PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ALYTAUS PATAISOS NAMUS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-810 |
---|---|
Data | 2020-11-30 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ALYTAUS PATAISOS NAMUS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą
(toliau vadinama – Skundas) (vėliau buvo gauti Skundo papildymo raštai) dėl Alytaus pataisos namų
(toliau vadinama – Alytaus PN) pareigūnų veiksmų susijusių, su prašymų dėl jo izoliavimo
nagrinėjimu.
2. Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, nes yra priverstas atsisakyti paskirtos
gyvenamosios zonos dėl pavojaus sveikatai ir gyvybei;
2.2. Vilniaus apygardos administracinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai
konstatavo, kad Pareiškėjo prašymai izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų yra pagrįsti, nes jis yra buvęs
pareigūnas ir gali būti laikomas izoliuotas;
2.3. Alytaus PN administracija atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje laiko drausmės
pažeidimu ir apriboja visas Pareiškėjo teises į privatų gyvenimą.
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo pateiktąs Skundą.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2020-06-30 raštu Nr. 4D-2020/1-810/3D-1780 kreipėsi į Alytaus PN,
prašydamas paaiškinti Pareiškėjo Skunduose nurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-09-23 gautas Alytaus PN raštas
Nr. 8-5913, kuriame nurodoma:
4.1. „Nuteistasis X iš Vilniaus PN į Alytaus PN pervežtas 2019-06-27 dieną, vadovaujantis
2019 m. birželio 17 dienos Kalėjimų departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos direktoriaus
nutarimu Nr. NN-542 dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą.“
4.2. „Informuojame, kad nuteistasis X nuo perkėlimo iš Vilniaus PN į Alytaus PN laikomas
kamerų tipo patalpose tik drausmės komisijos siūlymu ir direktoriaus nutarimu, atlikti paskirtą
nuobaudą. Po nuobaudos atlikimo nuteistasis atsisako tęsti atlikti bausmę jam paskirtame būryje, tuo
pažeisdamas LR BVK 110 str. 1 d. 2 punktą, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus,
tai yra nuo pareiškėjo atvykimo į Alytaus PN. Nuo 2020-08-21 dienos nuteistasis gyvena 12-ame
2
būryje paprastos grupės sąlygomis.“
4.3. „Duomenų dėl nuteistojo X, kad jis būtų buvęs valstybės institucijos pareigūnas […],
neturime.“
4.4. „Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai šiuo metu neturi informacijos dėl X galimai
gresiančio pavojaus jo gyvybei ar sveikatai.“
4.5. „Pareiškėjas 2019-10-07 dieną, kreipėsi su prašymu Nr. 97-755 dėl skambinimo
advokatui ir visiems Lietuvos advokatams. Nuteistasis nuo 2019-09-23 iki 2019-10-18 atliko jam
paskirtą nuobaudą KTP, todėl, vadovaujantis LR BVK 145 straipsniu, Alytaus PN direktorius
prieštaravo, buvo pasiūlyta kreiptis raštu. 2019-10-09 dieną su prašymu Nr. 6-2030 pakartotinai
kreipėsi dėl skambinimo telefonu, tai pat prieštarauta vadovaujantis LR BVK 145 straipsniu.
2019-11-25 dieną su prašymu Nr. 97-46 kreipėsi, kad galėtų parašyti laišką artimiesiems ir pasveikinti
su šventėmis, direktorius prieštaravo vadovaudamasis LR BVK 145 straipsniu. 2019-10-16 su
prašymu Nr. 97-883 kreipėsi dėl išaiškinimo dėl LR BVK 145 str. numatyto draudimo rašyti laiškus
fiziniams asmenims, kurie padeda įgyvendinti LR BVK 100 str., nustatytas teises. Tai pat gauti
laiškus, smulkius paketus, skambinti. 2019-11-04 atsakymas Nr. 363-1731 informuoja pareiškėją,
kad, atliekant nuobaudą pagal LR BVK 145 str., neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų,
siųsti laiškų išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas
teises, tai pat paskambinti telefonu. Šio Kodekso 100 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad
nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais, pareiškimais, peticijomis ir skundais į
valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir
tarptautines institucijas. 2020-05-19 dieną kreipėsi su skundu Nr. 6-690, kad iš jo atimta konstitucinė
teisė rašyti draugams ir artimiesiems, tai pat ir paskambinti, 2020-06-01 dienos pareiškėjo prašymu,
administracinė procedūra nutraukta, atsisakius raštiško atsakymo.“
4.6. „Pareiškėjas 2020-05-22 dieną, skundu Nr. 6-751 kreipėsi kodėl nėra perkeliamas arčiau
gyvenamosios vietos į Vilniaus PN, kad galėtų palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Pareiškėjo
prašymu administracinė procedūra nutraukta, atsisakius raštiško atsakymo.“
4.7. „Pareiškėjas prieš patalpinant į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą, jis būna laikinai
izoliuojamas pagal tuo metu galiojančią LR BVK 144 straipsnio nuostatas 24 val. Nuo 2020-07-01
dienos pagal LR BVK 70 str. 6 d. laikinas izoliavimas iki 48 val. Nuteistąjį izoliavus ir patalpinus į
kamerą, kol nesibaigia jo izoliavimo laikas, nuteistajam nėra suteikiama teisė pasiskambinti ar išsiųsti
laišką. Pasibaigus laikinam izoliavimui nuteistasis išleidžiamas į jam paskirtą būrį ir jis turi galimybę
be atskiro prašymo pasiskambinti, rašyti ir siųsti laiškus ir kt.“
5. Seimo kontrolierius 2020-10-08 raštu Nr. 4D-2020/1-810/3D-2664 kreipėsi į Alytaus PN,
prašydamas papildomai paaiškinti Pareiškėjo Skunduose nurodytas aplinkybes dėl jo izoliavimo.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-10-15 gautas Alytaus PN raštas
Nr. 8-6562, kuriame nurodoma:
5.1. „Nuteistasis X 2019-07-22, 2019-09-12, 2020-01-02, 2020-02-03, 2020-04-21,
2020-06-12 dienomis su prašymais kreipėsi dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (prašymų turinys,
kad jam gresia pavojus jo gyvybei, nes jis buvęs karininkas, ir jis turi būti laikomas atskirai).“
5.2. „Informuojame, kad nuo 2020-08-21 ir šiuo metu, nuteistasis X atlieka jam paskirtą
bausmę, paprastoje grupėje 12-ame būryje, kartu su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę ar esami
valstybės tarnautojai, politikai, teisėsaugos, teismų prokuratūros, kontrolės valdžios ir valdymo
institucijų valstybės tarnautojai.“
5.3 „2020 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu (toliau –
LVAT), administracinėje byloje Nr. A-266-442/2020 nuteistasis X nėra priskiriamas buvusiems ar
esamiems valstybės tarnautojams, politikams, teisėsaugos, teismų prokuratūros, kontrolės valdžios ir
valdymo institucijų valstybės tarnautojams (19 pastraipa).“
5.4. Iš Seimo kontrolieriui pateiktų Pareiškėjo prašymų jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų
nustatyta, kad į daugumą prašymų raštiški atsakymai nepateikti, nes Pareiškėjas po pokalbių su
pareigūnais ant prašymų užrašydavo, kad paaiškinta žodžiu, raštiško atsakymo nereikia.
3
Seimo kontrolieriui pateiktas Pareiškėjo 2020-04-22 prašymas ir 2020-05-18 atsakymas į
prašymą. Pareiškėjas prašyme išvardina konkrečias jo sveikatai ir gyvybei grėsmę keliančias
aplinkybes, nurodo nuteistuosius, kurie jam grasina dėl jo padaryto nusikaltimo, Pareiškėjas prašo jį
izoliuoti, vadovautis teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas buvusiu valstybės pareigūnu, bei prašo
panaikinti visas, dėl atsisakymo eiti atlikti nuobaudą su kitais nuteistaisiais, jam skirtas nuobaudas.
Alytaus PN 2020-05-18 atsakyme paaiškinamas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo
įstatymus principas, paaiškinama, kuo vadovaujantis nuteistieji skirstomi į gyvenamąsias patalpas.
Taip pat nurodoma, kad 2020-05-12 buvo gauta Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos
skyriaus pažyma, kur teigiama, kad „nėra duomenų dėl aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos
svarbiomis“, taikant BVK nuostatas dėl Pareiškėjo izoliavimo. Todėl prašymas netenkinamas,
nurodoma rašto apskundimo tvarka.
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) (akto
redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-05-01):
70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose – „1. Nuteistųjų
atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl
padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems
nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą
ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo
reikalavimų. 2. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje
turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų
grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos
ribų turintys nuteistieji. […] 3. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba
atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai,
teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems
pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba
atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 4. Pataisos
įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės
tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis
arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai
pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius
nuteistuosius. […] 7. Pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami“;
112 straipsnis. Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai – „1. Režimas – tai
diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio
taisyklių visuma. 2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų
izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti
savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo
pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu“;
114 straipsnis. Pataisos įstaigų apsauga – „1. Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo
bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai“;
145 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose – „1. Nuteistieji,
atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Perkelti į
kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu),
perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso
101 straipsnyje nurodytą teisę). Jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus
drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Šioje dalyje nurodytiems
nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą,
o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar
4
vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas
pasivaikščioti. 2. Nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą,
laikomi rakinamose kamerose“;
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų
apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai
per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui.
Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir
sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi
išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas
tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento
direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami
apygardos administraciniam teismui.“
7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo
veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia,
kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas
administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų
administracinių sprendimų sukeltus padarinius; 2) draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in
peius). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės
procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė
procedūra, padėties; […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį
administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų
reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius
pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais
atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo
subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar
skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi
vertindamas prašymo ar skundo turinį; 6) lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad viešojo
administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad
įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo,
religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; […]
9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs
viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […].“
8. Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-33,
numatyta:
„1. Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcija (toliau – instrukcija) reglamentuoja darbą,
susijusį su Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau –
Kalėjimų departamentas) pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – įstaigos) laikomų
asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (toliau – suimtieji), ir nuteistųjų, kuriems
paskirta terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ar arešto bausmė (toliau –
nuteistieji), priėmimu į įstaigas, šių asmenų laikymu, įskaita, asmens bylų tvarkymu, perkėlimu ir
paleidimu bei bendradarbiavimu šiais klausimais su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prokurorais,
teismais, kurių žinioje yra bylos, suimtųjų ir nuteistųjų (toliau tekste – ir asmenys) konvojavimo
padaliniais, Informatikos ir ryšių departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
(toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centru.
5
2. Ši instrukcija yra privaloma Kalėjimų departamentui ir įstaigoms.
3. Svarbiausi uždaviniai užtikrinant tinkamą įstaigose laikomų asmenų įskaitą yra:
3.1. užtikrinti asmenų priėmimo į įstaigas, laikymo, perkėlimo ir paleidimo iš jų teisėtumą;
3.2. įforminti asmenų priėmimo, įskaitos, konvojavimo, paleidimo ir kitus dokumentus;
3.3. vykdyti teismų nuosprendžius, nutartis, baudžiamuosius įsakymus bei kitus jų,
prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus;
3.4. teikti Kalėjimų departamentui duomenis apie įstaigose laikomų asmenų skaičių ir jų
kaitą, teikti ataskaitas ir kitus duomenis apie suimtuosius ir nuteistuosius.
[…]
12. Į asmens bylas, kurios naujai atvykusiems į įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo
pradėtos anksčiau, įdedama po vieną asmens kratos protokolą, įformintą paimtų dokumentų, pinigų,
vertybinių popierių, vertingų bei kitų daiktų, valstybės apdovanojimų (ordinų, medalių) ir
pasižymėjimo ženklų kvitą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų, kurių žinioje yra
bylos, rašytiniai nurodymai dėl suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo (atskiro laikymo).
13. Darbuotojas, atsakingas už įskaitos darbo organizavimą ir kontroliavimą, gavęs į įstaigą
atvykusių asmenų asmens bylas, patikrina suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į įstaigą pagrįstumą ir
asmens byloje esančius dokumentus […].
[…]
80. Nuteistieji vyrai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros,
kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės
atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose, skiriami į konkrečią
įstaigą vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.“
9. Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą
tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-197, numatyta:
„1. Asmenys, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, į laisvės atėmimo vietų
įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami:
[…]
1.4. pilnamečiai vyrai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros,
kontrolės, valdžios ar valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės
atėmimo bausmė (išskyrus nuteistuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo
kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje) – į Kauno tardymo izoliatorių, jeigu jie priskiriami
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje nurodytoms asmenų
kategorijoms – į Šiaulių tardymo izoliatorių, Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus
ir į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, užtikrinant jų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų […].“
10. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo
subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875
(toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
„7. Prašymai, pateikti žodžiu, į kuriuos galima atsakyti tą pačią darbo dieną, nepažeidžiant
asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, institucijoje neregistruojami, jeigu
institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Į tokius prašymus turi būti atsakoma
tą pačią darbo dieną. Jeigu į žodžiu pateiktą prašymą negalima atsakyti tą pačią darbo dieną, asmeniui
turi būti sudaroma galimybė išdėstyti prašymą raštu arba, jeigu institucija sudaro galimybę priimti ir
fiksuoti bei saugoti prašymo turinį panaudodama garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ir įrašymo
priemones, žodžiu.
6
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar
išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą
arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą
informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir
įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto
dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT)
administracinėje byloje Nr. A-266-442/2020 yra konstatavęs:
„10.Teismas sprendė, kad Vilniaus PN turi teisę, bet ne pareigą laikyti izoliuotais ar atskirai
buvusius ar esamus valstybės institucijų pareigūnus. Pareiškėjas atliko karinę tarnybą Lietuvos
kariuomenėje ir buvo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas patenka į teisės aktų nustatytą išimtį,
pagal kurią gali būti laikomas izoliuotai nuo kitų kalinių.“
12. 2014-04-09 aprobuotame LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir
kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo
srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo
administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo
administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės,
reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti
nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus,
objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo
įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822
-3206/2012).
Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais)
ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. A143
-2876/2011).“
Tyrimo išvados
13. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad, nors yra buvęs valstybės pareigūnas, tačiau jo
neizoliuoja nuo kitų nuteistųjų, o dėl atsisakymo gyventi kartu su kitais nuteistaisiais yra nuolat
baudžiamas ir laikomas kamerų tipo patalpose.
14. BVK 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje
pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys
valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų
pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo
kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir
tvarka.
Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą
tvarkos apraše numatyta, kad pilnamečiai vyrai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos,
7
teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ar valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą
paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė (išskyrus nuteistuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos
bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje) skiriami į Kauno tardymo
izoliatorių, jeigu jie priskiriami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio
1 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms – į Šiaulių tardymo izoliatorių, Alytaus pataisos namus,
Marijampolės pataisos namus ir į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, užtikrinant jų
izoliavimą nuo kitų nuteistųjų.
15. Skundo tyrimo metu Alytaus PN administracija informavo, kad Pareiškėjas į šiuos
pataisos namus buvo atvežtas iš Vilniaus pataisos namų 2019-06-27. Alytaus PN taip pat informavo,
kad neturi duomenų apie tai, jog Pareiškėjas yra buvęs valstybės pareigūnas. Seimo kontrolieriui
paprašius patikslinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Alytaus PN administracija pateikė LVAT
2020-01-29 nutartį dėl Pareiškėjo skundo, nurodydami, kad vadovaujantis šios nutarties 19 punktu
Pareiškėjas nepriskiriamas buvusių valstybės tarnautojų ar pareigūnų kategorijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus PN nurodytame LVAT sprendimo 19 punkte yra tik
cituojamas Kalėjimų departamento atsiliepimo į skundą turinys, tačiau tai nėra teismo konstatuota
aplinkybė.
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas Pareiškėjo
skundą, 2018-06-04 pripažino, kad Pareiškėjas atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir buvo
(duomenys neskelbtini), todėl Pareiškėjas patenka į teisės aktų nustatytą išimtį, pagal kurią gali būti
laikomas izoliuotai nuo kitų kalinių (pažymos 11 punktas). Alytaus PN administracijos minima
LVAT nutartis buvo priimta nagrinėjant apeliacine tvarka apskųstą Vilniaus apygardos
administracinio teismo nutartį ir LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
teisėtas bei pagrįstas ir paliekamas nepakeistas. Taigi, vadovaujantis LVAT sprendimu, Pareiškėjas
atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir buvo (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis
BVK 70 straipsnio nuostatomis, jis gali būti laikomas izoliuotai nuo kitų kalinių.
16. Skundo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Alytaus
PN administraciją, prašydamas jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, 2020-04-22 prašyme konkrečiai
įvardino ir nuteistuosius, kurie jam grasino, tačiau Pareiškėjas nebuvo izoliuotas, neaišku, ar
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimai jam grasinusių nuteistųjų išvis buvo tiriamos, o už
atsisakymą gyventi kartu su kitais nuteistaisiais jam buvo skiriamos nuobaudos – uždarymas į kamerų
tipo patalpas. Iš Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos nustatyta, kad Pareiškėjas su trumpomis,
vienos–trijų dienų pertraukomis nuo pat atvykimo į Alytaus PN iki 2020-08-21 buvo nuolat laikomas
kamerų tipo patalpose dėl administracijos nurodymų nevykdymo. Nuo 2020-08-21 Pareiškėjas
bausmę atlieka būryje, kartu su kitais nuteistaisiais.
Alytaus PN administracija Seimo kontrolieriui taip pat pateikė keletą Pareiškėjo prašymų
kopijų, kur jis, būdamas kamerų tipo patalpose, prašė leidimo paskambinti, parašyti laiškus
artimiesiems, pasveikinti žiemos švenčių proga, tačiau leidimai duoti nebuvo, motyvuojant, kad jis
atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose, į daugumą šių prašymų nebuvo pateikti ir raštiški atsakymai.
Alytaus PN administracijos 2020-05-18 atsakyme į 2020-04-22 prašymą Pareiškėjui
paaiškinami bendrieji bausmių vykdymo įstatymų principai, paaiškinama nuteistųjų skirstymo į
gyvenamąsias patalpas tvarka, tačiau nieko nepasisakoma dėl konkrečių Pareiškėjo įvardintų jam
grasinusių nuteistųjų, nepasisakoma dėl jo, kaip buvusio pareigūno, izoliavimo galimybių. Rašte
nurodoma, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikė pažymą, kur teigiama, kad „nėra duomenų
dėl aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis“, taikant BVK nuostatas dėl Pareiškėjo
izoliavimo, tačiau neaišku, kokios aplinkybės buvo vertinamos surašant tokią pažymą.
Būtina akcentuoti, kad, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, izoliuoti nuo kitų
nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose gali būti laikomi buvę ar
esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo
institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Ši nuostata
8
reiškia, kad laisvės atėmimo vietos administracija turi teisę, bet ne pareigą izoliuoti tokius
nuteistuosius, tačiau, atsisakant taikyti izoliaciją, sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas ir
pagrįstas.
17. Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis viešojo
administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, išsamumo principo, kuris
reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir
argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir
konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; atsakymas
pareiškėjui turi būti pateiktas per teisės aktuose nustatytus terminus.
LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata,
jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo
paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus,
viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų,
skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir
pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo
subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo,
nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais
principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita
ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės
viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero
administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia,
skaidrumo ir kt.).
Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu – viešojo administravimo subjektas į
prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo
nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami
atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą,
aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma
informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.
18. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad ant daugelio kitų Pareiškėjo prašymų tiek dėl
izoliavimo, tiek dėl skambučių suteikimo, kurie buvo netenkinti, padarytos žymos, jog išaiškinta
žodžiu ir nebuvo pateikti jokie raštiški atsakymai, t. y., neaišku, ar Pareiškėjui buvo tikrai paaiškinta,
dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimti sprendimai jo prašymų
netenkinti, nors, kaip minėta, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, viešojo
administravimo subjektas (šiuo atveju – Alytaus PN), priimdamas sprendimą atsisakyti tenkinti
besikreipiančiojo (šiuo atveju – Pareiškėjo) prašymą, privalo nurodyti tokio sprendimo priežastis,
apskundimo tvarką ir terminus.
19. Įvertinus Alytaus PN administracijos rašto Seimo kontrolieriui turinį ir teiginius, jog
jiems nėra žinoma apie tai, kad Pareiškėjas gali būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų pagal
BVK 70 straipsnio 3 dalį, kyla pagrįstų abejonių, ar įstaigos darbuotojai, atsakingi už įskaitos darbo
organizavimą ir kontroliavimą, tinkamai atlieka savo funkcijas.
Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcija reglamentuoja darbą, susijusį su nuteistųjų,
kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ar arešto bausmė,
priėmimu į įstaigas, šių asmenų laikymu, įskaita, asmens bylų tvarkymu ir šiame teisės akte numatyta,
kad darbuotojas, atsakingas už įskaitos darbo organizavimą ir kontroliavimą, gavęs į įstaigą atvykusių
asmenų asmens bylas, patikrina suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į įstaigą pagrįstumą ir asmens byloje
esančius dokumentus. Svarbiausi uždaviniai užtikrinant tinkamą įstaigose laikomų asmenų įskaitą yra
užtikrinti asmenų priėmimo į įstaigas, laikymo, perkėlimo ir paleidimo iš jų teisėtumą; įforminti
9
asmenų priėmimo, įskaitos, konvojavimo, paleidimo ir kitus dokumentus; vykdyti teismų
nuosprendžius, nutartis, baudžiamuosius įsakymus bei kitus jų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo
pareigūnų sprendimus.
20. Apibendrinant visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus PN atsakymas į
Pareiškėjo 2020-04-22 prašymą yra neišsamus, o atsakymai į daugumą kitų prašymų visiškai
nepateikti, nors visi sprendimai, kai prašymai netenkinami, turi būti motyvuoti ir pagrįsti; Alytaus
PN administracijos veiksmai, kai yra ignoruojamos teismo nustatytos aplinkybės dėl Pareiškėjo
statuso ir galimybės jam taikyti izoliaciją pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį, laikytini prieštaraujančiais
teisėtumo, objektyvumo, gero administravimo bei atsakingo valdymo principams, todėl Pareiškėjo
Skundas pripažįstamas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymų dėl jo
izoliavimo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierius Alytaus pataisos namų direktoriui rekomenduoja:
22.1. užtikrinti, kad ateityje į visus asmenų kreipimusis, ypač kai priimami neigiami
sprendimai, būtų pateikiami raštiški atsakymai, būtų išsamiai atsakoma į visus klausimus, o
sprendimai būtų tinkamai motyvuoti ir pagrįsti;
22.2. imtis priemonių, kad būtų objektyviai įvertintos Pareiškėjo galimybės bausmę atlikti
su kitais nuteistaisiais, atsižvelgiant į teismo patvirtintą jo statusą;
22.3. pakartotinai išnagrinėti nuteistojo 2020-04-22 prašymą ir pateikti jam teisės aktų
reikalavimus atitinkantį atsakymą.
23. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama
nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus
siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos)
gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas