PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS BANKĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/1- 370 |
---|---|
Data | 2023-06-22 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS BANKĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą (toliau – Skundas) dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus 2022-12-28 skundą.
- Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. „2022-12-28 17:50 Lietuvos Bankui (toliau tekste LB) buvo pateiktas skundas dėl A banko veiksmų […].“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „2023-01-26 10:50, nesulaukus jokios informacijos, LB buvo pateiktas priminimas, užklausiant koks skundo statusas. 2023-01-26 16:58 iš LB gautas atsakymas (nesiteikiant įvardinti priežastis dėl ko užtruko rengimas): „Informuojame, jog atsakymą išsiųsime Jums artimiausiu metu. Labai atsiprašome, kad atsakymo rengimas šiek tiek užtruko. Ryt planuojame jau išsiųsti.“
2.3. „2023-01-30 07:54 iš LB gautas atsakymas […]. Atkreipiu dėmesį, kad LB nesikreipė į A banką dėl pateiktų klausimų ir informacijos patikslinimo. Pagal LB pateiktą informaciją, skundas aplamai nebuvo nagrinėjamas, o atsakymai suformuluoti paskubomis bei nebandant spręsti klausimus.“
2.4. „[…] pažymėtina, kad į skundą atkreiptas dėmesys tik pateikus papildomą priminimą, o atsakymas pateiktas praėjus daugiau nei 30 dienų. LB savo rašte nepateikė konkrečių atsakymų į mano pateiktus konkrečius klausimus. Be to, mano skunde pateikta informacija apie tai, kad A bankas pateikė tikrovę neatitinkančią informaciją, LB nesiteikė patikrinti/pasitikslinti ir sugebėjo parašyti „ginčytinas yra Jūsų pateiktos informacijos Bankui gavimo momentas“. Faktiškai, LB išvadino mane melagiu. Tai dar kartą įrodo, kad LB skundo reikiamai nenagrinėjo ir nesiėmė visų reikalingų veiksmų (informacijos pateikimo bankui momentas yra fiksuotas A elektroninėje bankininkystėje ir tai be didelių pastangų įrodoma). Toks LB veikimas (neveikimas) diskredituoja institucijos vardą, mažina pasitikėjimą ir pažeidžia mano teises.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
- Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Lietuvos bankas Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
4.1. „Pareiškėjo skundas dėl AB A banko (toliau – Bankas) veiksmų Lietuvos banke buvo užregistruotas 2022 m. gruodžio 29 d. (registracijos Nr. G 2022/(34.72-3403)-PR-6486), nes buvo gautas pasibaigus Lietuvos banko darbo laikui. 2022 m. gruodžio 29 d. gautas skundas buvo perduotas Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui, kurio direktorius [pavardė žinoma] vėliau ir pasirašė Pareiškėjui teiktus atsakymus, o išnagrinėti skundą buvo pavesta Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiajai teisininkei [pavardė žinoma] (toliau – Tarnautojas). Labai svarbu paminėti, kad šis 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos banke gautas Pareiškėjo skundas yra Pareiškėjo teiktas pakartotinai, nes Pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių (mokėjimo su mokėjimo paskirtimi ,,<…>“ sulaikymo ir Banko veiksmų) 2022-12-09 17:26 val. jau buvo kreipęsis į Lietuvos banką – jo pirminis skundas Lietuvos banke buvo gautas ir užregistruotas 2022 m. gruodžio 12 d. (reg. Nr. G 2022/(34.72-3403)-PR-6152, (toliau – Pirminis pareiškėjo skundas).
Kadangi Pirminis pareiškėjo skundas buvo pateiktas nesilaikant Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-76 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punkto reikalavimų, jis Lietuvos banke nagrinėjamas nebuvo, bet, kaip numatyta Taisyklių 57 punkte, buvo persiųstas finansų rinkos dalyviui, kurio veiksmai skundžiami (Bankui). Lietuvos bankas, persiųsdamas Pirminį Pareiškėjo skundą, taip pat Banko paprašė pateikti paaiškinimus Pareiškėjui, o paaiškinimų Pareiškėjui kopiją – pateikti Lietuvos bankui. Pareiškėjas apie šiuos Lietuvos banko veiksmus buvo informuotas tuo pačiu raštu, kaip tai ir numato Taisyklių 57 punktas.“
4.2. „2022 m. gruodžio 28 d. Lietuvos bankas gavo Banko paaiškinimų Pareiškėjui kopiją […]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Banko paaiškinimus Lietuvos bankas dėl Pareiškėjo Pirminiame skunde nurodytų aplinkybių gavo 2022 m. gruodžio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai 17:50 val. su skundu kreipėsi į Lietuvos banką Pareiškėjas. Kaip jau minėta, šis Pareiškėjo skundas Lietuvos banke buvo užregistruotas 2022 m. gruodžio 29 d. […] (toliau – skundas), jis atitiko Taisyklėse nustatytus reikalavimus ir buvo išnagrinėtas Taisyklėse nustatyta tvarka.“
4.3. „Pastebėtina, kad pagal Taisyklių 45 punktą, prašymai ir skundai Lietuvos banke turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos. Atsižvelgiant į tai, nuo Pareiškėjo skundo Lietuvos banke gavimo dienos (2022 m. gruodžio 29 d.) Pareiškėjo skundas turėjo būti išnagrinėtas iki 2023 m. sausio 26 d., o buvo išnagrinėtas ir atsakymas buvo parengtas 2023 m. sausio 27 d., tačiau išsiųstas Pareiškėjui 2023 m. sausio 30 d., Lietuvos banko atsakymo Nr. S 2023/(34.55.E-3900)-12-456 (toliau – Atsakymas). Tai reiškia, kad Pareiškėjui atsakymas į jo skundą buvo pateiktas per 22 darbo dienas. Atsakymo išnagrinėjimas užtruko dėl vidinių Pareiškėjo atsakymo derinimo procedūrų. Pažymėtina, kad 2023 m. sausio 26 d. 10 val. 50 min. Pareiškėjui kreipusis į Lietuvos banką el. paštu, į šį Pareiškėjo kreipimąsi buvo nedelsiant sureaguota ir 16 val. 58 min. Pareiškėjo buvo atsiprašyta ir Pareiškėjas informuotas, kad atsakymas jam bus pateiktas kitą dieną (t. y. 2023 m. sausio 27 d.).“
4.4. „Dėl Atsakymo pateikimo Pareiškėjui datos pažymėtina, kad Pareiškėjo skundo nagrinėjimas Lietuvos banke baigtas 2023 m. sausio 27 d., tačiau Atsakymą išnagrinėjus skundą Pareiškėjui referentė išsiuntė kitą darbo dieną, t. y. pirmadienį (2023 m. sausio 30 d.) 7:54. Pareiškėjas, 2023 m. sausio 30 d. 19:08, el. laišku atsakydamas į Lietuvos banko Atsakymą, pateikė savo nuomonę […] ir, kadangi Lietuvos bankas Atsakyme, be kita ko, buvo nurodęs Pareiškėjui, kad ,,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatomis, raštu atkreips Banko dėmesį, jog pritaikytų ribojimų atveju Bankas stiprintų komunikaciją su klientais, t. y. pritaikius ribojimus, nedelsiant aiškiai ir išsamiai, kiek tai leidžia teisės aktai, informuotų klientą apie pritaikytų ribojimų priežastį ir veiksmus, kuriuos reikalinga atlikti klientui, kad ribojimai būtų panaikinti, taip pat – terminus, per kiek laiko nuo Banko reikalavimų tinkamo įvykdymo, kliento operacija bus įvykdyta“, Pareiškėjas Lietuvos banko paprašė šio rašto kopiją Bankui pateikti jam el. paštu.“
4.5. „Lietuvos bankas 2023 m. vasario 14 d. 14:19, el. paštu atsakydamas į 2023 m. sausio 30 d. Pareiškėjo el. laiške pateiktą prašymą, pateikė atsakymą, nurodydamas, kad: ,,Lietuvos bankas 2023 m. vasario 10 d. raštu atkreipė Banko dėmesį į tai, jog pritaikytų ribojimų atveju Bankas stiprintų komunikaciją su klientais. Apgailestaujame, tačiau prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams priežiūros tikslais Lietuvos banko teikiama informacija nėra vieša, todėl į Bankui adresuoto rašto adresatus įtraukti Jūsų negalėjome. Dar kartą dėkojame už Jūsų pateiktą informaciją, kuri, kaip jau nurodėme Jums siųstame rašte, taip pat bus panaudota Lietuvos bankui stebint situaciją mokėjimo paslaugų teikimo rinkoje ir siekiant pagerinti mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį, finansų įstaigoms įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus“.“
4.6. „Pareiškėjo Skunde nurodyti argumentai, kad Lietuvos bankas nenagrinėjo Pareiškėjo skundo ir, be kita ko, nesikreipė į Banką laikytini nepagrįstais, nes Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas Taisyklėse nustatyta tvarka, o Banko paaiškinimai dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios yra analogiškos Pirminiame Pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms, buvo gauti Lietuvos banke 2022 m. gruodžio 28 d., taip pat tuos pačius Banko paaiškinimus pridėjo Pareiškėjas, Lietuvos bankui teikdamas skundą, todėl dar kartą papildomai kreiptis į Banką, nagrinėjant skundą, Lietuvos bankui nebuvo būtina ir reikalinga.“
4.7. „Pareiškėjo teiginiai, kad į Pareiškėjo skundą atkreiptas dėmesys tik pateikus papildomą priminimą, laikytini nepagrįstais, nes Pareiškėjui el. paštu 2023 m. sausio 26 d. kreipusis el. paštu, jau buvo išnagrinėtos Pareiškėjo skunde ir jo prieduose pateiktos aplinkybės, įvertinta jų atitiktis finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų, kurių priežiūra priskirta Lietuvos banko kompetencijai, reikalavimams ir Pareiškėjo skundo nagrinėjimas baigtas 2023 m. sausio 27 d. (Lietuvos banko Atsakymas Pareiškėjui registruotas Lietuvos banko sistemoje), o Atsakymas atitinkamai Pareiškėjui išsiųstas kitą darbo dieną (pirmadienį) – 2023 m. sausio 30 d.“
4.8. „Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos bankui pradėjus nagrinėti skundą Taisyklės nenumato Lietuvos bankui pareigos informuoti pareiškėją apie skundo nagrinėjimo statusą (pradėjimą nagrinėti skundą, Lietuvos banko atliekamus veiksmus, jeigu juos reikalinga atlikti sprendžiant galimo teisės akto pažeidimo klausimą ir pan.). Pažymėtina, jeigu pareiškėjų skundai atitinka Taisyklėse nustatytus reikalavimus ir Lietuvos bankas yra kompetentingas juos nagrinėti, pareiškėjų pateiktų skundų nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos. Lietuvos bankas, siekdamas informuoti asmenis apie skundų nagrinėjimo Lietuvos banke tvarką ir procesus, vartotojų patogumui savo interneto svetainėje yra parengęs informaciją apie skundų dėl finansinių paslaugų teikėjų nagrinėjimą (daugiau: https://www.lb.lt/lt/skundai-del-finansiniu-paslaugu-teikejo). Ši Lietuvos banko svetainės nuoroda Pareiškėjui taip pat buvo pateikta atsakant į Pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. skundą, gautą Lietuvos banke 2022 m. gruodžio 12 d. Pastebėtina ir tai, kad Pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. skundą Lietuvos bankas įvertino per maksimaliai trumpą laikotarpį – vieną darbo dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjui pateikė atsakymą dėl Lietuvos banko veiksmų.“
4.9. „Taisyklės taip pat nenustato pareigos Lietuvos bankui nagrinėjant skundą kiekvienu konkrečiu skundo nagrinėjimu atveju kreiptis į finansų rinkos dalyvį ir gauti jo paaiškinimus, ypač, jeigu skundo medžiagoje jau yra pateiktas finansų rinkos dalyvio atsakymas dėl skundžiamo dalyko. Tokie Lietuvos banko veiksmai yra reikalingi, kai nagrinėjant skundą nėra pateikta būtina informacija, reikalinga skundui išnagrinėti. Pareiškėjo atveju, skundo nagrinėjimui būtina informacija (Pareiškėjo nurodytos skundžiamos aplinkybės, Banko pozicija dėl skundžiamų aplinkybių Lietuvos bankui buvo pateikta).“
4.10. „[…] skundų nagrinėjimo procedūrai, skirtingai nei ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrai, nėra taikomas rungimosi principas. Nagrinėdamas skundą Lietuvos bankas vertina finansų rinkos dalyvio veiksmų atitiktį finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir sprendžia klausimą dėl galimo teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Šiuo atveju reikalinga pastebėti, kad Lietuvos banko veikla finansų rinkos dalyvių atžvilgiu yra organizuota dviem būdais – vykdant finansų rinkos priežiūrą ir nagrinėjant vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismo tvarka. Šios dvi Lietuvos banko funkcijos yra atskiros ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Atsižvelgiant į tai, vartotojų kreipimaisi Lietuvos banke nagrinėjami pagal dvi skirtingas procedūras, kurias reglamentuoja atskiri teisės aktai: 1) galimo teisės aktų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą; 2) vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą.
Galimo teisės aktų pažeidimo nagrinėjimo procedūra (pastaba: Pareiškėjo atvejis) vykdoma pagal Lietuvos banko įstatymo septintąjį skirsnį, Taisyklių nuostatas ir Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tikslais atliekamų patikrinimų nuostatus, patvirtintus Lietuvos banko valdybos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 03-188 „Dėl Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tikslais atliekamų patikrinimų nuostatų patvirtinimo“. Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vykdo finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos bankui pagal kompetenciją priskirtas funkcijas. Lietuvos bankas turi teisę pradėti finansų rinkos dalyvio patikrinimą dėl galimai padaryto teisės akto pažeidimo ir imtis Lietuvos banko veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų veiksmų, įskaitant poveikio priemonių taikymą, tik dėl Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos priežiūros funkcija yra nesusijusi su individualaus ginčo nagrinėjimu ir sprendimo dėl jo priėmimu. Tuo tarpu, ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra vykdoma pagal Lietuvos banko įstatymo septintąjį […] skirsnį ir Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ nuostatas.“
4.11. „Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, jog jo netenkina Banko 2022 m. gruodžio 28 d. atsiųstas atsakymas, nes jam nėra aišku, kokiais principais remiantis buvo sustabdytas mokėjimas, nesuprantami metodai, taip pat jo netenkina Banko atstovų dirbtinis vilkinimas, atsaini reakcija bei požiūris į klientą ir pan.“
4.12. „Bankas 2022 m. gruodžio 28 d. atsakyme, be kita ko, nurodė, jog ginčijamas mokėjimas buvo sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – PPTFPĮ) ir buvo paprašyta Pareiškėjo paaiškinti mokėjimo paskirtyje nurodyto teksto „<…>“ reikšmę. Gavus ir įvertinus Pareiškėjo paaiškinimus, 2022 m. gruodžio 13 d. mokėjimas buvo įvykdytas gavėjui.“
4.13. „Lietuvos bankas, įvertinęs skundo aplinkybes, Atsakyme nurodė Pareiškėjui, kad finansų įstaigos, įskaitant Banką, tiek prieš pradedant dalykinius santykius su klientais, tiek ir dalykinių santykių metu savo klientų atžvilgiu privalo įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PP/TF) prevencijos reikalavimus, kurie yra nustatyti PPTFPĮ ir kituose PP/TF prevenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vadovaujantis PPTFPĮ, finansų įstaigos yra įpareigotos tinkamai pažinti savo klientus, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę (PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalis), suprasti kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį (PPTFPĮ 9 straipsnio 14 dalis), vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų turimą informaciją apie klientą, jo veiklą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, užtikrinti, kad finansų įstaigos turima informacija apie klientą yra tinkama ir aktuali (PPTFPĮ 9 straipsnio 16 dalis ir 17 straipsnis). PPTFPĮ draudžia finansų įstaigoms vykdyti mokėjimo operacijas, jeigu finansų įstaiga negali suprasti atliekamų mokėjimo operacijų pobūdžio, kliento veiklos, turto ir piniginių lėšų šaltinių bei kitų dalykiniams santykiams reikšmingų aplinkybių (PPTFPĮ 9 straipsnio 18 punktas). Taigi, jeigu finansų įstaigoms (įskaitant Banką) kyla klausimų dėl kliento atliekamų mokėjimo operacijų, jos privalo kreiptis į klientus, prašydamos pateikti papildomus paaiškinimus dėl atliekamų lėšų pervedimų, juos pagrindžiančius dokumentus ir pan.“
4.14. „Lietuvos bankas Atsakyme taip pat atkreipė Pareiškėjo dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys PP/TF prevencijos reikalavimų įgyvendinimą, nedetalizuoja ir nenustato konkretaus ir baigtinio veiksmų, kuriais finansų įstaiga turėtų įgyvendinti PPTFPĮ jai nustatytas pareigas, sąrašo, taip pat nenustato baigtinio dokumentų ir informacijos, kurios finansų įstaiga privalo prašyti pateikti kliento, sąrašo. Teisės aktai taip pat nenustato konkrečių terminų, kiek laiko finansų įstaigos (įskaitant Banką) gali taikyti ribojimus (pavyzdžiui, kokiam laikui gali sulaikyti mokėjimą), tačiau pažymėtina, kad finansų įstaigų taikomi ribojimai turi trukti tiek, kiek tai yra būtina teisės aktuose nustatytiems reikalavimams užtikrinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos bankas, nesant teisės aktuose nustatytų konkrečių reikalavimų finansų rinkos dalyviams (įskaitant Bankui) dėl mokėjimų sulaikymų fakto ir jų trukmės, neturi galimybės vertinti tokių Banko veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimais, nes tokių reikalavimų teisės aktai nenustato. Jeigu finansų rinkos dalyviui kyla neaiškumų dėl mokėjimo tikslo, pobūdžio ir kitų PPTFPĮ numatytų aplinkybių, jis gali sulaikyti mokėjimą, siekdamas įvertinti galimą riziką dėl bandymų pasinaudoti finansų sistema ir išvengti tarptautinių finansinių sankcijų ir (arba) kitų ribojamųjų priemonių, kurių tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas. Pažymėtina, kad finansų rinkos dalyviai turi sekti aktualią informaciją apie įgyvendinamų sankcijų, ribojamųjų priemonių atnaujinimus ir operatyviai užtikrinti, kad sankcijos ir ribojamosios priemonės būtų tinkamai ir laiku įgyvendinamos.“
4.15. „Lietuvos banko nuomone, nepaisant to, kad teisės aktai nedetalizuoja konkrečių veiksmų ar terminų, kurių imasi ar taiko finansų rinkos dalyvis, siekdamas įgyvendinti jam PPTFPĮ nustatytus reikalavimus, finansų rinkos dalyvis, taikydamas ribojimus, turi klientams pateikti tiek informacijos, kiek tai yra leidžiama pagal teisės aktus, taip pat nurodyti, kokių veiksmų klientas galėtų imtis, pavyzdžiui, kokius dokumentus ir kokios apimties pateikti, kad ribojimai būtų panaikinti. Apribojimai yra panaikinami iš karto, kai tik išnyksta aplinkybės, dėl kurių šie apribojimai buvo pritaikyti.“
4.16. „Nagrinėjamu atveju Bankas paaiškino Pareiškėjui, jog mokėjimų stebėsena vykdoma atsižvelgiant į įvairius rizikos kriterijus (mokėjimo tipą, sumą, taip pat ir mokėjimo paskirtį ir kitus kriterijus) bei šių veiksnių visumą, o Pareiškėjo situacijoje buvo prašoma paaiškinti mokėjimo paskirtį ir mokėjimas buvo įvykdytas, Pareiškėjui patikslinus su mokėjimu susijusią informaciją. Nors Pareiškėjas skundėsi, kad jam nėra aišku, kokiais principais remiantis buvo sustabdytas mokėjimas ir nesuprantami Banko metodai, atkreiptinas dėmesys, kai tai yra vidinė finansų rinkos dalyvių informacija, kuri viešai neskelbiama. Tačiau Lietuvos bankas nustatė kitus Banko veiklos trūkumus – Lietuvos banko nuomone, Bankas turėjo į Pareiškėjo paaiškinimus reaguoti nedelsdamas ir panaikinti ribojimus iškart, kai buvo pašalintos priežastys, dėl kurių mokėjimas buvo sulaikytas. Pažymėtina, kad Lietuvos bankui Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo Bankui pateiktos informacijos gavimo momento Lietuvos banko traktuotos Pareiškėjo naudai. Būtent dar ir todėl Lietuvos bankas nusprendė raštu kreiptis į Banką, apie tai Atsakyme ir informuodamas Pareiškėją, kad Bankas turi stiprinti komunikaciją su klientais, t. y. pritaikius ribojimus, nedelsiant aiškiai ir išsamiai, kiek tai leidžia teisės aktai, informuotų klientą apie pritaikytų ribojimų priežastį ir veiksmus, kuriuos reikalinga atlikti klientui, kad ribojimai būtų panaikinti, taip pat – terminus, per kiek laiko nuo Banko reikalavimų tinkamo įvykdymo, kliento operacija bus įvykdyta, konfidenciali, tik Bankui Lietuvos banko skirta informacija).“
4.17. „Lietuvos bankas Atsakyme Pareiškėjui taip pat nurodė, kad Pareiškėjo skunde pateikta informacija taip pat bus panaudota Lietuvos bankui stebint situaciją mokėjimo paslaugų teikimo rinkoje ir siekiant pagerinti mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį, finansų įstaigoms įgyvendinant teisės aktuose, reglamentuojančiuose PP/TF prevenciją, nustatytus reikalavimus. Informuojame, kad Lietuvos bankas 2022 m. spalio mėn. prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant Banką, išsiuntė lūkesčių raštą, kuriame, be kita ko, rekomendavo tobulinti ir gerinti komunikaciją su klientais, kai kreipiamasi į juos dėl informacijos pateikimo PP/TF rizikų valdymo tikslais, įskaitant aiškią ir nuoseklią komunikaciją su klientais dėl reikalingos pateikti informacijos (dokumentų), kokiu formatu ir būdu tokia informacija ir (arba) duomenys gali būti pateikti, suteikti protingą ir pagrįstą terminą informacijai pateikti, nurodyti galimas alternatyvas prašomai informacijai tais atvejais, kai klientai nurodo, kad neturi galimybių pateikti konkrečios informacijos ir pan. Lietuvos bankas atidžiai stebi, kaip šios rekomendacijos yra įgyvendinamos. Todėl Lietuvos bankui mokėjimo paslaugų vartotojų, įskaitant Pareiškėją, pateikiama informacija yra vertinama kaip svarbus signalas vykdant ir planuojant finansų rinkos dalyvių, įskaitant ir Banko, priežiūros veiksmus.“
4.18. „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kaip numatyta Taisyklių 69 punkte, atsakymas Pareiškėjui į skundą buvo rengiamas atsižvelgiant į jo turinį – buvo vertinamas Banko veiksmų sulaikius mokėjimą su mokėjimo paskirtimi ,,<…>“, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo skundo turinys buvo vertinamas Lietuvos banko kompetencijos ribose, o skunde pateikti klausimai, adresuoti Bankui, iš esmės nekeitė skundo esmės, todėl Lietuvos bankas atsakymų į Pareiškėjo Bankui adresuotus klausimus, neteikė. Pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo pagrįstas įstatymais ir išnagrinėtas objektyviai. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjui pateiktame Atsakyme buvo nurodyta jo teisė, nesutinkant su Lietuvos banko Atsakymu jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.“
4.19. Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:
4.19.1. Pareiškėjas 2022-12-28 skunde Lietuvos bankui pateikė klausimus „Klausimai, į kuriuos nesu gavęs atsakymų/išaiškinimų: 1. Kokiais kriterijais rėmėsi A bankas, sustabdydamas ši mokėjimą? Kas konkrečiai užkliuvo žodyje „<…>“? 2. Ar teisingai suprantu, kad bet koks tekstas mokėjimo paskirtyje banko gali būti traktuojamas kaip terorizmo apraiška? 3. Ar teisingai suprantu, kad atlikti mokėjimus savo sūnui į kitą Lietuvoje esantį banką yra tarptautinių finansinių sankcijų pažeidimo rizika? 4. Ar teisingai suprantu, kad bankas bet kokį pavedimą gali įvardinti „rizika pagrįstu metodu“? 5. Ar tas „rizikos pagrįstas metodas“ kaip nors koreliuoja su „protingumo ir proporcingumo principais“? 6. Ar Lietuvos Bankas kaip nors kontroliuoja „protingumo ir proporcingumo principus“? 7. Ar Lietuvos Bankas kaip nors kontroliuoja tokias savivales? 8. Kodėl atliekant operaciją savitarnoje, atlikus pavedimą, parašoma, kad „operacija įvykdyta“, nors realiai taip nėra? Kodėl klientas klaidinamas? Kodėl klientas paliekamas visiškoje nežinioje? 9. Kodėl sustabdžius mokėjimą, apie tai pranešama tik pradelsus daugiau kaip 14 valandų? 10. Kodėl paaiškinimas telefonu bankui nėra priimtinas? Kodėl konsultantas reikalauja būtinai raštiško paaiškinimo? Kodėl konsultantas nesugeba paaiškinti kas yra negerai, o visą kaltę suverčia „robotui“? 11. Kodėl net pateikus paaiškinimą raštiškai per A savitarną, sureaguojama tik po trijų parų? 12. Kodėl mokėjimas atliekamas tik praėjus keturiom parom? 13. Kodėl mokėjimas adresatą pasiekia tik po penkių parų? Noriu atkreipti dėmesį, kad veiksmai, kuriuos „privalėjau“ atlikti aš (pasiaiškinimas, atsakymai, skambučiai) buvo atliekami be uždelsimo, o 99.9% delsimo yra iš banko pusės.“ ir prašė išsamaus atsakymo į juos.
4.19.2. Lietuvos bankas Pareiškėjui pateikė atsakymą:
„Lietuvos bankas 2022 m. gruodžio 29 d. gavo Jūsų skundą dėl Banko veiksmų, susijusių su sulaikytu mokėjimu (90 Eur), kurį Jūs inicijavote 2022 m. gruodžio 8 d. savo sūnui […], mokėjimo paskirtyje nurodydamas žodį „<…>“ (toliau – Sulaikytas mokėjimas). Nurodote, kad Jūsų netenkina 2022 m. gruodžio 28 d. Banko Jums teiktas atsakymas (toliau – Atsakymas, jo kopiją pateikėte ir Lietuvos bankui), kuriame Bankas pateikė paaiškinimą dėl Sulaikyto mokėjimo, bei pažymite, kad Banko elgesys yra nekorektiškas kliento atžvilgiu, o taikomas „protingumo ir proporcingumo principas“ yra neadekvatus.
Bankas Atsakyme, be kita ko, nurodo, jog ginčijamas mokėjimas buvo sulaikytas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – PPTFPĮ) Jūsų buvo paprašyta paaiškinti mokėjimo paskirtyje nurodyto teksto „<…>“ reikšmę. Gavus ir įvertinus Jūsų paaiškinimus, 2022 m. gruodžio 13 d. mokėjimas buvo įvykdytas gavėjui.
Atsakydami visų pirma pažymime, kad finansų įstaigos, įskaitant Banką, tiek prieš pradedant dalykinius santykius su klientais, tiek ir dalykinių santykių metu savo klientų atžvilgiu privalo įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PP/TF) prevencijos reikalavimus, kurie yra nustatyti PPTFPĮ ir kituose PP/TF prevenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vadovaujantis PPTFPĮ, finansų įstaigos yra įpareigotos tinkamai pažinti savo klientus, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę (PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalis), suprasti kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį (PPTFPĮ 9 straipsnio 14 dalis), vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų turimą informaciją apie klientą, jo veiklą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, užtikrinti, kad finansų įstaigos turima informacija apie klientą yra tinkama ir aktuali (PPTFPĮ 9 straipsnio 16 dalis ir 17 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad PPTFPĮ draudžia finansų įstaigoms vykdyti mokėjimo operacijas, jeigu finansų įstaiga negali suprasti atliekamų mokėjimo operacijų pobūdžio, kliento veiklos, turto ir piniginių lėšų šaltinius bei kitų dalykiniams santykiams reikšmingų aplinkybių (PPTFPĮ 9 straipsnio 18 punktas). Taigi, jeigu finansų įstaigoms (įskaitant Banką) kyla klausimų dėl kliento atliekamų mokėjimo operacijų, jos privalo kreiptis į klientus, prašydamos pateikti papildomus paaiškinimus dėl atliekamų lėšų pervedimų, juos pagrindžiančius dokumentus ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai, reglamentuojantys PP/TF prevencijos reikalavimų įgyvendinimą, nedetalizuoja ir nenustato konkretaus ir baigtinio veiksmų, kuriais finansų įstaiga turėtų įgyvendinti PPTFPĮ jai nustatytas pareigas, sąrašo, taip pat nenustato baigtinio dokumentų ir informacijos, kurios finansų įstaiga privalo prašyti pateikti kliento, sąrašo. Teisės aktai taip pat nenustato konkrečių terminų, kiek laiko finansų įstaigos (įskaitant Banką) gali taikyti ribojimus (pavyzdžiui, kokiam laikui gali sulaikyti mokėjimą), tačiau pažymėtina, kad finansų įstaigų taikomi ribojimai turi trūkti tiek, kiek tai yra būtina teisės aktuose nustatytiems reikalavimams užtikrinti.
Būtina pažymėti ir tai, kad finansų įstaigų, įskaitant Banką, taikomos priemonės, skirtos PPTFPĮ ir jo įgyvendinamų teisės aktų reikalavimams vykdyti, turi ne tik atitikti PPTFPĮ siekiamus tikslus, bet ir būti proporcingos tokiems tikslams pasiekti, o rizika vertinama kompleksiškai įvertinant visas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos banko vertinimu, finansų įstaigos turi pareigą sulaikyti įtartinus mokėjimus ir privalo prašyti iš klientų tokių duomenų ir (ar) informacijos, kuri turi įtakos vertinant su konkrečiais dalykiniais santykiais ir (ar) konkrečia mokėjimo operacija susijusias PP/TF rizikas bei padeda esamas rizikas tinkamai valdyti. Įvertinus Jūsų skunde ir Banko Atsakyme Jums nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad iš Banko pateikto Atsakymo nėra aišku, dėl kokių priežasčių mokėjimas buvo sulaikytas. Kadangi Jūs iniciavote mokėjimą 2022 m. gruodžio 8 d. 21 val. 41 min., kitą darbo dieną (2022 m. gruodžio 9 d.) gavęs Jūsų mokėjimą, kuris Bankui galimai sukėlė įtarimų ir dėl to negalėjo būti įvykdytas teisės aktuose nustatyta tvarka, Bankas privalėjo aiškiai ir išsamiai (kiek tai leidžia teisės aktai) paaiškinti Jums priežastis, dėl kurių Jūsų mokėjimas yra sulaikytas, ką Jūs turite padaryti, kad ribojimai būtų panaikinti, bei, kada mokėjimas bus įvykdytas, kai įvykdysite Banko reikalavimus. Be kita ko, Jūs skunde nurodote, jog Bankui pateikėte prašomus paaiškinimus per el. bankininkystę nedelsiant 2022 m. gruodžio 9 d., tačiau, Jūsų teigimu, Bankas sureagavo tik po trijų parų (2022 m. gruodžio 12 d.). Atsižvelgiant į tai, ginčytinas yra Jūsų pateiktos informacijos Bankui gavimo momentas, nes Bankas nurodo, jog Jūsų paaiškinimus gavo ne 2022 m. gruodžio 9 d., o 2022 m. gruodžio 12 d. Lietuvos banko nuomone, Bankas, objektyviai vertindamas Jūsų situaciją, bei tai, kad lėšos siunčiamos šeimos nariui, esančiam užsienyje, turėjo į Jūsų paaiškinimus reaguoti nedelsdamas ir panaikinti ribojimus iškart, kai buvo pašalintos priežastys, dėl kurių mokėjimas buvo sulaikytas. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas nuostatas, apgailestaujame dėl Jūsų patirtų nepatogumų ir informuojame, kad Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatomis, raštu atkreips Banko dėmesį, jog pritaikytų ribojimų atveju Bankas stiprintų komunikaciją su klientais, t. y. pritaikius ribojimus, nedelsiant aiškiai ir išsamiai, kiek tai leidžia teisės aktai, informuotų klientą apie pritaikytų ribojimų priežastį ir veiksmus, kuriuos reikalinga atlikti klientui, kad ribojimai būtų panaikinti, taip pat – terminus, per kiek laiko nuo Banko reikalavimų tinkamo įvykdymo, kliento operacija bus įvykdyta. Jūsų skunde pateikta informacija taip pat bus panaudota Lietuvos bankui stebint situaciją mokėjimo paslaugų teikimo rinkoje ir siekiant pagerinti mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį, finansų įstaigoms įgyvendinant teisės aktuose, reglamentuojančiuose PP/TF prevenciją, nustatytus reikalavimus. Papildomai pažymime, kad Lietuvos bankas 2022 m. spalio mėn. prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams išsiųstame lūkesčių rašte […], be kita ko, rekomendavo tobulinti ir gerinti komunikaciją su klientais, kai kreipiamasi į juos dėl informacijos pateikimo PP/TF rizikų valdymo tikslais, įskaitant aiškią ir nuoseklią komunikaciją su klientais dėl reikalingos pateikti informacijos (dokumentų), kokiu formatu ir būdu tokia informacija ir (arba) duomenys gali būti pateikti, suteikti protingą ir pagrįstą terminą informacijai pateikti, nurodyti galimas alternatyvas prašomai informacijai tais atvejais, kai klientai nurodo, kad neturi galimybių pateikti konkrečios informacijos ir pan.“. Išaiškinta apskundimo tvarka.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
5.1. Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ):
8 straipsnis – „2. Lietuvos bankas taip pat: […]; 2) atlieka finansų rinkos priežiūrą, […]; 3) ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus; […].“
42 straipsnis – „1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra: bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, […]. 2. Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: […]; 5) vykdo mokėjimo įstaigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkų priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas; […].“
421 straipsnis – „1. Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos bankas taip pat turi teisę atlikti patikrinimus paaiškėjus aplinkybėms, susijusioms su galimais finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais. 2. Lietuvos bankas sprendžia dėl jam pateiktų skundų arba pranešimų (toliau – skundas) apie galimus finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nagrinėjimo arba atsisakymo nagrinėti. 3. Lietuvos bankas nepradeda patikrinimo pagal gautą skundą apie galimą finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, jeigu: 1) skunde nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai; 2) nagrinėti skunde nurodytus faktus nepriklauso Lietuvos banko kompetencijai; 3) skunde nurodyti faktai yra nagrinėjami arba jau buvo nagrinėti ir dėl jų yra priimtas Lietuvos banko sprendimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas; 4) skundą pateikęs asmuo per Lietuvos banko nustatytą terminą nepateikė patikrinimui pradėti reikalingų faktinių duomenų ir pagrindžiančių dokumentų; 5) yra pasibaigę šio įstatymo 433 straipsnio 16 dalyje nustatyti senaties terminai; 6) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimą; 7) skunde nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimas neatitinka Lietuvos banko vykdomos rizikos vertinimu pagrįstos finansų rinkos priežiūros tikslų; 8) teisės akto pažeidimas yra akivaizdus ir dėl to jo nagrinėjimas pagal šio įstatymo 432 ar 433 straipsnio nuostatas pradedamas be patikrinimo.“
5.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“
14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.“
- Kiti teisės aktai
6.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), 45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“
6.2. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014-05-08 nutarimu Nr. 03-76 (toliau – Taisyklės; redakcija, galiojant nuo 2021-11-04):
6 punktas – „Nagrinėdami prašymus ir skundus, tarnautojai privalo vadovautis turinio prieš formą viršenybės (sprendžiant dėl Lietuvos bankui pateikto dokumento turi būti atsižvelgiama ne į dokumento pavadinimą, formalią jo išraišką, bet į dokumento turinį), pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, teisėtumo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principais, išsamumo bei tikslumo principais.“
15 punktas – „Asmuo, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, susijusius su teikiamomis finansinėmis paslaugomis, prieš kreipdamasis su skundu į Lietuvos banką pirmiausia privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas jam savo reikalavimus. Jeigu per finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą terminą atsakymas asmeniui nepateikiamas arba atsisakoma tenkinti jo reikalavimą, asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos banką.“
44 punktas – „Tarnautojai, atsakingi už rašytinio prašymo arba skundo nagrinėjimą, organizuoja jo nagrinėjimą (renka reikalingą informaciją, prašo pateikti reikalingus papildomus dokumentus ir kt.).“
45 punktas – „Prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos. Jeigu prašymo arba skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas jį patikslina (papildo) arba suformuluoja iš esmės naujus reikalavimus, nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto (papildyto) prašymo arba skundo gavimo dienos.“
57 punktas – „Skundas, pateiktas nesilaikant Taisyklių 15 punkto reikalavimų, nenagrinėjamas ir Lietuvos bankas per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Lietuvos banke dienos persiunčia skundą finansų rinkos dalyviui, kurio veiksmai skundžiami, ir apie tai informuoja asmenį. Tokiu atveju Taisyklių 46 punktas netaikomas.“
69 punktas – „Atsakymai į prašymus ir skundus rengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama prašoma informacija, prašomo dokumento kopija, nuorašas, aiškiai ir argumentuotai atsakoma į asmens klausimus, motyvuotai išdėstoma Lietuvos banko pozicija dėl asmens keliamų klausimų, nurodant prašymo arba skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi vertinant prašymo arba skundo turinį, ar kt.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:
7.1. LVAT 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016:
„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […]“.
7.2. LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ja nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“
7.3. „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (LVAT 2013-03-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-439/2013).
7.4. „Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (LVAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010)“.
Tyrimo išvados
- Atsižvelgus į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
8.1. Seimo kontrolierius nėra įgaliotas spręsti vartotojų ginčų, vertinti administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Skundas nagrinėjamas VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių taikymo aspektu.
8.2. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lietuvos bankas netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, nesilaikė terminų atsakymui pateikti.
8.3. LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. „Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.“ (pažymos 7.4 papunktis).
Pareiškėjo Pirminis skundas (2022-12-09; dėl Banko galimai netinkamų veiksmų – mokėjimo sulaikymo), vadovaujantis Taisyklių 15 punktu („prieš kreipdamasis į Lietuvos banką asmuo pirmiausia privalo kreiptis į finansų rinkos dalyvį [šiuo atveju Banką] ir nurodyti savo reikalavimus“; pažymos 6.2 papunktis), buvo persiųstas Bankui. Apie tai Pareiškėjas buvo informuotas Taisyklių 57 punkte nurodyta tvarka (pažymos 6.2 papunktis). Bankas pateikė atsakymą Pareiškėjui ir atsakymo kopiją Lietuvos bankui.
Pareiškėjas, 2022-12-28 gavęs Banko atsakymą, pakartotinai pateikė skundą Lietuvos bankui dėl tų pačių aplinkybių: Banko galimai neteisėtų veiksmų sulaikius mokėjimą, Banko atsakymo. Lietuvos banke Pareiškėjo skundas užregistruotas 2022-12-29.
Vadovaudamasis LBĮ, Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą, turi teisę pagal jam priskirtą kompetenciją vykdyti mokėjimo įstaigų priežiūrą (pažymos 5.1 papunktis); nagrinėja ginčus tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka, taip pat pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus dėl galimai pažeistų jų kitų teisių. Šios Lietuvos banko funkcijos yra atskiros, Lietuvos bankui teisės aktais yra nustatyta spręsti, ar pradėti tyrimą dėl Banko (finansų rinkos dalyvio) veiklos, pagal kokias procedūras nagrinėti asmenų pateiktus skundus. Tačiau, asmenys, pasikreipę į Lietuvos banką dėl galimai pažeistų jų teisių (kaip nagrinėjamu atveju Pareiškėjas), turi būti aiškiai ir suprantamai informuojami pagal kokias procedūras, kuo vadovaujantis bus nagrinėjami jų skundai. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nebuvo aiškiai nurodyta pagal kokias procedūras bus nagrinėjamas jo skundas (atliekant Banko veiklos priežiūrą, kaip jis laikosi teisės aktų nuostatų, kaip ginčas tarp jo ir Banko, ar kaip skundas dėl pažeistų teisų), kas galimai sukėlė šią konfliktinę situaciją. Lietuvos bankui teiktina rekomendacija.
Lietuvos bankas, vykdydamas Banko priežiūrą, išnagrinėjo Pareiškėjo 2022-12-28 skundą ir atsakymą pateikė 2023-01-27 (išsiųstas 2023-01-30).
8.4. Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgus į jų turinį.
Pagal Taisyklių nuostatas (pažymos 6.2 papunktis), Lietuvos banko tarnautojai, nagrinėdami prašymus / skundus, privalo vadovautis turinio prieš formą viršenybės (sprendžiant dėl Lietuvos bankui pateikto dokumento turi būti atsižvelgiama ne į dokumento pavadinimą, formalią jo išraišką, bet į dokumento turinį), pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, teisėtumo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principais, išsamumo bei tikslumo principais, atsakymai rengiami atsižvelgiant į jų turinį, aiškiai ir argumentuotai atsakoma į asmens klausimus, motyvuotai išdėstoma Lietuvos banko pozicija dėl asmens keliamų klausimų, nurodant prašymo arba skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi vertinant prašymo arba skundo turinį.
Paminėtina, kad Pareiškėjas 2022-12-28 pakartotiniame skunde pateikė tuos pačius klausimus (nurodė tas pačias aplinkybes), sietinus su banko veiksmais (mokėjimo sulaikymu), dėl kriterijų, kuriais vadovavosi Bankas, terminų ir kita (pažymos 4.19.1 papunktis).
Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (pažymos 6.2 papunktis), Lietuvos banko darbuotojas, kuriam pavesta nagrinėti skundą, organizuoja skundo nagrinėjimą, t. y. sprendžia, ar reikalinga papildoma informacija, dokumentai ir kita. Nustatyta, kad Lietuvos bankas, nagrinėdamas skundą, vertino Banko pateiktą informaciją, paaiškinimus dėl Pareiškėjo Pirminiame skunde nurodytų analogiškų aplinkybių.
Įvertinus Lietuvos banko Pareiškėjui pateiktą atsakymą, pažymėtina, kad Lietuvos bankas pagal kompetenciją išnagrinėjo Pareiškėjo skundą. Pareiškėjui atsakyta atsižvelgus į skundo turinį, pateikta motyvuota (pagrįsta teisės aktų nuostatomis) Lietuvos banko pozicija dėl skunde keliamų klausimų, nurodant skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi vertinant skundo turinį. Į skundą atsakyta tokiu būdu, kokiu jis buvo pateiktas Lietuvos bankui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos bankas atsakyme (atsakymas laisva forma, nenurodant, į kurį Pareiškėjo klausimą atsakoma) pateikė paaiškinimus dėl Pareiškėjui svarbių klausimų: paaiškino, kad mokėjimas sulaikytas vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, išsamiai išaiškino minimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokėjimų sulaikymą, finansų įstaigų (nagrinėjamu atveju Banko) pareigas (pažinti klientą, tikrinti kliento asmens tapatybę, vykdyti kliento dalykinių santykių stebėseną, nevykdyti mokėjimo operacijų, jeigu finansų įstaiga negali suprasti atliekamų mokėjimo operacijų pobūdžio, kliento veiklos ir kita), paaiškino dėl terminų ir kitus klausimus.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos bankas, įvertinęs Banko pateiktą informaciją, nustatė Banko veiklos trūkumus – „Bankas turėjo į Pareiškėjo paaiškinimus reaguoti nedelsdamas ir panaikinti ribojimus iškart, kai buvo pašalintos priežastys, dėl kurių mokėjimas buvo sulaikytas.“ Lietuvos bankas Skundo tyrimui nurodė, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo Bankui pateiktos informacijos gavimo momento „Lietuvos banko traktuotos Pareiškėjo naudai.“ Dėl nustatytų trūkumų Banko veikloje Lietuvos bankas kreipėsi į Banką dėl komunikacijos su klientais stiprinimo.
LVAT ne kartą savo sprendimuose yra pasisakęs, kad, jeigu „atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų“, viešojo administravimo subjektas pagal savo kompetenciją turi patikrinti informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, ją įvertinti ir reaguoti į ja nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu, „tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys.“
Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjas, gavęs Lietuvos banko paaiškinimus, toliau kelia klausimą dėl galimai neatsakytų skunde pateiktų klausimų, pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai nevertina administracinių sprendimų tikslingumo požiūriu, neatlieka vertinimų srityse, kuriose reikalaujama specialių žinių. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas pateikė atsakymą, kuriame išdėstyta oficiali pozicija dėl Pareiškėjo nurodomų aplinkybių, Banko veiklos. Pareiškėjui su Lietuvos banko pozicija nesutinkant, spręstina, kad yra ginčas, kuris nagrinėtinas administracinių ginčų komisijoje arba teisme. Lietuvos bankas atsakyme nurodė informaciją apie Pareiškėjo teisę apskųsti Lietuvos banko atsakymą.
8.5. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (pažymos 6.2 papunktis), prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos. Lietuvos bankas pripažino, kad atsakymą dėl Pareiškėjo skundo pateikė 2 darbo dienomis vėliau, ir dėl to apgailestauja. Pareiškėjo buvo atsiprašyta el. laišku (2023-01-26).
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Terminai suteikia stabilumo, aiškumo teisiniuose santykiuose. „Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (LVAT 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1189-13/2013)“. Nagrinėjamu atveju, termino atsakymui pateikti praleidimas (2 darbo dienos) nedaro Lietuvos banko administracinio sprendimo negaliojančiu. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Bankas iš karto atsiprašė Pareiškėjo dėl minėto pažeidimo, kad Lietuvos bankas, nustatę Banko veiklos trūkumų, į tai reagavo, ėmėsi būtinų priemonių ir apie tai paaiškino Pareiškėjui, kad negauta informacijos, jog dėl pavėluoto atsakymo būtų kilę Pareiškėjo, kaip finansų įstaigos kliento, teisių esminių pažeidimų, ar turėję konkrečių neigiamų Pareiškėjui pasekmių, šiuo atveju toks nežymus (2 darbo dienos) termino atsakymui pateikti praleidimas laikytinas mažareikšmiu, tačiau rodo, kad Lietuvos banko veikloje daugiau dėmesio reikia skirti vidaus administravimui. Lietuvos bankui teiktina rekomendacija.
- Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Lietuvos bankas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, išnagrinėjo Pareiškėjo skundą pagal jam priskirtą kompetenciją, įvertino Banko veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai paaiškino teisės aktų nuostatas, atkreipė Banko dėmesį dėl komunikacijos su klientais stiprinimo. Taigi, gero administravimo (teisėtumo, objektyvumo) principai nebuvo pažeisti, Pareiškėjo skundas atmestinas.
- Seimo kontrolierė pažymi, kad Lietuvos Respublikoje registruoti komerciniai bankai dažnai sulaiko mokėjimus, jeigu jiems kelia abejonių mokėjimo pavedimuose nurodoma mokėjimo paskirtis. Paminėtina tai, kad įvairiuose informacijos teikimo šaltiniuose, žiniasklaidoje pateikiama informacija, jog bankai nuolat vykdo operacijų stebėseną. Tai juos įpareigoja atlikti pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kiti teisės aktai. Todėl mokėjimo paskirtyje įrašius žodžius, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla, kad ir juokais, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų, mokėjimo operacijos gali būti stabdomos. Taip pat gali būti prašoma pateikti papildomą informaciją, pagrindžiančią tai, kad mokėjimo operacija gali būti įvykdyta.
Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, finansinės institucijos, nustačiusios įtartiną kliento piniginę operaciją, nepaisydamos jos sumos, privalo tą operaciją sustabdyti. Šis įstatymas taip pat apibrėžia, kad finansinės institucijos gali atnaujinti piniginius sandorius, kai pagrindžiamas lėšų ar turto teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu, ir svarbu, kad ribojimai būtų panaikinti per įmanomai trumpiausius terminus nuo to momento, kai klientas pateikia paaiškinimus ir reikiamus dokumentus.
Svarbu ir tai, kad finansų įstaigų klientai taip pat yra atsakingi už šalies įstatymų žinojimą ir tai, kad yra nustatytos ir taikomos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės, jie turi galimybes pasirinkti elgesio variantą, nesudarantį prielaidų kilti įtarimams dėl jų atliekamų piniginių operacijų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) savo nutartyje yra pasisakęs, „kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LAT nutartis civ. byla Nr. 3K-3-384/2007).“
- Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m.
vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, […]“.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarp Pareiškėjo ir finansų įstaigos (Banko) susiklostė civiliniai (vartojimo) santykiai, iš kurių kylantys vartojimo ginčai sprendžiami pagal civilinės teisės normomis nustatytas taisykles. klientas – vartotojas,
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos banko valdybos pirmininkui rekomenduoja:
13.1. imtis priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir atsakymų į juos pateikimo terminų;
13.2. atkreipti dėmesį į pažymos 8.3 papunktyje pateiktas išvadas, imtis priemonių, kad asmenys, pasikreipę į Lietuvos banką dėl galimai pažeistų jų teisių būtų aiškiai ir suprantamai informuojami pagal kokias procedūras, kuo vadovaujantis bus nagrinėjami jų skundai / prašymai.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolierių siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė