SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. rugpjūčio 30 d. gavo X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir – LKT) ir LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundų nagrinėjimu ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo neužtikrinimu (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjas įteikė prašymą leisti nuvykti pas gydytoją pasitikrinti regėjimą, vizitas buvo užsakytas 2023 m. rugpjūčio 26 d. Vizito išvakarėse Pareiškėjas nuėjo pas budintį darbuotoją ir paprašė išduoti leidimą išvykai, tačiau sužinojo, kad leidimas neišduotas ir pas gydytoją vykti negalės. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į administraciją, norėdamas sužinoti, kodėl negavo leidimo vykti pas gydytoją, ir sulaukė atsakymo, kad jis pats atsisakė vykti pas gydytoją, nors taip nebuvo.

2.2. Pareiškėjas išsiuntė skundą į LKT elektroniniu paštu, tačiau sulaukė atsakymo, kad jo skundas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nepasirašytas, todėl nebus nagrinėjamas. Pravieniškių 1-ajame kalėjime nėra galimybės įsigyti vokų ir pašto ženklų, todėl ribojama teisė kreiptis į valstybės institucijas, skųsti pareigūnų veiksmus.

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2023 m. spalio 5 d. raštu Nr. 4D-2023/1-902/3D-2044 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2023 m. spalio 16 d. raštu Nr. 1S-5857 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Nuteistasis X (toliau – Pareiškėjas) į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) viršininką dėl prašymo išleisti į gydymo įstaigą kreipėsi 2023-08-21 prašymu Nr. NPS-22-18271 […]. Atsižvelgiant į šį prašymą, priimtas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-08-23 sprendimas Nr. NĮ-22-2964 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų“.“

4.2. „Nurodome, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-08-23 sprendimu Nr. NĮ-22-2964 Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 26 d. nuo 10.30 val. iki 19.00 val. taikant elektroninio stebėjimo priemones buvo leista išvykti į Regėjimo patikrą suaugusiems (mobilus punktas PC „A“) […]. Pareiškėjui leidimas išvykti buvo suteiktas, tačiau pažymėtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2023-08-30 tarnybiniame pranešime Nr. SV-22-25759 […] nurodyta, kad Pareiškėjas, atėjus laikui vykti į regėjimo patikrą, į budinčią dalį neatėjo, vėliau taip pat nepasirodė, dėl išvykos nesiteiravo. Pažymėtina, kad Pareiškėjui dėl sveikatos priežiūros paslaugų gavimo reguliariai suteikiama teisė išvykti už bausmės atlikimo vietos ribų.“

4.3. „Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi, užtikrinamos sąlygos į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. Užtikrinant šią teisę, nuteistųjų kreipimusis nurodytoms institucijoms ar asmenims tarnybiniu elektroniniu paštu arba per dokumentų valdymo sistemą siunčia atsakingi darbuotojai.“

4.4. „Vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 24.5 papunkčiu, kai teikiant kreipimąsi naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia kreipimąsi teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą. Nurodome, kad nuteistieji turi galimybę elektroniniu būdu siunčiamus prašymus ar skundus pasirašyti, kad šie atitiktų teisės aktų reikalavimus, kai yra siunčiamos pasirašytos skaitmeninės kreipimųsi kopijos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu. Atsižvelgiant į tai, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje esantys nuteistieji, tarp jų ir Pareiškėjas, turi galimybę siunčiamus prašymus ir skundus pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Pažymėtina, kad Pareiškėjo vardu LKT buvo gauti skundai, išsiųsti elektroniniu laišku, tačiau šie kreipimaisi neatitiko Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 24.5 papunktyje nustatytų reikalavimų, todėl iš esmės nagrinėjami nebuvo.“

4.5. „Informuojame, kad Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji daiktus perkasi savarankiškai. Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų apsipirkimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaiga“. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji pašto ženklų, vokų bei kitų pašto reikmenų turi galimybę įsigyti laisvės atėmimo vietos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje.“

4.6. „Nurodome, kad nuteistieji, bausmę atliekantys atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi pareigą dirbti arba mokytis, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 7 dalimi, nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji taip pat turi teisę su savimi turėti pinigų bei jais naudotis be apribojimų. Suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių lėšų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479, 30.2 papunktyje įtvirtinta, kad asmeninės piniginės lėšos nuteistojo prašymu yra pervedamos į jo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvoje esančioje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje, kai jis perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus bei tai, kad Pareiškėjas kreipimųsi metu buvo dirbantis, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir piniginių lėšų turi, pašto ženklus, vokus ir kitas kanceliarines priemones galėjo ir turėjo įsigyti pats.“

4.7. LKT Seimo kontrolierei pateikė Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymo leisti išvykti į gydymo įstaigą kopiją bei Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo kopiją, kuriuo leista Pareiškėjui vykti į jo pageidaujamą gydymo įstaigą. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-22-25759 nurodoma, kad Pareiškėjas, atėjus laikui vykti į regėjimo patikrą, į budinčią dalį neatėjo, vėliau taip pat nepasirodė, dėl išvykos nesiteiravo.

Seimo kontrolierei taip pat buvo pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugsėjo 3 d. sprendimo kopija, kur nurodyta, kad Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 9 d. nuo 8.30 val. iki 16.00 val. leidžiama vykti į optiką „B“.

4.8. Seimo kontrolierei buvo pateiktos Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundo ir LKT 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakymo į skundą kopijos. LKT atsakyme nurodoma, kad skundas nebus nagrinėjamas, nes buvo gautas iš elektroninio pašto ir yra nepasirašytas, t. y. nėra galimybės patikrinti skundo autentiškumo ir identifikuoti jį parašiusio asmens. Pareiškėjui paaiškinta, kokiu teisės aktu vadovaujantis priimtas toks sprendimas, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

35 straipsnis – „1. Į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu). 2. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka šio kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. 3. Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę: 1) turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; 2) be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu; 3) nuo atsikėlimo momento iki miego laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; 4) tęsti darbą, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, jei nuteistojo darbo vietoje galima tinkamai užtikrinti jo elgesio kontrolę; 5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu, rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar naudojimosi kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus; 6) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius; 7) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius; 8) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, likusius tris mėnesius iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose. 4. Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 3 dalies 3–8 punktuose nurodytais atvejais išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistųjų išvykimo iš bausmės atlikimo vietų ir jų stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.“

41 straipsnis – „1. Nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. 2. Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų asmenų vardu. 3. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

6. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnis – „1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

7. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. 2. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu. 3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; […]. 4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

8. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

24 punktas – „Prašymas ir skundas raštu turi būti:

24.1. parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio turiniui ir autentiškumo užtikrinimui mutatis mutandis taikomos Taisyklių 23.1, 23.3, 24.2, 24.3 ir 24.5 papunkčių nuostatos (išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytus atvejus);

24.2. parašytas įskaitomai;

24.3. konkretus ir suprantamas;

24.4. parašytas taip, kad jo turinys ar forma nepažeistų etiketo ir geros moralės normų;

24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“

40 punktas – „Prašymas ar skundas, pateiktas raštu nesilaikant Taisyklių 23 ir (ar) 24 punktuose nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens prašyme ar skunde nurodytą kontaktinę informaciją grąžinamas (arba, jei dokumentai elektroniniai, pateikiama toliau išdėstyta informacija) asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą, nurodant tokio prašymo ar skundo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kai per institucijos nustatytą terminą asmuo nepateikia institucijai pagal Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytus reikalavimus įforminto prašymo ar skundo, toks prašymas ar skundas laikomas nepaduotu.“

Teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės,  reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus,  objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais)  ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“

Tyrimo išvados

10. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

10.1. dėl leidimo vykti į regėjimo patikrą;

10.2. dėl LKT veiksmų / neveikimo nagrinėjant skundą.

Dėl leidimo vykti į regėjimo patikrą

11. Pareiškėjas Skunde rašo, kad kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymu leisti nuvykti pasitikrinti regėjimą, tačiau vizito dieną nebuvo leista išvykti.

12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. įteikė prašymą suteikti leidimą nuvykti pasitikrinti regėjimą. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Pareiškėjui leido vykti už įstaigos ribų pasitikrinti regėjimą. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija informavo, kad Pareiškėjas, atėjus laikui vykti į regėjimo patikrą, į budinčią dalį neatėjo, vėliau taip pat nepasirodė, dėl išvykos nesiteiravo. Pareiškėjo prašymu, 2023 m. rugsėjo 9 d. jam buvo leista vėl vykti pasitikrinti regėjimą.

13. LKT informavo, kad Pareiškėjas bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio nuostatomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškų, gydymosi, mokymosi tikslais.

Įvertinus tyrimo metu pateiktą informaciją bei tarnybinį pranešimą, darytina išvada, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas atsižvelgė į Pareiškėjo prašymus, leido jam vykti į jo pasirinktas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas ir nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių Pareiškėjo teiginius, jog 2023 m. rugpjūčio 26 d. jis negalėjo nuvykti į regėjimo patikrą dėl pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, todėl ši Skundo dalis atmestina.

Dėl LKT veiksmų / neveikimo nagrinėjant skundą

14. Pareiškėjas Skunde rašė, kad kreipėsi į LKT su skundu elektroniniu paštu, tačiau jo skundą atsisakyta nagrinėti, nes jis nepasirašytas, o galimybės įsigyti vokų, pašto ženklų kalėjime nėra.

15. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra dirbantis, turi galimybę turėti savo mobilųjį telefoną ir interneto ryšį, todėl gali elektroniniu būdu siunčiamus skundus ar prašymus pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija patvirtino, kad Pareiškėjas turi galimybę įsigyti vokų ar pašto ženklų tiek įstaigos parduotuvėje, tiek kitur, nes jis gali išvykti už bausmės atlikimo vietos ribų.

16. BVK 35 straipsnyje numatyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais, be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykę iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu, nuo atsikėlimo momento iki miego laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje.

BVK 41 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą skaičių laiškų. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prašymas ar skundas gali būti pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiančio asmens identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. iš asmeninio elektroninio pašto išsiuntė skundą LKT, skundas buvo nepasirašytas. LKT 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsakymą Pareiškėjui ir nurodė, kad jo skundas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Taisyklių 40 punktu, prašymas ar skundas, pateiktas raštu, nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens prašyme ar skunde nurodytą kontaktinę informaciją grąžinamas (arba, jei dokumentai elektroniniai, pateikiama toliau išdėstyta informacija) asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą, nurodant tokio prašymo ar skundo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.

Šiuo tiriamu atveju LKT, gavusi teisės aktų reikalavimų neatitinkantį skundą, nesilaikė Taisyklių 40 punkto nuostatų ir per 5 darbo dienas negrąžino Pareiškėjui jo skundo bei nesiūlė ištaisyti skundo trūkumų.

Pastebėtina ir tai, kad LKT turi visas galimybes identifikuoti asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, jeigu kyla abejonių dėl skundą pateikusio asmens tapatybės ar jo valios išraiškos. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai turėtų operatyviai reaguoti į kilusias konfliktines situacijas ir padėti nuteistiesiems / suimtiesiems spręsti jų problemas, o ne tik formaliai vadovautis teisės aktuose nustatytais pagrindais ir nespręsti klausimo iš esmės. Pažymėtina, kad biurokratizmu, be kita ko, laikoma tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma.

17. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT), pagal jam suteiktus įgaliojimus galintis spręsti asmens prašyme / skunde nurodytas problemas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Viešojo administravimo subjektas taip pat yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, tarp jų ir nuostatų, susijusių su skundų nagrinėjimu iš esmės.

Šio tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas LKT išsiuntė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį skundą, nors pagal savo bausmės atlikimo režimą turi galimybę turėti kvalifikuotą elektroninį parašą ir juo pasirašyti siunčiamus dokumentus bei turi galimybę įsigyti laiškų siuntimui reikiamų priemonių. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad LKT, turėdama galimybę skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti skundo autentiškumą, to nepadarė ir atsisakė nagrinėti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį Pareiškėjo skundą, atsakyme paaiškindama tokio sprendimo priežastis bei nurodydama atsakymo apskundimo tvarką. Atsakymas Pareiškėjui buvo pateiktas nesilaikant Taisyklėse numatytos tvarkos ir terminų.

18. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad LKT, gavusi teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį skundą, neinformavo apie tai Pareiškėjo per 5 darbo dienas ir nepasiūlė ištaisyti skundo trūkumų bei pateikti pasirašyto skundo, nesistengė asmens identifikuoti arba patikrinti skundo autentiškumo, nors turėjo tam visas galimybes, nesilaikė Taisyklių nuostatų ir gero viešojo administravimo principų, todėl Pareiškėjo Skundas dėl LKT pareigūnų veiksmų / neveikimo nagrinėjant skundą, pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimu, atmesti.

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės kreiptis į valstybės institucijas galimo ribojimo, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:

21.1. užtikrinti, kad nuteistųjų / suimtųjų skundai ir prašymai būtų nagrinėjami vadovaujantis visomis viešojo administravimo ir Taisyklių nuostatomis bei gero viešojo administravimo principais;

21.2. imtis priemonių, kad pareigūnai nesielgtų biurokratiškai, operatyviai spręstų iškilusias problemas ir teisės aktuose numatytą galimybę atsisakyti nagrinėti skundą ar prašymą taikytų tik visapusiškai įvertinę skunde ar prašyme nurodytas problemas.

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja išnagrinėti Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundą ir išsiaiškinti, ar atsakingi pareigūnai buvo tinkamai informuoti apie Pareiškėjui išduotą leidimą išvykti iš įstaigos, bei imtis veiksmų, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                            Erika Leonaitė