PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/1-1152 |
---|---|
Data | 2024-02-13 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. lapkričio 16 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – AK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), dėl nesupažindinimo su paskirta nuobauda ir dėl galimai neišsamaus skundų (prašymų) nagrinėjimo (toliau – Skundas).
- Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. „[…] 2023 m. lapkričio 9 d. akto Nr. NSN-18-957 skirta nuobauda už tai, kad mokindamas Alytaus kalėjime profesinėje mokykloje […] išėjau į tualetą […] (šios ir kitų citatų kalba netaisyta)“.
2.2. „[…] Pats aktas […] deklaratyvaus pobūdžio. […] iki dabar nėra paaiškinta ką gi aš […] pažeidžiau ir dėl ko turėjau rašyti pasiaiškinimą […] nėra iki dabar komisijos sprendimo ir jos apskundimo tvarkos. […]“.
2.3. „[…] mano […] skundas 2023-10-23 Nr. NPS-18-17534 ir priimta į mano […] skunda atsakima 2023-10-27 akto Nr. SN-18-1312 iš kurio matosi, kad reikalauju užtikrinti mano teise numatyta 82 str. kuri jau yra seniausiai suėjusi tiksliai tai 2023-08-01 […]. […] skunde reikalauju, kad butu atsakyta į teikta mano […] prašymą Nr. NPS-18-6019 dėl informacijos suteikimo apie nusikalstamo elgesio rizikos balų mažinimą, dalyvavimą programose ir nurodant statinius pakartotinio nusikalstamo elgesio balus“.
- Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2023 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 4D-2023/1-1100/3D-2428 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2023 m. gruodžio 12 d. Seimo kontrolierė gavo LKT 2023 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 1S-7094, kuriame nurodoma:
4.1. „[…] nuteistasis X (toliau – Pareiškėjas) su Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Alytaus kalėjimo (toliau – Alytaus kalėjimas) viršininko 2023-11-09 sprendimu Nr. NSN-18-957 pasirašytinai buvo supažindintas 2023-11-10 (sprendimo kopija pridedama).“
4.2. „[…] visi nuteistieji, taip pat ir Pareiškėjas, su sprendimais dėl jiems skirtų drausminių nuobaudų yra supažindinami pasirašytinai. […].“
4.3. „[…] nuteistasis su Komisijos siūlymu buvo supažindintas žodžiu. Alytaus kalėjimo viršininko 2023-08-17 sprendimu Nr. VO-18-15 (kopija pridedama) buvo sudaryta Komisija, patarianti kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ar kitais klausimais (toliau – Komisija) bei patvirtinti Komisijos nuostatai. Komisijos nuostatų 14 punkte įtvirtinta, kad Komisijos balsavimo metu nuteistasis nedalyvauja, tačiau jei nuteistasis yra laisvės atėmimo vietoje, po balsavimo yra pakviečiamas į Komisijos posėdį ir žodžiu supažindinamas su Komisijos sprendimu. Pabrėžiame, kad Komisijos sprendimai, tarp jų ir sprendimas siūlyti skirti drausminę nuobaudą, yra tik patariamojo pobūdžio. Komisijos posėdžio protokolai yra teikiami kalėjimo viršininkui, kuris, susipažinęs su pateikta dokumentine medžiaga, priima galutinį sprendimą (šiuo atveju, 2023-11-09 sprendimą Nr. NSN-18-957), skundžiamą teisės aktų nustatyta tvarka.“
4.4. „Pareiškėjas į Alytaus kalėjimo viršininką kreipėsi su 2023-10-23 skundu Nr. NPS- 18-17534, į kurį atsakymas pateiktas Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko, atliekančio Alytaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2023-10-27 raštu Nr. SN-18-1312 (kopijos pridedamos).“
4.5. „Nurodome, kad Pareiškėjui buvo paaiškinta apie jo galimybę būti lygtinai paleistam suėjus numatytam terminui. Pirminė galimo lygtinio paleidimo data (2022-10-01) buvo nurodyta Pareiškėjo Individualiame socialinės reabilitacijos plane (kopija pridedama), su kuriuo jis buvo supažindintas pasirašytinai. Atkreipiame dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtos naujos teismo nutartys, todėl galima lygtinio paleidimo data pasikeitė. Pažymime, kad teisės aktai neįpareigoja su pasikeitusia galima lygtinio paleidimo data asmenis supažindinti pasirašytinai, nuteistiesiems, taip pat ir Pareiškėjui, visos gaunamos teismo nutartys bei nuosprendžiai yra įteikiami. Informuojame, kad 2023-10-28 buvo parengta Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-18-4571 (kopija pridedama), su kuria Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2023-10-28. 2023-11-27 priimtas Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas Nr. 357-463 (kopija pridedama), kuriame konstatuojama, kad „<…> netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų“, nustatoma pakartotinio svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo data 2024-04-27. Su šiuo nutarimu Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2023-11-29.“
4.6. „Pareiškėjas su prašymu dėl informacijos apie Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir nusikalstamo elgesio rizikos balus į Alytaus kalėjimo viršininką kreipėsi su 2023-05-02 prašymu (reg. 2023-05-03, Nr. NPS-18-6019) (kopija pridedama). Nurodome, kad po dokumento užregistravimo dėl žmogiškosios klaidos Pareiškėjo prašymas nebuvo nukreiptas atsakingam vykdytojui. Pareiškėjas į Alytaus kalėjimo viršininką su skundu dėl lygtinio paleidimo teisės neužtikrinimo ir nepateikto atsakymo į aukščiau nurodytą prašymą kreipėsi 2023-10-23 (reg. Nr. NPS-18-17534). Į šį skundą pateiktas Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko, atliekančio Alytaus kalėjimo viršininko funkcijas, 2023-10-27 raštu Nr. SN-18-1312, kuriame nurodoma informacija apie Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytą riziką ir statinius svertinius taškus, taip pat pateikiamos Individualiame resocializacijos plane numatytos socialinės reabilitacijos priemonės bei kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant asmens daromą pažangą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese.“
Tyrimui reikšmingos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos
- Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.
10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:
1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;
2) administracinio sprendimo data;
3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;
4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;
5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;
6) administracinio sprendimo motyvai;
7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;
8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
- Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.“
13 straipsnis – „1. Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, […]“
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):
79 straipsnis – „1. Nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: […] 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);“.
80 straipsnis – „1. Šio kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. 2. Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. […] 8. Nuteistasis turi teisę šio kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą. Skundo padavimas drausminės nuobaudos vykdymo nesustabdo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. […] 10. Nuteistasis pasirašytinai informuojamas apie drausminės nuobaudos paskyrimą, jam įteikiama sprendimo, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, kopija.“
85 straipsnis – „1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. 2. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Jeigu, lygtinio paleidimo komisijai svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, paaiškėja šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, laisvės atėmimo vietų įstaiga raštu apie tai praneša lygtinio paleidimo komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui. 3. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus nutarimą šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šio nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus šio kodekso 86 straipsnyje nustatytam lygtinio paleidimo komisijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat tuo atveju, kai šis nutarimas nebuvo apskųstas, jo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įteikiamas laisvės atėmimo vietų įstaigai, kuri, suėjus šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos. 4. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o nutarimo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla. 5. Kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos.“
100 straipsnis. – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.[…]“.
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimuose, be kita ko, nurodyta:
7.1. „[…] gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.) (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012)“.
7.2. „Individualus administracinis aktas, kuriame pakankamai išsamiai nėra nurodomos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis yra grindžiamas teisės aktas, neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (2013 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-878/2013 )“.
7.3. „Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4498-520/2018)“.
7.4 „[…] jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1456-143/2015)“.
7.5. 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.) nurodyta:
„Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti“.
7.6. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatuojama, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai.
7.7. 2021 m. gruodžio 8 d. administracinės bylos Nr. eA-3183-789/2021 nutartyje konstatuojama:
„Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015)“.
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
8.1. dėl netinkamo supažindinimo su paskirta drausmine nuobauda;
8.2. dėl netinkamo prašymo nagrinėjimo.
Dėl netinkamo supažindinimo su paskirta drausmine nuobauda
- Pareiškėjas Skunde rašo, jog yra gavęs drausminę nuobaudą, tačiau nebuvo supažindintas su komisijos sprendimais ir nežino, dėl ko tiksliai buvo nubaustas.
- BVK įsakmiai nurodyta, jog nuteistasis pasirašytinai informuojamas apie drausminės nuobaudos paskyrimą, jam įteikiama sprendimo, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, kopija.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas AK viršininko 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. NSN-18-957 „Dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo“ buvo nubaustas drausmine nuobauda, su kuria pasirašytinai buvo supažindintas 2023 m. lapkričio 10 d. AK viršininko 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. VO-18-15 yra sudaryta komisija, patarianti kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ar kitais klausimais (toliau – Komisija). Komisijos posėdžio protokolai yra teikiami kalėjimo viršininkui, kuris, susipažinęs su pateikta dokumentine medžiaga, priima galutinį sprendimą. Taigi, AK viršininkas, priimdamas galutinį sprendimą skirti drausminę nuobaudą ar jos neskirti, remiasi Komisijos posėdžio protokolu. Kaip teigia AK administracija, Pareiškėjas su Komisijos siūlymu buvo supažindintas tik žodžiu.
- Pagal LVAT praktiką, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytų aplinkybių. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto (šios pažymos 7 punktas).
Taigi, AK viršininko 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. NSN-18-957 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, Pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, su sprendimu Pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Nors, kaip teigia AK administracija, Komisijos sprendimai (protokolas), tarp jų ir sprendimas siūlyti skirti Pareiškėjui drausminę nuobaudą, yra tik patariamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad AK priimtame sprendime skirti drausminę nuobaudą yra nurodytas Komisijos 2023 m. lapkričio 9 d. protokolas Nr. RV-18-4706, kuriuo AK viršininkas rėmėsi priimdamas sprendimą skirti Pareiškėjui drausminę nuobaudą.
Pažymėtina, kad administracinio sprendimo motyvavimo pareiga reiškia, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas remiasi priimdamas administracinį aktą, o pats motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir tikslus, pakankamas.
Komisijos protokolas paaiškina priimtą administracinį sprendimą, todėl jis yra sudedamoji administracinio sprendimo (šiuo atveju – sprendimo skirti drausminę nuobaudą) dalis.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad AK viršininko priimtas administracinis sprendimas (sprendimas dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo) laikytinas nepakankamai motyvuotu, sprendime įvardijamas Komisijos protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas galutinis sprendimas. Nenurodžiusi visų motyvų pačiame įsakyme, AK administracija kartu su sprendimu Pareiškėjui turėjo pateikti susipažinti ir Komisijos protokolą, kaip sprendimo sudedamąją dalį.
Būtina akcentuoti, kad neužtikrinus Pareiškėjo teisės dalyvauti Komisijos posėdyje ar susipažinti su Komisijos protokolo turiniu, jam liko nežinomos Komisijos sprendimą lėmusios aplinkybės, priežastys ir motyvai, o tokia informacija nenurodyta ir jam įteiktame AK viršininko sprendime.
Pastebėtina, kad sprendimas yra individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas), sukeliantis tam tikras pasekmes nuteistajam arba suimtajam, todėl jo forma ir turinys turi atitikti tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, o sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (šios pažymos 7.5 papunktis). Todėl Alytaus kalėjimo administracija, teikdama informaciją apie asmens atžvilgiu priimtą administracinį sprendimą, privalo vadovautis VAĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad AK administracija Pareiškėją netinkamai supažindino su administraciniu sprendimu, todėl Skundo dalis dėl galimai netinkamo supažindinimo su sprendimu skirti Pareiškėjui drausminę nuobaudą, pripažįstama pagrįsta.
Dėl netinkamo prašymo nagrinėjimo
- Skunde Pareiškėjas nurodo, jog 2023 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą AK administracijai, kad pateiktų informaciją apie nusikalstamo elgesio rizikos balų mažinimą, dalyvavimą programose, tačiau jokio atsakymo negavo, tuomet pakartotinai kreipėsi su 2023 m. spalio 23 d. prašymu, kuriame papildomai prašė pateikti ir informaciją dėl galimo lygtinio paleidimo.
- Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – AK), pagal jam suteiktus įgaliojimus galintis spręsti asmens prašyme (skunde) nurodytas problemas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų, o priimdamos administracinius sprendimus (vykdant valdžios funkcijas) valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai (šios pažymos 7.7 papunktis).
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas su prašymu dėl informacijos apie Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir nusikalstamo elgesio rizikos balus į AK viršininką kreipėsi su 2023 m. gegužės 2 d. prašymu (reg. 2023-05-03, Nr. NPS-18-6019). Kaip teigia AK, po šio dokumento užregistravimo dėl žmogiškosios klaidos Pareiškėjo prašymas nebuvo nukreiptas atsakingam vykdytojui, todėl atsakymas nebuvo pateiktas. Nustatyta, kad Pareiškėjas į AK viršininką su skundu dėl lygtinio paleidimo teisės neužtikrinimo ir nepateikto atsakymo į pirmiau nurodytą prašymą pakartotinai kreipėsi 2023 m. spalio 23 d. (reg. Nr. NPS-18-17534). Į šį skundą pateiktas AK atsakymas 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. SN-18-1312, kuriame nurodoma informacija apie Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytą riziką ir statinius svertinius taškus, taip pat pateikiamos Individualiame resocializacijos plane numatytos socialinės reabilitacijos priemonės bei kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant asmens daromą pažangą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese, taip pat atsakyme nurodoma, kad yra renkama informacija, reikalinga pakartotiniam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui atlikti bei socialinio tyrimo išvadai parengti, kuri bus teikiama Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau atsakyme nenurodoma, jog šis atsakymas kartu yra ir atsakymas į Pareiškėjo teiktą 2023 m. gegužės 2 d. prašymą.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad AK, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. VAĮ ir Taisyklių reikalavimų, taip pat gero administravimo principų. Į prašymą atsakyti atsižvelgiant į jo turinį; į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsisakyti suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti, jog AK nesivadovavo Taisyklių ir VAĮ nuostatomis bei gero administravimo principu, nepateikė administracinio sprendimo nenagrinėti Pareiškėjo prašymo, nepateikė atsakymo raštu į Pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. prašymą.
- Skunde Pareiškėjas taip pat nurodo, jog negauna informacijos dėl galimo lygtinio paleidimo.
BVK 85 straipsnyje reglamentuota lygtinio paleidimo taikymo tvarka, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad AK 2023 m. spalio 28 d. buvo parengta Pareiškėjo socialinio tyrimo išvada Nr. RV-18-4571, su kuria Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2023 m. spalio 28 d. 2023 m. lapkričio 27 d. priimtas AK Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas Nr. 357-463, kuriame konstatuojama, kad „<…> netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų“, bei nustatyta pakartotinio svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo data – 2024 m. balandžio 27 d. Su šiuo nutarimu Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2023 m. lapkričio 29 d. Taigi, galima konstatuoti, jog informacija Pareiškėjui dėl galimo lygtinio paleidimo yra suteikta, su nutarimu Pareiškėjas supažindintas, kas leidžia teigti, kad lygtinio paleidimo sąlygos Pareiškėjui jau yra žinomos.
- Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog AK nesivadovavo Taisyklių ir VAĮ nuostatomis bei gero administravimo principu, nepateikė administracinio sprendimo nenagrinėti Pareiškėjo prašymo, nepateikė atsakymo raštu į 2023 m. gegužės 2 d. prašymą, todėl Skundo dalis dėl galimai netinkamo prašymo nagrinėjimo pripažįstama pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai supažindinus su sprendimu skirti drausminę nuobaudą, pripažinti pagrįsta.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant atsakymo raštu į 2023 m. gegužės 2 d. prašymą, pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:
21.1. ateityje teikiant informaciją apie asmens atžvilgiu priimtą administracinį sprendimą, vadovautis VAĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu;
21.2. supažindinti Pareiškėją su sprendimu skirti drausminę nuobaudą tinkamai, kaip to reikalauja teisės aktai;
21.3. imtis priemonių ir užtikrinti, kad ateityje pareiškėjų kreipimaisi būtų nagrinėjami vadovaujantis Taisyklių ir VAĮ nuostatomis bei gero administravimo principu.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė