PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2-694
Data 2020-08-24
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėja) skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), neatlygintinai naudojantis žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), <…> (toliau vadinama – žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) arba Žemės sklypas), ir šių pareigūnų veiksmų, susijusių su Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. vasario 27 d. kreipimųsi nagrinėjimu.

2. Pareiškėja skunde, skundo papildymo rašte ir telefoninio pokalbio, vykusio 2020 m. birželio 9 d., metu, nurodė:
2.1. „2020-01-10 raštu kreipiausi į Klaipėdos rajono [savivaldybės] administraciją „Dėl valstybinės žemės naudojimo“. […]. Negavus atsakymo iki 2020-02-17 dienos, bandžiau susisiekti telefonu. Su manimi bendravęs administracijos atstovas patikino, kad mano raštas yra gautas ir savaitės laikotarpyje bus paruoštas atsakymas“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „nesulaukus atsakymo per […] minėtą terminą, 2020-02-27 dieną išsiunčiau pakartotinai savo 2020-01-10 d. paklausimą el. paštu […] administracijos direktoriui […]. Iki šios dienos atsakymo nesulaukiau. […] „kreipiuosi į Jus dėl galimai piktybiškai vengimo atsakyti į mano paklausimą. Ką jau kartą patyriau 2018 m., kai informacija buvo galimai nuslėpta – pateikti, kaip dabar žinau, fakto neatitinkantys duomenys“;
2.3. po Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. vasario 17 d. kreipimųsi Savivaldybei pateikimo dalis 2018 metais Žemės sklype, kuris yra nekilnojamosios kultūros vertybės <…> teritorijoje, įrengtų tvorų buvo nukelta;
2.4. sporto klubui „Y“ priklausantys žirgai yra treniruojami (jais yra jodinėjama) <…>., Žemės sklype bei kituose žemės sklypuose, esančiuose <…>.; dalis Žemės sklype augančios žolės yra ištrypta, velėna sunaikinta, žirgų ekskrementai iš šio žemės sklypo teritorijos nėra surenkami;
2.5. sporto klubui „Y“ priklausantys žirgai yra laikomi pastatuose, esančiuose <…> žemės sklypuose, <…>.; mėšlas iš šių tvartų yra krečiamas <…>, nes nėra įrengta mėšlidė.

3. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo išnagrinėti jos skundą.

4. Kartu su Pareiškėjos skundu ir skundo papildymo raštu Seimo kontrolierei pateiktuose dokumentuose nurodyta:
4.1. Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimesi „Dėl valstybinės žemės naudojimo“, adresuotame Savivaldybės administracijos direktoriui A. Bogdanovui (toliau vadinama ir –
2020-01-10 kreipimasis):
„2018-04-26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje buvo organizuotas pasitarimas dėl sporto klubo „Y“ prašymo – organizuoti 2018-05-07 ir 2018-06-16 dienomis vaikų konkūrinio jojimo varžybas valstybiniame žemės sklype (kadastro
Nr. <…>).
Patvirtiname, kad tomis dienomis nebuvo organizuotos jokios vaikų konkūrinio jojimo varžybos (gyvename netoliese). Tačiau gavus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimą varžyboms rengti (2018-05-07 ir 2018-06-16) buvo aptverta aukščiau minimos valstybinės žemės sklypo dalis. Visą 2018 m. vasarą kasdien buvo treniruojami žirgai.
Reiškiu susirūpinimą, kad istoriniuose šaltiniuose aprašyta gražiausia urbanistiniu požiūriu <…> vieta prie Minijos upės, ties kabančiu tiltu, šiuo metu atrodo apgailėtinai. Dėl nuolatinio jodinėjimo žirgais visiškai sunaikinta velėna, išliko nuo 2018 m. pavasario aptvertos tvoros. 2019 m. treniruotės nevyko, tačiau augmenija neatžėlė. Teritorija priskiriama paviršinio vandens telkinių apsaugos zonai. Iki dabar gyvuliai nuolat atvedami „pasituštinti“, gyvulių ekskrementai nesurenkami. O mėšlas iš tvartų krečiamas tiesiog prie <…> gatvės, nes nėra įrengta mėšlidė ir srutų surinkimo rezervuaras.
Džiugintų, kad buvusi dvarvietės teritorija būtų reprezentatyvi, todėl prašome ištirti susidariusią situaciją:
1)    ar yra sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, priskirtos visuomenės poreikiams, nuomos sutartis su sporto klubu „Y“ ir kokiomis sąlygomis?
2)    Jei taip, ar sumokėtas žemės nuomos mokestis (už 2019 m.) ir atlyginta padaryta žala saugomai teritorijai?
3)    Kokios veiklos aukščiau minėtoje teritorijoje galime tikėtis 2020 metais?“
4.2. Pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. kreipimesi „Dėl atsakymo į 2020-01-10 raštą „Dėl valstybinės žemės naudojimo“, adresuotame Savivaldybės administracijos direktoriui
A. Bogdanovui (toliau vadinama – 2020-02-27 kreipimasis):
„2020-01-10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos elektroniniu paštu, adresu arturas.bogdanovas@klaipėdos-r.lt išsiunčiau raštą – paklausimą „Dėl valstybinės žemės naudojimo“. Informuoju, kad iki šiol negavau raštiško atsakymo nei vienu savo rašte nurodytu adresu. Maloniai prašau atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“;
4.3. ištraukoje iš Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapio pažymėtos: 1) Žemės sklypo ribos; 2) šio žemės sklypo dalis (besiribojanti su žemės sklypu (kadastro Nr. <…>) ir Minijos upe), kuri nuo 2018 m. balandžio mėn. galimai savavališkai buvo aptverta medine tvora; 3)trasa ir kryptis, kuria jodinėjama žirgais – <…>, per Žemės sklypo teritoriją, Minijos upės link;
4.4. fotonuotraukoje iš „<…> […] įeina į teritoriją <…>“ – užfiksuota ant kelio tarp medžių gulinti ekskrementų krūva.

5. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke (išrašo registro
Nr. 44/2032826), nekilnojamojo turto kadastre, Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) ir Regia žemėlapyje (https://www.regia.lt/map/klaipedos_r?lang=0) ir viešai prieinama informacija tinklalapyje www.info.lt <…> esančia informacija nustatyta:
5.1. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas, KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2007-02-28 aktu
Nr. KPD-RM-264 (toliau vadinama – KPD NKPV tarybos 2007-02-28 aktas) nustatė, kad nekilnojamoji kultūros vertybė registruojama Kultūros vertybių registre kaip kompleksinis objektas (toliau – kompleksas), kurį sudarantys objektai registruojami savarankiškai, vertybei suteikiamas pavadinimas – „<…>“, vertybės vardas – „<…>“, vertybė yra gyvenamojoje vietovėje, <…>.; šio akto 13 punkte nurodytos vertybės vertingosios savybės, tarp jų – „13.2.4 žemė ir jos paviršiaus elementai – reljefas“, „13.2.6. želdynai ir želdiniai – ąžuolų eilė, Minijos u. slėnio apželdinimo pobūdis“, „13.4. Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – kultūrinis kraštovaizdis, supantis dvaro sodybą iš R.“; šios nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 245;
5.2. KPD NKPV tarybos 2007-02-28 akto 11 priede „Kompleksą sudarančio objekto duomenys“ nurodyta: „1. Kompleksą sudarančio objekto vardas ar vardai yra: <…>“, „2. Kompleksą sudarančiam objektui suteikiamas pavadinimas: „siūlomas: parko fragmentai“. „3. Kompleksą sudarantis objektas yra: vieta“; „7. Kompleksą sudarančio objekto […] vertingosios savybės […] yra: 7.2.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas […]; apžvalgos kalva; 7.2.5. keliai, ar jų dangos – takai, alėjos (-; būklė: bloga; […]); 7.2.6. želdynai ir želdiniai – išretėjęs medžių masyvas, medžių grupės, pavieniai medžiai; […]“; šios vertybės unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 31135;
5.3. Žemės sklypas ribojasi su Pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu (kadastro
Nr. <…>), <…>. (toliau vadinama – žemės sklypas <…>), žemės sklypu (kadastro Nr. <…>) <…> (toliau vadinama – žemės sklypas <…>), žemės sklypu (kadastro Nr. <…>) <…>, (toliau vadinama – žemės sklypas <…>), žemės sklypais (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>) ir Minijos upe. Šiaurinėje žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) pusėje, besiribojančioje su žemės sklypu (kadastro
Nr. <…>) ir Minijos upe, yra įrengtas Priekulės kabantis tiltas per Miniją;
5.4. Žemės sklypo plotas – 6,9009 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai; šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė, įregistravimo pagrindas – „2016-03-04 panaudos sutartis Nr. 12SUN-17“;
5.5. Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp jų – „ichtiologiniai draustiniai“, „gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai“, „paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, „paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos“, „kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos“;
5.6. žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) nustatytas „Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis)“, įregistravimo pagrindas – 2016-01-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas
Nr. 12SK-86-(14.12.110.), aprašymas – „teisė galioja žemės sklypo un. Nr. <…> savininkui (pastaba – šio žemės sklypo kadastro Nr. <…>); plotas – 0,081 ha;
5.7. žirginio sporto klubo „Y“ vadovas yra V. K. (vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi).

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6.    Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti skunde ir skundo papildymo dokumentuose nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Aplinkos apsaugos departamentas), Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau vadinama – VSTT, Tarnyba), Pajūrio regioninio parko direkciją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas, KPD), Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė žemės tarnyba) prašydama pateikti paaiškinimus dėl skundo (skundo papildymo dokumentų) teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolierės klausimus.

7. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
7.1. „Pareiškėjos […] į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją 2020 m. sausio 10 d. kreipimasis užregistruotas 2020 m. sausio 13 d. Nr. A13-69, 2020 m. vasario 27 d. kreipimasis užregistruotas 2020 m. vasario 28 d. Nr. A13-539. Į juos buvo pavesta atsakyti Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojui Mindaugui Gerdauskiui.
[…] 2020 m. sausio 10 d. kreipimasis išnagrinėtas ir 2020 m. vasario 20 d. išsiųstas atsakymas Nr. A5-1385. […]. Atsakymas pareiškėjai į jos 2020 m. sausio 10 d. kreipimąsi buvo pateiktas praėjus daugiau kaip 20 darbo dienų nuo jo gavimo Savivaldybėje dienos. Kreipimosi terminas pratęstas nebuvo. […] 2020 m. vasario 27 d. kreipimasis išnagrinėtas ir 2020 m. kovo 3 d. išsiųstas atsakymas Nr. A5-1610“;
7.2. „Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija išnagrinėjusi sporto klubo „Y“ prašymą, neprieštaravo, kad sporto klubas „Y“ 2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. birželio 16 d. organizuotų vaikų konkūrinio jojimo varžybas valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. <…>, <…>. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi sporto klubo „Y“ prašymą, neprieštaravo, kad sporto klubas „Y“ 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 15 d. organizuotų vaikų konkūrinio jojimo varžybas valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. <…>, <…>.
[…] 2019, 2020 m. žemės sklype <…>, leidimo dėl veiklos vykdymo niekas neprašė.
[…] Žemės sklypo, kadastro Nr. <…>, teritorijoje 2020 metais galite tikėtis jojimo treniruočių. […] Tai ne išvada, tai buvo spėjimas / prognozė. Sutikimas, leidimas neprašytas ir neduotas“;
7.3. „su sporto klubu „Y“ nėra sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, priskirtos visuomenės poreikiams, nuomos sutartis“;
7.4. „sporto klubas „Y“, kitas subjektas nesikreipė dėl statybos leidimo tvorai statyti sklype, kadastro Nr. <…>.
[…] Dėl galimai savavališkai įrengtų tvorų pastatymo jokių veiksmų imtasi nebuvo“;
7.5. „nesiimta jokių veiksmų dėl sunaikintos žolinės augalijos žemės sklype (kadastro
Nr. <…>), nes jodinėjimas žirgais žemės sklype, kuris patenka į <..> (u. k. <..>) teritoriją, nustatytų vertingųjų savybių – žemės ir jos paviršiaus elementų (reljefas) bei želdynų ir želdinių (ąžuolų eilė; Minijos u. slėnio apželdinimo pobūdis), nežaloja ir autentiškumo nenaikina. […] <…> viena iš komplekso dalių yra <..> arklidė (u. k. <…>), todėl nuo seno dvare, kuris pagal istorinius duomenis vadinamas riteriškuoju dvaru, buvo laikomi arklinių šeimos gyvūnai ir vystoma ūkinė veikla, susijusi su žirgininkyste“;
7.6. į Seimo kontrolierės klausimą „informuoti, kokiu būdu / kokiais veiksmais Savivaldybė kontroliuoja, kaip yra laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių [Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklės, patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (5.1.1) AV-1336 (toliau vadinama – Gyvūnų laikymo taisyklės)], IV skirsnio „Bendrieji reikalavimai gyvūnų laikymui“ ir V skirsnio „Specialieji reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymui“ nuostatų“, Savivaldybė atsakė – „Kaip yra laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių nuostatų, kontroliuoja Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius tirdamas gyventojų pranešimus, skundus ir kitą gautą informaciją“;
7.7. į Seimo kontrolierės prašymą „paaiškinti, ar buvo imtasi veiksmų, siekiant iš esmės išspręsti Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimesi nurodytą klausimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <..>) teritorijoje paliekamų ir nesurenkamų arklinių šeimos gyvūnų ekskrementų“, Savivaldybė atsakė – „Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui pavesta vykdyti gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių kontrolę. Negavus konkretaus pranešimo apie galimai padarytus nusižengimus dėl arklinių šeimos gyvūnų ekskrementų ar kitų teršalų nesurinkimo, tyrimai atlikti nebuvo“;
7.8. „nesiimta jokių veiksmų dėl galimų mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo. Pranešimas [Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimasis], vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 p. pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos tirti neperduotas“;
7.9. „į Seimo kontrolierės prašymą „informuoti, ar buvo atliktas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar sporto klubas „Y“ / kitas subjektas, laikantis arklinių šeimos gyvūnus pastatuose, esančiuose žemės sklypuose <…>, nepažeidžia teisės aktų, tarp jų – Gyvūnų laikymo taisyklių, reikalavimų […]“, pateiktas Savivaldybės atsakymas – „ar sporto klubas „Y“ nepažeidžia gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių reikalavimų, patikrinta 2020 m. liepos 9 d. Nusižengimų, dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklėse nurodytų punktų reikalavimų nustatyta nebuvo.
[…] Ūkiniame pastate, esančiame <…>, 2020 m. liepos 8 d., buvo laikomi 16 arklinių šeimos gyvūnų. Šiuo adresu registruotas sporto klubas „Y“, veiklos sritis – žirgininkystė, žirgynai.
[…] 2020 m. liepos 9 d. patikrinimo metu nusižengimų nustatyta nebuvo. Žirgai buvo vedžiojami privačios nuosavybės sklype (<…>).
[…] Ar yra laikomasi gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 5.4 p. reikalavimų, 2020 m. liepos 9 d. tikrinant įvykio vietoje nusižengimų nustatyta nebuvo“;
7.10. Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 20 d. rašte Nr. (5.1.22 E) A5-1385 „Dėl valstybinės žemės naudojimo“, adresuotame Pareiškėjai, nurodyta – „informuojame, kad sporto klubas „Y“ yra įspėtas dėl savo veiklos valstybiniame žemės sklype (kadastro
Nr. <…>) <…>.“;
7.11. Savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 3 d. rašte Nr. (5.1.22 E) A5-1610 „Dėl atsakymo“, adresuotame Pareiškėjai, nurodyta – „informuojame, kad Jums buvo atsakyta
2020 m. vasario 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštu
Nr. (5.1.22 E) A5-1385 „Dėl valstybinės žemės naudojimo“.

8. Iš Aplinkos apsaugos departamento pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
8.1. Žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) apžiūra kartu su Pajūrio regioninio parko atstovu atlikta 2020-06-17, jos metu surašytas apžiūros aktas Nr. (15.92)-26 [toliau vadinama
– 2020-06-17 apžiūros aktas], kuriame konstatuota, kad: […] Žemės sklype, kadastrinis Nr. <…>., apgenėti ir naujai pasodinti medžiai auga miškų ūkio paskirties žemėje, ne mišku apaugusiame žemės ūkio naudmenų plote. Miškų ūkio žemėje augančių medžių apsaugos kontrolę vykdo Valstybinė miškų tarnyba. Apžiūros metu nustatyta, kad Klaipėdos r. savivaldybės valdomo sklypo žemės sklypo dalyje, patenkančioje į „Natura 2000“ teritoriją, sukasti stulpai ir dalis teritorijos aptverta lentine tvora, tačiau paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta nėra užtverta ir judėjimas Minijos upės pakrante nėra ribojamas. Aptvertoje teritorijoje matyti arklių anksčiau išminta žolinė danga, kuri beveik atsistačiusi. Planuojant ūkinę veiklą „Natūra 2000“ teritorijoje, būtina įvertinti galimą veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą. Pajūrio regioninio parko direkcija raštu kreipsis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo atlikimo. Kitų aplinkosauginių pažeidimų apžiūrėtoje teritorijoje nenustatyta“;
8.2. „Remiantis žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo ūkinių gyvūnų registro duomenimis, sporto klubo „Y“ vardu ūkinių gyvūnų nėra registruota, klubo atstovų paaiškinimu, veikla vykdoma adresu <…>.“;
8.3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. liepos 28 d. patikrinimo akte
Nr. (15.10)PA26-56 (toliau vadinama – 2020-07-28 patikrinimo aktas) nurodyta:
„Vadovaujantis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, adresu <…> įregistruotas žemės sklypas, daikto naudojimo paskirtis: Kita; žemės sklypo naudojimo būdas: Gyvenamosios teritorijos; žemės sklypo naudojimo pobūdis: Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas – 0,8115 ha. […].
Adresu <…> įregistruotas žemės sklypas, daikto naudojimo paskirtis: Kita; žemės sklypo naudojimo būdas: Gyvenamosios teritorijos; žemės sklypo naudojimo pobūdis: Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas 0,0621 ha. […]
[…] Adresu <…>, ūkininkas […] [V. K., vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi] (užsiima arklių auginimu) (toliau – Ūkininkas), valdos kodas <…>, turi tvartą, kuriame laikomi arkliai. Vadovaujantis informacinės sistemos Geoportal duomenimis, dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo tvarto teritorija patenka į <…> miesto istorinės dalies ir <…> dvaro sodybos teritoriją. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar Taršos leidimas nereikalingas, nėra kriterijų. Privaloma laikytis bendrų aplinkosauginių reikalavimų.
Patikrinimo metu nustatyta: Patikrinimas pradėtas 2020-07-24. Adresu <…>., yra mažaaukščiai gyvenamieji namai, ūkinė veikla nevykdoma.
Remiantis žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo ūkinių gyvūnų registro duomenimis, […] [Ūkininko] vardu patikrinimo metu registruota 20 arklių, vidutinis paskutinių 12 mėnesių laikomų gyvūnų skaičius yra 16,667 sutartinių gyvulių (toliau – SG). 2020 metais deklaruota 25,98 ha žemės, sutartinių gyvulių vienetų tankis – 0,642 SG/ha, azoto kiekis – 64,153 kg/ha (neviršija 170 kg/ha). Tvarte <…>, yra 16 gardų arkliams laikyti, kiti arkliai laikomi kitoje Ūkininkui nuosavybės teise priklausančioje fermoje <…> kaime. Arkliai laikomi ant kraiko, susidaręs arklių mėšlas, ūkininko raštišku paaiškinimu, kas antrą dieną šalinamas į rietuvę prie tvarto, po to periodiškai kas 4–5 dienas išvežamas į įrengtą mėšlidę prie tvarto <…> kaime arba nedraudžiamu laikotarpiu ištręšiamas laukuose. Kadangi arkliai intensyviai kreikiami ir pastoviai šalinamas mėšlas, srutų nesusidaro, srutų kauptuvo nėra. Rietuvė prie tvarto atitinka Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu
Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-735/3D-700 redakcija) (suvestinė redakcija nuo 2018-04-11), (toliau – Aprašas) 8 p. reikalavimus: įrengtas plūkto molio ir akmenų grindinio (nugriautos tvarto dalies padas ir pamatų likučiai) nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, rietuvė apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu, srutos iš rietuvės nepatenka į aplinką. Nuo bendro naudojimo kelio pusės rietuvė aptverta 2 metrų aklina lentų tvora. Rietuvės vieta atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede nustatytiems mažiausiems leistiniems sanitariniams atstumams tarp statinių, potvynio ir liūčių metu neapsemiama. Prie tvarto įrengtas lauko maniežas su smėlio danga žirgų treniruotėms. Maniežo teritorija tvarkinga. Priešais tvartą betonuotoje aikštelėje laikomi pašarai (šienas) gyvūnams šerti. Tvarto teritorija tvarkinga, gyvūnų mėšlas už rietuvės ribų nepastebėtas.
[…] IŠVADA: Patikrinimo metu […] Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimų pažeidimų nenustatyta“;
8.4. 2020-06-17 apžiūros akte, be kita ko, nurodyta – „žemės sklype kadastr. Nr. <…>., kurio plotas 0,400 ha. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „Z“. […] Teritorijoje Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje bei Ichtiologiniame draustinyje sandėliuojami rieduliai, kurie trukdo praeiti Minijos upės pakrante. Susisiekus su UAB „Z“ vadovu riedulius pažadėjo išvežti iš žemės sklypo, 2 savaičių laikotarpyje. Kitų aplinkosauginių pažeidimų apžiūrėtoje teritorijoje nenustatyta.“

9. Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Pajūrio regioninio parko direkcijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
9.1. „informuojame, kad dalis Sklypo [žemės sklypo kadastro Nr. <…>] patenka į saugomas teritorijas: Minijos ichtiologinį draustinį (0,32 ha) ir į Natūra 2000 teritorijas: buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Minijos upė“ (ES kodas LTKLA0007) (0,48 ha) bei paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Minijos upės slėnis“ (ES kodas LTKLAB005) (0,05 ha). […]. Šių teritorijų priežiūra pagal Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-9 „Dėl Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms“ priskirta Pajūrio regioninio parko direkcijai“;
9.2. „Pajūrio regioninio parko direkcija 2020-06-30 atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Sklypo dalyje, patenkančioje į saugomas teritorijas, žalos gamtai nepadaryta bei nenustatyta kitų teisės aktų pažeidimų […].
Atkreipiame dėmesį, kad patikrinimas pagal kompetenciją atliktas tik saugomų teritorijų atžvilgiu, o skunde minimų veiklų už saugomų teritorijų ribų galima žala nenagrinėta“;
9.3. Pajūrio regioninio parko direkcijos 2020-07-03 rašte Nr. 1.7-157 „Dėl saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorijų niokojimo“, adresuotame VSTT, nurodyta:
9.3.1. „Informuojame, kad […] direkcija 2020-04-25 atliko teritorijos patikrinimą, kurio metu (pridedama) nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės valdomame žemės sklypo (kad. Nr. <…> unikalus Nr. <…>, ties pastatu, esančiu adresu <…>) dalyje, patenkančioje į ,,Natura 2000“ teritoriją BAST ,,Minijos upė“, (ES kodas LTKLA0007), bet nepatenkančioje į Minijos ichtiologinį draustinį, pradėtas rengti, bet nebaigtas, jodinėjimo žirgais aptvaras (įrengti mediniai kuolai). Šioje ,,Natura 2000 teritorijos“ dalyje dėl intensyvaus jodinėjimo žirgais žemė stipriai išmindyta. Patikrinimo metu nepastebėjome, kad kažkas jodinėtų žirgais konkrečiu momentu, tačiau iš augalinės dangos prastos būklės (lyginant su aplinkinėmis teritorijomis) bei pasagų atspaudų – galima buvo įtarti, kad čia galimai buvo vykdyta nuolatinė veikla – jodinėjimo žirgais treniruotės“;
9.3.2. „Pajūrio regioninio parko direkcija 2020-05-07 raštu Nr. 6.3-102 […] kreipėsi į sklypo valdytoją – Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir informavo, kad prieš planuojant ilgalaikę ūkinę veiklą Natura 2000 teritorijose – būtina įvertinti galimą vykdomos veiklos poveikio ,,Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą. Tik atlikus  išsamų planuojamos veiklos vertinimą, žinant konkretų intensyvumą, laikotarpius, būtų galima vertinti, ar ūkinė veikla nedaro reikšmingos neigiamos įtakos Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje saugomoms rūšims, ir nuspręsti, ar tokia veikla minėtoje teritorijoje galima. Taip pat apie galimus pažeidimus už saugomų teritorijų ribų informuotos kitos institucijos pagal kompetenciją 2020-05-07 raštu Nr. 1.7-105 […] bei 2020-05-07 raštu Nr. 6.3-096.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-06-05 pateikė atsakymą raštu Nr. (5.1.42E)A5-3306 (pridedama), kad nesudarė jokių sutarčių su jokiais ūkiniais subjektais ir jokiai nuolatinei veiklai šiame sklype neišdavė jokio leidimo, o sulaikius teisės aktų pažeidėjus šiame sklype rekomendavo bausti įstatymų numatyta tvarka“;
9.3.3. „Pajūrio regioninio parko direkcija papildomai patikrino savivaldybės pateiktą informaciją ir atliko sklypo dalies, patenkančios į „Natura 2000“ teritoriją, fotofiksaciją 2020-06-11 bei 2020-06-30 […]. Minėtame sklype patikrinimų metu neužfiksuota jokia vykdoma ūkinė veikla, nustatyta, kad nuolatinė jodinėjimo veikla tikrai nevykdoma, o augmenija pilnai atsistačiusi, sklypas neužtvertas, laisvai praeinamas, pastebima, kad per sklypą prajojama žirgais tik išmintu takeliu, o intensyvesnė jodinėjimo veikla pastoviai vykdoma tik gretimai esančiame privačiame sklype už BAST ,,Minijos upė“ ribų“;
9.3.4. „esamo intensyvumo jodinėjimas, direkcijos nuomone, nedaro reikšmingos neigiamos įtakos nei ichtiologiniame draustinyje, nei BAST, nei gretimai esančioje PAST teritorijose saugomoms rūšims. Žirgų ganymas griežlių apsaugai svarbiose teritorijose bei jų šienavimas teigiamai veikia saugomą griežlių gyvenamąją aplinką. Kiekvieno monitoringo metu, maždaug 1 km atstumu nuo minėtos teritorijos, pievoje, kurioje ganomi žirgai, girdimi 1–4 griežlių patinai, o netoliese randami į LRK įrašytų paukščių – tulžių urveliai, o jie patys dažnai stebimi skraidantys šioje Minijos upės dalyje“;
9.4. Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis pateikė paaiškinimus, jog:
9.4.1. „komentare apie teigiamą poveikį buvo kalbama ne apie skunde nagrinėjamą [Žemės sklypo] teritoriją, o kiek tolėliau esančią pievą, kur griežlės daugelį metų peri žirgų ganomoje pievoje. Komentaras yra apie tai, kad pats žirgų buvimo faktas <…>. aplinkoje teigiamai veikia griežlių aplinką, kadangi to pasekoje susiformuoja poreikis išlaikyti pievas geroje būklėje, jų neapleidžiant krūmynais“;
9.4.2. Žemės sklypo teritorija „netinkama griežlių perėjimui, jos niekada ten neperėjo ir neperės dėl itin didelės urbanizacijos, per mažo ploto (kitaip tariant toje vietoje griežlėms vietos tiesiog nėra kur gyventi ir neatsirastų net tobulai prižiūrint šią nedidelę pievelę), nėra tinkamos aplinkos nei pakankamo ploto, per didelis trikdymas, tai akivaizdžiai vietos gyventojų rekreacijai  naudojama teritorija. Tokių gyvenviečių aplinkoje yra per daug plėšrūnų, šunų, katinų ir griežlės tokių intensyviai urbanizuotų teritorijų pašonėje mažyčių pievos fragmentų nesirenka. […]. Šiuo atveju ši teritorija yra aktuali kaip migracijos koridorius, tam tikra apsaugos zona nuo žalą darančių antropogeninių poveikių, tačiau ten ir yra BAST, ne PAST […] vertinu galimą poveikį visai Minijos slėniuose esačiai ekosistemai. Migracijos kelių užtikrinimas ten yra visiškai pakankama apsauga“;
9.4.3. „Esminė detalė […] yra klausimas apie tai, ar intensyvi ūkinė veikla ten darytų neigiamą įtaką visoms saugomoms rūšims. […]. Kol nėra pateikta informacija apie planuojamą veiklą su konkrečiais planuojamais intensyvumo, trukmės parametrais, neįmanoma ir pasakyti, ar tokia veikla darys reikšmingą neigiamą įtaką. Tuo tarpu sklypo eksploatavimas kaip žemės ūkio žemės, užtikrinant jos viešą naudojimą praėjimui, prajojimui, nėra vertintinas kaip grėsmė Natura 2000 rūšims, kadangi ši veikla vykdoma daug metų ir ji tokia buvo ir Natura 2000 teritorijos steigimo metu. […] Šiuo metu nėra fiksuota, kad kažkokių rūšių būklė būtų itin bloga. Tačiau bet kokia intensyvi ūkinė veikla, mūsų nuomone, privalėtų praeiti PAV procedūras ir be jų yra negalima. Klaipėdos rajono savivaldybė atsakė mums raštu, kad nevykdė ir neplanuoja vykdyti ūkinės veiklos tame sklype kol kas ir niekam neišdavė tokiai veiklai leidimo. Šiuo metu toks jų teiginys pasitvirtino, nuvykę matome pilnai atsistačiusią augmeniją ir kažkokie neigiami pokyčiai nematomi.“

10. Iš Kultūros paveldo departamento pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta
10.1. „visas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. <…>, patenka į kompleksinio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto <…> sodybos („unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – KVR) <…>) teritoriją, <…> parko fragmentai (KVR <…>) yra <….> sodybos (KVR <…>) komplekso dalis ir taip pat patenka į aukščiau minėtą žemės sklypą“;
10.2. „Departamento Klaipėdos skyriui 2020 m. kovo mėnesį buvo pateikti projektiniai pasiūlymai dėl <…> sodybos rūmų (KVR <…>) rekonstrukcijos, kuriais
numatytas Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007-02-28 akto Nr. KPD-RM-164 nustatytos vertingosios savybės – prieangio R fasade sunaikinimas.
Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 9 str. 3 d., Departamento Klaipėdos skyrius 2020-03-20 raštu Nr. LKK1-69(1,32-K1) „Dėl <…> sodybos (KVR <…>) inicijavimo skelbti valstybės saugomu“ kreipėsi į Departamentą. Departamentas, atsižvelgdamas į Departamento Klaipėdos skyriaus raštą ir vadovaudamasis NKPAĮ 5 str. 10 d. 6 p. bei 10 str. l d., Departamento direktoriaus 2020-03-25 įsakymu Nr. 1-104 inicijavo objekto skelbimą valstybės saugomu.
Atsižvelgiant į NKPAĮ 10 str. 3 d., regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus valstybės saugomais skelbia Kultūros ministras. Konkrečių terminų, per kokį laiką Kultūros ministras turi paskelbti objektą valstybės saugomu, įstatymas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai nenustato“;
10.3. „atsižvelgiant į tai, kad NKPAĮ 1 str. 1 d. yra įtvirtintas pagrindinis įstatymo tikslas išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms bei sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis Departamentas nepritaria tik tokiai veiklai, kuri žaloja nustatytas vertingąsias savybes ir objekto autentiškumą. Nagrinėjamu atveju, Departamento nuomone, jodinėjimas / treniravimas / arklinių šeimos gyvūnų laikymas žemės sklype, kuris patenka į <…> sodybos (KVR <…>) komplekso teritoriją, nustatytų vertingųjų savybių reljefo, želdynų ir želdinių bei kitų nežaloja ir autentiškumo nenaikina. Apželdinimo pobūdis yra susijęs su medžiais, kurių tokia veikla nenaikina. Reljefas taip pat nekinta. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš komplekso dalių yra <…> sodybos arklidė (KVR <…>), tai leidžia daryti prielaidą, kad dvare buvo laikomi arklinių šeimos gyvūnai.“

11. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
11.1. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius „nėra gavęs Pajūrio regioninio parko direkcijos 2020-05-07 rašto Nr. 1.7-105, atitinkamai pagal nurodytą raštą nėra atlikęs žemės naudojimo valstybinės kontrolės žemės sklype (kadastro Nr. <…>) <…>;
11.2. „2020-05-06 buvo gautas X skundas dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) <…>., naudojimo, kuris NŽT Klaipėdos rajono skyriaus raštu pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai“;
11.3. Savivaldybės 2015-12-23 prašyme Nr. 15.1.146- A5-6898 „Dėl žemės sklypo, esančio <…>., panaudos“, adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui, nurodyta – „prašome savivaldybės funkcijoms atlikti (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 dalis) perduoti Klaipėdos rajono savivaldybei neatlygintinai naudotis 6,9009 ha ploto žemės sklypą, esantį <…>. savivaldybėje“.

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

12.  Lietuvos Respublikos įstatymai
12.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]
3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
Seimo kontrolierių veiklos tikslai
1)    ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“

12.2. Viešojo administravimo įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
[…]
14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
[…]
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…]
6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;
7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;
[…]
13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;
[…]
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas
1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė;
[…]
4. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.
[…]
8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […].
19 straipsnis. Administracinė procedūra ir jos dalyviai
1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
[…]
22 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia
1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.
[…]
34 straipsnis. Administracinės procedūros sprendimo priėmimas, įteikimas (išsiuntimas) ir saugojimas
1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėties. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą. […].“

12.3. Vietos savivaldos įstatymo:
„4 straipsnis. Vietos savivaldos principai
Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
[…]
6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […].“
[…]
10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;
[…]
6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos
Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:
[…]
26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena; […].“

12.4. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo:
„6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai
1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais:
1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;
2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; […].“

12.5. Žemės įstatymo
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
[…]
6. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.
7. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims.
[…]
36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai; […].“

12.6. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo:
„6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. […]; […].“

12.7. Saugomų teritorijų įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
[…]
7. Buveinių apsaugai svarbi teritorija – Europos bendrijos svarbos teritorijoje įstatymų, administracinių aktų ir (arba) sutarčių pagrindu nustatyta teritorija, kurioje taikomos būtinos apsaugos priemonės palankiai natūralių buveinių ir (ar) rūšių populiacijų, kurioms teritorija yra nustatyta, apsaugos būklei palaikyti ar jai atkurti.
[…]
15. Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas) – vientisas buveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra tam tikro tipo Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir Europos bendrijos svarbos rūšių buveinių, skirtas palaikyti, o kur reikia – atkurti iki palankios apsaugos būklės tam tikrų tipų natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms jų natūraliame areale. Į „Natura 2000“ tinklą įeina ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos. […].“

12.8. Administracinių nusižengimo kodekso:
„110 straipsnis. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti
1. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas
užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą
užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
[…]
261 straipsnis. Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas
1. Žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą
užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. […].“

13. Kiti teisės aktai
13.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės arba Asmenų aptarnavimo taisyklės) numatyta:
„25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
26. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
[…] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“

13.2. Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklėse, patvirtintose Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (5.1.1) AV-1336 (toliau vadinama – Gyvūnų laikymo taisyklės), numatyta:
„5. Gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi: […] 5.4. gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus;
[…]
26. Klaipėdos rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose.
[…]
67. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklės, bendradarbiauja su Klaipėdos valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir policija.
[…]
71. Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. […]; […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau vadinama ir – Konstitucinis Teismas) 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime byloje Nr. 40/01 konstatavo:
„3. Nuosavybė įpareigoja […]. Šis konstitucinis imperatyvas adresuotinas ne tik privačios nuosavybės teisės subjektams, bet ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, turintiems įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo. Vadinasi, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei. Ši gerovė negali būti suprantama vien materialine (ar finansine) prasme […].
Valstybės turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei. Pabrėžtina valstybės nuosavybės socialinė funkcija. Valstybės institucijos, veikdamos visuomenės interesais, turi tarnauti bendram tautos gėriui. […]
Iš Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, darnios ir teisingos pilietinės visuomenės siekio, iš konstitucinio principo, kad nuosavybė įpareigoja, iš Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies, pagal kurią nuosavybės teises saugo įstatymas, iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, kitų Konstitucijos nuostatų išplaukia reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti. Jis turi būti tvarkomas racionaliai. […].“

15. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 konstatavo:
„[…] pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).“

Tyrimo išvados

17. Atsižvelgiant į Pareiškėjos skunde ir skundo papildymo dokumentuose nurodytas ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys:
17.1. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) neatlygintinai naudojantis Žemės sklypu;
17.2. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis.

Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo)
neatlygintinai naudojantis Žemės sklypu

18. Įvertinus Pareiškėjos skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos
4–11 punktai), teisinį reglamentavimą (pažymos 12–13 punktai), taip pat teismų praktiką (pažymos 14–16 punktai), susijusius su Savivaldybės pareigūnų veiksmais (neveikimu), neatlygintinai naudojantis Žemės sklypu, konstatuotina:
18.1. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba, 2016-03-04 panaudos sutarties Nr. 12SUN-17 pagrindu jis buvo perduotas neatlygintinai naudotis Savivaldybei, Savivaldybės savarankiškajai funkcijai, įtvirtintai Vietos savivaldos 6 straipsnio 26 dalyje („kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena“), atlikti (pažymos  5.6, 11.3, 12.3 punktai);
18.2. Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros paveldo objekto <…> sodybos parko fragmentai teritoriją ir yra nekilnojamosios kultūros paveldo objekto <…> sodybos komplekso dalis (pažymos 5.1–5.2, 10.1 punktai);
18.3. dalis Žemės sklypo patenka į saugomas teritorijas: į Minijos ichtiologinį draustinį (0,32 ha) ir į „Natura 2000“ teritorijas: buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Minijos upė“ (ES kodas LTKLA0007) (0,48 ha) bei paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Minijos upės slėnis“ (ES kodas LTKLAB005) (0,05 ha) (pažymos 9.1 punktas). Taigi Žemės sklypo teritorijoje turi būti taikomos būtinos apsaugos priemonės palankiai natūralių buveinių ir (ar) rūšių populiacijų apsaugos būklei palaikyti ar jai atkurti (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 7, 15 dalys, pažymos 12.7 punktas);
18.4. Savivaldybė, išnagrinėjusi sporto klubo „Y“ prašymus, neprieštaravo, kad šis sporto klubas 2018-05-07, 2018-06-16, 2018-08-18 ir 2018-09-15 organizuotų vaikų konkūrinio jojimo varžybas Žemės sklypo teritorijoje (pažymos 7.2 punktas);
18.5. Pareiškėja 2020 m. sausio 10 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją informuodama apie galimus pažeidimus sporto klubui „Y“ naudojantis Žemės sklypu (pažymos 4.1 punktas). Šiame kreipimesi Savivaldybei buvo pateikta informacija apie galimus pažeidimus šiose srityse: Gyvūnų laikymo taisyklių – žirgai „nuolat atvedami „pasituštinti“ [į Žemės sklypą], gyvulių ekskrementai nesurenkami“; mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų – „mėšlas iš tvartų krečiamas tiesiog prie <…> gatvės“, aplinkos apsaugos – „dėl nuolatinio jodinėjimo žirgais visiškai sunaikinta velėna“, žemės naudojimo tvarkos – „nuo 2018 m. pavasario [Žemės sklype] aptvertos tvoros“ (pažymos 4.1 punktas).
Savivaldybė, atsakydama Pareiškėjai į šį kreipimąsi, Savivaldybės 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodė, jog „sporto klubas „Y“ yra įspėtas dėl savo veiklos valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. <…>) <…>.“ (pažymos 4.1, 7.10 punktai). Pažymėtina, kad Seimo kontrolierei nebuvo pateikta informacija, kada ir kokiu būdu sporto klubas „Y“ buvo įspėtas dėl savo veiklos vykdymo bei koks buvo šio įspėjimo turinys, nors šią informaciją buvo prašyta pateikti;
18.6. Aplinkos apsaugos departamentas informavo Seimo kontrolierę, kad „sporto klubo „Y“ vardu ūkinių gyvūnų nėra registruota, klubo atstovų paaiškinimu, veikla vykdoma adresu <…>.“, <…> sklype ūkininkas V. K. turi tvartą, kuriame laikomi arkliai (pažymos 8.2–8.3 punktai). Remiantis viešai prieinama informacija nustatyta, kad ūkininkas V. K. yra žirginio sporto klubo „Y“ vadovas (pažymos 5.7 punktas);
18.7. Aplinkos apsaugos departamentas 2020-07-24 atlikęs patikrinimą nustatė, jog ūkininko V. K. vardu patikrinimo metu registruota 20 arklių, „tvarte <…>., yra 16 gardų arkliams laikyti […]. Arkliai laikomi ant kraiko, susidaręs arklių mėšlas, ūkininko raštišku paaiškinimu, kas antrą dieną šalinamas į rietuvę prie tvarto, po to periodiškai kas 4–5 dienas išvežamas į įrengtą mėšlidę prie tvarto <…>kaime arba nedraudžiamu laikotarpiu ištręšiamas laukuose. […]. Rietuvė prie tvarto atitinka Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 8 p. reikalavimus: įrengtas plūkto molio ir akmenų grindinio (nugriautos tvarto dalies padas ir pamatų likučiai) nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, rietuvė apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu, srutos iš rietuvės nepatenka į aplinką. Nuo bendro naudojimo kelio pusės rietuvė aptverta 2 metrų aklina lentų tvora. […] Tvarto teritorija tvarkinga, gyvūnų mėšlas už rietuvės ribų nepastebėtas“. Šio patikrinimo metu Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta (pažymos 8.3 punktas);
18.8. Pajūrio regioninio parko direkcijos 2020-04-25 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype ,,Natura 2000 teritorijos“ dalyje dėl intensyvaus jodinėjimo žirgais žemė stipriai išmindyta […] iš augalinės dangos prastos būklės (lyginant su aplinkinėmis teritorijomis) bei pasagų atspaudų – galima buvo įtarti, kad čia galimai buvo vykdyta nuolatinė veikla – jodinėjimo žirgais treniruotės“ (pažymos 9.3.1 punktas). Šiai direkcijai 2020 m. birželio mėnesį pakartotinai atlikus patikrinimą, Žemės sklype „neužfiksuota jokia vykdoma ūkinė veikla, nustatyta, kad nuolatinė jodinėjimo veikla tikrai nevykdoma, o augmenija pilnai atsistačiusi […], pastebima, kad per sklypą prajojama žirgais tik išmintu takeliu, o intensyvesnė jodinėjimo veikla pastoviai vykdoma tik gretimai esančiame privačiame sklype už BAST ,,Minijos upė“ ribų“ (pažymos 9.3.3 punktas). Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad jodinėjimas žirgais / jų treniravimas Žemės sklypo teritorijoje nebuvo vienkartinis veiksmas, o sistemingai vyko tęstinį laiką; taip pat kad ir po Savivaldybės „įspėjimo“, nurodyto Savivaldybės  administracijos 2020 m. vasario 20 d. rašte (pažymos 7.10, 18.5 punktai) Žemės sklype toliau buvo vykdomos arklių treniravimo treniruotės;
18.9. Aplinkos apsaugos departamento ir Pajūrio regioninio parko direkcijos atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, jog Žemė sklypo „dalyje, patenkančioje į „Natura 2000“ teritoriją, sukasti stulpai ir dalis teritorijos aptverta lentine tvora“ (pažymos 8.1.1 punktas), „pradėtas rengti, bet nebaigtas, jodinėjimo žirgais aptvaras“ (pažymos 9.3.1 punktas).
Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimesi, adresuotame Savivaldybei, buvo pateikta informacija, kad tvoros Žemės sklype įrengtos po to, kai Savivaldybė patenkino sporto klubo „Y“ prašymą leisti organizuoti vaikų konkūrinio jojimo varžybas (pažymos 4.1 punktas). Savivaldybė, teikdama paaiškinimus Seimo kontrolierei nurodė, jog šis sporto klubas ir / ar kitas subjektas nesikreipė į Savivaldybę dėl leidimo statyti Žemės sklype tvoras (pažymos 7.4 punktas). Remiantis šia informacija darytina išvada, kad Žemės sklype įrengtos medinės tvoros / aptvaras / sukasti stulpai, yra įrengti galimai savavališkai;
18.10. sporto klubui „Y“ buvo išduotas pritarimas vaikų konkūrinio jojimo varžyboms 2018 metais rengti 4 kartus, tačiau realiai Žemės sklype buvo vykdoma nuolatinė veikla – jodinėjimo žirgais treniruotės, ką patvirtino Seimo kontrolierės tyrimo metu surinkti duomenys (pažymos 9.3.1, 18.8 punktai).
Savivaldybė informavo Seimo kontrolierę, kad sporto klubas „Y“ / kitas subjektas dėl kitos veiklos vykdymo / veiksmų atlikimo, išskyrus dėl pirmiau minėtų varžybų organizavimo, į Savivaldybę nesikreipė; sutikimų / pritarimų kitos veiklos vykdymui / veiksmų atlikimui iš Savivaldybės nebuvo duota (pažymos 7.2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių manytina, kad sporto klubo „Y“ vadovui ūkininkui V. K., treniruojant / jodinėjant žirgais Žemės sklypo teritorijoje, šis subjektas savavališkai naudojosi Žemės sklypu. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsniu „Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ laikytinas administracinės teisės pažeidimu ir yra baudžiamas administracine tvarka (pažymos 12.8 punktas);
18.11. Žemės sklypo dalis, kurioje buvo vykdomos žirgų treniruotės, patenka į saugomas teritorijas, kurioms nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Remiantis Pajūrio regioninio parko direkcijos pateiktais duomenimis buvo nustatyta, kad norint vykdyti Žemės sklype pastovią intensyvią ūkinę veiklą (pvz., įrengti hipodromą, varžybų, treniruočių aikštelę) yra būtina atlikti planuojamos veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo įvertinimą, kurios metu būtų įvertinta, ar planuojama veikla darys reikšmingą neigiamą įtaką nurodytai teritorijai (pažymos 9.4 punktas). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad jokia intensyvi ūkinė veikla Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į „Natura 2000“ tinklo teritoriją, be minėto įvertinimo negalima;
18.12. kaip pirmiau rašyta šioje pažymoje, Žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, buvo perduotas Savivaldybei neatlygintinai naudotis savivaldybės funkcijai, įtvirtintai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 dalyje, atlikti (pažymos 12.3 punktas). Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas perduoti neatlygintinai naudoti valstybinę žemę konkrečiam tikslui – valstybės ir savivaldybių funkcijų atlikimui ir yra nustatytas mechanizmas leidžiantis nutraukti panaudos sutartį prieš terminą tais atvejais, kai panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, arba žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi yra draudžiama perduoti naudotis kitiems asmenims žemės sklypus, kurie buvo perduoti neatlygintinai naudotis (pažymos 12.5 punktas).
Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo jo, „nuosavybė įpareigoja […], valstybės turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei […] turi būti tvarkomas racionaliai, […] neturi būti švaistomas. […] negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei.“ Šiame kontekste Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia ir tai, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę (pažymos 13 punktas).
Remiantis šia informacija konstatuotina, kad Žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis pagrindinis tikslas yra teikti naudą visuomenei arba jos daliai, bet ne atskiriems asmenims / verslo subjektams privačios veiklos vykdymui. Taip pat konstatuotina, kad Savivaldybė turi pareigą rūpintis jai perduotu naudotis neatlygintinai Žemės sklypu, šio žemės sklypo būkle taip, kad jis tinkamai tarnautų visuomenės interesams, o ne būtų tenkinami atskirų asmenų interesai arba poreikiai. Savivaldybė, įgyvendindama Žemės sklypo naudotojo teises ir pareigas, turi būti aktyvi bei, įgyvendinti jai priskirtas funkcijas, tarp jų, įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 dalyje, efektyviai;
18.13. Savivaldybė, teikdama Seimo kontrolierei paaiškinimus, nurodė, kad po Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimosi pateikimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl Žemės sklype galimai savavališkai įrengtų tvorų, sunaikintos žolinės augalijos, galimų mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo bei Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, išskyrus pirmiau minėto įspėjimo sporto klubui „Y“ pateikimą (pažymos 7.4, 7.5, 7.7, 7.8 punktai). Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimasis (dalis dėl galimų Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų nesilaikymo) nebuvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui (pažymos 7.8 punktas). Šis Pareiškėjos kreipimasis (dalis dėl galimų pažeidimų žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų naudojimo ir tvarkymo srityse) nebuvo perduotas nagrinėti kitoms kompetentingoms institucijoms.
Savivaldybė informavo, jog Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius po Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimosi pateikimo neatliko Gyvūnų laikymo taisyklių kontrolės „negavus konkretaus pranešimo apie galimai padarytus nusižengimus dėl arklinių šeimos gyvūnų ekskrementų ar kitų teršalų nesurinkimo“ (pažymos 7.7 punktas). Šis Savivaldybės teiginys vertintinas kritiškai ir laikytinas tikrovės neatitinkančiu, kadangi Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimesi aiškiai ir konkrečiai yra išdėstyta informacija apie galimus Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus žirgų savininkams treniruojant žirgus teritorijoje, kurios nevaldo teisiniais pagrindais, ir jiems nesurenkant ekskrementų iš Žemės sklypo teritorijos (Gyvūnų laikymo taisyklių 5.4, 26 punktai; pažymos 4.1, 13.2 punktai).
Pažymėtina, kad Seimo kontrolierei nebuvo pateikta duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog Savivaldybė, kaip Žemės sklypo naudotoja, po Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimosi pateikimo būtų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti ir patikrinti, kaip yra naudojamas jos panaudos teise valdomas turtas ir kokia šio turto būklė. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus patikrinimas dėl sporto klubo „Y“ vadovo ūkininko V. K. veiksmų,  galimai nesilaikant Gyvūnų laikymo taisyklių, buvo atliktas tik po Seimo kontrolierės kreipimosi dėl informacijos pateikimo, nors informacija apie galimus pažeidimus Savivaldybė disponavo ir anksčiau. Akcentuotina, jog Savivaldybės 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodyto įspėjimo sporto klubui „Y“ dėl veiklos vykdymo veiksmingumas kelia abejonių, kadangi, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, žirgai Žemės sklypo teritorijoje buvo treniruojami ir po šio įspėjimo pateikimo, todėl įspėjimas laikytinas nepakankamu.
Pažymėtina, kad Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, kuris suponuoja pareigą viešojo administravimo subjektui, įgyvendinančiam jam priskirtas funkcijas, imtis aktyvių veiksmų; tačiau, kaip buvo nustatyta Seimo kontrolierės skundo tyrimo metu, Savivaldybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai ir nesiėmė visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad jai panaudos teise perduotas naudoti Žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir tenkintų visuomenės, o ne atskirų asmenų, vykdančių privatų verslą, poreikius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybė aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo, kaip valstybinės Žemės sklypo naudotojo, pareigas, nesirūpindama tinkamai jai perduotu naudotis neatlygintinai valstybiniu turtu. Toks Savivaldybės neveikimas laikytinas biurokratišku bei vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas. Taip pat konstatuotina, kad neatsakingas Savivaldybės požiūris į panaudos teise valdomą turtą ir aplaidus pareigų atlikimas sąlygojo papildomų valstybės žmogiškųjų ir materialinių išteklių (institucijoms atliekant patikrinimus ir ateityje imantis veiksmų dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, tarp jų – savavališkai pastatytų tvorų, pašalinimo) panaudojimą. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotinas atsakingo valdymo, teisinės valstybės, gero administravimo principų, konstitucinio imperatyvo „nuosavybė įpareigoja“ (pažymos 14, 15 punktai) pažeidimas.

19. Seimo kontrolierės skundo tyrimo metu nustatyta, kad sporto klubo „Y“ vadovas ūkininkas V. K. neturėdamas teisinio pagrindo galimai savavališkai naudojosi Žemės sklypu ir vykdė jame žirgų treniravimą, šiame Žemės sklype yra savavališkai įrengtos tvoros. Nurodyti veiksmai galimai turi administracinių nusižengimų, įtvirtintų Administracinių nusižengimų kodekso 110 ir 261 straipsniuose (pažymos 12.8 punktas), požymių. Vadovaujantis Gyvūnų laikymo taisyklių 71 straipsniu, gyvūnų savininkai turi atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui (pažymos 13.2 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypui yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę patekti į kito žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) teritoriją, tačiau Seimo kontrolierei nebuvo pateikta duomenų, ar įrengtos tvoros apriboja suinteresuotiems asmenims teisę naudotis nustatytu servitutu. Remiantis tuo kas išdėstyta yra tikslinga kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, atliekančią žemės naudojimo valstybinę kontrolę (pažymos 12.5 punktas) ir valdančią Žemės sklypą patikėjimo teise, dėl patikrinimo atlikimo ir galimų pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu, savavališku žemės užėmimu ir naudojimu, nustatymo.

20. Seimo kontrolierės skundo tyrimo metu buvo nustatyti aplinkosauginiai pažeidimai žemės sklype (kadastro Nr. <…>), besiribojančiame su Žemės sklypu ir Minijos upe („Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje bei Ichtiologiniame draustinyje sandėliuojami rieduliai, kurie trukdo praeiti Minijos upės pakrante“ (pažymos 8.4 punktas). Seimo kontrolierė neturi duomenų, ar šis pažeidimas buvo pašalintas, todėl tikslinga kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, vykdantį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (pažymos 12.6 punktas), prašant pateikti šią informaciją.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai sporto klubui „Y“ pateikus įspėjimą dėl veiklos vykdymo buvo nepakankami, Savivaldybės neveikimas, nerūpestingai ir aplaidžiai naudojantis jai  perduotu neatlygintinai naudotis turtu laikytinas biurokratizmu (pažymos 12.1 punktas). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotinas atsakingo valdymo, teisinės valstybės, gero administravimo principų, konstitucinio imperatyvo „nuosavybė įpareigoja“ (pažymos 14, 15 punktai) pažeidimas, o Pareiškėjos skundas (ši dalis) pripažintinas pagrįstu.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)
nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis

22. Įvertinus Pareiškėjos skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos 4–11 punktai), teisinį reglamentavimą (pažymos 12–13 punktai), taip pat teismų praktiką (pažymos 14–16 punktai), susijusius su Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. vasario 27 d.  kreipimusis, konstatuotina:
22.1. dėl Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimosi:
22.1.1. Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių A. Bogdanovą, nurodydama informaciją apie galimus žemės naudojimo tvarkos, aplinkos apsaugos reikalavimų, gyvulių laikymo reikalavimų pažeidimus Žemės sklype (kadastro Nr. <…>). Šiame kreipimesi taip pat suformuluoti trys klausimai Savivaldybei apie teisinį sporto klubo „Y“ naudojimosi minėtu žemės sklypu pagrindą ir veiklos jame vykdymą 2020 metais (pažymos 4.1 punktas).
Įvertinus šio kreipimosi turinį jis laikytinas prašymu, atitinkančiu Viešojo administravimo 2 straipsnio 14 punkte pateiktą apibrėžimą – prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (pažymos 7.2 punktas);
22.1.2. atsakymas į Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašymą buvo įformintas Savivaldybės 2020 m. vasario 20 d. raštu (pažymos 7.1, 7.10 punktai);
22.1.3. pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (pažymos 8.1 punktas). Savivaldybės institucijų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (pažymos 12.3 punktas);
22.1.4. dėl termino: Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašymas Savivaldybėje buvo užregistruotas 2020 m. sausio 13 d. (pažymos 7.1 punktas). Atsakymas į šį prašymą buvo pateiktas Savivaldybės 2020 m. vasario 20 d. raštu, t. y. praėjus daugiau nei 28 darbo dienoms nuo šio prašymo gavimo Savivaldybėje dienos. Šio prašymo nagrinėjimo terminas Savivaldybėje nebuvo pratęstas ir Pareiškėja apie tai nebuvo informuota. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotinas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 24 ir 25 punktų nuostatų pažeidimas (pažymos 13.1 punktas);
22.1.5. dėl 2020 m. sausio 10 d. prašymo dalies pateikti informaciją
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punkte įtvirtinta, kad „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį“ (pažymos 13.1 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtinti išsamumo ir tikslumo principai (pažymos 12.4 punktas) įpareigoja institucijas teikti pareiškėjams aiškią, išsamią ir visą jų prašymo turinį atitinkančią informaciją arba detaliai nurodyti atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomą informaciją priežastis.
Įvertinus Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. kreipimosi ir Savivaldybės 2020 m. vasario
20 d. rašto turinį spręstina, kad Pareiškėjai buvo tik formaliai atsakyta, jog „sporto klubas „Y“ buvo įspėtas dėl savo veiklos“ (pažymos 7.10 punktas), tačiau Pareiškėjai nebuvo pateiktas atsakymas  nei į vieną iš trijų šiame prašyme suformuluotų klausimų. Taip pat Pareiškėjai nebuvo pateiktas detalesnis paaiškinimas dėl minėtame rašte nurodyto sporto klubo „Y“ įspėjimo būdo ir teisinio bei faktinio pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybės 2020 m. vasario 20 d. raštas parengtas nesilaikant Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto išsamumo ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintų dokumentų išsamumo ir tikslumo principų (pažymos 12.2, 12.5, 13.1 punktai) reikalavimų;
22.1.6. dėl Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašyme išdėstytų klausimų, susijusių su galimais teisės aktų pažeidimais
Kaip nustatyta tyrimo metu ir jau nurodyta šioje pažymoje, Pareiškėja 2020 m. sausio 10 d. kreipimusi, be kita ko, Savivaldybei pateikė informaciją apie galimus pažeidimus šiose srityse: Gyvūnų laikymo taisyklių, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų, aplinkos apsaugos, žemės naudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame kreipimesi buvo išdėstyti klausimai, susiję su galimu Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių, kurių įgyvendinimo kontrolę, vadovaujantis šių taisyklių 67 punktu, atlieka Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (pažymos 13.3 punktas). Tačiau šis kreipimasis nurodytam Savivaldybės administracijos padaliniui nagrinėti nebuvo perduotas, nors turėjo būti paskirtas.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalis; pažymos 12.5 punktas), o klausimai susiję su mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginiais reikalavimais ir aplinkos apsauga yra sprendžiami Aplinkos apsaugos departamente (Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 6 straipsnis; pažymos 12.6 punktas).  Seimo kontrolierės skundo tyrimo metu buvo nustatyta, jog, Savivaldybė, kaip Žemės sklypo naudotoja, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama patikrinti Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašyme pateiktą informaciją dėl galimų pažeidimų ir valdomo turto būklės. Taip pat šis kreipimasis nebuvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją minėtoms institucijoms.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, „jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų […], jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui“ (pažymos 7.2 punktas).
Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti asmeniui. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pažymos 15 punktas).
Taigi Savivaldybė, gavusi Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašymą, turėjo atidžiai įvertinti jame išdėstytus klausimus ir nustačiusi, kad dalis šių klausimų (susijusių su aplinkos apsauga, mėšlo ir srutų aplinkosauginiais reikalavimais, žemės naudojimu) nepriskirtina Savivaldybės kompetencijai, turėjo imtis aktyvių veiksmų ir persiųsti šį prašymą dalyje nagrinėti pagal kompetenciją Nacionalinei žemės tarnybai ir Aplinkos apsaugos departamentui. Tačiau Savivaldybė nepersiuntė Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašymo nagrinėti pagal kompetenciją kitoms kompetentingoms institucijoms, t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų ir neįvykdė pareigos padėti Pareiškėjai.  Dėl nurodytos priežasties konstatuotinas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies ir gero administravimo principo pažeidimas;
22.2. dėl Pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. kreipimosi:
22.2.1. Pareiškėja 2020 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, nurodydama, kad jai nebuvo pateiktas atsakymas į jos 2020 m. sausio 10 d. prašymą (pažymos 4.2 punktas). Įvertinus šio kreipimosi turinį, jis laikytinas skundu, atitinkančiu Viešojo administravimo 2 straipsnio 15 punkte pateiktą apibrėžimą: skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (pažymos 12.2  punktas);
22.2.2. atsakymas į Pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. skundą buvo įformintas Savivaldybės administracijos 2020-03-23 raštu, kuriame buvo abstrakčiai atsakyta, jog Pareiškėjai į jos 2020 m. sausio 10  d. kreipimąsi atsakymas buvo pateiktas Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario
20 d. raštu (pažymos 7.1, 7.11 punktai);
22.2.3. nagrinėjamu atveju iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos (dokumentų) nenustatyta, kad Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. skundą, būtų įvertinusi faktinę situaciją ir jame nurodytas aplinkybes bei priėmusi sprendimą pradėti arba nepradėti administracinę procedūrą dėl šiame kreipimesi nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, gavusi Pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. skundą, Savivaldybės administracija pagal kompetenciją nesiėmė visų reikalingų priemonių jame nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti (nepriėmė sprendimo dėl administracinės procedūros (ne)pradėjimo) ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas (pažymos 12.2 punktas);
22.2.4. išnagrinėti Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašymą ir jos 2020 m. vasario 27 d. skundą ir pateikti jai atsakymą buvo pavesta tam pačiam pareigūnui – Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojui Mindaugui Gerdauskiui (pažymos 7.1 punktas), taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, kurioje įtvirtintas draudimas persiųsti nagrinėti skundą pareigūnui, kurio veiksmai yra skundžiami, nuostatas (pažymos 12.2 punktas).

23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, kai atsakymas į Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. prašymą buvo pateiktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą, Pareiškėjai nebuvo pateikta visa prašoma pateikti ir minėto prašymo turinį atitinkanti informacija, nebuvo nurodytos atsisakymo pateikti šią informaciją priežastys, 2020 m. sausio 10 d. kreipimasis nebuvo persiųstas kitoms institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją, Pareiškėjos 2020 m. vasario 20 d. skundas buvo perduotas nagrinėti tam pačiam pareigūnui, kurio veiksmai buvo skundžiami, Savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimas, kai nebuvo pradėta administracinė procedūra dėl šio Pareiškėjos skundo nagrinėjimo, tokiu būdu pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 8 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 24, 25 ir 35.2 punktų reikalavimus, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtintus dokumentų tikslumo, dokumentų išsamumo principus, Viešojo administravimo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą išsamumo principą, turi Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtų biurokratizmo požymių (pažymos 7.1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas teisės į gerą viešąjį administravimą (pažymos 14, 15 punktai) pažeidimo atvejis, o Pareiškėjos skundas (dalis dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis) pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

24    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
24.1.    X skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), neatlygintinai naudojantis Žemės sklypu, pripažinti pagrįsta;
24.2.    X skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jos 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. vasario 27 d. kreipimusis, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 6, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

25.1.  Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui:
25.1.1. imtis aktyvių veiksmų, įgyvendinant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, kaip Žemės sklypo naudotojos, teises ir teisėtus interesus, bei siekiant, kad galimi pažeidimai, susiję su šio žemės sklypo naudojimu, būtų pašalinti (nagrinėjimo metu atkreipti dėmesį į šios pažymos 18–19 punktuose pateiktas išvadas);
25.1.2. imtis priemonių užtikrinti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai perduotas neatlygintinai naudotis turtas būtų tvarkomas racionaliai, būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami visuomenės, o ne vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai;
25.1.3. imtis priemonių, kad ateityje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai gavus asmens kreipimąsi, būtų atidžiai įvertinti jame išdėstyti klausimai ir paskirtas kompetentingas vykdytojas, o nustačius, kad dalis klausimų nepriskirtina Savivaldybės kompetencijai, kreipimasis tais klausimais būtų persiųstas kitoms institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją;
25.1.4. imtis priemonių, kad ateityje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai gavus asmens kreipimąsi, kuriuo prašoma pateikti informaciją, asmeniui būtų pateikiama visa teiktina informacija, taip pat būtų laikomasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, atsakingo valdymo, gero administravimo, išsamumo principų arba nurodomos atsisakymo pateikti informaciją priežastys.

Apie šios rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę ir Pareiškėją informuoti iki 2020-10-10;

25.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Laimonui Čiakui:
25.2.1. atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, siekiant patikrinti, ar, sporto klubo „Y“ V. K. / kitam subjektui jodinėjant / treniruojant žirgus žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), <…>, teritorijoje, galimai įrengus tvoras / kuolus / medinius stulpus, šiame žemės sklype, nebuvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimą, nuostatos / nebuvo pažeistos 2016-03-04 panaudos sutarties Nr. 12SUN-17 nuostatos;
25.2.2. nustačius pažeidimų imtis veiksmų pagal kompetenciją.

Apie šios rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę ir Pareiškėją informuoti iki 2020-10-10;

25.2.3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorei Olgai Vėbrienei – informuoti, ar 2018-06-17 patikrinimo metu nustatyti aplinkosauginiai pažeidimai žemė sklypo (kadastro Nr. <…>) <…>., dalyje, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje bei Minijos ichtiologinio draustinio teritorijoje sandėliuojant riedulius (pažymos 8.4, 20 punktas) buvo pašalinti; jei taip – nurodyti, kada; jei ne – dėl kokių priežasčių; imtis veiksmų pagal kompetenciją siekiant nustatyto pažeidimo pašalinimo.

Apie šios rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę informuoti iki 2020-10-10;

Seimo kontrolierė                                                                                                           Milda Vainiutė