PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ CENTRINĘ DARBO MEDICINOS EKSPERTŲ KOMISIJĄ, NACIONALINĮ VISUOMENĖS CENTRĄ PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2021/1-424
Data 2021-06-17
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ CENTRINĘ DARBO MEDICINOS EKSPERTŲ KOMISIJĄ, NACIONALINĮ VISUOMENĖS CENTRĄ PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas pakartotinis X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau vadinama – Komisija arba CDMEK), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama ir – NVSC) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai vilkinant priimti sprendimą, neteikiant atsakymo į 2020-12-13 prašymą.

2. Pareiškėja Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „CDMEK išnagrinėja skundą ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo ir visų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti, gavimo dienos vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 24 punkto nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, kad CDMEK nagrinėjamoje byloje Nr. 11.4 dėl Pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo niekaip negali priimti teisėto motyvuoto sprendimo jau apie 6 metus, […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Nagrinėjamu atveju CDMEK buvusio pirmininko ir esamo pirmininko ir jos narių savivalė akivaizdi vilkinant priimti sprendimą ir atsisakant priimti sprendimą dėl pateikto mano pareiškėjos 2020-12-13 prašymo nagrinėjamu atveju, nepaisant priimtų tais pačiais klausimais Seimo kontrolierių pažymose nurodytų rekomendacijų nevykdymo, […].“
2.3. „Nagrinėjamu atveju CDMEK akivaizdžiai nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto 2020 m. sausio 30 d. sprendimo […]“ (toliau vadinama – Teismo sprendimas).
2.4. „Dėl galimo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ministro ir atsakingų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos [Ministerija] tarnautojų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. […]. […] Seimo kontrolieriaus pažymos ir raštas, kuriuose nustatytos rekomendacijos Ministerijos ministrui, ar jo pavestiems atsakingiems Ministerijos tarnautojams parengti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų kontrolės visiškai yra nevykdomos.“
2.5. „Įsiteisėjus Teismo sprendimui CDMEK nepatikslino duomenų profesinių ligų registre dėl CDMEK išregistravimo, ką patvirtina Higienos instituto 2021-01-27 raštas Nr. (1.14)01-50. Taip akivaizdžiai ir grubiai pažeisdami Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 24 punkto nuostatas, kurios nustato, jog, pasikeitus Registro [Profesinių ligų valstybės registras] objekto duomenims ar su Registro objektais susijusiems duomenims, Registro duomenų teikėjai teikia pasikeitusius duomenis Registrui. Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo duomenų gavimo privalo įrašyti duomenų pasikeitimus į Registro duomenų bazę. Iš susijusių registrų gaunami duomenų pasikeitimai automatiškai įrašomi į Registrą. Duomenys apie duomenų pasikeitimą saugomi Registre kartu su visais Registro objekto duomenimis. Taip pat nepranešė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ko pasėkoje šiame registre iki šiol yra įregistruoti klaidingi duomenis, ką patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021-03-17 sprendimas Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655.“
2.6. „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo ištaisyti netikslius Pareiškėjos profesinės ligos Registre duomenis. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose ir Profesinių ligų valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka profesinės ligos taip pat registruojamos Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Profesinių ligų valstybės registre. Profesinių ligų valstybės registro nuostatus tvirtina Vyriausybė. Taip pat Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 42 punkto nuostatomis, kuriuose nustatyta, jog profesinės ligos registruojamos Profesinių ligų valstybės registre Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka ir Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre jo direktoriaus nustatyta tvarka. Skubos tvarka ištaisyti (išregistruoti) CDMEK 2019-06-26 pranešimą Nr. 3EK (13.2)-589[…].“

3. Pareiškėja prašo:
„Įpareigoti CDMEK nedelsiant priimti sprendimą byloje Nr. 11.4;
Įpareigoti CDMEK nedelsiant pateikti atsakymą į Pareiškėjos 2020-12-13 prašymą su priedais;
Įpareigoti NVSC iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos 2021-02-26 prašymą dėl netikslių Pareiškėjos profesinės ligos Registre duomenų ištaisymo t. y.: skubos tvarka ištaisyti (išregistruoti) CDMEK 2019-06-26 pranešimą Nr. 3EK (13.2)-589 […];
Pareikšti ieškinį teisme dėl galimai kaltų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos: – Buvusio pirmininko (o dabar tos pačios komisijos nario) ir dabartinio esamo pirmininko ir jos narių;
Pareikšti ieškinį teisme, kad būtų kompensuojama 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinė žala, kuriuos Pareiškėja patyriau ir dar patirsiu dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos buvusio ir esamo pirmininkų ir jos narių, bei darbo medicinos daktaro ir LR Sveikatos ministerijos ir jos atsakingų tarnautojų padarytų ir toliau daromų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo padarytų pažeidimų, neatsižvelgiant net į Seimo kontrolieriaus aukščiau paminėtas rekomendacijas;
Siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems atsakingiems Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojams netinkamos CDMEK darbų kontrolės vykdymo drausmines nuobaudas arba pareikšti ieškinį teisme dėl kaltų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atsakingų tarnautojų piktnaudžiavimu ar biurokratizmu atleidimo iš užimamų pareigų;
Siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;
Pranešti Seimui ar Respublikos Prezidentui apie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro padarytus pažeidimus arba pareikšti ieškinį teisme dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Ministro piktnaudžiavimu ar biurokratizmu atleidimo iš užimamų pareigų;
Įpareigoti Sveikatos ministrą pakeisti ir patvirtinti visą CDMEK sudėtį naujų pirmininku ir naujais nariais ir posėdžio sekretore, kurie tinkamai, profesionaliai, objektyviai, nešališkai galėtų spręsti ir vykdyti CDMEK priskirtus uždavinius ir funkcijas, bei laiku priimant motyvuotus ir argumentuotus sprendimus.“

4. Iš prie Skundo pridėtų dokumentų nustatyta, kad Pareiškėja 2020-12-13 prašymu kreipėsi į CDMEK, nurodydama:
„Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų rinkimas šioje byloje Nr. 11.4 negali būti begalinis. CDMEK rengdamasi bylos Nr. 11.4 [toliau vadinama – Byla 11.4] nagrinėjimui pakartotinai pateikė užklausas: […].
CDMEK 2020-12-01 raštu Nr. 3EK(13.2)-765 informavo mane [Pareiškėją], jog į bylos nagrinėjimą bus kviečiamas ekspertas gydytojas neurochirurgas, o tai reiškia, jog CDMEK įrodymų rinkimas byloje Nr. 11.4 baigtas. Dėl mano sunkios ligos komplikacijų ir koronoviruso COVID-19 ligos plintančios visoje šalies teritorijoje, yra pateikiamos rekomendacijos visų Lietuvos įstaigų vadovams dėl darbo organizavimo. […]. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, siekiant nedidinti CDMEK darbuotojų ir lankytojų tarpusavio kontaktų skaičiaus ir siekiant tinkamai pasirengti CDMEK nagrinėjamos bylos Nr. 11.4 nagrinėjimui, prašau skubos tvarka CDMEK pateikti visą papildomai gautos byloje Nr. 11.4 medžiagos patvirtintas kopijas, pirmiau paminėtų užklausų pagrindu su vidaus aprašu ir sunumeruota, kad galėčiau susipažinti su visa bylos Nr. 11.4 medžiaga bei pateikti savo nuomonę apie visus byloje esančius įrodymus, ir paruošti klausimus ekspertui gydytojui neurochirurgui, CDMEK nagrinėjamoje byloje Nr. 11.4. […]. Prašau CDMEK nagrinėjamoje byloje Nr. 11.4 pateikti visos CDMEK narių sudėtį, kuri nagrinės 2016-01-28
UAB […] skundą Reg. Nr. 1EK(13.1)-24) […]. Taip pat pateikti CDMEK 5 Komisijos narių, kurie yra asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, pateikiant patvirtintas kopijas. […]. Nagrinėjant CDMEK 2016-01-28 UAB […] skundą […] byloje Nr. 11.4 prašau CDMEK visus byloje vykstančius posėdžius fiksuoti garso ir vaizdo įrašais, pasibaigus posėdžiui pateikiant man […] CD laikmenoje; 5. Prijungti šiuo prašymu teikiamus rašytinius įrodymus prie CDMEK nagrinėjamo 2016-01-28 UAB […] skundo […] Nr. 11.4 […].“

TYRIMAS IR IŠVADOS

5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į CDMEK, Ministeriją, NVSC, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. CDMEK Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
6.1. „[…] CDMEK pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo
2020 m. sausio 30 d. sprendimu (administracinė byla Nr. …; teisminio proceso Nr. …) priėmė sprendimą Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589, įpareigoti iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos pagrįstumo. Tą pačią dieną vyko CDMEK posėdis, kuriame dalyvavo ir Pareiškėja, kuri iki to, 2020-01-23 ir 2020-¬01-28 ir 2020-01-30 pateikė keturis skirtingus skundus.“
6.2. „CDMEK posėdžio metu leido susipažinti su byloje esančia informacija bei pateikė keturių posėdžių garso įrašus, kurių gavimą patvirtino pati Pareiškėja. Komisija dėl jos pateiktų skundų 2020¬-01-30 priėmė sprendimą Nr. 21/2020, kad skunde išdėstyti motyvai nėra CDMEK kompetencijoje. 2020-02-06 Pareiškėjai paštu išsiųsti prašomų 4 CDMEK posėdžių protokolų tekstiniai variantai, o 2020-03-03 ir prašoma 2020-01-30 CDMEK posėdžio protokolo kopija.“
6.3. „CDMEK 2020-01-30 dienos sprendimas Nr. 21/2020 buvo apskustas Vilniaus administraciniam teismui, apie tai komisija sužinojo 2020-02-25 gavus dokumentus, kurie registruoti Nr. 1EK (13.5)-70. O 2020-03-05 gavo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. …; teisminio proceso Nr. …, kurioje nuspręsta Pareiškėjos skundą priimti ir nagrinėti rašytinio proceso tvarka.“
6.4. „2020-03-05 CDMEK gautas Pareiškėjos prašymas (reg. Nr. 1EK(13.1)-85 dėl Pareiškėjos ir įgalioto asmens atstovavimo byloje, dėl posėdžio paskyrimo 2020 m. kovo mėn. ir dėl rašytinių įrodymų pateikimo Pareiškėjai ir įgaliotam asmeniui. 2020-03-09 CDMEK gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžių sekretoriaus […] Nutarties siuntimas vykdyti
2020-03-05 Nr. …; proceso Nr. … (reg. Nr. 1 EK (13.5) 90), kurioje nurodyta pateikti atsiliepimą į Pareiškėjos skundą. 2020-03-18 CDMEK pateikė atsiliepimą teismui Nr. 3EK (13.5)-165. 2020-04-10 CDMEK gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-04-06 nutartį – baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, paskyrus teismo posėdį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2020-05-22 (reg. Nr. 1EK (13.5)-144) CDMEK gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai siųstą prašymą „Dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir prijungimo prie administracinės bylos“, komisija tokiam norui neprieštaravo.“
6.5. „CDMEK 2020-06-15 išsiuntė Pareiškėjai kvietimą birželio 25 d. dalyvauti posėdyje (Nr. 3EK (13.4)-257). CDMEK 2020-06-17 (reg. Nr. 1EK(13.1)-156) gavo Pareiškėjos prašymą dėl pareiškėjos ir įgalioto asmens dalyvavimo posėdyje, susipažinimo su medžiaga, patvirtintų kopijų pateikimo. Taip pat 2020-06-22 CDMEK gavo pakartotinį Pareiškėjos prašymą (reg.
Nr. 1EK(13.1)- 162) su prašymu prijungti dokumentus prie bylos.“
6.6. „Nors tuo metu ir vyko teisminiai ginčai, CDMEK, turėdama tikslą naujai nagrinėti Pareiškėjos bylą ir norėdama susisteminti gaunamus dokumentus, dar 2020-02-27 iš Valstybinės darbo inspekcijos gavo 2015 m. X profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo dokumentus. Pažymėtina tai, kad CDMEK posėdžiai nevyko 2020 metų kovo–gegužės mėnesiais dėl paskelbto karantino Lietuvoje. Be to, CDMEK 2020-06-30 raštu Nr. 3 EK (13.2)-349 kreipėsi į Valstybines ligonių kasas prie SAM dėl informacijos apie Pareiškėjai teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o gavus informaciją, jau 2020-08-27 gydymo įstaigoms, kuriose Pareiškėjai teiktos paslaugos, buvo išsiuntinėti raštai, pateikti pilnas patvirtintas asmens sveikatos istorijų kopijas, atliktų kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimo vaizdus (el. laikmenose), kitų atliktų diagnostinių tyrimų medžiagą.“
6.7. „Neilgai trukus gauta medicininė dokumentacija iš eilės sveikatos priežiūros įstaigų – 2020-09-24 CDMEK posėdžio metu konstatuota, kad informacija gauta iš: VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (gauta 2020-09-07); Klaipėdos Jūrininkų ligoninė (gauta 2020-09-09);
UAB […] (gauta 2020-09-14) gauti med. dokumentai ir el. laikmena; […] (gauta 2020-09-14); „Salvijos medicinos centras (gauta 2020-09-14); UAB […] – medicininių dokumentų kopijos gautos el. paštu 2020-09-14; Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė (gauta 2020-09-16); VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (gauta 2020-09-17); Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras (gauta 2020-09-23).“
6.8. „Komisija 2020-09-10 gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-09-09 Nutartį Nr. …, kurioje teismas skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. lapkričio 11 d.“
6.9. „CDMEK 2020-10-02 gavo paskutinės gydymo įstaigos, kurios buvo prašyta pateikti Pareiškėjos medicininius dokumentus, – UAB […], raštą su medicininių dokumentų kopijomis. Posėdyje 2020-10-22 buvo konstatuota, kad gautos medžiagos kiekis yra didžiulis – daugiau nei 800 specifinio medicininio teksto lapų–- todėl buvo nutarta svarstymą atidėti.“
6.10. „CDMEK 2020-11-18 gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą
Nr. …; proceso Nr. …, kuriame Pareiškėjos skundas atmestas, kaip nepagrįstas.“
6.11. „2020-12-17 CDMEK gavo Pareiškėjos 2020-12-13 prašymą su raginimu pateikti pareiškėjai visus „surinktus dokumentus su vidaus aprašu ir sunumeruota, klausimus, paaiškinimus, atsikirtimus“, „pateikti visos CDMEK sudėtį, jų teisinį statusą, 5 komisijos narių galiojančias medicinos praktikos licencijas (kalba netaisyta). Taip pat prašoma vykstančius posėdžius fiksuoti garso ir vaizdo įrašais ir juos pateikti Pareiškėjai. Deja, Pareiškėjos pageidavimų komisija negalėjo išpildyti, nes sekretoriatas dirba nuotolinėmis sąlygomis, bylos yra pas ekspertus, kontaktiniai posėdžiai nevyksta, tik nuotoliniai. Gautų dokumentų apimtis yra labai didelė, juos nuskenuoti galimybių nėra. Licencijų pateikimo prašymo CDMEK taip pat negali išpildyti – tai privatūs dokumentai, jų pateikimas bylos eigai poveikio daryti negali. Pažymėtina, kad CDMEK netvarko jos narių asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijų, todėl šių licencijų kopijų pateikti negali.“
6.12. „Atkreiptinas dėmesys, kad apie asmens sveikatos priežiūros specialistams išduotas licencijas ir su licencijų duomenimis galima susipažinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto tinklalapyje, adresu https://vaspvt.gov.lt/node/149. CDMEK sudėtis yra patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-180, kuris yra viešai paskelbtas teisės aktų registre.“
6.13. „CDMEK nuostatai […] pareigos CDMEK fiksuoti visus posėdžius vaizdo ir garso įrašais nenustato, todėl CDMEK galės pateikti Pareiškėjai tik tų posėdžių vaizdo ir garso įrašus, kai Komisijos pirmininko sprendimu posėdžio įrašas bus daromas Komisijos posėdžio eigai fiksuoti.“
6.14. „2020-12-28 CDMEK gavo Pareiškėjos skundo Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui kopiją, bei teismo raštą dėl atsiliepimo teismui pateikimą. Parengtas atsiliepimas teismui. Nors ir vyksta teisminiai procesai, CDMEK buvo parengtas bei išsiųstas
2020-12-01 prašymas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, skirti neurochirurgą ekspertą Pareiškėjos medicininei dokumentacijai bei medicininiams vaizdams įvertinti. Gautas atsakymas 2020-12-07 apie skirtą ekspertą. Šiuo metu sutartis yra suderinta su ekspertu, sutartį pasirašė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė, laukiama, kad kitą savaitę sutartį pasirašys ekspertas. Visi byloje esantys dokumentai bus perduoti jam, su tikslu išsiaiškinti galimai buvusias Pareiškėjos stuburo traumas ir neurologinės patologijos vystymosi pradžią. Gavus eksperto išvadas per mėnesį laiko bus priimtas naujas CDMEK sprendimas dėl profesinio susirgimo pagrįstumo.“
6.15. „Pabrėžtina, kad jokių duomenų Profesinių ligų valstybės registrui arba NVSC komisija pateikti įsiteisėjus teismo nutarčiai neturi ir neprivalo.“
6.16. Skundo nagrinėjimui pateikti dokumentai:
6.16.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-01-30 sprendimas, kuriame teismas konstatavo: „Teismas pažymi, kad Komisijos Išvadoje pateikti motyvai yra grindžiami darant prielaidą, jog galimai patirta trauma galėjo turėti įtakos dabartinei klinikinei diagnozei, tačiau šios išvados nėra išsamios ir nėra grindžiamos konkrečiais pareiškėjos sveikatos duomenimis. […]. Teismas pažymi, jog pagal LVAT formuojamą praktiką viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. …). […]. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602- 2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014). […]. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: Pareiškėjos X skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2019 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)- 589. Įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos X profesinės ligos nustatymo pagrįstumo“;
6.16.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-11-18 sprendimas (nagrinėtas Pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė panaikinti CDMEK 2020-01-30 sprendimą), kuriame konstatuota: „Įvertinus nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas – Komisijos Išvados sudėtinė dalis. Komisijai nesuteikta teisė nagrinėti skundus dėl jos pačios priimtų Išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teisminės gynybos institutu pasinaudojo kreipdamasi į teismą. Taigi, atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pareiškėjos argumentas, kad Komisija negalėjo priimti sprendimo atsisakyti nagrinėti jos skundų, atmestinas kaip nepagrįstas. […]. Konstatavus, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą, 2020 m. sausio 23 d. patikslintą skundą dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės darbo medicinos gydytojo Y 2019 m. liepos 25 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 64. […].Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, nusprendžia: Pareiškėjos X skundą atmesti kaip nepagrįstą.“
Pareiškėja šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

7. NVSC Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
7.1. „2021-02-13 Pareiškėja NVSC pateikė prašymą „Dėl pažymos, profesinės ligos kortelių ir profesinių ligų valstybės registro bei kt. medžiagos pateikimo pareiškėjai“ (registracijos data
– 2021-02-13, reg. Nr. 1-18079). NVSC Klaipėdos departamentas atsakymą Pareiškėjai pateikė
2021-02-24 (2021-02-24 raštas Nr. (3-11 14.4.4 Mr.2-36191[…]).“
7.2. „Pakartotinai 2021-02-26 Pareiškėja pateikė prašymą „Dėl netikslių Pareiškėjos profesinės ligos Registre duomenų ištaisymo“ (registracijos data – 2021-02-26, reg. Nr. 1-22553). NVSC Klaipėdos departamentas atsakymą Pareiškėjai pateikė 2021-03-17 (2021-03-17 raštas
Nr. (3-11 14.1.2 Mr. 2-45655 […]).“
7.3. „2021-04-16 Pareiškėja pateikė skundą „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos
centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2021-03-17 sprendimo
Nr. (3-11 14.1.2. Mr.2-45655 panaikinimo ir priimti naują sprendimą“ (registracijos data –
2021-04-16 Nr. 1-40819). Atsakymas dar nepateiktas.“
7.4. „NVSC nėra Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro duomenų teikėjas. NVSC taip pat nėra šio registro duomenų gavėjas.“
7.5. „NVSC teises ir pareigas profesinės ligos tyrimo ir nustatymo procese nustato Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriuose taip pat įtvirtinta, kokius dokumentus NVSC turi pateikti atitinkamoms institucijoms, kokius dokumentus turi gauti iš atitinkamų institucijų, bei kokia tvarka NVSC saugo ir registruoja profesines ligas ir Profesinių ligų patvirtinimo aktus. Vadovaujantis Nuostatais NVSC gauna (nurodytos institucijos turi pareigą pateikti): Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) inspektorius surašytą Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą su pridėta atitinkamos įmonės medžiaga (Nuostatų 20 punktas), Profesinės ligos patvirtinimo akto kopiją iš VDI inspektoriaus (Nuostatų 32 punktas), CDMEK išvados egzempliorių (Nuostatų 39 punktas).“
7.6. „Nagrinėjamu atveju NVSC buvo gavusi šiuos dokumentus ir duomenis: 2015-08-24 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – Klaipėdos VSC) (dabartinis pavadinimas – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas) gavo pranešimą apie įtariamą profesinę ligą Pareiškėjai (dokumentas užregistruotas 2015-08-24, reg. Nr. D2-1391); 2015-10-21 Klaipėdos VSC gavo VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015-10-21 raštą Nr. SD-3-12925 „Dėl duomenų pateikimo“ (dokumentas užregistruotas 2015-10-21, reg. Nr. V3-3387); VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2015-11-26 raštu Nr. SD-3-14484 „Dėl Pareiškėjos profesinės ligos priežasčių tyrimo akto“ Klaipėdos VSC pateikė 2015-11-11 Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-231 bei prie jo pridedamus papildomus dokumentus, gautus iš įmonių, kuriose dirbo Pareiškėja, bei dokumentus, gautus iš Klaipėdos VSC (dokumentai užregistruoti 2015-11-26, reg. Nr. D2-1946); VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2015-11-30 raštu
Nr. SD-3-14634 „Dėl Pareiškėjos profesinės ligos patvirtinimo akto“ Klaipėdos VSC pateikė
2015-11-26 Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86 (dokumentai užregistruoti 2015-11-30,
reg. Nr. V3-3958); VDI Klaipėdos teritorinis skyrius NVSC Klaipėdos departamentui 2019-07-30 raštu Nr. SD-3-9258 „Dėl […] naujo profesinės ligos patvirtinimo akto“ pateikė 2019-07-25 Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, surašytą vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2019-06-20 „Išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ Nr. 3EK (13.2)-589 (dokumentų registracijos data – 2019-07-30, reg. Nr. PLTD-409). Klaipėdos VSC VDI Klaipėdos teritoriniam skyriui pateikė turimus kitų įmonių analogiškose darbo vietose atlikto profesinės rizikos veiksnių matavimo archyvinius duomenis (Klaipėdos VSC 2015-10-29 raštas Nr. (7.5.)V4-3293 „Dėl […] įtariamos profesinės ligos“).“
7.7. „Nuostatų 42 ir 43 punktuose nustatyta, kad NVSC savo nustatyta tvarka registruoja Profesinių ligų patvirtinimo aktus ir nustatytas profesines ligas. Pažymėtina, kad NVSC jokio atskiro registro informacinėje sistemoje neturi ir netvarko, o registruoja tik gautus dokumentus į NVSC direktoriaus įsakymu patvirtintos formos žurnalą (pagal pateiktą VDI profesinės ligos patvirtinimo aktą padaro įrašą) ir patvirtintos formos dokumentų registrą. Gauti dokumentai registruojami įprastai, kaip ir visi kiti NVSC gaunami dokumentai (prašymai, skundai ir pan.).Nuo 2018 metų visi NVSC gaunami dokumentai registruojami dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS).“
7.8. „[…] bet kokiam asmens duomenų tvarkymui yra taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatos. Pareiškėjos kaip duomenų subjekto teisės yra įgyvendinamos vadovaujantis Reglamentu. Asmens (duomenų subjekto) teisė reikalauti ištrinti asmens duomenis („teisė būti pamirštam“) įgyvendinama vadovaujantis Reglamento 17 straipsniu, kur yra įtvirtintas baigtinis sąrašas priežasčių, kuriomis gali būti grindžiamas toks asmens prašymas. Reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kada „teisė būti pamirštam“ yra neįgyvendinama. Vienas iš tokių atvejų, kai duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant laikytis Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Reglamento preambulės 45 punkte taip pat nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi, kai duomenų valdytojas duomenis tvarko vykdydamas jam tenkančią teisinę prievolę arba kai duomenis būtina tvarkyti siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, duomenų tvarkymo pagrindas turėtų būti įtvirtintas Sąjungos arba valstybės narės teisėje. Nagrinėjamu atveju prievolė tvarkyti asmens duomenis yra įtvirtinta Nuostatuose, todėl NVSC jokių įrašų dokumentų registravimo žurnaluose ir dokumentų valdymo sistemoje trinti ar naikinti negali.“
7.9. „Reglamento 16 straipsnyje įtvirtinta, kad duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis. Atsižvelgiant į tikslus, kuriais duomenys buvo tvarkomi, duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad būtų papildyti neišsamūs asmens duomenys, be kita ko, pateikdamas papildomą pareiškimą. Nagrinėjamu atveju, NVSC siekdamas užtikrinti šią duomenų subjekto (pareiškėjos) teisę, 2021 m. balandžio 29 d. patikslino turimus duomenis pagal Pareiškėjos pateiktus dokumentus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. …), atlikdamas įrašą DVS apie teismo sprendimu panaikintą 2019-06-20 Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvadą „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ Nr. 3EK (13.2)-589.“
7.10. „NVSC siekdamas profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų teisinio reguliavimo aiškumo bei Reglamento 5 straipsnio c punkte įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimo (asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi) teiks siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Nuostatų keitimo, atsisakant nuostatos, kad NVSC registruoja ir kaupia asmens duomenis, susijusius su profesinės ligos nustatymu, savo atskirame registre. Manytina, kad, esant poreikiui, tokius duomenis teisės aktų nustatyta tvarka ir Nuostatose nustatytais tikslais pakaktų gauti iš Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro.“
7.11. Iš Skundo tyrimui pateiktos informacijos nustatyta, kad į Pareiškėjos 20212-02-26 prašymą NVSC atsakė 2021-03-17 raštu:
„Pakartotinai Jus informuojame, kad pagal Apskaitos nuostatų 28 punktą profesinės ligos diagnozę (-es) nustato arba jos (jų) nenustato darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis arba pagal Nuostatų 34 punkto nuostatas CDMEK, gavusi ir išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.
NVSC pagal kompetenciją, numatytą Nuostatų 19 punkte, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriams pateikia turimus atliktų profesinės rizikos veiksnių matavimų archyvinius duomenis.
Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad NVSC pagal kompetenciją neturi įgaliojimų pakeisti CDMEK išvados dėl Jūsų profesinės ligos pagrįstumo ir priimti sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti.
Informuojame, kad, jeigu nesutinkate su atsakymu į Jūsų prašymą, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos turite teisę paduoti skundą savo pasirinkimu Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (H. Manto g. 37, LT-92236, Klaipėda) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.“

8. Ministerija Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
8.1 „Susipažinus su Pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo nagrinėjimo aplinkybėmis, atkreiptinas dėmesys, jog šis atvejis yra sudėtingas. CDMEK išvados dėl Pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo 2 kartus buvo apskųstos Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir abu kartus teismas panaikino CDMEK išvadas ir įpareigojo CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.
Paskutinis Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. sausio 30 d. Siekiant įvykdyti šį teismo sprendimą ir iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, CDMEK atliko tokius veiksmus:
2020-06-30 raštu Nr. 3EK (13.2)-349 kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl informacijos apie Pareiškėjai teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2020-08-27 raštu Nr. 3EK (13.2)-459 kreipėsi į 11 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose Pareiškėjai buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, prašydama pateikti pilnas patvirtintas asmens sveikatos istorijų kopijas, atliktų kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimo vaizdus (el. laikmenose), kitų atliktų diagnostinių tyrimų medžiagą (visa prašoma informacija CDMEK pateikta iki 2020-10-02);
2020-12-01 raštu Nr. 3EK(13.2)-765 kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, prašydama skirti ekspertą gydytoją neurochirurgą Pareiškėjos medicininių dokumentų analizei atlikti ir išvadai pateikti (atsakymas gautas 2020-12-07).
Pažymėtina, kad 2020-02-25 Pareiškėja Vilniaus administraciniam teismui apskundė CDMEK 2020-01-30 sprendimą Nr. 21/2020, kuriuo atsisakyta nagrinėti […] 2019-07-25 profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuris buvo surašytas, atsižvelgiant į CDMEK 2019-06-20 išvadoje pateiktus įpareigojimus. Šis, su Byla 11.4 susijęs, teisminis procesas dar nėra baigtas. 2020-11-18 Vilniaus apygardos administraciniam teismui Pareiškėjos skundą atmetus, kaip nepagrįstą,
2020-12-19 Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris jį priėmė nagrinėti.
Paminėtina, jog nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. birželio 11 d. dėl karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje nevyko CDMEK posėdžiai.
Pagal Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“, redakciją, galiojusią iki 2021 m. balandžio 16 d., terminas CDMEK išnagrinėti skundą ir priimti sprendimą yra ne vėliau kaip 2 mėnesius nuo skundo ir visų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti, gavimo dienos. Nustatyta, kad CDMEK šio termino laikėsi. Ministerijos nuomone, dėl CDMEK nagrinėjamoje byloje dėl Pareiškėjos įtartos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo keliamų sudėtingų medicininių klausimų, poreikio surinkti ir įvertinti ilgo laikotarpio, labai didelės apimties medicininius dokumentus, byloje pasitelkti papildomą ekspertą ne CDMEK narį, taip pat šioje byloje nuo 2020-02-25 iki šios dienos tebevykstančio teisminio bylinėjimosi, dėl 2020 m. kovo mėn. šalyje paskelbto karantino nustatytų apribojimų, sukėlusių sunkumų organizuojant CDMEK posėdžius, ilgas Pareiškėjos įtartos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo nagrinėjimas yra objektyviai pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2021 m. balandžio 17 d. įsigaliojus Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų pakeitimams, yra sutrumpinti skundų nugarinėjimo terminai, bei nustatytos papildomas nuostatos, užtikrinančios byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie bylos eigą ir CDMEK priimamus sprendimus. Ministerijos nuomone, naujosios nuostatos užtikrins spartesnį ginčytinų atvejų nagrinėjimo procesą CDMEK.“
8.2. „Įgyvendinant Pažymoje pateiktą rekomendaciją dėl CDMEK nuostatų pakeitimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-830 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeisti CDMEK nuostatai. Siekiant išspręsti CDMEK veiklos reglamentavimo problemas, į kurias buvo atkreiptas dėmesys Pažymoje, buvo patikslintos nuostatos, kokiais atvejais CDMEK nenagrinėja pareiškėjų skundų, nustatyti terminai, per kiek laiko pareiškėjas ir suinteresuotos šalys turi būti informuojami apie atsisakymą nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo sustabdymą, skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, nustatyta, jog, CDMEK nustatyta tvarka pareiškėjas ir suinteresuotos šalys turi teisę susipažinti su CDMEK surinktais dokumentais, reikalingais CDMEK sprendimui dėl skundžiamo profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo priimti, reglamentuotas reguliaraus CDMEK sudėties atnaujinimo klausimas.
Įgyvendinant Pažymoje pateiktą rekomendaciją dėl CDMEK darbo organizavimo tobulinimo, sudėties pakeitimo bei Komisijos narių specialiųjų žinių tobulinimo ir (arba) prireikus, konsultacijų jiems teikimo, pakeisti CDMEK nuostatai, kuriuose numatytas reguliarus CDMEK sudėties atnaujinimas ne rečiau kaip kas penkeri metai, pakeičiant ne mažiau kaip 1/3 Komisijos narių. Taip pat paminėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-1803 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. V-180 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakoreguota komisijos sudėtis. Joje nebeliko Pareiškėjos skundą nagrinėjusios ir atsistatydinusios ekspertės Giedrės Škėmienės, pakeistas komisijos pirmininkas ir pavaduotojas (komisijos pirmininku paskirtas buvęs komisijos pirmininko pavaduotojas Paulius Vasilavičius, o pavaduotoju – buvęs komisijos narys Narimantas Satkus) paskirtas naujas ekspertas Paulius Chmeliauskas, buvęs komisijos pirmininkas Vidmantas Januškevičius liko CDMEK nariu.
Atsižvelgiant į tai, jog CDMEK nuostatų 9.4 papunktyje yra reglamentuota Komisijos teisė pasitelkti gydytojus specialistus, ekspertus ir kviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose, sprendžiant profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus, nuspręsta Komisijos konsultavimo klausimų nuostatose papildomai nereglamentuoti. Komisijos pirmininkui ir ekspertams rekomenduota aktyviau naudotis šia teise ir prireikus konsultuotis su komisijos pirmininko pavaduotoju, turinčiu teisinį išsilavinimą, ir kitais Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus ar kitų struktūrinių padalinių specialistais.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
9.1. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Įstatymas; aktuali nuo 2020-11-01 galiojanti redakcija) reglamentuojama:
9.1.1. 3 straipsnis – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. […]. 4. Dokumento teikimas – dokumento atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant jį prieinamą pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu. 5. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas“;
9.1.2. 6 straipsnis – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; […]“;
9.1.3. 16 straipsnis – „1. Institucija, teikdama dokumentus, užtikrina, kad: […]
2) pirmenybė būtų teikiama tokiems dokumentų rinkinių formatams, kurių techninės specifikacijos yra viešai prieinamos ir kuriuos programinė įranga geba nustatyti, atpažinti ir nuskaityti, ir kuriuos pareiškėjas gali laisvai gauti ir naudoti (toliau – atviras elektroninis formatas); […] 2. Institucija privalo: 1) teikdama adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus pagal individualų pareiškėjo prašymą, pagrįsti apskaičiuotą atlyginimo už tokių dokumentų teikimą dydį ir pateikti informaciją apie šio dydžio, kuris neturi viršyti sąnaudų, patiriamų dokumentus sisteminant, adaptuojant, apdorojant ar kitaip perdirbant, perduodant ir teikiant pareiškėjui, apskundimo tvarką; 2) teikdama dokumentus kartu su teikiamais dokumentais pareiškėją informuoti apie institucijos veiksmų apskundimo tvarką; […]“;
9.1.4. 17 straipsnis – „1. Atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, institucija dokumentus pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais. Elektroninių ryšių tinklais teikiama: […] 3) interaktyviuoju būdu, kai pareiškėjas dokumentų rinkinį gauna naudodamasis naršymo dokumentų rinkinyje priemone. […]“;
9.1.5. 22 straipsnis – „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
9.2. Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (Apskaitos nuostatai)reglamentuojama:
„Darbuotojas, darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (toliau – Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada) ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują. 35. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, jeigu, jos nuomone, nepakanka duomenų diagnozei nustatyti, gali raštu prašyti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus jį papildyti, nurodydama profesinės ligos priežasčių tyrimo akto papildymo priežastis. 36. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo gavimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje pateikia papildomą medžiagą arba nurodo, kodėl jos negali pateikti.
37. Ginčytinais atvejais, kai Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija nustato, kad darbuotojui turėjo būti nustatyta daugiau profesinių ligų diagnozių, darbo medicinos gydytojas iš naujo surašytame profesinės ligos patvirtinimo akte nurodo visas profesinių ligų diagnozes ir šių diagnozių nustatymo data yra diena, nurodyta naikinamame profesinės ligos patvirtinimo akte. 38. Ginčytinais atvejais, kai Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija nustato, kad kai kurios darbo medicinos gydytojo nustatytos profesinės ligos diagnozės turi būti panaikintos, darbo medicinos gydytojas iš naujo surašytame profesinės ligos patvirtinimo akte nurodo Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos patvirtintas profesinių ligų diagnozes ir šių diagnozių nustatymo data yra diena, nurodyta naikinamame profesinės ligos patvirtinimo akte. 39. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija per 3 darbo dienas nuo Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados surašymo išsiunčia po vieną jos egzempliorių darbo medicinos gydytojui, nustačiusiam profesinės
(-ių) ligos (-ų) diagnozę (-es) ar jos (jų) nenustačiusiam, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, darbuotojui, darbdaviui (-iams), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Fondo valdybos teritoriniam skyriui ar Fondo valdybai, jei ji nesutiko su profesinės ligos patvirtinimo aktu ir jį skundė Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, o jeigu Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada surašyta dėl profesinės ligos nepagrįstumo, panaikinant profesinės ligos diagnozę (-es), vieną jos egzempliorių – ir Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai. 40. Darbuotojas, darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutinkantys su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada, gali ją skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. […]. 42. Profesinės ligos registruojamos Profesinių ligų valstybės registre Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka ir Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre jo direktoriaus nustatyta tvarka. 43. Profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje ir Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre. 44. Profesinių ligų priežasčių tyrimo aktai, profesinių ligų patvirtinimo aktai, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados registruojami ir profesinių ligų apskaita tvarkoma įmonėje darbdavio nustatyta tvarka. 45. Profesinių ligų patvirtinimo aktai su tyrimo medžiaga ir Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados saugomos Valstybinėje darbo inspekcijoje, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytų dokumentų saugojimo terminų. 46. Likviduojant įmonę, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktai, profesinių ligų patvirtinimo aktai ir Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados perduodami saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.“
9.3. Vyriausybės 1994-11-30 nutarimu Nr. 1198 patvirtintuose Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatuose (Registro nuostatai) reglamentuojama:
„7. Registro valdytojas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra ir Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja. […].9. Registro tvarkytojas – Higienos institutas, kuris yra ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas.[…]. 16. Registro duomenų teikėjai yra: 16.1. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija); 16.2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba); 16.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba); 16.4. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. 17. Registro duomenų teikėjai Registrui teikia šiuos duomenis: 17.1. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius per 3 darbo dienas po profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje pateikia kiekvienos nustatytos profesinės ligos diagnozės duomenis, nurodytus Nuostatų 12.2–12.17, 13.1.1–13.1.3, 13.1.5–13.1.16,
13.2 papunkčiuose elektroniniu būdu; 17.2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba per
3 darbo dienas po darbingumo netekimo nustatymo elektroniniu būdu pateikia duomenis, nurodytus Nuostatų 12.2, 12.3, 12.18–12.23, 13.1.1, 13.2 papunkčiuose; 17.3. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija per 3 darbo dienas po išvados dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo elektroniniu būdu pateikia duomenis, nurodytus Nuostatų 12.2, 12.3, 13.1.1, 13.2,
14.4 papunkčiuose.18. Registro duomenų teikėjai privalo: 18.1. teikti duomenis Registrui Nuostatų nustatyta tvarka Registro duomenų teikimo sutartyse su Registro duomenų teikėjais nurodytais terminais ir duomenų formatu; 18.2. užtikrinti, kad Registrui teikiami duomenys būtų teisingi, tikslūs ir išsamūs, o nustačius, kad jų pateikti duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nustatymo momento, pateikti Registrui ištaisytus duomenis. […].“
9.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) nustatyta:
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“
9.5. Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37 patvirtintuose CDMEK nuostatuose (Nuostatai; aktuali nuo 2019-07-01 galiojanti redakcija) reglamentuojama:
„2. Komisija atsakinga ir atskaitinga sveikatos apsaugos ministrui. 3. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. 4. Komisijos veikla grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo principais, taip pat asmenine Komisijos narių atsakomybe už klausimų sprendimą. […]. 7. Komisijos uždavinys – vertinti profesinių
ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių),
kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Pareiškėjai) skundus. […]. 8. Komisija atlieka šias funkcijas: […]; 8.5. teikia informaciją Profesinių ligų valstybės registrui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie Komisijos priimtus sprendimus; 8.6. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. […]. 27. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data ir vieta, posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių ir kitų asmenų vardai ir pavardės, posėdyje svarstyti klausimai (Pareiškėjų skundai), sprendimų priėmimo būdas (bendru sutarimu ar balsuojant), balsavimo rezultatai (jei vyko balsavimas), priimti sprendimai. 28. Komisijos nariai per 5 darbo dienas po posėdžio Komisijos pirmininkui pateikia posėdžio protokolo dalį, susijusią su jo pristatytu skundu (posėdžio medžiaga). Už Komisijos posėdžio protokolo parengimą atsako Komisijos pirmininkas. Protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. 29. Komisijos posėdžio protokolas turi būti parengtas per 20 darbo dienų po posėdžio dienos. 30. Komisijos išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ar nepagrįstumo surašoma ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo posėdžio, kuriame priimtas sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo. Komisijos išvadą pasirašo Komisijos pirmininkas. 31. Komisija per 3 darbo dienas nuo Komisijos išvados surašymo išsiunčia po vieną jos egzempliorių darbuotojui ar jo atstovui, darbdaviui (-iams), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Fondo valdybai, darbo medicinos gydytojui, nustačiusiam profesinę ligą (ar jos nenustačiusiam), o jeigu Komisijos išvada surašyta dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo nepagrįstumo, panaikinant profesinės ligos diagnozę (-es), Komisijos išvada išsiunčiama ir Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai. […]. 39. Darbuotojas ar darbdavys (-iai), nesutikdami su Komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
9.6. Sveikatos apsaugos ministro 2021-04-16 įsakymu Nr. V-830 patvirtintuose CDMEK nuostatuose (Nuostatai; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021-04-17) reglamentuojama:
„5. Visa Komisijai pateikta informacija apie darbuotoją, jo atstovą, darbdavį (-ius),
kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, laikoma konfidencialia ir negali būti atskleista kitiems asmenims, išskyrus Nuostatų 40 punkte nustatytą atvejį ir atvejus, kai tokios informacijos atskleidimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. […]. 10. Komisija sudaroma ir jos sudėtis keičiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisijos sudėtis atnaujinama ne rečiau kaip kas penkeri metai, pakeičiant ne mažiau kaip 1/3 Komisijos narių. […]. Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti Pareiškėjas, suinteresuotos šalys, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas, taip pat Komisijos pasitelkti ekspertai, specialistai ir kiti suinteresuoti asmenys. […]. 23. Sprendimai priimami vadovaujantis pateiktais dokumentais, medžiaga ir informacija bei posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu. Jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje Komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Komisijos pirmininko balsas, o kai jo nėra – pirmininko pavaduotojo balsas. Į posėdžio protokolą įrašomos atskirosios Komisijos narių nuomonės. 24. Komisija išnagrinėja skundą ir priima sprendimą per 2 mėnesius nuo visų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti, Komisijoje gavimo dienos, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Pareiškėjo skundo gavimo Komisijoje dienos. Komisija motyvuotu sprendimu dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas nagrinėjimo atvejis, reikalingos papildomos išvados, ekspertizės, kiti papildomi sprendimui priimti būtini dokumentai ir kt.) gali pratęsti nustatytą 4 mėnesių skundo nagrinėjimo terminą. Kiekvienu atveju skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 1 mėnesiui. Sprendimo pratęsti skundo nagrinėjimo terminą kopiją Komisija per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos išsiunčia Pareiškėjui ir suinteresuotoms šalims. […]. 31. Komisija per 3 darbo dienas nuo Komisijos išvados surašymo išsiunčia po vieną jos egzempliorių darbuotojui ar jo atstovui, darbdaviui (-iams), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Fondo valdybai, darbo medicinos gydytojui, nustačiusiam profesinę ligą (ar jos nenustačiusiam), o jeigu Komisijos išvada surašyta dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo nepagrįstumo, panaikinant profesinės ligos diagnozę (-es), Komisijos išvada išsiunčiama ir Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai. 291. Komisijos posėdžio protokolui surašyti gali būti daromas posėdžio garso ir (ar) vaizdo įrašas (toliau – įrašas). Komisijos posėdžio įrašas saugomas tol, kol surašomas ir pasirašomas Komisijos posėdžio protokolas. Komisijos pirmininko sprendimu posėdžio įrašas gali būti daromas Komisijos posėdžio eigai fiksuoti, tokiu atveju įrašas yra laikomas sudėtine protokolo dalimi ir saugomas kartu su protokolu skaitmeninėje laikmenoje. Apie daromą įrašą ir jo formą visais atvejais informuojami Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys. 39. Pareiškėjas ir suinteresuotos šalys, nesutikdami su Komisijos išvada, gali ją skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 40. Pareiškėjas ir suinteresuotos šalys, raštu pateikę prašymą
Komisijai, turi teisę susipažinti su pareiškėjo ir (ar) suinteresuotų šalių Komisijai pateiktais dokumentais ir kitais Komisijos surinktais dokumentais, reikalingais Komisijos sprendimui dėl skundžiamo profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo priimti, Komisijos nustatyta tvarka.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika
10.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau vadinama ir – Konstitucinis Teismas) 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas
2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […].“
10. 2. Konstitucinis Teismas savo 2003-12-30 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad tai yra formalios asmenų lygybės principas. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos.
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). […].“
10. 3. Konstitucinis Teismas 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). […].“

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
11.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (–LVAT) 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio
13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
11.2. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013).“
11.3. LVAT 2019-01-30 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-691-1062/2019) nurodyta:
„Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad darbuotojas ir darbdavys gali skųsti profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o jo sprendimą teismui; taip pat numatyta, kad profesinės ligos patvirtinimo aktas gali būti skundžiamas Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. […].
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 881 redakcija) patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau tekste – ir Tyrimo nuostatai) 34 punkte nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Tyrimo nuostatų 34 punkte taip pat nustatyta, kad Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.
Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo yra nustatyti įstatymu ir minėtu Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija nelaikytina viešojo administravimo subjektu, jos aktas nesukelia teisinių padarinių ir byla turi būti tuo pagrindu nutraukta. […].
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016). […].
Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija)
3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus, t. y. ar CDMEK, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Būtent – teismas turi nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) buvo laikomasi CDMEK nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo tarpu CDMEK, kaip speciali ekspertinė institucija, taikydama dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl profesinės diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1047/2013).“

Tyrimo išvados

12. Atsižvelgiant į Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios Skundo tyrimo dalys:
12.1. dėl CDMEK pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2020-12-13 prašymą;
12.2. dėl NVSC pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatytą dokumentų registraciją.

13. Skundas nagrinėjamas tik VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių taikymo aspektu. Seimo kontrolieriai nesprendžia ginčų dėl teisės. CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme. CDMEK, gavusi prašymą įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, pirmiausia atlieka kompleksinę dokumentų analizę ir vadovaujantis jai suteiktomis teisėmis nustato, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai, bei surašo atitinkamą išvadą. CDMEK kompleksiškai įvertina duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis.
Vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Šio tyrimo metu Seimo kontrolierius nevertino CDMEK priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi jie yra skundžiami teismui. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatas, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Būtent teismas nustato ir vertina, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) buvo laikomasi CDMEK nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pažymos 11.3 punktas).

Dėl CDMEK pareigūnų veiksmų (neveikimo)
nagrinėjant Pareiškėjos 2020-12-13 prašymą

14. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymima, kad nagrinėjamu atveju:
14.1. Pareiškėja skundžiasi, kad negavo atsakymo į 2020-12-13 prašymą, CDMEK nevykdo teismo 2020-01-30 sprendimo.
14.2. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog CDMEK laikytina viešojo administravimo subjektu. CDMEK darbas organizuojamas, skundai dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo / nenustatymo pagrįstumo nagrinėjami, nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas sustabdomas, sprendimai priimami vadovaujantis Nuostatuose numatyta tvarka. Tačiau prašymai pateikti informaciją, dokumentus CDMEK turi būti nagrinėjami vadovaujantis ir Įstatymo (pažymos 9.1 punktas) nuostatomis (Įstatyme nustatytais principais, tvarka ir kita) bei Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka (pažymos 9.4 punktas), t. y. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Nustatyta, kad Pareiškėja 2020-12-13 kreipėsi į CDMEK (pažymos 4 punktas), prašydama pateikti iš sveikatos priežiūros įstaigų surinktų, su jos profesinės ligos diagnozės nustatymu susijusių dokumentų kopijas. CDMEK Pareiškėjai prašomų dokumentų, informacijos bei atsakymo, kodėl negali pateikti prašomų dokumentų, nepateikė, tuo pažeidė pirmiau minėtų teisės aktų (Įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių) nuostatas. CDMEK nepateikusi jokio paaiškinimo / atsakymo į 2020-12-13 prašymą, pažeidė Pareiškėjos teisę skųsti CDMEK veiksmus (neveikimą) Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis naujos Nuostatų redakcijos, įsigaliojusios nuo 2021-04-17, 40 punktu, pareiškėjas ir suinteresuotos šalys, raštu pateikę prašymą Komisijai, turi teisę susipažinti su pareiškėjo ir (ar) suinteresuotų šalių Komisijai pateiktais dokumentais ir kitais Komisijos surinktais dokumentais, reikalingais Komisijos sprendimui dėl skundžiamo profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo priimti. Taigi, naujoje Nuostatų redakcijoje nustatyta pareiškėjų teisė susipažinti su esamais CDMEK dokumentais, kartu ir CDMEK pareiga pateikti prašomus dokumentus arba motyvuotai atsisakyti pateikti.
14.3. Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-01-30 sprendimu panaikino CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą motyvuodamas, kad „išvada yra grindžiama darant prielaidas“, „išvados nėra išsamios ir nėra grindžiamos konkrečiais pareiškėjos sveikatos duomenimis“. CDMEK, siekdama įvykdyti teismo įpareigojimą „iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo“, kreipėsi (Pareiškėja informuota) į valstybės institucijas, sveikatos priežiūros įstaigas (pažymos 6.5, 6.6 punktai), gavo iš jų prašytą informaciją, dokumentus, kas sudaro, Komisijos teigimu, „daugiau nei 800 specifinio teksto lapų“. Dėl šios priežasties 2020-10-22 posėdyje klausimo svarstymas buvo atidėtas. Kritiškai vertinamas toks CDMEK paaiškinimas, nes, Seimo kontrolieriaus nuomone, pirmiau minėta informacija turėjo būti surinkta ir išanalizuota iki priimant 2019-06-20 sprendimą (išvadą). Pažymėtina, kad Komisija nepateikė informacijos, ar apie tai buvo informuota Pareiškėja, ar jai pateiktas Komisijos sprendimas / protokolas, kuriam laikui bylos svarstymas atidėtas, kuo vadovaujantis ir kita. Pažymėtina, kad Nuostatuose nėra (ir nebuvo) reglamentuotas pareiškėjų skundų (bylų) svarstymo atidėjimas, yra numatytas tik svarstymo sustabdymas. Tačiau pagrindo sustabdyti svarstymą dėl informacijos arba dokumentų didelės apimties nėra nurodyta.
Iš Ministerijos pateiktų dokumentų nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. birželio 11 d. dėl karantino paskelbimo nevyko CDMEK posėdžiai. Pažymėtina, kad nuo 2020-11-07 Lietuvoje vėl buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19, kuris iki šiol (pažymos surašymo metu) neatšauktas (tik sušvelninti reikalavimai atitinkamoms veikloms vykdyti). Tačiau, kaip visiems žinoma, valstybės institucijų darbas nebuvo sustabdytas, darbas (posėdžiai, pasitarimai) jose buvo ir tebėra vykdomas nuotoliniu būdu, laikantis visų saugumo priemonių, esant būtinumui, paslaugos buvo teikiamos ir kontaktiniu būdu. Taigi, Komisijos veikla dėl COVID-19 pandemijos taip pat negalėjo būti sustabdyta (negalėjo nevykti posėdžiai, pareiškėjai negalėjo likti neinformuoti apie jų skundų nagrinėjimą, negalėjo būti neanalizuojama informacija ir kita). Taigi, motyvuotų priežasčių, dėl kurių iki šiol (pažymos surašymo dieną nepateikta informacija apie sprendimo priėmimą), vykdant teismo 2020-01-30 sprendimą, CDMEK nėra išnagrinėjusi klausimo / priėmusi išvados dėl Pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, nepateikta
14.4. Vadovaujantis Nuostatais, Apskaitos nuostatais (pažymos 9.2, 9.5, 9.6 punktai), CDMEK išvadas išsiunčia po vieną jos egzempliorių darbuotojui ar jo atstovui, darbdaviui, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Fondo valdybai, darbo medicinos gydytojui, nustačiusiam profesinę ligą (ar jos nenustačiusiam), o jeigu Komisijos išvada surašyta dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo nepagrįstumo, panaikinant profesinės ligos diagnozę, Komisijos išvada išsiunčiama ir Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai. Taigi, CDMEK teikia ne teismo sprendimus ar kitus su profesinės ligos nustatymu / nenustatymu / patvirtinimu sietinus dokumentus, o savo išvadas, jeigu panaikinama profesinės ligos diagnozė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Registrui turi būti teikiami duomenys (ne dokumentai). Registro nuostatuose yra aiškiai reglamentuota, kas yra Registro tvarkytojas, teikėjai, duomenų gavėjai, jų teisės, pareigos (pažymos 9.3 punktas).
Teismų praktikoje yra konstatuota, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.

15. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad:
15.1. CDMEK netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjos 2020-12-13 prašymą pateikti informaciją, dokumentus, t. y. nepateikė jokio atsakymo dėl prašyme nurodytų aplinkybių;
15.2. CDMEK nemotyvuotai ilgai nevykdo teismo 2020-01-30 sprendimo, t. y. nepriima naujo sprendimo (išvados) dėl Pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo / nepagrįstumo.
15.3. Ši Pareiškėjos skundo dalis dėl CDMEK pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant 2020-12-13 prašymą pripažintina pagrįsta.

Dėl NVSC pareigūnų veiksmų (neveikimo)
vykdant Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatytą
dokumentų registraciją

16. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymima, kad nagrinėjamu atveju:
16.1. Pareiškėja skundžiasi, kad NVSC netinkamai išnagrinėjo jos 2021-02-26 prašymą.
16.2. nustatyta, kad NVSC 2021-03-17 (pažymos 7.11 punktas) raštu pakartotinai (Pareiškėjai 2021-02-13 raštu buvo pateikta informacija ir dokumentai) motyvuotai atsakė į Pareiškėjos 2021-02-26 prašymą ištaisyti Registre netikslius duomenis, išaiškino apskundimo tvarką, jeigu Pareiškėja nesutinka su atsakymu. Taigi, NVSC Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatų nepažeidė, atsakymas parengtas atsižvelgus į prašymo turinį. Jeigu Pareiškėjos netenkino atsakymas, jį galėjo skųsti teismui teisės aktuose nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Registro nuostatais, NVSC nėra Registro duomenų teikėjas arba gavėjas. Apskaitos nuostatuose reglamentuota, kokius dokumentus NVSC turi pateikti atitinkamoms institucijoms, kokius dokumentus turi gauti iš atitinkamų institucijų bei kokia tvarka NVSC saugo ir registruoja profesines ligas ir Profesinių ligų patvirtinimo aktus (Apskaitos nuostatų 42 ir 43 punktai). NVSC atskiro registro informacinėje sistemoje neturi ir netvarko, o tik gautus dokumentus registruoja į NVSC direktoriaus įsakymu patvirtintos formos žurnalą (pagal pateiktą VDI profesinės ligos patvirtinimo aktą padaro įrašą) ir patvirtintos formos dokumentų registrą. Gauti dokumentai registruojami įprastai, kaip ir visi kiti NVSC gaunami dokumentai (prašymai, skundai ir pan.).
Kadangi NVSC nėra nei Registro duomenų teikėjas, nei gavėjas, jis neturi įgaliojimų pakeisti CDMEK išvados dėl Pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo ir priimti sprendimą – palikti galioti ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą.
LVAT 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 (cituojama ir kitose bylose) yra konstatavęs:
„atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.“

17. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad NVSC, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjo prašymą, pagal kompetenciją pateikė Pareiškėjai atsakymą. Taigi, Pareiškėjos skundo dalis dėl NVSC pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatytą dokumentų registraciją atmestina.

18. Ministerija yra valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje organizuojanti viešojo administravimo institucija. Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslai – formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi, Ministerija, įgyvendindama veiklos tikslus, pagal jai priskirtą kompetenciją privalo vykdyti konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata.
Seimo kontrolierius pažymi, kad, vykdant Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, pateiktas 2017-05-05 pažymoje Nr. 4D-2017/1-60, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2017-08-30 įsakymu Nr. V-1018 buvo pakeisti (patikslinti) Nuostatų 5, 7, 21, 25, 26,
31 punktai, 9.1, 9.2, 9.6, 9.7, 17.1, 18.1, 18.3, 18.5 papunkčiai; vykdant 2020-05-14 pažymoje
Nr. 4D-2019/1-1465 pateiktas rekomendacijas, ministro 2021-04-16 įsakymu Nr. V-830 pakeisti (patikslinti) Nuostatų 5, 7 punktai, 9.1, 9.2, 9.6 papunkčiai, 10 punktas, 14.8 papunktis ir kiti punktai, reglamentuojantys informacijos teikimą pareiškėjams, skundų nagrinėjimo terminus, nagrinėjimo sustabdymą, apskundimą, susipažinimą su informacija bei dokumentais ir kitais klausimais. Seimo kontrolierius neturi pagrindo konstatuoti Ministerijos pareigūnų neveikimą šiuo aspektu, juolab dabar, kai Ministerijos pareigūnams, siekiant suvaldyti COVID-19 viruso plitimą, rūpinantis žmonių sveikata, skubiai reikia spręsti visai valstybei svarbius klausimus, priimti sprendimus.
Pažymėtina ir tai, kad Ministerija įgyvendino Seimo kontrolieriaus rekomendaciją dėl CDMEK darbo organizavimo, Komisijos sudėties pakeitimo, t. y. ministro 2020-08-07 įsakymu pakeista CDMEK sudėtis (pažymos 8.2 punktas).
Seimo kontrolieriai nenagrinėja ginčų tarp asmens ir valstybės institucijos, įstaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pareiškėja Ministerijos pareigūnų veiksmus arba neveikimą, susijusius su informacijos teikimu / neteikimu, administracinių sprendimų priėmimu / nepriėmimu, turi teisę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu įžvelgia, kad tokia Ministerijos pareigūnų veikla galimai pažeidė tam tikrą Pareiškėjos teisę ar įstatymų saugomą interesą.

19. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad:
19.1. remiantis teismų praktika, Komisijos sprendimai, veiksmai, neveikimas (atsisakymas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus) skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Pagal ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Todėl, jeigu, Pareiškėjos nuomone, Komisija priėmė netinkamus sprendimus arba galimai neatliko kažkokių veiksmų (pvz., nepriėmė sprendimo ir pan.), kas priklauso Komisijai pagal kompetenciją, ji turi teisę Komisijos neveikimą arba sprendimus skųsti teismui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, […]“;
19.2. galimos žalos klausimų sprendimas nepriskirtas Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Jeigu, Pareiškėjos nuomone, jai yra padaryta turtinė, neturtinė žala, ji pati turi kreiptis į teismą.
LVAT yra ne kartą pasisakęs:
„Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. […]“;
19.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatomis, ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Taigi, Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirta spręsti nei sveikatos apsaugos ministro skyrimo, nei jo atleidimo iš pareigų klausimų;
19.4. remiantis Vyriausybės įstatymo nuostatomis, ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos kancleris. Ministerijos kancleris ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, skiria jiems tarnybines nuobaudas. Taigi, Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirta spręsti minėtų klausimų. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio kompetencijai priskirta spręsti, ar Ministerijos pareigūnai tinkamai vykdo (-ė) jiems priskirtas funkcijas;
19.5. remiantis Nuostatais, Komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Taigi, Komisijos nariai nėra tik Ministerijos darbuotojai. CDMEK sudėties klausimus sprendžia sveikatos apsaugos ministras, o ne Seimo kontrolierius, teismas ir pan.;
19.6. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (pažymos 9.1 punktas) institucijos veiksmai, atsisakant teikti informaciją (dokumentus), gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, o ne Seimo kontrolieriui. Taigi, jeigu, Pareiškėjos nuomone, jai nepateikta informacija arba pateikta ne visa, konstatuotina, kad yra kilęs ginčas dėl informacijos (dokumentų) nepateikimo, todėl ji turi teisę, kai yra nurodyti tokio atsisakymo pagrindai ir motyvai, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti skundą pirmiau nurodytoms institucijoms, o ne teikti skundą Seimo kontrolieriui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriai ginčų (nei civilinių, nei administracinių) nesprendžia;
19.7. LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“;
19.8. Seimo kontrolierius, vadovaudamasis nešališkumo ir teisingumo („Seimo kontrolieriai vienodai (lygiai teisingai) gina visus žmones, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų. Seimo kontrolieriai savo veikloje yra objektyvūs ir teisingi“), proporcingumo („Seimo kontrolieriai, gindami žmogaus teises ir laisves, siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens privačių ir visuomenės interesų, gindami konkretaus asmens teises ir laisves – nepažeisti kitų žmonių teisių ir laisvių“) principais (SKĮ 4 straipsnis), pažymi, kad Pareiškėja teikia skundus CDMEK, Ministerijai įvairiais klausimais (dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, profesinės ligos nustatymo / nenustatymo pagrįstumo, Registro duomenų tikslinimo ir kitais klausimais), kreipiasi ir tais pačiais klausimais, į kuriuos jau buvo atsakyta. Sulaukusi atsakymų, vėl teikia skundus (tais pačiais klausimais, dėl kurių tyrimas jau buvo atliktas) Seimo kontrolierių įstaigai. CDMEK, Ministerijos pareigūnai apkraunami papildomu darbu aiškintis, tikrinti, į kuriuos klausimus Pareiškėjai jau buvo atsakyta, į kuriuos neatsakyta, teikti paaiškinimus, informaciją Pareiškėjai, Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto ankstesniais atsakymais (2017-05-05 pažymoje Nr. 4D-2017/1-60, 2020-05-14 pažymoje Nr. 4D-2019/1-1465) Pareiškėjai jau buvo paaiškinta dėl klausimų, susijusių su žalos atlyginimu, Ministerijos, CDMEK funkcijomis ir kompetencija, paaiškinta dėl galimybės atsakymus, sprendimus, jeigu jie netenkina Pareiškėjos, apskųsti atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją. Tačiau Pareiškėja po kelis sykius pakartotinai teikia skundus, prašymus tais pačiais klausimais.
Valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kurias privalo vykdyti, kompetenciją, kuri riboja jos veiksmus. „Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (LVAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkui rekomenduoja:
22.1. vadovaujantis Įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis pateikti Pareiškėjai tinkamą (motyvuotą) atsakymą į jos 2020-12-13 prašymą (atsakymo kopiją pateikti Seimo kontrolieriui);
22.2. informuoti, ar, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-01-30 sprendimą, jau yra priimtas sprendimas dėl Pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo, jeigu priimtas, kada, jeigu nepriimtas, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis bei kada numatoma priimti;
22.3. nagrinėjant profesinės ligos diagnozės nustatymo / nenustatymo pagrįstumo klausimą, nepažeisti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatuose įtvirtinto termino sprendimui priimti.

Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierių ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas