PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl tuometės biudžetinės įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Lietuvos automobilių kelių direkcija iš biudžetinės įstaigos pertvarkyta į valstybės įmonę. Nauja jos teisinė forma įregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ Registrų centre; toliau vadinama – Kelių direkcija; Direkcija, LAKD) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimu.

2. Pareiškėjas skunde ir skundo papildymo rašte nurodo:
2.1. „2020.06.26 el. laišku kreipiausi į Direkciją [pastaba: šio elektroninio laiško išsiuntimo data – 2020-06-22, registravimo Direkcijoje data – 2020-06-26]. Mano siųstas el. laiškas buvo registruotas Direkcijoje, tačiau praėjus ženkliai daugiau nei 20 d. d. negavau atsakymo iš Direkcijos“;
2.2. Direkcijos „atsakymas tik iliustruoja […] biurokratizmą, aplaidumą. […].“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Su skundu pateiktame Pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. kreipimesi, išsiųstame tuomečiam Direkcijos direktoriui V. A. elektroninio pašto adresu <…> (iš elektroninio pašto <…>) (kopija) – „dar 2013 metais VĮ Vilniaus regiono keliai yra konstatavę, kad tilto stovis avarinis, o kelio danga apgailėtina. Dėl šios priežasties, bet tik 2019 metais buvo LAKD perkama projekto parengimo paslauga (už daugiau nei 15 tūkst. Eur), buvo apmokama projekto ekspertizė ir dabar viską numesti į šoną ir pasakyti, kad nėra skirta lėšų. Kas bus su gyventojais, kurie kiekvieną dieną vyksta šiuo tiltu? Ar reikia, kad įvyktų nelaimė ir tuomet visi apsimesime, kad nieko nežinojome?
Visų gyventojų vardu prašau šį klausimą išjudinti iš mirties taško ir rasti lėšų parengtam ir suderintam projektui finansuoti.“

5. Seimo kontrolierių įstaigai darbo tvarka 2020 m. spalio 22 d. kreipusis į Kelių direkciją ir paprašius informuoti apie Pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. kreipimosi nagrinėjimo eigą, buvo:
5.1. suteikta informacija, jog „atsakymas į pareiškėjo 2020-06-22 elektroninį laišką dėl tilto per Riešės upę remonto (rekonstrukcijos), gautą elektroniniu paštu <…>, registruotą 2020-06-26 Nr. 1-11242, išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu 2020-09-25 […]. Dokumentų valdymo sistemoje 2020-06-26 užregistruotas pareiškėjo elektroninis laiškas buvo nukreiptas Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento Transporto infrastruktūros planavimo skyriaus vadovui (toliau – už atsakymo parengimą atsakingo skyriaus vadovas)“;
5.2. suteikta informacija, jog „tarpinis atsakymas į 2020-06-26 užregistruotą pareiškėjo elektroninį laišką nebuvo pateiktas dėl to, kad pareiškėjo kreipimasis yra informacinio pobūdžio, raginantis imtis veiksmų dėl tilto remonto. Laiške pateikta informacija yra išimtinai susijusi su Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo turto priežiūra, t. y. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų statinio savininko teisių įgyvendinimu. Gavus pareiškėjo kreipimąsi jis buvo išnagrinėtas ir nuspręsta įvertinti esamą tilto būklę. Pareiškėjui atsakymas pateiktas nedelsiant įvertinus tilto būklę“;
5.3. pateiktas Pareiškėjui adresuotas valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020-09-25 raštas Nr. 2E-10301 „Dėl tilto per Riešės upę“ (toliau vadinama – Kelių direkcijos 2020-09-25 raštas), kuriame nurodyta:
„Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pavėluotai išnagrinėjo Jūsų 2020 m. birželio 26 d. raštą „Dėl tilto per Riešę“.
Kelių direkcija dėkoja, kad rūpinatės valstybinės reikšmės keliais. Valstybinės reikšmės keliai (21238 km) išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės magistralinių, krašto, rajoninių kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų įgyvendinimas priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybių. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins Kelių priežiūros ir plėtros programos 2021 metų lėšų naudojimo sąmatą, tuomet Kelių direkcija ir nuspręs, kada bus galima pradėti rengti viešųjų pirkimų dokumentus valstybinės reikšmės rajoninio kelio
Nr. 5210 Bendoriai–Riešė–Kalinas 5,424 km tilto per Riešės upę rekonstravimui atlikti.“

6. Kelių direkcijos interneto tinklalapyje (https://lakd.lrv.lt) paskelbta toliau nurodoma informacija:
6.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš biudžetinės įstaigos buvo pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją, nauja teisinė forma buvo įregistruota VĮ Registrų centre 2020-09-01 (https://lakd.lrv.lt/lt/apie-mus/trumpa-istaigos-istorija);
6.2. Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinėje eilėje, patvirtintoje Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-102 https://lakd.lrv.lt/uploads/lakd/documents/files/Paslaugos/Prioritetiniai_sarasai/kelio_statini%C5%B3_prioritetine_eil%C4%97.pdf), esančioje lentelėje skiltyje „eil. Nr.“ nurodyta – „11“, skiltyje „Kelio Nr.“ – „Nr. 5210“, skiltyje „statinio vieta, km.“ nurodyta „5,424 km“, skiltyje „Kliūtis“ nurodyta „Riešė“, skiltyje balų sistema – „60,38“. Šioje lentelėje iš viso yra nurodyti 1 523 objektai.

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

7. Lietuvos Respublikos įstatymai
7.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]“;
3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
„Seimo kontrolierių veiklos tikslai
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […]“;
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai
„1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo
srityje. […].“
7.2. Viešojo administravimo įstatymo:
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (redakcijos, galiojusios nuo 2017-11-01 iki
2020-09-01):
„1. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
[…]
4. Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
[…]
7. Pareigūnas – valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus.
[…]
14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
[…]
17. Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. […]“;
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai (redakcijos, galiojusios nuo 2020-01-01 iki 2020-10-31):
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;
4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistema (redakcijos, galiojusios nuo 2011-05-01 iki 2020-10-31):
„3. Valstybinio administravimo subjektai – valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą“;
31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai (redakcijos, galiojusios nuo 2017-03-31 iki 2020-10-31):
„Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. […].“
7.3. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo:
„9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas
1. Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:
1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;
2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;
[…]
5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelių statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti; […].
4. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras kiekvienais metais atsiskaito Seimui už Programos finansavimo lėšų panaudojimą.
5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki atitinkamų metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. […].“

8. Kiti teisės aktai
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarime Nr. 720 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pertvarkymo į valstybės įmonę“ numatyta:
„[…] Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Sutikti, kad biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas – 188710638) būtų pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją.
2. Nustatyti, kad:
2.1. biudžetinės įstaigos pertvarkymo tikslai – racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti ir racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, pritraukti investicijų šalies transporto infrastruktūrai tobulinti ir plėtoti;
2.2. po pertvarkymo veiksiantis juridinis asmuo – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – valstybės įmonė), kurios buveinės adresas – Vilnius, J. Basanavičiaus g. 36;
2.3. valstybės įmonės veiklos tikslai:
2.3.1. organizuoti ir vykdyti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą;
2.3.2. užtikrinti saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose;
2.3.3. užtikrinti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimą;
2.3.4. vykdyti funkcijas, susijusias su valstybinės reikšmės kelių valdymu ir saugumo naudojantis jais užtikrinimu, kurias paves valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;
2.3.5. teikti komercines paslaugas, susijusias su kelių būklės dangos vertinimu ir kelių naudojimu; […].“

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse numatyta:
„24. Priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus.
25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
26. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […];
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
[…]; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. […].“

8.3. Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo atrankos metodikoje, patvirtintoje Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V-228, numatyta:
„1. Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo atrankos metodika reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) struktūriniams padaliniams ir jų reguliavimo sričiai priskirtų kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų (toliau – projektai), finansuojamų iš įvairių finansavimo šaltinių, planavimą, rengimą ir įgyvendinimą.
[…]
6. Vadovaujantis metinių apžiūrų rezultatais, nustatomas esminių, specialiųjų apžiūrų ir bandymų poreikis (TTPT 10 VI skyriaus III skirsnis).
7. Metinių apžiūrų metu kelio statinio svarbiausių konstrukcijos elementų (pakloto, perdangos, atramų, prietilčių ir patiltės) būklei įvertinti taikoma penkiabalė sistema […].
8. Metinių apžiūrų metu nustačius pažaidas ir defektus, kurie turi reikšmingą poveikį kelio statinio laikomajai galiai ir ilgaamžiškumui, turi būti atliekami detalūs konstrukcijų ar jų elementų tyrimai
[…]
10. Prioritetinė kelio statinių remonto eilė sudaroma pagal šiuos kriterijus:
10.1. Būklės įvertis. Šis kriterijus nurodo bendrą kelio statinio būklę. Visų statinio atskirų konstrukcijų elementų būklė pagal svarbą įvertinama procentais […].
10.2. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (aut./parą). Remiantis šiuo kriterijumi balais įvertinama važiuojančių transporto priemonių įtaka kelio statinio konstrukcijoms […].
10.3. Pločio apribojimas. Šis balais vertinamas kriterijus nusako, ar kelio statinio pločio gabaritas atitinka kelio ruožo, kuriame yra pastatytas, kategoriją (žr. 2 lentelę). […].
10.4. Svorio apribojimas. Šis balais vertinamas kriterijus nusako kelio statinio laikomosios galios sumažėjimą dėl eksploatacijos metu konstrukcijų elementuose atsiradusių pažaidų ir (ar) defektų (žr. 2 lentelę). […].
10.5. Socialiniai veiksniai. Šiuo kriterijumi įvertinamos galimos socialinės pasekmės staiga nutraukus kelio statinio eksploataciją dėl atsiradusių pažaidų, avarijų ir pan. Kelio statiniui skiriami balai, atsižvelgiant į statinio vietą (žr. 2 lentelę). Informacija apie tiltus, kurie yra gyvenvietėse, gaunama iš LAKIS.
10.6. Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra. Kelio statiniui skiriami balai, jei ruože, kuriame jis yra pastatytas, planuojama įrengti pėsčiųjų ir (ar) dviračių taką (žr. 2 lentelę). Informacija apie kelių ruožus, kuriuose planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, yra pateikta Kelių direkcijos internetinėje svetainėje. […].
[…].
12. Kelio statiniai, kuriuose pastebėti avarinės būklės požymiai (transporto priemonių smūgiai; staigūs konstrukcijų elementų suirimai, neleistini įlinkiai, plyšiai ar deformacijos; defektai, kurie gali vystytis iki nevaldomo proceso; projektinių naudojimo rodiklių nukrypimas nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų; hidrauliniai procesai ir kt.), turi būti remontuojami nedelsiant, neatsižvelgiant į prioritetinę remonto eilę.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
10.1. „[…] pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos
31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018)“;
10.2. „viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A602-1189/2013);
10.3. „Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą […]. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo, […]“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017);
10.4. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais (šiuo aspektu žr. 2013 m. gruodžio 11 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje
Nr. A525-2648/2013).

Tyrimo išvados

11. Įvertinus Pareiškėjo skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos
4–6 punktai), teisinį reglamentavimą (pažymos 7–8 punktai), susijusius su Kelių direkcijos pareigūnų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjo kreipimąsi, konstatuotina:
11.1. Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolieriui dėl Kelių direkcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo 2020-06-22 pateiktą kreipimąsi, kuriuo jis prašė Kelių direkcijos imtis aktyvių veiksmų ir skirti finansavimą valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 5210 Bendoriai–Riešė–Kalinas esančio tilto per Riešės upę remontui (renovacijai) (pažymos 4 punktas).
Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų netinkamų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje (pvz., institucijai (pareigūnams) nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir pan.) (pažymos 7.1 punktas), tačiau Seimo kontrolieriai neorganizuoja, nekoordinuoja ir nekontroliuoja kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros, nesprendžia finansavimo skyrimo kelių priežiūrai, remontui (renovacijai) klausimų ir pan.;
11.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 720 biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (pažymos 8.1 punktas). Nauja teisinė forma buvo įregistruota VĮ Registrų centre 2020-09-01 (pažymos 6.1 punktas).
Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, visų pirma apimančią valstybės institucijas. Savo funkcijas valstybė taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas įstaigas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. Viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami ne tik valstybės institucijoms, bet ir įstaigoms, įmonėms (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis; pažymos 7.2 punktas). Kelių direkcija, vykdydama valstybės jai pavestas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Atitinkamai, Kelių direkcijai atliekant teisės aktais valstybės deleguotas funkcijas ir nagrinėjant su tuo susijusius asmenų prašymus, tarp jos ir asmenų (pareiškėjų) susiklosto administraciniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pažymi, jog asmenų prašymų nagrinėjimo funkcija VĮ Kelių direkcijai turėtų būti nustatoma vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kaip tai numatyta šio teisės akto 2 straipsnio 1, 4 dalyse, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 3 dalyje (pažymos 7.2 punktas);
11.3. teisinis reglamentavimas laikotarpiu nuo Pareiškėjo 2020-06-22 prašymo pateikimo Kelių direkcijai ir atsakymo iš jos gavimo keitėsi, todėl tyrimo metu vertinant Kelių direkcijos veiklą vadovautasi Pareiškėjo 2020-06-22 kreipimosi gavimo Kelių direkcijoje metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu;
11.4. Pareiškėjas 2020-06-22 raštu kreipėsi į Kelių direkciją, pateikdamas informaciją, kad tilto per Riešės upę būklė yra avarinė, ir prašydamas skirti finansavimą šio tilto remontui (pažymos 4 punktas). Šis Pareiškėjo kreipimasis buvo užregistruotas Kelių direkcijoje 2020-06-26. Įvertinus šio kreipimosi turinį jis laikytinas prašymu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo
2 straipsnio 14 dalyje (pažymos 7.2 punktas) įtvirtintą sąvoką;
11.5. atsakymas į Pareiškėjo 2020-06-22 prašymą buvo įformintas Kelių direkcijos
2020-09-25 raštu (pažymos 5.4 punktas). Šis atsakymas buvo pateiktas Pareiškėjui praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo jo pateikimo Kelių direkcijai dienos, taip pažeidžiant Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkto (pažymos 8.2 punktas) nuostatas;
11.6. Pareiškėjui nebuvo pateiktas tarpinis atsakymas dėl jo 2020-06-22 prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo, kaip tai numatyta Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 26 punkte (pažymos 8.2 punktas), taip pažeidžiant šio punkto nuostatas.
Kelių direkcija informavo Seimo kontrolierių, jog atsakymas Pareiškėjui buvo pateiktas įvertinus tilto per Riešės upę būklę (pažymos 5.3 punktas). Pažymėtina, kad ši informacija buvo pateikta tik Seimo kontrolieriui, Kelių direkcijai teikiant paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su Pareiškėjo skundo nagrinėjimu, tačiau ji nebuvo pateikta Pareiškėjui. Jokie nurodytą informaciją apie tilto per Riešės būklės patikrinimą ir įvertinimą patvirtinantys duomenys Seimo kontrolieriui nebuvo pateikti;
11.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, taip pat, kad termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais (pažymos 10.2-10.4 punktai);
11.8. Kelių direkcija 2020-09-25 rašte nurodė Pareiškėjui, jog klausimas dėl viešųjų pirkimų dokumentų valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5210 Bendoriai–Riešė–Kalinas,
5,424 km ilgio, tilto per Riešės upę rekonstravimui atlikti priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybių ir bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus šios programos lėšas 2021 metams (pažymos 5.4 punktas).
Pažymėtina, kad visų rekonstruotinų ar remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų / kelio statinių (tarp jų, ir tiltų) projektų įgyvendinimas dėl finansinių galimybių atliekamas pagal prioritetines eiles. Prioritetinės eilės sudaromos vadovaujantis Kelių ir jų elementų planavimo metodikomis. Šių prioritetinių eilių sąrašai ir minėtos metodikos yra skelbiamos Kelių direkcijos tinklalapyje (pažymos 6.2, 8.3 punktai). Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5210 kelio ruožas, kurio ilgis – 5,2424 km, yra pažymėtas 11 numeriu Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinės eilės sąraše.
Vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio
4 dalimi šios programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, o šios straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki atitinkamų metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą (pažymos 7.3 punktas).
Įvertinus Pareiškėjo 2020-06-22 prašymo ir Kelių direkcijos 2020-09-25 atsakymo turinį darytina išvada, kad Kelių direkcija, nepateikusi Pareiškėjui detalesnės informacijos apie prioritetinių eilių valstybinės reikšmės kelio / kelio statiniams remontuoti (renovuoti) sudarymo ir finansavimo tvarką, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skyrimo ir sprendimų dėl šių lėšų paskirstymo terminus ir pagrindus / kriterijus, veikė formaliai; taip pat kad Pareiškėjui buvo pateiktas formalus atsakymas. Todėl konstatuotina, kad Kelių direkcijos 2020-09-25 atsakymas parengtas nesivadovaujant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje (pažymos 7.2 punktas) įtvirtintu išsamumo principu.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad atsakymas Pareiškėjui buvo pateiktas per nepagrįstai ilgą terminą, Pareiškėjo 2020-06-22 prašymo nagrinėjimo terminas nebuvo pratęstas, jam nebuvo paaiškintos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių jo Prašymo nagrinėjimas užtruko, Pareiškėjui buvo pateiktas formalus atsakymas, konstatuotinas Pareiškėjo teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Jono Kairio skundas pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Kelių direkcijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimąsi, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriui rekomenduoja:
14.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Pareiškėjo prašymas Kelių direkcijoje buvo nagrinėjamas nepagrįstai ilgai, Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pratęstas ir jam nebuvo pateiktas tarpinis raštas, kuriame būtų nurodytos jo prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastys, Pareiškėjui buvo pateiktas formalus, neišsamus atsakymas;
14.2. užtikrinti, kad ateityje Kelių direkcijoje nagrinėjant pareiškėjų kreipimusis būtų laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų, pareiškėjams būtų teikiami aiškūs ir argumentuoti atsakymai.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių buvo imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierių (Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas