PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO JONAVOS RAJONO POLICIJOS KOMISARIATĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/1-1016 |
---|---|
Data | 2020-10-27 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO JONAVOS RAJONO POLICIJOS KOMISARIATĄ |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-08-03 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą, kuriame skundžiamasi dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau vadinama – Jonavos PK) pareigūnų veiksmų, susijusių su informacijos teikimu ir prašymo nagrinėjimu.
2. Pareiškėjas skunde (toliau vadinama – Skundas), be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. 2020-05-30 kreipėsi į Jonavos PK dėl informacijos apie UAB „<…>“ suteikimo, norėjo gauti elgesio parduotuvėse taisykles, tačiau pageidaujamos informacijos negavo;
2.2. Jonavos PK atsakė, kad dėl norimos informacijos Pareiškėjas turi kreiptis į UAB „<…>“ administraciją;
2.3. Jonavos PK jo prašomos informacijos nesuteikia nepagrįstai, nes prašomą informaciją turi, apie tai rašoma pareigūnės J. P. nutarime.
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo Skundą.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2020-08-07 raštu Nr. 4D-2020/1-1016/3D-2131 kreipėsi į Jonavos PK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierius 2020-08-31 gavo Jonavos PK 2020-08-27 raštą Nr. 20-S-17661, kuriame nurodoma:
4.1. „Atsakydami į Jūsų 2020-08-07 raštą, informuojame, kad nuo 2020-04-22 iki
2020-08-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate užregistruota 17 X (toliau – Pareiškėjo) skundų, prašymų ir pastebėjimų, susijusių su UAB „<…>“.“
4.2. „Dėl 2020-04-22 skundo Nr. 20-G-21853 ir 2020-04-28 paaiškinimo Nr. 20-G-22967 „Dėl neteisėto reikalavimo dezinfekuoti rankas ir neįleidimo apsipirkti, neteisėto draudimo rinkti informaciją viešoje vietoje“ buvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos Nr. 20113871949 ir 20113871998 pagal požymius nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 518 str. (Savavaldžiavimas). Administracinėse bylose priimti nutarimai nutraukti administracines bylas, nenustačius administracinio nusižengimo požymių (LR ANK 591 str. l d. l p.). Nutarimai ir atsakymai Pareiškėjui buvo išsiųsti elektroniniu paštu, kaip ir pageidavo Pareiškėjas.
Pagal 2020-04-22 skundą Nr. 20-G-21853 (pagal šį registracijos numerį buvo užregistruoti 4 skundai. 3 iš jų apie UAB „<…>“) ir papildomą informaciją „Dėl <…> neužtikrinimo LR Vyriausybės 2020 kovo 14 d. Nr. 207 nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, buvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos Nr. 20113863128, 20113863318. 20113864639 ir 20113864472 pagal požymius nusižengimo, numatyto LR ANK 45 str. (Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas). Pareiškėjas apie tai informuotas raštu. Procesiniai sprendimai bylose dar nepriimti, kadangi nustatinėjami asmenys, užfiksuoti Pareiškėjo pateiktose prie skundų nuotraukose, renkami įrodymai, atliekami kiti tyrimo veiksmai.
Pagal 2020-05-19 skundą Nr. 20-AP-2971 „Dėl <…> ir <…> neteisėtų veiksmų (savavaldžiavimo) ir 2020-05-26 prašymą Nr. 20-G-27347 „Prijungti įrodymus“ pradėta administracinė teisena 20115498303 pagal LR ANK 518 str. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju, jam išsiųstas pranešimas el. paštu. Procesinis sprendimas dar nepriimtas.
Pagal 2020-08-04 skundą ir prašymą Nr. 20-G-39859 „Dėl neteisėto draudimo apsipirkti <…>, Jonava“, 2020-08-06 prašymą prijungti naujus įrodymus Nr. 20-G-40424,
2020-08-10 skundą Nr. 20-AP-5189 „Dėl neteisėto draudimo apsipirkti <…>, Jonava, ir draudimo rinkti informaciją viešoje vietoje“, 2020-08-14 prašymą suteikti informaciją raštu
Nr. 20-G-41564, 2020-08-14 prašymą prijungti įrodymus Nr. 20-AP-5319, medžiagas sujungus, kadangi visuose skunduose Pareiškėjas mini tas pačias aplinkybes, pradėta administracinė teisena 20121714081 pagal LR ANK 526 (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), ir dvi teisenos 20120916356, 20120978380 pagal LR ANK 518 str. (Savavaldžiavimas). Procesiniai sprendimai šiose bylose
dar nepriimti. Apie pradėtas administracines teisenas Pareiškėjas informuotas išsiunčiant atsakymus el. paštu.“
4.3. „2020-06-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate užregistruoti du Pareiškėjo prašymai: Nr. 20-AP-3269 ir 20-AP-3272. Pareiškėjui išsiųsti atsakymai el. paštu.“
5. Seimo kontrolieriui pateiktas Pareiškėjo 2020-05-30 prašymo kopija, sprendžiant pagal jos turinį, jis kreipėsi į Jonavos PK prašydamas suteikti informaciją apie UAB „<…>“ parduotuvės lankytojų elgesio taisykles, nes jos buvo minimos Jonavos PK pareigūnės nutarime. Pareiškėjas prašė informuoti, kur minėtos taisyklės yra registruotos ir kur jas galima rasti.
Jonavos PK 2020-06-19 raštu Nr. 20-S-12922 Pareiškėjui paaiškino, kad jo prašoma informacija disponuoja UAB „<…>“, todėl jam reikėtų kreiptis į UAB „<…>“ administraciją.
Tyrimui reikšmingi teisės aktai
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
25 straipsnis – „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“;
28 straipsnis – „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“
7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
8. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama – TGIĮ):
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką“;
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;
4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;
6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; […]“;
15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“
9. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) nutartys:
10.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
10.2. 2008-11-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008 LVAT yra nurodęs:
„[…] nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą [TGIĮ] pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs.“
Tyrimo išvados
11. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui pranešė, kad kreipėsi į Jonavos PK su prašymu suteikti informaciją, tačiau prašoma informacija nebuvo suteikta.
12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-05-30 kreipėsi su prašymu dėl informacijos apie UAB „<…>“ lankytojų taisykles, tai yra, prašė informuoti, kur taisyklės yra užregistruotos ir kur jas galima rasti. Jonavos PK 2020-06-19 parengė Pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad Pareiškėjas dėl prašomos informacijos turi kreiptis į UAB „<…>“ administraciją. Daugiau jokia informacija nesuteikta, nenurodyta ir atsakymo apskundimo tvarka.
13. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Ši informacija yra teikiama TGIĮ nustatyta tvarka.
TGIĮ 15 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant įstaigos turi teisę atsisakyti teikti pareiškėjams jų prašomą informaciją, t. y., jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus arba informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; prašymo turinys yra nekonkretus; tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms, ir kt. Be to, visais atvejais, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui per tris darbo dienas išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka.
14. Jonavos PK yra viešojo administravimo subjektas, todėl, nagrinėdami pareiškėjų skundus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir TGIĮ.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-05-30 kreipėsi į Jonavos PK pareigūnus prašydamas pateikti informaciją apie UAB „<…>“ lankytojų taisykles, kuriomis rėmėsi šios įstaigos pareigūnė priimdama nutarimą, tačiau Jonavos PK 2020-06-19 raštu atsisakė suteikti prašomą informaciją, nurodydamas, kad dėl pageidaujamos informacijos Pareiškėjas turėtų kreiptis į UAB „<…>“.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Jonavos PK pareigūnai, spręsdami Pareiškėjo prašymo tenkinimo / netenkinimo klausimą, nesivadovavo TGIĮ, t. y., nevertino, ar yra / nėra šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti Pareiškėjo prašomą informaciją; jei TGIĮ 15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti informaciją nenustatyta – Jonavos PK privalėjo suteikti Pareiškėjui jo prašomą informaciją; jei tokie teisiniai pagrindai nustatyti – turėjo pateikti Pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodant atsisakymo priežastį.
Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos, teikdamos dokumentus, privalo vadovautis dokumentų išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; pagalbos principu, reiškiančiu, kad pareiškėjams turi būti teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus ir kitais TGIĮ įtvirtintais principais.
15. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 10.1 punktas).
LVAT taip pat nurodė, kad, nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal TGIĮ pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, jog institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs (pažymos 10.2 punktas).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, vadovaujantis TGIĮ nuostatomis, Jonavos PK pareigūnai, neteikdami Pareiškėjo prašomos informacijos ir nenurodydami atsisakymo tai padaryti priežasties bei teisinio pagrindo, nenurodydami rašto apskundimo tvarkos, nesilaikydami atsakymo pateikimo termino, pažeidė Pareiškėjo teisę gauti informaciją.
Atsižvelgiant į tai Pareiškėjo Skundas dėl Jonavos PK pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant prašomos informacijos, pripažįstamas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų, susijusių su informacijos teikimu ir prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato viršininkui rekomenduoja:
18.1. pakartotinai išnagrinėti X 2020-05-30 prašymą ir pateikti Pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą;
18.2. užtikrinti, kad ateityje teikti informaciją būtų atsisakoma tik Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka bei būtų laikomasi TGIĮ nustatytų dokumentų teikimo principų.
19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas