PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-587 |
---|---|
Data | 2020-08-12 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų galimai biurokratinių veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo 2020 m. kovo
10 d. kreipimąsi.
2. Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „prašau įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską atsakyti į 2020-03-10 jam išsiųstą raštą, o ne persiųsti vėl jį jam pavaldiems darbuotojams, kurie neturi tiek kompetencijų bei nevaldo tokios informacijos, kuri reikalinga atsakymui. Pagal savo kompetencijas Aleksoto seniūnijos darbuotojas teisingai atsakė į mano paklausimą, tačiau buvo klausiama ne to ir ne tas buvo nurodytas adresatas. Buvo klausiama V. Šiliausko ir iš jo atsakymo negauta“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „V. Šiliauskas, visiškai nesilaikantis galiojančių LR įstatymų, teisės aktų, Asmens duomenų apsaugos įstatymo, piktnaudžiauja savo valdžia ir tarnybine padėtimi, permetinėja savo laiškus kitiems bei kitas institucijas įpareigoja atlikinėti veiksmus.“
Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo:
3.1. „imtis griežtų priemonių, kad baigtųsi mano persekiojimas už kritiką valstybės tarnautojo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. Šiliausko“;
3.2. „įpareigoti jį [Savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską] atsakinėti į piliečių paklausimus kaip nurodyta Asmenų aptarnavimo įstatyme.“
4. Kartu su Pareiškėjo skundu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei pateiktuose dokumentuose nurodyta:
4.1. Pareiškėjo 2020-03-10 kreipimesi, adresuotame Savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui (toliau vadinama – 2020 m. kovo 10 d. kreipimasis arba 2020 m. kovo
10 d. prašymas):
„2020-02-11 Statybos inspekcija tikrino man priklausančius statinius, esančius adresu <…>. Kaip mane informavo tikrinusi specialistė šitą patikrinimą iniciavote jūs dėl nelegalių statybų, kuriai jūsų institucija ir išdavė visus reikalingus leidimus ir kuriuos visus juos turite.
Todėl prašau […] nurodyti:
Kokiu teisiniu pagrindu remiantis pasinaudodami mano žmonos [Y, vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi] pateiktais dokumentais iniciavote Statybos inspekcijos patikrinimą man priklausančių statinių, kurių statybai ir išdavėte statybos leidimus;
Kokiu teisiniu pagrindu iniciavote patikrinimą, kai minėti statiniai jau buvo patikrinti jūsų nurodymu Aleksoto seniūnijos darbuotojų;
Pateikite visus dokumentus (jų kopijas) susijusius su Jūsų inicijuotu pavedimu Statybos inspekcijai atlikti patikrinimą statinių, esančių adresu <…> (t. y. pavedimas, raštas Statybų inspekcijai, pridėti dokumentai, iš Statybos inspekcijos gautas atsakymas ir kt.)“;
4.2. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos (toliau vadinama – Aleksoto seniūnija) 2020-04-03 rašte Nr. 01-2-155 „Dėl <…>“, adresuotame Pareiškėjui:
„Atsakydami į Jūsų 2020-03-10 raštą, adresuotą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, informuojame, kad Aleksoto seniūnija nesikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl patikrinimų adresu <…>.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti skunde ir skundo papildymo dokumentuose nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl skundo (skundo papildymo dokumentų) teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolierės klausimus.
6. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
6.1. „Pareiškėjo […] 2020-03-10 kreipimasis gautas ir užregistruotas 2020-03-16 (registracijos numeris RL3-437). Tą pačią dieną Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ nukreipė minimą kreipimąsi Administracijos direktoriaus pavaduotojui Pauliui Kerui su rezoliucija „nagrinėti, spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakyti“. Savo ruožtu 2020-03-17 Administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Keras perdavė kreipimąsi nagrinėti Aleksoto seniūnijai su rezoliucija „vykdyti direktoriaus rezoliuciją.“
6.2. Į Seimo kontrolierės prašymą informuoti, „kuo vadovaujantis ir dėl kokių priežasčių Pareiškėjo 2020-03-10 kreipimasis buvo persiųstas nagrinėti Aleksoto seniūnijai, atsižvelgiant į tai, kad šis kreipimasis buvo adresuotas Savivaldybės administracijos direktoriui“, Savivaldybė atsakė:
„Aleksoto seniūnijai X kreipimasis buvo perduotas 2020-03-17 su rezoliucija „vykdyti direktoriaus rezoliuciją“. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių […] (toliau ir – Asmenų aptarnavimo taisyklės) 25 p., Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašo, patvirtinto 2013-10-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2755 (toliau – Aprašas), 131 p., kuriame nurodyta, kad sprendimą dėl daugkartinių, pasikartojančių užklausų, kuriose nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių klausimo pagrindą, nagrinėjimo priima Savivaldybės padalinio vadovas.
Taip pat paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostata, savivaldybių administracijos tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų Įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimą pagal paskirtį bei statinių saugos reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-368 patvirtintais Aleksoto seniūnijos nuostatais, Aleksoto seniūnija vykdo priežiūrą statinių naudojimo srityje t. y. kontroliuoja, kaip statinių naudotojai vykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros, statinių saugos reikalavimus ir ar statinius naudoja pagal paskirtį. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius ir jo pavaduotojas neviršydami savo kompetencijos ir nepažeisdami galiojančių teisės aktų nuostatų bei procedūrų pavedė atsakymą rengti Aleksoto seniūnijai, kurios teritorijoje yra Pareiškėjo nuosavybė, dėl kurios ir kilo nesutarimai su viešojo administravimo subjektais. Todėl visiškai pagrįstai tikėtasi, kad būtent Seniūnija kompetentingiausiai atsakys X.“
6.3. „rengiant atsakymą buvo vadovaujamasi ir Aprašo bei 2007 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3252 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Kauno miesto savivaldybėje“ nustatytomis gairėmis gautiems asmenų prašymams, skundams ir kitiems dokumentams nagrinėti ir atsakymams į juos rengti.
Kauno miesto savivaldybės administracija laiko, kad X kreipimasis, nors ir pateiktas adresatu nurodant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską, tačiau visiškai pagrįstai galėjo būti ir buvo nukreiptas nagrinėti Aleksoto seniūnijai.“
6.4. „Pakartotinai pažymime, kad Aprašo 32 punktas numato, kad Savivaldybės vadovybės ir Savivaldybės administracijos vadovybės pasirašomi raštai, kurie siunčiami Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, departamentams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui ir kitoms aukštesniosioms įstaigoms. Aprašo 108 punktas [pastaba: klaidingai nurodytas Aprašo punktas, turi būti: „118 punktas“] numato, kad, jei rezoliucijoje nurodyta „parengti atsakymą“, dokumentas rengiamas rezoliuciją rašiusio vadovo vardu, jei nurodyta „atsakyti“ – Savivaldybės padalinio vadovo vardu. Kadangi 2020-03-16 Administracijos direktorius V. Šiliauskas nukreipė minimą kreipimąsi Administracijos direktoriaus pavaduotojui P. Kerui su rezoliucija „nagrinėti, spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakyti“, 2020-03-17 P. Keras perdavė kreipimąsi nagrinėti Aleksoto seniūnijai su rezoliucija „vykdyti direktoriaus rezoliuciją“, tokius pavedimus vykdydama Aleksoto seniūnija veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, jų neviršijo ir turėjo teisę atsakyti į X kreipimąsi.“
6.5. Į Seimo kontrolierės klausimą – „informuoti, ar Savivaldybė / Savivaldybės administracija / Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir / arba kitą instituciją dėl pareiškėjui priklausančių statinių, adresu <…>, patikrinimo / savavališkos statybos; jei taip – dėl kokių priežasčių, kada buvo kreiptasi, koks šio patikrinimo rezultatas“, Savivaldybė atsakė:
„X ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl Aleksoto seniūnijos darbuotojų veiksmų ar asmens duomenų tikrinimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju problema, dėl kurios X kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją 2020-03-10 susidarė po to, kai 2020-01-06 […] [X., pastaba: Pareiškėjo sutuoktinė] kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją „Dėl maisto tvarkymo subjekto situacijos plano patvirtinimo“. Minimas […] [Y, Pareiškėjo sutuoktinės] kreipimasis buvo nukreiptas nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Nagrinėjant […] [Y, Pareiškėjo sutuoktinės] kreipimąsi Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistai pastebėjo, kad įregistruotas žemės sklypo <…>, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o iš prie kreipimosi pateiktų dokumentų buvo neaišku, ar nėra pažeidžiamas žemės sklypo naudojimo būdas, kadangi autoremonto dirbtuvės buvo įrengtos pastate, žemės sklype <…>, detaliuoju planu patvirtintoje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje. Nustatę galimo pažeidimo faktą Miesto planavimo ir architektūros specialistai
2020-01-14 raštu Nr. 70-2-152 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos […]“ (toliau vadinama – Inspekcija arba VTPSI).
„Atkreiptinas Jūsų dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio nuostatą, kuri analogiškai yra taikytina šioje situacijoje, Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Paminėtina, kad ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu
Nr. D1-878 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13.5 papunktyje yra įtvirtinta ta pati nuostata. Todėl Miesto planavimo ir architektūros skyrius visiškai pagrįstai 2020-01-14 raštu Nr. 70-2-152 kreipėsi į Inspekciją.
Reaguodama į šį raštą Inspekcija 2020-02-11 atliko X nurodomą patikrinimą ir du kartus (vasario ir kovo mėnesiais) informavo apie pratęsiamą nagrinėjimo terminą ir galiausiai 2020-05-28 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad nėra teisinio pagrindo naikinti garažo ir užkandinės teisinę registraciją.
Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos tarnautojų veiksmuose neįžvelgtinas piktnaudžiavimas tarnyba ir biurokratizmas.“
6.6. Savivaldybė pateikė Seimo kontrolierei Pareiškėjo kreipimųsis (2019-10-30
Nr. R13-1420, 2019-10-14 Nr. R13-1483, 2019-10-16 Nr. 1510, 2019-01-20 Nr. R13-140) (kopijas), adresuotus Savivaldybės administracijai, kuriais Pareiškėjas Savivaldybės administracijos prašė:
6.6.1. 2019-10-14 kreipimusi Nr. R13-1483 – pateikti informaciją apie Savivaldybės administracijoje gautus kreipimusis / pateiktus dokumentus „dėl adreso <…>“,
6.6.2. 2019-10-16 kreipimusi Nr. 1510 – pateikti paaiškinimą, dėl kokios priežasties nekilnojamojo turto registre buvo tikrinti jam priklausančio turto (statinių, esančių <…>) duomenys;
6.6.3. 2019-10-30 kreipimusi Nr. R13-1420 – pateikti informaciją apie Aleksoto seniūnijos darbuotojų atlikto statinių, esančių Suvalkiečių g. 14, Kaune, priklausančių Pareiškėjui ir jo žmonai Y, patikrinimo inicijavimo priežastį;
6.6.4. 2019-01-20 kreipimusi Nr. R13-140 – pateikti dokumentus ir informaciją, susijusius su Kauno miesto teritorijoje 2016–2019 metais atliktais patikrinimais dėl statinių naudojimo pagal paskirtį.
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
7. Lietuvos Respublikos įstatymai
7.1. Seimo kontrolierių įstatymo :
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]
3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
Seimo kontrolierių veiklos tikslai
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“
7.2. Viešojo administravimo įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
[…]
14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
[…]
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…]
6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;
7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;
[…]
13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;
[…]
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas
1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė […].“
7.3. Vietos savivaldos įstatymo:
„4 straipsnis. Vietos savivaldos principai
Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
[…]
6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […].“
[…]
12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;
[…]
14) subsidiarumo. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi; […].“
7.4. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas
„6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai
1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais:
1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;
2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; […].“
„15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus
1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu:
1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti;
2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis;
3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis;
4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus;
5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms;
6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo;
7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. Jeigu atsisakoma pateikti dokumentus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pranešime nurodomas asmuo, kuriam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, jeigu tas asmuo žinomas, arba nurodomas teisių turėtojas, iš kurio institucija yra gavusi pareiškėjo prašomus dokumentus. Bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams pareiga nurodyti tokį asmenį nėra privaloma.“
8. Kiti teisės aktai
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės arba Asmenų aptarnavimo taisyklės) numatyta:
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
[…] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
8.2. Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų apraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-2755 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 įsakymo Nr. A-2570 redakcija) (Aprašas), numatyta:
„3. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
[…]
3.25. Rezoliucija – vadovo sprendimas ar nurodymas užduoties vykdytojui, įvestas į kompiuterizuotą Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ (toliau – ,,Kontora“) ir, jei reikia, užrašytas ant dokumento. Rezoliucijoje rašomas su dokumentu susijusios užduoties vykdytojo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba Savivaldybės padalinio pavadinimas, užduoties turinys, įvykdymo terminas (jei reikia), rezoliuciją rašiusio asmens parašas ir data (jei rezoliucija užrašyta ant dokumento).
3.26. Savivaldybės administracijos vadovybė – Savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (-ai).
[…]
3.28. Savivaldybės padaliniai – Savivaldybės administracijos padaliniai (skyriai, filialai – seniūnijos), vyriausieji specialistai, tiesiogiai pavaldūs Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės tarybos sekretoriatas. […];
[…]
28. Rengiant asmeniui atsakymą į jo prašymą ar skundą, turi būti nurodyti pagrįsti sprendimo dėl prašymo ar skundo priėmimo motyvai, taip pat turi būti nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas, ir aiškiai suformuluota apskundimo tvarka. Atsakymas turi būti parengtas tokia forma, kokia pateiktas prašymas ar skundas, arba tokia forma, kuri buvo nurodyta prašyme ar skunde.
[…]
32. Savivaldybės vadovybės ir Savivaldybės administracijos vadovybės pasirašomi raštai, kurie siunčiami Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, departamentams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui ir kitoms aukštesniosioms įstaigoms, turi būti vizuoti darbuotojo, atsakingo už raštų tekstų atitiktį bendrinės lietuvių kalbos normoms.
[…]
84. […], Savivaldybės administracijos vadovybei, […] adresuoti ir užregistruoti dokumentai pateikiami:
84.1. Savivaldybės vadovybei – dokumentai, kuriuose keliami svarbūs politiniai, visuomeniniai klausimai, kitais atvejais – Savivaldybės administracijos vadovybei pagal kuruojamas sritis;
84.2. Savivaldybės padalinių vadovams – pagal Savivaldybės padalinio kompetenciją, jei dokumentuose keliami einamieji klausimai. […];
[…]
99. […] Savivaldybės administracijos vadovybės, Savivaldybės administracijos padalinio vadovo rezoliucijoje turi būti trumpai nurodyta, kas ir prireikus kokiu būdu turi spręsti dokumente keliamus klausimus, taip pat gali būti nurodytas užduočių įvykdymo terminas.
[…]
108. Dokumentas, adresuotas Savivaldybės vadovybei, Savivaldybės administracijos vadovybei ar Savivaldybės padalinio vadovui, turi būti pradėtas nagrinėti (užrašyta rezoliucija) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumento gavimo.
109. Klientų aptarnavimo skyrius ,,Kontoroje“ formuoja pavedimus – pildo pavedimų korteles pagal gautų dokumentų, adresuotų Savivaldybės vadovybei, Savivaldybės administracijos vadovybei, rezoliucijas ir tuo atveju, kai šie dokumentai persiunčiami Savivaldybės padaliniams nagrinėti tiesiogiai, ir kai siunčiamieji vidaus dokumentai yra pasirašyti minėtų asmenų, taip pat kontroliuoja šių pavedimų vykdymo terminų laikymąsi ir tvarko pavedimų vykdymo apskaitą.
[…]
118. Jei rezoliucijoje nurodyta „parengti atsakymą“, dokumentas rengiamas rezoliuciją rašiusio vadovo vardu, jei nurodyta „atsakyti“ – Savivaldybės padalinio vadovo vardu.
[…]
121. Jeigu Savivaldybės padalinio kompetencijai nepriklauso vykdyti pavedimo, vykdytojas privalo per 2 darbo dienas apie tai informuoti rezoliuciją parašiusį vadovą arba pavedimą suformavusį darbuotoją, kad būtų nurodytas kitas vykdytojas.
122. Už Savivaldybės padaliniams pavestų užduočių įvykdymą nustatytu laiku atsako Savivaldybės padalinių vadovai. Laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi dokumente pateikti klausimai arba paaiškinti klausimo sprendimo būdai. Už pateiktos informacijos apie pavedimo įvykdymą teisingumą atsakingas užduoties vykdytojas.
[…]
131. Sprendimą dėl daugkartinių, pasikartojančių užklausų, kuriose nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių klausimo pagrindą, nagrinėjimo priima Savivaldybės padalinio vadovas. Nusprendus, kad piktnaudžiaujama teise gauti informaciją, elektroninės užklausos nebenagrinėjamos ir apie tai yra informuojamas užklausas pateikęs asmuo […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 konstatavo:
„[…] pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).“
Tyrimo išvados
11. Įvertinus Pareiškėjo skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos 4–6 punktai), teisinį reglamentavimą (pažymos 7–8 punktai), taip pat teismų praktiką (pažymos 9–10 punktai), susijusius su Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. kreipimąsi, konstatuotina:
11.1. Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską, prašydamas pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su VTPSI pareigūnų atliktu Pareiškėjui ir jo žmonai Y priklausančių statinių, esančių <…>, patikrinimu, kurį, kaip teigė Pareiškėjas, inicijavo Savivaldybės administracija. Pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. kreipimusi prašė Savivaldybės administracijos direktoriaus informuoti jį apie faktinį ir teisinį šio patikrinimo inicijavimo pagrindą. Įvertinus šio kreipimosi turinį jis laikytinas prašymu, atitinkančiu Viešojo administravimo 2 straipsnio 14 punkte pateiktą apibrėžimą – prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (pažymos 7.2 punktas);
11.2. atsakymas į Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą buvo įformintas Savivaldybės padalinio – Aleksoto seniūnijos – 2020 m. balandžio 3 d. raštu, kuriuo Pareiškėjui buvo pateikta informacija, jog „Aleksoto seniūnija nesikreipė į […] [VTPSI] dėl patikrinimų adresu
<…>“ (pažymos 4.2 punktas);
11.3. pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (pažymos 8.1 punktas). Savivaldybės institucijų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (pažymos 7.3 punktas);
11.4. Savivaldybės administracija, teikdama Seimo kontrolierei paaiškinimus dėl Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymo perdavimo nagrinėti Aleksoto seniūnijai pagrįstumo, nurodė: „kadangi […] Administracijos direktorius V. Šiliauskas nukreipė […] kreipimąsi Administracijos direktoriaus pavaduotojui P. Kerui su rezoliucija „nagrinėti, spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakyti“, P. Keras perdavė kreipimąsi nagrinėti Aleksoto seniūnijai su rezoliucija „vykdyti direktoriaus rezoliuciją“, […] tokius pavedimus vykdydama Aleksoto seniūnija veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, jų neviršijo ir turėjo teisę atsakyti į X kreipimąsi“ (pažymos 6.1, 6.4 punktai).
Aprašo 32 punkte yra išvardinti subjektai, kuriems yra siunčiami Savivaldybės administracijos vadovybės – Savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo (-ų) – pasirašyti raštai. Pažymėtina, kad Savivaldybės administracijos vadovybė pasirašo raštus, siunčiamus aukštesniosioms įstaigoms.
Aprašo 84 punkte yra detalizuota, kokio pobūdžio dokumentai yra teikiami Savivaldybės vadovybei / Savivaldybės administracijos vadovybei / Savivaldybės padaliniams. Pagal Aprašo 84.3 punktą dokumentai, nors ir adresuoti Savivaldybės administracijos vadovybei, yra teikiami Savivaldybės padalinių vadovams pagal Savivaldybės padalinio kompetenciją (pažymos 8.2 punktas).
Vadovaujantis Aprašo 99 punkto „Savivaldybės administracijos vadovybės rezoliucijoje turi būti trumpai nurodyta, kas ir prireikus kokiu būdu turi spręsti dokumente keliamus klausimus, […]“ (pažymos 8.2 punktas), o Aprašo 118 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, „jei rezoliucijoje nurodyta „parengti atsakymą“, dokumentas rengiamas rezoliuciją rašiusio vadovo vardu, jei nurodyta „atsakyti“ – Savivaldybės padalinio vadovo vardu“ (pažymos 8.2 punktas).
Išanalizavus šio teisės akto nuostatas, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos direktorius neprivalo pasirašyti visų Savivaldybės administracijos direktoriui / Savivaldybės administracijai adresuotų kreipimųsi bei kad priimdamas sprendimą dėl užduoties vykdytojo paskyrimo jis turi teisę pavesti įvykdyti užduotį – parengti atsakymą kitam Savivaldybės padaliniui pagal kompetenciją;
11.5. kaip jau pirmiau minėta, Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas, be kita ko, nurodyti priežastis, dėl kurių Savivaldybės administracija kreipėsi į VTPSI dėl jam priklausančių statinių, esančių <…>, patikrinimo (pažymos 4.1 punktas). Iš Aleksoto seniūnijos 2020 m. balandžio 3 d. rašto turinio paaiškėjo, kad šis Savivaldybės padalinys nėra susijęs su nurodyto patikrinimo inicijavimu (pažymos 4.2, 11.2 punktai).
Savivaldybės administracija, teikdama Seimo kontrolierei paaiškinimus, informavo, jog Savivaldybės administracijos Miesto ir architektūros skyriaus pareigūnai, nagrinėdami Pareiškėjo sutuoktinės 2020-01-06 prašymą, nustatė galimo pažeidimo faktą ir Savivaldybės administracijos 2020-01-14 raštu kreipėsi į VTPSI, prašydami patikrinti, ar statyba Pareiškėjui ir jo sutuoktinei Y. priklausančiame žemės sklype, <…>, vykdoma nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumento, išduoto statybą leidžiančio dokumento, galiojančių teisės aktų ir statybos reglamentų (pažymos 6.5 punktas). Taigi informacija ir dokumentais, susijusiais su VTPSI 2020 m. vasario 11 d. atlikto patikrinimo inicijavimu, Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymo Savivaldybei pateikimo metu disponavo ne Aleksoto seniūnija, o kitas Savivaldybės padalinys – Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjui nebuvo pateikta pirmiau nurodyta informacija, ši informacija buvo pateikta tik Savivaldybei teikiant paaiškinimus Seimo kontrolierei.
Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas subsidiarumo principas, pagal kurį „Savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi“ (pažymos 7.3 punktas).
Akcentuotina, kad Savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pažymos 10 punktas).
Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą, turėjo atidžiai įvertinti jame išdėstytus klausimus ir imtis visų reikalingų priemonių, siekiant išsiaiškinti, kuris Savivaldybės padalinys yra kompetentingas atsakyti Pareiškėjui. Tačiau Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Keras savo rezoliucija Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą perdavė vykdyti ne Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, kuris disponavo Pareiškėjo prašymo turinį atitinkančia informacija, o Aleksoto seniūnijai, nors ši seniūnija ir nedisponavo Pareiškėjo prašomais pateikti duomenimis, t. y. šis pareigūnas nesiėmė visų reikalingų priemonių siekiant išsiaiškinti, kuris Savivaldybės padalinys yra kompetentingas atsakyti Pareiškėjui.
Remiantis tuo kas išdėstyta, kritiškai vertintini Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo P. Kero veiksmai, kuriais Pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymas buvo perduotas nagrinėti Aleksoto seniūnijai. Tokie šio pareigūno veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais;
11.6. Aprašo 121 punkte įtvirtinta, kad, „jeigu Savivaldybės padalinio kompetencijai nepriklauso vykdyti pavedimo, vykdytojas privalo per 2 darbo dienas apie tai informuoti rezoliuciją parašiusį vadovą arba pavedimą suformavusį darbuotoją, kad būtų nurodytas kitas vykdytojas“ (pažymos 8.2 punktas). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei remiantis gero administravimo principu, konstatuotina, kad Aleksoto seniūnija, gavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimą išnagrinėti Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą ir pateikti jam atsakymą, turėjo atidžiai įvertinti jame keliamus klausimus ir, nustačiusi, kad šie nesusiję su Aleksoto seniūnijos kompetencija, privalėjo veikti aktyviai ir informuoti vadovybę dėl kito vykdytojo paskyrimo. Tačiau Aleksoto seniūnija nesiėmė aktyvių veiksmų dėl kito kompetentingo vykdytojo paskyrimo, bet parengė Pareiškėjui formalų atsakymą (pažymos 4.2, 11.2 punktai). Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Aprašo 121 punkto nuostatos, bei konstatuotina, kad toks Aleksoto seniūnijos pareigūnų neveikimas, kai nebuvo imtasi aktyvių veiksmų dėl kompetentingo vykdytojo nustatymo ir paskyrimo, visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais;
11.7. pažymėtina, kad Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės įpareigoja priimti prašymus ir pateikti atsakymus atsižvelgiant į šių prašymų turinį (pažymos 8.1 punktas). Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui paskyrus nagrinėti Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą ne Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, o Aleksoto seniūnijai, Pareiškėjui buvo pateiktas formalus atsakymas, tačiau nebuvo išspręsti šiame prašyme keliami klausimai ir nebuvo pateikta šio prašymo turinį atitinkanti informacija, t. y. Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymas nelaikytinas išnagrinėtu.
Remiantis tuo kas išdėstyta konstatuotina, kad tokie šio pareigūno veiksmai, kai Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymo nagrinėjimas buvo paskirtas nekompetentingam Savivaldybės padaliniui, ir Aleksoto seniūnijos pareigūnų neveikimas, kai nebuvo imtasi aktyvių veiksmų, kad būtų paskirtas kitas vykdytojas, kompetentingas parengti atsakymą į Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymą, lėmė Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punkte (pažymos 8.1 punktas), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtintų dokumentų tikslumo, dokumentų išsamumo principų (pažymos 7.4 punktas) ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto išsamumo principo (pažymos 7.2 punktas) pažeidimą;
11.8. Savivaldybė, atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą nurodyti faktinį ir teisinį pagrindą, dėl kurių atsakymą į Pareiškėjo Prašymą buvo pavesta rengti Aleksoto seniūnijai, nurodė Aprašo 131 punktą, kuriame įtvirtinta, jog „sprendimą dėl daugkartinių, pasikartojančių užklausų, kuriose nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių klausimo pagrindą, nagrinėjimo priima Savivaldybės padalinio vadovas“ (pažymos 8.2 punktas). Savivaldybės administracija taip pat paaiškino, kad Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl Aleksoto seniūnijos darbuotojų veiksmų ir (arba) asmens duomenų tikrinimo (pažymos 6.5 punktas), ir kaip šį teiginį patvirtinantį faktą pateikė Seimo kontrolierei ankstesnių Pareiškėjo kreipimųsi, adresuotų Savivaldybės administracijai (2019-10-30 Nr. R13-1420, 2019-10-14 Nr. R13-1483, 2019-10-16 Nr. 1510, 2019-01-20 Nr. R13-140), kopijas (pažymos 6.6 punktas).
Įvertinus šių pirmiau nurodytų Pareiškėjo kreipimųsi turinį lyginamuoju būdu paaiškėjo, kad juose Pareiškėjas Savivaldybės administracijos prašė: pateikti informaciją apie Aleksoto seniūnijos darbuotojų atlikto statinių, esančių <…>, priklausančių Pareiškėjui ir jo žmonai Y, patikrinimo inicijavimo priežastį (2019-10-30 kreipimasis Nr. R13-1420), pateikti informaciją apie Savivaldybės administracijoje gautus kreipimusis / pateiktus dokumentus „dėl adreso adresu <…>“ (2019-10-14 kreipimasis Nr. R13-1483), pateikti paaiškinimą, dėl kokios priežasties nekilnojamojo turto registre buvo tikrinti jam priklausančio turto duomenys (2019-10-16 kreipimasis Nr. 1510); pateikti dokumentus ir informaciją, susijusius su Kauno miesto teritorijoje 2016–2019 metais atliktais patikrinimais dėl statinių naudojimo pagal paskirtį (2019-01-20 kreipimasis Nr. R13-140) (pažymos 6.6 punktas). 2020 m. kovo 10 d. prašymu Pareiškėjas prašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su 2020 m. vasario 11 d. VTPSI pareigūnų atliktu jam priklausančių statinių, esančių <…>, patikrinimu (pažymos 4.1 punktas).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, kad visų prieš tai paminėtų Pareiškėjo kreipimųsi, rašytų Savivaldybės administracijai, klausimai yra skirtingi bei kad Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašyme buvo pateikti nauji faktiniai duomenys ir aplinkybės, sudarantys naujo klausimo, nesusijusio su Aleksoto seniūnijos pareigūnų veiksmais, pagrindą. Todėl Savivaldybės teiginys, kad Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymas yra kartotinis ir dėl to pagrįstai tikėtasi, jog būtent Aleksoto seniūnija kompetentingiausiai atsakys Pareiškėjui (pažymos 6.2 punktas), vertintinas kritiškai ir laikytinas nepagrįstu. Taip pat konstatuotina, kad ir šiuo pagrindu (Aprašo 118 punktas) Pareiškėjo prašymas negalėjo būti perduotas vykdyti Aleksoto seniūnijai;
11.9. Seimo kontrolierė atkreipia Savivaldybės administracijos dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad pareiškėjas dažnai kreipiasi į Savivaldybę, neeliminuoja institucijos pareigos gavus pareiškėjo kreipimąsi įsigilinti į prašymo esmę, veikti rūpestingai ir atidžiai; taip pat į tai, jog pareiškėjų teisė kreiptis į institucijas teisės aktuose nėra apibrėžta kiekybiniu kriterijumi. Tačiau Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas mechanizmas, suteikiantis teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjų kreipimusis tuo atveju, jeigu yra kreipiamasi dėl to paties dalyko, nepateikiant naujų aplinkybių (pažymos 7, 8 punktai).
12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, kai Pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymas nebuvo paskirtas nagrinėti kompetentingam Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui – Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, o buvo perduotas vykdyti Aleksoto seniūnijai, Aleksoto seniūnijos neveikimas, kai nebuvo imtasi aktyvių veiksmų dėl kompetentingo vykdytojo paskyrimo, dėl ko Pareiškėjui nebuvo pateikta jo prašymo turinį atitinkanti informacija ir dokumentai, nors Savivaldybės administracija ja disponavo, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punktą, Aprašo 121 punktą, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtintus dokumentų tikslumo, dokumentų išsamumo principus, Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymuose įtvirtintą subsidiarumo principą, turi Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtų biurokratizmo požymių (pažymos 7.1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas teisės į gerą viešąjį administravimą (pažymos 9, 10 punktai) pažeidimo atvejis, o Pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų galimai biurokratinių veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo 2020 m. kovo 10 d. kreipimąsi, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui rekomenduoja:
14.1. užtikrinti, kad būtų laikomasi Aprašo 112 punkto nuostatų reikalavimo, t. y. Kauno miesto savivaldybės padaliniai, gavę pavedimą / užduotį, atidžiai įvertintų, ar šio pavedimo / užduoties įvykdymas priklauso struktūrinio padalinio kompetencijai, o nustatę, kad Kauno miesto savivaldybės padalinio kompetencijai nepriklauso vykdyti pavedimo / užduoties, apie tai informuotų pavedimą suformavusį vadovą (pažymos 11 punktas);
14.2. imtis priemonių, kad ateityje Kauno miesto savivaldybės administracijai gavus asmens kreipimąsi, kuriuo prašoma pateikti informaciją, asmeniui būtų pateikiama visa teiktina informacija, taip pat būtų laikomasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, atsakingo valdymo, gero administravimo, išsamumo principų arba nurodomos atsisakymo pateikti informaciją priežastys.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė