PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2022/1-817
Data 2022-10-13
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022-07-15 gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas arba pareiškėjas) skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – ir Kalėjimų departamentas arba KD) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su galimai netinkamu kreipimųsi nagrinėjimu (toliau vadinama – Skundas).

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, Pareiškėjas rašo:

2.1. „[…] dėl atsakymo į mano 2022-06-27 rašytą Prašymą – Pareiškimą, kuriuo kreipiausi į KD […]. […] gegužės mėn. […] nuteistasis to paties 10 būrio apgaulės būdu išviliojo iš manęs man priklausančius sportinius […] „adidas“ sportbačius […]. […] nuteistasis […] vardu Y paprašė, kad paskolinčiau […] sportbačius […] pažadėjo, kad po pasimatymo grąžins […] birželio 3 d. pasakiau, jam, kad grąžintų man mano sportinius sportbačius, bet pastarasis atsakė, kad negražins, supratau, kad pastarasis mane apgavo […]. […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „[…] parašiau pareiškimą ir padaviau savo 10 būrio auklėtojai vardu Z. Pasak auklėtojos pareiškimas paduotas Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) pareigūnams Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus teritorijoje. […] birželio pabaigoje pasidomėjau kokie proceso veiksmai atliekami […] paaiškėjo, kad mano rašyto pareiškimo dėl mano atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos KŽS net nėra ir net nebuvo […]“;

2.3. „[…] Pakartotinai kreipiausi, kad detalizuotų mano pareiškimo dingimo aplinkybes į 10-o būrio auklėtoją, pastaroji tvirtai nurodė, kad mano pareiškimą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją t. y. KŽS skyriaus pareigūnams ir aš […] auklėtojos atliekamu darbu tikiu […]. Supratau, kad KŽS atsakingi už Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektorių sunaikino mano pareiškimą […]“;

2.4. „[…] kadangi Kriminalinės žvalgybos skyrius nėra pavaldus Pravieniškių PN-AK direktoriui, nusprendžiau kreiptis į KD su prašymu, kad išsiaiškintų mano pareiškimo sunaikinimo aplinkybes bei pareiškimo nepriėmimo ir nenagrinėjimo priežastis. […] gavęs atsakymą buvau šokiruotas ir supratau, kad jokio teisingumo neegzistuoja […] buvo prašyta išsiaiškinti mano pareiškimo sunaikinimo aplinkybes, taip pat buvo prašyta įpareigoti Pravieniškių PN-AK KŽS žvalgybos pareigūnus išnagrinėti mano pareiškimą. […]“.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundo aplinkybes.

 

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjo skundą, 2022-07-15 raštu Nr. 4D-2022/1-817/3D-1661 kreipėsi į PPN-AK administraciją, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

Seimo kontrolierių įstaigoje 2022-08-02 gautas PPN-AK administracijos 2022-08-01 raštas Nr. 14-10423; rašte ir jo prieduose nurodoma:

4.1. „PPN-AK pagal pateiktą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2022-07-08 pažymą tyrimas dėl Pareiškėjo sportinių batų pasisavinimo pradėtas nebuvo.“;

4.2. „[…] Pateikiame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialistės […] paaiškinimą, kuriame teigiama, kad „[…] Patikrinus „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registrą „Nr. 71(9) tokio pobūdžio prašymo – pareiškimo registruota nebuvo. […]“.

 

  1. Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjo Skundą, 2022-07-15 raštu Nr. 4D-2022/1-817/3D-1657 kreipėsi į KD administraciją, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

Seimo kontrolierių įstaigoje 2022-08-01 gautas KD administracijos 2022-08-01 raštas Nr. 1S-2917, rašte ir jo prieduose nurodoma:

5.1. „[…] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje (toliau – KD KŽV) tyrimas neatliktas, kadangi nebuvo gautas X pareiškimas dėl sportinių batų pasisavinimo.

– Kriminalinės žvalgybos skyriui skirti kreipimaisi-pareiškimai registruojami Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir pagal kompetenciją gali būti paskirti nagrinėti KD KŽV. Taip pat minėti pareiškimai gali būti persiunčiami uždaruose registruotuose vokuose.“

5.2. „KD KŽV nebuvo gautas X pareiškimas dėl sportinių batų pasisavinimo, todėl jokių veiksmų imtasi nebuvo.“

5.3. „Dėl galimai atliktos nusikalstamos veikos Pareiškėjo atžvilgiu, Pareiškėjas gali kreiptis į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrių, kuriame, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, gali būti pradedamas arba priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumą kontroliuoja atsakingi prokurorai). Priimant pareiškimą, Pareiškėjas pasirašytinai įspėjamas, dėl atsakomybės apie melagingą pranešimą dėl padarytos nusikalstamos veikos.“

5.4. KD papildomai elektroniniu paštu pateikė (Seimo kontrolierių įstaigoje gauta 2022-10-03 reg. Nr. 1D-1992) dokumentų kopijas, t. y. KD 2022-07-01 raštą Nr. 2S-1844, adresuotą Pareiškėjui, bei Pareiškėjo rašytus 2022-06-03 ir 2022-06-20 kreipimusis (KD gauti ir užregistruoti 2022-06-27 Nr. 2G-2023).

 

  1. Prie Skundo Pareiškėjas Seimo kontrolierei pateikė KD 2022-07-01 rašto Nr. 2S-1844, adresuoto Pareiškėjui, kopiją, kurioje nurodyta:

„Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2022 m. birželio 27 d. gautas Jūsų 2022 m. birželio 20 d. prašymas -pareiškimas (toliau – Prašymas) dėl Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus atsakingų už Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Antrąjį sektorių pareigūnų veiksmų, pradanginant ar sunaikinant Jūsų 2022-06-03 pareiškimą; dėl pareiškimo priėmimo Jūsų atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d., t. y. sukčiavimo būdu Jūsų sportbačių įgijimo bei, dėl Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 10-to būrio nuteistųjų daromų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str., t. y. nuteistųjų neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Siekiant išsiaiškinti Jūsų Prašyme nurodytas aplinkybes buvo patikrinta Kalėjimų departamento Dokumentų valdymo sistema (toliau – DVS), kurioje nustatyta, kad 2022 m. į Kalėjimo departamentą su prašymais Jūs kreipėtės 2 (du) kartus, t. y. 2022-03-10 ir 2022-05-09. Išanalizavus Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenis (toliau – IBPS) buvo nustatyta, kad dėl Jūsų prašymo buvo atliekamas 1 (vienas) įvykio aplinkybių patikslinimas medžiagoje, dėl kurio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jūsų Prašyme minimas 2022-06-03 Pareiškimas nebuvo gautas ir registruotas Kalėjimų departamento DVS ir IBPS sistemose, todėl jis nebuvo nagrinėtas.

Nagrinėjant Jūsų Prašyme nurodytas aplinkybes, dėl Jūsų atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., informuojame Jus, kad pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Apgaulei konstatuoti reikia trijų požymių: 1) objektyvios tiesos iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; 3) tyčia – kaltininkas suvokia, kad pateikia tiesos neatitinkančią informaciją. Pagal Jūsų Prašyme pateiktą informaciją nėra duomenų, kad Jūsų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, Jums nebuvo pateikta tiesos neatitinkanti informacija, sportbačius kitam nuteistajam Jūs perleidote savo laisva valia, todėl šis atvejis nėra vertinamas per baudžiamosios teisės prizmę..[…]“.

 

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):

183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „[…] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; […]“;

10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos“;

11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama ir – Taisyklės):

„42.  Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. […].

[…]

  1. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1.  į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2.  į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3.  į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

[…]

  1.   Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT)
    2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“

 

  1. LVAT 2016 m. birželio 1 d. praktikos, taikant VAĮ normas, apibendrinime yra nurodęs:

„Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą […]. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai […].“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Skunde Pareiškėjas teigia, kad pareiškimą dėl kito nuteistojo negrąžintų sportinių batų padavė PPN-AK 10-o būrio auklėtojai, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo, pareiškimas dingo, tuomet 2022-06-27 kreipėsi į KD su prašymu išsiaiškinti dėl dingusio pareiškimo bei prašė išnagrinėti pareiškimą dėl pasisavintų sportinių batų iš naujo.

 

  1. Nagrinėdamas pareiškėjų skundus KD, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis VAĮ ir viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas.

Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (šios pažymos 11 punktas).

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, jog Pareiškėjas 2022-06-20 kreipėsi į KD (KD gauta 2022-06-27 reg. Nr. 2G-2023) prašydamas išsiaiškinti, kur dingo jo pareiškimas dėl galimai neteisėtai kito nuteistojo pasisavintų sportinių batų, prie šio kreipimosi Pareiškėjas pridėjo dingusio 2022-06-03 pareiškimo kopiją be registracijos žymų ir prašė KD išnagrinėti susiklosčiusią situaciją.

Seimo kontrolierei įvertinus KD 2022-07-01 raštu Nr. 2S-1844 Pareiškėjui pateikto atsakymo turinį, nustatyta, kad Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog patikrinus KD Dokumentų valdymo sistemą (toliau vadinama – DVS) ir Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenis (toliau vadinama – IBPS), nustatyta, jog minimas 2022-06-03 pareiškimas nebuvo gautas ir registruotas KD sistemose, todėl jis nebuvo nagrinėtas. Pareiškėjui paaiškinta, jog išnagrinėjus pareiškime nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad nėra duomenų, jog Pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, sportinius batus kitam nuteistajam Pareiškėjas perleido savo laisva valia, todėl šis atvejis nebuvo vertinamas per baudžiamosios teisės prizmę, KD rašte taip pat akcentavo, kada ir kokiais teisės aktais vadovaujantis gavus informaciją apie nusikalstamą veiką pataisos įstaigoje yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir atliekami kiti procesiniai veiksmai. Tinkamai nurodyta minėto atsakymo apskundimo tvarka.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė kreipėsi į PPN-AK, prašydama pateikti Pareiškėjo Skunde minimos pareigūnės paaiškinimą, tačiau iš Seimo kontrolierei pateiktos medžiagos matyti, jog pareigūnė nepatvirtino Pareiškėjo teiginių apie galimai gautą iš Pareiškėjo pareiškimą, kurį esą perdavusi nagrinėti KD (šios pažymos 4.2 papunktis), todėl konstatuoti fakto, jog Pareiškėjo pareiškimas buvo pateiktas pareigūnams nagrinėti, nėra galimybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl KD pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai gavus 2022-06-03 pareiškimą dėl pasisavintų sportinių batų ir nenagrinėjus ar pradanginus bei netinkamai išnagrinėjus Pareiškėjo 2022-06-20 kreipimąsi, yra nepagrįstas.

 

  1. Pažymėtina, kad Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė kreipėsi į KD (šios pažymos 5 punktas), prašydama paaiškinti ir pateikti informaciją, ar KD buvo gautas Pareiškėjo kreipimasis ir ar buvo atliktas tyrimas dėl Pareiškėjo pareiškimo dingimo bei sportinių batų pasisavinimo.

KD 2022-08-01 atsakyme Nr. 1S-2917 teigia, kad KD nebuvo gautas Pareiškėjo pareiškimas dėl sportinių batų pasisavinimo, todėl jokių veiksmų imtasi nebuvo, papildomai rašte pateikta informacija, jog dėl galimai atliktos nusikalstamos veikos Pareiškėjo atžvilgiu, Pareiškėjas gali kreiptis į KD Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrių, kuriame, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, gali būti pradedamas arba priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (šios pažymos 5.2 ir 5.3 papunkčiai).

Nagrinėjamu atveju Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, jog KD 2022-07-01 rašte Nr. 2S-1844, kuriuo pateiktas atsakymas Pareiškėjui į 2022-06-20 kreipimąsi (KD registruotas 2022-06-27 Nr. 2G-2023), tvirtina, jog Pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. kreipimasis gautas ir 2022-06-27 užregistruotas (Nr. 2G- 2G-2033) bei Pareiškėjui atsakyta ir paaiškinta, kad pareiškimas dėl pasisavintų sportinių batų negali būti nagrinėjamas. Šį atsakymą Pareiškėjui pateikė būtent KD Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius, todėl Seimo kontrolierei kyla pagrįstas klausimas, kodėl KD teikiama informacija Seimo kontrolierei ir Pareiškėjui yra skirtinga.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, Seimo kontrolierė rekomenduoja KD direktoriui išsiaiškinti priežastis, kodėl Seimo kontrolierei buvo teikiama galimai klaidinanti informacija, bei nustatyti, kas yra atsakingas už informacijos teikimą, ir imtis veiksmų, kad ateityje būtų teikiama tiksli informacija.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl KD pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant / nenagrinėjant kreipimąsi, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduoja:

išsiaiškinti priežastis, kodėl Seimo kontrolierei buvo teikiama galimai klaidinanti informacija, bei nustatyti, kas yra atsakingas už informacijos teikimą, ir imtis veiksmų, kad ateityje būtų teikiama tiksli informacija.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                                           Erika Leonaitė