PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2020/1-1439
Data 2021-02-09
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama ir – Kalėjimų departamentas; KD) pareigūnų veiksmų (neveikimo), Pareiškėjui pateiktuose atsakymuose galimai netinkamai nurodžius raštų apskundimo tvarką (toliau vadinama – Skundas).

 

  1. Skunde nurodoma:

2.1. „[…] Kalėjimų departamentas pateikė man tyčia klaidingą informaciją ir taip sutrukdė apginti savo teises teisme“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „2020 m. birželio 12 d. Nr. 2S-2192 ir Nr. 2S-2193 atsakymuose buvo nurodyta klaidinga apskundimo informacija. Abiejuose atsakymuose nurodyta, jog apskųsti šiuos atsakymus galiu Vilniaus apygardos administraciniam teismui [AAT], tačiau atsižvelgtina, jog šiuo metu apygardos administracinis teismas yra tik Vilniaus, o visi kiti – miesto rūmai“;

2.3. „Kreipiuosi į Vilniaus AAT vadovaudamasis šiais atsakymais, tačiau mano skundas buvo nepriimtas ir išaiškinta, jog turiu kreiptis į RAAT Kauno rūmus“.

 

  1. Pareiškėjas prašo išsiaiškinti Skunde išdėstytas aplinkybes.

 

 TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierius 2020-11-12 raštu Nr. 4D-2020/1-1439/3D-2956 kreipėsi į KD, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2020-11-26 buvo gautas KD paaiškinimas dėl Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriame nurodoma:

„KD buvo gauti nuteistojo 2020-05-19 skundas reg. Nr. 2G-2238, į kurį KD 2020-06-12 parengė X atsakymą Nr. 2S-2192; 2020-05-08 skundas reg. Nr. 2G-2006, į kurį KD 2020-06-12 parengė X atsakymą Nr. 2S-2193.“

KD prie rašto pateikė 2020-06-12 parengtus atsakymus Pareiškėjui, taip pat X skundus. Atsakyme Nr. 2S-2192 nurodyta ši apskundimo tvarka: „Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, šis Kalėjimų departamento sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“; atsakyme Nr. 2S-2193 paaiškinta: „Vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis, šis Kalėjimų departamento sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama ir – BVK):

183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki
    2020-08-31
    ) (toliau vadinama ir – VAĮ):

8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas

„2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka“;

34 straipsnis. Administracinės procedūros sprendimo priėmimas, įteikimas (išsiuntimas) ir saugojimas

„1. […]  Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.“

 

  1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo:

17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai

„1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:

1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus [..]“;

31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta – „1. Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta) […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama – LVAT) 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administraci­nėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015) nurodė:

„Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Skunde Pareiškėjas rašo, kad KD pareigūnai, pateikdami atsakymus į jo skundus, netinkamai nurodė atsakymų apskundimo tvarką ir taip sutrukdė jam apginti savo teises teisme.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į KD administraciją su skundais: 2020 m. gegužės 8 d., nesutikdamas su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020-04-28 nutarimu Nr. 67-839 jam paskirta nuobauda, 2020 m. gegužės 19 d. – dėl 2020-04-28 nutarimu Nr. 67-844 jam skirtos nuobaudos panaikinimo.

KD administracija į Pareiškėjo skundus atsakė 2020-06-12 raštais Nr. 2S-2192 ir
Nr. 2S-2193, kuriuose Pareiškėjui pateikta informacija dėl skundų nagrinėjimo bei nurodyta raštų apskundimo tvarka – „Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, šis Kalėjimų departamento sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

Viename iš atsakymų nurodytas konkretus teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas.

 

  1. BVK 183 straipsnyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog VAĮ nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusiai pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

 

  1. Iš Skundo nagrinėjimui pateiktos informacijos paaiškėjo, kad Pareiškėjas nesuprato KD administracijos pateiktuose atsakymuose nurodytos apskundimo tvarkos, jo skundas, pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismam, nebuvo priimtas nagrinėti, išaiškinant, kad Pareiškėjas turi kreiptis į kitą teisminę instituciją. Dėl to darytina išvada, kad KD administracija nei viename, nei kitame pateiktame atsakyme nesuteikė tikslios informacijos apie apskundimo tvarką.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai įstatymų yra numatyta ikiteisminė tvarka vidinės administracinių aktų kontrolės sistemos pagrindu (tokie santykiai šiame kontekste sieja Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau vadinama ir – Pravieniškių PN-AK) ir KD) ir institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteis­mine tvarka, skundžiamą individualų aktą palieka nepakeistą, tiesiogines teisines pasekmes asmeniui sukelia pirminis individualus administracinis aktas; šiuo konkrečiu atveju – Pravieniškių PN-AK administraciniai aktai dėl nuobaudų skyrimo Pareiškėjui.

Esant tokiai situacijai, asmens galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą, t. y. Pravieniškių PN-AK nutarimus dėl Pareiškėjui skirtų nuobaudų.

Pagal tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Pareiškėjo skundas turėjo būti paduotas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo (šiuo konkrečiu atveju – Pravieniškių PN-AK) buveinė, kas ir turėjo būti nurodyta KD rašte, aiškinant atsakymų apskundimo tvarką (šios pažymos 7 punktas).

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad VAĮ reikalavimas išaiškinti individualaus administracinio akto apskundimo tvarką yra susijęs su aktą priimančio subjekto pareiga nurodyti sprendime tokią informaciją, iš kurios be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų asmeniui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų aišku, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl KD pareigūnų veiksmų (neveikimo), Pareiškėjui pateiktuose atsakymuose galimai netinkamai nurodžius rašto apskundimo tvarką, yra pagrįstas.

KD direktoriui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose, informuojant apie atsakymų apskundimo tvarką, būtų nurodyti tokie duomenys, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

 

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundą dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nurodžius rašto apskundimo tvarką, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduoja: imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose, informuojant apie jų apskundimo tvarką, būtų nurodyti tokie duomenys, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                                                             Augustinas Normantas