PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2-1165
Data 2020-11-24
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Jonavos rajono savivaldybės (toliau vadinama ir – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus skundą.

 

  1. Pareiškėjas Skunde pateikia toliau nurodytą informaciją:

2.1. „2020-07-26 Pareiškėjas Savivaldybės interneto svetainėje https://www.jonava.lt/jonavos–rajono-savivaldybes-visuomenine-admistracinu-gincu-komisija1 rado informaciją, kad Savivaldybėje veikia Visuomeninė administracinių ginčų komisija. Šioje svetainėje patalpintas galiojantis 2015 m. balandžio 15 d. dokumentas Nr. l TS-0087 pavadinimu „SPRENDIMAS DĖL JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENINĖS ADMINISTRACINIŲ GINČŲ KOMISIJOS SUDARYMO“, todėl 2020-07-26 pateikė skundą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „2020-08-24 skundžiama institucija atsisakė nagrinėti Pareiškėjo 2020-07-26 skundą, nepersiuntė jo nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir 2020-08-24 priėmė galutinį Europos Sąjungoje sprendimą, kuriame nėra nurodyta apskundimo tvarka“;

2.3. „2020-08-24 sprendime nurodoma, kad nėra jokios Komisijos net nuo 2018-01-01, tačiau skundžiamos institucijos interneto svetainėje ir toliau yra skelbiama informacija, kad tokia Komisija yra. Tuo skundžiama institucija dar ir klaidina Lietuvos Respublikos piliečius. Taip pat Pareiškėjas patikrinęs minėtos internete svetainės turinį prieš rašydamas 2020-08-28 skundą LR Seimo Kontrolierių įstaigai vėl rado tokią pat informaciją, kad Komisija veikia […]“;

2.4. „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas 14 straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodo: „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Tačiau skundžiama institucija tyčia ir nepagrįstai vilkino šio klausimo sprendimą nuo 2020-07-26 iki 2020-08-24 pažeisdama LR VAĮ [Viešojo administravimo įstatymo]14 straipsnio 8 dalį.“

 

  1. Pareiškėjas Skunde prašo:

„Pripažinti skundžiamos institucijos veiksmus neteisėtais savo kompetencijos ribose ir imtis priemonių, kad institucija pagaliau taptų teisine.“

  1. Iš prie Skundo pridėtų dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija.

4.1. Savivaldybės 2020-08-24 rašte Nr. 6B-21-4022 nurodyta:

„2020-07-28 gavome Jūsų skundą dėl Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo skundus. Jūsų skundas buvo adresuotas Jonavos rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Informuojame Jus, jog nuo 2018-01-01, įsigaliojus naujai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo redakcijai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos yra panaikintos“;

4.2. momentinėje ekrano vaizdo nuotraukoje (nufotografuota 2020-08-26 16:00 val.) užfiksuota, kad Savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Struktūra ir kontaktai. Darbo grupės ir komisijos“ yra įrašyta Jonavos rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:

6.1. „Pareiškėjo skundas gautas ir užregistruotas 2020-07-28, Savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemoje. Vadovaujantis 2014 m. vasario 12 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-0208, patvirtintu Dokumentų valdymo procedūrų aprašu, 2020-07-28 administracijos direktoriaus pateiktas spręsti Teisės ir personalo skyriaus vedėjui J. B.“

6.2. „Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjo skundas buvo adresuotas neegzistuojančiam subjektui, skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, kadangi nebuvo kam jo nagrinėti. Pareiškėjas atskiru raštu buvo informuotas, jog nuo 2018-01-01, įsigaliojus naujai LR Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo redakcijai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos yra panaikintos, todėl Pareiškėjas turi teisę kreiptis į kitą subjektą dėl netinkamo viešojo administravimo.“

6.3. „Vadovaujantis 2017 m. vasario 15 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-305 patvirtintomis taisyklėmis, už nuorodų įkėlimą atsakingi Bendrojo skyriaus informacinių sistemų specialistai.“

6.4. „Dėl techninių priežasčių, vykdant svetainės www.jonava.lt naujinimo darbus, aktyvavosi senos nuorodos, kurių veikimas buvo sustabdytas. Pastebėjus šią problemą, ji buvo pašalinta, todėl neatsirado teisinis pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

7.1. Viešojo administravimo įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01; VAĮ) reglamentuojama:

7.1.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“

7.1.2. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. […]. 7. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. 8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

7.2. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje reglamentuojama: 8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; […]; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą […].“

7.3. Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 480 patvirtintame Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms apraše (Aprašas; galiojanti redakcija) nustatyta:

„15. Įstaigos interneto svetainėje skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija. Ji turi būti atnaujinama pagal keitimosi periodiškumą (bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius). Jeigu ši informacija skelbiama ir užsienio kalba (-omis), vienu metu turi būti atnaujinamos ir visos kitos įstaigos interneto svetainės versijos užsienio kalba (-omis). […].“

7.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo
2017-11-23
) nustatyta:

„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

 

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) praktika

8.1. 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatuota:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] (KT 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […].“

8.2. KT 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika:

9.1. LVAT 2013-12-27 nutartyje yra konstatavęs, jog „valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010)“;

9.2. LVAT 2016-09-16 apžvalgoje (Administracinė jurisprudencija. 2016, 30), be kita ko, nurodyta: „Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pabrėžtina ir tai, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017);

9.3. LVAT taip pat yra pateikęs išvadą: „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pažymima:

10.1. „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013)“. „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […] (LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14.)“;

10.2. nagrinėjamu atveju:

10.2.1. Pareiškėjas skundžiasi, kad Savivaldybė netinkamai išnagrinėjo jo skundą, pažeidė teisės aktuose nustatytus terminus;

10.2.2. vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Pažymėtina, kad Pareiškėjas, Savivaldybės interneto svetainėje radęs, kad Savivaldybėje veikia visuomeninė administracinių ginčų komisija, 2020-07-26 pateikė jai skundą dėl Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų. Savivaldybė 2020-08-24 raštu informavo Pareiškėją, kad tokia komisija Savivaldybėje panaikinta. Savivaldybės atsakymas nelaikytinas tinkamu, nes Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kur jis turi kreiptis skunde nurodytais klausimais (ir kad tik pats asmuo gali pateikti skundą dėl Pareiškėjo nurodomų aplinkybių), neišaiškino atsakymo apskundimo tvarkos, kaip tai nustatyta Prašymų nagrinėjimo taisyklėse („Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką“);

10.2.3. vadovaujantis VAĮ nuostatomis, jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galima būtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Pažymėtina, kad Savivaldybė, žinodama, jog visuomeninė ginčų komisija, į kurią kreipėsi Pareiškėjas, panaikinta, atsakymą į Pareiškėjo 2020-07-26 (Savivaldybėje registruotą 2020-07-28) skundą atsakė tik 2020-08-24, t. y. praleidusi VAĮ nustatytą 5 darbo dienų terminą.

LVAT nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Viešojo administravimo institucijų veikla turi būti organizuojama taip, kad asmenims (pareiškėjams), kurie kreipiasi į šias institucijas, nekiltų abejonių dėl institucijos nešališkumo ir objektyvumo;

10.2.4. tyrimu nustatyta, kad Pareiškėjas skundą Savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pateikė vadovaudamasis klaidinančia Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija. Savivaldybė paaiškino, kad „dėl techninių priežasčių, vykdant svetainės www.jonava.lt naujinimo darbus, aktyvavosi senos nuorodos.“ Pažymėtina tai, kad Savivaldybė, gavusi Seimo kontrolierės raštą, minėtą klaidą pašalino.

 

  1. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė pažeidė VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas, t. y. Pareiškėjui pateikė netinkamą atsakymą bei nesilaikė atsakymui pateikti nustatytų terminų.

Pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.

 

  1. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:

12.1. pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (pažymos 9.1 punktas);

12.2. vadovaujantis VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą arba neveikimą, susijusį su informacijos teikimu, sprendimų priėmimu / nepriėmimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs šiuos aspektus (LAT nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.“

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

 

 

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriui:

14.1. atsižvelgus į pažymoje pateiktas išvadas, imtis priemonių Savivaldybės veiklai viešojo administravimo srityje gerinti, t. y. prašymai / skundai turi būti nagrinėjami ir informacija teikiama teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais; atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgus į jų turinį; siekti, kad pareigūnai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir pan.;

14.2. imtis priemonių, kad, vadovaujantis Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo nuostatomis, Savivaldybės interneto svetainėje būtų skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija, o interneto svetainė būtų atnaujinama pagal keitimosi periodiškumą, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.

 

Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                        Milda Vainiutė