaus specialistas 2024 rugpjūčio 9 d. užrašė, kad „X buvo apiprekintas 2024-08-06 ir 2024-08-07“.

Kaip nurodyta pateiktoje informacijoje, nuteistųjų apsipirkimas organizuojamas pagal patvirtintą apsipirkimo grafiką. Papildomų apsipirkimų limitas nėra numatytas. Kalėjimo darbuotojai rekomenduoja nuteistiesiems rašyti argumentuotus, motyvuotus prašymus dėl poreikio papildomai apsipirkti kalėjime veikiančioje parduotuvėje, nurodant konkrečias priežastis. Atsižvelgdami į visas aplinkybes ir vertindami nuteistųjų pateiktus motyvus, pareigūnai sprendžia klausimą dėl papildomo leidimo suteikimo apsipirkti parduotuvėje. Alytaus kalėjimo administracija nurodo, kad Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nebuvo nurodyti konkretūs motyvai, be to, Pareiškėjas apsipirko maisto produktų rugpjūčio 6 ir 7 dienomis, todėl Alytaus kalėjimo administracija priėmė sprendimą neskirti nuteistajam papildomo apsipirkimo.

 

  1. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose papildomų apsipirkimų limitas nėra numatytas. Kalėjimo darbuotojai rekomenduoja nuteistiesiems rašyti argumentuotus, motyvuotus prašymus dėl poreikio papildomai apsipirkti kalėjime veikiančioje parduotuvėje, nurodant konkrečias priežastis. Atsižvelgiant į visas aplinkybes ir vertinant nuteistųjų pateiktus motyvus, sprendžiamas klausimas dėl papildomo leidimo suteikimo apsipirkti parduotuvėje.

Nors Pareiškėjo prašyme nurodytą priežastį (leisti papildomai apsipirkti maisto kalėjime veikiančioje parduotuvėje, nes 2024 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas nutraukė bado akciją) Seimo kontrolierė vertina kritiškai (nes duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas apsipirko ir bado akcijos metu – rugpjūčio 6 ir 7 d.), teigti, kad prašyme nebuvo nurodyta priežastis, nėra korektiška. Šiuo atveju pareigūnams kilo pareiga individualiai įvertinti šią priežastį, vadovaujantis, be kita ko, ir viešojo administravimo principais, ir priimti sprendimą.

Iš pateiktos informacijos nustatyta, kad Pareiškėjui pateikus prašymą dėl papildomo apsipirkimo maisto produktais, apsipirkti jam nebuvo leista, taip pat nebuvo pateiktas atsakymas į Pareiškėjo prašymą nurodant priežastis, kodėl prašymas nebuvo tenkintas. Alytaus kalėjimo administracija, gavusi Pareiškėjo prašymą, turėjo arba suteikti jam leidimą apsipirkti parduotuvėje, arba (jeigu buvo priimtas neigiamas sprendimas) pateikti Pareiškėjui atsakymą raštu, nurodant priimto neigiamo sprendimo priežastis. Alytaus kalėjimo administracija nesivadovavo Taisyklių nuostatomis, kuriose nurodyta, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas; į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą paslaugą arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti.

 

  1. BVK įpareigoja uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų apsipirkimą organizuoti laisvės atėmimo vietų įstaigai. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad teisės aktai nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje skaičiaus, dažnumo bei procedūrų nenustato. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnams palikta diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kaip dažnai leisti nuteistiesiems apsipirkti ir dėl kokių priežasčių leisti ar ne apsipirkti papildomai.

Seimo kontrolierė pažymi, kad nepaisant pareigūnams suteiktos diskrecijos nuspręsti dėl papildomo apsipirkimo organizavimo, šis, kaip ir bet kuris kitas viešojo administravimo subjekto funkcijas įgyvendinančio pareigūno (institucijos) sprendimas, turi būti motyvuotas. LVAT savo praktikoje, vertindamas pareigūnų diskrecija remiantis priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat pažymi, kad naudojimasis pareigūnams suteikta diskrecija turi būti motyvuotas tam, kad galima būtų įvertinti, ar konkrečiu atveju jis neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos. LVAT taip pat pabrėžia, kad suteiktos diskrecijos įgyvendinimas suponuoja, be kita ko, ir teisinio tikrumo bei aiškumo principų įgyvendinimą.

Seimo kontrolierė atkreipia pareigūnų dėmesį į tai, kad sprendimo motyvavimo bei prašymą pateikusio asmens informavimo apie priimtą sprendimą pareiga yra nustatyta ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatose (šios pažymos 5 punktas).

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimąsi dėl papildomo apsipirkimo, t. y. priėmus neigiamą sprendimą ir apie jį neinformavus Pareiškėjo, yra pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Pareiškėjo situacija yra pakitusi, Seimo kontrolierė neteiks rekomendacijos iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymo, tačiau rekomenduoja Kalėjimų tarnybos direktoriui imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiami atsakymai, kuriais nėra tenkinami jų prašymai, atitiktų VAĮ administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus, be kita ko, būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir pateikiami VAĮ ir Taisyklių nustatyta tvarka.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad X skundas dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo kreipimąsi dėl papildomo apsipirkimo, t. y. priėmus neigiamą sprendimą ir apie jį neinformavus Pareiškėjo, yra pagrįstas.

 

             

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja: imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiami atsakymai, kuriais nėra tenkinami jų prašymai, atitiktų VAĮ administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus, be kita ko, būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir pateikiami VAĮ ir Taisyklių nustatyta tvarka.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama (per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]) nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierę  Eriką Leonaitę pavaduojanti

Seimo kontrolierė                                                                                                        Jolita Miliuvienė