PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2021/1-208
Data 2021-05-20
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas arba KD) pareigūnų veiksmų (neveikimo), tai yra, dėl KD pateikto jo skundo, susijusio su Marijampolės pataisos namų (toliau vadinama ir – MPN arba Marijampolės PN) pareigūnų veiksmais (neveikimu), galimai netinkamo nagrinėjimo.

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „[…] 2020-12-16 parašau KD skundą, skųsdamas, kad Marijampolės pataisos namai (toliau tekste – MPN) pateikia melagingą informaciją […], kad nebuvo sudaryta galimybė išsiųsti (netgi už savo lėšas) šlapimo mėginio į laboratoriją išsamiems tyrimams, nes greitasis testas parodė, kad aš vartoju narkotines medžiagas, o aš su testo rezultatais nesutikau, nes narkotinių medžiagų nevartojau […]. […] KD 2021-01-28 atsakyme į mano skundą Nr. 2S-366 net nenagrinėjo
mano skunde išdėstytų problemų, nesiaiškino nurodomų pažeidimų, […] atsakymas šabloniškas […] biurokratinis atsirašinėjimas, nesprendžiant skunde išdėstytų problemų […]“ (šios ir kitų citatų
kalba netaisyta);

2.2. „[…] KD rašte teigia, kad, jei nuteistasis nesutinka su greitojo testo rezultatais, jis savo lėšomis apmoka siuntimą į laboratoriją išsamiems tyrimams, tačiau […] pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008-01-28 įsakymą Nr. V-20 įtvirtintą „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo“ 15 p. įstaiga privalėjo pati siųsti mėginį į laboratoriją neatsižvelgiant ar asmuo mokus ar ne. […], dėl tokio jų neteisingo tvarkos taikymo aš esu neteisingai pervestas į drausmės grupę […].“

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierius 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 4D-2021/1-208/3D-471 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2021 m. kovo 3 d. Seimo kontrolierius gavo KD 2021 m. kovo 3 d. raštą Nr. 1S-646.

Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

4.1. „[…] Kalėjimų departamente […] 2020-12-29 gautas X 2020-12-16 skundas dėl Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų, skiriant pareiškėjui baudą už psichotropinių medžiagų vartojimą. Atsakymas į pareiškėjo skundą pateiktas 2021-01-28 raštu Nr. 2S-366. […].“

Seimo kontrolieriui pateiktas KD adresuotas Pareiškėjo 2020-12-16 skundas dėl Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų,  kuriame nurodyta:

„2020-10-23 buvau nuvestas atlikti šlapimo testo […], testas parodė teigiamą rezultatą, […] su […] testo rezultatais nesutikau, kadangi jokių draudžiamų preparatų nevartoju ir nevartojau išskyrus tuo metu gydytojos psichiatrės išrašytus vaistus. Nesutikęs su testo rezultatais paprašiau pareigūno atklikti pakartotinį testą […], tačiau į prašymą buvo atsakyta, tada užpildžiau prašymą MPN direktoriui, kad šlapimo mėginys būtų siunčiamas į laboratoriją […], papildomai parašiau sutikimą, kad iš mano sąskaitos būtų išskaičiuojama tam tikra pinigų suma. […] 2020-12-14 MPN direktoriaus sprendimu esu pervestas į drausmės grupę nes baustas administracine bauda, tokį sprendimą skaitau neteisėtą, kadangi jokių medžiagų nevartojau ir esu įsitikinęs, kad testo rezultatai buvo klaidingi, o man nebuvo sudaryta galimybė apginti savo teises […]. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad aš atlieku bausmę nuo 2006 metų, buvau ne kartą tikrintas testų pagalba ir visą laiką testų rezultatai buvo neigiami, todėl kad nevartoju jokių narkotikų […].“

4.2. Seimo kontrolieriui pateiktas Pareiškėjui adresuotas KD 2021-01-28 raštas
Nr. 2S-366, kuriame rašoma:

4.2.1. „[…] Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 str. kriminalizuojamas narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, 5 punkte (toliau – ir Aprašas) nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašo 15 p. nustatyta, jog suimtajam (nuteistajam) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis, dėl mėginio paėmimo kreipiantis į įstaigos administraciją ne vėliau kaip per 1 val. po atlikto tikrinimo. Kartu pažymėtina, kad teisės aktai nenumato įstaigoms pareigos, pakartotinai tikrinti nuteistąjį, kurio rezultatas buvo teigiamas. Todėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų Jūsų nurodomose aplinkybėse, paimant mėginį ir atsisakant siųsti tiriamąją medžiagą Valstybinei teismo medicinos tarnybai, nenustatyta“;

4.2.2. „[…] Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, konstatuotina, kad Marijampolės PN veiksmai yra teisėti. Pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir nėra teisinio pagrindo juos naikinti. […].“

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama ir – BVK):

183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]“;

11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“

 

  1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2021-02-02) (Aprašas):

4 punktas – „Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; […]; 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas“;

14 punktas – „Pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. […]“;

15 punktas – „Jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.“

 

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“:

21 punktas– „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT)

9.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:

„[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;

9.2. 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-422/2009,
yra nurodęs:

,,[…] viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui pranešė, kad Kalėjimų departamentui 2020-12-16 apskundė MPN administracijos veiksmus dėl nesudarytos galimybės į laboratoriją išsamiems tyrimams išsiųsti (jo lėšomis) šlapimo mėginį, nes su Marijampolės PN atlikto testo rezultatais Pareiškėjas kategoriškai nesutiko, kadangi narkotinių medžiagų, jo teigimu, nevartojo.

Pareiškėjas teigia, kad KD jo skundą išnagrinėjo neišsamiai ir biurokratiškai, nespręsdamas skunde išdėstytų klausimų.

 

  1. BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo
    gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).

Taigi, specialusis įstatymas, reguliuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK, – nustato privalomąją tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka.

 

  1. Skundo tyrimo metu Kalėjimų departamentas Seimo kontrolierių informavo, kad
    2020-12-29 gavo Pareiškėjo 2020-12-16 skundą, o 2021-01-28 raštu Nr. 2S-366 Pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas į jo skundą.

Pareiškėjas KD skundė Marijampolės PN pareigūnų veiksmus, skiriant baudą už psichotropinių medžiagų vartojimą ir perkeliant į drausmės grupę, prašė priimtą sprendimą panaikinti, nes Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su testų rezultatais. Skunde KD jis teigė, kad nevartojo jokių draudžiamų preparatų, todėl MPN administracijos prašė išsiųsti tiriamąją medžiagą į laboratoriją, sutikdamas apmokėti tyrimą savo lėšomis, tačiau Marijampolės PN pareigūnai nesudarė Pareiškėjui sąlygų testą atlikti jo lėšomis ir taip įrodyti savo nekaltumą.

Įvertinus Kalėjimų departamento atsakymo Pareiškėjui turinį nustatyta, kad KD, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą ir pateikdamas atsakymą, daug dėmesio skyrė BVK įtvirtintoms bendroms nuteistųjų teisėms ir pareigoms bei teisės aktų citavimui, tačiau neužsiminė apie konkrečios Pareiškėjo situacijos išsamų išaiškinimą ir analizę bei nekonstatavo faktinių aplinkybių.

Kalėjimų departamentas atkreipė Pareiškėjo dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumas arba apsvaigimas vertinamas vadovaujantis Aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, jog, suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. KD atstovai akcentavo, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą savo lėšomis.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas savo skunde KD nurodė, jog pageidavo atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą savo lėšomis, tačiau jam to padaryti nebuvo leista. Seimo kontrolierius Kalėjimų departamento Pareiškėjui pateiktame atsakyme pasigedo KD konstatuotų faktinių aplinkybių bei atsakymo, kodėl Pareiškėjui nebuvo leista atlikti testą savo lėšomis, taip pat atsakymo turinys kelia abejonių, ar pareigūnai iš esmės vykdė pozityvią pareigą tarpininkaujant padėti atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą. Kitaip tariant, nagrinėjant Pareiškėjo skundą skundžiami Marijampolės PN pareigūnų veiksmai nebuvo įvertinti.

 

  1. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad BVK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka yra privaloma išankstinio ginčo dėl bausmes vykdančių institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas yra pažymėjęs, kad specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas – įsakmiai nurodo, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais.

Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 8 punktas).

 

  1. Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėdamas pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai. Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu – viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes.

Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo skundo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus.

 

  1. Pažymėtina, kad įvertinus Kalėjimų departamento 2021-01-28 raštu Nr. 2S-366 Pareiškėjui pateikto atsakymo ir jo 2020-12-16 skundo turinį nustatyta, kad atsakymas yra neaiškus, parengtas nesiejant jo teiginių su skundžiama situacija. Atsakyme nebuvo vertintos Pareiškėjo šlapimo testo paėmimo aplinkybės, Pareiškėjui nebuvo išsamiai paaiškinta, kaip jis turėjo elgtis susidariusioje situacijoje, nebuvo detalaus situacijos įvertinimo ir faktinių aplinkybių konstatavimo. Apsiribota tik teisės aktų citavimu, be papildomo paaiškinimo dėl konkrečių veiksmų.

Kaip minėta pirmiau, Kalėjimų departamentas yra privaloma išankstinio ginčo dėl bausmes vykdančių institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kuri turi atidžiai ir objektyviai įvertinti visas skunduose nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad
Kalėjimų departamento 2020-12-28 atsakymas yra neišsamus, todėl Pareiškėjo Skundas dėl Kalėjimų departamento pareigūnų galimai netinkamų veiksmų nagrinėjant jo skundą pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X Skundą dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo skundą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktu, Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduoja:

17.1. vadovaujantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu Pareiškėjo 2020-12-16 skundą išnagrinėti iš naujo;

17.2.užtikrinti, kad nuteistųjų skundai būtų nagrinėjami išsamiai ir laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                                                            Augustinas Normantas